Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sutinka, kad būtų galima įvesti metinį kormoranų paėmimo iš gamtos limitą, taip padidinant leistinų sumedžioti šių paukščių skaičių.

„Kas tikrai būtų svarstoma, tai padidinti limitą (kormoranų naikinimo – BNS). Dabar limito apskritai nėra, yra paimama apie 6 tūkst. kormoranų (per metus – BNS), tačiau pagalvoti apie limitą – tikrai taip“, – per Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdį šią savaitę sakė K. Šetkus.

Vis dėlto, anot jo, tokio limito įvedimas Lietuvoje neišspręstų žuvininkystės ūkių problemų dėl didelės maždaug 20 tūkst. porų siekiančios kormoranų populiacijos Rusijos Kaliningrado srityje. Pasak viceministro, ten su kormoranais kovojama nepakankamai. 

„Sprendimą priimsime teigiamą. Nesakau, kad po dviejų savaičių bus galima medžioti, bet tikrai dėl (kormoranų – BNS) išėmimo iš gamtos kiekio padidinimo – mes tikrai į tai atsižvelgsime“, – sakė K. Šetkus.  

Jo teigimu, lanksčiau reguliuoti kormoranų populiaciją leidžia praėjusią savaitę gautas Lietuvos deleguoto už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus atsakymas.

Pasak frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujančio Seimo nario Kęstučio Mažeikos, Europos Komisijos (EK) atstovas birželio 18 dieną Kaimo reikalų komitetą informavo, jog Europos Sąjungos (ES) direktyva numato galimybę šalims narėms nukrypti nuo griežtų paukščių rūšių apsaugos nuostatų, jeigu reikia nuo jų daromos didėlės žalos apsaugoti pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį.  

Vis dėlto Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė pabrėžė, kad, nepaisant išimčių, egzistuoja vadinamoji EK „pofaktinė kontrolė“.

Nesakau, kad po dviejų savaičių bus galima medžioti, bet tikrai dėl (kormoranų – BNS) išėmimo iš gamtos kiekio padidinimo – mes tikrai į tai atsižvelgsime.

Anot jos, Komisija pamačiusi, jog Lietuva 2015–2019 metais iš gamtos paimta po 3 tūkst. kormoranų, pradėjo teikti pastabas „ir klausinėti, ar tai nėra per drastiški skaičiai, ar nėra esminio poveikio kormoranų populiacijai“.

L. Čaplikaitės-Denisovienės teigimu, pernai Lietuvoje iš gamtos paimta apie 6 tūkst. kormoranų: „Neaišku, kaip Europos Komisija reaguos ateityje, pateikus 2023 metų ataskaitas“.

Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti kormoranų šalinimo iš gamtos limitą, jų naikinimo periodą leidžiant pasirinkti žuvininkystės ūkiams. Pasak viceministro Donato Dudučio, tam neprieštarautų ir ornitologai.

„Aplinkos apsaugos agentūra šiandien nustato tam tikrus periodus, kada galima kormoranų populiaciją valdyti vadinamuoju letaliniu būdu, išiminėti juos iš gamtos letalinėmis priemonėmis. Nustatyti periodai, bet jie, matyt, netenkina nei akvakultūros ūkių (...). Sudėtinga juos (kormoranus – BNS) iš gamtos išimti būtent tuo metu (konkrečiu metu – BNS), o žalą daro nuolat“, – komitete kalbėjo D. Dudutis.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kormoranus galima naikinti tik tam tikrais periodais. Kad reikėtų atsisakyti šių periodų, mano ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Rolandas Morkūnas.

„Mūsų sektoriuje kasmet paukščių padaroma žalos ne mažiau kaip 3,5 mln. (eurų – BNS). (...) Tai yra milžiniška žala. Tai yra apie 30 proc. mūsų pajamų. Tai milžiniška žala, varanti silpnesnius vidutinius ūkius arba geresnius, kurie augina daug žuvies, kuriuos užpuola kormoranai. Tai milžiniška žala, varanti juos į bankrotą“, – Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė žuvininkystės ūkius vienijančios asociacijos vadovas.

Pasak jo, 2014 metais nustatyta, jog palaikyti tinkamai kormoranų populiacijai užtenka 2,5 tūkst. perinčių jų porų. Tuo metu pernai šalyje, R. Morkūno teigimu, buvo 8,5 tūkst. perinčių porų, o migruojančių, skraidančių ir laisvų kormoranų – 18 tūkst., todėl kormoranų populiacija šalyje „jau dabar yra per didelė“.

„Mūsų tikslas juos nesumedžioti, o medžiojant juos išgąsdinti, kad jie pasitrauktų iš mūsų tvenkinių“, – sakė žuvininkystės ūkius vienijančios asociacijos vadovas.  

Įprastos baidyklės, nors pastatytos ir krante, ir vidury vandenų – negelbsti. Tad žuvininkai įsigijo kitokias, bet ir plėšrių paukščių riksmo kormoranai nebijo. Nebijo ir prie tvenkinių šaudančių patrankų. Jas žuvininkai tik dieną įjungia, kad rytais aplinkinių kaimų nežadintų.

Žuvų augintojai ir lazerius traukia, ir balionus pučia. Bet kormoranai, iš tokių pastangų ginti žuvis, tik šaiposi.

Kintų tvenkinių darbuotojai kasryt nuo ketvirtos valandos ryto – ant kojų. Ir kasryt tą patį vaizdą regi. Iš pradžių pasirodo kormoranai žvalgai, o paskui į tvenkinius supuola tūkstančiai.

„Po to reikia lakstyti su nešiojamais lazeriukais, kadangi medžioti, šaudyti ir baidyti negalima, patrankos jungti negalime. Svarbiausia juos užtikti ir nubaidyti. Nelaukti, kol jie nusileis, nes vienas nusileidimas gali kokią pusę tonos žuvies išnešti“, – kalbėjo Kintų tvenkinių vadovas Rimgaudas Višinskas.  

Kormoranai itin mėgsta karpius.

„Šiame regione yra apie 40 tūkst. kormoranų, kasdien suvalgo po pusę kilogramo žuvies. Tai 20 tonų per dieną. Paskaičiuokite, kiek gaunasi per devynis-dešimt mėnesių metuose. Jokie žvejai, jokios jų brigados nesugauna tiek žuvies. Tuo labiau, ta žuvis – didelė dalis mailius, jaunikliai. Nors kormoranai čia tvenkiniuose be problemų ima karpį, kuris yra pusės kilogramo“, – pasakojo ichtiologas Egidijus Žymančius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau kormoranai bijodavo bent šūvių.

„Kada intensyviausiai žuvis turi augti, priprasti, tai yra nuo kovo iki spalio mėnesio, 2,5 mėnesio neleidžia medžioti. Ir tie tarpai, kartais mėnesį negalima, kartais – pusantro mėnesio. Kažkoks absurdas. Turi savo turtą ir negali jo apginti“, – piktinosi R. Višinskas.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nešneka, atsakė raštu:

„Medžioklė, kaip didžiųjų kormoranų žalos mažinimo priemonių taikymas, leidžiamas periodais. Agentūra vertina kiekvieno konkretaus ūkio pateiktus duomenis už ankstesnius metus pagal didžiausią daromą žalą akvakultūrai ir rūšies paėmimo iš gamtos intensyvumą.“

Ichtiologas logikos neįžvelgia.

„Kormoranų kiekis mūsų regione priklauso nuo to, kokie orai. Ypatingai, jeigu yra dideli vėjai, jie negali žvejoti jūroje ar mariose, skrenda čia, nežiūri į terminus ar kažkokias datas“, – teigė E. Žymančius.

AAA teigia, kad alternatyvių priemonių taikymas žuvininkystės ūkiams neribojamas. Valdininkai net sudarė sąrašą, kaip su saugomų kormoranų daroma žala kovoti. Tarkim, siūlo tvenkinius uždengti arba virš jų nutiesti lynus.

„Jeigu ištiesime lynus ant kilometrinio tvenkinio, kur yra 100 hektarų  – pabandykite padaryti. O kita vertus, į tuos tinklus įsipainios reti, saugomi paukščiai, kurie yra įrašyti Raudonose knygose. Čia logikos nėra. Kitas siūlymas, padaryti papildomus tvenkinius, kur suleisti menkavertes žuvis, ten varlės būtų – iš vis juoką kelia. Pasakyk tu kormoranui, kad jis turi leistis į šitą tvenkinį ir tą žuvį valgyti“, – kalbėjo E. Žymančius.

Žuvų augintojus Kintuose terorizuojantys kormoranai kasmet padaro po daugmaž 200 tūkst. eurų žalos, bet kompensacijos tesiekia vos 5 proc.

„Dar pora trejetų metų ir reikės turbūt bankrutuoti, nes tokiais tempais ir su tokiais „protingais“ nurodymais ar leidimais, tai iš principo – kova su vėjo malūnais“, – tikino E. Žymančius.

Tad neapsikentę žuvų augintojai siūlo...

„Mes galime atiduoti gamtai tuos tvenkinius, tegul naudoja, tegul sumoka mums kompensaciją, taip pat, kaip žvejams, kurie mariose žvejoja“, – siūlė R. Višinskas.

AAA teigia, kad šiemet išduoti leidimai su numatytais periodais kormoranų medžioklei nebus keičiami, nes to įstatymai nenumato.

„Kaune atsidaro kormoranų! Prieš mėnesį jų buvo keli. Per tą laiką jų vis daugėjo, daugėjo ir dabar jų jau visas didelis pulkas. Toje vietoje yra visokių paukščių, bet kormoranų anksčiau niekada čia nebuvo“, – pasakojo vaikinas.

Jis visa tai siejo su dėl klimato kaitos besikeičiančiais gyvūnų įpročiais.

„Paskui kirus atkeliavo ir kormoranai. Ir jeigu jie čia apsigyvens, jų dar padaugės. Blogas ženklas. Bus ir kvapas, ir viskas“, – spėjo Kastytis.

Ornitologas Eugenijus Drobelis, peržiūrėjęs nuotraukas, patvirtino, kad tai tikrai kormoranai. „Taip, tai kormoranai. Jie išaugino vaikus ir klajoja, ieško žuvingų vietų. Tik pavasarį paaiškės, ar jie ketina kurtis prie Kauno“, – pakomentavo E. Drobelis.

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius yra pasakojęs, kad kormoranų ekskrementai žudo spygliuočius, bet yra labai geri lapuočių miškams. Anot jo, kormoranai nėra invazinis paukštis, o kaip tik padeda spręsti invazinių rūšių klausimą.

Anot Klaipėdos universiteto ornitologo Juliaus Morkūno, kormoranai uosto akvatorijoje nėra neįprastas reiškinys.

Esą po perėjimo sezono jie susiburia į būrius ir laikosi, kol pradeda šalti oras.

Vieną dieną jie maitinasi jūroje ties Juodkrante, kitą – Kuršių mariose ties Dreverna, trečią dieną – prie Kairių ar uosto akvatorijoje.

Tie būriai taip ir klajoja, o jie būna dideli. Pavyzdžiui, per paukščių palydas praeitą savaitgalį ornitologai suskaičiavo 6 tūkst. kormoranų pulką, kuris nuo molo iš Kuršių marių skrido maitintis į jūrą.

"Dalis kormoranų jau yra išskridę į žiemavietes. Keliems paukščiams esame pritaisę siųstuvus ir matome, kur jie šiuo metu yra. Tad vienas yra Gotlando saloje, Švedijoje, kitas perskrido visą Lietuvą į rytus, dabar yra netoli Ignalinos rajono Baltarusijos pusėje, ten jis maitinasi pas baltarusius žuvininkystės tvenkiniuose, dar vienas yra Lenkijoje, o keturi laikosi Kuršių mariose", – pasakojo J.Morkūnas.

Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo.

Ties Kuršių mariomis jau ne vienus metus gyvuoja dvi kormoranų kolonijos – Juodkrantėje ir prie Karklės. Pastarojoje, mažesnėje, gyveno apie 7 tūkst. paukščių.

"Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo. Dabar pajūryje jų pagrindinis maistas – invazinė rūšis grundulai, kuriuos reikėtų mažinti, tad kormoranai šitą darbą atlieka nemokamai. Kai žuvų sumažėja, stabilizuojasi ir kormoranų skaičius. Pastebėjome, kad dabar jų kolonijos nebedidėja", – kalbėjo J.Morkūnas.

Dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, tačiau dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Žiemoja kormoranai Pietų Europoje.

Didysis kormoranas – vietinė rūšis, su pertraukomis perėjusi keletą pastarųjų šimtmečių.

Visos iki šiol buvusios jų kolonijos XVII–XIX a. buvo sunaikintos žmonių.

Kormoranų populiacijos gausėjimas Europoje, prasidėjęs prieš 40 metų, Lietuvoje pasireiškė tik prieš 25 metus.

Daug jauniklių neišgyvena

O viena patelė, kuriai duotas Julijos vardas, savaitgalį buvo nušauta Vokietijoje.

„Kas nušovė Juliją? Vokiečiai. Nieko naujo, taip Europoje nutinka. Kadangi kormoranų populiaciją leidžiama reguliuoti, daug šių paukščių žūva. Šis tyrimas taip pat atskleidė daug įdomios informacijos. Iš jaunų paukščių išgyvena tik maža dalis, 80–90 proc. jų žūva dar pirmaisiais metais“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas.

Kas nušovė Juliją? Vokiečiai.

Ornitologai siųstuvus pritvirtino devyniems jaunikliams, trims suaugusiems ir trims antramečiams paukščiams.

„Tai Karklės kolonijoje gyvenantys paukščiai. Tyrinėjome būtent juos ir paaiškėjo, kad kormoranai minta juodažiočiais grundalais. Praktiškai 80 proc. jų mitybos raciono sudaro būtent šios invazinės žuvys. Jie suėda daugiau grundalų, nei visi Lietuvos žvejai jų gali sugauti“, – pasakojo J.Morkūnas.

Julius Morkūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stebina gebėjimai

Pašnekovas kormoranus pavadino superpaukščiais.

„Jų gebėjimai stebina. Kormoranas gali panerti iki 23 m gylį. Nardydami jie po vandeniu per dieną praleidžia 1,5–2 val. Panirę gali išbūti 40–50 sekundžių. Didžiąją laiko dalį jie miega. O skrisdami kormoranai geba išvystyti 120 km/val. greitį. Kormoranai skrisdami virš Alpių gali pakilti į trijų kilometrų aukštį“, – stebėjosi J.Morkūnas.

Pažymėti kormoranai iš Karklės išskrido skirtingomis kryptimis.

„Vieni suko į šiaurę, kiti – į pietus. Vienas paukštis ratu apkeliavo Skandinaviją, kiti skrido į Vokietiją ir Lenkiją. Daug jų nugaišo arba žuvo.  Jauniklių nebeliko. Tai rodo, kad jų išgyvenamumas yra labai mažas. Gal dėl to Europoje kormoranų populiacija ima mažėti“, – pasakojo J.Morkūnas.

Sužvejoja iki 340 t žuvų

Kormoranų pora per metus užaugina iki trijų jauniklių.

„Kormoranai juos šeria grundalais. O žvejai jau nebepagauna grundalų, nes jie atsitraukia į jūros gilumą. Kormoranai grundalus sėkmingai žvejoja iki rugsėjo pabaigos. Paskaičiavome, kad kormoranai gali suėsti 260–340 t smulkių žuvų. 80 proc. jų yra grundalai“, – paaiškino J.Morkūnas.

Ornitologai dabar laukia vienintelio likusio gyvo pažymėto kormorano. Indėno vardą gavęs paukštis buvo nuskridęs iki Alžyro.

Šiuo metu jo kelionė turi tęstis per Lenkiją. O ten taip pat daug žuvininkystės ūkių, kuriuose nedraudžiama šaudyti kormoranų.

„Smagu, kad pasaulinė filmo premjera įvyko prieš dvejus metus, o filmas vis dar aktualus ir įvertinamas. Dažniausiai filmas rodomas kino teatrų, kartais muziejų ekranuose, o šįkart, rumuniškoje premjeroje Juodrantės kolonijos kormoranai suplasnojo žiūrovų namuose. Džiaugiuosi, kad namuose „Rūgštų mišką“ nuo šiol galės pamatyti ir daugiau Lietuvos žiūrovų. Mūsų filmo kormoranai lizdus susisuko ir internetinėje namų kino platformoje“, – apie tai, jog nuo šiol filmą „Rūgštus miškas“ galima rasti ir „Žmonės Cinema“ repertuare pasakoja režisierė R. Barzdžiukaitė.

Tris pavasarius kartu su Dovydu Korba kurtoje juostoje kameros objektyvas nukreipiamas į Juodkrantės pakraštyje įrengtą turistų apžvalgos aikštelę. Čia kormoranų išmatomis išdeginto miško ploto atvyksta pažiūrėti dešimtys tūkstančių smalsuolių iš viso pasaulio.

Beveik 40 festivalių 5 žemynuose apkeliavo ir pats filmas. Apdovanojimus pelnęs „Lokarno“, „Zinebi“, „Dokufest“, „Baltijos banga“ kino festivaliuose, šįkart „Rūgštus miškas“ įvertintas aplinkosaugos temomis kalbančių filmų festivalyje „Pelicam“.

Apie šį įvertinimą sužinojome svečiuodamiesi Kuršių nerijoje, kur apie kormoranus išgirdome tiek daug skirtingų nuomonių, užfiksavome įvairiausių reakcijų ir interpretacijų.

Nuo 2012 m. tarptautinis kino festivalis vyksta šalia Dunojaus deltos įsikūrusiame Tulčos mieste. Organizatorių teigimu, unikali aplinka leidžia dar labiau priartėti prie festivalyje keliamų ekologijos klausimų, iniciatyvų ir projektų. Be to, „Pelicam“ priklauso Žaliųjų filmų tinklui (angl. „Green Film Network“), vienijančiam 40 festivalių visame pasaulyje.

Kasmet šis tinklas organizuoja savarankišką filmų konkursą, kuriam „Pelicam“ siūlo savo konkursinės programos nugalėtoją. Tai reiškia, jog R. Barzdžiukaitės kurtas filmas net ir po šio apdovanojimo tęs konkursų estafetę.

„Apie šį įvertinimą sužinojome svečiuodamiesi Kuršių nerijoje, kur apie kormoranus išgirdome tiek daug skirtingų nuomonių, užfiksavome įvairiausių reakcijų ir interpretacijų. Šįsyk pamatėme, kad kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelė rekonstruojama, naujoji turėtų būti su stogu, tad atkartoti fimo rakurso iš viršaus jau nebegalėtume“, – pastebi režisierė.

2018 m. Klaipėdos universiteto ir Ventės rago ornitologai sėkmingai uždėjo 10 GPS / GSM siųstuvų Juodkrantės ir Rusnės kolonijose gyvenantiems didiesiems kormoranams.

Tikėtasi, kad pavyks stebėti jų judėjimą Kuršių mariose, įvertinti pasirenkamas teritorijas veisimosi metu ir t. t.

Tyrimo laikotarpiu pavyko ne tik surinkti duomenų apie kormoranų judėjimą Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, bet ir sužinoti apie jų migracijos kelius, žiemojimo vietas.

Lietuvoje atšalus orams, visi kormoranai neskubėdami, su daug tarpinių sustojimų, pasiekė savo žiemavietes Madride (Ispanijoje), Viduržemio jūros pakrantėje Prancūzijoje, Italijoje, Kroatijos tunų fermose.

Keli paukščiai liko Alpėse ir žiemą praleido Austrijoje. Trys kormoranai žiemojimo vietų nepasiekė, nes buvo sumedžioti rudeninės migracijos metu.

Pasibaigus žiemojimui, dalis kormoranų sugrįžo į perėjimo vietas Kuršių mariose. Įskaitant migracijos kelią, per metus kormoranai įveikia nuo 8 iki 10 tūkst. km.

Siųstuvų duomenys parodė, kad kormoranai, skrisdami per Alpes, pakyla net į 3 km aukštį ir migruoja apie 70 km/val. greičiu.

Šiuo metu duomenys gaunami tik iš vieno kormorano, kitų paukščių siųstuvai dėl techninių kliūčių nustojo veikti.

Tyrimus finansavo Lietuvos mokslo tarybos projektas PATCHY "Fosforo šaltinių ir išteklių svarba melsvabakterių žydėjimo procesui Kuršių mariose".

Būriais – į pietus

Poilsiautojai, traukiantys į pajūrį, ties Nemirseta išvydo vorele išsirikiavusių kelių dešimčių paukščių būrį, kuris traukė pietų pusėn.

"Nejau prasidėjo ruduo? O kodėl tiems paukščiams skubėti į pietus, jei pas mus tokie karščiai?" – klausimus uždavė keistą reiškinį stebėjęs Sigitas.

Ornitologai tikina, jog veikiausiai žmogaus dėmesį patraukė didelis kormoranų būrys.

"Matyt, čia kormoranai. Plazės ežere jų ten tūkstančiai. Kormoranai skrenda tiek vorele, tiek trikampiu. Jų visur galima išvysti. Čia tikrai ne žąsys. Laisvi paukščiai, kur nori, ten skrenda. Mūsų sužieduotas kormorano jauniklis šiuo metu – jau Suomijoje", – patikino Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Laisvi paukščiai, kur nori, ten skrenda.

Varnėnai jau išskrido

Kiti gamtos mylėtojai pastebi atokesniuose vandens telkiniuose jau besibūriuojančias gerves, o štai ties Raseiniais pievose pastebėtos dešimtys gandrų.

Gandrų jaunikliai į kelių šimtų paukščių būrius ima telktis apie rugpjūčio vidurį, kai palieka tėvynę, išskrisdami į šiltuosius kraštus.

"Gandriukai jau skraido, o išskrenda jie maždaug po dviejų savaičių. Šiame krašte dar nesimato kelių šimtų gandrų būrių. Teisingai, jie dažniausiai ima būriuotis vidurio Lietuvoje, ties Raseiniais. Jei matyta tik dešimtys, ne keli šimtai gandrų, tai dar nereiškia, jog jie telkiasi į būrį", – svarstė V.Jusys.

Anot jo, kai kurie paukščiai jau yra palikę Lietuvą, nors tai dar nesignalizuoja, jog atėjo ruduo.

"Ruduo paukščiams prasidėjo birželį. Lietuviški varnėnai išskrido birželio pradžioje. Jie jau seniai Vakarų Europoje. O mūsų vyšnias nulesa svetimi, iš Rusijos srities atskridę", – patikino V.Jusys.

Mūsų vyšnias nulesa svetimi, iš Rusijos srities atskridę.

Kankina sausra

O štai ruduojančius ir lapus metančius kai kuriuos medžius Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovė Asta Klimienė nelaiko rudens pranašais.

"Pakelėse ruduojantys kaštonai veikiausiai yra nukentėję nuo keršakandžių. Parkuose ar miesto teritorijose rudenį sugrėbiame kaštonų lapus, o tai neleidžia daugintis šiems kenkėjams. Užmiestyje to niekas nedaro, todėl ir kenčia medžiai", – paaiškino A.Klimienė.

Uostamiestyje matyti ir daugybė liepų bei beržų, kurių lapai šiuo metu jau geltonuoja.

"Tai sausros padariniai. Tokiu būdu medis gelbsti savo gyvastį, ima mesti lapus. Bet nereiškia, jog jis numirs ar kad atėjo ruduo. Tai – būdas išgyventi per sausras", – paaiškino A.Klimienė.

Botanikos sodo specialistai taip pat pastebi sausros padarytą žalą.

"Daugybės augalų netekome. Sausra pražudo tokius augalus, kurių šaknys yra paviršiuje", – tikino A.Klimienė.