Vidurdienį prie Seimo vyko tradicinė trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija – skambant Lietuvos, Estijos ir Latvijos himnams virš Nepriklausomybės aikštės suplazdėjo šių šalių vėliavos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per ceremoniją sakė, kad nuo 1990-ųjų nepriklausomybės atkūrimo kiekvienas vėliavos pakėlimas Nepriklausomybės aikštėje išlaiko simbolinį ryšį su Kovo 11-osios Trispalve, su Aktu dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

„Kiekvieną kartą keldami vėliavą deklaruojame, kad ir tuomet, ir dabar esame tvirtai „už“. Už laisvę ir nepriklausomybę, už valstybingumo tęstinumą, už žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises, už visuotinai pripažįstamus tarptautinės teisės principus, už sienų neliečiamumą, o šiandien – ir už Ukrainą“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

Stengiamės šios šventės niekada nepraleisti, ateiname dėl to, kad Lietuva mums labai svarbi, labai svarbios datos, kai atgavome nepriklausomybę.

Į ceremoniją žmonės susirinko pasipuošę tautine atributika bei Ukrainos vėliavos spalvomis, su lietuviškomis trispalvėmis.

„Stengiamės šios šventės niekada nepraleisti, ateiname dėl to, kad Lietuva mums labai svarbi, labai svarbios datos, kai atgavome nepriklausomybę. Labai tikimės, kad niekada nebereikės atgavinėti, kad visada būsimo tokie, laisvi“, – BNS sakė su vaikais į šventę atėjęs transporto srityje dirbantis link 40-ties artėjantis Darius Galvonas.

Šventėje dalyvavusi kaunietė medikė 54-erių Laima Imbrasienė sakė, kad stengiasi nepraleisti nei Vasario 16-osios, nei Kovo 11-osios renginių, bet juose dažniausiai sutinka Kaune.

„Esame kauniečiai, o šiemet pasitaikė proga būti Vilniuje ir pasilikome pažiūrėti, kaip vilniečiai švenčia. Mums šitos datos labai daug reiškia, tai laisvė, nepriklausomybė, nuotaikos labai šventiškos per šias dienas“, – BNS sakė L. Imbrasienė.

Po vėliavų pakėlimo ceremonijos kelių tūkstančių žmonių minia, nešina didžiulėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, pajudėjo eisena nuo Seimo link Katedros aikštės.

Minint sukaktį, bus padėtos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, vėliau Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks šventinis posėdis ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Minėjime kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai Gediminas Vagnorius ir Algirdas Kumža, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Giedrė Žickytė, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas, kiti atstovai.

Iškilmėse dalyvaus Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek).

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės, juos lydės eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis.

Kaune minint nepriklausomybės atkūrimo metines vyks mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, po jų dvi šventinės eisenos pajudės Vienybės aikštės link: Vilniaus gatve žygiuos moksleiviai ir visuomeninės organizacijos, o Laisvės alėja – trispalvių šimtine nešini šauliai.

Tradiciškai pagrindiniu šventės akcentu taps iškilmingas minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vyks Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių pasižadėjimas ir priesaika, prie Nežinomo kareivio kapo tradiciškai pakils Vyčio kryžiaus ordino vėliava.

Tiek Vilniuje, tiek Kaune šeštadienį į šventinius renginius veš nemokamas viešasis transportas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Avinas

Prireiks galingo stimulo, kad bent normaliai atliktumėte suplanuotas užduotis. Bet kas gali būti stimulas: ekstremali situacija, pelno pažadas, smalsumas ar bet koks kitas susidomėjimas rezultatu.

Jautis

Bus naudinga darbo terapija, nors šiuo klausimu galite turėti kitokią nuomonę. Diena apdovanoja pasyvumu ir net tinginyste, tačiau, jei  prisiversite imtis reikalų, nesigailėsite: diena bus turininga ir įdomi.

Dvyniai

Galite skrajoti padebesiais, tačiau situacija sugrąžins į žemę. Jei pavyks įsitraukti į aktyvų režimą, diena bus labai produktyvi, o jeigu ne, klaidų ir nesėkmių išvengti nepavyks.

Vėžys

Bus labai sunku susikaupti. Visą dieną galite būti neatidus ir linkęs blaškytis. Tad, greičiausiai, spėsite nuveikti kur kas mažiau nei įprastai. Net tai, ką vis dėlto atliksite, vertėtų patikrinti dar kartą.

Liūtas

Patariama atsiduoti verslui, karjerai, deryboms, taip pat viskam, kas su tuo susiję. Jei darbas nesusijęs su vadovavimu, tarpininkavimu, darbu su klientais, verta rasti laiko išspręsti pačius subtiliausius klausimus su kitais.

Mergelė

Neturėtumėte pasikliauti tik savimi –  būsite linkusi ne į darbo žygdarbius, o į tinginystę. Tik pasikliaudama kitais žmonėmis – jų profesionalumu, patirtimi, ryšiais, sugebėsite išvengti klaidų ir įgyvendinti, ką esate suplanavusi.

Svarstyklės

Staiga pajusite lyderystės polinkį. Diena tikrai palanki priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę. Jei sprendimai yra apgalvoti ir tvarūs, galima parodyti puikų rezultatą.

Skorpionas

Staiga galite pajusti, kad kažko nepastebite. Tai nėra blogai. Neįmanoma visko žinoti, todėl reikėtų atsipalaiduoti ir susitelkti į tai, ką tikrai žinote. Dar geriau būtų šią dieną skirti kokiai nors kūrybai!

Šaulys

Situacija žada būti puiki ir be didelių pastangų! Gyvenimas – tai ne matematika. Jame yra tokių veiksnių kaip sėkmė ir šiandien yra puiki galimybė tuo įsitikinti. Fortūna gali atnešti malonių staigmenų.

Ožiaragis

Užuot pasinėręs į aktualijas, turėtumėte žvelgti į situaciją kaip į visumą. Ar nepamirštate savo tikslo? Ar atsimenate strategiją? O gal rutina atima visą laiką ir jėgas, priversdama paklusti situacijai, o ne ją valdyti?

Vandenis

Sugebėsite bet ką įtikinti, jei asmeniškai tuo esate suinteresuotas. Taigi, tai puiki diena pasitelkti kitų palaikymą ar siekti karjeros. Jei šiandien reikia derėtis su partneriais, geresnio derybininko nei jūs nebus.

Žuvys

Reikia laikytis savo tikslo ir eiti į priekį, nepaisant kliūčių. Jei šiandien neatsitrauksite, anksčiau ar vėliau savo tikslą pasieksite. Tikėkite savo sėkme ir viskas jums pasiseks!

Dešimtą kartą rengiamą iniciatyvą šiemet papildo solidarumo išraiška su laisvę ginančia Ukraina, pranešė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Akcijos metu mokyklų ir darželių bendruomenių nariai kūrybiškai varijuodami Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis suformuos gėlių žiedų kompozicijas iš skirtingų spalvų drabužiais apsirengusių dalyvių.

Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – patraukliomis ir motyvuojančiomis formomis skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą, domėjimąsi savo šalies istorija, stiprinti pilietinę vienybę ir pasididžiavimą savo valstybe.

Norime priminti jaunajai kartai, kaip ir kokiomis sąlygomis buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, bei ugdyti supratimą, kad laisvė nėra duotybė.

Pasak Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdančiojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, „Gyvojo Tautos Žiedo“ kūrimas – tai galimybė ne tik kartu pasidžiaugti valstybės švente, bet ir supažindinti jaunimą su šalies istorija.

„Norime priminti jaunajai kartai, kaip ir kokiomis sąlygomis buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, bei ugdyti supratimą, kad laisvė nėra duotybė – už ją reikia kovoti ir aukotis, ja reikia rūpintis, ją puoselėti ir dėl jos dirbti kiekvieną dieną“ – sakė R. Račinskas.

Apie savo dalyvavimą šioje akcijoje pareiškė daugiau nei 300 Lietuvos švietimo įstaigų.

Šeštadienį Lietuva minės 33-iąsias nepriklausomybės atkūrimo metines.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Lietuva tapo pirmąja respublika, paskelbusia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nusprendė pradėti tyrimą

Teisėsauga buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios akto signatarų klubo deleguotos Z.Šličytės kalbos, kuri nuskambėjo iš Seimo tribūnos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Vis dėlto teismas įpareigojo ikiteisminį tyrimą pradėti. Šią žinią pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas dėl Z.Šličytės pasisakymo iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime pradėtas įtariant, kad "ji galėjo siekti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos bei viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą bei išsakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie homoseksualius asmenis".

Prokuratūra informavo, jog tyrimas pradėtas vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pasak prokuratūros, tyrimu bus siekiama įsitikinti, ar Z.Šličytė, pasisakydama iškilmingame minėjime, išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo saviraiškos laisve ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę, siekiama nustatyti tokių veiksmų pavojingumo pobūdį.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Kalba sudrebino visuomenę

Kovo 11-osios signatarų klubo įgaliota sakyti proginę kalbą Seime Z.Šličytė siūlė parlamentarams Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.

Ji pabrėžė šios konvencijos pavojingumą, nes dokumentas "orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi".

"Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui", – Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kalbėjo buvusi politikė ir advokatė.

Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.

"Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir pateikti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės", – Seime kalbėjo Z.Šličytė.

Tęsinys: Kovo 11-osios proga iš Seimo tribūnos nuskambėjusi Z.Šličytės kalba toliau kaitina aistras – dėl buvusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Buvusiai Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatei tada dar nebaigus savo 13 minučių kalbos dalis parlamentarų paliko Seimo salę.

O viešojoje erdvėje netrukus imta kalbėti apie šventinę dieną iš parlamento tribūnos neva skleistą neapykantą.

Nei žurnalistams, nei prokurorams tuo klausimu jokių paaiškinimų neteiksiu, nes turiu tokią teisę.

Teisėkūra labai šlubuoja

Po kai kurių parlamentarų pasipiktinimo sulaukusios kalbos, prelegentei dar esant Seimo rūmuose, pasipylė skambučiai ir žinutės, kurios buvo ir grasinančios, ir palaikančio pobūdžio.

Vienas asmuo nežinomu numeriu, pasak Z.Šličytės, per naktį jai skambino 38 kartus.

Paklausus, ar išties buvo vieta ir laikas tokiai kalbai, moteris pabrėžė, kad visi tie, kurie neturi ko prikišti jos kalbos turiniui, griebiasi argumento, kad ne vieta ir ne laikas.

"Jau 32 metai mūsų Nepriklausomybei, todėl dabar apie tai kalbėti yra laikas. Jeigu lietuviai nori, kad aš, išėjusi į tribūną, sakyčiau: "Ačiū partijai, tėvynei už taloną patalynei, ačiū Ingridai Šimonytei, kad už trečią skiepą davė 100 eurų", tai tada turėjo būti kitas oratorius, ne aš. Kadangi esu kitokių pažiūrų, tai esu visai izoliuota. Nenorėčiau įvardyti, bet du teisės mokslų daktarai man pasakė, kad mano kalba buvo tobula", – dar kovo mėnesį dienraščiui kalbėjo Z.Šličytė.

Teisininkė tada pabrėžė, kad teisėkūra Lietuvoje labai šlubuoja, nes per pastarąjį dešimtmetį Seimas iš konstitucinių įstatymų sugebėjo priimti tik vienintelį iš dešimties.

Su prokurorais nekalbės

Buvusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė teigė apie tai ir kalbėjusi Kovo 11-osios proga.

"O kad visas dėmesys nupuolė į Partnerystės įstatymą, tai čia kalti tie, kurie nori kelti skandalus. Du trečdaliai mano kalbos buvo apie korupciją, apie konstitucinius įstatymus, apie Valstybinės kalbos įstatymą, bet kai kam labai saldu kiršinti žmones. Aš jokios neapykantos kalbos nepasakiau. Kalbėdama apie Partnerystės įstatymą pasakiau, kad yra ir kitų teisinių priemonių apginti kartu gyvenančių homoseksualių asmenų interesus ir teises. Tai kokia čia neapykanta? Aš turiu teisę tuo klausimu pasisakyti kaip Lietuvos pilietė. Ar Kovo 11-oji tinkama data tokiai kalbai? Taip, tinkama", – iškart po iškilmingo Seimo posėdžio dienraščiui teigė moteris.

Z.Šličytė tikino prieš nieką nenusikaltusi, o tik išreiškusi savo politinę poziciją, dėl to jai pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu moteris nelinkusi teisintis prieš visuomenę, maža to, ji nenusiteikusi kalbėtis net su prokurorais.

"Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą aš turiu teisę tylėti ir aš tylėsiu. Gyvenu provincijoje, jokių parodymų neduosiu, atvažiuokite, pasirašysiu, kad atsisakau kalbėti. Nei žurnalistams, nei prokurorams tuo klausimu jokių paaiškinimų neteiksiu, nes turiu tokią teisę. Galiausiai esu privatus asmuo. Manau, kad viskas ir be komentarų aišku, kas čia vyksta", – vakar nedaugžodžiavo Z.Šličytė.

"Proto reikia turėti"

Kovo 11-osios akto signataras Vincas Ramutis Gudaitis, paklaustas, ką mano apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Z.Šličytei, nenorėjo teikti politinių šio reikalo vertinimų, bet pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę reikšti savo nuomonę.

"Saviraiškos laisvė, žodžio laisvė yra įtvirtinta Konstitucijoje, mūsų įstatymuose. Ir jeigu Aukščiausiosios Tarybos deputatė Z.Šličytė pareiškė savo asmeninį požiūrį į kai kurias mūsų valstybės gyvenimo problemas, tokią teisę ji turi ir tą ji padarė. Ir niekas negali drausti žmogui išsakyti savo nuomonės", – pabrėžė V.R.Gudaitis.

Kitas Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Egidijus Bičkauskas, pasiteiravus, kas šitoje byloje turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju, nesusilaikė nepajuokavęs.

"Na, kiekvienas mūsų turbūt čia nukentėjo dėl tos kalbos. Žinoma, juokauju. Bet jei valstybės vardu pradedamas tyrimas, vadinasi, nukentėjote ir jūs, ir aš. Šita situacija net neabsurdiška, o šokiruojanti. Nepamenu nė vieno atvejo nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo, kuriame aktyviai dalyvavo ir ponia Z.Šličytė, kad kam nors už pasisakymą iš Seimo tribūnos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Proto reikia turėti tiems, kurie daro tokius dalykus", – kalbėjo E.Bičkauskas.

Baigties prognozuoti nesiryžta

Čia pat E.Bičkauskas patikino, kad galbūt ne su visomis Z.Šličytės išsakytomis mintimis sutinka, bet reakcija į tai turėjo būti adekvati.

Nuostaba: Kovo 11-osios akto signataras E.Bičkauskas tikina, jog nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra buvę, kad už pasisakymą iš Seimo tribūnos kam nors būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. Kalinsko / BNS nuotr.

"Situacija šokiruojanti ir prie gero nevedanti. Juk žodžio laisvė – vienas tų postulatų, už kurį kovojau Sąjūdyje ir visus tuos metus po to. Labai tikiuosi, kad kas nors iš mūsų teisėsaugos vadų atsitokės, aišku, jie bandys teisintis, kad į bet kokį pareiškimą reikia reaguoti ir atlikti kvalifikuotą tyrimą, bet šitą galima padaryti ir be ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apie kurį šiuo metu visi tiek trimituoja", – įsitikinęs E.Bičkauskas.

Signataras pabrėžė, kad Z.Šličytei niekada nebuvo artimas draugas, netgi atvirkščiai.

Esą neretai E.Bičkauskas su ja susikirsdavo, tačiau šiuo atveju moteris turėjo teisę į savo nuomonę.

"Ir dar, kai įsivaizduoju, kai koks nors jaunas pareigūnas, prisėdęs prie savo kabinetinio stalo, ima vertinti Z.Šličytės išsakytas mintis, apninka abejonės. Duok Dieve jam proto, supratimo ir patirties, kurios, kad ir koks jis būtų talentingas ir gabus, šiuo atveju vargiai pakaks. Kokia šios bylos perspektyva? Sveikas protas diktuoja, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas. Bet savo teisinėje praktikoje mačiau tiek absurdų, tad, kaip dabar viskas baigsis, garantuoti negalėčiau", – kalbėjo E.Bičkauskas.

Renginyje šalia žodžio „Lietuva“ skambėjo žodis „laisvė“, už kurią kovoja kaimyninė Ukraina, skambėjo „Tautiška giesmė“ ir šios šalies himnas, renginių programoje netrūko paramos ir palaikymo karo draskomai šaliai. Be to, pirmą kartą savivaldybės istorijoje garbės ženklas skirtas po mirties.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, sveikindamas susirinkusius pabrėžė, kad Lietuva turi tris kertines tautos tapatumo, savarankiškumo, laisvės ir nepriklausomybės šventes. „Kovo 11-ąją Lietuvos žmonės įtvirtino savo troškimą būti laisviems, todėl šią šventę visuomet švęsdavome pakiliai ir džiaugsmingai. Deja, 32-aisias mūsų laisvės metais dangų užtemdė juodi karo dūmai Ukrainoje. Tai tik patvirtina seną tiesą, kad laisvę reikia saugoti ir ginti kiekvieną dieną“, – sakė V.Makūnas.

„Eidami į nepriklausomybę, turėjome tris vertybes: tai mūsų tautiškumas, krikščioniškas tikėjimas ir demokratijos siekis. Šiandien svarbu viso to neprasti ir atrodo, kad gimstame naujai mokydamiesi naują pamoką iš Ukrainos. Aš tikiu, kad jei mes būsime tokie vieningi, susitelkę kaip anuomet, 1990-aisiais, atsilaikysime ir dabar“, – kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, ragindamas visus būti susitelkusius, vieningus ir padedančius kaimynams.

Aukščiausias laiptelis

Pirmojo lygio garbės ženklu komisijos sprendimu už nuopelnus Kauno rajono bendruomenei po mirties apdovanotas Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Mačiulis.

Sodinti medelius, vežti labdarą nepasiturinčių šeimų vaikams, organizuoti bendruomenės renginius J.Mačiuliui buvo didžiausias malonumas. Jo iniciatyva Karmėlavoje, prie Balio Buračo gimnazijos, įrengtas parkas. Karmėlavos bendruomenėje, seniūnaičių sueigose, savivaldybės taryboje, Lietuvos miškininkų sąjungoje – visur jis buvo moralinis autoritetas. Tai, kad J.Mačiulis – išskirtinė asmenybė, patvirtina ir Seimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, skiriamas žmonėms už filantropinę veiklą, pilietiškumą ir savanorystę.

Akcentai: po „Tautiškos giesmės“ nuskambėjo Ukrainos himnas. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Aukščiausią Kauno rajono savivaldybės apdovanojimą atsiėmė J.Mačiulio žmona Marytė, dukra Jūratė su mažuoju Pijumi ant rankų, sūnus Jonas.

Pirmojo lygio garbės ženklas šventėje papuošė Benjamino Želvio, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo, krūtinę. Jis apdovanotas už svarų indėlį į Kauno rajono kultūrinį gyvenimą ir profesionalaus meno sklaidą. Piotro Čaikovskio opera „Jolanta“, koncertai „Operetės karalių Imre's Kalmano ir Franco Leharo muzikos perlai“, „Neapolietiškų dainų vakarai“ – tik dalis kultūrinių renginių, paįvairinusių Raudondvario menų inkubatoriaus renginių paletę. B.Želvys ir jo vadovaujamas kolektyvas kultūros šviesą skleidžia ir atokesnėse pakaunės vietovėse, pavyzdžiui, Vilkijoje. Jo dėka „Sakralinės muzikos šedevrai“ skambėjo šio miestelio Šv.Jurgio bažnyčioje.

Prieš iškilmingą minėjimą Raudondvario dvaro oranžerijoje Kauno rajono muziejus kartu su Japonijos ambasada surengė Taikos gervių dieną, skirtą Ukrainos vaikams palaikyti.

Žvilgsnis į verslininkus

Antrojo lygio garbės ženklai atiteko trims verslo atstovams. Vytautas Petružis, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius, įvertintas už svarų indėlį į verslo plėtrą Kauno rajono savivaldybėje. Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 46 užsienio ir vietos investuotojus, taikančius pažangius technologinius sprendimus ir kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 m. iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 6,2 tūkst. darbo vietų, pritraukta daugiau kaip 1 mlrd. eurų tiesioginių investicijų.

Žilvinas Bliujus, UAB „Transrifus“ direktorius apdovanotas už socialiai atsakingą verslą ir aktyvią veiklą Garliavos bendruomenėje. Pasak Garliavos seniūnės Nijolės Tarvydienės, Ž.Bliujus aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, padeda organizuoti seniūnijos renginius, remia ne tik juos, bet ir neįgaliųjų draugiją, socialiai remtinus šio miesto žmones. Šie metai įmonei – jubiliejiniai, ta proga jos savininkai nusprendė dovanoti 25 tūkst. eurų vaikų žaidimų aikštelėms įrengti Garliavoje.

Turbūt niekas nesiginčys, kad ūkininkavimas – taip pat verslas. Babtų seniūnijoje ūkininkaujančių Staliūnų ūkis – pavyzdys ne tik Kauno rajone, o jo šeimininkė Genė Staliūnienė dar spėja suktis ir įvairiose visuomeninėse veiklose. Ne vienus metus ji vadovauja Kauno rajono ūkininkų sąjungai ir telkia šio krašto ūkininkų bendruomenę.

Ketvirtas antrojo lygio garbės ženklo nominantas Juozapas Romas Liekis įvertintas už technikos paveldo ir tradicinių amatų puoselėjimą. J.R. Liekis – ilgametis Raudondvario seniūnijos gyventojas ir aktyvus bendruomenės narys. Jo prižiūrimame amatų centre vyksta bendruomenės renginiai. Vos pradėjęs rinkti ir kaupti XIX–XX a. etninės kultūros ir techninio paveldo kolekciją, jis kvietė vaikus, mokytojus ir kitus žmones išsaugoti senuosius rakandus, branginti senolių palikimą, aiškino apie jų unikalumą ir vertę. Dabar jis vykdo pažintines projektines veiklas, organizuoja vaikų vasaros poilsį, edukacijas.

Empatija: šventinio renginio programoje netrūko įvairių paramos ir palaikymo karo draskomai šaliai ženklų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Skirtinga trijulė

Trečiojo lygio garbės ženklų nominantų trijulė – labai skirtinga. Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė, apdovanota už reikšmingą veiklą gerinant greitosios medicinos pagalbos prieinamumą ir kokybę. Dirbant įtemptomis ir sudėtingomis sąlygomis, gerokai išaugus iškvietimų skaičiui, N.Gudžiūnaitės-Bybartienės vadovaujamas kolektyvas sugebėjo atrasti galimybių praktiniams įgūdžiams, kaip elgtis nestandartinėse, rečiau pasitaikančiose situacijose, atnaujinti, priimti mokinių ekskursijas, dalyvauti švietėjiškose projektinėse veiklose. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis be Sveikatos apsaugos ministerijos pagalbos nuolat atnaujina greitosios medicinos pagalbos automobilių parką, medicinos aparatūrą.

Ovidijus Jurkša, Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenės pirmininkas, įvertintas už istorinės atminties saugojimą, bendruomeniškumą ir savanorystę, o Auksė Smilgytė, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja, – už pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą, mokinių kūrybiškumo ugdymą ir skatinimą.

O.Jurkša kartu su „Sąnašos“ bendruomene nuo 2013 m. organizuoja tradicines Joninių ir Užgavėnių šventes III forte, yra sudaręs ekskursijų po Garliavos apylinkes maršrutus, jei reikia, pabūna gidu edukatoriumi. Advento vakarai su socialinės atskirties vaikais, Kaimynų diena ir kitos iniciatyvos liudija, kad nominantas savanoriškai siekia spręsti socialines problemas, aktyvinti bendruomenės įsitraukimą į kultūrines, edukacines, sveikos gyvensenos, turizmo, aplinkosaugines pilietiškumo skatinimo veiklas.

Dėl ligos O.Jurkša šventėje dalyvauti negalėjo, apdovanojimą jam perduos sesuo.

O.Smilgytė rengia mokinių pasirodymus Juragiuose organizuojant Laisvės gynėjų dienos minėjimus ir Garliavos miesto šventėse, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje – chorų karus, pilietinės dainos konkursus, kalėdinę talentų alėją ir kt. Ši muzikos mokytoja yra sukūrusi šventinę nuotaiką ne viename Kauno rajono savivaldybės renginyje.

Vilkijiečiui treneriui Olehui Fedorchakui Kauno rajono ženklas įteiktas už futbolo populiarinimą, o Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis už indėlį į Kauno rajono plėtrą apdovanotas vardiniu laikrodžiu.

Empatija: šventinio renginio programoje netrūko įvairių paramos ir palaikymo karo draskomai šaliai ženklų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Netrūko solidarumo akcentų

Prieš iškilmingą minėjimą Raudondvario dvaro oranžerijoje Kauno rajono muziejus kartu su Japonijos ambasada surengė Taikos gervių dieną, skirtą Ukrainos vaikams palaikyti. Renginyje dalyvavo trylika jaunųjų ukrainiečių, neseniai atvykusių į pakaunę. Lankstyti japoniškas origamio gerveles susirinkusius moksleivius pamokė Japonijos ambasadoriaus Tetsu Ozakis žmona Harumi Ozaki. Renginio globėjai Jo Ekscelencija ir ponia liko sužavėti Garliavos meno mokyklos auklėtinių koncerto.

Kovo 10-ąją Raudondvario dvaro sodyboje pradėta ir aukų rinkimo Ukrainai akcija. Geradariai kviesti pasivaišinti UAB „Via Baltica“ arbata ir kava. Saulėtomis, bet vėsokomis dienomis dažnas Raudondvario dvaro svečias susiviliojo vietoje kepamomis įmonės „Močiutės tortai“ spurgomis. Jos savininkai Lina ir Gediminas Pranskūnai lėšas, surinktas už šiuos gardėsius, skyrė už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms.

Šventinė vėliavos rikiuotė savo žygį per miestą Kovo 11-osios pavakare pradėjo Lietuvininkų aikštėje.

Vėliavos priekyje žygiavo būgnus mušęs Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos būgnų orkestras. Eitynės vinguriavo Herkaus Manto, Tiltų gatvėmis, lietuviškomis trispalvėmis ir Ukrainos vėliavomis papuoštu Biržos tiltu, Turgaus gatve iki Teatro aikštės.

„Šiemet mes savo laisvę švenčiame sekdami ir remdami ukrainiečių kovą už jų tautos teisę rinktis valstybės gyvenimo kryptį. Karo Ukrainoje akivaizdoje, demokratinės vertybės tapo kaip niekada svarbios kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ir ši šventinė diena primena ne tik svarbią datą, bet ir pareigą deramai Laisvę saugoti, ginti ir atsakingai ja naudotis“, – kalbėjo renginį organizavusių Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostamiesčio gatvėmis vinguriavo simbolinė 77 metrų ilgio, specialiai miesto 770 metų jubiliejui pasiūta Klaipėdos vėliava.

Šį simbolį iškilmingai nešė jaunoji klaipėdiečių karta. Vėliavos ceremonija baigėsi Teatro aikštėje, kur šventės dalyvius pasitiko Klaipėdos turizmo mokyklos mokiniai su varškės pyragu. Jį specialiai Lietuvos Laisvės šventei ruošia šios mokyklos auklėtiniai ir pedagogai.

Vėliau Teatro aikštėje vyko grupės „KAnDIs“ (Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara) koncertas „Mes mylime“.