Vadokliai – viena iš šešių Panevėžio rajono seniūnijų, kurioje pernai rugpjūtį kruša sudaužė visus stogus.

Nauji stogai – absoliutus kontrastas krušos sudaužytiems. Savininkai kuo tik nekaišiojo skylių. Bet išradimai – tik laikinas sprendimas, kuris nėra tinkamas gyventi, pavyzdžiui, su audros išgąsdintais anūkais. 

„Mes tik į kambarį įėjome, suspėjau patraukti vaikus nuo langų. Ir langai į vidų suėjo. O langai didžiuliai“, – prisiminimais dalijosi Vadoklių gyventoja Rima. 

Šios moters ne tik namo langų, bet ir stogo neliko. Skylių užkaišioti neišėjo, reikėjo skubiai perdengti. 

„Savų pinigėlių turėjote, ar teko skolintis? Skolinomės, skolinomės. Tik skolinomės. Iš banko? Ne, iš sesers“, – žurnalistei pasakojo Rima. 

Stogas su darbu kainavo maždaug 4 tūkst. eurų. Namas nebuvo draustas, valstybės paramos iki šiol nėra. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip, laukiu kompensacijos, iš mero gavau laišką, kad dokumentai praėję, patvirtinti, bet niekas nieko kol kas. Mes greitai tikėjomės gauti kompensaciją, labai greitai susitvarkėme“, – aiškino Rima.

Naujas stogas ant Rimos namo buvo vienas iš pirmųjų, bet dabar visi vienodai ilgai laukia kompensacijos. 

Kaimynas tebegyvena su užkaišytomis skylėmis, pažadai dėl kompensacijų neskatina. 

„Yra visokių. Ir paskolas ėmė, ir žemę pardavę yra. Visko buvo“, – pasakojo Vadoklių gyventojas Julius. 

Nepatenkinti ir draudimą gavę. 

„Tikrai labai maža pensija, iš paskutiniųjų. Kaimynai buvo sudegę, mano namelis medinis, kai pradėjome drausti, draudžiu iš paskutiniųjų taupydama“, – teigė Vadoklių gyventoja Stasė. 

Vadoklių gyventojai Stasei draudimas sumokėjo pinigus, bet stogui jų – mažai, o valstybės parama nepriklauso. 

„Taip išeina, kad geriau nedrausti. Būsi laimingesnis“, – svarstė Stasė. 

Pasak Vadoklių seniūnės, nuo krušos nukentėjo maždaug 300 kaimo gyventojų. Savivaldybė padėjo išvežti seną šiferį, pasamdė ekspertus. 

„Ekspertas nebespėja, labai daug darbo. Žmonės norėjo ir eksperto nemokamo. Aišku, jei pats samdysi ekspertą, jis irgi kainuoja“, – kalbėjo Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė. 

Rajono meras aiškina, jog kompensacijų už stogus skyrimo procese pirmiausia vėlavo pati valstybė. 

„Skyrė metų gale, sakau jau ne mūsų kaltė, kad tik metų gale skyrė 203 tūkst. eurų paramai. Mes planavome iš savivaldybės biudžeto pridėti 100 tūkst. eurų“, – teigė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. 

Iki dabar neapdoroti visų prašančiųjų duomenys. Prašytojų padaugėjo, todėl pinigų reikia daugiau. 

„Laukiame dar atsakymo iš krizių centro, ar šiemet papildomai dar bus skirta pinigų, kadangi nemažai prašymų. Jeigu bus teigiamas atsakymas, sumą žinosime, jei neigiamas, tada turėsime tais pačiais pinigėliais verstis. Kadangi Vyriausybės nurodymas – kompensuoti tik gyventojų namų stogams ir ne daugiau kaip 20 eurų už kvadratą“, – sakė A. Pocius. 

Krušos sudaužytiems ūkinių statinių stogams bei automobiliams valstybės paramos nebus. 

Socialiniame tinkle gyventojai aktyviai dalijasi audros vaizdais. Kai kuriose vietovėse neišvengta krušos.

Dangus su žeme maišėsi Vilkaviškio rajone. Čia gyventojai užfiksavo įspūdingo dydžio krušos ledėkus.

Panašių vaizdų netrūko ir Širvintų bei Rokiškio rajonuose.

Utenos rajone, Kazlų Rūdoje, Ignalinoje ir Švenčionyse virto medžiai.

Vilniaus rajone gūsingas vėjas nunešė dalį namo stogo.

Primename, kad ketvirtadienio naktį numatomos audros, rytiniuose rajonuose iškirs kruša, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Kaip trečiadienį feisbuke pranešė LHMT, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatoma perkūnija, trumpos liūtys, vietomis smarkios.

„Kai kur, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, iškris kruša, kils škvalas 15–20 m/s“, – feisbuke rašė tarnyba.

Ketvirtadienio dieną taip pat daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis – smarkūs ir su perkūnija.

Vėjas pūs pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai sieks 15–17 m/s. 

Trečiadienį daug kur numatoma perkūnija, vietomis smarkiai lis, kris kruša. Per perkūniją pietryčių, pietų, pereinančio į pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai kai kur sieks 15–20 m/s, rytiniuose rajonuose vietomis iki 23 m/s.

Anot tarnybos, kadangi esama atmosferos cirkuliacija yra pakankamai sudėtinga, todėl orų modeliai (bei iš jų duomenų automatiškai sudaromos valandinės orų prognozės) gali klaidinti, kadangi būsima atmosferos situacija interpretuojama nebūtinai teisingai.

Daugiau apie tai papasakojo sinoptikas Tadas Kantautas.

– Kokios orų staigmenos laukia artimiausiomis dienomis?

– Iš Pietų atkeliauja tropinis oras, dažniausiai lydimas įvairių neramumų. Formuosis galingi lietaus kamuoliniai debesys, numatomos smarkios liūtys, perkūnija, numatomi stiprūs, pavojingi vėjo gūsiai. Vėjas gali išversti medžius, nuniokoti stogus. Tikėtina ir krūša. Ji gali būti ganėtinai stambi.

– Kruša rugpjūtį jau nuliūdino mūsų ūkininkus ir automobilių savininkus. Kiek tokie neramumai užsibus Lietuvoje?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Neilgai, užsibus iki vienos paros. Trečiadienį iki pietų – ramesni orai, tačiau dar viena audrų banga formuosis jau nuo vidurdienio. Didesnėje šalies dalyje vėl numatomos smarkios liūtys, perkūnijos, škvalas. Kai kur krušos skersmuo gali siekti net iki 7 cm.

– Kada atsikvėpsime?

– Greitai. Tokie neramūs orai neužtruks ilgai. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį orai rims, krušos tikimybė bus minimali, vėjo gūsiai bus ne tokie pavojingi.

– Ar Rugsėjo 1-oji bus šilta?

– Nuo ketvirtadienio orai atvės. Atkeliaus oras iš Vakarų, tačiau dar nebus šalta. Temperatūra dieną kils iki 20 laipsnių. Esame turėję ir gerokai vėsesnių Rugsėjo 1-ųjų.

– Kokia rugsėjo pradžia mūsų laukia?

– Pagal dabartines prognozes, pasitaikys įvairių dienų. Temperatūra bus apie 20 laipsnių. Temperatūra nebus labai aukšta, tačiau nebus juntamas visiškas ruduo.

– Dažniausiai Lietuvoje kaitra praeina su tam tikrais nemaloniais padariniais ir stichiniais reiškiniais. Kodėl taip yra?

– Kai pas mus atkeliauja tropinis oras, jis dažniausiai būna drėgnas, nestabilus, jį išstumia gerokai vėsesnė oro masė. Susiduria dvi labai skirtingos oro masės. Tų kontrastų vietoje formuojasi stiprios audros.

„Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika.

M. Rusteikos nuomone, bendra žala visos Lietuvos žemdirbiams galėtų siekti daugiau nei 30 mln. eurų.

„Savidraudos fondas draudžia trečdalį viso Lietuvos ploto, tai mes galime modeliuoti į tai, kad (bendra žala Lietuvai – BNS) yra trigubai daugiau“, – nurodė M. Rusteika.

Jo teigimu, reaguojant į pastarojo meto stichijas savidraudos fondas labiau paveiktuose regionuose didins draudimo kainą.

„Šiemet savidraudos fondai turi nuostolingumą pakankamai didelį, tačiau džiaugiamės, kad esame didelės šeimos nariai. (...) Tam tikruose regionuose bus tam tikrų pokyčių, skirtinguose regionuose yra skirtingos rizikos“, – komentavo M. Rusteika.

Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus.

 

Anot jo, kruša ypač pažeidė Joniškio, Šiaulių ir Panevėžio rajonų pasėlius.

„Ilgai buvo manoma, kad krušos žalos yra gana lokalios, tačiau pastebėjome, jog ši kruša apėmė trečdalį Lietuvos, tik skirtinguose rajonuose intensyvumas buvo nevienodas“, – sakė jis.

„VH Lietuvoje“ apsidraudę ūkininkai pranešė apie 28,4 tūkst. ha pažeistų pasėlių plotą, gauti 475 pranešimai iš 27 rajonų. Labiausiai nukentėjo javų plotai (25,4 tūkst. ha) ir rapsų laukai (2,3 tūkst. ha).

Apie pažeistus plotus pranešė ir kukurūzų, ankštinių augalų, cukrinių runkelių ir bulvių augintojai.

Tuo metu dėl sausros padarytos žalos, anot „VH Lietuvos“ vadovo, iš 9,6 tūkst. ha apdraustų nuo sausros pasėlių maždaug pusės turėtojai iki šiol pateikė žemes žalos vertinimui. Anot jo, bendrovė kol kas tikslios žalos sumos apskaičiuoti negali, nes ne visas sausros paveiktas derlius buvo nuimtas, vis dar vyksta vertinimas, tačiau tendencija jau matoma.

„Pusė ploto buvo užfiksuota, dėl stichinės sausros buvo pateikta vertinimui (...). Faktas, kad nuostoliai nėra tokie dideli, kaip manėme visi kartu, kai įvyko stichinė sausra, kadangi atėjęs lietus greitai pakeitė situaciją“, – sakė M. Rusteika.

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris teigė, kad sausros ar krušos Lietuvoje kol kas atrodo neįprastai, tačiau ateityje jų tik daugės.

„Jūs gyvenate visai kitame klimatiniame regione ir čia nėra būdingos sausros, kurios yra būdingos pietų Vokietijai ar Italijai. (...) Ar tikėjotės tokios krušos Lietuvoje? Tai buvo naujas reiškinys ir aš manau, kad ateityje mes turėsime dar daugiau tokių reiškinių. Mes turime suprasti, kad klimato kaita vyksta“, – sakė R. Langneris.

„Vereinigte Hagel“ veikia 199 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 110 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių.

Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ketvirtadienio dieną vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija, kai kur lis smarkiai, kris kruša. Vėjas bus besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur galimi gūsiai iki 15–20 m/s.

Aukščiausia temperatūra bus 28–33 laipsniai, vakariniuose rajonuose – vietomis 24–27 laipsniai.

Penktadienį vietomis numatomi trumpi lietūs, perkūnija, kai kur lis smarkiai, galima kruša. Vėjas bus besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai sieks iki 15–20 m/s. Naktį numatoma 15–20 laipsnių šilumos, dieną – 27–32 laipsniai.

Šeštadienį vietomis numatomas trumpas lietus, perkūnija, galima kruša. Vėjas bus pietryčių, pietų, 4–9 m/s, per perkūniją – kai kur gūsiai iki 15–17 m/s. Temperatūra naktį sieks 15–20, dieną 27–32 laipsnius.

Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje kelias dienas užsitęsė smarki audra: ugniagesiai ir komunalininkai nuo kelių ir pastatų šalino šimtus išvirtusių medžių, kruša Panevėžio regione ir kitur apgadino automobilius, pastatus, o Žagarėje užvirtus medžiui žuvo moteris.

Klaipėdos apskrityje praūžusi audra laužė medžius, nuniokojo Klaipėdos paplūdimių ir kavinių verslininkų turtą.

Dėl audrų padarinių Širvintos, Panevėžio bei Joniškio rajonai paskelbė ekstremalias situacijas, ji paskelbta ir keliose Ukmergės bei Pakruojo rajonų seniūnijose.

„Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų. Tiek, kiek priklauso nuo mūsų, mes padedame ir padėsime“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė K. Navickas.

Pasak jo, valstybės kontroliuojama grūdų įmonė „Jonavos grūdai“ nemokamai turėtų saugoti ūkininkų, kurių sandėlius apgadino kruša, derlių.

„Kitas dalykas, ką mes padarėme po šitos nelaimės, tai susitarėme su mūsų valdoma „Jonavos grūdų“ įmone, kuri iki Naujų metų pasaugos nemokamai grūdus tų ūkininkų, kurių pastatai, sandėliavimo patalpos nukentėjusios nuo šios stichinės nelaimės“, – teigė K. Navickas.

Ministerijos duomenimis, iki šiol vienas ūkininkas „Jonavos grūdams“ laikinai saugoti yra pristatęs 118 tonų grūdų.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius sako, jog vertinant lengvatinių paskolų suteikimo ir jų palūkanų kompensavimo galimybę šiuo metu derinama ir kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta nenumatytų aplinkybių (force majeure) padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika.

„Ūkininkai įspėti, kad kuo greičiau fiksuotų force majeure. (...) Pagrindinis dalykas, ko gero, yra dabar rengiamos tvarkos, metodikos (...), kaip bus skaičiuojamas žalos atlyginimas, parama – jeigu eis tiesiogiai per Vyriausybę, ne per Žemės ūkio ministeriją. Mes turime parengti skaičiavimo metodikas, tai dabar tas metodikas deriname, aš manau, kad kitą savaitę mes jas pateiksime“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė V. Aleknavičius.

Dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarytos žalos į draudikus kreipėsi per 6,2 tūkst. nukentėjusių žmonių, jie prašo atlyginti apie 7 mln. eurų nuostolių, pirmadienį pranešė Lietuvos draudikų asociacija.

Feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ labai aiškiai ir paprastai aprašomas krušos susidarymo procesas.

„Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau nei keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali susifmuoti didesnė ir siekti daugiau kaip šimtą gramų.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Kruša dažniausiai krinta per audrą kartu su liūtiniu lietumi. Jai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša įprastai iškrinta tik vasarą, kai būna aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuosiuose oro srautuose kelis kartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldyti vandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išdidėti.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Minėtą procesą patvirtina ir krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jie atitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksnius kamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas prie kito ir tapti dar stambesniais.“

Ji nurodė, kad SNMP turėjo devynis kartus vykti padėti nukentėjusiesiems. Vienas asmuo mirė nuo patirtų sužalojimų.

Keletą žmonių sužeidė krintantys medžiai, dar tris – kruša.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro duomenimis, antradienį rytinėje šalies dalyje tęsis smarkios liūtys, o vakarinėje pusėje paskelbtas geltonojo lygio perspėjimas dėl stipraus vėjo.

Pirmadienį Latvijoje kilo viena stipriausių ir destruktyviausių pastarųjų metų audrų – Madonoje vėjo gūsių greitis buvo iki 30 metrų per sekundę, o Duobelėje – iki 33 metrų per sekundę. Žalą padarė ne tik stiprus vėjas, bet ir didelė kruša bei žaibai.

„Dėmesio! Perspėjimas apie labai smarkią audrą ir artimiausių valandų prognozė! Per paskutines dvi valandas pietvakariniame šalies pakraštyje kai kur fiksuota kruša, stiprūs, iki 20 m/s siekę, vėjo gūsiai.

Šiuo metu (22 val.) iš pietų į vakarinę šalies dalį keliauja aktyvių debesų zona, todėl artimiausiomis valandomis pietvakariniuose ir vakariniuose rajonuose vietomis numatomos smarkios liūtys su perkūnija, kils škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, kai kur iki 25 m/s, kai kuriose vietovėse iškris 1–4 cm kruša“, – sekmadienio vakarą pranešė LHMT.

„Orų entuziastų“ feisbuko paskyroje gyventojai jau dalijamasi užfiksuotos audros vaizdais. Klaipėdoje, Šilutės rajone įamžintas žaibas, Nidoje – nemenkas lietus, Vilkaviškio rajone, Vištytyje – krušos padariniai. Apie panagę skrodžiančius žaibus praneša ir Kėdainių rajono, ir Kretingos gyventojai.

Meteorologai prognozavo, kad vėlų sekmadienio vakarą vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose vėl formuosis smarkios liūtys lydimos perkūnijų, škvalinių vėjo sustiprėjimų iki 15–20, kai kur 23 m/s, gali pasitaikyti krušos.