Kaip BNS nurodė teismo atstovas Giedrius Janonis, šiuo sprendimu E. Jakilaičiui iš buvusio politiko K. Krivicko taip pat priteista per 2,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Teismas daro išvadą, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė jokių žinių, faktų ar duomenų, o tik išsakė savo asmeninę nuomonę bei pateikė savo kritinį vertinimą, kuriam turėjo pagrįstą ir objektyvų faktinį pagrindą, susiformavusį ieškovo ankstesnės veiklos bei pasisakymų viešojoje erdvėje pagrindu“, – nurodė G. Janonis.

Pasak teismo atstovo, dėl šių argumentų K. Krivicko reikalavimas pripažinti, kad E. Jakilaičio viešai paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, teismo vertinimu, atmestas kaip nepagrįstas.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

K. Krivickas pernai spalį teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad tikrovės neatitinka, jį žemina E. Jakilaičio teiginiai apie valstybės institucijų valymą nuo „besityčiojančių padugnių“, „antivalstybinio parazito“ delegavimą į „svarbiausią paramilitarinę organizaciją“.

Ieškovas teisme prašė E. Jakilaitį paneigti šiuos pareiškimus Lietuvos šaulių sąjungos arba asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

K. Krivickas taip pat prašė priteisti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Apie mamos mirtį žinomas vyras pranešė antradienį socialiniuose tinkluose.

„Vakar, taip ir neatsigavusi po itin sudėtingos širdies operacijos, Santaros klinikų reanimacijoje mirė mano Mama Virginija. Ji išėjo be skausmo ir kančios, taikiai ir ramiai. Apsupta artimųjų meilės ir dėmesio, jausdama ir žinodama, kad yra mylima mama ir močiutė“, – rašė K. Krivickas feisbuke.

Žinomas vyras prisipažino, kad jo šeimai tai – didžiulė netektis. „Mus siejo ypatingai artimas ryšys. Visi penki mūsų vaikai, jos anūkai, buvo didžiausias jos gyvenimo džiaugsmas. Labai juos mylėjo, globojo ir rūpinosi. Ji buvo mūsų visų mylima ir globojama. Mama bus gyva anūkuose mūsų visų širdyse ir mintyse...“ – rašė daugiavaikis tėtis.

K. Krivicko mamai Virginijai buvo 71–eri.

V. Krivickienė – žurnalistė, pedagogė.

1970 m. baigė Plungės 3-ąją vidurinę mokyklą, 1975 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – žurnalistikos specialybę.

1975–2005 m. buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytoja. Skaitė radijo žurnalistikos kursą: radijo žurnalistikos istoriją, žanrus ir kt.

1995–1997 m. Lietuvos žurnalistikos centro programų koordinatorė.

1997–2005 m. – žurnalo „Mano ūkis“ priedo „Ekonomika“ redaktorė, o nuo 2005 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Bendradarbiavo Lietuvos radijo laidose „Radijas šeimai“, Sveikata, programose vaikams ir moksleiviams. Nuo 1995 m. per Lietuvos radijo 2-ąją programą pradėjo naują tiesioginę psichologinių pašnekesių laidą „Pašnekesiai apie tave ir kitus“.

Trečiojoje kasmetinės stovyklos Raganėje pamainoje dalyvavo Lietuvos kiokušin karatė žvaigždės Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė, Brigita Svinkūnaitė, Edgardas Sečinskis, Eventas Gužauskas, Juras Sokolovas, Paulius Žimantas ir kiti, viešnios iš Vengrijos Edit Abraham (5 dano meistrė, viena iš pasaulio kiokušin karatė žvaigždžių) ir Berta Szalay (2022 m. Europos čempionė), švedė Alayarva Virpi (5 danas), latviai tėvas ir sūnus Vladimiras (5 danas) ir Marekas (4 danas) Lavrinovičiai.

Kasdienių treniruočių metu sportininkai pasirengė baigiamajam vasaros sezono akordui – egzaminams.

Po jų 3 dano meistrais tapo vienas kiokušin karatė pradininkų Lietuvoje Arnoldas Arbatavičius („Rifas“) ir dviejų klubų vadovai Magdalena Kasparė („Geležinis vilkas“) bei Kristupas Krivickas („Oyama“).

Taip pat Lietuvos kiokušin karatė šeima pasipildė šešiais 2 dano meistrais. Tokiu titulu nuo šiol didžiuojasi Ieva Krivickaitė („Shin“), Jelena Savickienė („Energija“), Tomas Lapienis („Osu“), Stasys Kazlauskas („Katana“), Šarūnas Sokolovas („Hokaidas“) ir Domas Sutkus („Rifas“).

Juodu diržu (1 danas) nuo šiol puošis net 45 nauji sportininkai: Agnė Lavrinovičiūtė („Budora“), Paulė Lavrinovičiūtė („Budora“), Tomas Laukaitis  („Budora“), Kamalitdinas Arifchanovas („Ippon“), Oskaras Daukševičius („Ippon“), Vilius Ogaras („Ippon“), Andrius Lukoševičius („Katana“), Nikita Mitiulinas (Jonavos „Kumite“), Rokas Utyra (Jonavos „Kumite“), Arturas Valauskas („Okinava“), Gediminas Dinda („Oriens“), Artūras Saženis („Oriens“), Giedrius Miškinas („Rifas“), Žydrūnas Žagelis („Rifas“), Eitautas Bartuškevičius („Saulės ženklas“), Vidas Bareikis („Saulės ženklas“), Marius Budreckis („Saulės ženklas“), Ramūnas Dešukas („Saulės ženklas“), Martynas Eimontas („Saulės ženklas“), Andrius Jaseliūnas („Saulės ženklas“), Tadas Nevaras („Saulės ženklas“), Vaidotas Petronis („Saulės ženklas“), Benas Sakalauskas („Saulės ženklas“), Narimantas Žigus („Saulės ženklas“), Remigijus Bridikis („Saulės ženklas“), Gintaras Kalinauskas („Shin“), Žygimantas Juškys („Shin“), Jelizaveta Aleksandrova („Shin“), Polina Terentjeva („Shin“), Ugnė Pėlikytė („Shodan“), Marija Sekunda („Shodan“), Urtė Urbonavičiūtė („Shodan“), Aistis Jocius („Shori“), Šarūnas Broga („Spartanika“), Danielius Dvareckas („Sprtanika“), Julija Mingaliova („Spartanika“), Saulius Drėgva („Stoikas“), Justas Galiūlinas („Stoikas“), Tomas Ponelis („Stoikas“), Martynas Rimas („Stoikas“), Donatas Rekus („Stoikas“), Jurgita Spaičienė („Stoikas“), Kastytis Jūronas („Stoikas“), Arnoldas Nargelavičius („Stoikas“), Miglė Misiulytė („Tori“) ir Marius Mekionis („Tornadas“).

Stovyklos instruktoriai-egzaminatoriai buvo Darius Gudauskas, Dmitrijus Aleksandrovas, Margarita Čiuplytė, Vytautas Kalvaitis, M. Lavrinovičius, V. Lavrinovičius, Andžejus Milevskis, Paulius Klapatauskas, Ričardas Poška, Diana Mačiūtė, Vladimiras Silvaško, Eugenijus Šilaika, Artūras Bobelis, Valius Rudys, o stovyklos trečiosios pamainos projekto vadovas – LKKF prezidentas Romas Vitkauskas.

Naują galimybę kelti savo kvalifikaciją Lietuvos kiokušin karatė meistrai turės rugsėjo pabaigoje, kai Pasaulio karatė organizacija (WKO), vadovaujama Kenji Midori, Kielcuose (Lenkija) surengs egzaminą ir pasaulinius juodųjų diržų egzaminus. Seminare kvalifikaciją kels V. Silvaško (6 danas), V. Rudys (5 danas), Gediminas Tankevičius (3 danas) ir Tomas Zienius (3 danas), o egzaminuose į naują lygmenį stengsis žengti 13 lietuvių: 5 dano sieks D. Mačiūtė, E. Šilaika, A. Milevskis, V. Kalvaitis, Remigijus Olšauskas, D. Aleksandrovas ir R. Poška, 4 dano – Jovita Laučiūtė, Andrius Miseckas, Andrius Čelkis ir Jonas Eimontas, o 3 dano – Andžejus Voiniušas ir Remigijus Kersnauskas.

– Kada maisto gamyba atsirado jūsų gyvenime ir kodėl?

– Nuo mažens man knietėjo ruošti maistą gamtoje: kepdavau bulves žarijose, dešreles ant pagaliuko, šašlykus ir kitokius patiekalus. Išvykose su draugais prie ežero visada ką nors kepu, rūkau, eksperimentuoju. Po truputį namuose pradėjo kauptis kepsninės, šašlykinės, rūkyklos, ketaus keptuvės ir dar velniai žino kokie tam reikalingi aksesuarai. Pomėgis virto manija. Visą laisvalaikį praleisdavau gamindamas, ieškodamas naujų receptų, skaitydamas knygas, naršydamas internete ir gliaudydamas maisto ruošimo virš gyvos ugnies paslaptis. Po truputį atsirado minčių užsiimti tuo ne tik laisvalaikiu, bet ir paversti pomėgį pragyvenimo šaltiniu. Taip hobis virto darbu, o darbas – hobiu.

– Ar sutinkate, kad sotus žmogus yra laimingas žmogus? Ar yra skirtumas, kiek laiko ir dėmesio skiriame tam, ką gaminame, kaip gaminame ir ką valgome?

– Sotus žmogus tikrai geriau jaučiasi nei alkanas, matyt, ir laimingesnis. Gaminti reikia su meile, kruopščiai, neskubant. Man tai – tarsi meditacija. Manau, ir maistas daug skanesnis, jei gamindami neužsiimame pašaliniais darbais. Ką valgyti? Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Žinoma, visada reikėtų stengtis maitintis sveikiau, nepiktnaudžiauti kalnu grietinės ir kibiru spirgų, bet ir nepulti į kraštutinumus ar vaikytis madingų dietų.

– Kas svarbiau maisto gaminimo procese – technika, žinios, suvokimas ar kūryba?

– Svarbu viskas, bet gaminimo procese naudojant vien tik techniką ir žinias niekada nejausime malonumo – tai bus tik monotoniškas, tylus, pilkas darbas. Vargu ar taip gaminant išvis kada nors atsiras noras kurti. Kūryba verčia mąstyti plačiau, skatina nesustoti, ieškoti, eksperimentuoti, atrasti. Net ir neturint pakankamai žinių, nemažai klystant, tai teikia malonumą. Kai viduje dega noras, žinios, suvokimas, technika – viskas anksčiau ar vėliau ateis. Visko yra išmokstama.

– Kokių klaidų dažniausiai daro žmones, ruošdami maistą virš gyvos ugnies? Ką jums, specialistui, ypač sunku matyti?

– Dažniausiai nesulaukiama, kada sudegs malkos ar įsidegs anglys. Per anksti pradėtas gaminti maistas apdega, įgauna kartumo, prisigeria nemalonaus kvapo. Jei gaminame tiesiogiai virš žarijų, būtina palaukti, kol jos visiškai pasidengs baltais pelenais. Kita dažna klaida – mėsa ant grotelių dedama tiesiai iš šaldytuvo. Kepsnys iš viršaus jau pradeda degti, o vidus vis dar žalias. Mėsą reikėtų pradėti kepti, kai ji sušyla iki kambario temperatūros. Didžiausias mitas, kad, prieš kepant barbekiu ar karštai rūkant, medžio malkeles reikia mirkyti vandenyje. Rūkimo procesas neprasideda tol, kol iš malkelės neišgaruoja vanduo. Žmonės gaišta laiką mirkydami, o vėliau laukdami, kol tas vanduo išgaruos...

– Ką labiausiai mėgstate gaminti? Ar yra kas nors, ko negalite, nenorite, net nebandote pagaminti?

– Skaniai pavalgyti mėgsta dauguma, bet man taip pat labai svarbus ir gaminimo procesas. Labiausiai mėgstu gaminti tiesiai virš žarijų, virš ugnies. Tuomet turi likti arti kepsninės ar laužo: mėsą apversti, žarijas papurenti, malkų užmesti – visada būna ką veikti. Jeigu minutę kitą ramu, negi praleisi progą tiesiog pažiūrėti ir pasimėgauti šokinėjančiais ugnies liežuviais? Turbūt nėra tokio patiekalo, kurio nenorėčiau gaminti – galbūt vienam ar kitam patiekalui pagaminti tiesiog nėra tinkamų sąlygų ar galimybių. Labiausiai man patinka eksperimentuoti, ieškoti kažko, ko dar niekas nebandė. Ne visada, žinoma, pavyksta, tačiau tai ir yra įdomiausia. Kai pagaliau lieki patenkintas rezultatais, didžiausias atlygis yra matyti, kaip žmonės naudoja tavo receptus, įsiklauso į tavo patarimus.

– Ne tik gaminate, bet ir rašote knygas. Išleidote jų jau tris – „Kristupo Krivicko BBQ užrašai“, „Ugnis šneka, dūmas šnibžda“, „Brolių Grilių pasakojimai“, iš kurių viena net išversta į anglų kalbą. Kas tai – noras dalytis tuo, ką žinote, perteikti kitiems savo pasaulėžiūrą?

– Kaip minėjau, geriausias atlygis yra matyti, kad žmonės sotūs ir patenkinti pasigaminę pagal mano receptą. Tai motyvuoja. Nors knygos paruošimas ir išleidimas yra ilgas, sudėtingas procesas, kartu labai įdomus ir kūrybingas. Visos trys knygos – tai daug kartų išbandytų ir ilgai tobulintų lauko virtuvės receptų knygos, iškeptos su vienu tikslu – atkreipti dėmesį, sudominti, įtraukti, užkerėti ir niekada nebepaleisti iš gyvos ugnies pasaulio.

– Sukūrėte net originalią barbekiu ir grilio tema programėlę. Kas tai?

– „KK BBQ užrašai“ yra nemokama ir analogų Lietuvoje neturinti programėlė. Parsisiuntę ją į savo mobilųjį įrenginį, vienoje vietoje turėsite koncentruotą informaciją beveik apie viską, kas susiję su maisto gamyba. Čia maisto mėgėjai ras spalvingomis fotografijomis ar vaizdo įrašais papildytų receptų. Programėlėje yra daug patarimų, pranešimų apie renginius, naudingų nuorodų į kulinarines laidas, maisto gaminimo grupes, interneto svetaines. Pristatomos ir mėsos, žuvies ir jūrų gėrybių, gurmaniškos maisto parduotuvės, akcijos, nuolaidos, geriausi pasiūlymai, prieskoniai, padažai, virtuvės reikmenys, griliai, rūkyklos ir t.t. Programėlė gyva – nuolat papildomi receptai, kita informacija, dažnai vykstantys žaidimai ir vertingi partnerių prizai suteikia galimybę nemokamai išbandyti įvairių produktų. Nemokamą programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“, „Apple Store“ ar tiesiog interneto adresu www.KKBBQuzrasai.lt.

Man patinka galvoti, kad barbekiu šefai, tarsi žyniai iš praeities, yra senų tradicijų sergėtojai.

– Jūsų šūkis: „BBQ – ne gaminimo, tai gyvenimo būdas.“ Kodėl taip manote? Ar tai galimybė bent trumpam stabtelėti, kai visi nuolatos bėgame?

– Tikrai taip, ir tiksliausiai tai apibūdina mano antros receptų knygos „Ugnis šneka, dūmas šnibžda“ įžanga: „Ugnis hipnotizuoja, priverčia mus susimąstyti... Laikas. Ar tikrai mes jo neturime? Su šiuolaikiniu beprotišku gyvenimo tempu, televizija, internetu, išmaniaisiais įrenginiais, negailestingai keičiasi įprasta, šimtmečiais nusistovėjusi tvarka, o praėjusio amžiaus pradžioje suklestėjusi greito maisto pramonė iš esmės pakeitė maisto vartojimo kultūrą. Šiandien bėgantis žmogus visada gali mėgautis prabanga (ar prakeiksmu?) valgyti vienas. Užsisakę kavinėje ar internetu, mes galime pasisotinti vos už keliolikos minučių. Man patinka galvoti, kad BBQ šefai, tarsi žyniai iš praeities, yra senų tradicijų sergėtojai. Suburkite aplink save šeimos narius, draugus, kolegas. Dalykitės ne tik puikiu, jūsų pačių pagamintu maistu, bet ir savo nuotaika, šiluma. Švęskite šventę, mėgaukitės bendrumo jausmu ir lai niekas jūsų namų nepalieka alkanas. Skleiskite nuoširdumo ir gėrio kupiną atmosferą ir pajusite, kaip gyva ugnis ir aromatingas dūmas padeda jums sukurti ypatingą bendravimo, vienybės ir supratingumo jausmą. Vieną iš tokių ypatingų popiečių, apsupti šeimos ir draugų, užsimerkite. Burnoje tirpstant mėsai gurkštelėkite šalto putojančio gėrimo, pajuskite ramybę ir harmoniją... Tai LAIMĖ. Ar mes turime laiko būti laimingi?"

„Trys pašiukai“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Trys paršiukai

500 g stambiai pjaustytos kiaulienos šoninės be odos,

250 g kiaulienos šoninės juostelių,

200 g čoriso dešros riekelėmis,

kiaulienos prieskonių.

Šiaurės Karolinos barbekiu padažui:

120 ml obuolių acto,

½ šaukšto medaus,

1 šaukšto aitriųjų paprikų dribsnių,

½ šaukšto juodųjų pipirų,

mažo žiupsnelio druskos.

Viską sumaišykite. Galima naudoti iškarto, bet skaniau – po 12 valandų.

Šoninės gabaliukus įtrinkite prieskoniais, čoriso dešros riekeles dėkite ant šoninės abiejų pusių ir vyniokite į keletą šoninės juostelių. Kepkite 130 °C temperatūroje netiesioginėje kaitroje su trupučiu dūmo apie 1 val. iki vidinės 80°C temperatūros. Apskrudinkite po 2 min. kiekvieną pusę tiesiogiai virš žarijų. Supjaustykite ir pilkite ant viršaus padažą.

„Plonas mėsainis“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Plonas mėsainis

Dviem mėsainiams:

200 g brandintos maltos jautienos,

100 g tarkuoto fermentinio sūrio,

4 griežinėlių didelio pomidoro,

2 salotos lapų,

6 „Fazer Street Food“ avižinės poliarinės duonelių su bulvėmis,

druskos,

juodųjų pipirų.

Maltą jautieną pagardinkite druska ir šviežiai maltais pipirais, išminkykite. Suformuokite keturis plonus mėsos paplotėlius po 50 g, guldykite ant aliejumi pateptos lentelės ir pusvalandžiui palikite šaldymo kameroje. Kepkite ant grotelių virš žarijų 180 °C temperatūroje 2 min., mentele atsargiai, kad nesuplyštų, verskite ant kitos pusės, kiekvieną paplotėlį gausiai pabarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite dar 2 min. uždaroje kepsninėje arba pridengę paplotėlius geležiniu dubeniu, kad išsilydytų sūris. Duoneles lengvai paskrudinkite virš žarijų ir darykite mėsainį: duonelė, salotos lapas, mėsos paplotėlis su sūriu, pomidoro griežinėlis, duonelė, mėsos paplotėlis su sūriu, pomidoro griežinėlis, duonelė... Nieko nelaukę suleiskite dantis į šį daugiasluoksnį, sultingą, pomidorų sultimis ir sūriu varvantį mėsainį.

„Iberico kiaulės papilvė ant iešmo“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Iberico kiaulės papilvė ant iešmo

Papilvės, supjaustyta juostelėmis,

druskos,

pipirų,

ridikų, svogūnų laiškų, krapų su grietine,

puodynės virtų bulvių su krapais.

Pagardintas druska ir pipirais mėsos juosteles vingiais verkite ant iešmų. Net nebandykite kepti tiesiogiai virš žarijų – vos tik riebaliukas sušils ir pradės varvėti, jūsų kepsninė pavirs į Joninių laužą. Jeigu bandysite gudrauti ir kepti uždaroje kepsninėje – tada jau nebeatidarinėkite, kol nesibaigs pirolizė. Mėsos vis tiek išgelbėti nepavyks, bet pagailėkite savo blakstienų ir antakių (geriausiu atveju). Kepkite netiesioginėje kaitroje ir būtinai naudokite vandens vonelę riebalams surinkti. Kepsninės temperatūra turėtų būti 110–120 °C. Guldykite iešmelius ant grotelių, kepkite apie 1 val. netiesioginėje kaitroje su vandens vonele, tada pakelkite temperatūrą iki 220 °C ir apskrudinkite. Jeigu temperatūra nepakyla (per mažai anglių, antro ar trečio kepimo anglys, nekokybiškos anglys, velnias žino, ką pridarėte, kad ji nekyla), tada po valandos kepimo žemoje temperatūroje išimkite deflektorius, vonelę. Žarijos turi būti gerai įsidegusios, visiškai pasidengusios baltais pelenais. Apatinė sklendė uždaryta, kepsninės dangtis atviras. Skrudinkite po porą minučių, po 2–3 iešmelius vienu metu. Nuolat vartykite, perkelkite, neleiskite mėsai būti ugnies liežuviuose, nes to rezultatas – pajuodusi mėsa, nemalonus kvapas, kartumas. Nesudeginkite ir iberico papilvė tirps jūsų burnoje. Nepamirškite gaivių ridikų salotų ir virtų šviežių bulvių.

„Kalakutienos iešmeliai su tortilijų vamzdeliais“ / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Kalakutienos iešmeliai su tortilijų vamzdeliais

600 g kalakuto šlaunies be kaulo,

5 šaukštai sojų padažo,

1 šaukštelis druskos,

3 skiltelės trinto česnako,

1 šaukštelis maltų juodųjų pipirų.

Tortilijų vamzdeliams:

4 tortilijų su įvairiais grūdais,

6 šaukštų alyvuogių aliejaus,

4 šaukštų kapotų petražolių,

žiupsnelio druskos.

Nuo kalakuto šlaunies nurėžkite kas nereikalinga – riebalus ir plėves.

Paruoškite marinatą. Mėsą supjaustykite nedideliais gabaliukais ir marinuokite porą valandų. Verkite ant iešmelių ir vartydami kepkite virš žarijų 180–200 °C temperatūroje 10–15 minučių.

Tortilijas, kad geriau susisuktų, šiek tiek pašildykite. Ant kiekvienos po lygiai tepkite aliejų sumaišytą su petražolėmis ir druska, susukite į vamzdelį ir kepkite virš žarijų 180–200 °C temperatūroje 3–4 min., apskrudindami iš visų pusių.

Viską patiekite su ridikais, gražgarste. Iešmelius apšlakstykite alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis.

Anties krūtinėlė su mangų padažu / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Parūkyta, vėliau apskrudinta anties krūtinėlė su mangų padažu

Anties krūtinėlės,

druskos (aš naudojau su citrina ir čiobreliais),

juodųjų pipirų.

Mango padažui:

1 prinokusio mango,

1 šaukšto obuolių acto,

1 šaukšto žuvies padažo,

1 šaukšto sojų padažo,

¼ stiklinės kokosų pieno,

1 šaukšto saldaus aitriųjų paprikų padažo,

1 šaukšto rudojo cukraus,

3 skiltelių česnako,

1 aitriosios paprikos be sėklų,

1 žaliosios citrinos sulčių.

Aštrumą, saldumą ir rūgštumą galite reguliuoti pagal save dėdami truputį daugiau ar mažiau aitriųjų paprikų, česnako, cukraus ir žaliosios citrinos sulčių. Viską sutrinkite su trintuvu, bet ne iki vientisos masės – truputį gabaliukų palikite. Krūtinėlės odą aštriu peiliu įpjaukite skersai ir išilgai, pabarstykite druska, pipirais. Kepsninę įkaitinkite iki 110°C, užmeskite romo statinės kaladėlę ir netiesioginėje kaitroje, su vandens vonele, parūkykite krūtinėlę oda į viršų apie 20 min. iki 40 °C vidinės temperatūros. Kol kepsninę ruošite tiesioginiam kepimui ir pragaro karščiui, krūtinėlę suvyniokite į foliją, kad neatšaltų. Jeigu turite, naudokite ketaus groteles. Anglims įkaitus iki raudonumo (temperatūra apie 200–250 °C) krūtinėlę išvyniokite iš folijos ir apskrudinkite abi puses po minutę. Atsargiai – bus ugnies! Vidinė krūtinėlės temperatūra turi būti apie 55 °C. Neišsigąskite odelės riebaliuko. Jis toks skanus ir tirpsta burnoje, kad pradeda tirpti net kojos.

*Jeigu šildant netiesioginėje kaitroje krūtinėlės vidinė temperatūra netyčia šiek tiek per daug pakilo, nevyniokite į foliją, kol ruošiate kepsninę grilinti.

*Jeigu pasisekė ir krūtinėlės liko, šaltą supjaustykite labai plonai.

Šparaginės pupelės šoninėje / K. Krivicko asm. archyvo nuotr.

Šparaginės pupelės šoninėje

7 šparaginių pupelės vienai šoninės juostelei.

Pupeles nuplaukite, nupjaustykite galiukus ir standžiai vyniokite į šoninės juosteles. Rūkykite apie valandą 110 °C temperatūroje, o pabaigai – 5–10 min. apskrudinkite virš žarijų.

„Toks skundas yra, bet jis dar nėra priimtas nagrinėti“, – BNS penktadienį sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Jo teigimu, teismas sprendimą, ar nagrinėti skundą, priims artimiausiomis dienomis – greičiausiai kitą savaitę.

Buvęs P. Gražulio kolega prašo teismo pripažinti, kad parlamentaras partijos pirmininku tapo neteisėtai ir panaikinti jo įgaliojimus.

„Pateikiau teismui įrodymus, kad 2021 metų birželio 5 dieną Vilniuje vykusiame suvažiavime P. Gražulis „Tautos ir teisingumo sąjungos“ (centristų, tautininkų) pirmininku buvo paskelbtas pažeidžiant įstatus, kurie numato, kad pirmininkas renkamas slaptu balsavimu“, – pranešime teigė K. Krivickas.

Jis tvirtina, kad slapto balsavimo nebuvo, o P. Gražulis partijos pirmininku patvirtintas bendru sutarimu.

„Tai grubus įstatų pažeidimas, o Teisingumo ministerija, kuri privalėjo patikrinti ir įsitikinti ar pirmininko rinkimai vyko laikantis įstatų ir yra teisėti, Registrų centrui pateikė išvadą, kad P. Gražulį registruoti pirmininku galima, todėl jis ir buvo įregistruotas kaip pirmininkas“, – sakė K. Krivickas.

„Pats Krivickas mane pasiūlė“

P. Gražulis BNS teigė, kad vadovauti partijai jo kandidatūrą ir pasiūlė pats K. Krivickas.

„Pirmiausia, pats K. Krivickas mane ir pasiūlė partijos pirmininku ir jis kažkodėl metus tylėjo ir neskundė“, – teigė parlamentaras.

Pirmiausia, pats K. Krivickas mane ir pasiūlė partijos pirmininku ir jis kažkodėl metus tylėjo ir neskundė.

Jis įsitikinęs, kad partijos pirmininku buvęs išrinktas teisėtai.

„Man atrodo, kad viskas pagal partijos įstatus. Keitėm pavadinimą, jis pasiūlė pavadinimą. Ir buvau aš išrinktas pirmininku“, – tvirtino P. Gražulis.

Jo teigimu, pernai birželį partijos suvažiavime Vingio parke dalyvavo apie 100 delegatų, o pirmininku jis patvirtintas bendru sutarimu.

„Ten prieštaravimų nebuvo, visi slaptai. Aš išėjau ir sakiau – kai išrinksit, tai grįšiu. Aš nuėjau į šoną ir pasakė, kad esu išrinktas bendru sutarimu“, – prisiminė P. Gražulis.

K. Krivickas kovo pabaigoje paskelbė pasitraukiantis P. Gražulio komandos Seime dėl parlamentaro ketinimų suartėti su esą į aktyvią politiką grįšiančiu nušalintu prezidentu Rolandu Paksu.

Buvęs šalies vadovas teigė kol kas planų grįžti į aktyvią politiką neturintis.

Tai jis BNS tvirtino trečiadienį po to, kai Kristupas Krivickas pranešė paliekantis Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininko Petro Gražulio komandą dėl šio ketinimų suartėti su esą į aktyvią politiką grįšiančiu R. Paksu.

„Pirmas dalykas, neturiu (susitarimų – BNS), antras dalykas, jei ir turėčiau, nenorėčiau dalytis, nes visa galva esu dabar mėgiamoje veikloje. Mano mėgiama veikla – aviacija. Niekam kitam laiko nėra. Toks mano komentaras“, – BNS trečiadienį sakė R. Paksas.

Paklaustas, ar ketina grįžti į aktyvią politiką, jis atsakė: „Bandžiau atsakyt jums, kad man neįdomu“.

Iš P. Gražulio komandos antradienį apie pasitraukimą paskelbęs jo padėjėju dirbęs K. Krivickas trečiadienį per spaudos konferenciją teigė, kad politikų suartėjimas yra „pats svarbiausias motyvas“, dėl ko nusprendė trauktis.

„P. Gražulis atėjęs ir tapęs Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku aptarinėjo ir turėjo tam tikrų ketinimų suartėti su R. Paksu (...) Ruošėsi grįžimui į aktyvią politinę veiklą, tyliai laukė antro balsavimo dėl Konstitucijos pataisų“, – teigė K. Krivickas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pats P. Gražulis taip pat teigė jokių susitarimų su R. Paksu neturintis.

„Jokių susitarimų neturiu, pirmiausia pats R. Paksas turi apsispręsti, ar jis nori dalyvauti, ar nenori dalyvauti. Kol kas jokių ketinimų, kad dalyvaus politikoje iš jo negirdėjau. Jei išgirstume, tą klausimą, svarstytume“, –  teigė P. Gražulis.

P. Gražulis atėjęs ir tapęs Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku aptarinėjo ir turėjo tam tikrų ketinimų suartėti su R. Paksu.

Politikas neslėpė prieš keletą mėnesių bendravęs su R. Paksu, kalbėjęs apie aviaciją ir su tuo susijusius planus, skrydį per Atlantą.

„Jis kol kas nesiruošia grįžti į aktyviąją politiką. Jis apie tai net nekalba. Kartais, taip, pabendrauju apie skrydį, planus, bet apie politiką nieko nekalba, tai ką aš galiu kalbėti su juo. (...) Šiek tiek užsiminė, sakė, neturiu minčių apie politiką“, – teigė parlamentaras.

Seime sėkmingai įvyko pirmas balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama asmenims, iš pareigų pašalintiems per apkaltą, panaikinti dabar galiojantį draudimą iki gyvos galvos būti renkamiems prezidentu, Seimo nariais ir į kitas pareigas, kam duodama konstitucinė pataisa.

Konstitucijos pataisa numato, kad toks asmuo praėjus dešimčiai metų po apkaltos vėl galėtų kandidatuoti į prezidentus, Seimo narius, kt.

Šie pakeitimai leistų į politinę areną grįžti nušalintam prezidentui R. Paksui. Antras balsavimas dėl pakeitimų turėtų vykti dar šį pavasarį.

R. Paksas anksčiau yra vadovavęs dabar jau neegzistuojančiai partijai „Tvarka ir teisingumas“. Tuomet šiai partijai priklausė ir P. Gražulis.

„Šiandien parašiau pareiškimą ir traukiuosi iš Seimo nario P. Gražulio komandos. Nebedirbsiu jo patarėju Seime. Taip pat atsistatydinu iš P. Gražulio vadovaujamos partijos Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pavaduotojo pareigų“, – skelbia K. Krivickas.

Išplatintame pranešime teigiama, kad tokį apsisprendimą lemia kelios priežastys. Viena iš jų, pasak K. Krivicko, P. Gražulio bandymas karo Ukrainoje akivaizdoje stovėti abiejose pusėse.

„Prieš porą savaičių buvome parengę ir įregistravę Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numatė, kad už Rusijos pradėto karo Ukrainoje viešą neigimą ar Rusijos karinių veiksmų palaikymą ir pateisinimą asmenys bus baudžiami. Tačiau P. Gražulis Seimo posėdyje šias jau įregistruotas pataisas netikėtai atsiėmė“, – rašo K. Krivickas.

Negaliu ir nenoriu dirbti vienoje komandoje su politiku, kuris karo akivaizdoje vienu metu bando stovėti abiejose pusėse.

„Po to, kai praėjusią savaitę tiesioginio eterio metu buvo nutrauktas mano vedamos laidos transliavimas ir laida pašalinta iš televizijos kanalo už tai, kad joje buvo demaskuoti ir įvardinti Lietuvoje gerai žinomi asmenys, viešojoje erdvėje savo pasisakymais aktyviausiai palaikantys Putiną, Rusijos sukeltą karą ir atakuojantys Ukrainą, Seimo narys P. Gražulis stojo į šių asmenų pusę, jis nesutiko viešai pasmerkti šio cenzūros išpuolio, nereikalavo grąžinti laidą į eterį, atsisakė surengti šia tema spaudos konferenciją. Negaliu ir nenoriu dirbti vienoje komandoje su politiku, kuris karo akivaizdoje vienu metu bando stovėti abiejose pusėse“, – taip pat pažymi jis.

K. Krivicko teigimu, apsisprendimą trauktis nulėmė ir tai, kad teismas pripažino P. Gražulį kaltu dėl piktnaudžiavimo.

„Kaip vienas iš antikorupcinės koalicijos steigėjų ir lyderių negaliu ir nenoriu dirbti vienoje komandoje su už piktnaudžiavimą nuteistu politiku“, – pranešime spaudai pažymi jis.

Apie tai jis pranešė ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Seimo nariu P. Gražuliu ir jo patarėju Nagliu Puteikiu.

„Tampu jo (P. Gražulio) patarėju Seime. Tai yra labai logiškas ir nuoseklus veiksmas, apsisprendimas, kadangi mes visi trys esame Tautos ir teisingumo sąjungos vadovai“, – sakė jis.

K. Krivickas taip pat pranešė, kad Teisingumo ministerija oficialiai patvirtino ir įregistravo suvažiavimo sprendimą išrinkti P. Gražulį Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku.

Anot jo, oficialiai taip pat buvo įtvirtintas partijos pavadinimas – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai-tautininkai).

Petras tampa lietuvišku Donaldu Trumpu.

K. Krivickas mano, kad pastarųjų  dienų skandalai, rezonansinės istorijos, kurios taip aktyviai žiniasklaidoje yra siejamos su P. Gražuliu ir N. Puteikiu, yra susiję su jų „politine veikla, pažiūromis,  vertybėmis, kurios akivaizdžiai yra nepriimtinos žiniasklaidos savininkams, galbūt visuomeniniams politiniams partneriams ir netgi kolegoms žurnalistams.“

„Labai apmaudu, kad pastaruoju metu žiniasklaida, atakuodama P. Gražulį ir N. Puteikį, ieškodama bet kokio preteksto, bet kokios dingsties pritempti ir kompromituoti sąjungos lyderius, pati elgiasi kaip politinė partija“, – sakė K. Krivickas.

Jo teigimu, publikacijos apie P. Gražulį ir N. Puteikį domina skaitytojus, surenka didelę auditoriją. „Petras tampa lietuvišku Donaldu Trumpu“, – sakė K. Krivickas, pastebėjęs, kad „kol kas žiniasklaidos reitingas krinta, o Petro – kyla“.

Taip pat mitingo organizatoriai pasisakė prieš „neapykantos nusikaltimų“, „lytinės orientacijos“ ir „lyties tapatybės“ sąvokas.

Mitingas prasidėjo skambant Eurikos Masytės „Laisvei“, dalyviai mojavo Vyčio vėliavomis, taip pat buvo matomi Kazio Škirpos ir Jono Noreikos plakatai. Tarp akcijos dalyvių buvo galima matyti Centro partijai – tautininkams priklausantį Kristupą Krivicką, Gintarą Songailą. Jame dalyvavo ir iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigų praėjusį mėnesį atleistas Adas Jakubauskas.

„Pirmiausiai susirinkti paskatino Lietuvos valstybingumo, paveldo kalbos atsisakymas, toliau – teisingumo nebuvimas, tarėjų teismuose nesugrąžinimas. Tada šeimos instituto griovimas ir galiausiai ir propaganda visų tų, kurie nepriklauso Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai atžvilgiu, vaizduojant juos kaip Kremliaus ruporais“, – mitingo organizavimo priežastis vardino Naglis Puteikis.

„Valdantieji kėsinasi į valstybės pagrindus – prigimtinę šeimą, valstybinę kalbą ir tautinę tapatybę, kuria dirbtinius šeimos pakaitalus, atveria Lietuvą pasaulio perėjūnams, steigia teritorinius rezervatus kitakalbiams Lietuvos piliečiams, skatina tautinį ir pilietinį pasipriešinimą ir susipriešinimą. Kviečiame Seimo valdančiųjų partijų vadovus nedelsiant pradėti dialogą su visuomene, organizuojant garbingas ir atviras diskusijas aktualiais visuomenei klausimais“, – rašoma organizatorių išplatintame pranešime.

„Centro partija eina į 2020 metų rinkimus su nauju pavadinimu Centro partija-Gerovės Lietuva“, – per spaudos konferenciją Seime sakė jos pirmininkas Naglis Puteikis.

Anot partijos pirmininko, šeštadienį vykusiame suvažiavime nuspręsta, kad partiją rinkimuose ves buvęs parlamentaras Povilas Gylys, buvusi televizijos laidų vedėja Rūta Janutienė, prodiuseris Kristupas Krivickas ir pats N. Puteikis.

Jis susijęs su prezidento pasiūlytais labai gerais darbais Seimui dėl turtinės nelygybės.

„Kodėl pasirinkome tokį pavadinimą – jis susijęs su prezidento pasiūlytais labai gerais darbais Seimui dėl turtinės nelygybės“, – naują pavadinimą aiškino N. Puteikis.

Paskutinės visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Centro partija rinkimuose gali tikėtis apie 3 proc. rinkėjų balsų.

Spalio 1 dienos duomenimis, Lietuvos centro partija turi 3,87 tūkst. narių.

Apie gerovės valstybę kalbantį G. Nausėdą bando imituoti kiti politikai

Ekspertai vieningai sutaria, kad tendencingai naujų partijų ir frakcijų pavadinimuose atsirandantis žodis „gerovė“ yra bandymas imituoti prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele tapusį terminą „gerovės valstybė“. Pasak pašnekovų, tai yra daroma sąmoningai siekiant susitapatinti su prezidento idėjomis ir pasinaudoti jo populiarumu.

Viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Arijus Katauskas teigia, kad jau nuo Prezidento rinkimų pradžios tapo akivaizdu, jog politikai bandys savintis „gerovės valstybės“ terminą, nes jis rinkėjams asocijuojasi su G. Nausėdos kampanija. Eksperto nuomone, tendencingas bandymas pasinaudoti prezidento esminiu politinės retorikos raktažodžiu jau tampa savotišku absurdu, tačiau, nepaisant to, šia sąvoka įvairiuose kontekstuose ir toliau bandys manipuliuoti vis daugiau politikų.

„Tai yra būdas atkreipti į save dėmesį, mes matysime, ko gero, dar didesnių absurdų, ne tik partijų pavadinimus, bet kiekvienoje programoje tai bus įrašyta vienokia ar kitokia forma“, – savo nuogąstavimais dalinosi viešųjų ryšių specialistas.

A. Katausko įsitikinimu, masinis termino „gerovė“ vartojimas yra labai įdomus pavyzdys, kaip G. Nausėdos terminus politikai gali paaiškinti taip, kaip jiems paranku, bandant pasinaudoti politiko populiarumu. Pasak eksperto, dėl susidariusios situacijos net pačiam prezidentui gali tekti patikslinti termino „gerovės valstybė“ reikšmę.

„Realiai tai yra bandymas pasinaudoti. Bandymas visiškai pragmatiškas, visiškai praskaičiuotas dalykas, nes terminas yra populiarus, dažnai kartojamas to paties prezidento. Aš manau, kad anksčiau ar vėliau gali netgi tekti prezidentui aiškiau kai kuriuos dalykus pasakyti dėl gerovės valstybės, nes tai jau tampa absurdišku pokštu. Tuoj visas mūsų politinis pasaulis pasidarys gerovė“, – Eltai teigė A. Katauskas.

„Jeigu tai neduotų kažkokios pridėtinės vertės arba įsivaizduojamos pridėtinės vertės, ko gero, niekas iš politikų tokio žingsnio nesiimtų. Akivaizdu: prezidentas kalba apie gerovės valstybę, mūsų partija irgi kalba apie gerovės valstybę, jeigu tu kalbi apie prezidentą, tu turėtum pagalvoti ir apie paramą mums“, – „gerovės“ termino vartojimą partijų pavadinimuose aiškino ekspertas.

Galiausiai A. Katauskas teigė, kad terminas „gerovės valstybė“ turi įgyti realesnes formas, nes kitu atveju jis taps pokštu, kurio greitai niekas nebeprisimins.

Bandymas visiškai pragmatiškas, visiškai praskaičiuotas dalykas, nes terminas yra populiarus, dažnai kartojamas to paties prezidento.

„Nenoru būti pranašu, bet aš manau, kad šis terminas turės įgauti kažkokias realesnes formas, arba jis tiesiog pavirs pokštu, kurio jau po metų laiko nebeatsiminsime“, – apibendrindamas Eltai sakė ekspertas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat laikosi pozicijos, kad partijų pavadinimuose vartojant sąvoką „gerovė“ naudojamasi termino populiarumu, siekiant susitapatinti su prezidento idėjomis.

„Tiesą sakant, kas netingi, jau vartoja šį žodį, nes prezidentas Nausėda, deklaravęs gerovės valstybės siekį, savotiškai suteikė didžiulį pagreitį šiam terminui, ir visi skuba pasinaudoti ta inercija, pasinaudoti tuo postūmiu, kurį šiam terminui suteikė prezidentas, ir tokiu būdu savotiškai parazituoja prezidento sakomos idėjos“, – kalbėjo L. Bielinis.

Politologas taip pat akcentavo partijos pavadinimo svarbą, nes dažniausiai jame atsispindi vertybinė orientacija.

„Partijos pavadinimas nėra tiesiog žodžių junginys. Jame turi koncentruotis tam tikras vertybinis simbolis, vertybinė orientacija. Tai labai svarbu rinkėjams, nes didžioji dalis rinkėjų neskaito partinių dokumentų, ilgų deklaracijų, bet, kuomet partijos pavadinime yra užkoduota kažkokia raidos kryptis, kažkokia vertybių suma, jam tas partijos pavadinimas tampa suprantamas“, – patikino L. Bielinis.

ELTA primena, kad, subyrėjus Tvarkos ir teisingumo frakcijai, šį rudenį buvo įkurta frakcija „Lietuvos gerovei“. Jai vadovauja „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Centro partija ketina pakeisti pavadinimą į „Centro partija – gerovės Lietuva“. Buvusio konservatoriaus Rimanto Dagio kuriamos krikdeminės partijos pavadinime taip pat planuojama vartoti „gerovės“ terminą.