NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų aktyvumas visuose NKC padaliniuose yra padidėjęs, tačiau šalies gydymo įstaigose perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis yra žymiai didesnis nei įprastai.

„Praėjusių metų pabaigoje džiaugėmės, jog kraujo donorų skaičius Lietuvoje didėja ir tai yra be galo gera naujiena. Noriu pasidžiaugti, kad šių metų pirmasis mėnuo taip pat geresnis nei pernai. Deja, matome, kad norint turėti pakankamą O ir A kraujo grupių atsargų rezervą, mums reikalingas dar didesnis šių kraujo grupių donorų susitelkimas“, – pranešime spaudai cituojamas D. Gutauskas.

Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Pokalbis su Nacionalinio kraujo centro direktoriumi Daumantu Gutausku.

– Kas gali pretenduoti į šią pensiją?

– Visi kraujo donorai, kurie paaukojo kraujo 40 kartų. Dar yra maža sąlyga: donoras turėtų aktyviai dalyvauti donoro veikloje, tai yra pakalbinti draugus, pažįstamus dovanoti kraujo ar skleisti žinią apie donorystę socialinėse erdvėse. Po 40 kartų reikia kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą, kur mes išduosime dokumentus, kad žmogus tikrai yra jau tiek paaukojęs ir sulaukęs pensinio amžiaus galės kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

– Kokio dydžio donoro pensija?

– Šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo padidinta ir dabar yra 136 eurai.

– Kiek žmonių jau gauna tokią pensiją šiuo metu?

– Yra 74 donorai, kurie gauna šią pensiją. O tokių žmonių, kurie jau 40 kartų paaukojo kraujo yra virš 400 šimtų.

– Kas gali duoti kraujo?

– Visi, sulaukę aštuoniolikos metų, gali aukoti kraujo. Turint gerą savijautą. Kartais kažkokių ligų nėra, bet žmogus būna pabalęs, pavargęs, nelabai gerai jaučiasi, tada gydytojas paprašo grįžti rytoj ar po savaitės. Jokių pasiruošimų specialių nėra, reikia geros bendros būsenos. Reikia būti pavalgius, atsigėrus, pailsėjus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokių kraujo grupių dažniausiai reikia?

– Pirmos ir antros, populiariausių kraujo grupių.

– Kaip dažnai žmogus gali aukoti kraujo?

– Vyrai ir moterys skirtingai gali duoti kraujo. Vyrai gali tai daryti šešis kartus per metus, o moterys – keturis kartus per metus.

– Kiek metų žmogui reikės aukoti kraują, kad jis galėtų pretenduoti į šią pensiją?

– Jeigu vyras aukotų tiek, kiek jis gali, reikėtų aštuonerių , o moteriai prireiktų dešimties metų. Žinoma, pertraukas reikėtų daryti. Nereikia alinti organizmo. Čia ne lenktynės. Per ilgesnį laiką žmogus tikrai gali savęs nespausdamas surinkti tą skaičių. Valstybė jam padėkos gražiu būdu.

– Vyresniame amžiuje žmonių kraujas keičiasi. Ar nebus tokių situacijų, kad žmogus pusę tiek įveikęs, negaus tos pensijos?

– Aišku, kad gali. Dėl donoro sveikatos galime sustabdyti donorystę arba jo paprašyti padaryti ilgesnę pertrauką. Kraujo donorystė yra neatlygintina, nemanau, kad yra daug žmonių, kurie būtent tik dėl pensijos ateitų ir dovanotų kraują. Žmonės ateina ir nori padaryti gerą darbą, gelbėti kitų žmonių gyvybes, dėl pilietiškumo, o ne dėl pensijos. Jeigu yra toks žmogus, kuris tik dėl pensijos kaupia, žinoma, ties 30 kartu mes galime sustabdyti. Reikėtų atsižvelgti į savo organizmą, į savo galimybes. Pensija yra tik graži padėka.

– Ar į pensiją pretenduojančiam žmogui nėra kažkokių sąlygų dėl kraujo grupės?

– Nėra išimčių – ar vyras, ar moteris, kokia kraujo grupė, koks amžius. Visi yra tinkami, visi gali dovanoti kraujo.

Akcijoje savo gerumu pasidalijo net aštuoniolika Kauno rajono savivaldybės darbuotojų. Pirmasis neatlygintinai kraujo aukojo vicemeras Paulius Visockas, kuris tokioje akcijoje dalyvauja jau ne pirmą kartą.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojai atkreipė dėmesį, kad vasaros metu su kraujo donoryste dirbančios organizacijos patiria didžiausių iššūkių.

„Vasarą neretai išauga kraujo atsargų poreikis Lietuvos gydymo įstaigose, o donorų, priešingai, paprastai būna mažiau“, – teigė NKC organizatorė Gabrielė Šturmaitė.

Centro duomenimis, kasdien mūsų šalyje kraujo reikia bent 200 žmonių. Todėl, siekiant užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį, būtina, kad donorai jo dovanotų nuolat.

„Dovanokite Kalėdų stebuklą! Šiuo metu Santaros klinikų Kraujo centre ypač trūksta A-, A+, O+ ir B+ kraujo grupių atsargų. Donorystei registruokitės tel. 867600078 arba vietiniu 2707“, – praneša gydymo įstaiga.

Prezidentūros Kolonų salėje vyksiančiame renginyje bus apdovanoti tie kraujo donorai, kuriems garbės donorų vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso pandemijos to nepavyko padaryti.

Po šio renginio iš viso Lietuvoje bus jau 875 garbės donorai.

Renginio globėjos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės teigimu, žmonės, kurie neatlygintinai aukoja kraują ir prisideda gelbstint kitų gyvybes, yra geriausias humaniškumo ir pilietiškumo pavyzdys.

„Be galo svarbu pažymėti, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Aukojantieji kraują prisideda ne tik gelbstint gyvybes skubiais atvejais, bet ir papildant kraujo atsargų rezervą, kas ypač svarbu mūsų šalies gydymo įstaigoms ir jose dirbantiems bei stebuklus kasdien kuriantiems medikams“, – pranešime spaudai cituojama D. Nausėdienė.

Garbės donoro vardas suteikiamas daugiau kaip 40 kartų neatlygintinai kraujo paaukojusiems donorams. Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, garbės donoro vardą turintys asmenys galės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri bus papildoma prie įprastos senatvės pensijos.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas naujuosius ir jau esamus garbės donorus ragina nepamiršti ir jau dabar, nelaukiant senatvės pensijos amžiaus, kreiptis dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos, kuri nuo šių metų birželio yra padidėjusi iki 130,58 eurų.

„Nemažai donorų tiesiog pamiršta kreiptis dėl II-ojo laipsnio valstybinės pensijos, nors jiems ji ir priklauso. Noriu paraginti, kad 40 kartų ir daugiau kraujo paaukoję donorai, nesvarbu, kiek jiems yra metų, jau dabar kreiptųsi dėl šios pensijos skyrimo. Mes suteiksime visą informaciją ir pagelbėsime paprastai ir greitai paruošti reikiamus dokumentus“, – sako D. Gutauskas.

Nelinkęs girtis

Prieš kelias dienas virtualiojoje erdvėje aptikau mintį, kuri kiekvienam mūsų galėtų tapti gyvenimo devizu: „Daug medžių auga dėka paukščių – jie paslepia sėklas ir pamiršta kur. Daryk gerus darbus ir pamiršk. Vieną dieną jie išaugs.“

Iš Zarasų kilęs, Kaune gyvenantis, Kauno arkivyskupijos kurijoje vairuotoju dirbantis J.Vaitkevičius, su kuriuo susitikau įpusėjus liepai, savo asmenybe puikiai iliustravo šį posakį.

„Jei galima, nedarykite iš manęs didvyrio“, – kukliai nuleidęs akis „Kauno dienos“ redakcijos svečias įsitaisė kėdėje.

Jei ne tūkstančius gyvybių nusinešęs karas Ukrainoje ir ne vasara, kai tradiciškai žymiai išauga sužalojimų skaičius, o drauge ir kraujo poreikis, 49-erių vyras vargu ar būtų sutikęs pasidalyti ilgamete kraujo donoro patirtimi. Juozas supranta, kad kraujo donorystė – neįkainojama dovana kitam žmogui, tačiau didvyriu savęs nelaiko.

Jei galima, nedarykite iš manęs didvyrio.

„Kiekvienas mūsų juk gali tapti tokiu pat herojumi“, – J.Vaitkevičius santūriai nusišypsojo, o tada mintimis grįžo į vaikystę, kai nubrozdintus kelius ir alkūnes gydė gysločio lapais. Kraujo mažasis Juozas nebijojo. Grėsmingai tuo metu atrodė tik švirkštų adatos ir žmonės su baltais chalatais. Prisiminimų šleifas vilkosi dar ilgus metus, todėl kaskart pagalvojęs apie kraujo donorystę vyras rasdavo priežasčių, kodėl to nereikėtų daryti.

„Ketvirtadienis. Žaidžia „Žalgiris“, vadinasi, eiti negaliu. Rytoj per šalta, kitą dieną – lyja lietus“, – anot J.Vaitkevičiaus, viskas pasikeitė 2006-aisiais, prieš šv.Kalėdas. Tą dieną Juozo sesers vyras pateko į autoavariją, todėl jam teko atlikti operaciją. Prireikė kraujo.

Išsivadavo iš baimių

Šeimą ištikusi nelaimė Juozą išvadavo iš fobijų ir pastūmėjo peržengti Kraujo donorystės centro, kuris tuo metu buvo I.Kanto gatvėje, slenkstį.

„Puikiai pamenu pirmąjį kartą centre. Sėdžiu, o netoli manęs  perbalusi jauna moteris, kuriai po procedūros pasidarė silpna. Man bežiūrint ji apalpo. Įdomu, kaip viskas būtų susiklostę, jei tą vaizdą būčiau pamatęs ne sėdėdamas krėsle, o stovėdamas ir laukdamas savo eilės koridoriuje. Turbūt būčiau apsisukęs ir išėjęs“, – J.Vaitkevičius džiaugėsi, kad pirmas kartas nevirto paskutiniu, o jo suvokimas apie kraujo donorystę pasikeitė iš esmės. Tarkim, anksčiau ne sykį girdėjęs kalbų, esą pradėję duoti kraujo žmonės tampa priklausomi, dabar Juozas žino, kad tai eilinis mitas.

„Priešingai, donorui patekus į avariją, jis turi daugiau šansų išgyventi, nes jo organizmas jau yra pripratęs kas kažkiek laiko netekti kraujo“, – kalbėjo Juozas, Kauno klinikų Kraujo centro duris varstantis keturis ar penkis kartus per metus. 49-erių vyrą čia galima sutikti ir eilinę darbo dieną, ir savaitgalį. Kraujo jis davė ir pandemijos metu, nes, nepaisant visų suvaržymų, vyko operacijos, transplantacijos. Todėl Juozą įstaigoje gerai pažįsta ne tik medikai, bet ir teritorijos sargas, kuris donorui moja ranka, vos tik šis automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis priartėja prie šlagbaumo.

„Medikų baimės neliko. Beje, kaip ir adatų“, – J.Vaitkevičius juokavo, kad dabar vaistus galėtų sušvirkšti ne tik kitiems, bet ir sau. – Ir kraujo daugiau galėčiau duoti. Pradžioje iš vienos rankos, paskui – iš kitos. Tik turbūt savijauta, netekus beveik 1 l kraujo, būtų prasta.“

Planas: donoras vylėsi, kad savo kraujo galės dovanoti dar ilgus metus. J. Vaitkevičiaus nuotr.

Laikosi rekomendacijų

Apie būsimą apsilankymą Kauno klinikų Kraujo centre donorui kaskart praneša programėlė, kurią jis turi savo telefone. Tačiau ir be priminimų Juozas žinotų, kada laikas eiti dar vienos donacijos.

„Vyrai kraujo gali duoti dažniau nei moterys. Pastarąjį kartą klinikose buvau liepos pradžioje, vadinasi, dabar eisiu rugsėjį“, – paklaustas apie pasiruošimą kraujo davimo procedūrai, Juozas tikino, kad svarbiausia laikytis atmintinės nurodymų.

Prieš donaciją reikia gerai pailsėti, pavalgyti, nerūkyti, išvakarėse ir kraujo davimo dieną nevartoti svaigiųjų gėrimų, nevalgyti aštrių, riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų, o svarbiausia – būti geros nuotaikos.

Ne mažiau svarbūs veiksmai ir po donacijos. Kraujo davęs donoras, anot medikų, turi pailsėti 10–15 minučių. Stebėti savijautą, nes kartais dėl jaudulio, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius, prieš procedūrą, kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo.

„Kažkada nepaklausiau rekomendacijų. Davęs kraujo ėjau žaisti krepšinio ir tinklinio. Vakare silpnai jaučiausi, skaudėjo galvą“, – daugiau, anot ne vienu pažymėjimu apdovanoto J.Vaitkevičiaus, jis tokių klaidų nedaro, o kraujo stygių donacijos dieną kompensuoja papildomu vandeniu, lengvu maistu ir kokybišku poilsiu.

Kviečia būti neabejingus

Pirmuosius kelerius metus skaičiavęs kraujo donacijas, pastarąjį dešimtmetį vyras to nebedaro. Tikslas – ne kiekis, o galimybė būti naudingam, padėti.

„Tiesa, yra žmonių, kurie skaičiuoja už mane“, – pašnekovas dirstelėjo į simbolišką suvestinę, kuria pasidalijo savo „Facebook“ profilyje. Joje – šešiolika donorystės metų, 85 donacijos, 39 l kraujo ir 255 gyvybės, prie kurių išsaugojimo Juozas prisidėjo.

Nors vyras nemėgsta planuoti labai toli į ateitį, kraujo duoti tikisi dar ilgai. Vyrai tai gali daryti iki 65-erių metų. Jei laikytųsi dabartinio grafiko, sulaukęs minėto amžiaus, Juozas savo sąskaitoje turėtų apie 160 donacijų. Tačiau taip toli kuklusis donoras nežiūri. Net ir 100 donacijų riba jam atrodo labai miglotai.

„Ne skaičius esmė. Bet sakiau, kai jau eisiu 100-ąjį kartą, drauge vesiuosi žmoną. Jai bus pirmas kartas. Žinoma, aš juokauju. Ji paniškai bijo adatų“, – vis dėlto, anot Juozo, keli artimieji pasekė jo pėdomis. Sūnus Lukas, broliai ir sesės taip pat yra kraujo donorai. Juozas įsitikinęs: kuo daugiau donorų – tuo geriau.

„Tokie mes jau esame, jei tik galime – atidedame. Anksčiau ir aš įsivaizdavau, kad žmonės neserga. Pakako kelis kartus apsilankyti ligoninėje, pereiti koridoriais. Turbūt kiekvienam reikia tai patirti, kad imtų kitaip galvoti. Čia kaip su kovidu. Žmonės neigė jo egzistavimą, kol patys nesusidūrė“, – būti neabejingus kvietė kraujo donoras.

Pasak klinikų, Kraujo centre jaučiamas kritinis visų kraujo grupių trūkumas, o tai ypač aktualu artėjant ilgajam šventiniam savaitgaliui.

Klinikų kraujo centro vadovė Diana Remeikienė pažymi, kad atėjus atostogų metui ir atšilus orams, tampa vis sunkiau pritraukti kraujo donorus.

„Šiuo laikotarpiu visuomenės pagalba itin reikalinga, nes vasarą jaučiamas didesnis nei įprastai donorų trūkumas. Deja, vasarą kraujo poreikis nesumažėja. Ypatingai svarbu, kad daugiau donorų apsilankytų Kraujo centre prieš šventines dienas, kai padaugėja traumų, nelaimingų įvykių skaičius, o tuo pačiu ir kraujo poreikis“, – sako medikė.

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė yra ne mažesnė nei 50 kilogramų.

„Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

Anot centro, tiriant kraujo donorus pernai rasta mažiau hepatitų B ir C, tačiau daugiau sifilio. Tai rodo centro medikų atlikta kraujo donorų infekuotumo infekcijomis 2021 metų apžvalga.

Joje teigiama, kad pernai privalomai tiriant kraujo donorus dėl infekcijų serologinių žymenų, hepatitų B ir C infekcijos žymenys nustatyti 41 donorui, užpernai – 48.

Tiriant kraujo donorus dėl sifilio pernai nustatyti 33 donorų infekuotumo atvejai, 2020 metais dešimčia atvejų mažiau – 23.

Tiriant kraujo donorus dėl ŽIV infekcijos, nustatyti keturi ŽIV infekcijos atvejai (donacijos). Užpernai ŽIV infekcijos tarp kraujo donorų buvo rasta tiek pat. Tuo tarpu 2015–2019 metais donorų patikros metu ŽIV infekcija vidutiniškai buvo randama nuo septynių iki dešimties atvejų per metus.

Visų infekcijų serologinių žymenų, išskyrus ŽIV, daugiau nustatyta tarp pageidaujančių tapti donorais, lyginant su pastoviais donorais.

Analizuojant septynerių metų (2014–2020) kraujo donorų infekuotumo statistiką, nustatyta, kad infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo – hepatito C per minėtą laikotarpį sumažėjo 7,5 karto, kitų infekcinių žymenų (sifilio, ŽIV ir hepatito B infekcinių) – vidutiniškai 3,2 karto.

ULAC primena, kad siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis.

Nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.

Aptikus infekcinių ligų žymenis, visas donoro kraujas, ar jo komponentai toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.

Apsilankius gydymo įstaigoje, vyrui atlikti kraujo tyrimai. Prabėgus savaitei, vidutiniškai sunkios būklės ir varginamas užsitęsusio karščiavimo Aurimas atvyko į Kauno klinikas. Čia jam diagnozuota ūminė leukemija. Kaip teigė gydytoja hematologė, transfuziologė dr. Rūta Dambrauskienė, ši liga – piktybinė kaulų čiulpų liga, kuria susirgti didesnę riziką turi vyresnio amžiaus žmonės.

„Taip pat tie žmonės, kurie jau gydyti chemoterapija dėl kitos ligos, paveikti radiacijos ar tam tikrų chemikalų, pavyzdžiui, benzeno, – aiškino daktarė. – Tačiau ne visi pacientai, turėję šiuos rizikos veiksnius, suserga ūmine leukemija. Be to, ligos atsiradimui įtakos turi ir genetinės mutacijos, įvykusios kamieninėje kraujodaros ląstelėje.“

Įvertinus Aurimo būklę, jam skirta didelės dozės chemoterapija, o vėliau atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Taip pat vyrui perpilta kraujo komponentų, paruoštų iš beveik 100 donorų kraujo. Kraujo komponentų perpylimas jam buvo reikalingas, nes sergant šia liga sutrinka eritrocitų ir trombocitų ląstelių gamyba.

„Chemoterapija prislopina ne tik piktybinių, bet ir sveikų kraujo ląstelių gamybą, todėl pradėjus gydymą reikalingas kraujo perpylimas, – pažymėjo dr. R. Dambrauskienė. – Kraujo perpylimas šiam pacientui leido užtikrinti kraujavimo rizikos kontrolę, sumažėjo dusulys ir stiprus širdies plakimas, varginantis dėl atsiradusios anemijos.“

Visi kraujo paaukoję žmonės prisideda prie kilnios misijos – gelbėja pacientų gyvybes.

Šiuo metu vyras jaučiasi gerai. „Jaučiuosi dėkingas gydytojai dr. R. Dambrauskienei ir visam personalui už profesionalų darbą ir priežiūrą. Taip pat dėkoju kraujo donorams, kurie savo kilniu darbu prisidėjo prie mano gydymo“, – teigė Aurimas.

Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė pastebi, kad Aurimo istorija – puikus pavyzdys, kaip kraujo donorai gali prisidėti prie pacientų gydymo.

„Visi kraujo paaukoję žmonės prisideda prie kilnios misijos – gelbėja pacientų gyvybes, – sakė dr. D. Remeikienė. – Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis.“

Birželio 14 dieną minima Pasaulinė kraujo donoro diena. Kauno klinikų medikai ir pacientai dėkoja kraujo donorams už kilnų darbą ir pagalbą, gelbėjant pacientų gyvybes, bei ragina nebijoti ir atvykti paaukoti kraujo.

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė yra ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel. nr.: +37037326856, +37037787372, +37037326500.