Taip pat raginama siekiant išvengti galimų nuostolių, aptarti situaciją su klientais užsienyje dėl galimo vėlavimo ar kitų trikdžių pristatant krovinius.

Ateinančią savaitę situacija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, tikėtina, bus neeilinė – galimi logistikos grandinių trikdžiai, krovinių pristatymo vėlavimas užsakovams užsienio šalyse, o kai kuriais atvejais – ir nuostoliai, priklausomai nuo sutartinių santykių ir juose numatytų įsipareigojimų.

„Dalintis informacija kilus nesklandumams, bendrauti tarpusavyje bei su šalies vežėjus atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų galima padėti spręsti problemas.

Ateinančią savaitę situacija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, tikėtina, bus neeilinė – galimi logistikos grandinių trikdžiai, krovinių pristatymo vėlavimas užsakovams užsienio šalyse (...)

Asociacijos atstovai, nuolat palaiko ryšį su Lietuvos muitine, Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir kitomis atsakingomis institucijomis bei yra pasirengę reaguoti į nerimą keliančią informaciją, sprendžiant pasienyje kylančius iššūkius“, – rašoma „Linavos“ pranešime.

Lenkijos ūkininkai penktadienį pradėjo blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

„Sutarties galiojimo laikotarpiu „Hoptrans projects“ teikė tarpininkavimo paslaugas – sudarė galimybę bendrovei „TransContainer“ atsiskaityti su „Lietuvos geležinkelių“ bendrove už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra“, – antradienį panešė bendrovė.

„TransContainer“ krovinius tranzitu per Lietuvą veža antrinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) bendrovė „LTG Cargo“.

Pasak „Hoptrans“, kitos jos grupės bendrovės sutarčių su „TransContainer“ neturėjo.

Europa Sąjunga ir Lietuva kol kas nėra pritaikiusios sankcijų „TransContainer“.

Susieta ir su uosto kroviniais

Neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad Susisiekimo ministerija turi sumokėti 40 tūkst. 530 eurų baudą dėl konkurencijos pažeidimų.

Bauda buvo skirta už 2020 m. susisiekimo ministro priimtą įsakymą dėl geležinkelių pajėgumo skyrimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje. Buvo numatyta, kad, jei keli pareiškėjai pateikę paraiškas atitinka sąlygas, pajėgumai skiriami tam, kurio paraiškoje numatytas mokestis už visas maršruto dalis bus didesnis.

Toks punktas tarsi numatė, kad didesnis geležinkelio vežėjas lengvai gali eliminuoti mažesnį, kuris nori aptarnauti ne visą maršrutą, o tik nedidelę jo dalį.

Tai buvo susieta su krovinių gabenimu į Klaipėdos uostą. Į krovinių gabenimo rinką jau kurį laiką norėjo įsilieti šilumvežius turinti bendrovė „Gargždų geležinkelis“, bet ją vis stabdydavo gerokai didesnė Lietuvos geležinkelių sistema, o vėliau ir nuo jos atskirtos bendrovės.

Naujokas: jau kurį laiką į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą kaip nepriklausomas vežėjas bando įsilieti bendrovė „Gargždų geležinkelis“. / „Cfts.org.ua“ nuotr.

Diskriminacinės sąlygos naujokams

2020 m. balandžio 9 d. priimtas susisiekimo ministro įsakymas taip pat tarsi duoda suprasti, kad konkurencijos geležinkeliuose nenorėjo ir Susisiekimo ministerija.

Jai turėjo būti didelis smūgis, kai Lietuvos konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą, kuris numatė, kad buvo pažeistas vienas Konkurencijos įstatymo straipsnių.

Konstatuota, kad Lietuvoje veikia privilegijuota krovinių gabenimo viešąja geležinkelių infrastruktūra, įskaitant ir jūrų uostą, sistema. Susisiekimo ministerija sudariusi sąlygas, kurios leidusios rinkoje jau veikiančioms bendrovėms lengviau pagrįsti pasirengimą vykdyti krovinių vežimo geležinkeliais veiklą.

Į krovinių vežimo geležinkeliais verslą ateiti naujokui esą ypač sunku arba netgi neįmanoma, nes jis, net nežinodamas ar gaus prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, iš anksto turi prisiimti įsipareigojimus, susijusius su didele finansine rizika.

Konkurencijos taryba situaciją geležinkelių sistemoje nagrinėjo pagal bendrovės „Gargždų geležinkelis“ prašymą. Jie buvo nurodę, kad atėjimo į krovinių gabenimo rinką kriterijai esantys išimtinai naudingi tik pervežimų senbūvei „LTG Cargo“ ir diskriminuoja visas kitas, o ypač naujai vežimo geležinkeliais verslą norinčias vykdyti bendroves.

Akcentuota ir tai, kad atidalinti buvę Lietuvos geležinkelių padaliniai, tapę atskiromis bendrovėmis, nesuteikia naujiems vežėjams galimybės naudotis pervežimų kompiuterinėmis informacinėmis sistemomis ir elektroninio krovinio sistema.

Konstatuota, kad Lietuvoje veikia privilegijuota krovinių gabenimo viešąja geležinkelių infrastruktūra, įskaitant ir jūrų uostą, sistema.

Ministerija norėjo išimties

Kai Konkurencijos taryba konstatavo, kad Susisiekimo ministerijos sukurta diskriminacinė sistema trukdo į geležinkelių pervežimo veiklą ateiti naujiems nariams, prasidėjo teismų procesas.

Viena to proceso atšaka yra dėl skirtos 40 tūkst. 530 eurų baudos už konkurencijos pažeidimą. Susisiekimo ministerija nesutiko mokėti baudos per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį. Neva pats procesas dėl baudos skyrimo yra ginčijamas teisme ir dėl jo dar nėra sprendimo.

Susisiekimo ministerija tikino, kad ji kaip biudžetinė įstaiga atskiros dalies baudoms mokėti nėra numačiusi. Mokant skirtą baudą pinigus reikėtų paimti iš kurios nors kitos biudžeto eilutės. Tai neva neigiamai paveiktų galimybes vykdyti jai skirtas funkcijas, kurios yra būtinos valstybės ir visuomenės interesams.

Nepaisant tokio pagrindimo, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai šiemet sausio 9 d. priėmė sprendimą, kad Susisiekimo ministerija privalo susimokėti jai skirtą baudą taip, kaip numatė Konkurencijos taryba.

Šio teismo sprendimą šių metų vasario 7 d. galutine nutartimi pagrindė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Gali būti, kad tai yra vienas tų retų atvejų, kai teismai „neištirpo“ prieš ministerijos lygio valdžios instituciją, bet priėmė juridine teise pagrįstą sprendimą, o vėliau ir jį palaikančią nutartį.

„Tverečiuje keliauja tik tuščios transporto priemonės, tušti vilkikai, o Šumske – tiesiog lengvieji automobiliai. Prekių ir krovinių judėjimo iš esmės tų postų uždarymas nepaveiktų, nes visi srautai šiandien vyksta per kitus postus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė D. Žvironas.

Jo teigimu, uždarius du pasienio kontrolės su Baltarusija punktus muitinės pajėgos būtų perskirstytos į likusius postus.

Reaguojant į galimas grėsmes dėl į Baltarusiją persikėlusių dalies „Wagner“ samdinių, Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne – Šumsko ir Tverečiaus.

Sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė.

Daugiausiai jų sulaukta dėl atšauktų krovinių vežimo iš Baltarusijos paraiškų, penktadienį pranešė įmonė. 

Dėl „LTG Cargo“ sprendimų negabenti rizikingų arba su sankcionuotais asmenimis susijusių krovinių iš Baltarusijos sulaukta 24 pretenzijų, 14 – dėl atmestų krovinių gabenimo paraiškų iš Latvijos, dar 6 – iš Rusijos.

Didžioji dalis pretenzijų – 39 – pateiktos dėl atsisakymo gabenti krovinius, kurie turėjo būti įvežti į Lietuvą. Jos teiktos dėl vežtų žemės ūkio produktų (10 pretenzijų), druskos (9), asbesto (3), dujų (3).

Šiuo metu bendrovė jau atsakė į pusę klientų pareiškimų. Visų su pretenzijomis susijusių prekių gabenimas buvo apribotas įvertinus jų neatitikimą bendrovės taikomiems sankcijų kontrolės principams ir vežimuose dalyvaujančių bendrovių keliamas rizikas.

Nuo kovo 1 dienos „LTG Cargo“ yra sulaukusi 5,3 tūkst. paraiškų, iš jų 4,1 tūkst. patvirtinta, o 962 atmestos, iš kurių 445 skirtos vežimui į Baltarusiją ir iš jos.  

Vien praėjusią savaitę įmonė gavo 450 paraiškas vežti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, iš jų 306 patvirtinta, 32 atmestos, iš jų 18 – į Baltarusiją ir iš jos.  Dar dėl 112 paraiškų sprendimas bus priimtas išsamiau įvertinus duomenis.

Praėjusią savaitę atmesti prašymai gabenti 116 vagonų su statybinėmis medžiagomis, 32 – su maisto produktais, 11 – konteinerių pervežimui, 4 – su cheminėmis medžiagomis ir soda, 28 – su technine įranga. 

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, „LTG Cargo“ nuo kovo 1 dienos sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Pagal ją visi įmonės klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalo apie juos pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, taip pat iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Bendrovė pranešė, jog nuo kovo 1 dienos visi „LTG Cargo“ klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalės apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus. Jie turės iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

„Galimus verslo įmonių mėginimus apeiti tarptautinių sankcijų kontrolę vertiname itin griežtai ir savo veiklos srityje padarysime viską, kad užkirstume tam kelią“, – pranešime sakė „LTG Cargo“ valdybos pirmininkas Arnoldas Ūkeniekas.

Klientai turės iš anksto pateikti papildomus dokumentus – bendrovės specialistams patikrinus juose pateiktą informaciją ir davus leidimą klientai galės teikti paraiškas dėl krovinių vežimo. Iki šiol dalis informacijos buvo renkama ir tikrinama paraiškų tvirtinimo etape, o dalis – jau kroviniui pasiekus Lietuvos teritoriją.

Kilus įtarimui apie mėginimus apeiti sankcijas arba klientams atsisakius pateikti bet kuriuos iš prašomų papildomų dokumentų, bendrovė stabdo ir toliau stabdys tokių krovinių gabenimą.

„Atliekame ypatingai detalias patikras kroviniams, atvykstantiems tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš kitų šalių. Tam atnaujinome paraiškų teikimo taisykles ir apie tai informavome klientus“, – sakė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

Teigiama, jog išplėtus iš anksto klientų pateikiamos informacijos apimtį bendrovė galės iš anksto sukaupti didesnį duomenų kiekį ir juos išnagrinėti.

Be to, „LTG Cargo“ klientai, su kuriais bendrovė yra pasirašiusi ar pasirašys sutartis ateityje, turės laikytis LTG sankcijų politikos, etikos kodekso ir antikorupcinės sistemos vadybos nuostatų.

Atnaujintos paraiškų teikimo taisyklės galios visiems krovinius gabenantiems klientams. Išimtis bus taikoma tik būtinųjų prekių tranzito paraiškoms – jos lieka galioti ir tranzitas vykdomas įprasta tvarka pagal konkrečių prekių kodų vidurkius, kuriuos leidžiama įvežti iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai.

Rusijos inspektoriai „gerokai ilgina laivų tikrinimą... dėl to eilėje prie Bosforo sąsiaurio įstrigo daugiau kaip 165 laivai ir šis skaičius kasdien vis didėja“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

„Turime pagrindo manyti, kad Rusijos delsimas tikrinti grūdų iniciatyvai skirtus laivus yra politiškai motyvuotas“, – pridūrė ministerija.

Laivai laukia, kol bus atliktas kruopštus patikrinimas pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.

Nuo rugpjūčio 1 dienos, kai įsigaliojo Rusijos ir Ukrainos susitarimas, daugiau kaip 6,9 mln. tonų grūdų iškeliavo į Europą, Vidurinius Rytus ir – šiek tiek mažesniu mastu – į Afriką, rodo neseniai paskelbti susitarimą prižiūrinčio Jungtinio koordinavimo centro duomenys.

Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.

Tačiau Ukraina tvirtina, kad Rusija sąmoningai stabdo krovinių gabenimą.

„Rusijos veiksmai kenkia pasauliniam maisto saugumui, ypač pasaulio Pietuose“, – priduriama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ji pažymėjo, kad dėl vėluojančių patikrinimų Kyjivas jau negalėjo eksportuoti papildomų trijų milijonų tonų grūdų, o tai kelia grėsmę maždaug 10 milijonų žmonių aprūpinimui maistu.

„Eilinė isterijos dozė lietuvių bei Lietuvos atžvilgiu, bet, džiaugiuosi, niekas dar nešaudo, nemuša, nepadeginėja“, – kalbėjo Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Lietuvos geležinkelių duomenimis, naujos sankcionuojamos prekės sudaro 15 proc. visų per Lietuvą į Kaliningradą geležinkeliais gabenamų krovinių. Daugiausiai, 9 proc., sudaro juodieji metalai, cementas – 3 proc., alkoholis – 1,4 proc., o medienos produktai – 0,6 proc.

„Manau, kad tai yra sunkai sukontroliuojama. Gali būti netgi taip, kad rusai padidins leidžiamų krovinių kiekį per Lietuvą, o tie kroviniai, kuriems taikomos sankcijos, jie keliaus į Baltijos jūrą. Galbūt ilgai, sunkai ir brangiai. Galiausiai tas srautas bus toks, kaip iki šiol“, – pasakojo Vilniaus Pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Per Lietuvą važiuojantiems Rusijos traukiniams į Kaliningradą ir iš jo dar kovo mėnesį planuota sraigtasparnių palyda, tačiau vidaus reikalų ministrė jau tada sakė, kad visko sužiūrėti nepavyks.

„Pakiltų sraigtasparniai ir lydėtų traukinį viso tranzito metu. Galbūt ne kiekvieną traukinį, reikėtų susidėlioti atitinkamą algoritmą bei rizikas“, – kovo pabaigoje kalbėjo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kaliningrado tranzitą telefonu suskubo aptarti Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas, tačiau kol kas jų viešos reakcijos nėra, o Kaliningrado gubernatorius jau garsiai kalba apie bausmę Lietuvai. Ją išplatino „Telegram“ kanale.

„Kaip atsakomąją priemonę siūlome visiškai uždrausti prekių judėjimą (įskaitant tranzitines prekes iš trečiųjų šalių) tarp trijų Baltijos valstybių ir Rusijos (išskyrus Kaliningrado sričiai). Tai leistų dirbti jūrų vežėjams ir suteiktų darbo vietų Kaliningrado uostams, kurie smarkiai nukentėjo dėl ES taikomų apribojimų. Be to, būtina nustatyti jūrų tarifą tokio paties dydžio, kaip ir geležinkelių tarifas“, – rašė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokie grasinimai Lietuvos verslui reikštų milijoninius nuostolius.

„Keli šimtai milijonų. Tai yra ženklios sumos, tai – mums nuostolis, nes žinome, kad mūsų transporto verslas yra lyderis Europoje“, – teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Tačiau Vyriausybė kalba, kad sankcijos neskaudės Lietuvai tiek, kiek pačiam Kaliningradui.

„Tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva energetikoje šiuo metu neturi kokių nors reikšmingų ekonominių santykių“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Per Lietuvą vykdavo 605 tūkst. tonų rusiškų krovinių kelių transportu ir dar devynis kartus daugiau geležinkeliais. Kaliningradas jau jaučia dalies prekių stygių.

Tai yra parodoma kaip dar vienas nesusišnekėjimas tarp Lietuvos ir Europos Komisijos. Bandoma pateikti, kad ES yra žlunganti organizacija.

„Buvo visiškai išpirkti virduliai bei smulki buitinė technika, jos tiesiog neliko ir dar kol kas neatsirado“, – pasakojo S. Šamborskis.

Iki šiol neaišku, ar nebus taip, kad skaudančias sankcijas teks tikslinti. Lietuva dar nesulaukė Europos Komisijos išaiškinimų dėl ankstesnio prekių gabenimo draudimo. Tačiau Briuselio koridoriuose kalbama, kad tikriausiai jų ir nebus.

„Komisija nebesiruošia ieškoti kokio nors papildomo išaiškinimo, o yra galvojama apie septintąjį sankcijų paketą, kuriame kas nors dėl tranzito gali būti sudėliota kitaip, negu galioja dabar“, – kalbėjo europarlamentaras Andrius Kubilius.

Šią situaciją savo propagandai bando išnaudoti Rusija.

„Tai yra parodoma kaip dar vienas nesusišnekėjimas tarp Lietuvos ir Europos Komisijos. Bandoma pateikti, kad ES yra žlunganti organizacija“, – teigė Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė.

Yra ir daugiau melagienų, kurias Lietuvai tenka atremti. Analitikė sako, kad nuo birželio 17 dienos, įsigaliojus ketvirtajam sankcijų paketui, Rusijos propaganda prieš mus tiesiog plūsta.

„Informacinėje erdvėje yra didžiulis srautas. Galima sakyti, kad išaugo trečdaliu“, – tęsė D. Daškevičiūtė.

Rugpjūčio 10 dieną įsigalios dar vienas draudimas tranzitu vežti anglį bei kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

Prikeltas po 113 metų

Šiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad 1909 m. Švedijoje restauruota tristiebė škuna "Vega Gamleby". Šio laivo istorija įdomi, kiek panaši į Stokholmo muziejinio laivo "Vaza". 1967 m. škuna "Vega Gamleby" buvo nuskendusi Stokholmo archipelage.

Iškeltas laivas buvo restauruotas ir naudotas kaip mokomasis. Kartu su įgula galėjo plaukioti iki 48 žmonių.

"Vega Gamleby" nuolat dalyvaudavo "TheTall Ships Races" regatose. Kai kurias iš jų savo klasėje netgi yra laimėjęs.

Nėra duomenų, kad jis kaip šios prestižinės regatos dalyvis būtų lankęsis Klaipėdos uoste.

Dabar daugiau kaip 100 metų turintis laivas pritaikomas kroviniams gabenti. Nuo 1909 m., kai buvo pastatytas, laivas yra gerokai pasikeitęs – modernizuotas.

Tai vyko tiek tada, kai jis buvo iškeltas iš Stokholmo archipelago, tiek per pastaruosius metus, kai jis buvo ruošiamas kroviniams gabenti.

Viduje: burlaivio "Vega Gamleby" kajutkompanijoje. "Marineinsight.com" nuotr.

Yra panašumo į sunkvežimius

Dar šiemet škuna "Vega Gamleby" pradės plaukioti tarp Kolumbijos, JAV, Kanados. 82 tonų arba 148 kub. metrų krovinio talpos laivas planuoja gabenti žalias kavos pupeles ir kitas sausas prekes.

Galima palyginti, kad įprasto krovininio automobilio puspriekabės talpa yra apie 40 kub. metrų, o krovinio svoris – apie 26 tonos. Įprastoje puspriekabėje telpa 34 europaletės, o į "Vega Gamleby" tipo škunos triumą jų galima būtų sukrauti 170.

Laivo "Vega Gamleby" įgulą sudaro 14 žmonių.

Įprasta, kad tokie laivai priima ne masinius, o išskirtinius krovinius palyginti nedideliais kiekiais, po keliasdešimt tonų.

Laivas priklauso "Sailcargo" kompanijai, kuri šiuo metu Kosta Rikoje statosi dar vieną krovininį burinį laivą "Ceiba". Jį planuojama paleisti gabenti prekes 2023 m.

Tai jau ne pirmas kartas, kai buriniai laivai tampa krovinių gabenimo darbiniais arkliukais. Įprasta, kad tokie laivai priima ne masinius, o išskirtinius krovinius palyginti nedideliais kiekiais, po keliasdešimt tonų.

Prieš kurį laiką buvo pasirodęs ir toks pranešimas, kad Prancūzijoje pastatytas burinis laivas, skirtas išskirtiniam vynui iš Lotynų Amerikos gabenti į Europą.

Argi ne smagu kokio nors Europos vyno restorano savininkui pasipuikuoti prieš savo klientus pranešus, kad tas vynas senoviniu burlaiviu specialiai atgabentas iš už Atlanto.

Erdvės: tarp vandens ir dangaus. "Marineinsight.com" nuotr.

Pagarbus požiūris į laivus

Šiuo metu Danijoje prikeliamas ir kitas senas laivas, šimtametis "Mjolner". Jis buvo statytas 1922 m. Danijos Svenborgo "Ring Andersen" laivų statykloje.

Daug metų laivas buvo naudojamas įvairioms prekėms – anglims, kiaulėms, grūdams, sėkloms gabenti. Vėliau jis buvo perdarytas į keleivinį. Kurį laiką naudotas kaip nardymo laivas.

Kai gerokai apleistą 100-metį laivą įsigijo Danijos Langelando muziejus, kuris yra tame pačiame Svendborgo regione, nuspręsta jį restauruoti. Laivo "Mjolner" istorija minima šiemet gegužės 20 d. išleistoje krašto laivų istorinėje knygoje.

Danija yra didi jūrinė valstybė, todėl į kiekvieną laivą, o ypač šimtametį ji žvelgia su didžiule pagarba.