Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 26, 12 Seimo narių susilaikė.

Kreipimąsi į KT palaikė tik valdančiųjų frakcijų atstovai ir du socialdemokratai – Algirdas Sysas bei Dovilė Šakalienė.

Seimas anksčiau yra patvirtinęs apkaltos komisijos išvadą, jog esama pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama dokumente.

Pats P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.

„Ar nereikėtų sudaryti komisijos, kaip sėdėdamas kitoje salės pusėje Tomas Vytautas Raskevičius matė, kaip aš balsavau, o, deja, ekspertų komisija nematė peržiūrėjusi visą vaizdo medžiagą“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo P. Gražulis.

Parlamentaras Mindaugas Puidokas teigė, jog šiuo klausimu „trukdyti Konstitucinį Teismą yra nepagarbu“.

„Kviečiu eilinį kartą apsispręsti, ar daryti priešlaikinius rinkimus, ar apkaltą P. Gražuliui, nes kažkaip tie du dalykai niekaip nedera“, – kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, Seimas balsuotų, ar panaikinti P. Gražulio mandatą. Kad toks sprendimas būtų priimtas, už turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

„Tikiuosi, kad opozicijos atstovai balsuos už šį nutarimo projektą, nes čia mes tikrai neteisiame kolegos Seimo nario. Tik norime pasiteirauti KT, ar toks jo veiksmas yra toks, kad būtų pripažintas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas“, – ketvirtadienį teigė pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei, bet balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

KT nutarime konstatavo, kad dėl užkrečiamos ligos pavojaus valstybėje susidarius ypatingai situacijai įstatymų leidėjas gali nustatyti asmenų judėjimo teises ribojančias priemones, o jos gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose.

Teismas taip pat pasisakė, kad Vyriausybės nutarime įtvirtinta karantino režimo priemone buvo ribojami artimi asmenų ryšiai, konkrečiai – uždarose erdvėse bendraujančių asmenų skaičius, o įpareigojimas asmeniui tam tikrą laiką nepalaikyti tiesiogiai ryšio su kitais asmenimis nėra reguliuojamas Konstitucijos nuostatomis.

„Pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant konkrečių pasirinktų priemonių, be kita ko, taikymo mastą ir trukmę“, – sakoma nutarime.

Bylą dėl galiojusio draudimo susitikti daugiau nei dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, taip pat daugiau nei penkiems asmenims KT nagrinėjo gavęs tris individualius konstitucinius skundus.

Į KT kreipėsi moterys, kurioms dėl minėtos tvarkos pažeidimo teismuose buvo skirti administraciniai įspėjimai. Jos skundė šias taisykles numačiusį Vyriausybės nutarimą.

Pareiškėjos teigia, kad tokia galiojusi tvarka pažeidė jų konstitucinę teisę į laisvą judėjimą, o Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai kilnotis negali būti varžoma kitaip, kaip tik įstatymu.

KT apskųstus ribojimus Vyriausybė įvedė 2021 metų gegužės 19 dieną.

Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Fizinis asmuo prašo išaiškinti, ar kai kurios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje garantuojamai asmens laisvei – kad jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Pasak pareiškėjo, tokiu būdu jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo. Be to, jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama, taip pat nepaaiškinta, kaip jis gali apskųsti savo sulaikymą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies, arba turi judėjimo laisvę.

Kreiptis į KT balandžio 17 dieną  nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pernai spalį priimto nutarimo, patvirtinusio leidimų komerciniams saulės projektams tvarką, teisėtumą.

Teismas tuomet sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus gautas KT išaiškinimas.

„Atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo (LVAT – BNS), ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo (...) įtvirtintą 2 GW dydį, tuo reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais ne tik detalizuoti ginčijamą nuostatą ar reglamentuoti jos įgyvendinimo tvarką, bet ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų ūkinei veiklai“, – teigiama KT pranešime.

KT dar sausį ėmėsi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pernai birželį Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai.

Pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai teigė, jog buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas, o verslas siūlė apskritai atsisakyti šios ribos.

Vyriausybė šiemet vasarį pritarė šių parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą – jiems pagaminant daugiau elektros nei jos tuo metu galima suvartoti ar eksportuoti, ji nebus įleidžiama į sistemą, o VERT vasarį 39-iems projektams suteikė 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų) elektros gamybos pajėgumus.

Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.

Taip pat KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

KT konstatavo, kad savivaldybių teisė spręsti dėl mokyklų tinklo nėra neribota, tačiau Švietimo įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse.

„Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik Švietimo įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose, be kita ko, Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse“, – sakoma trečiadienį paskelbtame KT pranešime.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Grupė Seimo narių kreipėsi dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių. Opozicijos atstovai teigia, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.

Į KT dėl mokyklų tinklo pertvarkos pernai kreipėsi 57 parlamentarai iš opozicinių „valstiečių“, socialdemokratų, Demokratų sąjungos ir kitų frakcijų.

KT teigimu, skundą pateikusi Seimo narių grupė nepaaiškino, kodėl valstybės vadovo statusą, kuris įteisintas įstatyme, ji prilygino prezidento statusui, nors, kaip nurodo patys parlamentarai, jų funkcijos buvo skirtingos.

Grąžindamas pareiškėjams skundą teismas atkreipė dėmesį, kad Laikinajame pagrindiniame įstatyme Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas įvardytas kaip atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, o prezidento institucija numatyta 1992 metais priimtoje Konstitucijoje.

Dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu į KT šių metų kovą kreipėsi 30 Seimo opozicijos atstovų.

Jie tvirtino, kad Seimo priimto įstatymo tikslas – asmeniui, kuris niekada nebuvo ir nėra prezidentas, suteikti valstybės vadovo statusą. Kadangi pagal Konstituciją valstybės vadovas yra prezidentas, toks teisinis reguliavimas, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo prašyta išaiškinti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis teisiškai gali būti prilyginamas valstybės vadovui.

Parlamentas pernai birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas nuo 1990-ųjų kovo 11-osios ėjęs asmuo prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui. Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.

Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 25 dienos turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Valdantieji savo siūlymą argumentavo pozicija, kad priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį sakė esant siekiu perrašyti istoriją.

„Artimiausiu laiku prezidentas planuoja (pateikti). Šiuo metu prezidentas išvykęs, galbūt kitą savaitę, reikia tikėtis. Tai tikrai nebus mėnesių klausimas“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Kabišaitis.

Seimas praėjusią savaitę paskyrė tris naujus KT teisėjus: buvusį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, mokslininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską. Nauji teisėjai pakeitė kadenciją baigusius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir KT pirmininke iki šiol buvusią Danutę Jočienę.

Pasibaigus D. Jočienės kadencijai, laikinai Konstituciniam Teismui, kol bus paskirtas nuolatinis pirmininkas, vadovauja teisėjas Gintaras Goda.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.

Šiame teisme jis dirba nuo 2017 metų kovo mėnesio.

KT pirmininkės Danutės Jočienės kadencija baigėsi ketvirtadienį.

Pagal įstatymą, pasibaigus KT pirmininko įgaliojimo laikui, teismui laikinai vadovauja pirmininko paskirtas teisėjas arba vyriausias pagal amžių teisėjas.

Laikinuoju pirmininku galima skirti ne mažiau kaip trejus metus KT dirbantį teisėją.

KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Ketvirtadienį Seimas KT teisėjais paskyrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, mokslininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.

Nauji teisėjai pakeitė kadencija baigusius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir D. Jočienę.

KT pirmininką prezidento siūlymu skiria Seimas.

Per slaptą balsavimą jį palaikė 85 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 10.

„Man atrodo, kad labai svarbu šioje vietoje žiūrėti į žmogaus kompetencijas. Stasys tikrai yra gebantis žmogus atskirti politiką nuo teisės“, – abejones dėl šališkumo paneigė Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

KT sprendžia, ar Seime priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.

„Tiesiogiai veikiantis politikas, angažuotas paskirtas į KT, kuris turės vertinti, ar priimti sprendimai, taip pat ir jo, atitinka Konstituciją“, – pabrėžė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai tik prasidėjo diskusija, kad konservatorių politikas gali keliauti tiesai į tokio teisėjo kėdę, apžvalgininkai klausė, ar Lietuva nepradės eiti Lenkijos ir Vengrijos keliu.

Tai reikš KT politizavimą ir jo patikimumo, autoriteto visuomenės akyse pakirtimą.

„Tai reikš KT politizavimą ir jo patikimumo, autoriteto visuomenės akyse pakirtimą“, – savo nuomonę pabrėžė ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris.

Praeitoje kadencijoje į tokią kėdę taikėsi buvęs teisingumo ministras, „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis. Konservatoriai tai kritikavo. Tada, kilus triukšmui, J. Bernatonio kandidatūra nepateikta, o svarstant S. Šedbaro kandidatūrą, Seimo salėje net nebuvo aštrios kovos.

„Vienas Kepenis ten rėkavo kažką, man atrodo. Opozicija galėjo imtis įvairaus spektro veiksmų. Nebūtinai padegti Seimo salę, bet blokuoti tribūną, sukelti muštynes, kaip Ukrainos Radoje ar Sakartvelo parlamente“, – Seimo narių abejingumu sarkastiškai stebėjosi V. Bruveris.

Opozicinės frakcijos tikino, kad S. Šedbaro nepalaikys, bet, kadangi už jį balsavo 85 Seimo nariai, akivaizdu, kad dalis opozicijos palaikė.

„Tikiuosi, kad slaptame balsavime mūsų frakcija tokios pozicijos laikėsi“, – sakė S. Skvernelis.

„Nežinau, kas balsavo, nes socialdemokratų sprendimas buvo nepritarti“, – pabrėžė Seimo narys.

Prieš ketverius metus S. Šedbaras savo narystę Konservatorių partijoje suspendavo.

Yra buvę, kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pripažino, jog yra skeptiškas siūlomų pakeitimų atžvilgiu, bet vis vien juos palaikė. Pvz., kai premjerė ir Seimo pirmininkė panoro atsisakyti nuolatinės apsaugos.

„Aš niekada nedirbau taip sau konservatoriams, aš dirbau Lietuvai, įstatymų leidybai“,–  savo pareigą pabrėžė S. Šedbaras.

Anot S. Šedbaro, dauguma komiteto nutarimų buvo priimami bendru sutarimu. Vadinasi, pavykdavo susitarsi su visais. Tada ir dėl premjerės ir Seimo pirmininkės apsaugos komitetas pritarė vieningai.

Seimas į KT paskyrė ir dar du naujus narius – teisininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.

Vietoj S. Šedbaro į Seimą ateis Klaipėdos rajono tarybos narė Rasa Petrauskienė.

Jo teigimu, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.

„Pagal ginčytą teisinį reguliavimą prie griežčiausių bausmių priskiriamos skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, ir tokios, kurių minimali trukmė nėra numatyta, ir tokios, kurių net ir minimali trukmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo“, – rašoma KT nutarime.

Be to, neterminuotas teisės įsigyti ir turėti ginklų, šaudmenų ribojimas šiuo metu taikomas, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo po nusikaltimo padarymo, taip pat į tai, ar toks asmuo, galėdamas įsigyti ir turėti ginklų, jų šaudmenų, keltų pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pasak KT, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją.

Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių leidimą turėti ginklą nepriekaištingos reputacijos asmenims.

Teismui apskųsta norma, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas už tyčinį smurtinį nusikaltimą daugiau kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme teistas asmuo. Toks asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Trečiadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios šių metų gruodžio 31 dieną.