Pasak politiko, „valstiečiai“ yra suinteresuoti bet kokia kaina „sumedžioti“ Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir patraukti jį iš užimamo posto, tuo metu konservatoriai, įsitikinęs G. Paluckas, šią situaciją išnaudoja Rusijos baimei žadinti.

"Man labai nesmagu matyti, kad tas Irinos Rozovos konkretus atvejis yra tam tikrų suinteresuotų grupių išnaudojamas. Valdantieji jį išnaudoja Pranckiečio medžioklei, o opozicinių konservatorių jis yra išnaudojamas grėsmės žadinimui ir kalbėjimui apie Rusijos įtaką visai politinei sistemai, nepaisant to, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), teikdamas pažymas, analizuodamas ir galų gale teikdamas metinę nacionalinio saugumo ataskaitą, yra ne kartą pasakęs, kad (Lietuvos. – ELTA) politinei sistemai kitų šalių įtakos nėra. Tad mes kalbame apie izoliuotus atvejus – apie juos ir reikėtų kalbėti, o ne prekiauti baime, kad Rusija perka politines partijas ir organizacijas,“ – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas, pridurdamas, kad, siekiant sklandaus Seimo darbo, būtina skelbti moratoriumą V. Pranckiečio medžioklei.

Valdantieji jį išnaudoja Pranckiečio medžioklei, o opozicinių konservatorių jis yra išnaudojamas grėsmės žadinimui ir kalbėjimui apie Rusijos įtaką.

„Jeigu mes norime sklandaus Seimo darbo, reikia skelbti moratoriumą Pranckiečio medžioklei,“ – pabrėžė jis. Pasak jo, iki Seimo kadencijos pabaigos liko vos metai, tad patraukti Seimo vadovą iš einamų pareigų nėra jokio reikalo.

„Aš nematau pagrindo toliau medžioti poną Pranckietį, apskritai kviečiu visus – poziciją ir opoziciją – palikti poną Pranckietį ramybėje, nes 12 mėnesių likusios kadencijos prabėgs greitai,“ – apibendrino socialdemokratų lyderis.

Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos iniciatyva Seime ketvirtadienį buvo atidėta. Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.

Tyrimą atlikti inicijuojasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Šalia I. Rozovos veiksmų NSGK taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas. Taip pat Seimo nariai aiškintųsi, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

Paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.

Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Dirbdamas TS-LKD vykdomajame sekretoriate jis konsultuos strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais.

„Iš arti mačiau, o ir pats dalyvavau daugelyje pastarojo dešimtmečio Lietuvos politinių procesų. Savo sukaupta patirtimi noriu prisidėti prie Lietuvos politinės sistemos stiprinimo, o tam tinkamiausią matau vieną didžiausių, įvairių išbandymų užgrūdintą, tačiau tuo pačiu naujų iššūkių nestokojančią TS-LKD partiją”, – teigė M. Lingė.

Pasak jo, pagrindinis jo būsimos veiklos tikslas – padėti partijai atsiverti platesnėms auditorijoms, tapti visiems Lietuvos žmonėms atstovaujančia politine jėga, gebančia girdėti, reaguoti ir pasiūlyti stabilumą su pažanga derinančią valstybės politiką.

M. Lingė beveik trejus metus dirbo prezidento V. Adamkaus vidaus politikos grupės patarėju ir dešimtmetį – prezidentės D. Grybauskaitės politinėje komandoje.

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Šiuo klausimu į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską kreipėsi parlamentarai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas.

Jie prašo atlikti parlamentinį tyrimą „dėl Rusijos neteisėtos įtakos Lietuvos politinei sistemai, jos poveikio Lietuvos vidaus politikai bei rinkimų kampanijoms, Seimo narės Irinos Rozovos ryšių bei veiksmų galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui“, teigiama pirmadienį išplatintame frakcijos pranešime.

Konservatoriai ragina nustatyti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami ryšius su I. Rozova bei galbūt kitais Lietuvos politikais, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą.

Politikai tyrimo metu taip pat prašo išsiaiškinti, ar I. Rozovos ir jos atstovaujamos politinės jėgos narių ryšiai su Rusijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais bei Maskvos diplomatais nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Parlamentiniu tyrimu būtina nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narė I. Rozova ir kiti jos atstovaujamos politinės jėgos atstovai, siekdami paveikti 2008 – 2012, 2012 – 2016 metų bei po 2016 metų Seimo rinkimų sudarytos valdančiųjų koalicijų partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams“, – rašoma Seimo narių kreipimęsi.

Taip pat parlamentinio tyrimo metu būtų prašoma nustatyti, ar I. Rozova yra verta apkaltos.

Rusų aljanso narė I. Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji per 2016 metų rinkimus išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.

Duomenys apie I. Rozovos ryšius paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.

Komitetas susipažino su pernai sausį Lietuvos žvalgybos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pateiktu raštu apie I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Tame rašte rekomenduojama nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Valstybės saugumo departamento dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Partijos prezidiumas pirmadienį priėmė sprendimą, TS-LKD nariai „negali prisiimti atsakomybės už šios Vyriausybės darbą, todėl balsavime Seime siūlo frakcijai nepalaikyti įgaliojimų suteikimo šiai Vyriausybei iš naujo“.

Prezidiumas savo pozicijoje pasisakė, kad „toks atnaujintos sudėties Ministrų kabinetas užtikrina ne stabilumą bei proveržį, o primena stagnaciją ir iš esmės reiškia visų žadėtų reformų bei įsipareigojimų nevykdymą“.

„Deja, tenka pakartoti, kad turėsime dar blogesnės kokybės Vyriausybę negu net buvo iki šiol. Dar žemiau nuleista skaidrumo ir profesionalumo, srities išmanymo kartelė, o per užsitęsusį Vyriausybės performavimo procesą nei iš premjero, nei iš visų trijų naujai skiriamų ministrų neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų, pamatuojamų tikslų ar aiškių prioritetinių darbų jų vadovaujamose srityse”,  – pranešime cituojamas konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Deja, tenka pakartoti, kad turėsime dar blogesnės kokybės Vyriausybę negu net buvo iki šiol.

Seimas šią savaitę renkasi į neeilinę sesiją balsuoti dėl naujų įgaliojimų Vyriausybei suteikimo.

Tuo atveju, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio pradžioje patvirtino Vyriausybę su trijų ministrų pasikeitimais.

Vietoje susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Lenkų rinkimų akcijos atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoje Eimučio Misiūno tapo taip pat Lietuvos lenkų atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė, o Žemės ūkio ministerijoje Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.

Ministrų kabinetas atnaujintas dėl valdančiosios koalicijos liepos pradžioje sutarus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.

Seime iki šiol nėra aišku, kaip vyks balsavimas dėl įgaliojimų suteikimo iš naujo pasikeitus daugiau kaip pusei Ministrų kabineto: ar tam pakanka protokolinio nutarimo dėl įgaliojimų suteikimo iš naujo, ar reikia iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą.

Seimo statuto 198 straipsnis dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo numato, kad tuo atveju, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Įgaliojimams iš naujo gauti premjeras turi pristatyti naujai paskirtus ministrus ir pateikti Vyriausybės programos pakeitimus, jeigu jų buvo padaryta.

Kai kurie politikai ir teisininkai laikosi nuomonės, jog kad tokiu atveju, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų ir Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, reikia iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą.

Išplatintame pranešime spaudai primenama, kad liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo nusprendė Senamiesčio seniūnijoje pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės alėjos ir patikslinti gatvės geografines charakteristikas, gatvės lentelėje rašyti Trispalvės alėja ir pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 129 „Dėl vardų suteikimo Vilniaus gatvėms ir tiltui“ 6 punktą.

A. Ažubalio teigimu, mero Remigijaus Šimašiaus ir jo rėmėjų sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės prieštarauja Vidaus reikalų ministro įsakymui.

„Prieštarauja Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymui Nr. 1V-57, kuris nustato pavadinimų gatvėms suteikimo ir keitimo tvarką. Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą“, – teigia jis.

Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą.

„Prisimintina, kad alėją palei Vilnelę nuo Arsenalo g. iki Sereikiškių parko pavadinti Kazio Škirpos vardu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė 1998 m. vasario 4 d. atsižvelgdama į Vilniaus miesto pavadinimų suteikimo komisijos siūlymus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimą. Pavadinimų suteikimo komisijos aiškinamajame rašte, kuriame pateiktas siūlymas pavadinti šią alėją K. Škirpos vardu, nurodoma, kad K. Škirpa buvo Vilniaus karo komendantas 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte (pirmą kartą sostinės istorijoje) iškėlęs Trispalvę. Taigi, būtent dėl šio nuopelno alėjai suteiktas K. Škirpos vardas. Atsižvelgiant į visa tai, prašome įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, nebuvo pažeistas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, jog pavadinimai gatvėms su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims”, – teigia L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad liepos 24 dieną Vilniaus miesto taryba pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno, esančią Kazio Škirpos alėją į Trispalvės.

K. Škirpos, kaip istorinės asmenybės, veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Savivaldybės taryba taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K. Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.

Konservatorių prezidiumo penktadienį priimtoje pozicijoje sakoma, kad „TS-LKD nedalyvaus provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu“.

Konservatoriai pritaria prezidento pasiūlytai moratoriumo sprendimams dėl istorinės atminties objektų idėjai, pabrėždami, kad „minėtas moratoriumas turi galioti ir sprendimui dėl J. Noreikos atminimo lentos nuėmimo“.

Sprendimu siūloma Vilniaus miesto savivaldybei perduoti lentą Vrublevskių bibliotekai „saugoti ir eksponuoti“, o miesto valdžiai to nepadarius konservatoriai yra pasirengę „išpirkti memorialinę lentą ir grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai, kuri galėtų toliau lentą naudoti savo nuožiūra“.

„Tai beprecedentis įvykis Lietuvoje, kai aukštas valdžios pareigūnas vienasmeniškai priima sprendimą dėl istorinės atminties simbolių pašalinimo, ir tai neturi likti neįvertinta, todėl mes sušaukėme prezidiumą, kad būtų vieninga partijos pozicija“, – prezidiumo sprendimą BNS komentavo TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis.

Tai beprecedentis įvykis Lietuvoje, kai aukštas valdžios pareigūnas vienasmeniškai priima sprendimą dėl istorinės atminties simbolių pašalinimo, ir tai neturi likti neįvertinta.

„Šiuo atveju turime vieningą partijos poziciją, tai pritarimas ir prezidento išsakytiems žodžiams dėl moratoriumo, tik mes manome, kad moratoriumas yra įgyvendinamas atstačius padėtį į prieš tai buvusią, grąžinant atminimo lentą. Pats nukabinimo veiksmas yra provokacija, skirtas supriešinti visuomenę, sukelti diskusijas, kurios, ko gero, niekur toli nenuves“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Savaitgalį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje buvo nuimta diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-generolui Vėtrai. Sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika patvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų. Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda reaguodamas pakvietė „laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui“.

„(...) kandidate mūsų bendruomenė matytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę“, – rašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio laiške premjerui.

Anot jo, renkant geriausią eurokomisaro kandidatūrą „svarbu atsisakyti partiškumo kriterijaus“ bei paskirti „labiausiai patyrusį bei ES vidaus ir užsienio politiką išmanantį, įgijusį aukštą tarptautinę reputaciją asmenį“.

D. Grybauskaitė vadovavo šaliai dvi kadencijas nuo 2009 metų ir darbą baigė liepos pradžioje. Ji yra dirbusi už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga eurokomisare 2004–2009 metais.

Kandidate mūsų bendruomenė matytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Kadenciją baigusios prezidentės biuras BNS informavo, kad „prezidentė į eurokomisaro pareigas nekandidatuoja“.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, jeigu D. Grybauskaitė nesutiktų, eurokomisarais galėtų būti siūlomi konservatoriai buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius, diplomatas Vygaudas Ušackas, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Žygimantas Pavilionis ar politikė Laima Liucija Andrikienė.

„Būtume taip pat pasirengę svarstyti paremti ir kitų politinių partijų politikus, turinčius reikšmingą europinę patirtį, tokius kaip buvusi ministrė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, buvusi ministrė ir buvusi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė ar Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius“, – teigia G. Landsbergis.

„Vertindami Europoje besibaigiantį komisarų kandidatūrų kėlimo procesą raginame imtis neatidėliotinų veiksmų ieškant stipriausio kandidato nežiūrint siaurų partinių interesų, bet turinčio reikšmingą tarptautinę patirtį politinę patirtį, autoritetą tarptautinėje bendruomenėje ir tokiu būdu galinčio pretenduoti į reikšmingą Lietuvai Europos Komisijos atsakomybės sritį“, – tvirtina politikas.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas savo ruožtu ragina siekti partijų sutarimo dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus.

„Siūlome šiuo klausimu siekti tarppartinio susitarimo. Matome, kad valdantieji tinkamos kvalifikacijos žmonių neturi, todėl tas procesas ir užsitęsė. Dėl Europos Komisijos sudėties spręs ir Europos Parlamentas, kur dvi didžiausios grupės – socialdemokratai ir konservatoriai. Mes, socialdemokratai, siūlome svarstyti Vilijos Blinkevičiūtės ir Rasos Budbergytės kandidatūras“, – teigė jis BNS perduotame komentare.

Ursula von der Leyen, vadovausianti Europos Komisijai, yra sakiusi, kad šalės narės į Europos komisaro poziciją turėtų pateikti po dvi kandidatūras – vyro ir moters.

Valdantieji „valstiečiai“ prieš savaitę pasiūlė į eurokomisarus teikti ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių, bet opozicija teigia, kad jis nėra pakankamai patyręs ir negautų reikšmingo portfelio.

Kandidatūrą į Europos Komisiją teikia Vyriausybė, suderinusi su prezidentu ir Seimu. Premjeras Saulius Skvernelis savo favorito nėra įvardijęs.

Nauja Europos Komisija formuojama po gegužę vykusių Europos Parlamento rinkimų, jai vadovaus buvusi Vokietijos gynybos ministrė U.  von der Leyen (Ursula fon der Lejen).

Darbą baigiančioje komisijoje dirba už sveikatą ir maisto saugą atsakingas komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Pagrindinės apsisprendimo priežastys, pasak R.J. Dagio, yra TS-LKD vadovybės liberalėjimas bei nusisukimas nuo krikščioniškųjų vertybių.

„Akivaizdu, kad dabartinė TS-LKD vadovybė realiai nebesivadovauja krikščioniškąją doktrina ir jos veikimo būdai partijos viduje yra toli nuo demokratijos standartų“, – socialinio tinkle paskyroje rašo parlamentaras.

R. J. Dagys taip pat informavo, jog imsis kurti naują partiją, nes, rašo jis, tradicinių vertybių žmonės nebeturi už ką balsuoti.

Matau, kad jau yra subrendusi jaunoji karta, kuri nori sugrąžinti tradicines vertybes ir pagarbą žmogui į viešąjį ir politinį gyvenimą.

„Visą tai apmąstęs, suprasdamas, kad sėkmė nėra garantuota, bet poreikis naujai jėgai egzistuoja ir jos reikalauja pati situacija, priimu šį iššūkį ir skirsiu jam visas savo jėgas. Matau, kad jau yra subrendusi jaunoji karta, kuri nori sugrąžinti tradicines vertybes ir pagarbą žmogui į viešąjį ir politinį gyvenimą. Yra ir gyvenimo išminties sukaupusių to paties siekiančių žmonių. Padėti jaunimui pakeisti Lietuvos politinį gyvenimą laikau savo ir savo kartos atstovų pareiga“, – rašo R.J.Dagys.

ELTA primena, kad TS-LKD Priežiūros komitetas birželio pabaigoje sustabdė R.J. Dagio narystę partijoje vieniems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose, šiam prabilus apie TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seime bei aštriai kritikavus partiją esą atstovaujant liberalioms idėjoms.