Pasiūlė dešimt kandidatų

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Pretendentus vertino Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija, kurią sudaro meras, Kultūros skyriaus vedėja bei Kultūros ir meno tarybos nariai.

Pasiūlymai buvo priimami ir registruojami visą mėnesį iki balandžio 19 d.

Šiemet pasiūlyta 10 kandidatų – džiazo pianistas ir pedagogas Saulius Šiaučiulis, muzikos kūrėjas Donatas Bielkauskas, choro dirigentas Algirdas Šumskis, režisierė ir Klaipėdos lėlių teatro įkūrėja Jūratė Januškevičiūtė, režisierius Alvydas Vizgirda, scenografė ir dailininkė S.Kanaverskytė, kultūros vadybininkė Nijolė Laužikienė, aktorius ir režisierius Benas Šarka, literatūrologas Marijus Šidlauskas ir choreografė A.Šeiko-Sarulienė.

Išrinkti nebuvo lengva

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija vakar posėdžiavo keturias valandas – gerokai ilgiau nei kada nors anksčiau.

Komisijos pirmininko, mero Vytauto Grubliausko teigimu, posėdis iš pradžių vyko nuotoliniu būdu, tačiau balsuoti susirinkta gyvai į posėdžių salę.

Tam, kad balsavimas vyktų slapta ir nebūtų jokių abejonių dėl skaidrumo, teko susirinkti fiziškai.

„Per 10 metų, kiek vadovauju šiai komisijai, tai buvo pats sudėtingiausias balsavimas. Visas dešimtukas – žinomos ir nusipelniusios Klaipėdai asmenybės. Po balsavimo maratono miestas šiais metais sveikins dvi labai kūrybingas damas – S.Kanaverskytę ir A.Šeiko-Sarulienę, kurios papildys kultūros magistrų ložę“, – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Magistrų gretos išaugo

Naujai išrinktoms kultūros magistrėms rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, bus įteiktos regalijos, tarp jų – auksinis žiedas, pagamintas pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro papuošalo pavyzdį, rastą Klaipėdos piliavietėje.

Pernai kultūros magistro vardas buvo suteiktas tik vienam klaipėdiečiui – fotožurnalistui ir kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).

Laureatas tada atsisakė žiedo ir paprašė kuklios vardo suteikimo ceremonijos ne piliavietėje, kaip įprasta, o I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje. Jo valios buvo paisoma.

Nominantas, deja, mirė nepraėjus nė keturiems mėnesiams po iškilmių.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 38 kūrėjams. Šiemet prie jų prisijungs dar dvi iškilios klaipėdietės.

Pernai į Klaipėdos kultūros magistro vardą pretendavo net devyni savo darbais uostamiestį garsinantys menininkai ir kūrėjai, tačiau šis titulas suteiktas tik B.Aleknavičiui.

Kultūros magistrų sąrašas:

2003 m. vardas suteiktas aktoriui Vytautui Paukštei, kaligrafui Algiui Kliševičiui (1950–2008) ir istorikui, muziejininkui Jonui Geniui.

2004 m. – muzikologei Daivai Kšanienei, rašytojui ir poetui Gintarui Grajauskui ir dirigentui Stanislovui Domarkui.

2005 m. – džiazo muzikantui V.Grubliauskui ir režisieriui Povilui Gaidžiui.

2006 m. – muzikui ir chorvedžiui Kaziui Kšanui, tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui ir teatralui Baliui Juškevičiui (1920–2013).

2007 m. – choreografui Juozui Gudavičiui (1926–2008), istorikui bei muziejininkui Aloyzui Každailiui (1943–2018) ir aktoriui bei poetui Broniui Gražiui (1934–2013).

2008 m. – muzikui Vytautui Tetenskui, aktorei Nelei Savičenko ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui.

2009 m. – dailininkui Anatolijui Klemencovui, archeologui Vladui Žulkui ir rašytojui Juozui Šikšneliui.

2010 m. – etnologei Valerijai Jankūnaitei ir rašytojui Rimantui Černiauskui (1950–2011).

2011 m. – kultūros žurnalistei Ritai Bočiulytei.

2012 m. – chorvedžiui ir pedagogui Robertui Varnui (1930–2015).

2013 m. – dailininkei monumentalistei Angelinai Banytei.

2014 m. – režisieriui ir pedagogui Petrui Bielskiui.

2015 m. – choreografei Onai Skaistutei Idzelevičienei ir etnologei Irenai Nakienei.

2016 m. – menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui Rolandui Rastauskui.

2017 m. – aktoriui Dariui Meškauskui, kompozitoriui Remigijui Šileikai ir keramikui Isroildžonui Baroti.

2018 m. – skulptoriui Algirdui Bosui ir fotografui Remigijui Treigiui.

2019 m. – violančelininkui Mindaugui Bačkui ir aktorei Reginai Šaltenytei.

2020 m. – kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).

Ceremonija bus kitokia

"Visi kandidatai verti šio magistro žiedo", – po devynių pretendentų pristatymo prieš slaptą balsavimą pratarė Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Tačiau tąkart niekas iš komisijos narių, taip pat ir pats meras, nė nenutuokė, kad būtent magistro žiedo visai nepageidauja vienintelis šių metų Klaipėdos kultūros magistras B.Aleknavičius, kurio kandidatūrai pritarė dauguma.

Maža to, nominantas prašo, kad ceremonija vyktų ne miesto širdimi vadinamoje piliavietėje, kaip buvo iki šiol, o kur kas kukliau – Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje, be to, ne rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, o trimis savaitėmis vėliau, kai pačiam nominantui sukaks 90 metų.

Nuostata: B.Aleknavičius bus pirmasis iš 38 Klaipėdos kultūros magistrų, kuris viešai atsisako pagrindinės šio vardo regalijos – auksinio žiedo, pagaminto pagal renesansinio žiedo, saugomo Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, pavyzdį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

B.Aleknavičius bus pirmasis iš 38 Klaipėdos kultūros magistrų, kuris viešai atsisako pagrindinės regalijos.

"Šis vardas – didelis įvertinimas, žinoma, džiugu, bet, manyčiau, jei jau mane išrinko, turiu teisę atsisakyti brangiai kainuojančio žiedo ir pompastiškų Kultūros magistro vardo suteikimo iškilmių", – kalbėjo klaipėdietis.

Šaknys – kur kas gilesnės

Brangaus žiedo ir didingų iškilmių atsisakymas vis dėlto ne tik šio kuklaus žmogaus garbingas noras nešvaistyti miesto lėšų ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo ceremonija siejama su tariamu ar tikru Kryžiuočių ordino magistro žiedu, rastu Klaipėdos piliavietėje, ir su Mėmelio pilimi – kadaise nuožmiausia citadele ordino kovoje prieš Lietuvą.

Nuomonė tvirta ir nepakeičiama, todėl Klaipėdos kultūros magistro žiedo, nukaldinto pagal A.Brandenburgiečio pamestojo kopiją, atsisakau.

B.Aleknavičius turi savo požiūrį į Kryžiuočių ordino veiklą ir jų santykį su lietuviais, nepaisant to, kad viskas buvo labai seniai, bet tai susiję su šio garbaus klaipėdiečio protėviais, kurie prieš savo valią turėjo palikti gimtąsias vietas.

"Nors pagal mamą mano šaknys yra Mažojoje Lietuvoje, bet kilme laikau save zanavyku. Kai 1525 m. Kryžiuočių ordinas tapo pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, o valstybine religija paskelbta liuteronybė, dalis mažlietuvių, atsisakiusių jiems primesto naujo tikėjimo, pradėti persekioti. Patys atkakliausi tuomet paliko savo gimtąsias vietas ir per Šešupę kėlėsi gyventi į būsimuosius Zanavykus, aišku, su savimi atsinešdami pagoniškas dainas, papročius, tradicijas ir ūkininkavimo būdą. Tarp šių kietasprandžių kolonistų buvo ir mano protėviai Naujokai", – pasakojo B.Aleknavičius.

Būtent paskutinysis ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis ir privertė sprukti visus nepaklusniuosius senbuvius iš Mažosios Lietuvos, tarp jų ir B.Aleknavičiaus protėvius.

Manoma, kad šis magistras Klaipėdos pilyje, kai buvo ją apsiautęs, siekdamas nubausti nepaklusnųjį pilies kunigaikštį, galėjo pamesti savo brangų žiedą.

Galima spėti, kad žiedo savininkas ilgai jo ieškojo, tačiau jį pavyko rasti tik archeologams bemaž po 500 metų.

Ir tada, anot B.Aleknavičiaus, prasidėjo nauja tikro ar tariamo Kryžiuočių ordino magistro žiedo epopėja.

Pozicija: Klaipėdos kultūros magistro vardą šiemet nuspręsta suteikti fotožurnalistui ir kraštotyrininkui B.Aleknavičiui, tačiau nominantas atsisako priimti kultūros magistro žiedą ir prašo kuklesnės vardo suteikimo ceremonijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pagal jį dabar gaminamos kopijos nusipelniusiems nūdienos Klaipėdos kultūros žmonėms.

Šis žiedas per miesto gimtadienį turėjo būti įteiktas ir B.Aleknavičiui, nes jis šiemet tapo Klaipėdos kultūros magistru.

Tautinės savigarbos klausimas

B.Aleknavičius šiuo klausimu yra kategoriškas.

Savo požiūrį, vos pradėjus kopijuoti ir teikti vadinamuosius magistro žiedus nusipelniusiems Klaipėdos kultūros žmonėms, jis viešai išreiškė laikraštyje "Voruta" publikuotoje esė "Donelaiti, atrišk mums akis".

Šita įžvalga vėliau buvo perspausdinta ir B.Aleknavičiaus knygoje "Nebeužtvenksi upės bėgimo".

Beveik prieš penkerius metus Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, perskaitęs šią knygą, B.Aleknavičiui laiške parašė: "Atidžiai verčiau puslapį po puslapio. Žvelgiau į istorijon įamžintas tautos atgimimo nuotraukas ir skaičiau širdį virpinančius žodžius, tiek džiuginančius, tiek skaudinančius. Bet tai yra istorinis, nesumeluotas palikimas ateinančioms kartoms."

Pats B.Aleknavičius tvirtina, kad šioje esė išdėstyta Kryžiuočių ordino magistro žiedo esmė.

"Mano nuomonė tvirta ir nepakeičiama, todėl Klaipėdos kultūros magistro žiedo, nukaldinto pagal A.Brandenburgiečio pamestojo kopiją, atsisakau. Manyčiau, kad šias lėšas būtų galima panaudoti uostamiesčio jauniesiems talentams, kuriantiems Mažosios Lietuvos tematika", – įsitikinęs šių metų Klaipėdos kultūros magistras.

Esė, be kita ko, cituojamas Vydūnas, kurio mintys tik patvirtina nepakeičiamą B.Aleknavičiaus nuostatą šiuo klausimu: "Paskutinė ir esminė Tautos atspirtis yra jos savigarba. Kai ji sunaikinama, nesulaikomai artėja pražūtis."

Paisys nominanto valios

Klaipėdos savivaldybės atstovai jau informuoti apie šių metų kultūros magistro prašymą.

Miesto merą šiuo metu pavaduojantis vicemeras Alvydas Cesiulis teigė, jog į B.Aleknavičiaus norus turėtų būti atsižvelgta.

Akivaizdu, kad šių metų Klaipėdos kultūros magistro renginys bus kitoks – ne per miesto gimtadienį, ne piliavietėje ir be svarbiausio atributo – brangaus auksinio žiedo.

Vis dėlto Klaipėdos kultūros magistro žiedas yra gaminamas.

Esą tokia yra tvarka, ir nėra jokių kitų galimybių, numatytų nuostatose, kaip tuos pinigus už žiedą perduoti nominantui, kuriuos jis ketintų paaukoti jauniesiems kūrėjams.

Laikantis ilgametės tradicijos, ceremonija turėjo vykti rugpjūčio 1 d., per miesto gimtadienį, Pilies muziejuje.

Aidint fanfaroms, Kultūros magistrui turėjo būti įteiktas auksinis žiedas, pagamintas pagal renesansinį žiedą, saugomą šiame muziejuje.

Vienam žiedui pagaminti iš miesto biudžeto skiriama 2 450 eurų.

Vietoj dviejų – vienas

Šiais metais į Klaipėdos kultūros magistro vardą pretendavo devyni klaipėdiečiai: literatūros kritikas Marijus Šidlauskas, fotožurnalistas, kultūros istorikas ir kraštotyrininkas B.Aleknavičius, aktorius ir režisierius Benas Šarka, dailininkas-juvelyras Vidas Bizauskas, chorvedys ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, solistas ir režisierius bei pedagogas Šarūnas Juškevičius, choreografė ir šiuolaikinio šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko (Sarulienė), grafikas Augustinas Virgilijus Burba ir Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.

Praeitą savaitę komisija ketino patvirtinti du pretendentus į šį garbingą Kultūros magistro titulą.

Bet šiemet jis bus suteiktas tik vienam – "kukliam, tačiau didžios dvasios žmogui" B.Aleknavičiui.

Po trijų balsavimo turų antrasis pretendentas nesurinko privalomų dviejų trečdalių komisijos balsų.

Todėl nuspręsta, kad Klaipėdos kultūros magistras šiemet bus tik vienas.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteiktas 37 iškiliems kūrėjams.

Pernai Klaipėdos kultūros magistrais tapo Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui suteikti gali siūlyti Klaipėdos miesto kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, privatūs asmenys, uostamiesčio Kultūros skyrius.

Būdavo metų, kai Klaipėdos kultūros magistro vardas būdavo suteikiamas trims, dviem ar tik vienam kūrėjui.

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Kultūros magistro titulas – išskirtinai klaipėdietiškas pagarbos ir pripažinimo ženklas. Tai – labai svarbus miestiečių įvertinimas uostamiesčio kūrėjams.

B.Aleknavičiaus biografijos faktai

Gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Lekėčių kaime (Šakių rajonas).

1949–1951 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje.

1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą, dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo TASS-ELTA fotokorespondentas Klaipėdoje ir Žemaitijoje.

Surengė keliolika fotografijos parodų, kurios eksponuotos ir užsienyje.

V.Kudirkos, I.Simonaitytės ir Šakių raj. savivaldybės Zanavykų kultūros premijų laureatas.

2005 m. suteiktas Meno kūrėjo vardas.

Klaipėdos garbės pilietis.

Išleido kelias dešimtis knygų.

Milžinišką savo fotodarbų archyvą perdavė I.Simonaitytės bibliotekai.

„Labai džiaugiuosi, kad šiais metais sulaukėme tiek daug miesto bendruomenės pasiūlymų. Kultūros magistro titulas – išskirtinai klaipėdietiškas pagarbos ir pripažinimo ženklas. Tai – labai svarbus miestiečių įvertinimas Klaipėdos kūrėjams“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius už literatūrines ir kultūrines įžvalgas, gilumines pastabas literatūroje teikė literatūrologo, literatūros sociologo, literatūros kritiko Marijaus Šidlausko kandidatūrą.

Klaipėdos miestiečių draugija už reikšmingą indėlį populiarinant Mažąją Lietuvą pasiūlė fotožurnalisto, kultūros istoriko ir kraštotyrininko, metraštininko Bernardo Aleknavičiaus kandidatūrą.

Asociacija „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ už išskirtinę, unikalią kūrybą, kuri garsina Klaipėdą Lietuvoje ir užsienyje, pateikė menininko, aktoriaus, režisieriaus Beno Šarkos kandidatūrą.

Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga už originalią kūrybą ir atsidavimą Klaipėdos kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui pateikė dailininko – juvelyro Vido Bizausko kandidatūrą.

Už proveržį muzikinio teatro spektaklių ir simfoninės muzikos atlikimo srityje, nuopelnus ugdant atlikimo kultūrą Klaipėdoje, už Klaipėdos koncertų turinio išplėtimą į naujas profesionalaus šiuolaikinio meno bei lietuviškos muzikos erdves, aktyvią meninę – koncertinę veiklą su chorais, dainų švenčių tradicijų puoselėjimą Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pateikė pedagogo, chorvedžio, dirigento Tomo Ambrozaičio kandidatūrą.

Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Klaipėdos miesto kultūrai ir menui, išskirtinių vaidmenų teatruose sukūrimą, nuoseklią pedagoginę veiklą, kūrybinę sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, pagarbą scenai, iniciatyvas, inspiruojančias aplinkinius pozityviai veiklai, teatro meno tradicijų saugojimą, asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę aplinką gimtajame mieste į Kultūros magistrus teikiama solisto, menininko, režisieriaus, pedagogo Šarūno Juškevičiaus kandidatūra, kurią pateikė Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija bei VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.

Tarp pretendentų – ir Agnijos Šeiko (Sarulienės), VšĮ Šeiko šokio teatro įkūrėjos, meno vadovės, choreografės, šokėjos, šokio pedagogės kandidatūra, kurią teikė Greta Seiliūtė.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius už reikšmingą meno pedagogo vaidmenį ir profesionalią kūrybą, garsinančią Klaipėdos vardą pateikė meno pedagogo, dailininko, grafiko, kultūrinių renginių kuratoriaus Augustino Virgilijaus Burbos kandidatūrą.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras į Kultūros magistrus pasiūlė dar vieną pretendentą – už profesionalumą, vokalinį meistriškumą ir artistinę įtaigą pateikta solistės, menininkės Ritos Petrauskaitės kandidatūra.

Kam atiteks garbingas Kultūros magistro titulas – šiemet jis bus suteiktas dviem iškiliems miesto menininkams – birželio mėnesį spręs Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija.

Laikantis ilgametės tradicijos, rugpjūčio 1 dieną, per miesto gimtadienį, Pilies muziejuje naujiesiems Kultūros magistrams paprastai įteikiami auksiniai žiedai, pagaminti renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu. Vienam žiedui pagaminti iš miesto biudžeto skiriama 2450 tūkst. eurų.

Nuo 2003 metų, kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteiktas 37 iškiliems menininkams.

Jau paaiškėjo, kas šiemet pretenduoja tapti Klaipėdos kultūros magistrais. Pasiūlyti keturi solidūs kūrėjai. Trys jų šiais metais turi galimybę pelnyti garbų vardą.

Tai – Darius Meškauskas, aktorius bei pedagogas, jis kultūros magistro vardui pasiūlytas už teatrinę ir pedagoginę veiklą, kuri yra didžiulis indėlis į Lietuvos ir uostamiesčio kultūros gyvenimą, o scenoje sukurti vaidmenys garsina Klaipėdą ir |Lietuvą visame pasaulyje.

Antrasis pretendentas – Remigijus Šileika, kompozitorius ir pedagogas, jis siūlomas už profesionalios muzikos kūrimą ir jaunųjų Klaipėdos muzikų ugdymą, kultūrinę ir mokslinę veiklą.

Į kultūros magistro vardą pretenduoja ir Vytautas Blūšius – chorvedys, pedagogas, Dainų švenčių režisierius. Jis siūlomas už chorinės kultūros puoselėjimą Klaipėdoje.

Taip pat vienas pretendentų – Isroildžonas Baroti, dailininkas-keramikas. Jis nominuotas  už Klaipėdos taikomojo meno reprezentaciją Lietuvoje ir užsienyje bei 25 metų vadovavimą Baroti galerijai.

"Šiemet turime galimybę išrinkti ir apdovanoti tris žmones. Tiek žiedų esame suplanavę pagaminti", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Kuriems pasiūlytų pretendentų bus įteikti garbingi apdovanojimai – spręs Kultūros ir meno taryba drauge su miesto meru Vytautu Grubliausku bei uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju N.Lendraičiu.

Komisijos posėdis vyks pirmą arba antrą liepos savaitę. Anksčiau garbingam apdovanojimui buvo pasiūloma ir po 8 ar 10 pretendentų. Klaipėdoje yra jau 30 šį garbų vardą turinčių kultūros puoselėtojų.

Magistrui įteikiamas auksinis žiedas, pagamintas pagal renesansinio žiedo, saugomo Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, pavyzdį, vardą patvirtinantis dokumentas, pasirašytas Klaipėdos miesto mero.

Klaipėdos kultūros magistrai:

2003 m. Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė;

2004 m. Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė;

2005 m. Povilas Gaidys ir Vytautas Grubliauskas;

2006 m. Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas;

2007 m. Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius;

2008 m. Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko ir Vytautas Tetenskas;

2009 m. Anatolijus Klemencovas, Juozas Šikšnelis ir Vladas Žulkus;

2010 m. Rimantas Černiauskas ir Valerija Jankūnaitė;

2011 m. Rita Bočiulytė;

2012 m. Robertas Varnas;

2013 m. Angelina Banytė;

2014 m. Petras Bielskis;

2015 m. Irena Nakienė ir Ona Skaistutė Idzelevičienė;

2016 m. Rolandas Rastauskas ir Kristina Jokubavičienė.

Baigėsi laikas, kai uostamiesčio kūrybinės sąjungos, kultūros institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei fiziniai asmenys galėjo siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti.

Kol kas šiemet sulaukta keturių pasiūlymų. Tiesa, tikėtina, kad pretenduojančiųjų į garbingą apdovanojimą dar padaugės – galbūt siūlymai artimiausiomis dienomis savivaldybę pasieks paštu.

Anksčiau garbingam apdovanojimui buvo pasiūloma ir po 8 ar 10 pretendentų. Kol kas pretendentų pavardės neskelbiamos.

"Šiemet turime galimybę išrinkti ir apdovanoti tris žmones. Tiek žiedų esame suplanavę pagaminti, tačiau ar tiek bus – sunku pasakyti", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Kuriems pasiūlytų pretendentų bus įteikti garbingi apdovanojimai – spręs Kultūros ir meno taryba drauge su miesto meru Vytautu Grubliausku bei uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju N.Lendraičiu.

Numatoma, kad šios specialios komisijos posėdis vyks pirmą arba antrą liepos savaitę.

Magistrui įteikiamas auksinis žiedas, pagamintas pagal renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdį, vardą patvirtinantis dokumentas, pasirašytas Klaipėdos miesto mero.

Klaipėdos kultūros magistrai:

2003 m. Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė;

2004 m. Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė;

2005 m. Povilas Gaidys ir Vytautas Grubliauskas;

2006 m. Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas;

2007 m. Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius;

2008 m. Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko ir Vytautas Tetenskas;

2009 m. Anatolijus Klemencovas, Juozas Šikšnelis ir Vladas Žulkus;

2010 m. Rimantas Černiauskas ir Valerija Jankūnaitė;

2011 m. Rita Bočiulytė;

2012 m. Robertas Varnas;

2013 m. Angelina Banytė;

2014 m. Petras Bielskis;

2015 m. Irena Nakienė ir Ona Skaistutė Idzelevičienė;

2016 m. Rolandas Rastauskas ir Kristina Jokubavičienė.

Jau žinoma, kam šiemet bus suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas. Po ketverių metų pertraukos šiemet šis įvertinimas bus suteiktas dviem žmonės. Kultūros magistro žiedas papuoš dviejų iškilių moterų rankas – prof. Onos Skaistutės Idzelevičienės ir doc. Irenos Nakienės.

Įteiks dviem

Šis išskirtinis apdovanojimas iškiliems uostamiesčio kultūros veikėjams teikiamas jau 12 metų, per šiuos metus išrinkti 26 kultūros magistrai.

Kultūros magistro vardas ir tai patvirtinantis žiedas kaip ir kasmet bus įteikta per miesto gimtadienį – rugpjūčio 1 d.

Pastaruosius keturis metus buvo renkama ir apdovanojama po vieną nusipelniusįjį.

„Po keturių metų pertraukos vėl grįžtame į situaciją, kai yra galimybė Klaipėdos kultūros magistro vardą suteikti dviem asmenims“, – pasakojo uostamiesčio meras bei Klaipėdos kultūros megistro vardo suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Vieni stipriausių pretendentų

Šiemet apdovanojimui įvairios miesto įstaigos, sąjungos bei verslo subjektai pasiūlė aštuonis pretendentus.

Meras patikino, kad visi siūlomi pretendentai buvo verti Kultūros magistro vardo, todėl komisijos posėdis truko daugiau nei dvi valandas.

„Jau penktus metus dalyvauju šios komisijos posėdyje jai pirmininkaudamas ir galiu apsakyti, kad pastarųjų penkių metų kontekste ši aštuoniukė buvo viena stipriausių“, – pripažino V.Grubliauskas.

Dvi moterys

Tam, kad pretendentui būtų suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas, už jį savo balsus turi atiduoti ne mažiau nei du trečdaliai komisijos narių. Uostamiesčio kultūros magistrą renka 13 narių komisija, todėl už pretendentą savo balsą turi atiduoti nemažiau 9 renkančiųjų.

Išrinkti du verčiausius pretendentus prireikė net kelių balsavimų.

Vis dėlto trylika komisijos narių nusprendė, kad šiemet Klaipėdos kultūros magistro vardai bus suteikti dviem moterims – prof. Onai Skaistutei Idzelevičienei ir doc.Irenai Nakienei.

Ne pirmas apdovanojimas

O.Skaistutė Idzelevičienė bus įvertinta už pramoginių šokių kultūros puoselėjimą Klaipėdoje ir miesto garsinimą bei, mero teigimu, už pedagoginę veiklą.

„Profesorės pavardė, turbūt, kalba pati už save ir motyvacijos bei argumentacijos nestigo. Manau, kad tai yra gražus, deramas, pelnytai užtarnautas miesto pagarbos ir padėkos ženklas už ilgametę išskirtinę veiklą“, – dėstė meras.

O.Skaistutę Idzelevičienę miestas įvertina jau ne pirmą kartą, ji yra tapusi ir Klaipėdos miesto garbės piliete.

Ir simbolinis gestas

I.Nakienei Kultūros magistro vardą nuspręsta įteikti už Klaipėdos krašto etninės kultūros saugojimą ir puoselėjimą.

Komisijos pirmininkas pastebėjo, kad antrosios šių metų Kultūros magistrės nuopelnai Klaipėdos kraštui bei etninei kultūrai  – neabejotinai svarbūs.

Miesto mero teigimu, I.Nakienės darbai gerai žinomi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei auditorijai – docentė yra įkūrusi ir ilgai vadovauja Klaipėdos krašto kultūrą ir tradicijas puoselėjančius folkloro ansamblius „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“.

Šie metai yra paskelbti etnografinių regionų metais, todėl V.Grubliausko teigimu, vardo suteikimas kartu yra gražus simbolinis gestas.

Pasiūlė pirmą kartą

„Rugpjūčio 1-ąją, miesto gimtadienio dieną, Kultūros magistro žiedai papuoš tikrai išskirtinių moterų rankas“, – pabrėžė miesto vadovas.

Iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu Kultūros magistrams įteikiami specialūs aukso žiedai, kurių prototipas – renesanso epochos žiedas, rastas Klaipėdos piliavietėje, archeologinių kasinėjimų metu.

Iš 26 jau apdovanotų kultūros magistrų tėra tik penkios moterys. Šiemet svarbius miesto apdovanojimus gausiančios moterys jiems buvo pasiūlytos pirmą kartą.

Tarp šiųmečio aštuntuko buvo ir tokių, kurie nominuoti siūlomi jau ne pirmus metus.

Baigėsi pretendentų į šių metų Klaipėdos kultūros magistro apdovanojimą teikimo laikas. Pirminiais duomenimis, šiemet pateiktos aštuonių miestui nusipelniusių asmenų, vertų minėto apdovanojimo, kandidatūros.

Garbingam apdovanojimui uostamiesčio kultūros pasaulio atstovai bei jo gerbėjai pretendentus siūlė nuo gegužės pradžios.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kasmet, pirmųjų siūlymų sulaukta jau įpusėjus kandidatūrų teikimo terminui. Vis dėlto pastebima, kad šiemet kultūros gerbėjai siūlyti pretendentus esą suskubo anksčiau nei pernai.

Kandidatus tradiciškai vertins komisija, kurią sudaro uostamiesčio meras, Kultūros ir meno tarybos nariai bei Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas.

Tiesa, dar nėra žinoma, kada komisijos nariai rinksis vertinti kandidatūrų.

„Pirmiausia turime kreiptis į Klaipėdos savivaldybės tarybą ir patvirtinti Kultūros ir meno tarybos sudėtį. Privalome spėti iki šio mėnesio pabaigos, tada pačiame pirmame posėdyje ir būtų sprendžiamas šis klausimas“, – dėstė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Mažonienė.

Iškilminga kultūros magistro vardo suteikimo ceremonija tradiciškai vyks rugpjūčio 1-ąją – per Klaipėdos gimtadienį – piliavietėje.

Pilies muziejuje magistras bus apdovanotas auksiniu žiedu, pagamintu renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu. Nugalėtojui bus įteiktas garbingą vardą patvirtinantis dokumentas, pasirašytas Klaipėdos miesto mero.

Praėjusiais metais apdovanojimas įteiktas teatrologui, režisieriui, pedagogui, visuomenės veikėjui, Klaipėdos universiteto profesoriui, humanitarinių mokslų daktarui Petrui Bielskiui.

Pretendentai:

Olga Žalienė

Regina Šaltenytė

Klaudijus Pūdymas

prof.  Ona Skaistutė Idzelevičienė

Isroildžon Baroti

doc. Vytautas Blūšius

doc. Irena Nakienė

doc. Juozas Vosylius

Uostamiesčio kūrybinės sąjungos, kultūros institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei fiziniai asmenys jau gali siūlyti pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui gauti. Kol kas kandidatūrų dar nesulaukta. Tradiciškai pasiūlymai į savivaldybę pradeda plaukti paskutinę savaitę.

Kaip ir kasmet, per uostamiesčio gimtadienį Klaipėdos piliavietėje labiausiai nusipelniusiam kūrėjui ar kultūros atstovui bus suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.

Jau nuo praėjusios savaitės uostamiesčio kūrybinės sąjungos, kultūros institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys gali teikti pasiūlymus. Jie bus priimami iki birželio 8 d.

„Kol kas pasiūlymų dar nėra. Praktika rodo, kad paprastai visi suskumba paskutinę savaitę arba dieną“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Paškevičienė.

Pašnekovės teigimu, pasiūlymų laukiama iš visų uostamiesčio kūrėjų, menininkų bei fizinių asmenų. Svarbiausia, jog būtų nurodytas svarus pretendento indėlis į Klaipėdos kultūrą. Reikia pateikti ir pretendento gyvenimo aprašymą.

K.Paškevičienės teigimu, kasmet pasiūlymų skaičius būna skirtingas, tačiau Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija turi iš ko pasirinkti.

Galimus pretendentus, kaip ir kasmet, vertins sudaryta komisija, kurios pirmininku bus Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Komisijos sudėtyje – ir Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas bei Kultūros ir meno tarybos nariai.

Iškilminga kultūros magistro vardo suteikimo ceremonija tradiciškai vyks rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos piliavietėje.

Kultūros magistras bus apdovanotas auksiniu žiedu, pagamintu pagal renesansinio žiedo pavyzdį. Nugalėtojui bus įteiktas vardą patvirtinantis dokumentas, pasirašytas miesto mero.

Praėjusiais metais garbingas apdovanojimas įteiktas teatrologui, režisieriui, pedagogui, visuomenės veikėjui, Klaipėdos universiteto profesoriui, humanitarinių mokslų daktarui Petrui Bielskiui.

Klaipėdos kultūros magistrai

2003 m. – Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė

2004 m. – Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė

2005 m. – Povilas Gaidys ir Vytautas Grubliauskas

2006 m. – Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas

2007 m. – Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius

2008 m. – Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko ir Vytautas Tetenskas

2009 m. – Anatolijus Klemencovas, Juozas Šikšnelis ir Vladas Žulkus

2010 m. – Rimantas Černiauskas ir Valerija Jankūnaitė

2011 m. – Rita Bočiulytė

2012 m. – Robertas Varnas

2013 m. – Angelina Banytė

2014 m. – Petras Bielskis