Palyginti su spaliu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su praėjusių metų lapkričiu buvo 33,3 proc. (18,51 euro) brangesnis.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 59,3 euro (pigo 7,8 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 72,07 euro (brango 5,01 euro), trečioje „Norfa“ – 73,36 euro (pigo 0,44 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 75,44 euro (pigo 0,03 euro), penktoje „Iki“ – 75,64 euro (pigo 0,16 euro), šeštoje „Barbora“ – 78,38 euro (brango 4 eurais), septintoje „Last Mile“ – 78,89 euro (brango 2,22 euro), aštuntoje „e-Rimi“ – 79,75 euro (brango 1,39 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 2,1 proc. (1,26 euro), o per metus – 40,4 proc. (17,48 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 50 prekių, pigo dvi prekės, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 47 prekės. Labiausiai brango pigiausia grietinė, fermentinis sūris, pomidorų sultys, cukrus, kiaušiniai, juoda duona.

Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 2,8 proc. (2 eurais), o palyginti su praėjusių metų rugsėju buvo 30,9 proc. (17,32 euro) brangesnis.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 67,22 euro (brango 3,68 euro), antroje vietoje – „Rimi“ 71,64 euro (brango 1,81 euro), trečioje „Norfa“ – 72,18 euro (brango 1,24 euro), ketvirtoje „Barbora“ – 74,22 euro (brango 2,29 euro), penktoje „Iki“ – 74,57 euro (pigo 4,5 euro), šeštoje „e-Rimi“ – 74,79 euro (brango 3,19 euro), septintoje „Last Mile“ – 74,96 euro (pigo 3,06 euro), aštuntoje „Lidl“ – 75,05 euro (brango 2,35 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 1,7 proc. (0,97 euro), o per metus – 38,5 proc. (16,39 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 51 prekė, pigo viena prekė. Labiausiai brango pigiausios pomidorų sultys, pigiausia grietinė, pigiausia varškė, pigiausias fermentinis sūris, saulėgrąžų aliejus, pigiausias jogurtas.

Visiems kitiems moksleiviams krepšelio dydis nepakito – 20 eurų per mėnesį, tačiau jis yra didesnis nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose tik prioritetines kryptis atitinkančioms programoms skiriamas 20 Eurų krepšelis, o likusioms – 15 Eurų krepšelis.

„Neformaliuoju vaikų švietimo krepšeliu Vilniaus mieste jau sėkmingai naudojosi daugiau kaip 25 tūkstančiai 1-12 klasės moksleivių. Krepšelis skiriamas nepriklausomai nuo moksleivio šeimos socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos. Juo kviečiami pasinaudoti visi moksleiviai, besimokantys 1-12 klasėse“, –  sako Vidmantas Mitkus, Vilniaus miesto savivaldybės l. e. Jaunimo skyriaus vedėjo pareigas.

Tėvams reikėtų kreiptis į vieną iš įstaigų ar laisvųjų mokytojų, teikiančių neformalaus ugdymo paslaugas, ir paprašyti sumažinti būrelio kainą krepšelio dydžiu. Pasirašius sutartį, krepšelis skiriamas visiems mokslo metams arba iki kol mokinys lankys užsiėmimus. Krepšelis skiriamas nuo rugsėjo 1 iki birželio 30 dienos. Vienu metu krepšeliu galima pasinaudoti tik vienam būreliui. Nutraukus sutartį su būreliu, galima sudaryti naują – kitam būreliui ar veiklai.

Pasak V. Mitkaus, vaikai atvykę iš Ukrainos taip pat gali pasinaudoti NVŠ krepšeliu – svarbu, kad jie būtų įregistruoti vienoje iš Lietuvoje esančių bendrojo ugdymo įstaigų. Nuo rugsėjo mėnesio pradės veikti ir būreliai ukrainiečių kalba – kultūrinėms vertybėms ir tradicijoms puoselėti, saugant pabėgėlių vaikų tautinį identitetą.

NVŠ krepšelis finansuojamas Valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto bei ES struktūrinių paramos fondų lėšomis.

Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugpjūtį brango 1,6 proc. (1,13 euro), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu buvo 31 proc. (16,82 euro) brangesnis.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 63,54 euro (brango 2,41 euro), antroje vietoje – „Rimi“ 69,82 euro (brango 1,3 euro), trečioje „Iki“ – 70,07 euro (pigo 5,79 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 70,94 euro (brango 1,93 euro), penktoje „e-Rimi“ – 71,6 euro (brango 0,92 euro), šeštoje „Barbora“ – 71,93 euro (brango 5,03 euro), septintoje „Lidl“ – 72,70 euro (brango 0,7 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 78,02 euro (brango 2,55 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 2,7 proc. (1,53 euro), o per metus – 39,9 proc. (16,54 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 50 prekių, pigo dvi prekės. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, grietinė, kava, pigiausios pomidorų sultys, varškė, kiaušiniai, makaronai.

Dažnas iš mūsų, rinkdamasis produktus maisto atsargoms, savo krepšelį pripildo įvairiais daug vietos užimančiais bei mažai maistinės vertės turinčiais maisto produktais. Kad taip nenutiktų, mitybos specialistė Evelina Vilčinskaitė išskyrė pagrindinius produktus, kurie bus ne tik reikalingi, bet ir naudingi organizmui.

Konservuoti maisto produktai

Maisto atsargų krepšelyje svarbu turėti ilgai negendančių, savo maistinių savybių neprarandančių ir greitai bei lengvai pagaminamų maisto produktų, todėl pirmiausia vertėtų neužmiršti konservuotų produktų. Žuvies ar mėsos konservai jūsų organizmą aprūpins reikalingais baltymais, o konservuoti vaisiai bei daržovės taps vitaminų bei kitų būtiniausių maistinių medžiagų šaltiniu. Maisto atsargoms verta turėti įvairių rūšių konservuotų kukurūzų, žirnelių, pomidorų, avinžirnių, baltymais praturtintų pupelių ir kt. – visa tai puiki alternatyva šviežiam maistui.

Kruopos, miltai bei makaronai

Kiekvieno iš mūsų maisto atsargų krepšelyje turėtų atsidurti ir kruopos, kurios, kaip lėtai pasisavinamų angliavandenių šaltinis, aprūpins energija ir ilgam užtikrins sotumo jausmą. Žinoma, renkantis kruopas, reikėtų atsižvelgti į jų galiojimo laiką. Štai didelį ląstelienos kiekį turintys avižiniai dribsniai, esant tinkamoms sąlygoms – sausoje, vėsioje vietoje, hermetiškame inde, laikomi sausi išstovi ne vienerius metus. Tas pats pasakytina ir apie ryžius, kuriuose gausu kalio ir B grupės vitaminų. Be to, dėl ilgo galiojimo termino bei gausaus angliavandenių kiekio, maisto atsargoms turėtume rinktis ir makaronus, taip pat neužmiršti viso grūdo miltų ar miltinių mišinių.

Džiovinti vaisiai ir sėklos

Šviežius vaisius patartina keisti džiovintais vaisiais, kurie išsilaiko daug ilgiau negu švieži bei yra puikus kalio ir maistinių skaidulų šaltinis. Štai razinos, datulės, abrikosai, slyvos yra natūraliai saldūs ir maistingi, o kad nauda organizmui būtų kuo didesnė, patartina rinktis džiovintus vaisius be pridėtinio cukraus.

Taip pat svarbu nepamiršti ir sėklų – moliūgų, linų sėmenų, saulėgrąžų ir kt. Tai vertingas maistingųjų medžiagų, skaidulų šaltinis, jose yra būtinų mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų. Sėklose esantys antioksidantai gali organizmui padėti gintis nuo įvairiausių ligų.

Riešutai

Ypač maistingas, sotumo jausmą suteikiantis, daug vietos neužimantis ir specialių poreikių paruošimo nereikalaujantis produktas – riešutai. Pasak E. Vilčinskaitės, „riešutai yra puikus sveikatai naudingų riebalų, skaidulų ir kitų vertingų maisto medžiagų šaltinis, be kita ko, mus puikiai aprūpinantis energija. Savo maisto atsargose verta turėti skirtingų riešutų rūšių: žemės, anakardžių, pistacijų, graikinių, migdolų ar lazdynų riešutų, iš kurių bus galima gauti daug skirtingų maistinių medžiagų“.

Palyginti su 2021 metų balandžiu, krepšelis atpigo 0,66 euro (1,2 proc.).

Su pigiausiu krepšeliu, sumažinus jo kainą 1,25 euro, lieka „Maxima“, „Norfa“, sumažinusi kainas 0,62 euro, lieka antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje. „Lidl“, sumažinęs kainą 0,61 euro, yra trečioje vietoje, toliau rikiuojasi „Iki“, padidinusi krepšelio kainą 1,39 euro. „Rimi“ sumažino kainas 2,36 euro ir lieka penktoje vietoje. „E-Rimi“ mažina kainas 2,35 euro ir lieka šeštoje vietoje, paskutinėje lieka „Barbora“, padidinusi krepšelio kainą 1,18 euro.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina gegužę, palyginti su balandžiu, pakilo 0,73 euro (1,8 proc.), palyginti su praėjusių metų geguže, – 0,94 euro (2,3 proc.).

Reitinge su pigiausiu krepšeliu yra „Rimi“, jo kainą sumažinęs 0,41 euro. „Norfa“ padidino kainas 0,17 euro ir yra antroje vietoje. Toliau rikiuojasi „Barbora“, padidinusi kainas 0,38 euro. „Maxima“ padidino krepšelio kainą 0,50 euro ir yra ketvirtoje vietoje. E-Rimi mažina krepšelio kainą 0,43 euro ir yra penktoje vietoje. „Iki“ padidino krepšelio kainą 4,15 euro ir yra paskutinėje vietoje.

Palyginti su šių metų kovo mėnesiu, krepšelis pabrango 1 proc. (0,56 euro).

Pasak „Pricer.lt“, padidinusi krepšelio kainą 0,57 euro, pigiausią krepšelį toliau išlaiko „Maxima“. „Norfa“, padidinusi kainas 1,03 euro, išlieka antroje vietoje. „Iki“, sumažinusi kainą 0,17 euro, lieka trečioje vietoje.

„Lidl“ sumažino krepšelio kainą 0,31 euro ir yra ketvirtoje vietoje, tuo metu „Rimi“ didino kainas 1,37 euro ir lieka penktoje vietoje. „Rimi“ e. parduotuvė mažino kainas 0,51 euro ir lieka šeštoje vietoje. „Barbora“ didina krepšelio kainą 1,91 euro ir lieka su brangiausiu krepšeliu.

Populiarių ir gerai žinomų „Pricer.lt“ produktų vidutinio krepšelio kainų balandžio mėnesio analizė rodo, kad, palyginti kovo mėnesiu, kainos pakilo 2,7 proc. (1,06 euro). Palyginti su balandžiu prieš metus, krepšelio kaina buvo 2,1 proc. (0,81 euro didesnė).

2020 metų gruodį Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 8 mėnesį iš eilės. Palyginus su 2020 metų lapkričiu jis sumažėjo -0.96 Eur (1,8 proc.) ir buvo 2,48 Eur (4,4 proc.) pigesnis nei praeitų metų gruodį.

2020 metų gruodžio pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingas

Padidinęs krepšelio kainą +0,29 Eur, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka „Maxima“. „Lidl“, sumažinęs kainas -1,17 Eur, lieka antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje. „Rimi“ mažina kainą -1,20 Eur ir atsistoja į trečią vietą. „Iki“, sumažinęs kainą -2,97 Eur – ketvirtoje vietoje. „Norfa“ sumažina krepšelio kainą -0,42 Eur ir lieka penktoje vietoje. „E-Rimi“ didina kainas +1,34 Eur ir nukrenta į šeštą vietą. „Barbora“, nors ir mažina krepšelio kainą -2,57 Eur, lieka paskutinėje, septintoje vietoje.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų gruodžio analizė rodo, kad lyginant su 2020 metų lapkričiu, kainos krenta -0,53 Eur (-1,3 proc.), 2020 metų gruodžio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo +1,35 Eur (3,6 proc.) didesnė už 2019 metų gruodžio krepšelį.

2020 metų gruodžio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitingas

Reitinge pigiausiu tinklu tampa „Norfa“, krepšelio kainą sumažinęs -1,80 Eur. „Iki“ mažina kainas -0,89 Eur ir atsistoja į antrą vietą. „Rimi“ padidina krepšelio kainą +0,80 Eur ir atsistoja į trečią vietą, ją pasidalindamas su „e-Rimi“, kuris sumažina savo krepšelio kainą -1,66 Eur. „Maxima“ atsistoja į ketvirtą vietą su +0,92 Eur padidinta krepšelio kaina. „Barbora“ mažina krepšelio kainą -0,56 Eur ir lieka šeštoje vietoje.

Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo gruodžio 22 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir „Rimi.lt“, Latvijos e-parduotuvėje „Barbora.lv“ bei Lenkijos e-parduotuvėje „Auchandirect.pl“.

2020 m. spalio Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta šeštą mėnesį iš eilės ir palyginus su 2020 m. rugsėju sumažėjo -1,08 Eur (-2 proc.), ir buvo tik 0.01 Eur brangesnis nei praeitų metų spalio mėnesį. Iki mažiausių žemumų, kurias stebėjome 2018 m. gruodį (50,47 Eur), dar trūksta -4,18 Eur (-7,7 proc.).

2020 m. spalio pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingas

Sumažinęs krepšelio kainą 0,20 Eur, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka „Maxima“. „Rimi“, sumažinęs kainas -2,04 Eur, šoka į antrą pigiausių prekių krepšelio vietą. „Lidl“, padidinęs kainą +0,02 Eur, lieka trečioje vietoje. „Norfa“ didina krepšelio kainą +0,22 Eur ir atsistoja į ketvirtą vietą. „Iki“ didina kainas +0,54 Eur ir atsistoja penktoje vietoje.

„E. Rimi“ -3,17 Eur mažina kainą ir išlaiko šeštą vietą, „Barbora“, nors ir mažina krepšelio kainą 2,89 Eur, lieka paskutinėje, septintoje vietoje.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų spalio mėnesio analizė rodo, kad lyginant su 2020 m. rugsėju, kainos kyla +1,82 Eur (4,7 proc.), 2020 m. spalio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo +2,26 Eur (5,9 proc.) didesnė už 2019 m. spalio krepšelį.

2020 m. spalio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitingas

Reitinge pigiausiu tinklu tampa „Norfa“, krepšelio kainą sumažinęs -0,99 Eur. „Barbora“ didina kainas +2,52 Eur ir krenta į antrą vietą, kur atsiranda ir „Rimi“, didindamas kainas +1,22 Eur. „Maxima“ padidina krepšelio kainą +0,62 Eur ir atsistoja į trečią vietą, palikdama „e. Rimi“ penktoje vietoje su -0,37 Eur sumažinta kaina. „Iki“ labiausiai didina krepšelio kainą +7,93 Eur ir krenta į paskutinę, šeštą vietą.

Matyti, kad tinklai jaučia pirkėjo jautrumą kainoms, todėl pigiausių prekių krepšelio kaina mažėja. Tačiau populiariausių prekių krepšelio produktų kainas kelia dauguma tinklų – matyt tam, kad prieš šventes pasiūlytų pirkėjams daugiau akcijų.

Prekės

Iš stebimų 52 prekių kainų brango 24 prekės, pigo 24 prekės. Brangimo lyderiai – arbata, aliejus.

Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brangsta 10 prekių iš 52 stebimų.

Labiausiai, 10 proc. ir daugiau, pigusios prekės, lyginant su praeitų metų spaliu, yra 5. Labiausiai pigo bulvės, pienas, šokoladas.

Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo spalio 24 d. Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir „Rimi.lt“, Latvijos e. parduotuvėje „Barbora.lv“ bei Lenkijos e. parduotuvėje „Auchandirect.pl“.

2017 metais neformaliojo ugdymo krepšeliui iš viso skirta 8,2 mln., pernai – 11 mln., šiemet – 12 mln. eurų.

Teigiama, kad pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu naudojosi 22 proc. vaikų, o šiemet – 28 proc. Iš viso įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus mokyklose ir kitur lanko daugiau nei 195 tūkst., arba daugiau kaip 60 proc. mokinių.

„Norime, kad į neformaliojo švietimo veiklas įsitrauktų bent 75 proc. visų mokinių. Todėl suplanuotas didesnis finansavimas neformaliojo švietimo prieinamumui didinti, ypač ten, kur tokių užsiėmimų pasiūla vis dar maža, būtent kaimo vietovėse, miesteliuose“, – BNS perduotame komentare cituojamas ministras Algirdas Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, daugėja ne tik vaikų, besinaudojančių neformaliojo švietimo krepšeliu, bet ir teikėjų, siūlančių programas, ir pačių programų.

Jeigu 2017 metais 1054 programas siūlė 1147 teikėjai, tai šiemet užregistruota 1206 laisvieji mokytojai ir organizacijos, siūlančios 2310 programų.

Daugiausia siūloma sporto, choreografijos, muzikos programų, informacinių technologijų, pilietiškumo ir saugaus eismo programų vaikams.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis įvestas 2015 metais kaip tikslinė valstybės dotacija neformaliajam vaikų ugdymui.

Įvairių tiekėjų, organizacijų siūlomas programas akredituoja savivaldybė.

Mokiniui, kurio tėvai pasirašo sutartį su programos tiekėju, valstybė skiria neformaliojo švietimo krepšelį – iki 20 eurų. Dauguma savivaldybių skiria po 15 eurų, dvi savivaldybės – Kėdainių rajono ir Visagino – šiemet skyrė 16,5 ir 20 eurų.