Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau uodų

Iš visų kraujasiurbių vabzdžių (sparvų, upinių mašalų, smulkiųjų mašalų) Lietuvoje labiausiai paplitę uodai, jų Lietuvoje yra bemaž 37 rūšių. Uodų antplūdis trukdo tiek darbui lauke, tiek poilsiui. Jų įkandimai skausmingi, daugeliui sukelia niežulį, deginimą, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus. Nevalingai besikasant sukandžiotas vietas, galima iššaukti infekciją.

Uodai, platinantys ligas (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), labiau būdingi tropinio klimato šalims, bet yra grupė uodų platinamų ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai, karštligės.

Uodai vystosi vandenyje, o skraidyti ima jau suaugę. Jų vystymosi trukmė priklauso nuo oro temperatūros – kuo ji aukštesnė, tuo greičiau jie vystosi. „Tad tose Lietuvos vietose, kuriose daugiau stovinčio vandens telkinių, bus ir daugiau uodų. Tačiau miško uodams, kurie Lietuvoje sudaro virš 90 proc. visų paplitusių uodų, nereikia nė ežerų, jiems pakanka ir laikinų telkinių – tvenkinių, pakelės griovių, kelmų duobių, statinių ar kitų vandens talpų,“ – pasakoja M. Žygutienė.

Apsisaugoti padeda specialios priemonės

Kad šie neprašyti svečiai šiltomis vasaros naktimis mums netrukdytų miegoti atvertais langais, patariama juos dengti specialiais tinkleliais. Na, o būdami gamtoje apsisaugoti galime net pasirinkdami tinkamą aprangą. M. Žygutienė tikina, kad šviesus vienspalvis apdaras mažiau traukia vabzdžius, todėl reikėtų vengti ryškiaspalvių, gėlėtų, tamsių drabužių.

Visgi dažnai gyvybiškai svarbus uodų poreikis pasimaitinti krauju toks stiprus, kad vien blyškūs drabužiai jų neatbaido. Tokiais atvejais patariama naudoti repelentus – specialias chemines priemones, skirtas uodams atbaidyti. Uodus atbaido ir stipriai kvepiantys aliejai.

Naudojant repelentus pirmiausia reikėtų perskaityti gaminio etiketę ir naudoti taip, kaip nurodo gamintojas. Svarbu išsiaiškinti, ar priemonė skirta naudoti tiesiai ant odos, ar ant drabužių. Naudojant purškiamas priemones, būtina saugoti akis, burną, nosį. Jeigu pasitepus ar papurškus pasireiškia alerginės reakcijos, paveiktas kūno vietas būtina tuoj pat nuplauti vandeniu ir kreiptis medicininės pagalbos.

Skaičiavo erkes

Sveikatos specialistai žmonėms primena, kad įsivyravus šiltesniems orams suaktyvėja erkės.

Pranešama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai gegužės mėnesį atliko erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Girulių miške bei Neringoje esančiame Raganų kalne.

Girulių miške buvo aptiktos 32, o Raganų kalne – 12 erkių viename maršruto kilometre.

Pasėjo ligų

Uostamiesčio apskrityje jau užfiksuota ir užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis. Iki šių metų balandžio vidurio Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas 21 Laimo ligos ir vienas erkinio encefalito atvejis.

Varginančiomis ligomis žmonės erkių buvo apdovanoti ir pernai. Skelbiama, kad Klaipėdos departamentas per 2019 m. Klaipėdos apskrityje užregistravo 253 erkių platinamų ligų atvejus, iš kurių 49 – erkinio encefalito ir 204 – Laimo ligos.

Sveikatos specialistų teigimu, efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai.

Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai, todėl skiepytis rekomenduojama visiems gyventojams. Vaikus patariama skiepyti nuo vienerių metų amžiaus.

Vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau pirmąsias dvi vakcinos dozes rekomenduojama įskiepyti žiemos sezono metu arba ankstyvą pavasarį, tam, kad pirminis imunitetas susiformuotų dar prieš erkių aktyvumo sezono pradžią.

Skiepijasi vis daugiau

Teigiama, kad siekiančiųjų išvengti erkinio encefalito ir nusprendusiųjų pasiskiepyti – daugėja.

2018 m. paskiepyti 3 153, 2019 m. – 8 628 asmenys, o per šių metų sausio–balandžio mėnesius – jau 4 808 žmonės.

Nuo klastingos erkių platinamos Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Todėl, einant į vietas, kur gali būti daugiau galimybių sutikti erkių, reikia pasirūpinti tinkama apranga, naudoti repelentus, o grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, rekomenduojama nusiprausti po dušu.

Būtina pašalinti

Teigiama, kad erkės paprastai gyvena ten, kur gera augmenijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku.

Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje. Šios kraujasiurbės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui.

"Klaipėda" jau rašė apie tai, kad dėl šiltos praėjusios žiemos erkių aktyvumo sezonas iš esmės nebuvo pasibaigęs.

Anot specialistų, įsisiurbusią erkę būtina pašalinti. Pincetu reikėtų sučiupti erkę kuo arčiau galvos ir truktelėti.

Po erkės įsisiurbimo patariama stebėti savo sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė simptomai, panašūs į gripo, ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Upiniai mašalai

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – agresyviai puola žmones ir gyvūnus, gali platinti įvairius patogenus. Būdingas intensyvus puolimas, kai vieną žmogų ar individą apninka šimtai kraujasiurbių. Šių vabzdžių seilėse yra skirtingų medžiagų, kurios žmogui sukelia išskirtinę reakciją į įkandimus (papulės, paraudimai įkandimo vietose, patinimai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, temperatūra). Jų įkandimai nėra skausmingi, nes mašalų seilėse yra ne tik medžiagų, išplečiančių paodžio kapiliarus, kad geriau tekėtų kraujas, bet ir nuskausminančių medžiagų. Visos šios medžiagos yra pakankamai toksiškos, vėlesnis jų poveikis sukelia negalavimą, vadinamą simuliotoksikoze bei simptomus: odos paburkimą, karščiavimą, širdies darbo, kraujo spaudimo sutrikimus ar net stiprią alerginę reakciją.

Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai sukelia ne tik nemalonius pojūčius, kurie trikdo darbą ar poilsį lauke, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Dėl toksinių ir kitų medžiagų poveikio, įkandimo vieta patinsta, niežti, jaučiamas skausmas. Atsiradę pokyčiai odoje ilgai neišnyksta. Esant daugybiniams įkandimams gali atsirasti bendri organizmo negalavimai (hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai). Be to, upiniai mašalai gali įšliaužti į nosį, akis, ausis, įskristi į burną. Kadangi skraido aplink galvą, dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas. Alerginių reakcijų pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių.

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – specifiniai apvaliųjų kirmėlių – Onchocerca genties filiarijų platintojai. Gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, žmonių onchocerkozė – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje. Eksperimentais įrodyta, kad upiniai mašalai gali būti mechaniniai tuliaremijos ir Sibiro opos sukėlėjų platintojai.

Uodai

Uodų platinamos ligos (maliarija, arbovirusai, helmintai ir kt.) daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), bet yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai. Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus.

Uodų lervos vystosi vandenyje, skraido tik suaugėliai. Oro temperatūra sąlygoja vystymosi trukmę. Vienoms rūšims būdinga viena generacija, kitoms – keletas. Kuo yra daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė.

Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę miško uodai: apie 98% žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: prūduose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose.

Smulkieji mašalai

Vakarais prieblandoje netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai (labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodai).

Smulkiausi itin įkyrūs kraujasiubiai dvisparniai – smulkieji mašalai, kurių ilgis 1-2,5 mm. Paplitę visame pasaulyje.

Veisiasi stovinčiame vandenyje, drėgnoje miško paklotėje ar dirvoje. Nustatyta, kad didelė smulkiųjų mašalų įvairovė būdinga mišriam, lapuočių, pelkėtam lapuočių miškui ir aukštapelkėms. Kraujasiurbių rūšių patelėms būtinas kraujo siurbimas kiaušinių subrandinimui. Smulkieji mašalai žiemoja kiaušinio ir lervos stadijoje.

Įkandimai skausmingi, sukeliantys odos reakciją, niežulį. Iš jų išskirta daugiau nei 50 arbovirusų, kai kurie sukelia ligas, dažniausiai – gyvūnams.

Kinijoje viena smulkiųjų mašalų rūšis platina Japonišką encefalitą. Vakarų Sibire iš šių kraujasiurbių išskirtas tuliaremijos sukėlėjas, Amerikoje – arklių amerikietiško encefalomielito virusas, Pietų Amerikoje ir Afrikoje smulkieji mašalai yra žmonių filiariazes platintojai. Europoje tik Čekijoje iš Culicoides išskirtas Tahyna virusas.

Sparvos

Dauguma sparvų (aklių) yra šiltamėgiai ir šviesamėgiai vabzdžiai: patinai ir patelės maksimaliai aktyvūs karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai labai judrūs, didesniąją laiko dalį praleidžiantys skraidydami ore ir ieškodami maisto bei drėgmės, nariuotakojai. Sparvos pradeda skraidyti ir pulti gyvulius esant ne žemesnei 15-16 laipsnių oro temperatūrai, o esant 19-20 laipsnių ir daugiau, skraidymas suintensyvėja. Ypatingai įkyriai puola karštu, tvankiu oru prieš lietų. Vėjas, šaltis ir lietus trukdo skraidymui. Akliai puola apsiniaukusiu oru ir netgi esant silpnam lietui.

Vidutinio klimato juostoje sparvos karštą vasaros dieną pradeda skraidyti 6-7 valandą ryto, 9 val. skraido masiškai ir nurimsta tik saulei leidžiantis. Tuo metu, kai patelės ieško maisto, patinai atokiai, pavieniui skraido miško aikštelėse, pievose.

Patinų burnos organai nepritaikyti odos pradūrimui, jie niekada nepuola gyvulių, o maitinasi augalų gėlių nektaru, saldžiomis vabzdžių išskyromis. Patelės, kaip ir patinai, laižo įvairių augalų sultis, bet šalia to yra būtinas ir stuburinių kraujo, kurio dėka vystosi kiaušiniai, siurbimas. Sparvos neturi prioritetinių šeimininkų, puola visus žinduolius, pirmiausiai tamsiaspalvius.

Gamtoje sparvoms retai pasiseka per vieną ataką pakankamai prisisiurbti kraujo, nes gyvūnai energingai ginasi nuo jų. Paprastai patelės padaro daug dūrių, kiekvieną kartą keičiant vietą ar skraidant nuo vieno objekto prie kito. Netrukdoma patelė kraują siurbia 1,5-5 min., priklausomai nuo kraujo indo dydžio.

Akliai puola žmogų bei gyvulius, tame tarpe ir naminius ir laukinius. Aklių įkandimai skausmingi. Seilėse yra toksino ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Įkandimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta ar net pakilti temperatūra iki 37,6 laipsnių.

Jie įkyrūs, žmogus juos vilioja maudynių metu, kai kūnas būna šlapias. Akliai gali platinti tuliaremiją, Sibiro opą, infekcinę arklių anemiją, kai kurias tripanosomozės formas, Afrikoje – loaozę.

Apsaugai nuo kraujasiurbių rekomenduojama:

– naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo kraujasiurbių įgėlimų lauke, kuomet kraujasiurbiai puola aktyviausiai;

– naudoti repelentus pagal ant pakuočių nurodytą gamintojo aprašą. Repelentai, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, nerekomenduojami vaikams iki 3 mėnesių, bet nėščios moterys gali juos naudoti;

– vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes,

– esant daugybiniams įkandimams, asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų ar sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, pasikonsultuoti su gydytoju.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad erkės būna panirusios į ramybės būseną tik tol, kol lauke laikosi žema temperatūra. Nuo pat ankstyvo pavasario, vos temperatūrai pasiekus 6-7 laipsnius šilumos, parazitai nubunda ir ieško pirmųjų savo aukų.

„Pagal erkių aktyvumo ciklą, jų reikėtų pradėti saugotis jau nuo dabar, nes būtent pavasarį pasireiškia didžiausias šių parazitų aktyvumas, kuris tęsiasi iki vėlyvo rudens – lapkričio pabaigos ar net gruodžio pradžios“, – nurodo vaistininkė.

Ji primena, kad erkių reikėtų saugotis ne tik ruošiantis žygiui miške, atsargiems reikėtų būti visose drėgnose, tankiose vietovėse, miško pakraščiuose, pievose ar netgi žaliuose miesto parkuose, skveruose.

Pirmoji fazė gali pasireikšti per mėnesį nuo erkės įsisiurbimo ir simptomai labai panašūs į peršalimo.

Būtina apsauga

Vienos priemonės, kuri padėtų apsisaugoti nuo erkių nėra. Vaistininkė pataria rinktis uždarą avalynę, vilkėti prigludusius, visą kūną dengiančius rūbus, geriausia, šviesios spalvos, tuomet yra lengviau pastebėti ant drabužių ropojančią erkę. Apsisaugoti gali padėti ir specialūs purškalai, tačiau juos renkantis reikėtų pasikonsultuoti su specialistu arba atidžiai perskaityti informacinį lapelį, nes stipresnio poveikio priemonės nėra tinkamos vaikams.

„Preparatai gali būti natūralios arba cheminės sudėties. Cheminės sudėties repelentai veikia stipriau ir ilgiau, bet taip pat turi didesnę riziką sukelti alergiją, todėl vaikams ir kūdikiams rekomenduojama naudoti purškalus nuo erkių, kurių sudėtis yra natūrali. Tokiuose preparatuose pagrindiniai komponentai yra eteriniai aliejai“, – sako vaistininkė ir primena, kad preparatai suteikia apsaugą tik keletui valandų, todėl purškimą reikėtų vis pakartoti.

Net jeigu naudojate apsisaugojimo priemones, grįžus iš pasibuvimo gamtoje, reikėtų atidžiai apžiūrėti visą kūną, o ypač sunkiau matomas vietas – pakinklius, kirkšnių sritį, alkūnių linkius, zonas už ausų bei pažastis. Jei radote įsisiurbusią erkę, smulkiu pincetu ją reikia suimti kuo arčiau odos ir traukti staigiu tiesiu judesiu, nesukinėti. „Jei erkė sukama, gali nutrūkti jos galvutė ir kyla infekcijos pavojus“, – paaiškina J. Juodsnukytė ir po procedūros rekomenduoja pažeistą vietą švariai nuplauti bei dezinfekuoti.

Panašu į peršalimą

Erkės pavojingos, kadangi yra erkinio encefalito bei Laimo ligos nešiotojos. Vaistininkė primena, kad net ištraukus erkę būtina stebėti įkandimo vietą bei bendrąją savijautą. Užsikrėtus erkiniu encefalitu pasireiškia dvi ryškios fazės, o ligos pradžią galima supainioti su paprasčiausiu peršalimu.

„Pirmoji fazė gali pasireikšti per mėnesį nuo erkės įsisiurbimo ir simptomai labai panašūs į peršalimo – pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas. Dažniausiai tuo liga ir baigiasi, tačiau po kelių dienų gali prasidėti antroji ligos fazė, kurios metu pasireiškia ūminio encefalito simptomai – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, svaigimas, gali prasidėti net traukuliai, sąmonės sutrikimas“, – pavojingus sveikatos būklei ženklus išvardija specialistė.

Užsikrėtus Laimo liga, simptomai pradeda ryškėti praėjus 3-30 parų nuo erkės įsisiurbimo. Atpažinti ligą gali padėti besiplečiantis bėrimas aplink įkandimo vietą.

„Iš pradžių bėrimas būna apie 5 cm. dydžio, tačiau jis po truputį plečiasi ir didėja. Daliai ligonių gali pasireikšti ir neryškūs bendrojo pobūdžio simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmai. Kiek vėliau gali sutrikti atmintis, miegas, o negydoma liga ilgainiui gali pažeisti visas svarbiausias organizmo sistemas ”, – įspėja specialistė.

Šiam preparatui pirkti ir panaudoti Aplinkos ministerija skyrė 50 tūkst. eurų. Dar 42 tūkst. eurų davė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono. Kiekviena – po 8,4 tūkst. eurų.

Anot ministerijos pranešimo, ir užsienio šalių, ir Lietuvos patirtis rodo, kad „VectoBac 12AS“ yra veiksminga priemonė upinių mašalų populiacijai reguliuoti. Ji turėtų apsaugoti nuo beveik kiekvienos vasaros pradžioje Pietų Lietuvoje žmones ir gyvulius puolusių šių mašalų antpuolių.

Su tais antpuoliais regiono gyventojai susiduria nuo 1992 metų.

Kraujasiurbių upinių mašalų gausa nuo 1999-ųjų iki 2010-ųjų reguliuota pagal Vyriausybės patvirtintą programą, per šį laikotarpį biologiniu preparatu pavyko itin sumažinti kraujasiurbių mašalų gausą. Tačiau panaikinus apskritis, programa nustojo veikti. Per kelerius metus vėl pasiektas pavojingas kraujasiurbių lygis.

Nuo 2016 metų mašalams naikinti lėšų skiria Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų ir Pietų Lietuvos savivaldybės.

Erkių užkrėstumas skiriasi

Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pabrėžė, kad daugiausiai problemų pridaro erkės. Jos atbunda labai anksti, vos kiek pakyla oro temperatūra, o laikantis geriems orams rudenį „užmiega“ vis vėliau.

„Erkės yra labai išplitusios. Šie voragyviai gali tykoti visur, kur tik yra žolė, augalai. Taigi – ne tik miškuose ir pamiškėse, bet ir miestų parkuose, skvereliuose, kitose vietose, kur esama žalumos. Tačiau šių parazitų užkrėstumas yra mozaikiškas ir atskirose vietovėse gali labai skirtis“, – aiškino infektologas.

Profesorius priminė, kad šie kraujasiurbiai platina dvi pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Į pagalbą – repelentai

Net 30 proc. visų erkių sukeliamų encefalitų palieka pėdsaką – vienokio ar kitokio lygio invalidumą.

Laimo ligos atvejų šalyje vis daugėja – pernai ja užsikrėtė daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių. Deja, efektyvių būdų apsisaugoti nuo jos kol kas nėra. „Gerai, jei Laimo liga diagnozuojama pirmos stadijos, tada ją galima sėkmingai išgydyti. Kitu atveju ligoniui padėti tampa sudėtinga. Todėl esant bent menkiausiam įtarimui, kad buvo įsisegusi erkė, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris maždaug po 3–4 savaičių, kada organizme jau bus atsiradę antikūnų, nusiųstų atlikti serologinį tyrimą“, – kalbėjo gydytojas.

Saugantis erkių specialistas patarė rinktis tinkamą aprangą leidžiant laiką gamtoje, naudoti specialias parazitus atbaidančias priemones – repelentus, kurių galima įsigyti vaistinėse. Taip pat – nepamiršti kas kelias valandas atidžiai apžiūrėti kūną, grįžus namo kruopščiai išsišukuoti plaukus, išsimaudyti.

Simptomai gali apgauti

Laiku užbėgti už akių erkiniam encefalitui padeda vakcina. „Labai svarbu, kad visuomenė suprastų šios ligos pavojų ir tai, kad efektyviausia priemonė nuo jos apsisaugoti – skiepai. Gaila, kad žmonės nenori investuoti į savo sveikatą, tiki ne profilaktika, bet tablete. Tačiau egzistuoja tik simptominis erkinio encefalito gydymas“, – sakė A. Laiškonis.

Gydytojas paaiškino, kad yra kelios šios ligos formos ir dažnai pasireiškus bendrai infekcinei, kurios simptomai panašūs į gripo, žmonės nė neįtaria sergą. „Problema ta, kad neretai žmogus net nežino, kad jam įkando erkė. Taip būna įsisegus nimfai arba lervai, t.y. dar nesubrendusiai erkei. Net penkiasdešimt procentų susirgusiųjų nėra pastebėję įsisiurbusio parazito“, – pastebėjo profesorius.

Net 30 proc. visų erkių sukeliamų encefalitų palieka pėdsaką – vienokio ar kitokio lygio invalidumą. Gali pasireikšti stipresnės (paralyžius, parezė) ar silpnesnės (kognityviniai sutrikimai, sutrikusi orientacija, nemiga, bendras nuovargis) formos neįgalumas. „Taigi taip užkraunama ir papildoma finansinė našta valstybei. To galima būtų išvengti laiku investavus į efektyvią profilaktiką“, – pabrėžė gydytojas.

Uodai sukelia alergiją

Ypač vabzdžiams nepatinka pelargonijų, gvazdikėlių kvapas. Galima naudoti ir namines priemones, eterinius aliejus. Uodų antpuolį gali sumažinti įvairūs citrusiniai aliejai, tinka kedro, eukalipto, terpentino kvapai.

Ne tokie pavojingi, bet daug įkyresni ramybės drumstėjai leidžiant laiką gamtoje – uodai. „Jų populiacijos mūsų šalyje gana didelės, nes turime daug apleistų, nedirbamų žemių, kur puikios sąlygos šiems vabzdžiams veistis ir daugintis. Dėl to daugėja ir uodų įkandimams jautrių žmonių“, – aiškino A. Laiškonis.

Jis pastebėjo, kad nors uodai neperneša sunkių ligų, gali sukelti stiprias alergines reakcijas. „Tai ypač pavojinga vaikams, kūdikiams, kai paliekami lauke ilgesnį laiką. Jų imuninė sistema nesusiformavusi ir gali labai audringai sureaguoti“, – įspėjo gydytojas.

Uodams laikinai atbaidyti vaistinėse galima įsigyti specialių tepalų, losjonų. Ypač vabzdžiams nepatinka pelargonijų, gvazdikėlių kvapas. Galima naudoti ir namines priemones, eterinius aliejus. Uodų antpuolį gali sumažinti įvairūs citrusiniai aliejai, tinka kedro, eukalipto, terpentino kvapai.

Tarp kita ko

Tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito – žiema. Norintiems pasiskiepyti nuo erkinio encefalito vėlesniu metu, pavasarį, tenka taikyti pagreitinto skiepijimo schemą. Tuomet dozės įskiepijamos žymiai greičiau ir reikia papildomos trečios vakcinos tais pačiais skiepijimo metais bei dar vienos dozės antraisiais metais.

Specifinis Laimo ligos požymis – migruojanti eritema. Tai – neskausmingas odos paraudimas, ribotas ryškiu kraštu. Jo dydis dažniausiai būna daugiau kaip 5 cm, bet gali siekti net 70 cm. Paprastai pradžioje eritemos skersmuo didėja vėliau ji tampa žiedo formos, kraštas dar labiau ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos. Vidurys pradeda blykšti. Gali varginti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų skausmai.

Upinių kraujasiurbių mašalų naikinimui reikėtų 92 tūkst. eurų. Šiemet Aplinkos ministerija tam skyrė 50 tūkst. eurų – 20 tūkst. eurų mažiau nei pernai.

Pasako mokslininkų, mašalai nebuvo naikinami 2011–2015 m., todėl jų gausumas išaugo iki 15 kartų. Iki 2011 m. – 10 metų iš eilės – mašalai buvo naikinami biologiniu preparatu, kuris buvo pilamas į Nemuną prie Lietuvos–Baltarusijos sienos.

Jau kelerius metus niekas nefinansuoja mokslinių tyrimų, tiriančių upinių mašalų gausą.

Šie mašalai ritasi gegužę.

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų.

1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai

Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos. Šių kraujasiurbių įkandimus lydi skausmas, niežėjimas ir patinimas.Didžiausi kraują siurbiančių skrajūnų būriai sutinkami netoli vandens telkinių.

Kraujasiurbiai kiaušinėlius deda stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje, drėgnose miško vietose, tarp akmenų upėse. Todėl festivalių stovyklautojams rekomenduojama palapines statyti kuo toliau nuo vandens – uodų, mašalų ir sparvų veisyklos.

„Vos saulei nusileidus į medžioklę išsiruošia uodų patelės – jas labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, kvepalų, higienos priemonių kvapai. Sparvos dažniau sutinkamos miškingose vietovėse. Prie žmogaus jos priskrenda nezvimbdamos, puola dideliais būriais ir gelia taip, kad net po įkandimo ima tekėti kraujas. Po daugybinių kraujasiurbių įkandimų gali net sukilti temperatūra, sutrikti kvėpavimas, pakisti pulsas“, – įmonės vadovė Margarita Kutkaitė.

2. Šiukšliadėžėse puotauja musės

Po masinių renginių ar stovyklavimo gamtoje neretas skundžiasi sutrikusia žarnyno veikla neįtardamas, kad negalavimų priežastis – musė.

„Musės dažniausiai zuja aplink šiukšliadėžes, kuriose gausu įvairaus maisto. Šie vabzdžiai platina parazitinių kirmėlių kiaušinėlius, dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, tuberkuliozės, poliomelito ir kt. ligų sukėlėjus. Gyventojai vis dar linkę nekreipti dėmesio į šias zvimbiančias skraiduoles – pabaido ranka ir tiek, o vėliau kenčia nuo skrandžio skausmų, viduriavimo, vėmimo ir kt.“, – pasakoja M. Kutkaitė.

Ant mėsos, duonos, daržovių ar kitų produktų nutūpusi musė atryja suvalgytą maistą ir vėl jį suvartoja, palikdama milijonus mikroorganizmų, padėdama šimtus kiaušinėlių, iš kurių nepraėjus nė porai valandų išsirita lervos.

Laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama šiukšles laikyti sandariai užrištuose maišuose, pastatyti toliau nuo stovyklavietės. Maistas turėtų būti laikomas uždaruose induose – uždengti lėkštute nepakanka, kadangi maistą užuodusi musė sugebės rasti plyšį.

3. Gėrimai ir saldumynai – širšių desertas

Kol festivalio metu linksminamasi, užkandžiaujama, progos pasmaguriauti nepraleidžia ir širšės.

„Į nesandariai uždarytus indelius su uogomis, vaisiais, sausainiais neretai įskrenda širšės ir ima puotauti. Sudrumstę širšių ramybę, galite būti skaudžiai sugelti. Širšė gali gelti ne kartą, įkandimai skausmingi, iššaukiantys patinimus, niežėjimą, alergiškiems žmonėms – sunkią anafilaksinę reakciją, pavojingą gyvybei. Dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė praryjama geriant saldžius gaivinamuosius ar alkoholinius gėrimus. Tokie atvejai pavojingi net ir nealergiškam žmogui, nes vietinės reakcijos metu patinimas užblokuoja kvėpavimo takus“, – tikina M. Kutkaitė.

Ekspertė pataria būti apdairiems ir sėdantis ant žolės, vaikštant mišku, susiruošus miegoti palapinėje – įsibrovus į širšių, širšuolų teritoriją įgėlimai neišvengiami.

4. Aukštoje pievoje tyko erkės

Trumpalaikei apsaugai nuo vabzdžių kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja naudoti vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamas purškiamas ar tepamas atbaidomąsias medžiagas, spirales, žvakes ir kt. Deja, apsisaugoti nuo erkių labai sunku, kadangi valstybės lygmeniu nėra atliekamas šių vabzdžių naikinimas, o legalios cheminės medžiagos, kuria būtų galima purkšti pievas, miškus ir taip naikinti erkes, nėra.

„Lietuvoje nėra registruota cheminių medžiagų, kuriomis galima mažinti erkių populiaciją. Erkės tyko aukštoje žolėje, miškingose vietose. Siekiant sumažinti riziką, festivalių organizatoriams rekomenduojama pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją, nuolat pjauti žolę, prieš renginius cheminėmis medžiagomis, atbaidančiomis vabzdžius, išpurkšti pavėsines. Festivalių dalyviams reikėtų išsitepti ar išsipurkšti repelentais, juos naudoti pagal gamintojo instrukcijas. Įsisiurbus erkei, ją reikia nedelsiant ištraukti ir mažiausiai dvi savaites stebėti savo sveikatą“, – pataria M. Kutkaitė.