Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 16-30 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sugebėjo išsilaikyti pirmojoje reitingų lentelės vietoje antrą mėnesį iš eilės.

Liepos mėnesį 15,2 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose palaikys Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“. Birželio mėnesio apklausos duomenimis, tokių buvo beveik pusantro procentinio punkto daugiau – 16,8 proc.

Per koronaviruso krizę dalies simpatikų netekusi, antroje reitingų lentelės vietoje liko Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Liepą už šią partiją balsą ketino atiduoti 12,9 proc. piliečių. Tuo tarpu birželio mėnesį tokių buvo 13,6 proc.

3,1 proc. paklaidos ribą peržengiančius populiarumo nuostolius patyrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Šių metų liepos mėnesį už Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus balsą vyksiančiose Seimo rinkimuose ketino atiduoti 9,4 proc., mėnesiu anksčiau LSDP populiarumas siekė 12,7 proc.

Apklausa rodo, kad 7,4 proc. šalies gyventojų šiuo metu palaikytų Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“. Birželio mėnesį darytos apklausos duomenimis, Darbo partiją palaikė 6,3 proc.

Penkių procentų ribą, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, vis dar sugeba įveikti Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama partija „Laisvė ir teisingumas“. Liepą prielankumą šiai partijai išsakė 5,6 proc. piliečių, tuo tarpu birželį vadinamosios „Trijų muškietininkų“ partijos populiarumas siekė 5,8 proc.

Panaši gyventojų dalis – 5,4 proc. teigia, kad galėtų balsuoti už Lietuvos liberalų sąjūdį. Lyginant su apklausos duomenimis, darytais prieš mėnesį, liberalų turimas visuomenės palaikymas keitėsi mažai ir siekė 6,6 proc.

Likusios partijos, kaip rodo atliktas tyrimas, 5 proc. ribos neperžengia: 3,2 proc. respondentų teigia, kad rudenį Seimo rinkimuose palaikys Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (birželį palaikymas siekė 4,9 proc.). Už jos rikiuojasi Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (liepos mėnesį palaikė 2,7 proc., birželio mėnesį – 2,8 proc.), Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“ toliau stabiliai laikosi ties 2 procentų riba. Liepos mėnesį šią partiją rėmė 2 proc., o mėnesiu anksčiau – 2,2 proc. apklaustųjų.

Ketinimus jungtis su Tautininkų partija deklaruojanti Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ šiuo metu nesurenka nė 2 procentų populiarumo (liepą rėmė 1,9 proc., birželio mėnesį – 1,4 proc.).

Reitingų lentelės dugne – neseniai įkurta Rimanto Jono Dagio Krikščionių sąjunga (0,8 proc.), Arvydo Juozaičio Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai (0,6 proc.) bei Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas (0,2 proc.).

Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, ženkliai – 7,5 procentinio punkto – išaugo respondentų, kurie deklaravo nusprendę nedalyvauti Seimo rinkimuose arba prisipažino dar neapsisprendę, už ką galėtų atiduoti balsą.

Įvertino, ar konservatoriai gali susigrąžinti iniciatyvą

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės, jau kuris laikas byrantis konservatorių palaikymas greičiausiai nusėda neapsisprendusiųjų, už ką galėtų balsuoti Seimo rinkimuose, gretose. Jos manymu, dalis dešiniojo elektorato vis dar svarsto, ką Seimo rinkimuose reikėtų palaikyti: konservatorius ar vieną iš dviejų liberalų partijų.

Kita vertus, pažymėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė, svarbią konservatorių elektorato dalį sudaro tie rinkėjai, kurie nėra linkę apskritai keisti savo nuomonės prie rinkimų balsadėžės, o ir prie jos ateiti yra pasiryžę net „ledo gabalams ant galvos krintant“.

Sociologės teigimu, konservatorių reitingų dinamika tik dar kartą patvirtina, kad konservatorių potencialas rinkimų metu yra linkęs atsimušti į „stiklines lubas“. Situacijos nekeičia ir tai, kad partijos sąrašo priešakyje atsistojo Ingrida Šimonytė.

„Šimonytė, nors ir gali patraukti liberalų rinkėją, tačiau kartu atbaido patį konservatyviausią. Taigi viskas išsilygina“, – tvirtino R. Ališauskienė.

Sociologė sutiko, kad „valstiečiai“, pandemijos metu atgavę iniciatyvą, jos, iki Seimo rinkimų liekant vis mažiau laiko, iš rankų nebepaleidžia. Visgi, jos manymu, ar pavyks konservatoriams atgauti reitingų lyderio pozicijas priklausys nuo to, kaip visuomenė sureaguos į Tėvynės sąjungos žygį per Lietuvą.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per pandemiją atgavusi iniciatyvą, ją išlaiko ir toliau. Viešojoje erdvėje „valstiečių“ atstovų veidų yra kur kas daugiau nei matyti nuo kitų partijų. Tačiau dabar konservatoriai vykdo aktyvią tiesioginio bendravimo su rinkėjais akciją. Tad, – tęsė R. Ališauskienė, – kaip tai atsilieps partijos populiarumui pamatysime vėliau. Tiesioginis kontaktas paprastai savo vaisių duoda po poros savaičių“, – teigė R. Ališauskienė.

Be to, akcentavo sociologė, tam tikrą potencialą konservatoriams kuria ir tai, kad partijos elektoratas, bent jau žvelgiant pagal amžiaus linijas, yra subalansuotas kur kas labiau, nei buvo anksčiau. Kartu, pabrėžė ji, skirtingai nei kitų partijų elektoratai, konservatorių rinkėjas išsiskiria drausmingumu, prie balsadėžių ateinant rinkimų dieną.

„Konservatoriai yra užsiauginę paramą tarp jaunimo. Dabar konservatorių elektoratas, bent jau žvelgiant per amžiaus grupes, yra išsilyginęs. Anksčiau už Tėvynės sąjungą balsavo vyresni, o dabar partija populiari ir tarp jaunimo, ir tarp vidutinio, ir vyresnio amžiaus žmonių“, – detalizavo mokslininkė, atkreipdama dėmesį, kad tuo pačiu konkurentai „valstiečiai“ pasigirti negali.

„LVŽS rinkėjas yra labiau vyresnis, gaunantis mažesnes pajamas, dažniau gyvenantis regionuose“, – teigė R. Ališauskienė.

„Valstiečių“ koziris – antrieji pasirinkimai

Tačiau, nepaisant šių kelių veiksnių, „valstiečiai“ kovoje su konservatoriais ir toliau tebeturi vieną itin svarbų pranašumą – R. Karbauskio vedama partija turi galimybę pritraukti kur kas platesnį kitų partijų elektoratą.

„Galima sakyti, kad yra kelios partijų grupės: tos, kurias žmonės mato centro dešinėje ir tos, kurias mato centro kairėje. Pirmajai priklauso konservatoriai ir visi liberalai (Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – ELTA). Tad jei balsuojama ne už vieną iš šių partijų, balsas atiduodamas už kažkurią kitą iš šio sąrašiuko. Kitaip tariant, (rinkėjas gali migruoti – ELTA) nuo konservatorių pas liberalus, nuo liberalų pas konservatorius. Šis rinkėjas nepereina į kitą – centro kairės pusę“, – teigė R. Ališauskienė.

Tuo tarpu kitoje centro kairės grupėje – elektoratų spektras kur kas gausesnis.

„Šioje pusėje – „valstiečiai“, „darbiečiai“, „socdemai“ ir kitos mažesnės partijos. Šios partijos tarpusavyje taip pat persidengia. Kita vertus, šioje pusėje esantys partijų rinkėjai yra labiau linkę ir nutekėti. Ten nėra labai griežtų pasirinkimų: jei jau pasirinko „socdemus“, tai nereiškia, kad negali pasirinkti „valstiečių“ ar „darbiečių“. Viskas gali priklausyti ir nuo rinkiminės kampanijos, ir apskritai spręstis paskutinėmis dienomis“, – teigė R. Ališauskienė pridurdama, kad visgi ši situacija centro kairėje esantiems „valstiečiams“ sukuria tam tikrą pranašumą.

„Valstiečiai yra pakankamai patrauklūs centro kairėms partijoms. Tai jų pranašumas. Apskritai, galima sakyti, kad vertinant antrąjį (rinkėjų – ELTA) pasirinkimą geriausiai atrodo Darbo partija, socialdemokratai ir „valstiečiai“. Viena vertus, dėl to jie turi didesnį potencialą – tarsi yra į ką kreiptis... Į tuos, kurie galėtų jiems simpatizuoti. Tačiau, kita vertus, jie tarpusavyje konkuruoja, todėl yra ir daugiau rizikos dėl rinkėjų nuviliojimo“, – aiškino R. Ališauskienė.

Situaciją Baltarusijoje gali pasitarnauti „socialdarbiečiams“

„Baltijos tyrimų“ vadovė tvirtina, kad rudenį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatams įtakos turės tai, kaip visuomenė įvertins partijų surikiuotus rinkiminius sąrašus. Pavyzdžiui, ji teigė neatmetanti galimybės, kad „socialdarbiečių“ sąrašo vedliu tapęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris dėl įvykių Baltarusijoje atsidūrė visuomenės dėmesio centre, gali išjudinti šiuo metu vos kelis procentus siekiančius partijos reitingus.

„Svarbus veiksnys bus tai, kaip visuomenė įsisąmonins partijų surikiuotus rinkimų sąrašus. Kai kurioms partijoms tai gali tapti tikru iššūkiu. Tuo tarpu kitoms – gali atsirasti papildomas potencialas. Pavyzdžiui, kai žmonės pirmuoju numeriu pamatys įrašytą Liną Linkevičių – tai gali pagerinti „socialdarbiečių“ pozicijas“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

„Jis tarp ministrų populiariausias ir dabar jam ne tiek svarbu gerinti įvaizdį, kiek prieš rinkimus sutraukti kuo daugiau dėmesio. Šiuo požiūriu jam situacija labai palanki. Iki tol, kol jis netapo „socialdarbiečių“ sąrašo vedliu, jo visuomenė su partija neasocijavo, jį tapatino su ministro portfeliu. Tad dabartiniai įvykiai gali partijai padėti“, – kalbėjo R. Ališauskienė, komentuodama faktą, kad po to, kai Lietuvoje prisiglaudė pagrindinė Aliaksandro Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja, L. Linkevičiaus pavardė mirgėjo tiek šalies, tiek pasaulio medijų antraštėse.

LSDP reitingas kritiko, tačiau vienmandatėse turėti pranašumą prieš LVŽS ir TS-LKD

Nors socialdemokratų populiarumas pastarąjį mėnesį apčiuopiamai krito, tačiau, R. Ališauslienės manymu, LSDP turi kelis kozirius konkuruojant tiek su „valstiečiais“, tiek su konservatoriais.

Viena vertus, teigė ji, kritusių socialdemokratų reitingų priežastis gali būti ta, kad LSDP iš esmės vis dar nepradėjo viešumoje aktyvios rinkiminės kampanijos. Kita vertus, prognozavo ji, socialdemokratai galėtų tikėtis sėkmės vienmandatėse apygardose. R. Ališauskienės manymu, rinkėjai situacijomis, kai tektų rinktis tarp konservatorių, „valstiečių“ ir LSDP kandidatų, prioritetą gali teikti būtent pastariesiems.

Vieni, tęsė „Baltijos tyrimų“ vadovė, savo balsą gali atiduoti dėl to, kad tiesiog nemėgsta konservatorių, o tuo tarpu tie, kurie anksčiau palaikė „valstiečius“, – gali už LSDP kandidatą balsuoti vien dėl to, kad prieš ketverius metus išrinko „valstietį“.

„Jei, pavyzdžiui, į antrąjį turą išeis „socdemas“ ir „valstietis“ gali suveikti „seno naujumo“ afektas. Jau praėjo laiko, kai socialdemokratai buvo valdžioje. O paprastai žmonės, jei yra galimybė rinktis tarp dabar valdžioje esančio ir kitų – jie labiau linkę palaikyti švytuoklę. Kita vertus, kol kas socialdemokratų kampanijos nematyti“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Konservatorių neapvils

Iki Seimo rinkimų beliko du su trupučiu mėnesio. Jei rinkėjai eitų prie balsadėžių šiandien, dvi partijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) pasiektų beveik lygiąsias – surinktų atitinkamai 26,8 ir 26,2 proc. balsų. Socialdemokratų partija (LSDP) pelnytų 10,8, Darbo partija (DP) – 9,4, Liberalų sąjūdis – 7,2, "Laisvė ir teisingumas" – 5,6 proc. Kitos partijos liktų už Seimo slenksčio. Bent jau taip žmonės pasisakė balsuosią Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje liepą (skaičiuojant apsisprendusiųjų balsus).

Tačiau ne visos partijos gali vienodai pasitikėti savo rinkėjų meilės stabilumu. "Į klausimą, ar balsuos 2020 metų Seimo rinkimuose, "tikrai balsuosiu" atsakė 61 proc. TS-LKD, 53 – LSDP, 42 – LVŽS ir tik 34 proc. DP elektorato. Tai svarbus parametras vertinant partijų galimybes", – neabejoja "Vilmorus" direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys.

Per vieną mėnesį 3,5 procentinio punkto šoktelėjusį valstiečių rėmėjų skaičių, leidusį jiems susigrąžinti lyderystę reitinguose, ir neženkliai padidėjusį konservatorių palaikytojų būrį, V.Gaidžio manymu, galima sieti su tuo, kad abi partijos paskelbė rinkimų sąrašus su dviem populiariais vedliais, sėkmės rinkimuose atveju – būsimais premjerais. Tad žmonėms buvo lengviau apsispręsti, už ką nori balsuoti.

Tačiau socialdemokratų populiarumas sumažėjo 5 procentiniais punktais. Sociologas atkreipia dėmesį, kad konservatorių ir liberalų rinkėjas labai aiškiai žino savo antrąjį pasirinkimą: konservatorių rėmėjai balsuotų už liberalus ir atvirkščiai. LVŽS rinkėjo populiariausias antrasis pasirinkimas – socialdemokratai. O jei persigalvotų ketinusieji balsuoti už socialdemokratus, 17 proc. jų rinktųsi valstiečius, bet kiti – ir už liberalus, ir už konservatorius, ir Socialdemokratų darbo (LSDDP) ar kitas partijas. Sociologo nuomone, kai partija neturi nei ryškaus lyderio, nei aiškių pozicijų, nei pasako, kas būtų jų premjeras, tai ir rinkėjas blaškosi.

Lietuvoje susiformavo save palaikantis mitas, kad lyderystė, ypač nepartinė, žmonėms patinka. Žmonės sako balsuojantys ne už partiją, o už žmogų.

Sovietmetis tebelemia

Rinkėjų apsisprendimą lemia daugybė tarpusavyje persipynusių komponentų – toli gražu ne tik politiniai įsitikinimai ar vertybės. Beje, šiuo aspektu Lietuvos rinkėjas skiriasi nuo kitų šalių.

"Iš tyrimų matote, kad vertybiniai įsitikinimai Lietuvos rinkėjų pasirinkimą lemia kiek mažiau ar bent ne taip, kaip kitose šalyse. Kitur daug lemia požiūris į ekonominius ir socialinius klausimus, o pas mus tai nelabai veikia. Bet veikia seniai lyg ir niekam nebeaktualus dalykas – požiūris į sovietmetį ar labiau aktualus – požiūris į Rusiją. Dauguma partijų kaip ir sutaria šiais klausimais, bet rinkėjai sugeba įžvelgti skirtumus, ir tai turi poveikį apsisprendimui", – tyrimų duomenis komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė.

Pasak prof. A.Ramonaitės, Lietuvoje ištikimų kažkuriai partijai – apie trečdalis ar kiek daugiau, ir tai dar vienas mūsų rinkėjo skirtumas nuo Vakarų šalių. Kiti blaškosi tarp partijų, kartais balsuoja, kartais – ne.

Politologė pateikia kad ir tokius pavyzdžius: štai Naujosios Akmenės istorija ir klestėjimo metas susietas su sovietmečiu, ir ten lig šiol dominuoja kairiosios jėgos. Tokie pat pasirinkimai vyrauja ir ten, kur buvo stiprūs kolūkiai. Atgavus nepriklausomybę žlugo daug stambių įmonių, išardyti kolūkiai, daug kas liko be darbo, šeimos – be pajamų. Tad kur žmonės gerai gyveno sovietmečiu, o pokytis į nepriklausomybę atnešė daugiau rūpesčio nei džiaugsmo, ten nuoskaudos išsilieja per rinkimus. "Tai jaučiama iki šiol ir persiduoda net ir jaunajai kartai, savo akimis nė nemačiusiai sovietmečio. Susiformuoja mikrokultūra: jei tėvai, aplinkiniai, kaimynai palaiko kokią politinę jėgą, jos atžvilgiu ir formuojasi politinis identitetas", – aiškina A.Ramonaitė.

Nostalgija ar neapykanta sovietmečiui ryškiausiai atsispindi rinkėjų santykyje su TS-LKD. Jei sovietmečiu žmogui buvo gyventi geriau, jis nekenčia konservatorių, o jei yra iš tremtinių šeimos, balsuoja už konservatorius. Arba, pavyzdžiui, specialistai su aukštesniu išsilavinimu, dirbantieji daugiau protinį darbą, dažniau balsuoja už dešiniuosius, ir tai, politologės manymu, taip pat gali būti susiję su sovietmečiu. Anuomet santykis tarp socialinių grupių buvo apverstas aukštyn kojomis: darbininkas galėjo uždirbti daugiau nei inžinierius su aukštuoju išsilavinimu, tad specialistai toje sistemoje jautėsi blogai, todėl balsuoja už dešiniuosius.

Jauni balsuoja kitaip

Nuo kitų šalių mūsų rinkėjo apsisprendimai skiriasi ir pagal kitus parametrus. Pasak A.Ramonaitės, Vakarų šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, rinkėjo amžius paprastai nebūna reikšmingas pasirinkimo kriterijus. O pas mus vyresnis elektoratas renkasi iš vienų partijų, jaunesni – iš kitų, pavyzdžiui, vyresni labiau balsuoja už tradicines partijas – konservatorius, socialdemokratus, jaunesni – už naujas partijas. Tiesa, lemiantys pasirinkimą faktoriai persidengia, pavyzdžiui, Lietuvoje labai skiriasi skirtingų amžiaus grupių vertybinės nuostatos, kad ir požiūris į homoseksualų teises, tad sunku atskirti, ar rinkėjas renkasi kažkurią partiją dėl savo amžiaus ar dėl vertybinių nuostatų.

Dar vienas skirtumas – kitose šalyse pagal socialinę klasę ir pajamas labai lengva nuspėti, už ką žmogus balsuos. Pas mus gal labiau išsiskiria tik liberalų rinkėjai, kurie yra aukštesnio socialinio statuso ir pajamų, o kitų partijų elektorato skirtumai šiuo aspektu nedideli.

Sudėtinga atskirti, ir kiek lyderis lemia partijos sėkmę. Būna kaip DP: V.Uspaskichas pasitraukė – partijos populiarumas krito, o su jo sugrįžimu grįžo ir simpatijos darbiečiams.

"Kitoms partijoms nelabai sekasi su lyderiais – neturi ryškių figūrų. Tikras vedlys turėtų būti partijos pirmininkas, bet ne visoms sekasi tokius turėti", – konstatuoja A.Ramonaitė.

Tad spalį vyksiančiuose rinkimuose jau trys partijos – LVŽS, TS-LKD ir LSDDP – savo sąrašo vedliais pasirinko nepartinius.

Politologės vertinimu, Lietuvoje susiformavo save palaikantis mitas, kad lyderystė, ypač nepartinė, žmonėms patinka. Žmonės sako balsuojantys ne už partiją, o už žmogų. Į tai reaguodamos partijos vaikosi naujos mados – kad rinkimų vedlys būtų nepartinis. "Bet tie nepartiniai juk susiję su tomis partijomis, tad toks ir skirtumas kaip tarp partijų ir rinkiminių komitetų – beveik tas pats", – mano A.Ramonaitė.

Arba žmogus sako – balsuosiu, nes patinka tos partijos lyderis. Bet, pasak politologės, kai imi gilintis, kodėl patinka, paaiškėja, kad jei jis priklausytų partijai, kuriai žmogus neprijaučia, nepatiktų. Jei žmogus antisovietiškas, jam patinka konservatorių lyderiai, o jei atvirkščiai – jie atrodo blogi.

Sunku įvertinti skirtį tarp didmiesčių ir provincijos. A.Ramonaitė primena, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda kiekvienas turi savo specifinį rinkėją. Vilniaus rinkėjų nuomonės nusistovėjo – jie už konservatorius, liberalus. Anksčiau Kaunas buvo konservatorių, bet 2016 metų Seimo rinkimuose jį atkovojo valstiečiai. Klaipėda – liberalų, bet partijos tam tikruose miestuose turi skirtingą įdirbį, o Klaipėdoje prieš penkiolika dvidešimt metų tik liberalai ir buvo gyvi.

Apsisprendę – trečdalis

Nors nemažos dalies elektorato apsisprendimo, už ką atiduoti balsą rinkimuose, nepakeistų kad ir įspūdingiausia rinkimų kampanija, vis dėlto partijoms pasitempti verta. A.Ramonaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra stipraus prisirišimo prie politinės jėgos, ir tai dar vienas mūsų rinkėjo skirtumas nuo Vakarų šalių. Ištikimų kažkuriai partijai – apie trečdalį ar kiek daugiau, kiti tarp jų blaškosi, kartais balsuoja, kartais ne.

Sociologinės apklausos – taip pat tik apytikris orientyras, daugiau tendencijų vektorius. Pagal apklausas galima prognozuoti tik pusės Seimo, tai yra daugiamandatės apygardos, kur balsuojama už partijas, rezultatus. O vienmandatėse būna visko: štai 2016 metų Seimo rinkimuose konservatoriai prieš valstiečius daugiamandatėje vienu mandatu laimėjo, o vienmandatėse šie atsirevanšavo 35:11.

Be to, balsuoti ateina apie pusė rinkėjų, o, kaip pasakoja "Vilmorus" direktorius V.Gaidys, tie žmonės, kurie atidaro duris apklausos vykdytojui, retai pasako, kad neis į rinkimus, šįsyk tokių buvo 10,5 proc. Be to, dar nežinantys, už ką balsuos, prisipažino 21,4 proc. respondentų, o 2,4 proc. neatviravo, kam atiduos savo balsą. Nemažai rinkėjų impulsyvūs, apsisprendžia paskutiniu momentu. Tad, pasak V.Gaidžio, jei apklausa vyktų kokia savaitė iki rinkimų, rezultatai būtų tikslesni.

V.Gaidys pastebi, kad žmonės, kurie atidaro duris apklausos vykdytojui, retai pasako, kad neis į rinkimus, šįsyk tokių buvo 10,5 proc.

Bet mažai kas abejoja, kad lyderiai bus du – LVŽS ir TS-LKD, vieta trejetuke prognozuojama ir socialdemokratams. Palanki trajektorija ir darbiečiams. Tikėtina, į Seimą paklius ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: nors liepą jai palankumą rodė tik 3,3 proc. respondentų, ji jau yra parodžiusi, kad sugeba mobilizuotis ir ne tik triuškinamai laimėti keliose "lenkiškosiose" vienmandatėse, bet ir peržengti slenkstį daugiamandatėje.

Be neopranašų

Šiuose rinkimuose kol kas nematyti jokių ryškių neopranašų. Apklausos neduoda pagrindo tikėtis didelės sėkmės naujiems ar persiformavusiems politiniams dariniams. Seimo kartelę, "Vilmorus" apklausos duomenimis, šiandien peržengtų tik "Laisvė ir teisingumas" (susijungę ekstvarkiečiai, Artūro Zuoko Laisvės sąjunga ir Artūro Paulausko judėjimas "Pirmyn, Lietuva"), bet ir jie balansuoja ant 5 proc. kartelės. Visai nedaug iki jos trūksta Socialdemokratų darbo partijai (4,7 proc.). Bet, pavyzdžiui, Centro partiją "Gerovės Lietuva" ir Laisvės partiją remiantys apklausoje sakėsi tik 2,4 proc. apsisprendusiųjų balsuoti.

Ar iki rinkimų likus vos dviem su trupučiu mėnesio dar gali kas išklibinti rinkėjų preferencijas? "Taip, tačiau partijos gali ne pakilti, o nukristi, jei paaiškėtų kokie labai neigiami dalykai. O gerais darbais greitai pakelti pasitikėjimą sunkiau", – sako V.Gaidys. Jis primena, kad LVŽS prieš 2016-ųjų rinkimus kilo visus metus beveik nuo nulio iki aukštumų. Dabar naujų partijų spartaus augimo tendencijų nėra.

Politologės A.Ramonaitės prognozėmis, Aušrinės Armonaitės Laisvės partija gal ir gali perkopti barjerą, mat apklausos gali nerodyti tikros situacijos. Šios partijos elektoratas yra sunkiausiai apklausoms pasiekiama auditorija – jauni, mobilūs žmonės, kurie nelabai atsakinėja į apklausų klausimus, o namuose, kur daromos tiesioginės apklausos, juos sunku rasti. "Ši partija orientuojasi į specifinį elektoratą, kuris laisvas, atviras, neturi prisirišimo prie kurios nors partijos. Tad jį galima būtų privilioti, bet visų pirma juos kažkaip reikia suvilioti apskritai ateiti balsuoti", – sako A.Ramonaitė.

Tačiau, pasak politologės, klausimas, ar pavyks kitiems naujadarams užimti nišą, kurią paprastai per rinkimus užimdavo naujos partijos. "Susidaręs nemažas žmonių sluoksnis, kuriems patinka balsuoti už naujienas. Bet tai turi būti populiari partija, kuri turi šansą laimėti, apie kurią žmonės kalbasi tarpusavyje, spręsdami, už ką čia šįsyk prabalsavus. Už ką ši elektorato dalis balsuos šįsyk, gali išryškėti tik prieš pat rinkimus. Jei jie nematys galinčio laimėti patrauklaus varianto, jų balsai gali išsibarstyti tarp kairesnių partijų ar jie gali visai neateiti į rinkimus", – prognozuoja TSPMI profesorė.

Vis dėlto kas bus rinkimų favoritai, lyg ir aišku. Bet visiškai neaišku, kas kitą kadenciją valdys Lietuvą. "Jei LVŽS ir TS-LKD surinks apylygiai balsų, valdančiosios koalicijos klausimas gali būti pakankamai komplikuotas. Girdint, kaip dabar kalba pačios partijos, akivaizdu, kad jos siekia neuždaryti jokių durų. Neatmesčiau ir netikėtų koalicijų, kokių dar nematę, galimybės. Jei konservatoriai norės prisidėti prie valdžios formavimo, jiems reikės būti labai kūrybiškiems ir lankstiems",  – mano A.Ramonaitė.

Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad ministras, pasinaudodamas koronaviruso krize, skyrė finansavimą keliams, kurie pagal prioritetinės reikšmės kelių sąrašą užima paskutines vietas arba tų kelių apskritai nėra sąraše.

Seimo narių pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį gavo ir ELTA, pažymima, kad anksčiau Kelių direkcija pateikė objektus finansavimui gauti, kurie atitiko valstybinės ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos, taisymo (remonto) darbams paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo reikalavimus. Buvo pateikti objektai, kurie pagal aprašą buvo blogiausios būklės ir labiausiai reikalaujantys remonto. Tačiau susisiekimo ministras birželio 17 d. įsakymu skyrė finansavimą keliui Didieji Baušiai –Amenine–Turgeliai, keliui Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys ir keliui Šklėriai–Aluona, kuriems Kelių direkcija nebuvo pateikusi prašymo finansuoti.

Parlamentarai pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nei savivaldybėms, nei Susisiekimo ministerijai nesuteikta teisė teikti prašymų valstybinės reikšmės kelių remontui ir priimti sprendimus dėl remonto būdo. Tai priklauso išimtinai Kelių direkcijos kompetencijai. O šiuo atveju ministras į direkcijos rekomendacijas net neatsižvelgė.

Pareiškime taip pat pažymima, kad Susisiekimo ministerijos parinktų ir nurodytų objektų ruožų ilgiai neatitinka Kelių direkcijos parinktų homogeninių ruožų ilgių.

Akivaizdu, kad ministras naudojasi savo įgaliojimais ir peržengdamas savo įgaliojimų visas ribas teikia finansavimą tiems keliams, kurie nėra prioritetas.

„Turgelių miestelyje homogeninis ruožas prasideda 17,237 km ir baigiasi 17,997 km, iš viso 760 m ilgio ruožas (pagal dangos būklę šis ruožas patenka į 96 vietą bendrame rajoninės reikšmės kelių sąraše pagal dangos būklės indeksą), tačiau įsakyme yra nurodomas 1670 m ilgio ruožas, t.y. 910 m ilgesnis nei būtinas remontuoti. Kadangi tokio ilgio ruožo per Turgelių miestelį nėra, todėl ir įgyvendinti įsakymą nėra galimybių“, – pateikiamas pavyzdys pareiškime.

Pareiškime taip pat pažymima, kad kelio Šklėriai –Aluona, kuriam ministerija skyrė finansavimą, tarp 1009 km viešai paskelbtų žvyrkelių asfaltavimo objektų, sąraše apskritai nėra, todėl iki 2022 m. šio objekto Kelių direkcija nebuvo numačiusi įgyvendinti.

„Remiantis tuo, kas išdėstyta, susisiekimo ministras ir kiti atsakingi valstybės tarnautojai finansavimą valstybinės reikšmės kelių remontui rašte minimais įsakymais skyrė nesivadovaudami Kelių direkcijos pateiktais duomenimis ir pažeisdami Aprašo reikalavimus, galimai siekdami asmeninės naudos ir tokiais veiksmais, galinčiais turėti nusikalstamų veikių požymių, padarė didelės neturtinės ir turtinės žalos valstybei“, – teigiama pareiškime.

Parlamentarai prašo Generalinės prokuratūros įvertinti, ar susisiekimo ministras ir kiti atsakingi valstybės tarnautojai, skirstydami lėšas, galimai nepadarė veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių. i nustačius, kad galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos, atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškimą pasirašė Aistė Gedvilienė, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė.

A. Gedvilienė: tai paslėpta politinė reklama

Parlamentarė A. Gedvilienė pažymi, kad J. Narkevičius, skirdamas šias lėšas šiems trims keliams, pataikauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjams.

„Akivaizdu, kad ministras naudojasi savo įgaliojimais ir peržengdamas savo įgaliojimų visas ribas teikia finansavimą tiems keliams, kurie nėra prioritetas. Jis savo sprendimais apėjo visas tvarkas ir įkelia kelius, kurie parankūs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai per rinkimus, tai yra Trakų rajono kelias bei du Šalčininkuose esantys keliai“, – Eltai sakė A. Gedvilienė.

Pasak A. Gedvilienės, šie trys keliai yra pakankamai geros būklės ir tikrai negalėtų būti remontuojami prioritetine tvarka.

„Yra kitų žmonių teisėtas lūkestis, kad tie keliai, kurie stovi eilėse, turi turėti pirmenybę ir teisė visiems turi būti vienoda. Juk visiems vienodai turėtų galioti įstatymai“, – sakė ji.

Pasak jos, ministras, pasinaudodamas koronaviruso krize, skyrė finansavimą keliams, kurių pagal prioritetinės reikšmės aprašą, sąraše net nėra.

„Buvo padidintas pinigų kiekis ekonominei krizei suvaldyti ir spręsti. Taip pat pandemijos metu visų dėmesys nukreiptas į kitas problemas, į sveikatos sistemą, mes nesukoncentravę dėmesio į kitus einamus dalykus, o ponas Narkevičius su ministerija naudojasi tuo ir akivaizdžiai pažeidžia teisės aktus. Taip jie sprendžia savo rinkiminius klausimus, finansuodami kelius, kuriems šiuo metu nepriklauso finansavimas“, – sakė A. Gedvilienė.

„Šiandien sunkiai įsivaizduočiau (koaliciją su konservatoriais – delfi.lt), esant dabartinei partijos vadovybei. Galbūt kažkas galėtų, aš negalėčiau. Gal įvyks pokyčių konservatorių vadovybėje, nes ten yra žmonių, su kuriais galima dirbti“, – interviu delfi.lt kalbėjo S. Skvernelis.

Perklaustas jis patikslino, kad jam šiuo metu yra nepriimtini nekorektiški, žeminantys politinės kovos metodai, kuriuos, jo vertinimu, naudoja partijos vadovybė.

Vis dėlto Vyriausybės vadovas patikslino, kad reali galimybė yra centro, centro kairės, arba – centro dešinės koalicija. Valstiečius žaliuosius jis apibrėžė kaip centro kairės politinę jėgą.

Darbo partiją premjeras matytų tokios centro kairės koalicijos dalimi. Dotacijos skyrimo šiai politinei jėgai klausimo jis nesiejo su artėjančiais rinkimais.

Pasak jo, „visą laiką galima galvoti apie tai, ko nėra, apsimesti, daryti dirbtines kliūtis, kad nebūtų įvykdyti teismų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai“, rašo delfi.lt

„Paprastai žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį yra pavojus, su kuriuo jis pats negali susitvarkyti. Tai kad nebūtų to pavojaus, atsiranda instinktyvus noras jį ignoruoti, ne akcentuoti ar net pasiduoti įtikinėjimams, kad tas, kuris akcentuoja pavojų ir grėsmę, yra gąsdintojas, pats išsigandęs be reikalo, keliantis paniką, ir mes susidrovėję traukiamės į krūmus. Ar mes jau ne dabar esame ekstremalioje situacijoje, jei uranas jau kraunamas? Kai pradės veikti, tada susirūpinsime ir kažką darysime. Turėtume nusiteikti žymiai aktyviau ir visiškai nekreipti dėmesio į apkalbas, kad mes tyčia gąsdiname, norime laimėti rinkimus ar panašiai. Pagrindinis klausimas – priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravo AE? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas tam tikras žodinis priešinimas, veiksmų praktiškai nėra“, – šeštadienį kalbėjo V. Landsbergis.

Profesorius teigė pasigendantis daugiau dėmesio Lietuvos išlikimo klausimams.

„Gyvenimas mus lenkia ir problemos mus lenkia. Man norėtųsi didesnio apibrėžtumo ir aiškumo Lietuvos gyvybės ir išlikimo klausimu. Taip vengiama formuluoti didžiąją problemą, kuri yra prieš mūsų šalį, visuomenę ir jos ateitį. Senukas gali pamoti ranka, gal čia kaip nors patrauksime iki pirmadienio. Bet man rūpi, kas bus ir antradienį, ir penktadienį. Jei penktadienį mūsų gali nebebūti, tai manęs visai neguodžia, kad iki pirmadienio dar šiek tiek traukiame, gal ir rodikliai neblogi, kažkas mus pagiria. Paviršutiniai dalykai“, – sakė V. Landsbergis.

Jis paragino visuomenę jausti daugiau atsakomybės už ateitį.

„Nesakau, kad tai atsakomybės stoka, nes visa Lietuvos visuomenė galbūt nejaučia atsakomybės už savo ateitį, tai mes nesame kažkokia išimtis. Mes galėtume būti didesnė išimtis į teigiamą pusę. Truputį stengiamės tokie būti, bet, man regis, per mažai. Man asmeniškai norėtųsi, kad mes nebijotume būti pavojaus, nerimo šaukliais, kurie ne tik signalizuoja, bet ir kviečia į konkrečius veiksmus, pasirengimą tiems dalykams, kurie čia pat stovi už vartų“, – teigė profesorius.

„Mes šiandien esame pasiruošę pagal programas, programų suderinimą, su visomis partijomis, kurios yra už valstybę – pažiūrėsime, ką lems rinkėjai“, – žurnalistams šeštadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.

Anot jo, būsimajame Seime gali būti didelė partijų įvairovė – nuo trijų iki aštuonių, tačiau galimybės dirbti, anot jo, griežtos raudonos linijos dėl bendro darbo šiuo metu brėžiamos tik ties LLRA-KŠS frakcija, kurios narė Irina Rozova išvengė apkaltos dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais.

„Turbūt nesuklysiu pasakydamas – Seime turime frakciją, kurioje yra kolegė, praktiškai išvengusi apkaltos dėl to, kad ji žinodama bendradarbiavo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Nedrįsčiau pavadinti tokio veiksmo stiprinančiu valstybę, tai yra takoskyrą, kuri yra Didysis Kanjonas politikoje“, – teigė konservatorių lyderis.

Jis taip pat sako turintis „didelių dvejonių“ dėl dabar valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos galimybių patekti į Seimą.

„Valstiečiai, aš manau, irgi bus kitokia partija. Tiesą sakant, nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas tęsis labai ilgai. Matome kitose valstybėse, kur atslūgsta ta emocija, kuomet žmonės įsidrąsinę išeina į gatves ir pradeda galvoti apie rinkimus visai kitaip. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – tvirtino jis.

TS-LKD taryba šeštadienį popiet dar planuoja tvirtinti kandidatus į Seimą vienmandatėse apygardose ir TS-LKD daugiamandatėje apygardoje – galutinį sąrašą dar galėjo koreguoti jo lyderiai – G. Landsbergis ir sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė.

I. Šimonytė tvirtino laukianti kitų partijų programų pristatymo ir kol kas negalėjo pasakyti, su kuriomis matytų daugiausiai sąlyčio taškų. Ji patvirtino, kad TS-LKD sėkmingai pasirodžius rinkimuose ir ėmusis formuoti valdančiąja koaliciją, ji pati imtųsi vadovauti būsimai Vyriausybei.

„Be jokios abejonės, sutikdama kandidatuoti sąrašo pirmu numeriu, toks mano supratimas buvo, kad jei Tėvynės sąjunga galėtų formuoti Vyriausybę, formuotumėme Vyriausybę galvojant, kad aš galėčiau tai Vyriausybei vadovauti“, – sakė ji.

Valdantiesiems I. Šimonytė priekaištavo, kad šiuo metu Lietuva nėra įgyvendinusi būtinų reformų švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo administravimo srityse ir kasmet sulaukia vis tų pačių pastabų iš tarptautinių institucijų. Anot jos, koronaviruso pandemiją reikėtų matyti kaip progą tokioms reformoms.

„Tai yra tas taškas, kai galime daug padaryti. Nes, vieną vertus, dar nesibaigusi pandemija, karantininiai visi apribojimai parodė labai daug dalykų prikišamai – tiek mokykloje, tiek sveikatos sistemoje, tiek kitose srityse, kurios yra galimybė užsikabinti už situacijos ir keisti dalykus, apie kurių kaitą labai ilgai nebuvome galvoję. Pavyzdžiui, kas galėjo pagalvoti, kad tiek daug mūsų gali dirbti ne darbo vietoje“, – svarstė ji.

Kaip ir partijos lyderis, ji turėjo pretenzijų dėl valdančiųjų paramos verslui plano.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią pasitikėjimą turinčiu politiku ir toliau išlieka pirmuosius prezidentavimo metus minintis prezidentas Gitanas Nausėda – birželio mėnesį respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, G. Nausėdą įvardino kas ketvirtas apklaustasis (26,7 proc. apklaustųjų). Visgi šalies vadovo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,3 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad labiausiai per pastaruosius keturis mėnesius išaugo S. Skvernelio reitingas. Premjeras šiuo metu užima antrą vietą tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių Lietuvos visuomenės veikėjų – jį birželio mėnesį palankiai įvertino 12,1 proc. apklaustųjų. Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas S. Skverneliu išaugo 4,3 proc., Vyriausybės vadovas į trečią vietą išstūmė kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Trečioje vietoje atsidūrusios D. Grybauskaitės pasitikėjimo reitingas per koronaviruso krizę taip pat šiek tiek padidėjo, birželio mėnesį kadenciją baigusia prezidente pasitikėjo 9 proc. respondentų, vasario mėnesį – 8,4 proc.

Už prezidentės nugaros liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė. Politike pasitikėjimą išreiškė 6,8 proc. apklaustųjų (prieš keturis mėnesius darytoje apklausoje – 6,9 proc. respondentų). Konservatorių sąrašo lydere visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu: birželio mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 3,3 proc. apklaustųjų. Nors politikas užima dešimtą vietą tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių politikų, jo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,2 proc. (vasario mėnesį siekė 5,5 proc.).

Penktą vietą tarp labiausiai visuomenėje pasitikėjimą keliančių politikų užėmė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Visgi jo pasitikėjimo reitingas šiek tiek smuktelėjo – vasario mėnesį pasitikėjimą buvusiu šalies vadovu išreiškė 7,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį – 6,5 proc. apklaustųjų.

Birželio mėnesį gerokai didesnė apklaustųjų dalis išsakė pasitikėjimą ir šeštoje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų atsidūrusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Pasitikėjimas šiuo politiku išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 4,1 proc. (vasario mėnesį – 0,6 proc.).

Toliau reitinge rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (3,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,4 proc.) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis (3,3 proc.).

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2020 metų birželio mėnesį respondentai paminėjo 86 visuomenės veikėjus (prieš 4 mėnesius nurodė 111), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologė: S. Skvernelis ir A. Veryga  buvo ryškiausiai matomi, todėl pasitikėjimas jais išaugo

„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad S. Skvernelio ir A. Verygos pasitikėjimo reitingo išaugimas yra nulemtas tiek sėkmingai suvaldytos pirmosios koronaviruso bangos, tiek ir nuolatinio buvimo matomais viešoje erdvėje.

„Kadangi mes lyginame paskutinį tyrimą prieš karantiną ir dabar jau pirmą po, tai kaip tik šis etapas ir yra tie trys mėnesiai. Koronaviruso krizės metu taip pat buvo tyrimai daryti ir buvo klausiama, kaip žmonės vertina būtent S. Skvernelio ir A. Verygos darbą karantino metu. Nors klausimas kitas negu ši formuluotė, bet buvo prašoma įvertinti jų darbą. Ir vieno, ir kito politiko vertinimas buvo labai stabilus, daugiau kaip pusė žmonių jų darbą karantino metu vertino gerai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Rasa Ališauskienė. M. Ambrazo nuotr.

„Jie buvo pagrindiniai visuomenę informuojantys asmenys, todėl labai natūralu, kad juos žmonės ir atsimena geriau, nes šioje apklausoje pavardes žmonės pamini patys, mes jokio sąrašo neduodame, jie tuos asmenis, kuriuos atsimena, kurie pirmiausiai ateina į galvą, dažniausiai ir pamini. Todėl natūralu, kad šių dviejų politikų vertinimai ir yra palankiausi“, – pridūrė ji.

Sociologės taip pat nestebina sumažėjęs G. Landsbergio pasitikėjimo reitingas. R. Ališauskienės teigimu, G. Landsbergis karantino laikotarpiu televizijoje buvo ypač mažai matomas, o televizija, pasak jos, aprėpia gerokai didesnį gyventojų ratą nei socialiniai tinklai.

G. Landsbergio pačioje pradžioje beveik nebuvo matyti ir jis galbūt daugiau buvo matomas socialiniuose tinkluose, bet kaip kontrastas S. Skvernelis ir A. Veryga daugiau buvo matomi televizijoje.

„G. Landsbergio pačioje pradžioje beveik nebuvo matyti ir jis galbūt daugiau buvo matomas socialiniuose tinkluose, bet kaip kontrastas S. Skvernelis ir A. Veryga daugiau buvo matomi televizijoje. O vis tik televizija aprėpia didesnį gyventojų ratą, nes vyresni, kaimo gyventojai mažiau socialiniais tinklais remiasi. Ir bet kokiu atveju G. Landsbergio aktyvumo su A. Verygos ar S. Skvernelio nepalyginsi“, – sakė sociologė.

Nors R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad konservatorių rinkimų sąrašą vedančios I. Šimonytės reitingas nepakito, tačiau akcentuoja, kad greičiausiai taip nutiko dėl to, kad birželio mėnesį, intensyviau prasidėjus rinkimų kampanijai, politikės vardą visuomenė pradėjo girdėti dažniau. Pasak sociologės, tai galėjo būti priežastis, kodėl I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas nesumažėjo.

Sociologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad koronaviruso krizės laikotarpiu prezidentas taip pat buvo matomas gerokai rečiau, viešoje erdvėje nuolatos pasigirsdavo kritika šalies vadovui dėl lyderystės trūkumo. Sociologė įsitikinusi, kad tai galėjo nulemti, kad per karantino laikotarpį G. Nausėdos reitingas taip pat smuktelėjo.

„Galima teigti, kad pasitikėjimas G. Nausėda yra sumažėjęs ir taip pat atliepia tai, ką pandemijos metu žmonės kalbėjo, jog prezidento viešoje erdvėje nebuvo matyti, nebuvo matyti ir jo lyderystės. Kiek prezidentas pagal savo įgaliojimus gali būti aktyvesnis, čia yra kitas klausimas. (...) Šiuo atveju S. Skvernelis ir A. Veryga buvo aktyvūs, o prezidento visai nesimatė“, – atkreipė dėmesį ji.

R. Ališauskienės teigimu, iki Seimo rinkimų rinkėjų preferencijos dar gali pakisti, tačiau pabrėžia, kad aukštas pasitikėjimas S. Skverneliu ir A. Veryga „valstiečiams“ pliusų artėjančių rinkimų kontekste prideda.

„Truputį ankstoka dar kalbėti apie rinkimus, nes šiemet rinkimų kampanija bus trumpa, bet intensyvi ir daug veiksnių prisideda, kurie yra pakankamai greitai veikiantys ir greitai praeinantys, tai gali būti visokių pasvyravimų. Bet jeigu rinkimai šiandien būtų, tai, žinoma, kad „valstiečių“ lyderių įsiminimas ir geresnis vertinimas pliusų partijai prideda, o konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės, savaime suprantama, – neprideda“.

Apklausa vyko 2020 m. birželio 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1%.

„Vienas iš reiškinių, išryškėjusių per pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia. Suprantama, kad kai krizė sprendimų reikia greitai. Bet ilgainiui pradeda matytis, kad žmonės ne savo darbu, priimamais sprendimais ar pagalba žmonėms džiaugiasi. Jie džiaugiasi nekontroliuojama valdžia. O tai jau yra pavojinga“, – TS-LKD tarybos posėdyje Vilniuje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

„Noriu, kad tokia tendencija neužsiliktų ir neįsitvirtintu. Nenoriu, kad Lietuvoje būtų daugiau Rusijos ir mažiau Vakarų“, – pridūrė jis.

Politikas tvirtino, kad pandemija „paliko nepatiklumo žmonių širdyse, ar galima priimti politikus į pokalbį“, tačiau žadėjo kalbėtis su žmonėmis apie sprendimus, kurių reikia Lietuvai.

G. Landsbergis taip pat kritikavo valdančiuosius dėl  5 mlrd. eurų vertės ūkio skatinimo ir paramos verslui plano, sakydamas, kad pinigai žmonėms dalijami ne tuomet, kai jų labiausiai reikia, t.y. krizės įkarštyje, o  prieš pat rinkimus.

„Tai ir žodžio laisvės išmėginimas, žiniasklaida per sunkmetį gavo didelių dotacijų iš valstybės. Tikslas kilnus, tik ar netaps tai savicenzūros apynasriu“, – svarstė jis.

Konservatorių lyderis apžvelgė ir Lukiškių aikštės temą, prilygindamas tarp sostinės politikų ir Seimo valdančiųjų kilusį susipriešinimą „kultūriniam karui“. Anot jo, tai į paraštes nustumia kitas svarbias problemas, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės klausimą.

„Kaip sako klasikai, kultūriniai karai padeda laimėti rinkimus, bet ar padės spręsti realias problemas, tai – tikrasis klausimas. Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios. Mažos ir silpnos trumpai būna valstybės. Stiprybė, kad ir kaip banaliai skambėtų, ateina iš vienybės. Norim išsaugoti laisvę? Turime susitarti. Norime apsiginti nuo Astravo? Turime susitarti. Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą? Turime tartis. Ieškoti kompromisų ir nustoti kariauti“, – ragino jis.

Gerovės valstybės nekurs?

Pagrindinius savo rinkimų programos principus konservatoriai pabandė sutalpinti į trikampio schemą, kurios centre – pasitikėjimas valstybe. Svarbiausi ir atraminiai kampai TS-LKD rinkimų programoje – kokybiška politika ir valdymas, šiuolaikiškos viešosios paslaugos ir didesnes pajamas valstybei generuojantis ekonominis modelis. O tuos tris kampus jungia kraštinės – orus žmogus, normali politika ir laisva valstybė.

Politikams tapo madinga kalbėti apie gerovės valstybės kūrimą, tad šiek tiek nustebino konservatoriai, pristatydami rinkimų programos projektą nė karto neištarę šios skambios frazės.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kelis kartus atkreipė dėmesį, kad jų rinkimams paruošta programa yra nuosaiki ir neslėpė, jog po rinkimų konservatoriai nusiteikę ieškoti bendražygių Seime. "Dirbome, kad turėtume programą, kuri leistų eiti derėtis su kitomis politinėmis jėgomis. Išeidami su nuosaikia programa ir nuosaikia žinia apie pagrindinius iššūkius komunikuojame, kad spektras bendradarbiavimui yra platus. Yra tam tikri natūralūs partneriai, liberalios jėgos Lietuvoje su konservatyviomis randa bendrą kalbą. Jei norime reikšmingų sprendimų, būtinas platesnis sutarimas. Ieškosime sutarimų su tais, kurie sutarimų nori", – tikino G.Landsbergis. Anot jo, tų politinių jėgų, su kuriomis norės tartis konservatoriai, bus ir daugiau, tačiau neįvardijo nieko konkretaus – juk nežinia, kam ir kiek bus palankūs rinkėjai ir kaip pasiskirstys tos politinės jėgos po spalio 11-osios.

Turi lyderystės kortą

"Kaunas nuo praėjusių prezidento rinkimų yra miestas, į kurį norisi sugrįžti – į teatrą nueiti ar aplankyti draugus, kurių čia atsirado tikrai nemažai", – be reveranso Kaunui neapsiėjo TS-LKD partijos sąrašą į rinkimus vedanti Ingrida Šimonytė.

Beje, kas turi tikrosios lyderystės kortą tarp konservatorių, buvo akivaizdu I.Šimonytei įžengus į susitikimo erdvę – ji pasitikta ne tik audringais plojimais, bet ir palaikymo šūksniais.

I.Šimonytės teigimu, konservatorių rinkimų programoje neatsitiktinai vyrauja minimalizmo dvasia – neaprėpiamos visos įmanomos veiklos sritys ir daugybės problemų sprendimo būdai. "Pažadų yra dalijama be galo daug: visiems visko bus ir nieko už tai nebus", – vieną iš chaosą politikoje ir visuomenėje sąlygojančių priežasčių įvardijo Seimo narė ir pažėrė pavyzdžių, kaip labai dažnai biurokratinis mechanizmas Lietuvoje veikia savitiksliai tik dėl to, kad nėra aiškios kryties. "Mūsų sprendimas – nusibrėžti kryptį, ką norėtume matyti net ne po ketverių, o po dešimties metų, su nuostata, kad mažiau yra daugiau. Nusibrėžkime kryptį, kur einame, ir jei kažkas ne taip, gal ne ta kryptimi einame?" – svarstė I.Šimonytė.

Rinkėjas – paprastas žmogus

Į renginį pakvietę politologą B.Ivanovą ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanę prof. Editą Gimžauskienę TS-LKD lyderiai neslėpė besitikintys konstruktyvių pastabų, į kurias ketino atsižvelgti tobulindami rinkimų programą ir vėliau imdamiesi konkrečių veiksmų.

"Modernu, strategiška, suprantama. Tai nėra lozungai, tai aktualių problemų pakėlimas į strateginį lygmenį", – konservatorių rinkimų programą gyrė profesorė, turėjusi pastabų jau konkretiems programos punktams, ypač dėl ekonominio modelio, kuris, pasak profesorės, turėtų būti pagrindas visiems kitiems dalykams.

Politologas B.Ivanovas pirmiausia pasigedo aiškios konservatorių komunikacijos su rinkėjais krypties ir net partijos šūkio. Kaip vieną iš labai svarbių nišų jis įvardijo socialinius tinklus, net ir pačius naujausius, tačiau partijos pirmininkas G.Landsbergis leido suprasti, kad konservatoriai tokiam komunikavimui dar nėra pasiruošę, nes erdvė yra rizikinga, juolab kad požiūris į politikus ten esąs labai neigiamas.

"Dabartiniai politikai, tas pats Donaldas Trumpas, Emmanuelis Macronas eina į socialinius tinklus, politinės grupės suranda tikslines grupes per socialinius tinklus. Reikalingas komunikacinis kabliukas – šūkis, bendravimas. Yra Lietuvoje partijų, aš suprantu, kad jums jos – ne autoritetas, bet jų rinkimų sėkmė politologus verčia susimąstyti", – platesnį žvilgsnį į Lietuvos politinį daržą mestelėjo B.Ivanovas ir priminė 2008 m. Darbo partijos rinkimų šūkį "Mes žinome kaip" ir tuomet liberalo Antano Guogos rinkimų kampaniją, kai jis ėmėsi organizuoti vakarones žmonėms, kas gerokai kilstelėjo liberalų reitingą regione.

"Konservatoriai pasižymi akademiškumu, bet, deja, ne akademikai už jus balsuoja. Jei ir balsuoja, kiek jų yra Lietuvoje? Kiek žmonių geba išnagrinėti ir išsinarplioti tą programą? Kaip bežiūrėsi, rinkėjas yra paprastas žmogus. Dirbame su tuo, ką turime", – politikams priminė politologas, pridūręs, kad politinę kultūrą kelti reikia, bet tai daryti kiek įmanoma labiau eiliniam rinkėjui suprantama kalba.

Programoje B.Ivanovui labiausiai į akį krito konservatorių dėmesys viešojo sektoriaus reformai, nes biurokratiniai procesai bene labiausiai kenkia pasitikėjimui valstybe. "Viešasis sektorius yra visos sistemos kertinis akmuo. Nepotizmas, šešėliniai susitarimai, pirtelės. Tuo pasižymi dabartiniai valdantieji, kaip ministras Jaroslavas Narkevičius ir kiti. Tai reikia keisti, šis sektorius reikalauja maksimalaus skaidrumo. Kaip tai pateikti visuomenei? Reikia galvoti", – pasisakė B.Ivanovas.

"Ar tie dalykai, apie kuriuos čia kalbame, yra tai, ką galima dėti ant rinkimų plakato ir komunikuoti? Tam šiek tiek per anksti. Šiandien buvo akademinė diskusija, stengiantis išprovokuoti akademikus sureaguoti. Komunikacija netrukus bus", – į politologo pastabą sureagavo G.Landsbergis.

Kiek žmonių geba išnagrinėti ir išsinarplioti tą programą? Kaip bežiūrėsi, rinkėjas yra paprastas žmogus.

Vyriausybėje įsipils kavos

O ką darys I.Šimonytė, jeigu taps premjere? Nuo pat renginio pradžios buvo akivaizdu, kad toks klausimas tikrai bus. "Labai dažnas klausimas, į kurį man nėra lengva atsakyti. Darbas numeris vienas – įsipilčiau kavos ir atsisėsčiau prie stalo. Laukčiau, kol man atneš įstatymus? Tikrai ne", – pačios I.Šimonytės juoką lydėjo susirinkusiųjų šurmulys.

Partijos rinkimų sąrašo vedlė blaiviai vertina situaciją ir yra įsitikinusi, kad tikriausiai jau niekada neturėsime Lietuvoje Vyriausybės, kuri būtų politiškai monolitinė. "Pradžioje reikia sutarti dėl problemos, o paskui kalbėti atsižvelgiant į tai, kas yra tavo politiniai partneriai, nes keliai gali būti skirtingi. Tad pirmiausia bus svarbu susidėlioti įgyvendinamą priemonių planą. Kryptį užduoda politikai, – aiškino I.Šimonytė ir pajuokavo: – Nėra pelenei skirtų trijų riešutėlių, kuriuos atsidarei ir padarei tris darbus. Galima pliažą atidaryti, va, čia greitas darbas. Galima paminklą pastatyti, irgi greitas darbas. Bet be to momentinio konflikto nieko daugiau ir nebus."

Mešką išrinktų į Seimą

"Esame pasirengę kalbėtis, diskutuoti ir turėti pačią stipriausią programą", – renginiui baigiantis tikino viena iš rinkimų programos projekto rengėjų Jurgita Šiugždinienė ir sulaukė politologo B.Ivanovo pastabos.

"Ar jūs norite laimėti rinkimus, ar norite geriausią programą paruošti? Jūs, man atrodo, skęstate detalėse, modeliuose. Linkiu apmąstyti komunikaciją, kad būtumėte suprasti plačiųjų visuomenės sluoksnių", – kalbėjo politologas.

"Politikų tikslas visada yra būti išrinktiems. O tai daryti galima dviem būdais: vaidinti tai, kuo nesi, ir vis tiek paaiškės, kad tu nesi tuo, kuo nesi, nes tavo darbo rezultatai kalbės patys už save, arba vis dėlto pasakyti iš tiesų, kas esi. Ir tada kam jau tinka tas tavo vaizdinys, tie rinkėjai galės svarstyti, ar tave pasirinkti. Aš norėčiau prie šitos politinės kultūros grįžti, nors ir pati esu sakiusi: jeigu mešką dažnai rodytum per televizorių, tai mešką tikrai išrinktų į Seimą", – nestokojo humoro I.Šimonytė.

Anot partijos pranešimo, korekcijos atliktos gavus galutinius duomenis paštu ir patikslinus balsavimo rezultatus skyriuose.

„Po sąrašo reitingavimo, balsų skaičiavimo komisija peržiūrėjo iš skyrių gautus protokolus, įvertino, ar nebuvo padaryta balsavimo procedūrų pažeidimų, tiksliai suskaičiavo balsavimo paštu biuletenius ir patvirtino galutinius vidinio reitingavimo rezultatus”, – sakė Centrinės balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Valdas Benkunskas.

Po patikslinimo Seimo narys Paulius Saudargas iš ketvirtos vietos pasislinko į penktą, į ketvirtą iš šeštos vietos pakilo parlamentarė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė. 

Seimo narė Monika Navickienė iš penktos vietos nukrito į dešimtą, o Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis po vieną vietą pakilo aukštyn.

Į dešimtuką pateko Seimo narys Jurgis Razma, iš jo iškrito Žygimantas Pavilionis – jam teko vienuolikta vieta kandidatų sąraše.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Ingrida Šimonytė, antruoju numeriu įrašytas pirmininkas Gabrielius Landsbergis – jų reitinguojamųjų sąraše nebuvo.

Prezidiumo patvirtintas TS-LKD kandidatų dvidešimtukas į Seimą atrodo taip: 1. Ingrida Šimonytė; 2. Gabrielius Landsbergis; 3. Laurynas Kasčiūnas; 4. Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė 5. Paulius Saudargas; 6. Arvydas Anušauskas; 7. Agnė Bilotaitė; 8. Audronius Ažubalis; 9. Jurgis Razma; 10. Monika Navickienė; 11. Žygimantas Pavilionis; 12. Vytautas Juozapaitis; 13. Dainius Kreivys; 14. Mykolas Majauskas; 15. Antanas Matulas; 16 Gintarė Skaistė; 17. Kazys Starkevičius; 18. Stasys Šedbaras; 19. Aistė Gedvilienė; 20. Jonas Gudauskas.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.