Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis blogojo – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė.

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens.

Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 metų) ir senjorai (65 metų ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 minutes užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“

Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujospūdžiui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.

Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos

Profesorė perspėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra įvairios, todėl jų simptomai taip pat gali skirtis. Kai krūtinės angina (sindromas, atsirandantis dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo maisto medžiagomis ir deguonimi) pasireiškia klasikiniais požymiais, diagnozuoti nesunku.

„T. y. kai krūtinės angina pasireiškia spaudimu, maudimu, buku skausmu už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės ląstos pusėje, galinčiu plisti į kairę ranką vidine jos dalimi, į petį, kaklą. Tokie skausmai, provokuojami fizinio krūvio ar streso, trunka iki 10–15 minučių, praeina nutraukus fizinį krūvį. Ilgiau užsitęsęs skausmas su prakaito pylimu, dusuliu ar bendru silpnumu gali rodyti besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė O. Dobilienė ir pridūrė, kad, sulaukus tam tikro amžiaus, reikėtų tikrintis reguliariai.

Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį.

Pasak jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, padeda nustatyti žmones, kurių padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tai šiuos žmones paskatina imtis gyvensenos pokyčių, nustačius sveikatos sutrikimų gali būti taikomas medikamentinis gydymas: „Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį – kai tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunesnių kaip 65 metų moterų ir jaunesnių kaip 55 metų vyrų, sirgusių išemine širdies liga, miokardo infarktu, ar buvo staiga mirusių.“

Inovatyvios technologijos gelbsti

O. Dobilienė teigė, kad šiais laikais tiriant ir gydant kraujotakos sistemą svarbų vaidmenį atlieka inovatyvios technologijos. Anot jos, išmanieji laikrodžiai, telefonai, elektrokardiogramos registracijos prietaisai padeda vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos parametrus – pulsą ir jo dažnį, širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdį, kraujo įsotinimą deguonimi.

„Pacientai gali vertinti savo pulso dažnį sportuodami ar užsiimdami kita fizine veikla, identifikuoti širdies ritmo sutrikimus tardamiesi su gydytojais, užtikrinti kraujospūdžio kontrolę. Tikimasi, kad ateityje taip galėsime stebėti ir kraujo parametrus, kuriais galima monitoruoti širdies nepakankamumą, įvertinti miokardo infarkto vystymosi riziką“, – sakė profesorė.

Žemaitijoje gyvenantis pensininkas Vytas pasidalijo patirtimi, kaip susidraugavo su išmaniosiomis technologijomis: „Anūkai man padovanojo išmanųjį laikrodį vien dėl to, kad galėčiau visuomet stebėti savo kraujospūdį. Iš pradžių galvojau, kad tai pinigų švaistymas, nebuvau pratęs visuomet nešioti laikrodį.“

Senolis prisipažino, kad jau ilgą laiką turėjo problemų dėl kraujospūdžio, todėl, gydytojų nurodymu, turėjo dažnai jį tikrinti, o rodiklius – užsirašyti. Laikrodis, anot jo, tai palengvino – dabar viskas vyksta daug greičiau ir paprasčiau.

„Dvynių transfuzijos sindromas atsiranda dėl nenormalios vaisių kraujotakos persiskirstymo per vienos bendros placentos kraujagysles. Dvynys donoras netenka kraujo. Mažiau kraujo prateka pro jo inkstus, jis mažiau šlapinasi, todėl šlapimo pūslė maža arba visai tuščia ir nematoma, mažėja vaisiaus vandenų. Šio dvynio augimas sulėtėja, jis prispaudžiamas prie gimdos sienelės. Dvynys recipientas gauna per didelį kraujo kiekį, inkstai gamina labai daug šlapimo, todėl šlapimo pūslė didelė, pertempta. Širdies veikla tampa nepakankama, prasideda universali vaisiaus vandenė“, – apie sutrikimą pasakoja VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė.  

Kaip rašoma pranešime, negydomas dvynių transfuzijos sindromas dažnai baigiasi tragiškai – dėl išsivysčiusių komplikacijų vaisių žūties tikimybė iki gimdymo yra 80-100 proc., o tais retais atvejais, kai dvyniai išgyvena, sunkių neurologinių komplikacijų (cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, porencefalija, multicistinė encefalomaliacija) pasitaiko apie 15 proc.

Šis sindromas kelia grėsmę ir motinai – dėl žymaus vaisiaus vandenų kiekio padidėjimo greitai didėja gimda (pilvas), pasireiškia pertempimas (sunkumas, skausmas, netgi dusulys). Labai padidėja savaiminio vaisiaus vandenų nutekėjimo rizika, o dėl to – vėlyvo nėštumo nutrūkimo arba ankstyvo priešlaikinio gimdymo rizika. Dėl gimdos pertempimo didėja ir žymaus kraujavimo po gimdymo ar persileidimo rizika.

„Į mūsų centrą kreipėsi pacientė, kuriai 20 nėštumo savaitę buvo nustatytas dvynių transfuzijos sindromas. Įprastai tokiais atvejais siųsdavome konsultacijai ir gydymui į užsienio klinikas, tačiau, pasitarę su paciente, nusprendėme imtis inovatyvaus metodo ir atlikti dvynių placentos kraujagyslių atskyrimą Santaros klinikose. Fetoskopu atlikta operacija – efektyviausias ankstyvojo dvynių transfuzijos sindromo gydymo būdas. Operacijos metu pro nedidelį dūrį moters pilve fetoskopas (specialus instrumentas) įkišamas į gimdą, specialia kamera apžiūrimos kraujagyslės ir patologinės lazeriu uždaromos. Tokia operacija pašalina dvynių kraujotakos sutrikimo priežastį ir ženkliai pagerina prognozę“, – dalijasi pirmą tokią operaciją Santaros klinikose atlikusi gydytoja akušerė ginekologė, Vaisiaus medicinos kompetencijos centro vadovė dr. Jelena Volochovič.

Labai svarbi savalaikė ir tiksli diagnostika. Anot medikių, daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje yra 11–13 proc. Pastaraisiais metais tokio nėštumo atvejų daugėja. Tam įtakos neabejotinai turi vyresnis nėščiųjų amžius ir šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai. Daugiavaisis nėštumas susijęs su didele komplikacijų rizika motinai ir vaisiams. Dėl to, kad gimdoje auga du ar daugiau vaisių, motinai yra didesnė nėštumo nutrūkimo, priešlaikinio gimdymo, mažakraujystės, nėštumo sukelto cukrinio diabeto, hipertenzinės būklės, pogimdyminio kraujavimo tikimybė. Kartais vaisiai vystosi netolygiai, turi raidos patologiją, nenormalų vaisių vandenų kiekį, gimdoje išsidėsto netaisyklingai, gimsta neišnešioti ar net žūsta gimdoje.

Tam, kad laiku būtų pastebėtos galimos komplikacijos, nėštumo metu apsilankymai pas akušerį ginekologą yra dažnesni, nėštumo priežiūra yra individuali bei skiriasi nuo vienavaisio nėštumo priežiūros. Kas 2-4 savaites atliekami ultragarsiniai tyrimai, būtini vaisių raidai vertinti. Nėštumo ir gimdymo eiga labiausiai priklauso nuo vaisių, jų placentų ir dangalų skaičiaus. Prognozė palankesnė, jei mažiau vaisių auga gimdoje ir jei kiekvienas vaisius turi atskirą placentą bei dangalus.

„2017 m. Santaros klinikose įsteigtas Vaisiaus medicinos kompetencijos centras. Daugiaprofilinė komanda, kurios sudėtyje yra įvairių gydytojų specialistų – perinatologų, akušerių ginekologų, genetikų, neonatologų, anesteziologų, vaikų kardiologų, vaikų chirurgų, vaikų urologų, vaikų neurochirurgų, kardiochirurgų ir kitų – konsultuoja nėštumo ir gimdymo priežiūros klausimais, teikia pagalbą esant įvairiai vaisiaus patologijai. Centre sukaupta didžiulė patirtis gydant vaisiaus širdies ritmo sutrikimus, nustatomi reti geniniai sindromai, atliekamos invazinės procedūros, pvz. perpilant kraują dar negimusiems vaisiams“, – naujuoju padaliniu džiaugiasi prof. D.Ramašauskaitė.

Visgi nemažai sveikatos bėdų galima išvengti ar bent nutolinti įsiklausius į savo organizmą ir jo siunčiamus pagalbos signalus. Kaip parodė tinklo „Eurovaistinė“ inicijuotas tyrimas, dažnas lietuvis kasdien ignoruoja tarsi „nekaltus“ simptomus, tokius kaip galvos skausmas, miego kokybė, alkis ar lūžinėjantys nagai, o tai per kelerius metus gali iššaukti daug rimtesnius susirgimus. Kaip išgirsti organizmą – skirtingų ekspertų patarimai.

Situacija gerėja, bet nuo vidurkio dar atsiliekame

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad išsivysčiusiose šalyse pagrindiniai ligų rizikos faktoriai yra tabakas, kraujo spaudimas, alkoholis, cholesterolis, kūno masės indeksas. Toliau sąraše rikiuojasi mažai suvartojamų vaisių ir daržovių bei žemas fizinis aktyvumas.

Lietuva, deja, negali puikuotis aukštais rezultatais nė vienoje iš šių kategorijų. Praėjusiais metais parengtame šalies portrete tarptautinės organizacijos giria Lietuvą už reikšmingus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau taip pat pabrėžia, kad daugeliu rodiklių mes vis dar atsiliekame nuo europinio vidurkio. Pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligos šiandien vis dar yra pagrindinė mirties priežastis. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje dėl jų miršta beveik 18 milijonų žmonių (ir tai sudaro 31 proc. visų mirčių). Tuo metu Lietuvoje net dažniau nei kas antra mirtis (56 proc.) būna sukelta kraujotakos sistemos ligų ir šio skaičiaus iki šiol nepavyko sumažinti.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija  (EBPO) akcentuoja, kad gyvenimo trukmė šalyje auga, tačiau per lėtai, nes nuo EBPO vidurkio atsiliekame net 6 metais. Specialistams susirūpinimą kelia ir lietuvių alkoholio bei tabako vartojimo mastai, taip pat nutukimas (ypatingai ankstyvame amžiuje). Be to, neramina ir pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – tik 43 proc. žmonių (vyresnių nei 15 metų) džiaugiasi labai gera ar gera sveikata, kai šis rodiklis kitose Europos šalyse net penktadaliu didesnis (ir siekia 68 proc.). Senatvėje situacija dar prastesnė – tik 6 proc. senjorų Lietuvoje sakosi esantys visiškai sveiki, kai tuo tarpu EBPO sveika senatve vidutiniškai gali pasigirti 44 proc. respondentų,

Atskiri simptomai paveikia gyvenimo kokybę

Apie didžiausius sveikatos iššūkius liudija ir daugiau nei 50 tūkst. lietuvių iki šiol jau atliktas sveikatos kapitalo testas. Atsakydami į 10 paprastų specialaus sveikatos testo klausimų žmonės atskleidė, kad juos kasdien kamuoja begalė, atrodytų, „nekaltų“ simptomų.  Tie simptomai lemia, kad tik pusė respondentų testo pabaigoje išvydo tokią eilutę: „sveikiname – Jūs sveikatos milijonierius“.

Testo duomenimis, nė pusė dalyvių negalėjo pasigirtu geru, kokybišku miegu  – žmonės skundėsi ne tik norintys daugiau poilsio, bet ir tuo, kad sunkiai užmiega, dažnokai pabunda, o ryte jaučiasi dar labiau pavargę.

Testą sudaryti padėjęs profesorius Rimantas Stukas perspėja, kad smulkūs ignoruojami negalavimai galiausiai veda prie rimtesnių susirgimų.

„Apie 40 proc. gyventojų miegas nekokybiškas, ketvirtadalis yra prastos nuotaikos, niekuo nesidomi, dar ketvirtadalis nesusivaldo stresinėse situacijose, juos erzina net smulkmenos – visa tai rodo, jog tokių žmonių gyvensena alina, sekina organizmą, silpsta imuninė sistema, organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms, mažėja protinis darbingumas ir fizinis pajėgumas“, – testo rezultatus komentavo jis.

Po tokių įžvalgų nenuostabu, kad į klausimą apie peršalimo ligas net penktadalis žmonių atsakė per metus sergantys du ir daugiau kartų, o pusė jų prisipažino sergantys bent vieną kartą per metus.

Kaip rodo testo atsakymai, tik 18 proc. respondentų galėjo pasigirti kasdien išgeriantys du litrus vandens. Net du trečdaliai respondentų atviravo, kad jiems bent kartais skauda galvą, 19 proc. skundėsi dažnokai arba labai dažnai lūžinėjančiais nagais, kartais kraujuojančiomis dantenomis valantis dantis (34 proc.) bei itin didelis skaičius žmonių pripažino, kad jiems kartais trūkčioja akis. Profesoriaus teigimu, šie simptomai gana greitai gali „prikviesti“ rimtesnes ligas.

„Apie 12 proc. dažnai ir labai dažnai skauda galvą – tai gali būti ne tik nuovargio, bet ir pervargimo simptomai. Beveik 75 proc. trūkčioja akis, tai ir pervargimo, ir nevisavertės mitybos pasekmė – trūksta mineralinių medžiagų, ypač magnio. O tai siejasi taip pat su centrinės nervų sistemos veikla, darbingumu. Įvairių kitų medžiagų trūkumą rodo lūžinėjantys nagai – nevisavertės mitybos pasekmė. Nors tai atskiri simptomai, bet žmogaus organizmas yra vientisa sistema, todėl viena ar kita problema paveikia ir visą organizmą – silpta imuninė sistema, dažniau galima susirgti infekcinėmis ligomis, gali paūmėti lėtinės ligos, mažėja darbingumas, sutrinka vidinė darna, ko pasėkoje blogėja gyvenimo kokybė“, – dėstė R. Stukas.

Organizmo pagalbos šauksmas

Tokie žmonių atsakymai nenustebino tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkės Astos Trumpienės, kuri kasdien dalijasi patarimais, kaip įveikti vieną ar kitą negalavimą. Jos teigimu, dėl miego sutrikimų klientai pirmiausia ir kreipiasi į vaistininkus – vieni skundžiasi neužmiegą, kiti miega paviršutiniškai arba prieš laiką atsibunda. Prieš griebiantis vaistų A. Trumpienė visada pataria išmėginti keletą kitų strategijų.

„Prieš ieškant gilesnių problemos šaknų reikėtų išsiaiškinti, ar dėl miego sutrikimų nėra kaltas stresas, psichiką traumuojančios situacijos, ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nikotinu, kofeinu. Iš to seka, kad nemiga besiskundžiantiems pacientams nereikėtų rūkyti, vartoti tonizuojančių gėrimų, alkoholio, miegoti tvankiame kambaryje. Tokie pacientai turėtų laikytis režimo: keltis ir gultis tuo pačiu metu, reguliariai mankštintis, vakare nepersivalgyti, taip pat gerti vaistažolių arbatas arba maisto papildus su melatoninu“, – vardijo ji.

Prieš griebiantis vaistų ir užmušant skausmą kaip simptomą, pašnekovės teigimu, reikia pabūti patalpose, kur nėra ryškaus apšvietimo, triukšmo, išgerti vandens. Reguliariai kylant galvos skausmui reikėtų sureguliuoti mitybą, vartoti B grupės vitaminus, magnio preparatus, normalizuoti miego ir poilsio režimą, vengti tvankių ir užterštų patalpų. Jei po šių rekomendacijų galvos skausmas vis tiek kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis išsiaiškinti ar tai nėra rimtų ligų simptomas.

Komentuodama mažai išgeriamo vandens rezultatus vaistininkė pabrėžė, kad žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių. Todėl negeriant pakankamai vandens jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, vangumas. „Dehidratacija gali sukelti galvos skausmą, netgi migreninį. Todėl vandens gėrimas turi tapti įpročiu, padėsiančiu išsaugoti gerą nuotaiką ir sveikatą“, – ragino ji.

Sparčiausiai auga kraujotakos ligomis sergančių pacientų skaičius, kuris per metus augo 31 tūkst. naujų atvejų ir šiuo metu sudaro beveik 228 tūkst. pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad panaši tendencija prognozuojama ir 2018 metais.

Daugiausia, net 66 proc. visų pacientų, vartojančių kompensuojamuosius vaistus ligoms gydyti, serga kraujotakos ligomis. Šios grupės vaistams paciento priemokos sumažėjo apie 35 proc., o nervų sistemą veikiančių vaistų grupėje, kurią vartoja apie 18 proc. pacientų, - apie 27 proc.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, pakeitus vaistų bazinių kainų ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarką, priemoka pacientams vidutiniškai mokama už receptą sumažėjo per pusę - nuo 5,7 iki 2,86 euro.

„Matome labai aiškią teigiamą dinamiką ir pagal 2018 m. trečiojo ketvirčio duomenis prognozuojame, kad 2018 m. pacientų priemokų suma sumažės apie 27 proc. nuo 55 iki 40 mln. eurų. Šie 15 mln. eurų turi labai aiškią ir apčiuopiamą vertę kiekvienam pacientui. Sutaupymo rezultatus pajus pačios įvairiausios ligonių grupės, nes pradėtas kompensuoti 41 naujas vaistas bei padidinti kompensavimo lygmenys“, - pabrėžė viceministrė K. Garuolienė.

Pasak viceministrės, ne tik kainos, bet ir prieinamumo pokytį pajuto labai įvairios pacientų grupės: nuo onkologinėmis ligomis sergančiųjų iki paliatyvios slaugos reikalaujančių ligonių.

Šiemet, įrašius naujas veikliąsias medžiagas ir indikacijas, pradėtas kompensuoti 41 naujas vaistas, kuriuo iki šiol gydymas nebuvo kompensuotas. Pacientams nuo lapkričio mėnesio yra prieinamas gydymas kompensuojamaisiais vaistais, skirtais lėtiniam hepatitui C, melanomai, limfomai, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti, proveržiniam skausmui, esant onkologiniam susirgimams, mažinti.

Autoimuninės kilmės ligoms gydyti vaistai perkelti į A sąrašą, o nuo sausio 1 dienos kardiologinėmis ligomis sergantiems reikalingų vaistų kompensavimo lygis pakeltas iki 100 proc. Taip pat pirmą kartą per daugelį metų papildytas kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas ir padidintas išrašomų medicinos pagalbos priemonių kiekis.

Statistika rodo, kad sunkiomis ligomis sergantys žmonės turi vis daugiau galimybių įsigyti jų gydymui gyvybiškai svarbių kompensuojamųjų vaistų. Pasak SAM atstovų, to pasiekti pavyko per šiuos metus ne tik išplėtus kompensuojamųjų vaistų sąrašą, bet ir sutaupius 15 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad, pradėjus įgyvendinti kainodaros pakeitimus, perkančiajam kompensuojamus vaistus mokama paciento priemoka už receptą vidutiniškai sumažėjo apie 2,8 euro.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Lietuvoje kasdien šimtai žmonių išgirsta skaudžias diagnozes, kovoja ir gyvena su įvairiomis ligomis bei negalavimais.

„Deja, kol kas pirmaujame Europoje pagal širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų skaičių, daugybė žmonių kovoja su vėžiu, gyvena su diabetu. Kiekviena liga yra didelis iššūkis ir išbandymas, rūpestis ligoniui, jo artimiesiems, medikams. O žinojimas, kad reikalingi vaistai ar gydymo priemonės yra prieinamos ir kompensuojamos, tą rūpestį bei nerimą gerokai sumažina. Būtent to ir siekėme išplėsdami kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, - sako A. Veryga.

Anot ministro, šie pokyčiai ir daugiau galimybių sergantiesiems ypač svarbu, nes 30 proc. mūsų šalies pacientų serga kraujotakos sistemos ligomis ir net 8 proc. yra diagnozuotas onkologinis susirgimas.

– Dėl kokių priežasčių gali sutrikti kraujotaka?

– Įsivaizduokime, kad mūsų kraujotaka yra lyg sudėtingos struktūros vamzdynas, kuris paklūsta hidrodinaminiams dėsniams. Šie dėsniai susiję su vamzdyno pralaidumu, jo išsišakojimu, įvairių vamzdžių spindžiu. Daug lemia skysčio klampumas, tirštumas, takumas, sudėtis ir kitos savybės.

Kraujo tėkmei gali būti svarbus ir kraujagyslės standumas, elastingumas, jos gebėjimas susitraukti ir atsipalaiduoti. Kraujas teka arterijomis ne kaip vandens srovė, o pliūpsniais. Tuo galime įsitikinti, čiuopdami pulsą kakle, ties miego arterija, ar rankoje.

Kartais kraujotaka sutrinka dėl to, kad kraujas nepriteka iki organo. Jei kraujagyslė plyšta ir išsilieja kraujas, tokiu atveju susidaro hemoragija. Tai reti atvejai. Kur kas dažniau pasitaiko išemija, kai kraujas nepasiekia svarbių organų, susiaurėjus kraujagyslės spindžiui. Ją gali užkimšti trombas.

Išemija gali išsivystyti įvairiuose organuose, pavyzdžiui, žarnyne, širdyje, odoje, galvos smegenyse. Jei kraujas nepriteka iki tam tikros galvos smegenų dalies, tai sukelia išeminį insultą, jei užkemšama širdies vainikinė kraujagyslė – kyla infarktas, o jei trombas nukeliauja su krauju ir užkemša plaučių arteriją, išsivysto plaučių tromboembolija.

– Ir tokiu atveju žmogaus gyvybei iškyla pavojus?

– Šios grėsmingos gyvybei komplikacijos neatsiranda per vieną dieną, jos bręsta pamažu, o žmogus gali nieko neįtarti. Įsivaizduokite, atėjote į operos spektaklį, iš pradžių scenoje mirtina tyla, nuleista uždanga, tamsu, orkestras negroja, bet staiga įsižiebia prožektoriai, dirigentas mosteli lazdele ir su trenksmu pasigirsta fanfaros. Taip ir insultas gali smogti visa jėga. Bet tai jau komplikacija, nėra jokių abejonių, kad ligos procesas pradėjo vystytis gerokai anksčiau.

Yra daug įvairių teorijų apie ligų kilmę. Svarbu suprasti, kad ne tik neurologinių, bet ir kitų ligų priežastis yra pakitusi kraujo sudėtis. Dėl to gali sulipti kraujo kūneliai trombocitai, eritrocitai, išopėti kraujagyslių sienelės, atsirasti aterosklerotinių plokštelių. Tos plokštelės gali atplyšti, nukeliauti su kraujo tėkme ir užkimšti kraujagyslę.

Manoma, kad kraujo sudėties pakitimai sukelia daugelį neurologinių ligų. Netgi tokių, kaip Alzheimerio ar Parkinsono.

– Kaip išgelbėti nervines ląsteles nuo žūties?

– Jei kraujagyslė užsikemša, apmiršta galvos smegenų audinys, o tai reiškia, kad pranyksta ir tam tikrai smegenų zonai būdinga funkcija. Laimė, neuronai gali kurį laiką atrodyti tik kaip mieganti gražuolė, bet vėliau jų funkcija gali atsikurti. Ši nervinio audinio savybė vadinama neuroplastiškumu, ji yra labai svarbi. Siekiant, kad atsigautų smegenų ląstelės, reikia kuo skubiau atkurti kraujo tėkmę. Gydant išeminį insultą brangi kiekviena minutė.

Dar svarbesnė yra profilaktika. Yra svarbu, kad pacientas ateitų pas gydytoją pajutęs pradinius ligos simptomus. Mes turime šalinti priežastį, kuri sukėlė šiuos negalavimus. Kai įvyksta katastrofa, gydymas būna kur kas sudėtingesnis. Rodos, Kinijoje buvo taikoma tokia praktika: imperatoriaus rūmų gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius būdavo sveikas. Kai jis susirgdavo, gydytojas likdavo be pinigų. Manau, ir dabar medikų uždavinys – užtikrinti, kad žmonės būtų sveiki.

Kinijoje buvo taikoma tokia praktika: imperatoriaus rūmų gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius būdavo sveikas.

– Kokie negalavimai gali liudyti, kad sutriko kraujotaka?

– Jų yra labai daug. Mes simptomus klasifikuojame į sindromus: galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, trumpalaikės atminties spragos, mirguliavimas akyse, galūnių, veido ar kitos kūno vietos tirpimas. Tai rodo, kad pagrindinis mūsų kūno kompiuteris – galvos smegenys – ėmė prasčiau veikti. Taip gali atsitikti, jei žmogaus kraujas yra pernelyg tirštas, prasti jo rodikliai, jei mažai geriama skysčių. Ilgainiui tai gali prišaukti insultą.

Kad taip neatsitiktų, būtina gydyti padidėjusį kraujospūdį, reguliuoti kraujo sudėtį. Šios medikamentinės priemonės veikia kaip insulto prevencija.

– Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja visame pasaulyje. Pasigirsta nuomonių, kad Vakarų medicina bejėgė kovoti su šiomis blogybėmis.

– Manau, laikas atsigręžti į Rytų mediciną, ypač dėl sukauptos ligų prevencijos patirties. Šiuolaikinė medicina daug pasiekė, ji pranoko indų, japonų, kinų, Tibeto mediciną (tai rodo sudėtingos chirurginės operacijos, gebėjimas persodinti donoro organus), bet trūksta patirties, kaip apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų. Rytų medicina sukaupė daug žinių apie natūralias prevencijos priemones, kurios gali apsaugoti nuo kraujotakos sutrikimų, taip pat nuo insulto ir infarkto.

– Kodėl mokslininkai susidomėjo fermentais?

– Yra žinoma, kad tam tikros bakterijos gamina svarbų fermentą natokinazę. Ištyrus šią biologiškai aktyvią medžiagą, paaiškėjo, kad ji mažina kraujo klampumą. Pavyzdžiui, nuo seno japonai fermentuoja virtas sojų pupeles, šis populiarus patiekalas vadinamas natu.

Sojų pupelėms rauginti naudojamos bakterijos atlieka svarbų darbą – mažina kraujo klampumą. Jei kraujas nėra klampus, mažiau ir įvairių kraujotakos komplikacijų. Japonija neatsitiktinai garsėja pasaulyje savo ilgaamžiais. Pagal tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę Japonijos moterys užima pirmą vietą pasaulyje, nuo jų nedaug atsilieka ir vyrai. Tyrinėdami šį reiškinį mokslininkai rėmėsi prielaida, kad tai galėjo lemti Japonijos gyventojų mitybos tradicijos.

Iš tikrųjų svarbu ne tik tai, kiek ilgai gyvena žmogus, svarbu, kad jo nevargintų silpnaprotystė, atminties spragos, kad jis galėtų judėti ir būti savarankiškas.

Natokinazės atradėjas – japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi, 1980 m. atlikęs eksperimentus Čikagos universitete, JAV. Ieškodamas kraujo krešulius trombus tirpdančių savybių, jis tyrė šimtus natūralių medžiagų. Valgyti fermentais papildytą maistą nėra pagrindinis jo patarimas, bet vienas iš jų. Mes, medikai, turime įsiklausyti į šį patarimą. Ypač tie, kurie užsiima ligų profilaktika.

– Ar tikrai natokinazė gali įveikti senstant vis labiau tirštėjantį kraują?

– Tai įrodo klinikiniai tyrimai. Yra keli kraujo rodikliai. Natokinazė neskystina kraujo kaip medikamentai, vadinamieji tiesioginiai antikoaguliantai, kuriuos skiriame dėl širdies ritmo sutrikimų ar patyrus miokardo infarktą. Antikoaguliantai gelbsti įvykus katastrofai, pavyzdžiui, ištikus insultui suleidžiama tam tikrų preparatų, todėl apmirusi smegenų zona atsigauna. Tai rimtas gydymas, kuris taikomas pacientui patekus į specializuotą kliniką, kurioje įmanoma atlikti sudėtingus šiuolaikinius tyrimus.

Kiti vaistai, kuriuos žinome kaip gerinančius kraujo tėkmę, pavyzdžiui, aspirinas, varfarinas, skystina kraują (tai netiesioginiai antikoaguliantai). O fermentas natokinazė veikia kitą kraujo rodiklį – jo klampumą. Tai reiškia, kad kraujyje nesukimba nei eritrocitai, nei trombocitai. Eritrocitai pasidaro plastiški, gali susiploti ir pralįsti pro smulkiausią kapiliarą, jie neįstringa ir jo neužkemša.

– Ar neįmanoma paveikti kraujotakos maisto produktais? Juk kai kurie jų tirština kraują, todėl galbūt jų vertėtų atsisakyti?

– Reikia atkreipti dėmesį į antioksidantus. Yra žinoma tokia laisvųjų radikalų koncepcija. Dėl jų kyla įvairūs uždegimai, išsivysto vėžys, insultas, išsėtinė sklerozė ir kitos ligos. Antioksidantai naikina laisvuosius radikalus. Hidroksitirozolis yra viena pagrindinių Viduržemio jūros regiono dietos dalių. Šio regiono žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai. Pasirodo, jų maiste gausu antioksidantų. Natūralus antioksidantų šaltinis – tai jūrų gėrybės, alyvuogių aliejus, šviežios daržovės ir vaisiai.

Natokinazės fermentas su hidroksitirozoliu naudingas daugeliu atveju ir kaip sveikatos stiprinimo, ir kaip ligų profilaktikos priemonė. Žinoma, norint būti sveikam, būtina daugiau dėmesio skirti ir fiziniam aktyvumui, dietai, teigiamoms emocijoms, poilsiui, miegui.

– Ar natokinazės fermentas saugus? Ar yra duomenų apie nepageidaujamą poveikį?

– Saugumas – esminis dalykas. Juk nesvarbu, kokia liga serga žmogus, pagrindinis gydytojo darbo principas – nepakenkti, net jei nieko negali padėti. Dar neteko susidurti su pacientais, kuriems išsivystė koks nors šalutinis poveikis dėl natokinazės. Labai svarbu, kad gydytojas bendrautų su pacientu, įgytų jo pasitikėjimą, išsklaidytų visas abejones. Tai kasdienis mūsų darbas.

Be jos nebus nei sveikatos, nei laimės, nes svarbiausi audiniai, kurie atsakingi už protinę veiklą, intelektą, orientaciją, atmintį, motoriką, net už žmogaus egzistavimą, yra susiję su kraujotaka.

Kraujas turi svarbią biologinę reikšmę, nes tai gyvybės pagrindas, o be kraujotakos nefunkcionuoja nei viena sistema, nei vienas organas žmogaus kūne. Tačiau daugelis žmonių susimąsto apie tai, kad reikia stiprinti kraujotaką tik tada, kai užklumpa įvairios ligos, rašoma pranešime spaudai.

– Dėl kokių priežasčių gali sutrikti kraujotaka?

– Galime sakyti, kad kraujotaka – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą ir gerą organizmo funkcionavimą. Įsivaizduokime, kad mūsų kraujotaka yra kaip sudėtingos struktūros vamzdynas, kuris  paklūsta hidrodinaminiams dėsniams. Šie dėsniai susiję su vamzdyno pralaidumu, jo išsišakojimu, įvairių vamzdžių spindžiu. Daug lemia skysčio klampumas, tirštumas, takumas, skysčio sudėtis ir kitos savybės. Kaip ir vandentiekyje, tam tikromis specifinėmis sąlygomis, kraujas cirkuliuoja mūsų organizme.

Kraujo tėkmei gali būti svarbus taip pat kraujagyslės standumas, elastingumas, jos gebėjimas susitraukti ir atsipalaiduoti, nes kraujas neteka ištisai  arterijomis kaip vandens srovė, o pliūpsniais. Tuo mes galime įsitikinti čiuopdami pulsą kakle, ties miego arterija, ar rankoje.

Kartais kraujotaka sutrinka dėl to, kad kraujas nepriteka iki organo.  Jei kraujagyslė plyšta ir išsilieja kraujas, tokiu atveju susidaro hemoragija. Tai reti atvejai.

Kur kas dažniau  būna išemija. Tokiu atveju kraujas gali nepasiekti svarbių organų dėl vienos priežasties – susiaurėjus kraujagyslės spindžiui ją gali užkimšti trombas. Išemija gali išsivystyti įvairiuose organuose, pavyzdžiui, žarnyne, širdyje (miokardo infarktas), odoje, galvos smegenyse. Jei kraujas nepriteka iki tam tikros galvos smegenų dalies, tai sukelia  išeminį insultą, jei užkemšama širdies vainikinė kraujagyslė, kyla infarktas, o jei trombas nukeliauja su krauju ir užkemša plaučių arteriją, išsivysto plaučių tromboembolija.

– Kaip greitai žmogaus gyvybei iškyla pavojus?

– Šios grėsmingos gyvybei komplikacijos neatsiranda per vieną dieną, jos bręsta pamažu, o žmogus gali nieko neįtarti. Įsivaizduokite, atėjote į operos spektaklį, iš pradžių scenoje mirtina tyla, nuleista uždanga, tamsu, orkestras negroja, bet staiga įsižiebia prožektoriai, dirigentas mosteli lazdele ir pasigirsta su trenksmu  fanfaros. Taip ir insultas gali smogti visa jėga. Bet tai jau komplikacija, nėra jokių abejonių, kad ligos procesas pradėjo vystytis gerokai anksčiau.

– Kuo pavojingi trombai?

– Yra daug įvairių teorijų apie ligų kilmę.  Svarbu suprasti, kad  ne tik neurologinių, bet ir kitų ligų priežastis yra pakitusi kraujo sudėtis. Dėl šios priežasties gali sulipti  kraujo kūneliai trombocitai, eritrocitai, išopėti kraujagyslių sienelės, atsirasti aterosklerotinių plokštelių. Tos plokštelės gali atplyšti, nukeliauti su kraujo tėkme ir užkimšti kraujagyslę.

Netgi tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligų patogenezė  yra susijusi su  kraujo sudėties pakitimu ir nepakankama kraujotaka.

Manoma, kad kraujo sudėties pakitimai yra daugelio neurologinių ligų priežastis. Netgi tokių neurodegeneracinių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligų patogenezė  yra susijusi su  kraujo sudėties pakitimu ir nepakankama kraujotaka.

Todėl greta specifinio šių ligų gydymo būtina užtikrinti gerą kraujo tėkmę.

– Kaip įmanoma išgelbėti nervines ląsteles nuo žūties?

– Jei kraujagyslė užsikemša ir toje vietoje nepriteka kraujo, apmiršta galvos smegenų audinys, o tai reiškia, kad pranyksta ir tam tikrai smegenų zonai būdinga funkcija. Laimei, neuronai gali kurį laiką atrodyti tik kaip mieganti gražuolė, bet vėliau jų funkcija gali atsistatyti.  Ši nervinio audinio savybė vadinama neuroplastiškumu, ji yra labai svarbi.

Kad atsigautų smegenų ląstelės, reikia kuo skubiau atkurti kraujo tėkmę.  Todėl gydant išeminį insultą brangi kiekviena minutė. Dar svarbesnė yra profilaktika. Visada primenu savo pacientams, kad vienas centas, skirtas ligos profilaktikai, yra daugiau  nei šimtas eurų, išleistų gydant ligą.

Yra svarbu, kad pacientas ateitų pas gydytoją pajutęs pradinius ligos simptomus. Mes turime šalinti priežastį, kuri sukėlė šiuos negalavimus. Kai įvyksta katastrofa, gydymas būna kur kas sudėtingesnis. Todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti ligos priežastį ir laiku skirti gydymą.

Rodos, Kinijoje buvo taikoma tokia praktika – imperatoriaus rūmų gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius būdavo sveikas. Kai jis susirgdavo, gydytojas likdavo be pinigų. Manau, ir dabar medikų uždavinys – užtikrinti, kad žmonės būtų sveiki. Jei jie neserga, vadinasi, mes gerai dirbame. Tai įmanoma pasiekti, tačiau reikia daug prevencijos priemonių.

– Kokie negalavimai gali liudyti, kad sutriko kraujotaka?

– Jų yra labai daug. Mes simptomus klasifikuojame į sindromus, pavyzdžiui, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai,  trumpalaikės atminties spragos, mirguliavimas akyse, galūnių, veido ar kitos kūno vietos tirpimas. Tai rodo, kad pagrindinis mūsų kūno kompiuteris – galvos smegenys– ėmė prasčiau veikti.

Taip gali atsitikti, jei žmogaus kraujas yra pernelyg tirštas, prasti kraujo rodikliai, jei mažai geriama skysčių. Ilgainiui tai gali prišaukti insultą.

Kad taip neatsitiktų, būtina gydyti padidėjusį  kraujo spaudimą, reguliuoti kraujo sudėtį. Šios medikamentinės priemonės veikia kaip insulto prevencija.

– Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja visame pasaulyje. Pasigirsta nuomonių, kad Vakarų medicina bejėgė kovoti su šiomis blogybėmis. Kas dar gali padėti?

– Manau, laikas atsigręžti į Rytų mediciną, ypač dėl sukauptos ligų prevencijos patirties. Nors  šiuolaikinė medicina daug pasiekė, ji pranoko indų, japonų, kinų, Tibeto mediciną (tai rodo  sudėtingos chirurginės operacijos, gebėjimas persodinti donoro organus), bet  trūksta patirties, kaip apsisaugoti nuo įvairių lėtinių ligų.

Visada primenu savo pacientams, kad vienas centas, skirtas ligos profilaktikai, yra daugiau  nei šimtas eurų, išleistų gydant ligą.

Rytų medicina sukaupė daug žinių apie natūralias prevencijos priemones, kurios gali apsaugoti nuo kraujotakos sutrikimų, taip pat nuo insulto bei infarkto.

– Kodėl mokslininkai susidomėjo fermentais?

– Yra žinoma, kad tam tikros bakterijos gamina svarbų fermentą natokinazę. Ištyrus šią biologiškai aktyvią medžiagą paaiškėjo, kad ji mažina kraujo klampumą. Pavyzdžiui, nuo seno japonai fermentuoja virtas sojų pupeles, šis populiarus patiekalas vadinamas natu.

Sojų pupelių rauginimui naudojamos bakterijos atlieka svarbų darbą – mažina kraujo klampumą. Jei kraujas nėra klampus, mažiau ir įvairių kraujokatos komplikacijų. Japonija  neatsitiktinai garsėja pasaulyje savo ilgaamžiais. Pagal tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę Japonijos moterys užima pirmą vietą pasaulyje, nuo jų nedaug atsilieka ir vyrai. Tyrinėdami šį reiškinį mokslininkai rėmėsi prielaida, kad tai galėjo lemti Japonijos gyventojų mitybos tradicijos.

Iš tikrųjų svarbu ne tik tai, kiek ilgai gyvena žmogus, svarbu, kad jo nevargintų silpnaprotystė, atminties spragos, kad jis galėtų kontroliuoti dubens organų veiklą, galėtų judėti ir  būti savarankiškas, nepriklausomas nuo kitų.

– Ar žinoma, kada pavyko atrasti svarbų fermentą natokinazę? Kas tai padarė?

– Natokinazės atradėjas – japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi, atlikęs 1980 metais eksperimentus Čikagos universitete, JAV. Ieškodamas kraujo krešulius trombus tirpdančių savybių, jis tyrė šimtus natūralių medžiagų. Tai - vienas garsiausių pasaulyje proktologų, atlikęs kelis šimtus tūkstančių kolonoskopijų. H.Sumi kelios knygos išverstos ir į lietuvių kalbą.

Legendinis gydytojas H.Sumi taip pat domėjosi ilgaamžiškumu. Valgyti fermentais praturtintą maistą nėra pagrindinis jo patarimas, bet vienas iš jų. Mes, medikai, turime įsiklausyti į šį patarimą. Ypač tie, kurie užsiima ligų profilaktika.

–       Ar tikrai natokinazė gali įveikti natūraliai su amžiumi vis labiau “tirštėjantį” kraują?

– Tai įrodo klinikiniai tyrimai. Yra keli kraujo rodikliai. Natas neskystina kraujo kaip medikamentai, vadinamieji tiesioginiai antikoaguliantai, kuriuos skiriame dėl širdies ritmo sutikimų ar patyrus miokardo infarktą.

Antikoaguliantai gelbsti  įvykus katastrofai, pavyzdžiui, ištikus insultui suleidžiama tam tikrų preparatų, todėl apmirusi smegenų zona atsigauna. Tai – rimtas gydymas, kuris taikomas pacientui patekus į specializuotą kliniką, kurioje  įmanoma atlikti sudėtingus šiuolaikinius tyrimus.

Kiti vaistai, kuriuos žinome kaip gerinančius kraujo tėkmę, pavyzdžiui, aspirinas, varfarinas, skystina kraują (tai netiesioginiai  antikoaguliantai).

Tuo tarpu fermentas natokinazė veikia kitą kraujo rodiklį – jo klampumą. Tai reiškia, kad kraujyje nesukimba nei eritrocitai, nei trombocitai. Eritrocitai pasidaro plastiški, gali susiploti ir pralįsti pro smulkiausią kapiliarą, jie neįstringa ir jo neužkemša.

– Kuo dar reikėtų papildyti mitybą norint pagerinti kraujotaką?

– Reiktų atkreipti dėmesį į antioksidantus. Yra  žinoma tokia laisvųjų radikalų koncepcija. Dėl laisvųjų radikalų kyla įvairūs uždegimai, išsivysto vėžys, insultas, išsėtinė sklerozė ir kitos ligos.

Antioksidantai naikina laisvuosius radikalus. Hidroksitirozolis yra viena pagrindinių Viduržemio jūros regiono dietos dalių. Ši dieta labai populiari. Šio regiono žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai. Kyla klausimas kodėl? Pasirodo, jų maiste gausu antioksidantų. Natūralus antioksidantų šaltinis – tai jūrų gėrybės, alyvuogių aliejus, šviežios daržovės ir vaisiai. Hidroksitirozolis yra vertingiausia alyvuogių aliejaus antioksidacinė dalis.

–  Kokiais atvejais patartumėte vartoti natokinazės fermentą su hidroksitirozoliu? Kokiomis ligomis sergant? Kas priklauso rizikos grupei?

– Jei žmogus skundžiasi galvos svaigimu, prasta atmintimi, jei mirguliuoja akyse, galima įtarti, kad priežastis prastos savijautos - galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.

Tokia pagalba  greta pagrindinio gydymo praverstų ir sergantiems cukriniu diabetu,  turintiems padidintą arterinį kraujospūdį.

Taip pat gali vartoti ir jauni žmonės, žinantys, kad jų giminėje būta širdies ir kraujagyslių ligų, norint sustabdyti organizme prasidėjusį senėjimo procesą. Tokiais atvejais kraujo tėkmės pagyvinimas – pirmoji  pagalba.

Žinoma, ne vien tai. Būtina daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui, dietai, teigiamoms emocijoms, poilsiui, miegui.

Jei žmogus patyrė miokaro infarktą ar insultą, ypač išeminį insultą, kai krešulys užkemša kraujagyslę ir tam tikroms smegenų ląstelėms pritrūksta deguonies ir maisto medžiagų, patartina skirti natokinazę gerta pagrindinio gydymo.

Kraujagyslių sveikata būtina pasirūpinti ir po operacijų, žinoma stengiantis išvengti hemoraginių komplikacijų.

  – Ar  natokinazės fermentas saugus? Ar yra duomenų apie nepageidaujamą poveikį?

 – Saugumas – esminis dalykas. Juk nesvarbu, kokia liga serga žmogus, pagrindinis gydytojo darbo principas – nepakenkti, net jei nieko negali padėti.  Dar neteko susidurti su pacientais, kuriems išsivystė koks nors šalutinis poveikis dėl natokinazės. Labai svarbu, kad gydytojas bendrautų su pacientu, įgytų jo pasitikėjimą, išsklaidytų visas abejones. Tai kasdienis mūsų darbas.

Traumų priėmimo skyriuje su sutinusia ranka ir Eivenių g. 2 pasirodė 23-ejų metų Š.Č. Dėl negalavimo buvo kaltas žiedas.

Laukta taip ilgai, kad dėl veržiančio žiedo kraujotaka buvo sutrikusi ne tik piršte, bet didesnėje rankos dalyje. 

Ieškodami būdų, kaip nukirpti papuošalą, medikai į pagalbą pasikvietė ugniagesius.

Kampiniu šlifuokliu žiedas nupjautas.

Priežasčių – ne viena

Vyresni nei 75 metų amžiaus pacientai į gydytojus bene dažniausiai kreipiasi būtent dėl galvos svaigimo. Tačiau jo priežasties taip lengvai iškart gali nepavykti nustatyti.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojo neurologo prof. dr. Daliaus Jatužio, galvos svaigimas – galimas įvairių, dažniau vyresniame amžiuje pasireiškiančių ligų požymis.

„Dažniausiai galvos svaigimas yra sąlygojamas įvairių vestibulinės sistemos sutrikimų. Jie yra susiję su klausos, regos bei kojų giliųjų jutimų silpnėjimu. Tad šios ligos lemia tai, kad senyvo amžiaus žmogus ima sunkiai laikyti pusiausvyrą, vaikštant jį mėto į šonus“, – aiškino gydytojas neurologas.

Tačiau svaigimas ne visuomet yra subjektyviai jaučiamas. „Kartais sukimosi lyg karusele ratu žmogus nejaučia ir skundžiasi tik nestabilia pusiausvyra. Todėl neatsitiktinai vyresnio amžiaus žmonės dažniau parkrenta, neišvengimai išauga ir traumų, lūžių rizika“, – pasakojo D. Jatužis.

Nebūtinai insulto požymis

Dažniausiai galvos svaigimas yra sąlygojamas įvairių vestibulinės sistemos sutrikimų. Jie yra susiję su klausos, regos bei kojų giliųjų jutimų silpnėjimu.

Profesoriaus pastebėjimu, su priešlaikiniu galvos smegenų neuronų nebefunkcionavimu susijusios ir degeneracinės ligos. Tačiau jis pabrėžė, kad dažnai neteisingai galvojama, jog pagrindinė galvos svaigimo priežastis – galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. „Kai kurie galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, ypač ūmūs, gali greta kitų simptomų pasireikšti ir galvos svaigimu. Tačiau, pavyzdžiui, nesant kitų insultui būdingų požymių – paralyžiaus, kalbos, regos sutrikimų – gerokai dažnesnės yra jau įvardytos priežastys“, – sakė gydytojas.

Efektyviai gydyti nėra paprasta

Kas galėtų padėtų sumažinti galvos svaigimą? „Pirmiausia būtina nustatyti tikslias jo priežastis. Būtina atmesti grėsmingiausias diagnozes – smegenų kraujotakos sutrikimus ir insulto pavojų, galvos smegenų tumorą, galvos smegenų vandenę. Šiuos sutrikimus reikėtų nustatyti kuo anksčiau ir neatidėliotinai gydyti“, – akcentavo D. Jatužis.

Kitu atveju – esant neurodegeneracinėms ligoms (tam tikrų smegenų vietų atrofijai) arba lėtiniam galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui, persirgus klausos ar vestibulinio aparato ligomis – efektyvų gydymą skirti neretai yra sudėtinga.

„Tuomet rekomenduojama kiek įmanoma koreguoti gyvenimo būdą, elgseną – laikytis atsargumo, kad būtų išvengta susižalojimų. Be to, esama ir nemedikamentinių priemonių – specialūs pratimai vestibuliniam aparatui lavinti. Jie padeda žmogui išmokti prisitaikyti prie turimo vestibulinio defekto ir jį geriau kontroliuoti, svaigimo pojūtis išties ima mažiau varginti“, – aiškino gydytojas neurologas.

Specialios mankštos leidžia pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir gerokai sumažinti kritimų bei traumų riziką. Gydytojas pabrėžė, kad pratimams nereikia specialisto priežiūros, išmokus juos galima atlikti tiesiog namuose, yra įvairių lankstinukų, daug informacijos internete.

Tarp kita ko

Nors turintiesiems padažnėjusį širdies pulsą, permušimus, kava piktnaudžiauti nepatariama, saikingai vartojama ji reikšmingos neigiamos įtakos neturi. Savo ruožtu esant žemam kraujo spaudimui, kada vienas požymių vėlgi yra galvos svaigimas, kava turi net teigiamą poveikį.

Pusiausvyros pratimai

Kad efektas būtų didesnis, galite užmerkti akis.

1. Perkelkite svorį nuo vienos kojos ant kitos. Šį pratimą galima puikiausiai atlikti, specialiai neskiriant jam laiko, pavyzdžiui, valantis dantis: perkelkite visą kūno svorį ant kairės kojos. Dešinę koją kilstelėkite, kad ji nesiektų grindų, ir kelias sekundes išsilaikykite ant kairės kojos. Po to pakeiskite koją.

2. Rankas į šalis, kojas pakaitomis pakelkite. Šis variantas truputį sunkesnis už pirmąjį. Atsistokite tiesiai, rankas ištieskite į šalis. Perkelkite visą svorį ant dešinės kojos, kairę koją sulenkite kampu ir pakelkite į klubų aukštį (kaip nuotraukoje). Kelias sekundes išsilaikykite. Pakeiskite koją. Pakartokite 10 kartų. Jei norite, galite dar pavaikščioti gandro žingsniu.

3. Ženkite viena linija. Suraskite grindyse vientisą liniją, pavyzdžiui, tarp vonios plytelių. Arba įsivaizduojamą liniją. Ženkite šia linija ir žengdama kiekvieną žingsnį sukryžiuokite kojas. Pavaikščiokite pirmyn atgal po kelis kartus.