Šokiravo pamatytas vaizdas

Portalo kauno.diena.lt skaitytoja pasidalijo pamatytu vaizdu, kuomet keleivių kontrolės darbuotojai iš autobuso išlaipino vyrą. Tiksliau, išnešė jį, matyt, dėl to, kad neturėjo bilietėlio. Tačiau moterį šokiravo tai, kaip kontrolieriai elgėsi su vyru.

„Vakar apie 21.30 val. stovėjau Geležinkelio stoties viešojo transporto stotelėje Kaune. Miestas buvo pustuštis, žmonių autobusuose mažai. Toje stotelėje stovėjo ir Keleivių kontrolė. Man belaukiant trys kontrolieriai įlipo į autobusą. Jie ten užsibuvo gan ilgai, iki dešimt minučių. Vienu metu, apie 21.40 val., į Geležinkelio stoties stotelę atvažiavo bent trys transporto priemonės. Minėtam autobusui tebestovint įsijungus avarinį signalą, laukiančios eilėje transporto priemonės pradėjo pypinti, nekantrauti. Vienas autobusas iš viso nesustojo stotelėje ir nuvažiavo sau“, – pasakojimą pradėjo liudytoja.

„Atsisukau į autobusą su avarinėm šviesom ir supratau, kodėl jis užtruko. Kontrolieriai trise nešte išnešė iš autobuso pusnuogį vyrą. Išnešę iš autobuso, jie, tikrąja to žodžio prasme, jį numetė ant šaligatvio. Vyras buvo pusnuogis, marškiniai užtraukti į viršų, kelnės nusmukusios. Jis nė karto nesipriešino ir tik vieną kartą kažką suriko. Kontrolieriai jį taip ir paliko bejėgį gulėti ant gatvės lyg kokį daiktą bei nuėjo tikrinti kito autobuso“, – apie šokiruojantį elgesį pasakojo keleivė.

Moteris teigė, kad vyras atrodė nesiorientuojantis aplinkoje. Jo rūbai buvo gan paprasti, su savimi turėjo rankinę.

„Jis nesistojo nuo žemės, nežinia, negalėjo ar nenorėjo, o gal paprasčiausiai nesuprato, kas vyko. Tačiau jis prasėdėjo ant žemės pusnuogis, neištardamas nė žodžio apie dešimt minučių. Kontrolieriai vaikščiojo aplink jį lyg nematydami. Tuomet atvažiavo mano autobusas ir aš pasukau link jo. Praeidama pro kontrolę, paklausiau jų: „Jūs taip ir paliksit tą žmogų gulėti ant žemės?“ Viena kontrolierė moteris nusijuokė ir atsakė: „Ne, kažkada išvešim“. Ir nuėjo į kitą atvažiavusį autobusą dirbti toliau. Primenu, kad buvo šaltas ir drėgnas žiemos vakaras“, – istoriją perpasakojo įvykio liudytoja.

Ar brutalus savo jėgos demonstravimas ir visiško žmogiškumo nepaisymas telpa į tą „teisę“?

Lyg Putino Rusijoj

Moters neslėpė, kad Kaune matyti tokią situaciją buvo labai koktu. Be to, kilo klausimas, ar toks brutalus ir abejingas kontrolierių elgesys tikrai vertas to vieno euro, kurį kainuoja bilietėlis?

„Net jei žmogus ir atsisakė pateikti bilietą ar išlipti iš autobuso, ar tikrai reikėjo imtis tokių priemonių? Vaizdas buvo, neperdėsiu, lyg Putino Rusijoj, kur policija be žodžių užlaužia rankas ir nuvelka tave tolyn. Baisiausia buvo suvokti, kad toks elgesys, greičiausiai, buvo todėl, kad tas žmogus negalėjo apsiginti, kad jis buvo prastai apsirengęs, kad jis buvo vienas, kad autobusas buvo tuščias“, – pasipiktinimo neslėpė keleivė.

„Kauno viešojo transporto taisyklės numato, jog kontrolė turi teisę išlaipinti keleivį. Tačiau ar čia ir buvo išlaipinimas? Ar brutalus savo jėgos demonstravimas ir visiško žmogiškumo nepaisymas telpa į tą „teisę“? Ar Kauno viešojo transporto įmonė pritaria ir skatina tokį elgesį? Nes jei taip, neduok Dieve, jei tokioj situacijoj atsidurtume jūs, aš ar vienas iš mūsų artimųjų“, – į kontrolierių ir viešojo transporto valdytojų, kurie samdo keleivių kontrolės paslaugą, sąžinę beldėsi kaunietė.

Peržiūrėjo kameras

Portalas kauno.dienal.lt apie šią situaciją paprašė pakomentuoti miesto viešuoju transportu besirūpinančios bendrovės „Kauno autobusai“ atstovų. Jie teigė, kad buvo specialiai peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros.

„Mūsų specialistai peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir pasikalbėjo su vairuotoju bei kontrolės darbuotojais, dalyvavusiais šiame įvykyje. Nustatyta, kad keleivis važiavo 29-uoju maršrutu link oro uosto, tačiau jis manė, kad važiuoja į Garliavą. Kadangi keleivis buvo neblaivus ir važiavo be bilieto, vairuotojas paprašė jo palikti transporto priemonę ir atsisakė jį vežti.

Kontrolieriai padėjo keleiviui išlipti iš transporto priemonės, tačiau šis atsisakė sėsti ant viešojo transporto stotelėje esančio suoliuko ir atsisėdo ant grindinio. Keleiviui buvo pasiūlyta medicinos ir policijos pagalba, tačiau jis atsisakė ir necenzūriniais žodžiais plūdo kontrolės darbuotojus“, – komentavo „Kauno autobusų“ atstovė Greta Makūnaitė.

Ji pažymėjo, kad autobuso ar troleibuso vairuotojas turi teisę nevežti neblaivių arba bilieto neįsigijusių keleivių – tą numato keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklės.

Liberalai registravo atitinkamus siūlymus parlamente svarstomiems Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių ir Žvalgybos kontrolierių įstatymų pataisų projektams. Jais šalia reikalaujamos teisinio darbo stažo patirties alternatyviai įrašoma darbo patirtis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.

„Iki šiol skiriant Seimo, žvalgybos ar vaikų teisių apsaugos kontrolierių buvo atsižvelgiama, be kitų reikalavimų, tik į teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą. Kadangi tai yra vienos pagrindinių institucijų, skirtos asmens teisių ir laisvių, lygių galimybių apsaugai užtikrinti, tikslinga sudaryti galimybę ombudsmenais skirti ir tokius piliečius, kurie turi atitinkamos patirties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityse“, – pranešime spaudai sako V. Čmilytė-Nielsen.

Šuo metu kandidatams į kontrolierius taikomas bendras 10 metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažas, parlamentarai registravo pasiūlymus, kad kandidatuoti į pareigas būtų galima turint analogišką stažą vykdant veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Apie galimybę kontrolieriaus pareigas eiti žmogaus teisių srities atstovui parlamento vadovė užsiminė Seime paskyrus pirmąjį žvalgybos kontrolierių – juo kovą tapo Valstybės saugumo departamente anksčiau dirbęs Nortautas Statkus.

Iš viso yra numatytos dvi žvalgybos kontrolieriaus pareigybės, tačiau V. Čmilytė-Nielsen sakė kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi. Ji pastabėjo, kad tam gali teikti koreguoti įstatyme kontrolieriui keliamus reikalavimus.

Dabartiniame įstatyme numatytas reikalavimas žvalgybos kontrolieriui turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.

„Asmens vardas ir pavardė patenka tarp asmens tapatybės ir privataus gyvenimo elementų, todėl įstatyme numačius atvejus, kada Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog Lietuva nėra parengusi nacionalinės strategijos dėl rasizmo, ksenofobijos, radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos, nors pagal Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją valstybės skatintos tai padaryti iki 2022-ųjų. Taip pat neigiamai vertinama, kad šalis vis dar nėra priėmusi Tautinių mažumų įstatymo.

„Nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldos lygmeniu nėra tikslinių priemonių, planų ar mechanizmų, aprėpiančių daugiau nei informacijos sklaidos didinimą socialinės paramos klausimais, nors Lietuvos savivaldybės informuoja sulaukusios romams atstovaujančių organizacijų ir pavienių romų tautybės asmenų pranešimų dėl patiriamos diskriminacijos darbo rinkoje, švietimo sistemoje ar nuomojantis būstą“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje.

Kontrolieriai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas praktikoje nėra tinkamai realizuojamas. Pasak ataskaitos, tai atsispindi parlamento praėjusių metų spalį priimtame sprendime nesuteikti pripažinimo senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“ po šiai bendrijai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Taip pat Seimo kontrolierių įstaiga pastebi, kad Lietuvoje taikoma alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tikra civilinio pobūdžio alternatyva karinei tarnybai.

„Ji priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros, o tai gali lemti asmenų, kurie dėl religinių įsitikinimų nepritaria karo tarnybai, bet sutinka atlikti savo pilietines pareigas kitu būdu, teisės į religijos laisvę pažeidimą“, – nurodoma ataskaitoje.

Nerimas dėl LGBT+ asmenų nediskriminavimo

Ataskaitoje pastebimi teigiami pokyčiai LGBT+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir savo tapatybės ieškančių asmenų) nediskriminavimo srityje. E. Leonaitė pastebi, jog 2022 metais atlikti tyrimai atskleidžia, kad visuomenės požiūris į LGBT+ asmenis minimaliai pakito į teigiamą pusę, tačiau vis dar išlieka reikšmingai neigiamas.

Joje atkreipiamas dėmesys į parlamento po pateikimo pritartą, tačiau vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

„Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos išlieka potencialiu pagrindu riboti su LGBT+ asmenų teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui susijusios ir šios teisės užtikrinimą skatinančios viešosios informacijos sklaidą“, – teigia kontrolierė.

Kontrolieriai teigiamai vertina praėjusių metų gegužę įsigaliojusius Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo pakeitimus. Jais iš donorų apklausos anketos pašalinti klausimai apie seksualinę orientaciją.

„2022 metais pilnamečiai nesusituokę asmenys, kuriems diagnozuotas transseksualumas, įgijo teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę į atitinkančius savo lytinę tapatybę. Tačiau pasikeisti lyties žymenį ir asmens kodą vis dar įmanoma tik teismo keliu“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje.

„Translyčių asmenų diskriminacijos atvejai vis dar lieka teisiniu požiūriu nematomi ir nepripažįstami, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas jiems nesuteikia pakankamos teisinės apsaugos. Be to, translyčių asmenų teisių apsauga kol kas nėra grindžiama pagarbos asmens autonomijai ir asmens apsisprendimo laisvei principu“, – tirtina įstaigos vadovė.

Priemonės užtikrinti lygiais galimybės – nenumatytos

Seimo kontrolierių įstaiga pastebi, kad lygių galimybių užtikrinimas Lietuvos savivaldybėse daugiausiai apima dokumentų kūrimą – priemonės bei įrankiai nėra numatyti.

„Be to, Lietuvos teisės sistemoje iki šiol nėra įtvirtinta sisteminio smurto artimoje aplinkoje samprata. Smurto prieš moteris su negalia latentiškumas išlieka rimta problema. Lietuvoje vis dar nėra ratifikuota Stambulo konvencija (...)“, – nurodoma dokumente.

Įstaiga pastebi teigiamus pokyčius smurto artimoje aplinkoje apsaugos srityje, išskiria nuo vasaros atsirandančią galimybę smurtautojui skirti apsaugos nuo smurto orderį. Be to, pastebi, kad praėjusiais metais Darbo kodekso pataisomis išplėstos darbdavio pareigos darbuotojų apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo srityje apima ir apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo dėl lyties.

„Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teisės sistemoje nesant įtvirtintos sisteminio smurto artimoje aplinkoje sampratos, šios rūšies smurto problema lieka nepakankamai suvokta, o atskiri sisteminio smurto epizodai dažnai vertinami kaip izoliuoti ir pavieniai“, – pažymi įstaiga.

„Negalios nulemtos kliūtys, priklausomybė nuo kitų asmenų, visuomenėje paplitę stereotipai ir nuostatos lemia ypatingą moterų su negalia, ypač intelektine ar psichosocialine, pažeidžiamumą“, – teigia E. Leonaitė.

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad seksualinių nusikaltimų fiksavimas, įrodymų rinkimas, medicininės pagalbos teikimas neturėtų lemti papildomo nukentėjusiųjų traumavimo, nes seksualinių nusikaltimų metu itin grubiai pažeidžiamas asmens orumas ir fizinis neliečiamumas, lemiantis itin intensyvias psichologines traumas juos patyrusiems asmenims.

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje teigiama, jog teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyviai stengiamasi spręsti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, apgyvendinimo, užimtumo, švietimo ir kitus klausimus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2022 metais toliau buvo tęsiamas į Lietuvą per Baltarusijos sieną atvykusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų de facto sulaikymas.

Lėta globos įstaigų pertvarka

Ataskaitoje nurodoma, kad Lygių galimybių įstatyme darbdavio pareigą pritaikyti patalpas pakeitė darbdavio pareiga sudaryti tinkamas darbo sąlygas darbuotojams su negalia, taip išplečiant darbdavio pareigas ir kitokią nei judėjimo negalią turinčių darbuotojų atžvilgiu.

Tuo tarpu įstaiga mato teigiamus pokyčius užtikrinant nenutrūkstamą išmokų ir kompensacijų mokėjimą šeimoms, namuose prižiūrinčioms vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichosocialinės negalios, taip pat negalios vertinimo modelio pokyčiai.

Atkreipiamas dėmesys į teisėkūros pokyčius, kuriais siekiama didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, sudaryti sąlygas priemones taikyti kompleksiškai, taip pat išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti bedarbiams, turintiems negalią, ir darbuotojams tapus asmenimis su negalia.

Tačiau teigiama, jog Lietuvoje socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta pernelyg ilgai.

„Socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta nuo 2014 metų, tačiau remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, suaugusiųjų socialinės globos įstaigose vis dar gyveno 5829 asmenys, o 215 asmenų buvo laukiančiųjų eilėje“, – rašoma ataskaitoje.

Joje pabrėžiama, kad šiuo metu egzistuojanti veiksnumo apribojimo sistema yra per daug standartizuota ir taikoma skirtingoms asmenų grupėms ir atvejams, neatsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, o Civiliniame kodekse įtvirtintos veiksnumo apribojimo alternatyvos – pagalba priimant sprendimus ir išankstiniai nurodymai nėra plačiai paplitę.

"Klaipėdos švenčių" pajamos pernai siekė 1,16 mln. eurų, trečdalį jų sudarė administracinės sąnaudos, 292 tūkst. eurų skirta darbuotojų algoms, kurių penktadalį sudaro R.Žiubrio alga.

Tinklalapyje rekvizitai.lt nurodoma, kad vidutinė "Klaipėdos švenčių" darbuotojo alga, neatskaičius mokesčių, yra 1 697 eurai.

Įstaigoje šiuo metu dirba 19 žmonių. Trys nauji priimti per patį karantino įkarštį, po kovo 29 d.

R.Žiubrys patvirtino, kad nauji darbuotojai esą buvo priimti įgyvendinti projektą "Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021 koordinavimo, bendradarbiavimo ir komunikacijos užtikrinimas".

Nepaisant to, vakarykščiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje balsų dauguma pritarta įstaigos 2019 m. veiklos ataskaitai.

Nors vieni politikai siūlė "nesuvedinėti asmeninių sąskaitų" ar "nepavydėti mokamų atlyginimų", o kiti kalbėjo apie skaidrumą ir tai, kad "nepotizmas yra netoleruotinas".

Sprendimas: vakarykščiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje politikai balsų dauguma pritarė įstaigos "Klaipėdos šventės" 2019 m. ataskaitai. (Stop kadras)

Šios įstaigos rimtesnių finansinių ir veiklos analizės vertinimų bus galima tikėtis po to, kai Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos auditoriai baigs savo tyrimą.

Posėdžio metu įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius R.Žiubrys bandė apeliuoti į kontrolierių "gerą valią". Anot jo, jie esą savivaldybės įstaigas turėtų ne bausti, atradę kokių nors trūkumų, o parodyti, ką jos daro negerai, ir padėti ištaisyti.

"Klaipėdos šventės" rengia projektus, teikia paraiškas tiek miesto, tiek valstybės finansuojamiems projektams, vykdo komercinę veiklą ir gauna paramą.

"Klaipėdos šventės" pernai mieste organizavo Šviesų festivalį, Klaipėdos laivų paradą, Didžiųjų burlaivių regatą, kalėdinius renginius, šiemet – Šviesų festivalį, kitus planus sustabdė karantinas.

Klausimas iškilo ir dėl šių metų Jūros šventės, kurios rengėjai yra būtent "Klaipėdos šventės", 2018-aisiais trejiems metams laimėjusios konkursą, organizavimo.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, bendra sutarties vertė – 273,9 tūkst. eurų. Avansinis 50 proc. dydžio mokėjimas dar nėra pervestas.

„Šventinę keleivių nuotaiką dar labiau kūrėme ir dovanodami jiems trispalves vėliavėles – vilniečius ir miesto svečius jomis pradžiuginome tiek stotelėse, tiek autobusuose ir troleibusuose“, – pranešime cituojama savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė.

Trispalves vėliavėles keleiviams skirtinguose miesto rajonuose dalijo 30 kontrolierių.

Vidurdienį keleivius kontrolieriai su vėliavėlėmis pasitiko ir jas įteikė Europos aikštės, Laisvės prospekto ir Jeruzalės stotelėse. O įdienojus vėliavėlėmis džiaugėsi ir keleiviai Vinco Kudirkos aikštės, Klinikų ir Taikos stotelėse.

Valstybės atkūrimo dieną sostinės viešasis transportas keleivius veža nemokamai.

Pasiskundus, kad Debreceno g. 6-uoju numeriu pažymėto daugiabučio laiptinėje benamis girtauja, tuštinasi, gąsdina aplinkinius, Viešosios tvarkos specialistai nuvyko į vietą. Tačiau koridoriuje besiglaudžiančio žmogaus nerado.

Pastebėta tik jo palikta netvarka – užkanda, vynas, kilimėlis, kiti daiktai. Apie situaciją informuota Klaipėdos nakvynės namų administracija.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis, artimiausių naktinių reidų metu pareigūnai vėl apsilankys minėtame name.

Apie dar vieną benamį pranešta ir miesto centre, Vytauto g. 30.

Jaunas vyras užfiksuotas miegantis lauke po daugiabučio balkonu, šis vidury dienos įsitaisęs minkštuose pataluose.

Ketvirtadienio vakarą pareigūnai aptiko tik paliktą čiužinį, tačiau pats vargeta jau buvo dingęs. Viešosios tvarkos skyrius įpareigos daugiabutį administruojančių bendrovę sutvarkyti apšnerkštą teritoriją.

S.Valiulio žodžiais, šie adresai įtraukti į periodinių patikrinimų planą.

To paties reido metu pareigūnai nubaudė apie penkiolika Kelių eismo taisyklių pažeidėjų Žvejų, Laukininkų ir Vyturio gatvėse. Vairuotojai buvo palikę automobilius neleistinose vietose.

Pirmą kartą prasižengusiesiems skirta minimali 15 eurų bauda.

Minijos gatvėje, ties Centriniu Klaipėdos terminalu, užfiksuota dar viena mašina, reklamuojanti automobilių supirkimą.

Tokių mieste yra ne viena.

Dar pernai už valytuvų užkištas Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistų lapelis turėtų įspėti vairuotoją apie daromą nusižengimą.

Tačiau, panašu, savininkas jo dar nematė.

"Jūsų automobilis laikomas bendrojo naudojimo vietoje, yra neeksploatuojamas ar paliktas be priežiūros. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnyje už tai numatyta bauda nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 300 eurų su galimybe konfiskuoti transporto priemonę", – teigiama pranešime.

Kol kas vairuotojo geranoriškai prašoma pašalinti mašiną arba pateikti informaciją apie naują automobilio savininką.

(Nerūpi: pranešimas apie pažeidimą už mašinos valytuvų užkištas dar pernai. Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Ne vietoje numetami reklaminiai automobiliai – įsisenėjusi problema, kurią spręsti patikėta Viešosios tvarkos skyriaus specialistams ir policijos pareigūnams.

Apsukrūs verslininkai savo turtą demonstruoja gerai matomose vietose – šalia daugiabučių, prekybos centrų arba pagrindinių gatvių.

Praėjusį lapkritį kontrolieriai gavo nusiskundimų dėl palikto seno "Opel", kuris trikdė eismą Vingio gatvėje.

Dar anksčiau gyventojai pranešė ir apie Šiaulių gatvėje prie sankryžos nejudinamą "Volkswagen Golf", taip pat reklamuojantį supirkimo paslaugas.

Savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Karolis Gedutis dienraščiui yra sakęs, kad reklama ant transporto priemonių nėra draudžiama, tačiau tokios mašinos negali trukdyti eismui ir užimti bendrojo naudojimo erdvių.

Tokiais atvejais ieškoma transporto priemonių savininkų. Nustačius šeimininkus, jie įpareigojami automobilius nedelsdami paimti iš vietos, o nepaklusus informacija perduodama policijai.

Už pakartotinį pažeidimą numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę, tačiau šį nutarimą priima teismas.

Laimei, nė viename automobilyje buvę žmonės rimčiau nenukentėjo ir, sutarę dėl avarijos aplinkybių, tiesiog užpildė eismo įvykio deklaraciją. Deja, šios avarijos ir istorijos, ko gero, apskritai galėjo nebūti, jei ne viena "smulkmena" .

Avarijioje dalyvavęs "VW Passat" buvo viso labo prieš penkias minutes išvažiavęs iš techninės apžiūros centro Raudondvario plente, kur automobilį tikrinę "Kauno TAC" kontrolieriai net keletą kartų primygtinai ragino susilaikyti nuo bet kokių kelionių, nes patikros metu jam buvo nustatyti du pavojingi ir devyni dideli trūkumai.

Ant stabdžių stendo trūko "VW Passat" stabdžių šlangelė, todėl apžiūros rezultatų kortelėje atsirado įrašas "transporto priemone važiuoti draudžiama".

Komentuodamas šį įvykį "Kauno TAC" direktorius Gintaras Ciegis apgailestavo, kad automobilio valdytojas net keletą kartų perspėtas, jog sava eiga tokios techninės būklės mašina važiuoti negalima, tačiau į pastabas nereagavo.

"Faktas, kad kontrolierius negali daryti nieko kito, kaip tik atkreipti dėmesį į pavojų keliančius automobilio trūkumus ir apeliuoti į sveiką protą. Imtis kokių nors kitų veiksmų – sulaikyti transporto priemonę ar trukdyti jo valdytojui elgtis savo nuožiūra – mes neturime teisės, nes tiesiog nėra jokio saugumą užtikrinti galinčio mechanizmo. Šiuo atveju mūsų darbuotojai primygtinai rekomendavo išsikviesti automobilvežį ir gabenti automobilį tiesiai į servisą, nes be normaliai veikiančios stabdžių sistemos išvažiuoti į gatvę, švelniai tariant, nėra gera mintis. Deja, likome neišgirsti", – apgailestavo G.Ciegis.

Praktiškai nieko panašaus nėra nutikę per visą 25 metų lietuviškos techninės apžiūros sistemos gyvavimą.

Asociacijos "Transeksta", jungiančios transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančias įmones, vadovai teigia, kad, teoriškai užfiksavus grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančius transporto priemonės trūkumus, toks automobilis negalėtų dalyvauti eisme.

"Praktiškai nieko panašaus nėra nutikę per visą 25 metų lietuviškos techninės apžiūros sistemos gyvavimą, nes techninės apžiūros kontrolieriai tiesiog neturėjo teisės imtis kokių nors priemonių, nurodinėti kur, kaip toliau (ne)keliauti, ar riboti tokio automobilio nelaimėlio savininko galimybes disponuoti jo paties turtu", – teigiama "Transekstos" atstovų atsakymuose.

Įstatymo nuostatos

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyti trys atvejai, kada transporto priemonei yra naikinama techninė apžiūra (TA).

Pirma – kai eismo įvykio metu sugadinamos ar pažeidžiamos saugaus eismo požiūriu svarbios sistemos (deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo, stabdžių mechanizmas, suveikė oro pagalvių sistema), panaikinti TA gali policijos pareigūnai.

Antra – patikros kelyje metu tai vėlgi gali padaryti policijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis turi trūkumų, galinčių kelti pavojų saugiam eismui.

Trečioji TA naikinimo galimybė – kai draudimo kompanijų ekspertai nustato, kad remontuoti automobilį ekonomiškai netikslinga. Tuomet TA dokumentų galiojimas naikinamas, o sugrįžti į viešąjį eismą įmanoma tik įgaliotoms institucijoms įvertinus remonto kokybę ir pripažinus, kad transporto priemonė žmonių sveikatai ir saugumui pavojaus nekelia.

Kaip tiksliai naikinama techninė apžiūra, nustato skirtingų valstybės institucijų parengti dokumentai. Vienus jų rengė Susisiekimo ministerijos, kitus – Lietuvos transporto saugos administracijos specialistai, todėl, iš esmės kalbant apie tuos pačius transporto priemonių techninius trūkumus, kai kurie dalykai interpretuojama skirtingai, o techninės apžiūros kontrolierių vaidmuo šiame procese vėl liko tiksliai neapibrėžtas.

Minijos gatvėje, ties Centriniu Klaipėdos terminalu, užfiksuota dar viena mašina, reklamuojanti automobilių supirkimą. Tokių mieste yra ne viena.

Dar pernai už valytuvų užkištas Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistų lapelis turėtų įspėti vairuotoją apie daromą nusižengimą. Tačiau, panašu, savininkas jo dar nematė.

„Jūsų automobilis laikomas bendrojo naudojimo vietoje, yra neeksploatuojamas ar paliktas be priežiūros. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnyje už tai numatyta bauda nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 300 eurų su galimybe konfiskuoti transporto priemonę“, – teigiama pranešime.

Kol kas vairuotojo geranoriškai prašoma patraukti mašiną arba pateikti informaciją apie naują automobilio savininką, jei šis buvo parduotas.

Ne vietoje numetami reklaminiai automobiliai – įsisenėjusi problema, kurią spręsti patikėta Viešosios tvarkos skyriaus specialistams ir policijos pareigūnams.

Apsukrūs verslininkai savo turtą demonstruoja gerai matomose vietose – šalia daugiabučių, prekybos centrų arba pagrindinių gatvių.

Praėjusį lapkritį kontrolieriai gavo nusiskundimų dėl palikto seno „Opel“, kuris trikdė eismą Vingio gatvėje. Dar anksčiau gyventojai pranešė ir apie Šiaulių gatvėje prie sankryžos nejudinamą „Volkswagen Golf“, taip pat reklamuojantį supirkimo paslaugas.

Savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Karolis Gedutis dienraščiui yra sakęs, kad reklama ant transporto priemonių nėra draudžiama, tačiau tokios mašinos negali trukdyti eismui ir užimti bendrojo naudojimo erdvių.

Tokiais atvejais ieškoma transporto priemonių savininkų. Nustačius šeimininkus, jie įpareigojami automobilius nedelsdami patraukti iš vietos, o nepaklusus informacija perduodama policijos pareigūnams, kurie tuo pasirūpina.

Už pakartotinį pažeidimą numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę, tačiau šį nutarimą priima teismas.

Troleibuse – akibrokštas

Rugsėjo 6-osios rytą iš Petrašiūnų į Kauno stoties turgų viešuoju transportu apsipirkti maisto produktų vykusi 83-ejų moteris kelionės pusiaukelėje, prie Dainų slėnio, keleivių kontrolės buvusi išprašyta iš 5-oju maršruto troleibuso.

Tikėtina, kad ji dėl žmogiškos klaidos darbuotojams pateikė ne savo, o namie likusiam neįgaliam sutuoktiniui priklausančią autorinę Kauno kortelę, suteikiančią galimybę naudotis nuolaida.

"Iš troleibuso išlipau pati, nesipriešinau. Keleivių kontrolei pasakius, kad autorinė Kauno kortelė priklauso ne man. Neneigiau ir to – gali būti, kad supainiojau ją su savo visiškai aklo 92-ejų vyro, nes neretai viešuoju transportu vežuosi jį kartu ir prie komposterio pažymiu abi korteles. Savąją šįkart pamiršau, palikau namie. Tačiau kontrolierė-konduktorė nenorėjo manimi patikėti. Ji rėžė: "Neprisigalvok, taip sako visi, kurie pakliūva į bėdą", – įvykių priešistorę pasakojo "Kauno dienos" redakcijoje su dukterimi Vida apsilankiusi garbaus amžiaus kaunietė Bronislava.

Pašiurpino elgesys

Kaip tikino senjorė, pastarosios detalės tebuvo vyšnia ant torto palyginus su tuo, kas vyko, kai ji buvo įlaipinta į tarnybinį keleivių kontrolės automobilį. Kontrolierė-konduktorė, esą pasidėjusi greta kompiuterio autorinę Kauno kortelę, priklausančią Bronislavos vyrui, ėmė pildyti administracinio nusižengimo protokolą, kad įrašytų siūlomą sumokėti baudą. Tuo metu moteris nusprendė pasiimti minėtą kortelę ir esą sulaukė staigaus keleivių kontrolės darbuotojos puolimo.

"Stambaus kūno sudėjimo kontrolierė-konduktorė, naudodama jėgą, griebė man už ant krūtinės sukryžiuotų rankų, prispaudė ir šaukdama grasino, jei neatiduosiu autorinės Kauno kortelės, kurios, jos teigimu, net neturiu teisės su savimi vežiotis, ji suplėšys mano rankinę. Gąsdino ir didelėmis piniginėmis baudomis", – prisiminė moteris.

Fizinių veiksmų ir riksmų seriją, pasakojo senjorė, papildė ir kontrolierės-konduktorės žodiniai pareiškimai, kad esą Bronislavos neįgalus vyras neturėtų važinėtis viešuoju transportu, nes neregiams tai neva nėra būtinybė.

"Pasakiau jai, kad kartais vežu vyrą pas gydytojus arba keliaujame pasėdėti ant suolelio gamtoje. Automobilio neturiu – ant pečių jo, juk nenusinešiu – naudojamės viešuoju transportu. Nors nugyvenau garbų amžių, tokio elgesio nebuvau patyrusi. Į tarnybinį keleivių kontrolės automobilį su manimi buvo įlaipintas ir galbūt neblaivus vyras. Sėsdamas jis mane stumtelėjo, liepdamas pasitraukti. Tačiau netrukus jam buvo leista išlipti", –  nemalonią situaciją prisiminė kaunietė.

Tirtėjo iš išgąsčio

Ilgai nelaukusi Bronislava ėmė telefonu skambinti dukrai Vidai ir trumpai nupasakojusi, kas nutiko, prašė nuvykti į senjorės namus ir paimti autorinę jos Kauno kortelę bei atvežti prie Dainų slėnio, kur stoviniavo keleivių kontrolės mikroautobusas, o jo viduje esą dėjosi kraupūs dalykai.

"Įvykio vietoje sulaukiau ir policijos pareigūnų. Jiems paaiškinau situaciją, kad supainiojau autorinę Kauno kortelę su savo vyro. Šie nenustebo, sureagavo ramiai ir pasakė: "Nieko tokio, moteris garbaus amžiaus, toks atvejis juk gali nutikti bet kam." Tada apsisuko ir nuėjo. Tačiau iš keleivių kontrolės automobilio man vis tiek nebuvo leista išlipti. Pasijutau kaip vagilė. Ar galima šitaip elgtis su žmogumi?! Juk turiu trejus metus galiojančią autorinę Kauno kortelę, kurią apsirikusi per klaidą palikau namie", – ašarojo pašnekovė.

Po kurio laiko, atvykus dukrai Vidai, senjorė pasakojo pateikusi kontrolierei-konduktorei namie pamirštą savo autorinę Kauno kortelę. Ji esą žvilgtelėjo ir kartu su dviem kolegomis vyrais, kurie visą laiką, moters teigimu, išliko korektiški, sėdo į tarnybinį automobilį ir nurūko žaibišku greičiu.

"Kai atvažiavau prie Dainų slėnio, mama tirtėjo iš išgąsčio ir gėrė širdies vaistus. Dvi dienas po įvykio gulėjo lovoje ir nieko nevalgė, kamavo stiprūs galvos skausmai. Neseniai mamai atlikta galvos operacija, jai negalima nervintis, reikia ramybės", – atviravo kaunietės dukra.

Iškart po minėto įvykio, praėjusį penktadienį, abi moterys nuvyko į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kauno miesto Centro policijos komisariatą. O rugsėjo 9 d. apsilankė ir bendrovėje "Kauno autobusai", kad pateiktų raštišką prašymą panaikinti administracinio nusižengimo protokole įrašytą 8 eurų baudą.

Grubaus elgesio nepastebėjo?

"Kauno dienai" antradienį susisiekus su keleivinio transporto kontrolės paslaugas Kaune užtikrinančios bendrovės "Dorsimus" Kauno padalinio vadovu Algiu Navicku, šis užsiminė, kad nuvežęs praėjusios savaitės ataskaitą į įmonę "Kauno autobusai", matė garbaus amžiaus kaunietės pateiktą skundą.

Nors nugyvenau garbų amžių, tokio elgesio nebuvau patyrusi.

"Su informacija dokumente susipažinau. Išsamesnei analizei pateikta ir filmuota medžiaga. Skundas, kurį pateikė troleibuso keleivė, bus tiriamas. Tačiau vaizdo įraše nemačiau, kad tuo metu dirbusi kontrolierė-konduktorė būtų naudojusi fizinę jėgą senjorės atžvilgiu", – "Kauno dienai" tvirtino A.Navickas bei pridūrė, kad keleiviams galioja vienodos taisyklės ir esą darbo metu kontrolieriai-konduktoriai neturi laiko laukti, kol vienas ar kitas asmuo atveš Kauno kortelę kaip įrodymą. Esą faktas konstatuojamas realioje vietoje, realiu laiku.

Kaip dienraščiui sakė paslaugas iš įmonės "Dorsimus" perkančios bendrovės "Kauno autobusai" atstovai, konduktorė-kontrolierė taip pat parašė aiškinamąjį raštą, kuriame neigiamas faktas, kad prieš garbaus amžiaus moterį buvo naudotas fizinis smurtas.

"Konduktorė-kontrolierė teigė neužsipuolusi moters. Panaudotų veiksmų, kuriais remiantis, būtų galima manyti, kad ji sužalojo kaunietę bei bandė atimti jos rankinę ar grasino didelėmis baudomis, nematome ir vaizdo įraše", – pareiškė bendrovės "Kauno autobusai" viešųjų ryšių specialistė Patricija Elžbieta Zarankaitė.

Iš kur mėlynės?

Jei, kaip tvirtinama, įvykio metu nebuvo panaudota fizinė jėga, iš kur galėjo atsirasti mėlynių, kuriomis nusėtos garbaus amžiaus kaunietės rankos? – pasiteiravome. Pašnekovė spėjo, kad tam tikrų žymių ant moters kūno galbūt atsirado, kai ją stumtelėjo į keleivių kontrolės autobusiuką atvesdintas tą dieną taip pat nusižengęs minėto troleibuso keleivis.

"Vaizdo įraše matėme, kad greta atsisėsdamas šis vyras šiek tiek stumtelėjo garbaus amžiaus moterį. Tačiau menkai tikėtina, kad pastarasis veiksmas galėjo turėti įtakos mėlynių ant rankų atsiradimui. Situacija – išties dviprasmiška, nes į įvykio vietą atvykusi kaunietės dukra agresyviai bendravo su kontroliere-konduktore, įnirtingai brukdama bilietą, priklausantį jos mamai. O penktadienio vakarą paskambinusi į Keleivių kontrolės poskyrį grasino darbuotojai, tiesiogiai bendraujančiai su kontrolieriais-konduktoriais", – tikino P.E.Zarankaitė.

Bronislavos teigimu, kontrolierė-konduktorė, naudodama jėgą, griebė jai už ant krūtinės sukryžiuotų rankų, prispaudė ir šaukdama grasino.

Baudos nepanaikins

"Kauno autobusų" atstovės teigimu, autorinė Kauno kortelė, kurią kaunietė Bronislava pateikė kontrolierei-konduktorei, išduodama Keleivių aptarnavimo centre, gavus duomenis iš Registrų centro, liudijančius, kad asmuo yra pensinio amžiaus, ir galioja trejus metus. Esą dažnai pasitaiko atvejų, kai tokio tipo Kauno kortelėmis, kurių turėtojams suteikiama galimybė keliauti viešuoju transportu su nuolaida, manipuliuojama jas parduodant ar keičiantis tarpusavyje, todėl keleivių kontrolės darbuotojai akylai stebi, kad nesąžiningi keleiviai būtų išaiškinti, o ne jiems priklausančios autorinės Kauno kortelės – užblokuotos.

"Šiuo atveju senjorė kontrolierei-konduktorei pateikė ne sau priklausančią autorinę Kauno kortelę. Todėl jokių lengvinančių aplinkybių, net ir atsižvelgdami į moters amžių, darbuotojai netaikė. Įvertinę susiklosčiusią situaciją, priėjome prie išvados, kad garbaus amžiaus kaunietei kontrolierė-konduktorė nepadarė jokios žalos, todėl administracinio nusižengimo protokole numatyta 8 eurų bauda nebus panaikinta. Nebent keleivė šį protokolą dar kartą apskųs, tuomet persvarstysime įvykį iš naujo", – kalbėjo P.E.Zarankaitė.

Rugsėjo 6 d. rytą prie Dainų slėnio įvykęs incidentas žinomas ir Kauno pareigūnams. Kaip "Kauno dienai" patvirtino Kauno apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė, policija aiškinasi įvykio aplinkybes.