-
Kauno kultūros laukas: ryškiausios 2020-ųjų tendencijos
Antroji banga nenustebino
Kauno menininkų namų (KMN) kartu su partneriais įdiegtas kalendorius, kuris taip pat yra ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonė, padėjo surinkti duomenis tiek apie kultūros organizacijų veiklos kaitą, tiek apie pandemijos poveikį sektoriui.
Anot KMN rinkodaros specialisto Povilo Mintauto, 2020 m. buvo išskirtiniai tuo, kad kultūros sektorius turėjo prisitaikyti prie pandemijos keliamų iššūkių. „Nepaisant to, kad per pirmąjį karantiną buvo atšaukta daug renginių, skaičiai rodo, kad šis sudėtingas periodas buvo ir naudingas – kultūros ir meno operatoriai įgijo svarbių kompetencijų, kurios leido antrojo karantino laikotarpį pasitikti žymiai geriau pasiruošus“, – sako jis.
Organizatorių nuotr.
Pandemijos mėnesiais neturėdami galimybių aplankyti kultūros įstaigų gyvai, žmonės gausiai lankė virtualiuosius renginius, todėl apie 17 proc. visų 2020 m. kultura.kaunas.lt komunikuojamų renginių buvo virtualieji. Vidutiniškai viename virtualiajame renginyje lankėsi 325 lankytojai.
„Per labai trumpą laiką bene vienintelėmis alternatyvomis gyvai vykstančiai kultūrai tapo kultūros turinio skaitmenizavimas ir virtualiųjų renginių organizavimas. Turint omenyje, kad kultūros ir meno operatoriams iš pradžių trūko kompetencijų šioje srityje, tai buvo gana sudėtingas procesas per trumpą laiką išmokti vykdyti organizacinę veiklą virtualiojoje erdvėje, kurti virtualųjį turinį, atrasti naujas auditorijas ir sudominti jas“, – teigė P. Mintautas.
Laisvai prieinami
Per 2020 m. platformoje kultura.kaunas.lt buvo užsiregistravęs 81 kultūros ir meno operatorius. Daugiausia užsiregistravusiųjų priklausė nevyriausybinėms organizacijoms (kultūros sektoriaus viešosios įstaigos, sąjungos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).
Iš viso į platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1 423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželį–spalį. Didžioji dauguma renginių buvo atviri (1 215) ir nemokami (1 081).
Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Kauno kultūros ir meno operatoriai didžiausią dėmesį skyrė edukaciniams renginiams, kurie vyko tiek fizinėje, tiek virtualiojoje erdvėje. Apie 30 proc. į kalendorių įkeltų renginių sudarė įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir ekskursijos.
Iš viso į platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1 423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželį–spalį.
Scenos ir literatūros renginiai metų pabaigoje pakeitė atlikimo pobūdį ir persikėlė į virtualiąją erdvę. Muzikos renginiams buvo būdingas sezoniškumas – daugiau renginių vyko vasaros laikotarpiu. „Lauke vykstantys renginiai pagal buvusius žmonių ribojimo reikalavimus galėjo susilaukti daugiau lankytojų nei renginiai, vykstantys viduje. Šiuo atžvilgiu scenos menams, kurie įprastai organizuoja renginius viduje, teko labiau riboti lankytojų srautą“, – komentavo P.Mintautas.
Išgelbėjo renginiai lauke
Anot specialisto, tarpkarantininis periodas renginių organizatoriams taip pat buvo gana sudėtingas: pandemijai vis dar nesibaigiant ir bijant naujo karantino, kultūros ir meno operatoriai vykdė labai intensyvią kultūrinę veiklą.
Nemaža dalis renginių, kurių nebuvo įmanoma vykdyti pavasarį, buvo perkelti į vasaros ir rudens laikotarpį, taip pat daug įstaigų stengėsi atsigriebti dėl praradimų, patirtų pavasarį. Dėl to, nors įprastai vasarą ištuštėja, praėjusiais metais tokiu metu mieste šurmuliavo renginių išsiilgę kauniečiai.
„Nors turistų Kaune šią vasarą buvo žymiai mažiau, tačiau ir patys kauniečiai mažiau keliavo į užsienį bei rinkosi savo laisvalaikį leisti mieste. Tai atsispindi ir renginių lankytojų statistikoje. Liepos mėnesį vidutiniškai viename renginyje lankėsi 79, o rugpjūtį – 86 lankytojai. Kadangi vasaros mėnesiais renginius buvo paprasčiau organizuoti lauke, tad juose lankytis galėjo daugiau žmonių nei viduje vykstančiuose renginiuose“, – sakė P.Mintautas.
Vis dėlto, prasidėjus rudeniui, lankytojų skaičiai ėmė drastiškai kristi. Nors kultūros operatoriai siūlė didelį pasirinkimą renginių, tačiau prastėjantis oras, ribojimai uždarose erdvėse, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos apribojo lankytojų srautus.
Tyrimai – jau įprasti
Pasak KMN direktorės ir vienos iš stebėsenos platformos iniciatorių Rūtos Stepanovaitės, kultura.kaunas.lt kalendoriuje ir platformoje kaupiami duomenys atspindi tik dalies Kauno kultūros lauko duomenis ir atskleidžia tik duomenų kaupimo procese dalyvaujančių organizacijų veiklos tendencijas.
„Vis dėlto galima pastebėti, kad šios tendencijos gana tiksliai nurodo, su kokiais iššūkiais susiduria dauguma kultūros sektoriaus dalyvių, o žinant juos lengviau kalbėti ir apie poreikius visiems“, – teigė ji.
Renginių kalendorius ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonė kultura.kaunas.lt yra kuruojama KMN Kultūros infocentro, kurio tikslas – suteikti bendras viešinimo platformas ir kitus naudingas priemones Kaune veikiančioms kultūros organizacijoms ar iniciatyvoms ir mokymais prisidėti prie kompetencijų kėlimo.
Anot Kultūros infocentro vadovės Viktorijos Mašanauskaitės-Rinkšelės, pristatomas tyrimas nėra vienkartinis – duomenys yra nuolat kaupiami ir periodiškai analizuojami toliau.
„Džiaugiamės, kad kultura.kaunas.lt platforma leidžia pačioms organizacijoms ar iniciatyvoms teikti ir kaupti duomenis visus metus. Mūsų užduotis – juos susisteminti, apžvelgti ir pristatyti. Kitais metais jau galėsime pateikti ne tik skirtingų mėnesių, bet ir poros metų analizę. Jau dabar galime nuspėti, kokie gausūs renginių bus 2022-ieji ir kaip bus įdomu viską suskaičiuoti ir palyginti jiems pasibaigus“, – teigė Kultūros infocentro vadovė.
Pasak jos, tyrimas atskleidė, koks svarbus yra kultūros operatorių vaidmuo, nes be jų suteiktų duomenų nebūtų galima apžvelgti kultūros lauko procesų. „Vis dar sulaukiame klausimų, kam visa tai reikalinga, tad norisi pabrėžti, kad, pirmiausia, tokie tyrimai leidžia kultūros sektoriuje veikiančioms organizacijomis labiau pažinti save, o padarius išvadas – efektyviau dirbti, nukreipiant savo dėmesį ir energiją ten, kur jos labiausiai reikia“, – sako V.Mašanauskaitė-Rinkšelė.
Prie Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės platformos įgyvendinimo prisideda: Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Su tyrimu galima susipažinti čia.
-
Kauno kultūros renginių kalendoriuje – ryškiausios 2020-ųjų kultūros tendencijos
Antrąjį karantiną pasitiko pasiruošę
Kauno menininkų namų (KMN) kartu su partneriais įdiegtas kalendorius, kuris taip pat yra ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės įrankis, padėjo surinkti duomenis tiek apie kultūros organizacijų veiklos kaitą, tiek apie pandemijos poveikį sektoriui.
Anot KMN rinkodaros specialisto Povilo Mintauto, 2020 m. buvo išskirtiniai tuo, kad kultūros sektorius turėjo prisitaikyti prie pandemijos keliamų iššūkių: „Nepaisant to, kad per pirmąjį karantiną buvo atšaukta daug renginių, skaičiai rodo, kad šis sudėtingas periodas buvo ir naudingas – kultūros ir meno operatoriai įgijo svarbių kompetencijų, kurios leido antrojo karantino laikotarpį pasitikti žymiai geriau pasiruošus“.
KMN nuotr.
Kultūros ir meno operatoriai įgijo svarbių kompetencijų, kurios leido antrojo karantino laikotarpį pasitikti žymiai geriau pasiruošus.
Pandemijos mėnesiais neturėdami galimybių aplankyti kultūros įstaigų gyvai, žmonės gausiai lankė virtualius renginius, todėl apie 17 proc. visų 2020 m. kultura.kaunas.lt komunikuojamų renginių buvo virtualūs. Vidutiniškai viename virtualiame renginyje lankėsi 325 lankytojai.
„Per labai trumpą laiką bene vienintelėmis alternatyvomis gyvai vykstančiai kultūrai tapo kultūros turinio skaitmenizavimas ir virtualių renginių organizavimas. Turint omeny, kad kultūros ir meno operatoriams iš pradžių trūko kompetencijų šioje srityje, tai buvo gana sudėtingas procesas per trumpą laiką išmokti vykdyti organizacinę veiklą virtualioje erdvėje, kurti virtualų turinį, atrasti naujas auditorijas ir sudominti jas“, – teigė P. Mintautas.
Daugiausia – atvirų ir nemokamų renginių
Per 2020 metus platformoje kultura.kaunas.lt buvo užsiregistravęs 81 kultūros ir meno operatorius. Daugiausiai užsiregistravusiųjų priklausė nevyriausybinėms organizacijoms (kultūros sektoriaus viešosios įstaigos, sąjungos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).
Iš viso platformoje kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželio – spalio mėn. Reiktų pabrėžti, kad didžioji dauguma renginių buvo atviri (1215) ir nemokami (1081).
Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Kauno kultūros ir meno operatoriai didžiausią dėmesį skyrė edukaciniams renginiams, kurie vyko tiek fizinėje, tiek virtualioje erdvėje. Apie 30 proc. į kalendorių įkeltų renginių sudarė įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir ekskursijos.
Scenos ir literatūros renginiai metų pabaigoje pakeitė atlikimo pobūdį ir persikėlė į virtualią erdvę. Muzikos renginiams buvo būdingas sezoniškumas – daugiau renginių vyko vasaros mėnesių laikotarpiu. „Lauke vykstantys renginiai pagal buvusius žmonių ribojimo reikalavimus galėjo susilaukti daugiau lankytojų nei renginiai vykstantys viduje. Šiuo atžvilgiu scenos menams, kurie įprastai organizuoja renginius viduje, teko labiau riboti lankytojų srautą“, – komentavo P. Mintautas.
KMN nuotr.
Vasarą išsigelbėjo renginiai lauke
Anot specialisto, tarpkarantininis periodas renginių organizatoriams taip pat buvo gana sudėtingas: pandemijai vis dar nesibaigiant ir bijant naujo karantino kultūros ir meno operatoriai vykdė labai intensyvią kultūrinę veiklą. Nemaža dalis renginių, kurių nebuvo įmanoma vykdyti pavasarį, buvo perkelti į vasaros ir rudens laikotarpį, taip pat daug įstaigų stengėsi atsigriebti dėl praradimų, patirtų pavasarį. Dėl to įprastai vasarą ištuštėjęs miestas praėjusiais metais šurmuliavo renginių išsiilgusių kauniečių.
„Nors turistų Kaune šią vasarą buvo ženkliai mažiau, tačiau ir patys kauniečiai mažiau keliavo į užsienį bei rinkosi savo laisvalaikį leisti mieste. Tai atsispindi ir renginių lankytojų statistikoje. Liepos mėnesį vidutiniškai viename renginyje lankėsi 79, o rugpjūtį – 86 lankytojai. Kadangi vasaros mėnesiais renginius buvo paprasčiau organizuoti lauke, tad juose lankytis galėjo didesnis kiekis žmonių nei viduje vykstančiuose renginiuose“, – sakė P. Mintautas.
Vis dėlto, prasidėjus rudeniui lankytojų skaičiai ėmė drastiškai kristi. Nors kultūros operatoriai siūlė didelį pasirinkimą renginių, tačiau prastėjantis oras, ribojimai uždarose erdvėse, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos apribojo lankytojų srautus.
KMN nuotr.
Kultūros duomenų statistiniai tyrimai Kaune tampa įprasta praktika
Pasak KMN direktorės ir vienos iš stebėsenos platformos iniciatorių Rūtos Stepanovaitės, svarbu pabrėžti, kad kultura.kaunas.lt kalendoriuje ir platformoje kaupiami duomenys atspindi tik dalies Kauno kultūros lauko duomenis ir atskleidžia tik duomenų kaupimo procese dalyvaujančių organizacijų veiklos tendencijas.
„Vis dėlto, galima pastebėti, kad šios tendencijos gana tiksliai nurodo, su kokiais iššūkiais susiduria dauguma kultūros sektoriaus dalyvių, o žinant juos – lengviau kalbėti ir apie poreikius visiems“, – teigė ji.
Renginių kalendorius ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės įrankis kultura.kaunas.lt yra kuruojamas KMN Kultūros infocentro, kurio tikslas – yra suteikti vieningas viešinimo platformas ir kitus naudingus įrankius Kaune veikiančioms kultūros organizacijoms ar iniciatyvoms bei mokymų pagalba prisidėti prie kompetencijų kėlimo.
Anot Kultūros infocentro vadovės Viktorijos Mašanauskaitės Rinkšelės, pristatomas tyrimas nėra vienkartinis – duomenys yra nuolat kaupiami bei ir periodiškai analizuojami toliau. „Džiaugiamės, kad kultura.kaunas.lt platforma leidžia pačioms organizacijoms ar iniciatyvoms teikti ir kaupti duomenis visus metus. Mūsų užduotis juos susisteminti, apžvelgti ir pristatyti. Kitais metais jau galėsime pateikti ne tik skirtingų mėnesių, bet ir poros metų analizę. Jau dabar galime nuspėti, kokie gausūs renginių bus 2022–ieji, ir kaip bus įdomu viską suskaičiuoti ir palyginti jiems pasibaigus“, – teigė Kultūros infocentro vadovė.
Pasak jos, tyrimas atskleidė, koks svarbus yra kultūros operatorių vaidmuo, nes be jų suteiktų duomenų nebūtų galima apžvelgti kultūros lauko procesų: „Vis dar sulaukiame klausimų, kam visa tai reikalinga, tad norisi pabrėžti, kad pirmiausia, tokie tyrimai leidžia kultūros sektoriuje veikiančioms organizacijomis labiau pažinti save, o padarius išvadas – efektyviau dirbti, nukreipiant savo dėmesį ir energiją ten, kur jos labiausiai reikia“.
Su tyrimu galima susipažinti čia.
-
Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Kaune?
Filme „Proksima“ E. Green sukūrė misijai į kosmosą besiruošiančios astrofizikės Saros vaidmenį. Sara turi atsisveikinti ne tik su mažamete dukra, bet ir su gimtąja planeta. Daugybė filmų kadrų – itin realistiški, nes nufilmuoti tikrose astronautų ir kosmoso tyrinėtojų darbo vietose.
„Kino pavasarį“ remia Lietuvos kino centras. Jubiliejinį festivalį iš dalies finansuoja Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“.
Pirmąją bilietų prekybos dieną, kovo 4 dieną, tradiciškai bilietai yra pigiausi. Kovo 8 dieną laukia kasmetė abonementų akcija, o kovo 19 dieną – visuose šalies „Akropoliuose“ bus galima įsigyti du bilietus į tą patį seansą už vieno kainą. Specialios nuolaidos lauks senjorų ir moksleivių.
Dėl tam tikrų priežasčių negalintieji atvykti į festivalį bus kviečiami žiūrėti naujausius festivalio filmus namų kino platformose – „Telia“ išmaniosios televizijos vaizdo nuomoje ir internetinėje kino platformoje „Žmonės Cinema“.
Įžanginis renginys ir specialūs seansai
Kauno žiūrovams kovo 13⎯15 dienomis festivalio komanda ruošia specialų įžanginį renginį Kauno „Akropolyje“ prie kino teatro „Forum Cinemas“. Čia festivalio organizatoriai pristatys jubiliejinio „Kino pavasario“ programą ir patars, kokius filmus geriausia pamatyti.
Per renginį taip pat bus rodomi ir daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukę festivalio filmai „Tobuli melagiai“, „Išgyventi vasarą“, „Netikėta meilė“, „Jūsų Vincentas“, lietuviškai įgarsinti animaciniai filmai „Moliūgėlio gyvenimas“, „Gordonas ir Padi“ ir kiti.
Festivalio organizatoriai ir toliau didina filmų prieinamumą įvairiausioms žiūrovų grupėms. Kaune įvyks specialūs seansai klausos negalią turintiems žmonėms. Kovo 28 ir 30 dienomis bus parodytas festivalio atidarymo filmas „Proksima“ ir keturiais „Oskarais“ įvertinta drama „Parazitas“ (rež. Bong Joon-ho).
13 dienos filmų visuose miestuose
Visus 16 miestų jungs bendras dienos filmas. Pasak A. Ramaškos, šis formatas jau tapo tradicija. „Mažesnių miestų gyventojams suteikiamos galimybės pamatyti Kanų ar Toronto kino festivalio laimėtoją ir kitus pripažintus filmus tuo pat metu kaip ir Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Šiemet dienos filmų repertuare ⎯ ir beprotiškos komedijos, ir romantiškos meilės istorijos, ir jausmingos dramos“, – dienos filmus apžvelgia A. Ramaška.
Dienos filmo repertuare žiūrovai pamatys laukiamiausią metų filmą „Parazitas“ (Parasite), kuris laimėjo „Auksinę palmės šakelę“, keturis „Oskarus“ ir daugiau nei 200 kitų apdovanojimų.
Stop kadras
Režisierius iš Pietų Korėjos Bong Joon-ho atveria vartus į intelektualią pramogą, kurią jis pats vadina „komedija be klounų ir tragedija be blogiukų“, ir nepalieka nė vieno abejingo.
Dienos filme bus parodyta į jokius rėmus netelpanti komedija „Zomša“ (Deerskin, rež. Quentin Dupieux) su prancūzų kino žvaigždėmis Jeanu Dujardinu, laimėjusiu „Oskarą“ už vaidmenį filme „Artistas“, ir Adele Haenel. Pagrindinis herojus Žoržas turi fetišą zomšai. Tad po skyrybų visas santaupas jis išleidžia vintažiniam zomšiniam švarkui. O tada prasideda juoko ašarų kupina istorija.
Minėtą aktorę A. Haenel žiūrovai išvys ir kitame filme „Liepsnojančios moters portretas“ (Portrait of a Lady on Fire, rež. Céline Sciamma). Tai užburianti meilės istorija, suvirpinsianti visų romantikos ir subtilaus kino mėgėjų širdis. Filmas kupinas nuoširdžios meilės, gilių pokalbių ir įspūdingų Šiaurės Prancūzijos vaizdų.
Kitą jausmingą meilės istoriją padovanos žymusis prancūzų režisierius Claude Lelouchas. „Gražiausi gyvenimo metai“ (The Best Years of a Life) – legendinio filmo „Vyras ir moteris“ tęsinys. Tų pačių aktorių suvaidinti pagrindiniai herojai susitinka po 50 metų ir leidžiasi į prisiminimus, nuspalvintus su meile, nostalgija ir švelniu liūdesiu.
Į „Kino pavasarį“ grįžta vieno lankomiausių praėjusių metų filmų „Vagiliautojai“ režisierius Hirokazu Kore-eda. Filme „Visa tiesa apie divą“ (The Truth) su Europos kino žvaigždėmis Catherine Deneuve ir Juliette Binoche jis liko ištikimas šeimos santykių temai. Į aštuntąjį dešimtmetį įkopusios Prancūzijos kino divos ir jos dukros ryšys, skaudžios praeities žaizdos ir klaidos pateikiamos su lengvu humoru ir empatija.
Pasiilgusiesiems istorinių dramų privalu pamatyti geriausią Toronto kino festivalio filmą „Martinas Idenas“ (Martin Eden, rež. Pietro Marcello). Režisierius dekonstruoja garsųjį Jacko Londono romaną jį perkeldamas iš Amerikos į Europą, iš XIX amžiaus į XX-ąjį. Tai eilinio jūreivio Martino Ideno neišsipildžiusios meilės ir svajonės tapti rašytoju istorija.
Paveiki psichologinė drama „Balta balta diena“ (A White White Day, rež. Hlynur Pálmason) įtrauks į po žmonos žūties bandančio atsigauti policininko gyvenimą. Ingvaras Sigurðssonas pripažintas Kanų „Kritikų savaitės“ geriausiu aktoriumi. Ankstesnis režisieriaus filmas „Žiemos broliai“ 2018 metais „Kino pavasario“ Europos debiutų konkurse buvo išrinktas geriausiu.
Stop kadras
Ieškantiesiems įdomių istorijų patiks lenkų drama „Kristaus kūnas“ (Corpus Christi, rež. Jan Komasa). Filmas buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio filmas, pelnė 34 apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose ir yra ypač mėgstamas žiūrovų. Tai istorija apie jaunąjį nusikaltėlį Danielių, kuris apgaule tampa kunigu provincijos miestelyje.
Atogrąžų melodrama pristatomas filmas iš Brazilijos „Nematomas gyvenimas“ (The Invisible Life, rež. Karim Aïnouz) nukelia į 1950-ųjų Rio de Žaneirą, kur jautriai pinami išskirtų seserų Gildos ir Euridikės likimai bei rusena viltis, kad jos dar kada nors susitiks.
Socialinėje dramoje „Atsiprašome, neradome jūsų“ (Sorry We Missed You, rež. Ken Loach) pasakojama finansinės krizės paliestos šeimos istorija. Ieškodama geresnio rytojaus, šeima atsiduria šiuolaikinės vergovės rate ir pajunta skaudžius kapitalizmo dūrius.
Dramoje „Viltis“ (Hope, rež. Maria Sødahl) žiūrovai taps jausmingos dviejų menininkų ⎯ 43-ejų Anjos ir 59-erių Tomo ⎯ gyvenimo dalimi. Gali būti, kad Anjai liko gyventi vos trys mėnesiai. Šią istoriją filmo autorė išgyveno su savo vyru, kino režisieriumi Hansu Petteriu Molandu, jai susirgus onkologine liga.
Švelnaus humoro kupina drama „Norėtum!“ (If Only, rež. Ginevra Elkann) sukurs devintojo dešimtmečio Italijos atmosferą ir primins pačius nekalčiausius vaikystės priminimus. Čia aštuonerių Alma stengsis sutaikyti dar ankstyvoje vaikystėje išsiskyrusius tėvus.
Dienos filmo repertuare ⎯ ir festivalio uždarymo filmas „Matijas ir Maksimas“ (Matthias & Maxime, rež. Xavier Dolanas). Festivalio žiūrovai puikiai pamena ankstesnius Kanados režisieriaus filmus „Bet kuriuo atveju Lorens“, „Mamytė“, „Tai tik pasaulio pabaiga“. Naujausiame filme pagrindinį herojų Maksimą vaidina pats X. Dolanas.
2020 metų festivalio repertuaras čia.
