Nutolusias saulės elektrines šiame žaidime jau anksčiau laimėjusios šeimos iš Tauragės ir Mažeikių rajono sėkmingai naudojasi „Krekenavos“ prizais, kurie aprūpina namus švaria žaliąja energija ir kiekvieną mėnesį padeda sutaupyti pinigų.

Tvariai pagamintus mėsos produktus mėgstantiems žmonėms nereikia sukti galvų dėl nuosavų elektrinių įrengimo. Nėra ir rūpesčių dėl valstybės kompensacijų, kurios šiemet buvo išgraibstytos per kelias valandas tą pačią dieną, vos tik duotas startas paraiškoms įkelti.

„Šių dienų pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos žmonės yra linkę pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių ir aktyviai palaiko permainas. Mes apie tai nuolat primename tūkstančiams savo produkcijos pirkėjų. Suteikiame galimybę rinktis kokybiškus produktus, pagamintus tvariai – naudojant sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

Pasak jo, nekilo abejonių, ar 2024 metais verta organizuoti žaidimą „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“. 2022 ir 2023 metais surengtos akcijos sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo. Progą laimėti nutolusią saulės elektrinę gauna kiekvienas asmuo, perkantis „Krekenavos“ gaminių ir turintis nuosavą būstą, kurį galima aprūpinti žaliąja elektros energija. 

Paprasta registracija – tarsi žaidimo bilietas

Registracija į žaidimą vyksta visą mėnesį nuo vasario 20 iki kovos 20 dienos. Laimėtojas ar laimėtoja paaiškės po loterijos. „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“ nugalėtojo nuosavas būstas bus aprūpintas iš saulės gaminama elektros energija net 24 metus. Tai užtikrins 5 kW galingumo saulės jėgainė. 

Saulės elektrines jau laimėję žmonės sako, kad dalyvauti žaidime buvo labai paprasta – užteko nusipirkti mėgstamų „Krekenavos“ mėsos produktų ir registruoti kvitą interneto puslapyje krekenavos.lt. Sulaukusios skambučių ir informacijos apie išskirtinę dovaną tauragiškių ir mažeikiškių šeimos tuo patikėjo ne iš karto. Taip pat jos patvirtina – norint laimėti, svarbiausia dalyvauti. O registruotis žaidime išties lengva.

Šių metų žaidimo laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį ir informuotas asmeniškai. 

„Krekenavos agrofirmos“ nuotr. 

Pirkėjams rūpi tvariai pagaminti produktai

Aktyvus gyventojų įsitraukimas ir iniciatyvos palaikymas yra ženklas, kad žmonės išgirsta svarbią „Krekenavos agrofirmos“ žinutę ir mato, kaip paprastai gali patys įsitraukti į žaliąsias permainas. Tuo įsitikinęs bendrovės vadovas L. Grikšas.

Jis mano, kad Lietuvoje ir Europoje vykstantiems pokyčiams yra svarbus kiekvienas prie gaminančių vartotojų bendruomenės prisijungęs namų ūkis ir kiekviena įmonė. O kad diegti tvarius sprendimus apsimoka, įrodė patirtis, kai energijos išteklių kainos buvo smarkiai pakilusios.

„Šiuolaikinės technologijos padeda vis efektyviau pasinaudoti švariais atsinaujinančiais energijos šaltiniais: saule, vėju, vandeniu. Kiekvienas galime prisidėti prie šių technologijų pažangos ir palaikyti žaliąsias permainas. Dėl to „Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų“, – dalijosi  L. Grikšas.

Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspūdingai auga

Perėjimas prie švariai pagaminamos energijos gyventojams padeda ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti CO₂ emisijas bei taršą. „Krekenavos agrofirmos“ vadovą L. Grikšą pozityviai nuteikia informacija, kad saulės elektrinių Lietuvoje daugėja.

Energetikos ministerijos duomenimis, pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart ir siekia beveik 90 tūkstančių.

Nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų jau priskaičiuojama beveik 30 tūkstančių. Energetikos bendrovių duomenimis, gaminantys elektros vartotojai pernai į tinklą Lietuvoje patiekė 544 tūkst. MWh elektros energijos – net tris kartus daugiau negu 2022 metais.

Pasak L. Grikšo, tai liudija, kad gyventojai ir verslas siekia tų pačių tikslų – tausoti aplinką bei išteklius ir gyventi švariau.

„Krekenavos agrofirma“ pirmąją savo saulės elektrinę įsirengė prieš penkerius metus. Saulėtomis vasaros dienomis ši elektrinė įmonei užtikrina iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio.

Žaidimo nugalėtoju pernai tapęs gydytojas Almantas Urbanavičius teigė, kad laimėjo žmonos dėka – tai ji paskatino vyrą internetu užsiregistruoti žaidime. „Krekenavos agrofirmos“ produkciją mėgstantis tauragiškis taip ir padarė. Jis linksmai pastebėjo, kad mėsos gaminiai atsidūrė šaldytuve, o po kiek laiko tas pats šaldytuvas ėmė vartoti žaliąją elektros energiją, pagamintą saulės elektrinėje. Tvariai gaminama mėsos produkcija į tauragiškių šeimos namus pritraukė dar daugiau tvarumo.

„Naudodami sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją esame tikri, kad savo pirkėjams siūlome ir kokybiškus, ir aukštesnę vertę turinčius produktus – pagamintus tvariai. Savo pasirinkimais parduotuvėse kiekvienas klientas palaiko mūsų strateginę verslo kryptį – apsirūpinti švaria energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Savo ruožtu „Krekenavos agrofirma“ palaiko permainas, kurių siekia daugybė gyventojų, planuojančių įsirengti saulės elektrines ant savo namų arba įsilieti į bendruomenę, kuri naudojasi nutolusiais saulės parkais. Antrus metus iš eilės organizuojame akciją, kuria skatiname žaliuosius pokyčius: vienam iš mūsų produkcijos pirkėjų dovanosime saulės elektrinę“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

Naudodami sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją esame tikri, kad savo pirkėjams siūlome ir kokybiškus, ir aukštesnę vertę turinčius produktus.

Laimėti nutolusią saulės elektrinę – paprasta

Šiemet registracija į žaidimą vyks visą mėnesį nuo vasario 8 dienos. Laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu, o jo nuosavas būstas bus aprūpintas iš saulės gaminama elektros energija net 24 metus. Tai užtikrins 5 kW galingumo saulės jėgainė iš eparkai.lt saulės parkų platformos.

Pernai žaidime dalyvavo gan nemažai „Krekenavos“ gaminių pirkėjų. Šiemet savo laimę žmonės gali bandyti dar kartą – šansą gauna kiekvienas, turintis nuosavą būstą, kurį galima aprūpinti žaliąja elektros energija.

Tereikia bet kurioje partnerių parduotuvėje nusipirkti „Krekenavos“ produktų ir registruoti kvitą interneto puslapyje krekenavos.lt. Laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį ir informuotas asmeniškai.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas L. Grikšas mano, kad Lietuvoje ir Europoje vykstantiems pokyčiams yra svarbus kiekvienas prie gaminančių vartotojų bendruomenės prisijungęs namų ūkis ir kiekviena įmonė. O kad diegti tvarius sprendimus apsimoka, įrodė praėjusių metų patirtis, kai energijos išteklių kainos buvo smarkiai pakilusios.

Tvarumas įmonėje – kryptingas ir ilgalaikis įsipareigojimas

„Turėdami aiškų ilgalaikį tikslą ir nuosekliai jo siekdami, esame atsparūs įvairiems netikėtiems iššūkiams“, – sakė L. Grikšas. Pasak „Krekenavos agrofirmos“ vadovo, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra visai organizacijai svarbus, strateginis tikslas. Be to, į tvarumą yra orientuotos ir kitos „BaltCap“ fondo valdomos įmonės. „Tik gamindami energiją gamtai draugiškais būdais galime prisidėti prie visuotinių pastangų stabdyti klimato kaitą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Bendrovė prieš pusantrų metų pasirašė 11 metų trukmės sutartį su sertifikuotu žaliosios elektros energijos tiekėju. Savo jėgomis plėtojami ir nuosavi elektros ir dujų gamybos pajėgumai. Pavyzdžiui, pernai liepą pastatyta biodujų jėgainė, naudojanti ir šalutinius gamybos produktus, ilgainiui „Krekenavos agrofirmai“ leis pakeisti vis daugiau gamtinių dujų. Biodujos patenkins iki 99 procentų savo dujų poreikio.

Iš viso per metus „Krekenavos agrofirma“ ir jos valdomi „Arvi kalakutai“ suvartoja apie 16 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Vidutiniškai tiek elektros per metus Lietuvoje pakanka 15 tūkst. namų ūkių. Tad visiška įmonės energetinė transformacija prilygsta tūkstančiams ant privačių namų stogų įrengtų saulės elektrinių.

Prieš ketverius metus pirmąją nuosavą saulės elektrinę įsirengusi „Krekenavos agrofirma“ toliau plėtoja elektrinės pajėgumus, nes yra užsibrėžusi tikslą per metus iš saulės pasigaminti maždaug 14 proc. viso suvartojamo elektros energijos kiekio. Saulėtomis vasaros dienomis ši elektrinė įmonei užtikrina iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio. Energijai gaminti bendrovė ateityje planuoja pasikinkyti ir vėją – statyti nuosavą vėjo jėgainę.

„Kaip ir kiekviena sąmoninga organizacija, siekiame kuo labiau prisidėti prie aplinkosaugos, ar tai būtų taršos, CO2 kiekio mažinimas, ar atsinaujinančių išteklių naudojimas. Tai, kad į tvarumą yra orientuotos visos „BaltCap“ fondo įmonės, mus tik dar labiau įgalina imtis reikiamų žingsnių. Laiku priimti sprendimai ir įgyvendinti tvarumo projektai ne tik atsiperka, bet ir suteikia didelį konkurencinį pranašumą, o mes jau skiname viso to vaisius“, – sako „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

Saulės jėgainę plečia du kartus

Per metus „Krekenavos agrofirma“ ir jos valdomi „Arvi kalakutai“ sunaudoja 16 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Palyginimui, tiek elektros energijos per metus suvartoja apytiksliai 15 tūkst. namų ūkių. Siekdama mažinti poveikį aplinkai ir paliekamą CO2 pėdsaką, bendrovė pernai metų pabaigoje pasirašė 11 metų trukmės sutartį su sertifikuotu elektros energijos tiekėju. Šįmet sutarčiai oficialiai įsigaliojus, bendrovė naudoja tik žalią elektros energiją, pagamintą saulės, vėjo ir hidroelektrinėse.

„Elektros kainas užfiksavome visam sutarties laikotarpiui. Konkrečių kainų įvardinti negaliu, tačiau jos išties palankios ir leidžia mums nemažai sutaupyti“, – užsimena L. Grikšas.

Vien žaliosios elektros energijos pirkimu bendrovė neapsiriboja: jos teritorijoje jau ketvirtus metus veikia saulės jėgainė, kuri saulėtomis vasaros dienomis sugeba užtikrinti net iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio. Šiuo metu vyksta saulės jėgainės plėtra, o iki metų pabaigos jos pajėgumai išaugs du kartus.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas skaičiuoja, kad išplėsta saulės jėgainė padės per metus sutaupyti iki 0,5 mln. eurų – tiek kainuotų jos pagaminta elektra, perkant ją rinkoje.

„Šios investicijos itin greit atsipirks – konservatyviais skaičiavimais, tam prireiks vos penkerių metų. Tai tik dar vienas įrodymas, kad tvarūs sprendimai pasiteisina, o pralaimi tie, kurie delsia“, – sako L. Grikšas.

Norėtų pasikinkyti ir vėją

Nors saulės jėgainės yra efektyvios, jos turi trūkumų: žiemomis saulėtų dienų mažiau, taip pat elektra nėra gaminama naktį. Tuo tarpu vienoje pirmaujančių mėsos perdirbimo įmonėje dalis įrengimų veikia ištisą parą. Didžiausia dalis – net iki 60 proc. – visos elektros energijos suvartojama temperatūrinių režimų užtikrinimui gamybinėse patalpose, to atsisakyti paprasčiausiai neįmanoma.

Siekdama diversifikuoti elektros gamybą, „Krekenavos agrofirma“ dairosi ir į kitas alternatyvas. Viena jų – vėjo jėgainė.

„Vėjas pučia ir naktimis, ir žiemą, taigi vėjo jėgainė padėtų patiems apsirūpinti elektra tuo metu, kai saulės jėgainės „ilsisi“. Esame pateikę užklausas dėl galimybės savo teritorijoje pasistatyti vieną vėjo malūną. Mūsų skaičiavimais, jis galėtų patenkinti apie 15 proc. elektros energijos poreikių per metus, taigi pridėjus saulės energiją patys galėtume pasigaminti net iki trečdalio visos sunaudojamos elektros“, – vardija L. Grikšas.

Tvarumas – nesibaigiantis procesas

Kuomet elektros energijos kaina rinkoje išauga, bendrovė daliai procesų – patalpų ir vandens pašildymo, garo suformavimo – naudoja dujas. Iki šiol jos buvo tik perkamos, bet jau po kelių savaičių pradės veikti biodujų jėgainė, kurioje bus pagaminama apie 50 proc. bendrai sunaudojamo dujų kiekio. Biodujos bus gaminamos naudojant šalutinius gamybos produktus, kurie iki šiol būdavo utilizuojami arba atiduodami atliekų surinkėjams.

L. Grikšo teigimu, biodujų jėgainė yra dar vienas svarbus žingsnis diversifikuojant energetinius išteklius: „Nuolat ieškome tvarių sprendimų, kurie leistų sumažinti energetinių ir kitų išteklių vartojimą, taršą, sąnaudas, palengvinti ar paspartinti procesus. Tas galimybių ieškojimas, kaip padaryti aplinką ir procesus tvaresnius bei švaresnius, yra nesibaigiantis procesas. Tačiau kai galimybės mažinti ribotos ar jau išsemtos, atsigręžiame į kitą pusę: kaip tai pasigaminti patiems?“

Su tvarumu susijęs ir naujausias „Krekenavos agrofirmos“ žaidimas-kampanija „Krekenavos perki – saulės jėgainę laimi“. Bet kurioje prekybos vietoje įsigiję „Krekenavos agrofirmos“ ženklu pažymėtus produktus ir iki liepos 10 dienos užregistravę čekį interneto svetainėje www.krekenavos.lt pirkėjai dalyvauja loterijoje, kurios pagrindinis prizas – 7,5 tūkst. eurų vertės, 6 kW galios saulės elektrinė iš saulėsparkai.lt platformos.

„Daugiausia dėmesio kreipiame į pirkėjų lūkesčius ir kartu su Lietuvos gamintojais nuolat ieškome būdų, kaip pamėgtą produkciją padaryti kuo prieinamesnę vartotojams. Pastebėjome, kad per karantiną sustiprėjo dėmesys vietos gamintojams, o bendradarbiavimas su jais ir yra svarbus veiksnys, užtikrinantis sklandžią tiekimo grandinę. Vietos tiekėjų produkcija prekybos vietas pasiekia greičiau, paprasčiau užtikrinamas gaminių šviežumas, o pirkėjai vietos gamintojų produktus vertina kaip kokybiškesnius“, – teigia V. Budrienė.

Anot jos, visose „Iki“ prekybos tinklo parduotuvėse vartotojai, turintys lojalumo kortelę, iki pat gegužės 16 d. „Krekenavos“ apdorotus mėsos produktus galės įsigyti už specialią kainą.

Lietuviškų produktų vartojimas prisideda prie šalies ekonomikos gerinimo

Marius Jofė, UAB „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas, sako, kad su prekybos tinklu „Iki“ įmonė bendradarbiauja jau daugelį metų. Pasak jo, ši jau ne vieną dešimtmetį trunkanti draugystė leidžia tobulėti ir kasmet padeda užsitarnauti vis didesnį pirkėjų pasitikėjimą.

„Vertiname savo partnerius ir dedame visas pastangas, kad šis bendradarbiavimas būtų sėkmingas ir tenkintų visas puses: vartotojus, prekybos tinklą ir mus. Todėl didžiausią dėmesį skiriame savo produktų kokybei ir siekiame, kad jie būtų prieinami kuo platesniam pirkėjų ratui. Mūsų produkcija – lietuviška, todėl pirkdami vietinių tiekėjų gaminius vartotojai ne tik gauna geros kokybės produktus, bet ir šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu padeda atsigauti bei sustiprėti visos šalies ekonomikai“, – pabrėžia M. Jofė.

Didžiausias dėmesys – kokybei

Įmonės rinkodaros vadovas sako, kad „Krekenavos“ produktus lietuviai mėgsta nuo seno.

„Aukščiausios rūšies produktai sudaro didelę mūsų produkcijos dalį. Natūralu, kad tokių produktų kaina yra aukštesnė. Pirmos ir antros rūšies produktai yra pigesni, todėl prieinami platesniam vartotojų ratui. Mūsų tikslas – kad aukščiausios rūšies mėsos gaminius įsigyti galėtų kuo daugiau žmonių, todėl įvairios akcijos – vienas iš būdų to pasiekti“, – kalba M. Jofė.

M. Jofė sako, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvos vartotojai labai priprato prie įvairių nuolaidų ir prekes dažnu atveju pradėjo rinktis tiesiog pagal tuo metu taikomas nuolaidas. „Ieškoti patrauklesnių kainų yra labai žmogiška ir suprantama. Žinoma, smagu, kad per tokias akcijas kaip ši įmanoma kokybiškus gaminius įsigyti už prieinamesnę kainą. Svarbiausia, kad žmonės to nedarytų aklai. Norėtųsi, kad Lietuvos vartotojai dėmesį skirtų ne tik kainai, bet ir produkto kokybei“, – teigia rinkodaros vadovas.

Apie 16 val. Jonavos rajone esančiame Gaižiūnų kaime pjaunamas medis užvirto ant 46-erių metų darbininko. Nelaimėliui konstatuoti daugybiniai sužalojimai.

Apie 17 val. vienoje iš didžiausių ir moderniausių, kaip skelbiama, mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje – „Krekenavos agrofirmoje“ galvijas ragais sužalojo 43-ejų metų darbuotoją. Moteriai traumuota krūtinės ląsta.

Nelaimėliams kviesti greitosios medikai nepamena, kada paskutinį kartą Kauno apskrityje buvo tokia nelaiminga darbo savaitės pabaiga.

„Mums pigiau produkciją nuvežti į Suvalkus nei į Klaipėdą. Lenkijoje prekybos reguliavimo mechanizmai paprastesni, elektros energija pigesnė, darbo kaštai panašūs kaip ir pas mus. Apskaičiavome, kad dėl kaimynystėje taikomo lengvatinio PVM ir didmeninių kainų į Lenkiją plūstantiems lietuviams šviežią mėsą ir jos gaminius pajėgsime pardavinėti 20-30 proc. pigiau nei Lietuvos prekybos tinkluose. Jau vien dėl mokesčių bazės produktai atpigs 16 procentų. Ir greičiausiai net pigiau nei Lenkijos parduotuvėse“, - skaičiuoja Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas.

Šiandien Lenkijai tenkančio Krekenavos agrofirmos gamybos eksporto dalis pagal vertę sudaro vos 2proc., atitinkamai ji užima apie 5 proc. eksporto krepšelio. L.Grikšas skaičiuoja, kad naujoji veikla pirmaisiais metais Lenkijai tenkančią prekybos dalį turėtų bent padvigubinti.

Mėsos ir mėsos produktų gamybos žemės ūkio kooperatinė bendrovė "Krekenavos mėsa" praėjusiais metais gavo 81,699 mln. eurų pajamų - 10,3 proc. daugiau nei 2013 metais, kai bendrovės apyvarta buvo 74,056 mln. eurų.

Bendrovė pernai uždirbo 779,6 tūkst. eurų grynojo pelno, kai 2013-aisiais buvo patyrusi 306,1 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, teigiama Registrų centrui pateiktoje "Krekenavos mėsos" praėjusių metų ataskaitoje.

Bendrovės pajamos Lietuvoje per metus padidėjo 7,9 proc. iki 62 mln. eurų, Europos Sąjungoje - 5,2 proc. iki 16,1 mln. eurų, NVS šalyse - 2,8 karto iki 3,6 mln. eurų.

Šiais metais "Krekanavos mėsa" planuoja padidinti produkcijos pardavimo apyvartą 15 proc., taip pat numato didinti eksportą.

"Planuojama ne tik praplėsti jau esančius pardavimo kanalus, bet ir toliau didinti pardavimus į ES šalis, ieškoti naujų rinkų", - rašoma įmonės metiniame pranešime.

2015-2016 metais bendrovė taip pat planuoja statyti uždarą mėšlidę su oro valymo įrenginiais. Nurodoma, kad jau yra pasirašyta projektavimo sutartis. "Krekenavos mėsa" šiemet taip pat numato pradėti keisti oro valymo įrenginių filtrus.

Bendrovės pardavimo savikaina per metus ūgtelėjo 9,4 proc. iki 79,3 mln. eurų, veiklos sąnaudos - 35,2 proc. iki 1,3 mln. eurų.

Praėjusiais metais vidutinis bendrovės darbuotojų skaičius buvo 474 (2013 metais - 449).

"Krekenavos mėsos" steigėjai yra Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho šeimos valdomam Kėdainių koncernui "Vikonda" priklausančios įmonės "Krekenavos agrofirma", "Krekenavos pašarai", agrofirma "Josvainiai", "Krekenava" ir "Kartonas". 

Parlamentaro Viktoro Uspaskicho šeimos valdomam Kėdainių koncernui "Vikonda" priklausančios mėsos perdirbimo įmonės " Krekenavos agrofirma" šiemet dėl atvėsintos jautienos eksporto stabdymo planuoja pasiekti 300 mln. litų apyvartą, o kitąmet prognozuoja 15 proc. pajamų augimą, antradienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Rusijos draudimai palietė daugelį didžiųjų mėsos perdirbėjų. Mums pavyko riziką išskaidyti ir rasti naujų rinkų. Šis iššūkis tiesiog parodė, kad galime pelningai dirbti ir be Muitų sąjungos šalių. Tačiau Iš Rusijos trauktis neketiname ir stengiamės susigrąžinti turėtą apimtį, nes pelningumas ten didesnis nei ES", - pasakoja "Krekenavos agrofirmos" generalinis direktorius Linas Grikšas.

Anot jo, pakeisti neprognozuojamą Rusijos rinką gali JAV ir Kinija, su kuriomis derybos dėl Lietuvos sertifikavimo yra baigtos, tačiau leidimų vežti vis dar nesulaukta.