Rinksis iš trijų

Dėl mero posto kausis net trys konservatoriai – Seimo narys Audrius Petrošius, Klaipėdos savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos pirmininkas Aidas Kaveckis ir miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Petraitis.

Šiuos kandidatus dar iki rinkiminės kovos turės patvirtinti partijos vadovybė, po to kandidatas dar bus derinamas su skyriumi.

Ir tik tuomet, maždaug rugsėjį, paaiškės vienas konservatorių partijos kandidatas.

"Tris kandidatus kėlėme todėl, kad nustatyta tokia partijos tvarka. Iš trijų paskui rinksime vieną, kartu su partijos vadovybe. Tokia procedūra. Kandidatus pristatysime Vilniuje partijos vadovybei. Tada vertinsime pliusus ir minusus, įvertinsime jų šansus", – aiškino A.Pocius.

Arvydas Pocius. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Klaus miestiečių nuomonės

A.Pocius tikino, kad atranka turės vykti pagal demokratijos principus.

"Visada geriau rinktis iš kelių. Juk vedybos nevyksta su pirmu pasitaikiusiu. Prieš tai vis tiek reikėtų apgalvoti ir pasirinkti tinkamai. Apsisprendimas įvyks rugsėjį, o tada jau pradėsime dirbti su kandidatu", – kalbėjo A.Pocius.

Gali būti taip, kad konservatoriai norės pasitikrinti rinkėjų simpatijas.

Visada geriau rinktis iš kelių.

"Galbūt paskelbsime viešai ir paprašysime skyriaus narių ir visuomenės išreikšti savo nuomonę, taip paaiškės geriausias kandidatas į merus", – paaiškino A.Pocius.

Paklaustas, kodėl tarp kandidatų nematyti dabartinio Klaipėdos vicemero konservatoriaus Arūno Barbšio, A.Pocius patikino klausęs jo dėl ketinimų artėjančiuose rinkimuose.

"Mes klausėme jo nuomonės. Bet gal žmogus norės pailsėti. Suprantama, kad nėra taip lengva būti meru, nes padirbėjo šioje virtuvėje", – apie vicemerą kalbėjo A.Pocius.

Kandidatus į merus A.Pocius vertina rimtai.

"Rimti kandidatai. Aš vertinu jų pliusus ir amžių. Visi kandidatai turi vienodus šansus", – nuomonę išsakė A.Pocius.

V.Grubliauskas posto nebenori

Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra įvardijęs, kad artėjančiuose merų rinkimuose jis nebedalyvaus.

O štai dėl to Liberalų sąjūdis viliasi, kad tai bus puiki proga partijai "susigrąžinti Klaipėdą".

Liberalų sąjūdžio į Klaipėdos mero postą siūlomas liberalas Saulius Budinas yra ne vienerius metus dirbęs uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriumi.

Be liberalų atstovo, jau aiški ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatūra – šiai partijai rinkimuose atstovaus Seimo narė Ligita Girskienė.

Tarp politikų kalbama ir apie galimybę, kad į uostamiesčio vadovo postą su komitetu kandidatuos ir 2019 m. Klaipėdos mero rinkimuose su "valstiečiais" į antrą turą patekęs Arvydas Vaitkus.

Pats politikas neseniai tvirtino sprendimo dėl kandidatavimo dar nepriėmęs.

V. Matijošaičio ir „Vieningo Kauno“ perspektyvos artėjančiuose savivaldos rinkimuose – miglotos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis dabartinio mero V. Matijošaičio šansus ateinančiuose savivaldos rinkimuose vertina kritiškai.

„Yra požymių, rodančių, kad Matijošaičiui rinkimai gali būti labai sudėtingi, o gal ir nesėkmingi“, – svarsto L. Bielinis.

Ekspertai sutinka, kad „Vičiūnų grupės“ skandalas dėl nepaliktos Rusijos rinkos gali paveikti savivaldos rinkimų rezultatus, tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius tvirtina, kad netinkama V. Matijošaičio komunikacija yra dar didesnė blogybė.

„Ne tiek pats skandalas, kiek tai, kaip Matijošaitis elgiasi – užima neigimo, išsisukinėjimo poziciją – tai kenkia labiau nei pats faktas, kad jo įmonė dirba Rusijoje“, – sako V. Valentinavičius ir priduria, kad prognozuoti, ar po metų įvardinti įvykiai vis dar bus aktualūs ir lemtingi – sunku.

„Matijošaitis arčiau rinkimų galės padaryti racionalesnį sprendimą – ar jam verta kandidatuoti, ar ne. Dabar dėl karo Ukrainoje ir jo elgesio su savo įmonėmis Rusijoje populiarumas yra nukritęs ir tai tarytum atrodytų šiokia tokia rizika. Greičiausiai tas sprendimas bus atidėtas kuo arčiau rinkimų ir tada bus žiūrima pagal aplinkybes“, – apie V. Matijošaičio sprendimą kandidatuoti į Kauno mero postą svarsto V. Valentinavičius.

Paklaustas, ar nuveikti darbai kauniečių akyse išgelbės V. Matijošaičio reputaciją, politikos apžvalgininkas teigia, kad „Matijošaičio nuopelnai asfaltuojant gatves yra vienintelis dalykas, kuriuo jis gali remtis.“ Tačiau ar to užteks norint laimėti dar vienus Kauno mero rinkimus – prognozuoti sudėtinga.

„Anksčiau ar vėliau reikia pradėti kalbėti apie Matijošaičio verslo interesus ir interesų konfliktus Kauno mieste, rajone. Kai priimami sprendimai dėl sklypų, kurie susiję su pačiu Matijošaičiu ar jo sūnumi. Faktas, kad pusė šeimos yra Kauno taryboje. Nepotizmo apraiškos“, – sako V. Valentinavičius.

Jo teigimu, šiems aspektams Kauno opozicija skiria per mažai dėmesio, nors tai galėtų turėti reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams. 

Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas.

Politologai kontroversiškai vertina ir „Vieningo Kauno“ situaciją. Profesorius L. Bielinis yra linkęs tikėti, kad nesvarbu, kokį sprendimą priimtų pagrindinis organizacijos veidas V. Matijošaitis, savo ruožtu komanda turėtų bandyti išlikti savivaldoje.

„Vieningas Kaunas“ yra organizacija, kuri labai efektingai veikė daugelį metų Kaune, kurios atstovai įsišaknijo į įvairius administracinio valdymo lygmenis. Galų gale išaugo karta, kuri vienaip ar kitaip turi pretenzijų politikoje – bent jau vietinėje politikoje. Dėl tos priežasties visiems išsivaikščioti būtų, ko gero, nelogiška“, – sako L. Bielinis. 

Tuo tarpu V. Valentinavičius šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, ši politinė struktūra yra pseudopolitinė vieno žmogaus partija, todėl jos iširimas – beveik garantuotas.

„Vieningas Kaunas“ yra vieno žmogaus darinys, taigi – jis eina į dugną. Tai jo asmeninis darinys, pseudopolitinė partija, kurios panaudojimas yra grynai asmeninis. Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas“, – mintimis dalijasi V. Valentinavičius.

Konservatorių siekis susigrąžinti laikinąją sostinę – kol kas be aiškaus lyderio

Politologai įvertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tikimybę susigrąžinti 2015 m. rinkimuose prarastą postą. Šiuo klausimu ekspertai sutaria – konservatorių galimybės po ilgo laiko susigrąžinti postą yra miglotos.

„Jie turėjo didžiulį potencialą dar prieš 10–15 metų, bet kažkaip išbarstė ir mes šiandien nematome lyderystės, nematome vieningos politinės struktūros, kuri veiktų“, – sako L. Bielinis.

Tuo tarpu V. Valentinavičius sutinka, kad stipraus konservatorių kandidato nesimato, o blogos praeities šešėliai partiją gali persekioti ir ateinančių rinkimų metu.

Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti.

„Didelė Matijošaičio sėkmės dalis Kaune buvo prieš tai buvusios, konservatorių dominuojamos Kauno tarybos nesėkmės – bloga reputacija, kurią konservatoriams Kaune sukūrė Andriaus Kupčinsko meravimas. Savivaldos rinkimuose šie dalykai gali sugrįžti – tada konservatoriams būtų ne taip lengva susigrąžinti šitą tvirtovę. Juo labiau kad Kaune nesimato stipraus jų kandidato į merus. Nebent pavyktų jį per likusį laiką surasti ir iškelti kaip savo vėliavą. Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti“, – svarsto MRU docentas.

Politologo teigimu, Jurgitos Šiugždinienės kaip konservatorių kandidatės į Kauno mero postą iškėlimas – labai abejotinas ir toks žingsnis jį nustebintų.

„Šiugždinienė savivaldos rinkimuose jau vedė konservatorių partiją ir nepasižymėjo sėkme. Ji dabar yra švietimo ministrė ir didelis klausimas, ar tai jai pridės bent kažkiek balsų Kaune. Iš ministrų eiti kandidatuoti į merus Kaune – aš labai nustebčiau, jeigu toks sprendimas būtų padarytas. Tokius sprendimus galima daryti tik tuo atveju, kai sėkmė yra garantuota, o šiuo atveju to tikrai nėra“, – teigia V. Valentinavičius.

Tuo tarpu L. Bielinis ją matytų kaip ryškią ir gerą oponentę kitiems kandidatams.

„Šiugždinienė kaip asmenybė iš tikrųjų geba energingai veikti, kalbėti. Tad jeigu tikrai ji bus konservatorių kandidatė – ji galėtų būti aktyvi kandidatė“, – sako VDU profesorius.

Paklaustas, ar buvimas valdančiojoje daugumoje gali pakenkti konservatorių kandidatui į mero postą, V. Valentinavičius mano, kad šiuo metu priklausyti valdančiajai daugumai nėra blogai. Ekspertas teigia, kad valdantieji sėkmingai suvaldė pandemiją, o karo kontekste taip pat atrodo solidžiai.

„Drįsčiau pastebėti, kad dabar priklausyti valdančiajai daugumai pasidarė ne taip blogai kaip prieš pusę metų. Valdantieji pakankamai sėkmingai suvaldė pandemiją, migrantų krizę, pakankamai solidžiai atrodo karo Ukrainoje kontekste. Tad partijos populiarumas ir reitingai gali sugrįžti. Dabar visuomenės nuomonės apklausų bendrovių lentelėse konservatoriai, kaip valdantieji, užima pakankamai geras pozicijas. Po trejų metų valdžioje jie sugeba užimti vis dar tas pačias geras pozicijas kaip ir pirmaujančios kairiosios partijos“, – tvirtina V. Valentinavičius.

L. Bielinio nuomone, savivaldos rinkimai didžiąja dalimi yra susieti su vietinėmis, ūkinėmis, problemomis – gatvių tvarkymu, statybomis. Jo nuomone, į tai ir reikia kreipti dėmesį mero rinkimų metu. Politologas V. Valentinavičius taip pat priduria, kad savivaldos lygiu Kaune vyksta kitokia kova nei Seimo rinkimuose.

„Ten varžosi skirtingų merų reputacijos, skirtingų partijų įdirbiai būtent Kauno taryboje – kaip jie valdė miestą“, – teigia ekspertas.

ELTA primena, kad Gabrielius Landsbergis anksčiau yra aiškiai įvardinęs, jog partijos radare – didžiųjų miestų merų postai: „Norisi nepralaimėti ten, kur esame, ten, kur turime savo merus. (...) Matau erdvės pasirodyti stipriai: sutelkti rinkėjus, rasti rinkėjų didžiuosiuose miestuose“.

A. Verygos nenurašo: jis turi stiprią paramos grupę Kaune

Oficialiai patvirtinus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Kauno mero postą tapo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, politologai sutaria, jog jis gali būti ryškus kandidatas ir stiprus konkurentas kitų partijų iškeltiems atstovams.

„Jeigu konkurentu (V. Matijošaičiui – ELTA) taps, kaip yra kalbama, Veryga, iš tikrųjų bus labai sunku prieš jį laimėti, nes jis, mes žinome, yra puikus komunikatorius, energingas, tai, ko gero, jis turi daugiau šansų laimėti“, – sako L. Bielinis.

Politologas tvirtina, kad yra neutralus partijų klausimu, tačiau savivaldos rinkimų sėkmę bent šiuo metu prognozuotų būtent LVŽS kandidatui.

„Jeigu nebus kitų ryškių kandidatų, tai „valstiečiams“ su Veryga, kaip pagrindiniu kandidatu, iš tikrųjų yra šansas. O jeigu atsiras kažkokių labai ryškių kandidatų iš dešinės, nuo liberalų, nuo to paties Matijošaičio ar nuo Skvernelio – tada mes matysime rimtą kovą, kurios rezultatas nenusakomas“, – teigia VDU profesorius.

Nors MRU docentas V. Valentinavičius „valstiečių“, kaip partijos, sėkme nėra garantuotas, jo nuomone, A. Veryga – ypatingas, dėmesio vertas atvejis.

„Valstiečiai“ kaip partija Kaune buvo stiprūs tiek, kiek ėjo kartu su „Vieningu Kaunu“, tad partinių rinkėjų Kaune jie turi nedaug. Bet Veryga yra ypatingas atvejis. Jis – gerai žinomas veidas, susijęs su Kauno gydytojų gildija. Kai kas tą gildiją vadina klanu... Jis turi stiprią paramos grupę Kaune ir todėl gali būti pakankamai pavojingas kitiems kandidatams“, – sako politologas V. Valentinavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kol kas yra vienintelė, oficialiai patvirtinusi ir iškėlusi savo kandidatą į Kauno mero postą.

Patarėjas gudrauja?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja, kad nuo rugsėjo Kauno technikos profesinio mokymo centras (KTPMC), Vilkijos žemės ūkio mokykla bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

„Kauno dienos“ šaltiniai patvirtina, kad naujojo centro laikinuoju vadovu numatyta skirti dabartinį KTPMC direktorių Paulių Čepą.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus, nurodė kreiptis į savo patarėją Dainorą Luką.

„Kauno technologijų mokymo centro laikinasis vadovas, iki įvyks viešas konkursas užimti vadovo pareigas, bus paskirtas rugsėjo 1 d., kai pradės veikti naujas juridinis vienetas. Kas užims laikinojo vadovo pareigas, dar nepaskelbta. Šiuo metu į ministerijos sudarytą reorganizacijos darbo grupę įtraukti visi trys esami jungiamų profesinių mokyklų direktoriai“, – tikino D.Lukas.

Tačiau viešai skelbiamose Kauno įstaigų reorganizavimo sąlygose išskiriamas KTPMC vadovas.

„Naujai kuriamos viešosios įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vardu gali veikti viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas. Po reorganizavimo veiksiančio Kauno technologijų mokymo centro įstatus pasirašo viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas“, – teigiama dokumento projekte.

Pasigedo skaidrumo

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai  Eugenijus Jovaiša,  Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,  Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai.

Kritikuoja: V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad reformos autoriai pamiršo, jog švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimai nederinti su įstaigų bendruomenėmis. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti reikalinga vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Seimo narės prof. V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė apie demokratiją ir tarimąsi jau seniai negalvoja, taip pat pamiršo, kad švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė.

„Deja, ši ministerijos reforma ir vėl iš esmės nuleidžiama iš viršaus,  profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams bei visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Planuojama, kad profesinės mokyklos Lietuvoje bus reorganizuotos iki rugsėjo 1 d. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 profesinio mokymo įstaigos, po pertvarkos veiklą tęs 44.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

„Iki 2027 m. profesinio mokymo įstaigoms stiprinti yra numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių ES priemonių ir projektų. Iš jų beveik 39 mln. eurų numatyta profesinių mokyklų regionuose infrastruktūrai gerinti, pameistrystės plėtrai ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti – 20 mln. eurų. 2,6 mln. eurų numatyta finansinėms paskatoms profesinio mokymo įstaigų mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos“, – teigė ministrės patarėjas D.Lukas.

Ryšiai su viceministre

Seimo narių įtarimus, kad reformos imitacija reikalinga tik norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina Kauno pavyzdys.

Dvi iš jungiamų įstaigų – KTPMC ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras – yra panašaus dydžio įstaigos. Tiesa, pastaroji vertinama kur kas palankiau, nes čia daug dėmesio skiriama ir neįgaliųjų studijoms. Tačiau su bendruomene net nebuvo jokių diskusijų, kas turėtų vadovauti jungtiniam centrui.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir laikinai vadovauti naujai įstaigai.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, tuo aktyviai rūpinosi ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė. Anksčiau ji yra dirbusi skandalingai pagarsėjusiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre direktorės padėjėja. Keistas sutapimas, bet P.Čepas taip pat dirbo šiame centre.

Ministerijos atstovams tai atrodo nereikšminga smulkmena. „Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybę žmonių“, – tikino D.Lukas.

Nors jis ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų, patvirtino ir kai kurie ministerijos darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Karjera prie „darbiečių“

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Tai, kad būdama valdžioje, Darbo partija rodė ypatingą interesą profesinėms mokykloms, patvirtina ir skandalas, susijęs su A.Pitrėnienės pirmtako Dainiaus Pavalkio patarėju Andriumi Stankevičiumi. Būdamas įtakingu ministro patarėju, jis tuo pat metu „mokėsi pjaustyti mėsą“ Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre ir nevengė rūpintis šios įstaigos interesais, todėl net buvo pramintas mėsininku. Kilus skandalui, A.Stankevičius pasitraukė iš patarėjo pareigų.

Įtakingi užtarėjai?

Susidaro įspūdis, kad P.Čepo karjera anksčiau aktyviai rūpinosi Darbo partijos atstovai, o dabar jį savo globon paėmė konservatoriai. Čia svarbi ir dar viena linija – skandalingai pagarsėjęs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, būtent iš pastarojo P.Čepas šoktelėjo į Mechanikos mokyklos direktorius, o čia susipažino su buvusiu policininku, tuomečiu Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotoju Albinu Antanu Anužiu. Pastarasis bičiuliavosi su Palangos buvusiu policijos komisaru ir politiniu veikėju Edmundu Krasausku. Jo žmona Genoveita tuo metu pas „darbietę“ A.Pitrėnienę dirbo viceministre.

Tad nenuostabu, kad 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, o ši įstaiga – vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik A.A.Anužis, bet V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas. Įdarbinti ir buvę Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotojai.

Įdomus sutapimas: pas Darbo partijos atstovę A.Pitrėnienę dirbusi viceministrė G.Krasauskienė – buvusi Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotoja, o į valdžią atėjus konservatoriams, ŠMSM viceministre įdarbinta A.Kudarauskienė, taip pat dirbusi tame pačiame centre, kuriam vadovavo skandalingai pagarsėjusi Laimutė Anužienė.

Priminsime, kad 2017 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog A.Pitrėnienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kai, baigusi eiti ministrės pareigas, per kelis mėnesius įsidarbino Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Palangos skyriuje, dėl kurio, būdama ministre, priėmė palankių sprendimų.

Kažkiek prisimena

Seime tris kadencijas dirbusio, Seimo pirmininku, vicepirmininku buvusio, Seimo švietimo ir mokslo komiteto veikloje dalyvavusio V.Gedvilo paklausėme: ar gali būti atsitiktinumas, kad net trys artimi jo partijos bičiuliai dabar darbuojasi Kauno technikos profesinio mokymo centre (KTPMC)?

„Aš jau nesu partijoje ir nieko bendra su jais neturiu. Kai manęs į Seimą nebeišrinko, jie kažkaip nuėjo savo keliais ir įsidarbino“, – sakė V.Gedvilas.

Paklaustas apie KTPMC vadovą P.Čepą, iš pradžių tikino jo nepažįstantis.

„Anksčiau gyvenau netoli to centro, gerai pažinojau buvusį jo direktorių. P.Čepą kažkiek prisimenu. Esu matęs jį gal vieną, gal du kartus“, – vis dėlto užsiminė V.Gedvilas.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad 2016 m., baigdamas paskutinę savo darbo Seime kadenciją, pasirūpino jam talkinusiais politiniais bendražygiais – įdarbino juos KTPMC, V.Gedvilas patikino, kad to nebuvo.

„Šitą versiją galite atmesti. Jokio pokalbio, jokio prašymo nebuvo, tikrai nekalbėjau dėl jų“, – tvirtino buvęs aukšto rango politikas.

Paprašęs patikslinti, kokia yra planuojamos publikacijos tema, ir išgirdęs, kad viena potemių – pasiaiškinti, ar, naudojantis pertvarkymais, vadovų galimai neieškoma ne pagal profesines kompetencijas, bet pagal artimas pažintis, V.Gedvilas svarstė: „Kad ir kokią paimtumėte mokyklą, tų giminių, pažįstamų, artimų draugų rasite – visur pilna, kad ir kur pažiūrėtumėte.“

Jis tikino, kad faktas, jog P.Čepo vadovaujamoje mokymo įstaigoje vykdavo Darbo partijos renginiai, įdarbinti jo patarėjai, esą nerodo tos mokyklos ir Darbo partijos bendradarbiavimo.

„Žinote, kai rinkimai vyksta, lankaisi, važinėji į mokyklas, ir ne tik į tą mokyklą. Pervažiuoji visą Kauną… Gal ir ten darėme kokį susitikimą ar suėjimą… O kas ten vyko po manęs, nežinau…“ – atsiribojo V.Gedvilas.

Šeimininkauja verslas?

Prieš keletą savaičių „Kauno diena“ sulaukė skundo apie dabar KTPMC esą klestinčią netvarką ir ne studijoms, o verslui naudojamas dirbtuves, į kurias investuoti ES milijonai.

Vien į Taikos prospekte įsikūrusį Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų sektorinį praktinio mokymo centrą investuota 16 mln. litų (apie 4,6 mln. eurų).

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Dabar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Veikla: Variklinių transporto priemonių remonto sektorinis praktinio mokymo centras vadinamas neoficialiu servisu.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia varydavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Skundo autoriai „Kauno dienai“ nurodė, kad KTPMC direktorius P.Čepas nepamiršta pasirūpinti ir savo gerove. Į darbą ir iš jo jis važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu.

Tai, kad P.Čepo tarnybinis automobilis nepaženklintas, užfiksavo ir „Kauno dienos“ fotografė.

Važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu

„Kauno diena“ pabandė telefonu pakalbinti Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) direktorių dr. P.Čepą.

– Kaip paaiškintumėte, kad jūsų tarnybinis automobilis nepažymėtas centro logotipu?

– Nei privalau aiškintis, nei ketinu aš to daryti… Jei čia matau… į vienus vartus… Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas – mačiau, nepažymėtas… Viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte... Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija...

Užfiksuota: į darbą ir iš jo KTPMC direktorius važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jei turite klausimų, tai aš mielai į juos atsakysiu, tik paprašysiu juos pateikti raštu, kad čia nebūtų interpretacijų, pareiškimas, kad turite skundų… Nei jūs teismas, nei kažkokia kitokia teisėsaugos institucija…

Kiti klausimai P.Čepui buvo išsiųsti raštu.

– Ar tai sutapimas, ar kažkokios kitos priežastys, kad aplink jus susibūrė artimų V.Gedvilo kolegų būrelis? Gal jūsų įstaigoje yra ir kitų partijų lyderių padėjėjų, pavaduotojų ar jums svarbūs tik Darbo partijos atstovai?

– Kauno TPMC darbuotojai dirba darbo sutartyse numatytomis sąlygomis. Darbuotojai nediferencijuojami lyties, religijos, priklausymo politinėms partijoms ar kitais pagrindais. Kauno TPMC nerenka ir nekaupia informacijos apie buvusio Seimo nario, Seimo pirmininko V.Gedvilo artimus bičiulius ar kolegas.

– Kaip teigia informacijos šaltiniai, jūsų vadovaujamoje įstaigoje ne kartą vyko Darbo partijos renginiai (ar juos apmokėdavo?). Iš kur toks dėmesys Darbo partijai ir jos poreikiams?

– Kauno TPMC nuolat vyksta planiniai edukaciniai, kultūriniai renginiai, pilietinės akcijos ir iniciatyvos. Partijų politiniai renginiai Kauno TPMC nevykdomi.

– Šaltinių tvirtinimu, Variklių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre aptarnaujami ir privatūs automobiliai. Kokiu pagrindu? Ar tai suderinta (kaip?) su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM)?

– Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre paslaugos yra teikiamos vadovaujantis Paslaugų teikimo Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų ir Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniuose praktinio mokymo centruose tvarkos aprašu, paslaugų teikimo tvarka suderinta su Lietuvos Respublikos ŠMSM.

– Numatyta, kad būtent jūs planuojamas skirti laikinuoju naujos įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vadovu. Šaltinių duomenimis, jūsų kandidatūros pasirinkimą lėmė ir tai, kad buvote dabartinės ŠMSM viceministrės A.Kudarauskienės kolega, kai abu dirbote Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

– Laikinąjį naujos įstaigos vadovą skiria Lietuvos Respublikos ŠMSM. Sprendimo dėl laikinojo vadovo paskyrimo Kauno TPMC nėra gavęs.

ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad gegužę gyventojai politines partijas vertino panašiai kaip ir prieš kelis mėnesius.

Gegužės 16–28 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, didžiausią gyventojų palaikymą išlaiko Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“. 14,1 proc. respondentų teigė, kad jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, jie savo balsą atiduotų būtent už šią partiją. Prieš mėnesį darytoje apklausoje taip mąstančių buvo 14,8 proc.

Už politinės arenos naujokės nugarų rikiuojasi socialdemokratai ir konservatoriai. Kaip rodo apklausų duomenys, abi partijos gegužę turėjo panašias simpatikų gretas: už socialdemokratus balsuoti ketino 11,5 proc. (balandį buvo 12,8 proc.), už konservatorius 10,4 proc. (balandį buvo 10 proc.) rinkėjų.

Toliau reitingų lentelėje – partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją savo balsą gegužę atiduoti ketino 7,2 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau. Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą Liberalų sąjūdį apklausos metu teigė palaiką 5,7 proc. piliečių (balandį tokių buvo 6,4 proc.).

Šeštoje vietoje – ultimatumus valdantiesiems gegužę kėlę „valstiečiai“. Juos paskutinį pavasario mėnesį rėmė 4,9 proc. respondentų. Balandį Ramūno Karbauskio vadovaujamą politinę jėgą palaikė 4,5 proc. gyventojų.

Panašius rezultatus reitingų lentelėje rodo „darbiečiai“: gegužę juos rėmė 4,6 proc., o balandį 4,3 proc.

Paskutinė tarp frakciją Seime turinčių politinių jėgų – Laisvės partija. Gegužės mėnesio duomenimis, „laisviečius“ palaikė 2,5 proc., balandį – 2 proc.

ELTOS informacija.

Reitingų lentelę su 2 proc. palaikymu užbaigia Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (1,9 proc.), Lietuvos regionų partija (1,7 proc.) ir Lietuvos žaliųjų partija (0,9 proc.).

Trečdalis (32,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

R. Ališauskienė: chaosas Seime gali paveikti tai, kaip žmonės vertina partijas bei demokratiją

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorės Rasos Ališauskienės manymu, nieko itin keisto, kad gegužę kunkuliavusios aistros Seime iš esmės nepaveikė partinių reitingų. Pozicijos jautriais klausimais, apie kuriuos daugiausiai ir sukosi aštrios diskusijos, pasak jos, visuomenei nebebuvo didelė naujiena.

Tiesiog nebuvo rinkėjams kaip keisti simpatijas. Kitaip tariant, tokios pozicijos nebuvo nelauktos.

„Nuostatos tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų aštriais klausimais jau buvo aiškios. Be to, šios nuostatos atitinka ir partijų rinkėjų lūkesčius. Opozicijos rinkėjai mano panašiai kaip ir opozicinės partijos, o valdančiųjų elektoratas daugiau palaiko valdančiųjų užimtą laikyseną. Tiesiog nebuvo rinkėjams kaip keisti simpatijas. Kitaip tariant, tokios pozicijos nebuvo nelauktos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Tačiau pastarąją savaitę kilęs chaosas Seime vargu ar praeis be pasekmių. Tai, kad susiginčijusi opozicija ir valdantieji susėdo į skirtingas parlamento sales ir pristabdė normalų darbą, tikina „Baltijos tyrimų“ direktorė, ateityje gali atsiliepti gyventojų požiūriui į politines partijas, Seimą ar net demokratiją.

„Manau, kad tai paveiks bendras nuotaikas ir požiūrį į partijas. Pasitikėjimas partijomis, kaip institucijomis menksta, nes žmonės mano, kad jie ten tik pjaunasi ir nedirba savo darbo. Ir tai gali atsiliepti vertinant partijų lyderius ar bendrą pasitenkinimą demokratija“, – sakė R. Ališauskienė.

„Gali būti ir taip, kad žmonės pradės kaltinti politikus, kad jie, užuot sprendę aktualiausias problemas, neišsiaiškina tarpusavyje“, – komentuodama praėjusią savaitę Seime po nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui išsivysčiusį konfliktą sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. gegužės 16 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

„Smunkančius reitingus reanimuoti bandantis Karbauskis iš desperacijos intensyvina tai, kas ketverius metus jam sekėsi geriausiai – manipuliuoti, skaldyti, priešinti ir tuo kaltinti kitus. Kiršintojai kaltina kiršinimu ir kiršindami ieško preteksto sumenkinti saugumo tvarumą per susitarimo boikotą“, – sakė Mindaugas Lingė, galvoje turėdamas „valstiečių“ pasitraukimą iš susitarimo dėl krašto saugumo.

Savo kalboje konservatorius veikiausiai išskyrė ir kitą „valstietį“ – Dainių Gaižauską, kurio neetiški ir nelogiški pareiškimai pastarosiomis savaitėmis šiurpino valdančiuosius.

„Per Seimo kvislingą, kuris ne tik šantažuoja dėl susitarimų, grasina karu, žemina moteris, bet ir visa esybe simpatizuoja atgrasiausiems diktatūriniams metodams“, – sakė M. Lingė.

Smunkančius reitingus reanimuoti bandantis Karbauskis iš desperacijos intensyvina tai, kas ketverius metus jam sekėsi geriausiai – manipuliuoti, skaldyti, priešinti ir tuo kaltinti kitus.

Savo kalboje politikas atkreipė dėmesį ir į protestus, pastaraisiais metais vykusius prieš valdančiuosius. Kaip teigė M. Lingė, agresyvių judėjimų toleravimas nekoreliuoja su demokratija.

„Šiandien jie demokratiškai išrinktus Tautos atstovus vadina laikinais Lietuvos teritorijos administratoriais. Kokie mes demokratiški, kai matydami šiuos penktos kolonos požymius, kone pagal apibrėžimą atitinkančius veiksmus, traktuojame tai saviraiškos ir minties konstitucine vertybe“, – retoriškai klausė politikas.

M. Lingė sukritikavo ir protestuotojus, kurie šūksniais prieš valdančiuosius sudrumstė Sausio 13-osios minėjimą.

„Panašu, kad tuoj nebeturėsime laisvei svarbios valstybinės šventės ar atmintinos dienos, kurios šiemet netorpedavo santvarkos oponentai. Bet kol baubikai baubia ir švilpia, energetinės laisvės laivas sėkmingai iriasi pirmyn“, – teigė konservatorius.

Politikas taip pat apžvelgė ir gyventojams nerimą keliantį infliacijos klausimą. Pasak jo, būtina gyventojams paaiškinti, kokios yra tikrosios rekordiškai didelės infliacijos priežastys.

„Į augančias kainas žvelgti lengviau, aiškiai suprantant, kodėl tai vyksta. Viena kaltinti prekybininkus godumu, kita priimti tai kaip kainos už laisvę dalį, į kurią karu pasikėsino Putino Rusija. Turime tai padėti kuo aiškiau suprasti žmonėms, kitaip atsiras besistengiančių parodyti, kad dėl to kaltas koks nors Šimonyčių klanas“, – sakė M. Lingė.

„Turbūt akivaizdu, kad būsimi rinkimai į savivaldą, greičiausiai ir kiti, kurie vyks vėliau – dar po metų, bus nuspalvinti tomis geopolitinės realijos, kuri vyksta taip netoli mūsų ir diktuoja dalį politinės darbotvarkės, lemia sprendimus ir požiūrį į politiką, spalvomis“, – teigė G. Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba sekmadienį priėmė deklaraciją, kuria pabrėžė visapusišką palaikymą Ukrainai.

Dokumente Rusija įvardinama kaip didžiausia grėsmė Europos saugumui, o Ukrainos pergalė kare, kaip teigiama, „atvertų galimybes demokratinėms permainoms ir pačioje Rusijoje“.

Šiandien mes esame užstrigę. Dėl šeštojo paketo derybos vyksta jau mėnesį. Mes turime aiškius veto, mes siunčiame nesuvokiamus pinigus Rusijai už dujas ir naftą.

Deklaracijoje taip pat teigiama, kad Vakarai turi „ženkliai didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, o sankcijomis turi būti užtikrintas Europos Sąjungos „išsivadavimas nuo rusiškos energetinės priklausomybės“.

Pasak G. Landsbergio, derybos dėl 6-ojo sankcijų paketo Rusijai kol kas yra užstrigusios.

„Šiandien mes esame užstrigę. Dėl šeštojo paketo derybos vyksta jau mėnesį. Mes turime aiškius veto, mes siunčiame nesuvokiamus pinigus Rusijai už dujas ir naftą“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Mato erdvės pasirodyti stipriai

Konservatorių lyderis G. Landsbergis sako matantis erdvės pasirodyti stipriai kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau konkrečiai, ką laikytų pergale juose, neatskleidžia.

„Matau erdvės pasirodyti stipriai. Sutelkti rinkėjus, kai kur – neprarasti rinkėjų, nes vyksta persigrupavimas“, – sekmadienį žurnalistams po partijos tarybos posėdžio sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, „bent jau trijuose didžiuosiuose miestuose“ laukiami pokyčiai, čia yra terpė stipriai pasirodyti dešiniosioms partijoms.

Taip pat partijos pirmininkas akcentuoja, kad svarbu ir nepralaimėti ten, kur šiuo metu dirba konservatorių merai.

Matau erdvės pasirodyti stipriai. Sutelkti rinkėjus, kai kur – neprarasti rinkėjų, nes vyksta persigrupavimas.

„Norisi nepralaimėti ten, kur turime savo merus“, –  teigė partijos lyderis.

Jo teigimu, šiuo metu politinis laukas yra „restruktūrizacijos etape“ dėl Ukrainoje vykstančio karo, krizių, todėl dar „sunku pasakyti, kaip jis atrodys“ prieš pat rinkimus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis sako, kad kol kas būsimi kandidatai į merus nėra aiškūs, tačiau partijos taryba nusprendė, kad jie turėtų būti patvirtinti iki rugsėjo 30 dienos.

Pasak G. Landsbergio, merų postų svarsto siekti ir dalis konservatorių Seime.

„Svarstymų yra iš pačių žmonių, bet nebūtinai kalbama apie didžiuosius miestus“, – kalbėjo G. Landsbergis.

TS-LKD Seime turi didžiausią frakciją, jai priklauso 50 parlamentarų.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.

Studijoje P. Lukševičius kalbėjo apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir jo šeimos valdomo verslo Rusijoje metamą šešėlį miesto įvaizdžiui, taip pat korupcijos skandalą, kuriame buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas kaltinamas paėmęs kyšį.

Politikas nagrinėjo priežastis, kodėl opozicijos balsas per mažai girdimas miesto taryboje, daug dėmesio skyrė jau nuveiktiems darbams bei Kauno perspektyvai artėjančių savivaldos rinkimų akivaizdoje: kuria kryptimi miestas turi vystytis ir augti, kaip sustabdyti „protų nutekėjimą“ į Vilnių bei išnaudoti Europos kultūros sostinės statuso potencialą.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD ir P. Lukševičiaus asmeninės sąskaitos.

Savivaldybės tarybai priklausantys konservatoriai apgailestauja dėl R. Komarovskio pasitraukimo iš pareigų ir mano, kad įtaką politiko apsisprendimui galėjo padaryti LLRA-KŠS spaudimas. Opozicijai priklausantys tarybos nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad tai ne vieninteliai pokyčiai savivaldybėje. Pasak jų, prieš keletą savaičių savivaldybėje merės Marijos Rekst patarėju buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis.

„Šiandieną svarstėme vicemero R. Komarovskio atleidimą jo paties prašymu. Braunasi tam tikros abejonės, kad galbūt jam buvo gelbstima apsispręsti, kadangi jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie ganėtinai neigiamai atsiliepė apie buvusio LLRA-KŠS nario Zbignevo Jedinskio pasisakymą, pasiūlymą kolegoms lenkams išstoti iš Europos Sąjungos ir NATO“, – naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Vilniaus rajono tarybos narys konservatorius Vaidas Augūnas.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės TS-LKD frakcijos nario, nors tikrosios R. Komarovskio pasitraukimo aplinkybės liko neaiškios, tačiau opozicijai priklausantis politikas mano, kad tikroji priežastis buvo LLRA-KŠS partijos spaudimas.

„Ne jis vienas, bet ir dar keletas žmonių traukėsi iš partijos: ir Seimo narė B. (Beata Petkevič – ELTA) ir ilgametė Vilniaus miesto tarybos narė Renata Cytacka, ir kiti žmonės. Tai iš principo, matyt, matome, kad įvyko tam tikras valymas“, – sakė V. Augūnas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Šiandieną per posėdį sakiau pats ir man antrino nemažai kolegų, kad Robertas buvo vienas iš tų kelių žmonių, kurie buvo konstruktyvūs, su kuriais turėjome gerus darbinius santykius. Iš tikrųjų gaila, kad išeina žmogus, kuris geba dirbti. Kas bus skiriamas vietoje jo, galime svarstyti, bet pakankamai liūdna situacija bet kokiu atveju“, – pridūrė jis.

Merės patarėju įdarbintas Z. Jedinskio sūnus

Politikas pažymi, kad tai ne vieninteliai pokyčiai Vilniaus rajono savivaldybėje. Pasak jo, savivaldybėje atsirado ir naujas mero patarėjas – skandalingais pareiškimais pasipiktinimą visuomenėje sukėlusio Z. Jedinskio sūnus E. Jedinskis.

„Prieš keletą savaičių buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus, pagarsėjęs tuo, kad gyveno savo tėvo viešbutyje keletą metų, kol dar tėvas buvo Seimo narys. Nežinia, kokiais klausimais jis patarinėja, nežinia, kur jis yra ekspertas be neteisėto valstybinio turto naudojimo, bet žiūrėsime. Tai yra merės politinis sprendimas, jos politinė atsakomybė suteikti prieglobstį visiems, kurie patys nesugeba susirasti darbų“, – sakė opozicijai priklausantis Vilniaus savivaldybės tarybos narys.

„Tai, kas liūdina dabartinėje situacijoje, tai kad rajone netenkame žmonių, kad ir kiek nedaug jų buvo, kurie yra darbingi, ir gauname vis daugiau ir daugiau politinių išlaikytinių, kurie vargiai prisidės prie rajono gerbūvio“, – taip pat pažymėjo jis.

Politikas teigia, kad savivaldybės tarybos narių niekas neinformavo apie Z. Jedinskio sūnaus įdarbinimą. V. Augūno teigimu, kadangi tarybos nariams dar neteko su naujuoju merės patarėju susitikti, neaiškios ir E. Jedinskio geopolitinės pažiūros.

Tai kad žmogus neliktų be darbo, o matomai Z. Jedinskis yra partijai ir V. Tomaševskiui artimas žmogus, tai tokių nepalieka.

„Nežinomos pono Jedinskio jaunesniojo geopolitinės kryptys. Sunku būtų tikėtis, kad jis yra proatlantiškas ir proeuropietiškas, tačiau niekaip jis to nėra deklaravęs, iš tikrųjų būtų įdomu tai sužinoti“, – sakė jis.

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Gediminas Kazėnas atkreipė dėmesį, kad anksčiau E. Jedinskis buvo Švenčionių rajono mero patarėjas.

„Matomai, po tėvo kalbų neapsikentė dabartinis Švenčionių rajono meras ir (E. Jedinskis – ELTA) turbūt buvo atleistas. Tai kad žmogus neliktų be darbo, o matomai Z. Jedinskis yra partijai ir V. Tomaševskiui artimas žmogus, tai tokių nepalieka“, – spėja politikas.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Pagal ją, kovą už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) būtų balsavę 13,1 proc. apklausos dalyvių, vasarį tokių buvo 12 procentų.

Konservatoriai savo rezultatą pagerino paklaidos ribose.

Šiais metais įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ užkopė į antrą lentelės vietą – per rinkimus ji sulauktų 10,7 proc. rinkėjų palaikymo (vasarį  – 8,7 proc.).

Į trečią vietą nukritusi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atsilieka minimaliai – palaikymą jai nurodė 10,2 proc. respondentų (vasarį – 12,2 proc.).

Apklausos duomenimis, už opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kovą būtų balsavę 6,6 proc. apklaustųjų (vasarį 6,7 proc.), už valdančiojoje daugumoje veikiantį Lietuvos liberalų sąjūdį – 6 proc. (vasarį 6 proc.).

Partija „Laisvė ir teisingumas“ gautų 4,7 proc. (vasarį 4,1 proc.), Darbo partija – 4,2 proc. (vasarį 6,5 proc.), Laisvės partija – 3,7 proc. (vasarį 4,5 proc.) balsų.

Už kitą partiją balsavę būtų 8,5 proc. apklaustųjų, balsuoti neitų 13,3 proc., nežino, už ką balsuotų, arba į klausimą neatsakė – 19 procentų.

Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.

Apklausa atlikta kovo 17–25 dienomis. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1007 respondentus. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.