Iki sekmadienio truksiančiose pratybose treniruosis apie 70 Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių.

Pranešama, kad ginkluoti kariai judės pėsčiomis ir ratine karine technika. Bubių gyvenvietėje bus vykdomi kariniai veiksmai, nebus naudojama pirotechnika ir imitaciniai šaudmenys.

Anot KASP, pratybų rajone metu kelių eismo taisyklių ir civilių gyventojų kasdienė veikla nebus trikdoma.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, kariai čia pusę metų dalyvavo Jungtinių Tautų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission).

Rytinėje Malio dalyje Vokietijos kontingento sudėtyje veikęs 13-asis Pajėgų apsaugos vienetas tapo paskutiniąją pamaina, nes Vokietijos kontingentas baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje. Pati operacija baigsis šių metų pabaigoje.

Krašto apsaugos savanoriu pajėgų karių pagrindu suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos būrys tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Vokietijos kontingento apsaugos vienetą tuomet taip pat sudarė kariai iš Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės.

Per šešerius metus tarptautinėje operacijoje MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas pusmetį.

Lietuvos kariuomenė pagal Seimo suteiktą mandatą vis dar veikia devyniose tarptautinėse operacijose, kuriose šiuo metu tarnauja daugiau nei 60 karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų.

Šis Seimo sprendimas, kaip nurodoma Teisingumo ministerijos pranešime, sudarys teisines prielaidas advokatų, antstolių bei notarų bendruomenių atstovams įgyti krašto gynybos įgūdžių, kurie reikalingi norint pasirengti ir, esant poreikiui, vykdyti Konstitucijoje įtvirtintą kiekvieno Lietuvos piliečio teisę ir pareigą ginti valstybę nuo galimo ginkluoto užpuolimo.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, karo Ukrainoje akivaizdoje turime imtis visų teisinių ir kitų valstybės apginamumą didinančių priemonių, kad kuo daugiau visuomenės grupių būtų įgiję praktinių šalies gynybos gebėjimų ir, prireikus, galėtų efektyviai vykdyti savo pilietinę pareigą – ginti Lietuvą nuo ginkluoto užpuolimo.

Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams ir kandidatams į notarus (asesoriams) nustato tam tikrus veiklos ribojimus – draudimą dirbti kitą darbą, užsiimti kita veikla ar eiti kitas pareigas ir gauti už tai atlygį, išskyrus tam tikras išimtis, į kurių sąrašą galimybė atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą nepatenka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų spalį Tomui Šilanskui skyrė laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.

Taip pat teismas nuteistąjį įpareigojo būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

T. Šilanskas buvo nuteistas už tai, kad nuo šių metų gegužės 7 iki 26 dienos be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą ir tokiu būdų dezertyravo.

Skunde nuteistasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato Ž. Š.

„Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, neteisingai. Apylinkės teismas nepagrįstai ir šališkai vertino visus ištirtus bylos duomenis (...) ir priėmė neteisingą sprendimą“, – rašoma teismo nutartyje.

Jis nurodė, kad santuoka su Ž. S. yra nutraukta, todėl buvusios sutuoktinės tikėjimas, nuteistojo nuomone, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes jie savo santykius atkūrė, kartu gyvena, rūpinasi dukterimi, kuria ateities planus.

Tačiau teismas nusprendė T. Šilansko skundą atmesti.

„Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (...) yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirta bausmė yra proporcinga jo nusikalstamiems veiksmams ir nėra aiškiai per griežta. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo“, – rašoma teismo nutartyje.

Portalas delfi.lt skelbė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar šių metų rugpjūčio pradžioje T. Šilanską nuteisė dėl dezertyravimo ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos – už tai, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą nuo 2018 metų vasario 28 iki kovo 19 dienos ir nuo liepos 12 iki 18 dienos. Tada teismas KASP kapitonui skyrė vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.

Tačiau, anot portalo, kai ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, T. Šilanskas buvo paliktas tarnyboje, bet ir vėl dezertyravo – į tarnybos vietą neatvyko nuo šių metų gegužės 7 iki 26 dienos, todėl dar kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Nuo gegužės pradžios 16 KASP karinių instruktorių Vakarų Ukrainoje Javorivo poligone įsikūrusiame Taikos palaikymo pajėgų ir saugumo mokymo centre kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados kariais mokė Ukrainos 72-osios mechanizuotos brigados 1-ojo bataliono karius. Lietuvos kariuomenės instruktoriai buvo atsakingi už dviejų ukrainiečių būrių parengimą.

Per 55 dienas trukusius didelio intensyvumo mokymus Ukrainos kariai baigė pagal NATO karinius standartus parengtą individualių ir kolektyvinių kario įgūdžių, šaudymo iš įvairių ginklų, įskaitant automatinius granatsvaidžius, skyriaus ir būrio taktikos mokymų programą.

Misijos metu du KASP instruktoriai snaiperiai drauge su Kanados kariuomenės snaiperių grupe surengė ukrainiečiams snaiperių kursą. Visi 72-osios mechanizuotos brigados 1-ojo bataliono kariai yra pasirašę trejų metų profesinės kario tarnybos sutartis, maždaug pusė šių karių kovinės patirties gavo Ukrainos pietvakariuose vykstančioje antiteroristinėje operacijoje.

Mokymus pabaigę Ukrainos bataliono kariai po atostogų bus išsiųsti vykdyti savo šalies gynybos užduočių, rašoma pranešime spaudai.

Apvalaus jubiliejaus proga savanorius sveikino krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, kiti garbūs svečiai.

Krašto apsaugos viceministras A.Valys akcentavo, kad savanoriškos tarnybos rezultatus, pastangas, įvairius pokyčius, jų esmę ir prasmę labai tiksliai nusako rinktinės šūkis: „Tas laisvės nevertas, kas negina jos!“.

„Lietuvos istorija liudija, kad kovojusiųjų už laisvę ir nepriklausomybę gretose pirmieji visada buvo savanoriai. Šią tarnybą renkatės aukodami asmeninį laiką, atidėdami šeimos ar artimųjų reikalus, todėl esate verti didžiausios pagarbos ir padėkų“, – kalbėjo viceministras.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas A.Jasinskas prisiminė, kad 1991-aisiais ši rinktinė rikiuotėje stovėjo vilkėdama įvairių spalvų uniformas.

„Dabar stovite, kaip vienas. Miestiečiai, žvelgdami į šią rikiuotę, turėtų suprasti, kad čia mato tik nedidelę dalį rinktinės karių savanorių“, – teigė A.Jasinskas.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius pabrėžė, kad rinktinė, reikalui esant, pasiruošusi sutikti priešą ir jam parodyti tvirtą žemaitišką valią. Anot jo, 3-oji geriausiai pasirengusi ginti Lietuvą.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo data laikoma 1991 m. gegužės 22 d. Tada ji vadinosi Klaipėdos savanorių rinktine. 1999 m. sausio 15 d. Klaipėdos rinktinei buvo suteiktas Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vardas. Ji yra krašto apsaugos savanorių pajėgų dalis, viena iš 6 rinktinių, išsidėsčiusių visoje Lietuvos teritorijoje.

Šiandien rinktinė sėkmingai vykdo karių savanorių rengimo, karo prievolės administravimo įgyvendinimo ir kitas užduotis krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtyje.

Rinktinė yra formuojama iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių.

Sausio 17 d., sekmadienį, minint Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 25-ąsias metines vyks iškilminga karių žygiavimas Gedimino prospektu ir rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje.

Rikiuotėje dalyvaus ir žygiuos visų šešių KASP rinktinių, apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavomis: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus), Dariaus ir Girėno 2-oji rinktinė (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė (Klaipėda), Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžys), Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai) ir Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilnius).

Kartu dalyvaus ir karių savanorių būriai iš Latvijos ir Estijos, vėliavos gupės - iš Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Sausio 17 d. KASP 25-mečio minėjimo programa

10.00 - 10.45 Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje;

10.40 - 11.40 karių žygiavimas Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę;

12.00 - 12.40 iškilminga KASP įkūrimo 25-ųjų metinių rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje;

14.00 - 15.00 iškilmingas KASP įkūrimo 25-ųjų metinių minėjimas LRS Kovo 11-osios Akto salėje;

15.00 val.      iškilmingas trijų Baltijos šalių, Lietuvos, Estijos ir Latvijos, savanorių pajėgų bendradarbiavimo plano pasirašymas;

15.00 - 16.00 ekspozicija „Gyvoji istorija" LRS Vitražo galerijoje.

Karius ir susirikusiuosius 12 val. sveikins Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

14 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje kalbės: Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas, garbės savanoris, pirmasis Savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas, Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, pasižymėję kariai savanoriai bus apdovanoti medaliais ir Garbės savanorio ženklais.

15 val. vyks iškilmingas trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų 2016 metų bendradarbiavimo plano pasirašymas, kuris numato Estijos, Latvijos ir Lietuvos savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse. Šiuo planu numatoma, kad KASP Rinktinės su giminingais Estijos ir Latvijos Savanorių pajėgų vienetais keisis pėstininkų būrio dydžio vienetais lauko taktinėse pratybose, štabų mokymuose. Toks planas kasmet tradiciškai pasirašomas sausio 17-ąją, minint KASP įkūrimo metines.

15.00-16.00 val. Seimo Vitražo galerijoje veiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija „Tas laisvės nevertas, kas negina jos", kurioje šalia istorinių eksponatų savo atsiminimais dalinsis pirmieji kariai savanoriai, 1991 metais dalyvavę AT rūmų ir kitų svarbių valstybės objektų gynime.

Nepriklauosmybės aikštėje rikiuotės metu tradiciškai bus pagerbti ir apdovanoti geriausi 2015 metų karių savanorių darbdaviai, apdovanota KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Šiai kuopai bus įteiktas pereinamasis apdovanojimas - XIV a. kalavijas. Ceremonijoje tylos minute bus pagerbti visi kariai savanoriai ir valstybės pareigūnai žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat bus padėtos gėlės prie Sausio 13-osios memorialo, prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietos ir prie paminklo „Kariams - Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams".

Renginį Nepriklauosomybės aikštėje stebės: Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Kariuomenės pajėgų vadovybė, kariuomenės dalinių vadai, KASP rinktinių vadai, Estijos savanorių pajėgų (Kaitseliit) vadas brigados generolas Melis Kylis (Meelis Kiili), Latvijos savanorių pajėgų (Zemessardze) vadas brigados generolas Leonidas Kalninis (Leonids Kalninš), Gruzijos Savanorių pajėgų vadas brigados generolas Levanas Gamkrelidzė, Ukrainos Savanorių pajėgų vado pavaduotojas Jaroslavas Spodaras (Yaroslav Spodar), Danijos Savanorių pajėgų vadas, generolas majoras Finas Vinkleris (Finn Winkler), JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos atstovas Metju Farsonas (Metthew S. Farsson), užsienio šalių gynybos atašė, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai,  kiti svečiai.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys - į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei keturi tūkstančiai penki šimtai karių savanorių ir daugiau nei penki šimtai profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.