Tai pirmasis šiais metais užregistruotas tuliaremijos atvejis Kauno apskrityje. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad kaunietis šia liga užsikrėtė galimai įkandus infekuotam tuliaremijos sukėlėju kraujasiurbiui vabzdžiui medžioklės metu, Kėdainių rajone.

Lietuvoje nuo 2006 m. vidutiniškai kasmet registruojama po du–penkis šios ligos atvejus. Per pastaruosius penkerius metus šalyje buvo diagnozuoti 23 tuliaremijos atvejai, iš jų vien pernai – net septyni atvejai.

Žmogus nuo žmogaus tuliaremija neužsikrečia

Tuliaremija yra ūmi, gyvūnų pernešama liga (zoonozė), kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Infekciją gali platinti daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų. Žmogus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su graužikais ir jų išskyromis arba per užkrėstą aplinką (šieną, šiaudus, grūdus, dirvožemį, atvirus vandens šaltinius), įkvepiant ar nuryjant bakterijų, taip pat – įkandus erkėms, uodams, sparvoms ir kitiems kraujasiurbiams nariuotakojams. Dažniausiai žmogus užsikrečia sukėlėjui pakliuvus per odą ir gleivines.

Ligos požymiai priklauso nuo užsikrėtimo būdo

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki tuliaremijos požymių atsiradimo vidutiniškai tęsiasi tris–septynias dienas, bet gali trukti ir iki dvejų–trijų savaičių.

Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 ºC, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas, sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas.

Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus – ligonį vargins dusulys, kosulys, krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas, pasireikš ūmaus viduriavimo požymiai. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų, kurie po aštuonių–dvylikos dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius. Tuliaremija gali komplikuotis kaulų čiulpų, minkštųjų smegenų dangalų, širdiplėvės, pilvaplėvės, plaučių uždegimu.

Norint išvengti užsikrėtimo tuliaremija, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė rekomenduoja:

• tinkamai prižiūrėti aplinką: nušienauti žolę, pašalinti buitines atliekas, tai padės išvengti graužikų platinančių ligos sukėlėjų aplinkoje;

• naikinti graužikus bei kraujasiurbius nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija);

• naudoti asmenines apsaugos priemones ir užtikrinti asmens higieną dirbant žemės ūkio darbus (ypač pastebėjus kritusių graužikų);

• naudoti asmenines apsaugos priemones ir užtikrinti asmens higieną lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ar dorojant skerdieną;

• vartoti tik tinkamos kokybės ir saugų geriamąjį vandenį;

• vartoti tik gerai išvirtų / iškeptų laukinių gyvūnų mėsą;

• tinkamai laikyti maisto produktus, apsaugoti juos nuo gyvūnų, ypač graužikų;

• pasirūpinti apsauga nuo kraujasiurbių, leidžiant laisvalaikį ar dirbant gamtoje (naudoti repelentus, t. y. cheminias medžiagas vabzdžiams atbaidyti ir apsauginius drabužius);

• tinkamai prižiūrėti žaizdas, jas nuplaunant ir dezinfekuojant.

Įvertinus visus sveikatos būklės sutrikimus bei aplinkybes, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kaip praneša portalas alytausgidas.lt, iš Alytaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos kontrolei skirta 6,554 tūkst. eurų. 

Projektą „Kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimo ir populiacijos reguliavimas“ įgyvendinanti Druskininkų savivaldybė kreipėsi į Alytaus miesto bei Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybes su prašymu prisidėti prie projekto įgyvendinimo lygiomis dalimis. 

Bendra projekto vertė – 92,770 tūkst. eurų, iš kurių 60 tūkst. eurų skyrė Aplinkos ministerija.

BNS anksčiau rašė, kad siekiant sustabdyti mašalų imigraciją iš Baltarusijos, į Nemuną gegužės viduryje išpiltas kraujasiurbių upinių mašalų lervas naikinantis preparatas „VectoBac 12AS“.

Druskininkų taryba artimiausiame posėdyje ketina priimti kreipimąsi į Vyriausybę, kad kitų metų šalies biudžete būtų numatyta lėšų kraujasiurbių mašalų lervoms naikinti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Jau ketvirtus metus patiems gyventojams tenka gintis nuo įkyrių vabzdžių, dėl kurių mažėja ir kurorto patrauklumas. Kraujasiurbius mašalus tyrę specialistai tvirtina, kad vienintelis būdas reguliuoti jų populiaciją - naikinti lervas pavasarį į Nemuną pilant biopreparato.

Nuogąstaujama, kad šiemet nenaikinus mašalų kitų metų birželio pradžioje jų spiečiai bus dar tirštesni, išsiplės ir paplitimo geografija. „Tai bus jau nebe pirmas kreipimasis į Vyriausybę, prašant spręsti upinių mašalų keliamas problemas. Dar pavasarį prašiau skirti pinigų biopreparatui, tačiau nebuvau išgirstas“, - sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Kaip aiškino Druskininkų meras, skirti lėšų iš valstybės biudžeto prašoma, nes upinių mašalų keliamos problemos jau seniai yra peržengusios Druskininkų savivaldybės ribas. Mat mašalai puola ne tik žmones, bet ir naminius gyvulius, laukinius žvėris.

Skirti lėšų iš valstybės biudžeto kovai su kraujasiurbiais mašalais, kurie šiemet buvo užpuolę ne tik Druskininkus, bet ir kai kurias Varėnos, Lazdijų rajonų vietoves, Vyriausybę šią vasarą ragino ir Lietuvos turizmo taryba, sudaryta iš turizmo verslo asociacijų ir organizacijų atstovų. Taryba vertino Dzūkijos regione susidariusią situaciją ir pripažino, jog jau dabar visam Pietų Lietuvos turizmo sektoriui upiniai mašalai yra didelė problema, tad akivaizdu, kad nesiimant priemonių jie gali plisti visoje šalyje.