„Dirbant karštais pėdsakais, padaliniams labai svarbu nustatyti, ar įvykio vieta yra stebima, ar nestebima. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, galima iškart identifikuoti pažeidėją ir jį sulaikyti“, – sakė Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Vytautas Girdauskas. 

Policija sako, kad per metus, kai kameras pagaliau leido įjungti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, jomis užfiksuota daugiau kaip 150 tūkst. pažeidimų.

„83 tūkst. nustatyta automobilių pažeidimų, kurie nebuvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Ir – daugiau kaip 56 tūkst. automobilių, kurie nebuvo praėję privalomosios techninės apžiūros“, – komentavo V. Girdauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybė taip pat sako, kad pirkinys už 850 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės pateisino lūkesčius.

„Šis pirkinys tikrai pasiteisino 100 proc. Vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja įvairiausius įvykius, nusikaltimus, pažeidimus ir palengvina policijos darbą, užtikriną saugumą“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Barčauskas.

Tačiau kiniškos „akys“ Kaune kelia nerimą Krašto apsaugos ministerijai (KAM).

„Nustatėme, kad šios kameros nėra patikimos, nes nėra patikimo gamintojo. Jose gali būti įdiegta žalinga programinė įranga, perimanti valdymą, galbūt net ir asmens duomenis“, – komentavo KAM kibernetinio saugumo grupės vadovas Antanas Aleknavičius.      

Savivaldybė atkerta, kad kiniškas produktas yra saugus.

„Jos – labai saugios, nes yra vidinis tinklas, neturi išorinės prieigos per internetą. Ir jokių įsilaužimo ar kibernetinių atakų tikimybės nėra“, – konstatavo G. Barčauskas.

Tačiau kibernetinio saugumo specialistas sako, kad vis dėlto rizikų yra.

Galbūt mes valdome rizikas, bet iš tikrųjų mes rizikuojame savo, savo piliečių asmens duomenimis...

 

„Galbūt mes valdome rizikas, bet iš tikrųjų mes rizikuojame savo, savo piliečių asmens duomenimis ir kritinėmis informacinėmis sistemomis“, – kalbėjo A. Aleknavičius. 

Gyventojai pripažįsta, kad matantys mieste tokią gausybę kamerų, dažnai susimąsto, jog reikia gatvėse elgtis tvarkingiau. Tačiau saugumas vis dėlto turėtų būti prioritetas.

„Kiniškos kameros negerai, čia gali būti su rusais susiję“, – svarstė kalbintas vyras.

„Jeigu nėra saugu, nereikėtų tokių kamerų, bet jei saugu, tuomet reikia, nes daug vairuotojų vairuoja neatsakingai, laksto gatvėmis ir visa kita“, – teigė kita pašnekovė.

„Nėra patvirtinta, kad šios kameros siunčia tuos duomenis, bet jei siunčia, tai tikrai tokių nereikėtų“,  – savo nuomonę išreiškė dar vienas kaunietis.

Pernai pakeitus viešųjų pirkimų įstatymą, įsigyti nepatikimų įrangos gamintojų Lietuvoje nebegalima.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau ją jau naudojanti Kauno savivaldybė nusileisti neketina. Ir svarsto prašyti išimčių įstatyme, kad kameros galėtų likti.

Kiniškos kameros negerai, čia gali būti su rusais susiję.

 

„Galbūt būtų galima padaryti kažkokias išimtis, nes išleisti nemaži mokesčių mokėtojų pinigai. Įranga įsigyta dar nežinant šio įstatymo reikalavimo“, – teigė G. Barčauskas.

Saugumo ekspertai galimybių išimtims nemato.

„Įstatymas galioja visoms sistemoms ir numato bendrą terminą. Mano vertinimu, visi be išimties iki 2025 metų turi pakankamai laiko susiplanuoti resursus ir pasikeisti nesaugią įrangą“, – kategoriškai kalbėjo A. Aleknavičius.   

Jeigu susitarti nepavyks, kiniškų „akių“ Kaune nebeturėtų likti iki 2025-ųjų. Savivaldybė sako, kad tokiu atveju pirktų naują įrangą, o už dabartinį kinišką produktą sumokėtas beveik milijonas eurų būtų išmestas it į balą.

„Siekiant, kad aktyvusis kariuomenės rezervas būtų gerai parengtas imtis užduočių nedelsiant, didinamas įgūdžius atnaujinančių prievolininkų skaičius. Per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino dvigubai daugiau rezervistų – virš 2,6 tūkstančių“, – sakoma pranešime.

„Kasmet atnaujinančių įgūdžius prievolininkų skaičius auga. Dabar jis išaugo dvigubai, o artėjančiais metais bus padvigubintas dar kartą. Nuo 2025 metų planuojama per metus rengti 5 tūkst. aktyvaus rezervo karių“, – cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak ministro, šiandieninė saugumo situacija reikalauja, kad Lietuvos kariuomenė, pasitelkusi rezervą, per kuo trumpesnį laiką gebėtų pereiti prie karo meto struktūros ir būtų pasirengusi užtikrinti reikiamą atsaką potencialiam agresoriui.

Didžiausią dėmesį Krašto apsaugos ministerija skiria geriausiai pasirengusiai rezervo daliai – aktyviajam rezervui, kurį sudaro prievolininkai, atlikę tarnybą kariuomenėje per paskutinius 10 metų.

Šiuo metu Lietuva iš viso turi apie 100 tūkst. rezervistų, turinčių pradinį karinį parengtumą, o iš jų aktyviajam rezervui priskiriami 27 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija siekia, kad tarnyba aktyviajame rezerve būtų prailginta iki 15 metų, o tai leistų aktyviojo rezervo karių skaičių 2030 metais padidinti iki 47 tūkst. karių.

A. Anušausko teigimu, paskelbus mobilizaciją, į karo tarnybą pirmiausia būtų kviečiami aktyviojo rezervo prievolininkai, po to – kito parengtojo rezervo prievolininkai. 

Tiksliai pastebėjo vienas komentarų anonimas – iš pradžių apspjaudome, o paskui reikalaujame, kad vokiečiai mus gintų.

Dar kartą paaiškėjo, kad turime ne politiką, o geopolitinės arogancijos spazmus. Susidariusi situacija verčia spėlioti: tai kas tie mūsų draugai, be dviejų Baltijos šalių? Koks realus Lietuvos statusas NATO ir ES? Atsakymas paprastas: kitų draugų nėra, priešų – daugybė, o statusas, išėjus į atsargą D. Grybauskaitei, – niekinis. Yra tik įmantrios insinuacijos, vilnietiškas pasipūtimas ir daug daug reikalavimų kitiems.

Tiksliai pastebėjo vienas komentarų anonimas – iš pradžių apspjaudome, o paskui reikalaujame, kad vokiečiai mus gintų.

O ką padarėme patys, kad ta mums mirtinai reikalinga brigada atsirastų? Ar galime jau šiandien priimti 5 tūkst. vokiečių ir juos apgyvendinti taip dailiai, kaip prieš 40 metų Vakarų Vokietijoje buvo apgyvendinami JAV kariai? Ne. Tai kam čia tie priekaištų rečitaliai?

Verta prisiminti ir praėjusios savaitės Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriaus vizitą. Į akis krito svečio garbei skirta rikiuotė prie KAM. Įspūdis bent jau per TV – kažin, ar šimtukui. Ne itin sulygiuotų automatų durtuvų smailės – skirtingame aukštyje, o ir tas žongliravimas kardu – lyg kaimietiškas cirko triukas su dalgiais.

Tačiau buvo visai siurrealistiška, kai po rikiuotės apžiūros abu ministrai patraukė link KAM pastato, o čia jiems kelią pastojo nutrupėję šaligatvio borteliai, kažkada nuterlioti geltonais dažais. Regis, B. Pistorius net išsigando, jog ant tokių reikės lipti, ir ištiesė ranką jį lydėjusiam A. Anušauskui. Kad neparkristų.

Gal mums pirmiausia reikėtų patiems susirasti tvarkytojų brigadą, o paskui reikšti pretenzijas pasauliui?

P. S. Seimas vėl įkyriai prisiplanavo 200 komandiruočių. Vyks nariai santykių puoselėti net į Urugvajų. Ir Čilę. Ar važiuos į Vokietiją, nežinia. Nėra ten nei egzotikos, nei nepilnamečių ąžuoliukų.

Dekretą dėl šio laipsnio suteikimo ketvirtadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgęs į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teikimą.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM), laipsnio suteikimas buvo svarstomas krašto apsaugos ministro patariamojoje komisijoje.

„Pulkininkas leitenantas R. Jarmalavičius atitinka įstatyme numatytas sąlygas aukštesniam laipsniui suteikti. Karininkas yra baigęs Lietuvos karo akademiją, strateginio lygmens kursus Baltijos gynybos koledže Estijoje“, – teigiama ministerijos komentare.

Laipsnis karininkui suteikiamas nuo kovo 8-osios.

R. Jarmalavičius per savo tarnybą yra tarnavęs įvairaus lygmens pareigose, vadovavo kariniam daliniui, yra dalyvavęs tarptautinėje operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje.

Vasario 13 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos atakos lėktuvą IL-20, skridusį iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningradą, ir du IL-18 orlaivius, kurių vienas skrido ta pačia, o kitas – priešinga kryptimi.

Taip pat jie atpažino du Rusijos naikintuvus SU-27, skridusius iš Kaliningrado ir į jį sugrįžusius.

Vasario 14 dieną ir 17 dieną palydėta po vieną IL-20 orlaivį. Pirmasis skrido iš Kaliningrado ir į jį grįžo, antrasis skrido į pagrindinę Rusijos dalį.

Vasario 19 dieną atpažintas ir palydėtas AN-124, skridusį iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningradą.

Didžioji dalis Rusijos orlaivių skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, trimis atvejais radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, kitais – ne.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, vyrų ir moterų visuotiniam šaukimui iš karto po mokyklos pritaria 19 proc. respondentų. Prieš metus už tai pasisakė 16 proc. apklaustųjų.

Tik vyrų visuotiniam šaukimui gruodį nurodė pritariantys 38 proc. apklausos dalyvių, prieš metus – 34 procentai.

Atitinkamai nepritariančiųjų visuotinio šaukimo modeliui gyventojų skaičius mažėjo nuo 44 iki 37 procentų. Nuomonės šiuo klausimu ir pernai metų pabaigoje, ir užpernai neturėjo 6 proc. respondentų.

Po ilgų diskusijų parlamentinės partijos pernai galop pasirašė nacionalinį susitarimą dėl gynybos, bet jame nesutarė dėl visuotinio šaukimo įvedimo. Konservatoriai susitarimą pasirašė konstatavę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.

Pirmadienį paskelbta apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos kariuomene pasitiki 78 proc. apklaustųjų.

68 proc. respondentų pasisakė už esamo 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto finansavimo gynybai išlaikymą arba jo didinimą.

NATO pasiryžimu ginti Lietuvą neabejoja 78 proc. apklausos dalyvių.

82 proc. arba 8 proc. punktais daugiau nei prieš metus respondentų mano, kad Lietuva turėtų suteikti karinę paramą NATO narėms karinio konflikto atveju.

Apklaustųjų teigimu, pačios draugiškiausios Europos šalys Lietuvai – Lenkija, Latvija ir Estija. Palyginus su 2021 metais, Lenkiją kaip draugiškiausią šalį vertinusių respondentų padaugėjo 18 procentinių punktų ir pasiekė 69 procentus.

„Tokias tendencijas galima būtų sieti su aktyvia Lenkijos parama Ukrainai. Svarbiausios Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje – Lenkija, Vokietija ir JAV“, – teigia ministerija.

Tyrimo rezultatai, ministerijos teigimu, rodo, kad gerokai išaugo žmonių, pasiryžusių ginklu ir taikiomis priemonėmis ginti Lietuvą. Taikiomis priemonėmis priešintųsi 61 proc. – prieš ketverius metus taip teigiančių buvo 51 procentas.

Ginklu priešintųsi 53 proc. respondentų, iš jų 8 proc. organizuotų priešinimąsi ginklu, o 45 proc. prie jo prisidėtų.

Pasak ministerijos, nors Lietuvos gyventojų valia priešintis stiprėja, 48 proc. respondentų pripažino, kad neturi pakankamai žinių, kaip reikėtų elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija.

78 proc. respondentų, 13 proc. punktų daugiau nei 2021 metais, pritarė teiginiui, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas.

Daugėjo žmonių, pritariančių, kad Rusija ir Baltarusija vykdo hibridines atakas: taip manančių yra 71 proc., o 2021 metais buvo 2 proc. punktais mažiau.

64 proc. apklausos dalyvių teigė visada arba dažnai atpažįstantys klaidinančią informaciją ar informacines atakas.

Vykstant karui Ukrainoje smarkiai išaugo skaičius žmonių, manančių, kad Lietuva turi teikti karinę paramą Ukrainai. 79 proc. apklaustųjų palaiko karinės paramos Ukrainai teikimą – tai 15 proc. punktų daugiau nei 2021 metais.

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2022 metų gruodžio 15–24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausta 1014 gyventojų. Maksimali apklausos paklaida – 3,1 procento.

Kaip nurodoma pirkimo techninėje specifikacijoje, renginys vyks birželio 17 dieną atviroje erdvėje prie Baltojo tilto, jame ministerija tikisi sulaukti ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių.

Pasak dokumento, renginio tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie NATO vertę ir indėlį į šalies saugumą bei skatinti pasididžiavimą.

Nurodoma, jog renginio auditorija – Vilniaus miesto gyventojai, svečiai, Lietuvoje reziduojančių NATO ir kitų šalių ambasadų darbuotojai, sąjungininkai.

Specifikacijoje teigiama, kad pasiūlymo kaina turi būti ne didesnė nei 79 339 eurai.

Renginys vyks prieš pat liepą Vilniuje organizuojamą  NATO viršūnių susitikimą.

Užsienio reikalų ministerija BNS yra nurodžiusi, jog 2023 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

Pasak ministro Anušausko, tokia pertvarka leistų 2027-aisiais metais šauktinių skaičių padidinti nuo 3,8 iki 5 tūkstančių per metus. Be to, atsirastų trijų mėnesių šaukimas, kurio metu būtų gaunami tik baziniai mokymai, studijas baigusiems jaunuoliams.

Lietuva visai atsisako planų įvesti visuotinį šaukimą?

Prieš gilinantis į tokio siūlymo detales, reikia įvardinti esmę – tokia reforma reiškia, kad net ir 2027-aisiais dar neplanuojama Lietuvoje turėti visuotinio vyrų šaukimo, bet ir toliau bus tęsiamas „loterijos“ principas. Vadinasi, net ir vykstant karui Ukrainoje, Lietuva neturi politinės valios ir sveiko proto iš tikrųjų susirūpinti savo kaip valstybės išlikimu ir kelti bent kiek ambicingesnius tikslus krašto apsaugai.

Galima kiek nori kalbėti apie kariuomenės profesionalizaciją bei „mažą, bet piktą“ kariuomenę, tačiau faktas lieka toks, kad mums gintis tektų nuo kur kas didesnio priešo. Jeigu mes iš tikrųjų norime apsiginti, o ne tik imituojame tokį siekį, reikia daryti tai, kas būtina – dėti visas pastangas, kad pagaliau rastųsi visuotinis šaukimas ir būtų pereinama į visuotinės gynybos modelį, nepaliekant to tik profesionaliems kariams. Mes nesame valstybė su dideliu gyventojų skaičiumi, kad galėtume sau leisti krašto gynybą pavesti tik profesionalams. Mums būtina skubiai keisti ribotą biurokratinį mąstymą ambicingu ir iš ties Lietuvos išlikimą per amžius tikslu keliančia visuotinės gynybos koncepcija.

Dažnai teigiama, kad šaukimo „loterija“ yra pritaikyta prie mūsų kariuomenės infrastruktūros ir kitų pajėgumų, o visuotinį šaukimą šiuo metu užtikrinti esą yra neįmanoma. Tuomet kyla klausimas, kodėl tai įmanoma Estijoje, Suomijoje ar Švedijoje, kurių skiriamos lėšos krašto apsaugos sistemai yra panašios ar mažesnės nei Lietuvos? Pavyzdžiui, Estijoje šaukiami visi vyrai, tarnyba trunka 8 (standartas) arba 11 (specialistams) mėnesių.

Ko mums trūksta, ką turi estai, suomiai ar švedai? Infrastruktūros? Tai statykime ją, tam nereikia stebuklingų investicijų. Instruktorių, puskarininkių, karininkų? Atlikime analizę, kaip galima šią padėtį pataisyti ir ką darome prasčiau nei estai. Panašu, kad trūksta ne techninių prielaidų, o valios jas keisti. Juk jeigu būtų buvęs politinis sprendimas ir valia, kariuomenė jau seniausiai galėjo pasirengti visuotiniam šaukimui, pastatyti infrastruktūrą ir investuoti į reikiamų specialistų rengimą. Tačiau kariuomenės planai nėra rengiami atsižvelgiant į pasvarstymus ir diskusijas, kol nėra aiškiai apibrėžto ir artikuliuoto sprendimo. Kariuomenei reikia aiškaus sprendimo ir pavedimo iš krašto apsaugos ministerijos iki tokių ir tokių metų pasiruošti visuotiniam šaukimui, tuomet bus sudarytas planas ir, žinoma, bus pasiruošta. Jeigu tai galima estams, nėra jokių pasiteisinimų, kodėl negalima mums. Juolab, kad dabar, vykstant kruvinam karui Ukrainoje, mūsų visuomenės palaikymas visuotiniam šaukimui tikrai būtų didesnis nei bet kada anksčiau.

Būtina aktyviojo rezervo reforma

Antras svarbus klausimas, kurį galima iškelti Krašto apsaugos ministerijai – o kur aktyviojo rezervo reforma? Kol kas matomi tik maži žingsneliai trumpinti šaukimo laiką ir šiek tiek padidinti šauktinių skaičių, t. y. užtikrinti kiek didesnį, bet prasčiau parengtą aktyvųjį rezervą. Ir tai viskas? Aktyviojo rezervo rengimo sistema Lietuvoje dabar praktiškai neveikia. Kartas nuo karto – geriausiu atveju kartą į kelis metus – rezervistai pašaukiami atnaujinti įgūdžių, bet to tikrai nepakanka, kad jie būtų pasirengę be ilgo paruošimo stoti ginti Tėvynės. Be to, rezerve esantys kariai nėra priskirti jokiems vienetams, jų skirstymas prasidėtų jau prasidėjus karui, būtų daug betvarkės, kariai būtų skirstomi iš anksto neįvertinus jų turimų kompetencijų ir kur jie geriausiai tiktų. Būtina jau dabar sukurti rezervo rengimo sistemą, kuomet rezervistai būtų šaukiami gerokai dažniau ir tinkamai apmokomi, taip pat būtų iš anksto priskirti į konkrečius vienetus ir konkrečias pozicijas bei būtent šiose pozicijose įgūdžius ir atnaujintų (taip įgytų ir šiokią tokią karinę specializaciją).

Turėtume kalbėti ne apie laiką, o apie rezultatą ir tikslus, kurių siekiame.

6 ar 9 mėnesiai?

6 ar 9 mėnesius trunkanti tarnyba – labiau techninis klausimas. Turėtume kalbėti ne apie laiką, o apie rezultatą ir tikslus, kurių siekiame. Pirmiausia reikia apsibrėžti, kokį karį ir iki kokio lygmens siekiame parengti, kokius įgūdžius jam suteikti, o po to galime kalbėti, kiek laiko reikia visam tam suteikti ir įsisavinti. Tačiau viena yra akivaizdu – dabar, kaip teigiama, karo prievolės laikas yra trumpinamas ne todėl, kad iš principo kažkas būtų blogai su dabartine sistema, o todėl, kad karo prievolę galėtume pašaukti daugiau asmenų. Toks mąstymas vėlgi yra ribotas ir žalingas – negalime supriešinti kokybės su kiekybe. Būtina kalbėti apie maksimalią šauktinių parengimo kokybę ir TUO PAČIU visuotinį šaukimą.

Šiuo metu šauktiniai 6 mėnesius aktyviai mokosi, rengiasi ir įgauna reikiamus bazinius individualius įgūdžius bei rengiami veikti iki skyriaus-būrio lygmens. Likusius 3 mėnesius jie paskiriami tarnauti į konkretų dalinį, kur vykdo labiau kasdienes funkcijas ir budėjimus, gyvena pagal karišką rutiną. Krašto apsaugos ministerijai paskelbus apie karo prievolės reformą, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad dabartinė tarnyba per ilga, šauktiniai paskutinius tris mėnesius „stumia laiką“ ir todėl šis laikas nereikalingas. O kodėl nesvarstoma palikti 9 mėnesius, bet atsisakyti paskutinių trijų mėnesių tarnybos daliniuose ir visus 9 mėnesius skirti aktyviam karių rengimui? Ar tai neužtikrintų geresnės karių parengimo kokybės?

Dar vienas naujadaras – 3 mėnesių tarnyba studijas baigusiems jaunuoliams. Per šiuos 3 mėnesius geriausiu atveju bus galima išmokyti visiško minimumo, tik bazinių individualių įgūdžių. Tai geriau negu nieko, bet nė iš tolo neprilygsta naudai, kuri būtų gaunama užtikrinant visuotinį – tiek studijuojančių ar aukštojo mokslo diplomą jau turinčių, tiek nestudijuojančių – šaukimą. Ir vėl visuomenė skirstoma į dvi dalis, lyg pareiga ginti Tėvynę ne visiems būtų vienoda. Tokia sistema dar labiau iškreips ir taip jau nesąžiningą „loterijos“ sistemą, o labai daug naudos iš 3 mėnesių nebus – apmokytieji netruks pamiršti šiuos įgūdžius, nes jie nebus spėję įsitvirtinti ir nebus reguliariai atnaujinami, nes neturime gerai veikiančios aktyviojo rezervo sistemos.

Lietuvos nacionalinis saugumas eilinį kartą atsidūrė riboto, biurokratinio mąstymo spąstuose. Bijoma galvoti nors kiek ambicingiau, sprendimai priimami taip, tarsi būtume daug gyventojų turinti valstybė, galinti remtis vien profesionalia kariuomene. Daug investuojama į profesionaliosios kariuomenės modernų apginklavimą, bet kad ir kaip gerai ji būtų apginkluota, ji yra stipriai per maža. Tokį patį dėmesį būtina pradėti rodyti itin plataus ir gerai veikiančio rezervo formavimui. Tik remdamiesi visuotine gynyba galime išlikti, kuomet susidursim su kur kas gausesniu priešu.

„Kartu atėjome, kartu ir išeisime – Vokietijai išvedus karių kontingentą iš Malio, Lietuva tęsti tokio paties lygmens įsitraukimo MINUSMA operacijoje negalėtų“, – nurodė KAM.

Kaip nurodo LRT, Lietuva yra dislokavusi 42 karius JT vadovaujamoje stabilizavimo ir taikos palaikymo misijoje. Kariai tarnauja su Vokietijos kolegomis, jų užduotis – saugoti karinę bazę. Dar penkis karius šalis yra priskyrusi JT misijos vadavietei.

„Labiausiai tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos kontingento būtų atitraukta kartu su Vokietijos kariais. Artimiausiu metu ir toliau tęsime intensyvų dvišalį dialogą su Vokietija, bet kokius sprendimus priimsime tik suderinę su partneriais“, – teigė ministerija.

Dabartinis Lietuvos misijos mandatas baigia galioti 2023-ųjų gruodžio 31 dieną.

Antradienį Berlynas pranešė, kad nutrauks dalyvavimą misijoje 2024-ųjų gegužę, o karius palaipsniui pradės išvesti ateinančiais metais.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Vakarų Afrikos valstybėje Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Jei koks nors negeras žmogus nugvelbia kokią nors vištą ar išdaužia automobilio lango stiklą, jis išgarsinamas per visas žiniasklaidos priemones.

O kai Krašto apsaugos ministerijos darbuotojas, dirbantis žvalgyboje, per kelis metus pasisavino ir ištaškė milijoną eurų ir dar kažkur perdavė žvalgybinius duomenis, apie tai tylima?

Lyg paukštis išskrido ši žinia ir nutilo.

Bene prieš porą mėnesių Klaipėdoje buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti Krašto apsaugos ministerijos Finansų departamento darbuotoja.

Kaip ji buvo nubausta, buvo ar nebuvo atleista iš darbo, nepranešama. Kodėl šios ministerijos darbuotojų nuodėmės nutylimos? Argi taip galima?

Jau pakeltas bendrojo vidaus produkto procentas šalies gynybai, o vis tiek plaukioja paskalos apie tai, kad vagiami milijonai. Kur tai matyta?

Man atrodo, kad spauda kažkodėl labai bijo konservatorių ir liberalų.

Artėja rinkimai. Žmonėms reikėtų gerai pagalvoti, už ką verta balsuoti.