„Šiandien išties džiugi diena, kurios ilgai laukė daugelis Endriejavo gyventojų. Nepaisant įvairių iššūkių ir problemų, viską sėkmingai įveikėme, nes mūsų pagrindinis tikslas buvo tęsti šio pastato statybas ir ištesėti endriejaviškiams duotą pažadą, kad jie turės savo kultūros namus. Šiandien duris atvėręs visiškai naujas pastatas puikiai pritaikytas repeticijoms, edukacijos ir kitoms veikloms, todėl bus patogus ne tik koncertų lankytojams, bet ir atlikėjams. Linkiu, kad šioje erdvėje niekada nerimtų kūrybinis šurmulys, o jo erdvės visada būtų pilnos lankytojų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Iškilo ne tik naujas pastatas su patalpomis, pritaikytomis kultūrinei ir bibliotekos veiklai, bet sutvarkyta ir visa aplinka – perkloti pėsčiųjų takai, įrengti laiptai, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovas, paženklintos automobilių stovėjimo vietos, įrengtas teritorijos apšvietimas. Bendra darbų vertė – apie 1,5 mln. eurų.

Po oficialaus kultūros namų ir bibliotekos atidarymo visi buvo pakviesti į renginius, kurie tęsis visą dieną. Susirinkusieji galėjo pamatyti Endriejavo kultūros namų kolektyvų pasirodymus, dalyvauti ženkliukų gaminimo ar drobinių maišelių dekoravimo edukacijoje. Nuo 13 val. čia organizuojamas interaktyvus grindų žaidimas „Jonas ir rajonas“, 16 val. vyks vonios druskų gaminimo edukacija, o vakare, 18 val., laukia „Austiejos su grupe“ koncertas.

Prieš kelerius metus pakeistas valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymas, pagal kurį daliai darbuotojų grėsė arba baigti aukštąjį mokslą, arba netekti darbo. Tačiau aiškėja, kad visuotinė panika sukelta be reikalo. Įsitikinus, kad įstatymais negalima priversti formaliai studijuoti, naujoji valdžia sušvelnino keliamus reikalavimus, kad ypač regionų kultūros įstaigos neliktų be dirbančių žmonių, pasakojama LNK reportaže.

Vyksmas vienu metu gatvėje ir… salėje. Pasvalio kultūros centre dvi diplomuotos profesionalės repetuoja monospektaklį. Vaidmens atlikėja Violeta Mičiulienė ilgai dirbo už Pasvalį gerokai mažesniame Subačiuje.

„Faktiškai, kai aš dirbau kultūros namuose, buvau vienintelė baigusi būtent tos specifikos aukštąją mokyklą“, – dėstė garsi aktorė Violeta Mičiulienė.

Anot V. Mičiulienės, bet tai netrukdė dirbti ir nereikia kaime ieškoti „Oskaro“ vertų darbų. O tik reikia kultūrininkams padėti , o ne kelti kvailus reikalavimus.

„Kultūros darbuotojas yra tas žmogus, kuriam reikėtų duoti didelį priedą vien todėl, kad jis per metus apie 30 proc. turto ištempia iš namų tam, kad ta kultūra kažkaip vyktų. Reikia vaišinti, reikia kažkaip kostiumus siūti, kurti dekoracijas“, – kalbėjo V. Mičiulienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gali skambėti kaip klasika, kai vienas žiūrovas scenoje atpažino savo kelnes.

„Vienos aktorės vyras viduryje spektaklio atsistojo ir pradėjo šaukti: „Čia mano kelnės!“ –  kuriozinę istoriją pasakojo žinoma moteris.

Nereikia kaime ieškoti „Oskaro“ vertų darbų. O tik reikia kultūrininkams padėti, o ne kelti kvailus reikalavimus.

Prarasti kelnes, tai ne tas pats kas prarasti darbą. Iki šių metų sausio pagal pakeistą valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymą, dalis darbuotojų turėjo būti atleisti arba pagal užimamas pareigas spėti įgyti aukštąjį išsilavinimą.

„Aš pats kai kuriems darbuotojams tikčiau į vaikus, į sūnus. Ir kai pasikvietus įstaigos darbuotoją, kuris atidirbęs dvidešimt metų, kai jo pasiekimai kalba už jį patį, turi pasakyti, jog tau, mielas kolega, reikia eiti mokytis arba būsi atleistas, na, patys pagalvokite, kaip tai skamba“, – kalbėjo Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.

Raginimo mokytis arba siūlymo išeiti iš darbo realiai turėjo sulaukti ir šalyje žinomas folkloristas, unikalus muzikos instrumentų kūrėjas Albertas Bartašius. Žmonos tas nelietė, nes ji baigusi muzikinį aukštąjį.

„Ne diplomai daro darbus, žmonės juos daro. Kiti ir diplomuoti specialistai tiek nepadaro, kiek kitas neturintis to popierėlio. Ir muzikos instrumentai, ir kolektyvai suburti“, – teigė folkloristė Lina Bartašienė.

„Įsivaizduokite, jeigu aš dabar kažkokių dalykų pasiekiau, tai ar kažkas pasikeis gavus diplomą, – retoriškai kausė A. Bartašius.

Įstatymas savivaldybių įstaigose sukėlė paniką. Jo įgyvendinimas buvo pratęstas metams, tačiau praėjus pusmečiui ramybė grąžinta.

„Praeitų metų antroje pusėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad kiekvienas įstaigos vadovas sprendžia individualiai, kokio darbuotojui reikia išsilavinimo“, – komentavo R. Lavickas.

Tad realiai niekas nepasikeitė. Kyla klausimas, kam iš viso reikėjo tokio įstatymo.

„Paimkime dainų šventes, folklorų ansamblių vadovus. Mes kalbėjome su buvusiais kolegomis iš Vilniaus – 80 proc. ansamblių vadovų neturi reikiamo išsilavinimo. Tai ką – tuomet juos visus atleisti iš darbo?! O kaip tada bus dėl dainų švenčių Vilniuje. Taip išeina, kad neatvažiuoja, kolektyvai subyra“, – dėstė A. Bartašius.

Savivaldybė Centriniame viešųjų pirkimų portale dar kartą paskelbtas pastato rekonstrukcijos konkursas. Darbams numatoma skirti 3,99 mln. eurų (be PVM).

Planuojama rekonstruoti 3,2 tūkst. kv. m ploto kultūros namus Šilutės Lietuvininkų gatvėje: keisti pastato formas, atnaujinti vidaus ir išorės apdailą, apšiltinti atitvarus, keisti langus ir duris, atnaujinti inžinerinius tinklus, sutvarkyti sklypą ir atlikti kitus darbus.

Pasiūlymus konkursui galima teikti iki vasario 7 dienos.

Gruodį savivaldybės administracija po nepalankaus teismo sprendimo nutraukė 5,57 mln. eurų vertės kultūros namų rekonstrukcijos darbų konkursą, nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje.

Klaipėdos apygardos teismas, tenkinęs statybų bendrovės „Genra“ ieškinį, gruodžio pradžioje konstatavo, jog konkurso sąlygos yra neteisėtos. Anot teismo, konkurso kriterijų vertinimo tvarka suformuluota nekonkrečiai, abstrakčiai ir dviprasmiškai.

„Genros“ prašymu teismai nuo spalio konkursą buvo sustabdę.

Tęstinis fotografijos projektas „Kultūros namai“ fiksuoja atmintį ir analizuoja sociokultūrinį lauką, kuris jungia sovietmetį ir dabartį. Kultūros namai anuomet buvo modernios, gausėjančios miestietiškos gyvenvietės simboliai, kuriuos projekto autorius vėl aktualizuoja keldamas kultūrinės situacijos kaitos problematiką. Aktyvus kultūros centras, veikiantis kiekviename miestelyje ar kaimelyje, sudarė platų kultūrinių periferijų tinklą. Tokiu būdu kultūra plito po visą šalį. Per tris dešimtmečius pastatyta arti tūkstančio tokių kultūros namų su jiems būdinga monotoniška architektūra atskleidžia ne tik to laikotarpio ekonominius ir ideologinius niuansus, bet kartu parodo, kokiu mastu ir priemonėmis vykdyta urbanizacija.

Atkūrus Nepriklausomybę, kultūra susitelkė į didžiuosius Lietuvos miestus, kur įsikūrė daug įvairių kultūrinių institucijų, valstybiniai kultūros namai nebeteko aktualumo. Tad kartu su autoriumi, kuris irgi yra stebėtojas iš šalies, galima vertinti šiuos kultūrinės reikšmės pastatus šiandieniniame demografiniame, ekonominiame, sociokultūriniame Lietuvos kontekste.

Atvaizdai projekto visumoje pateikti tipologiniu principu, sustiprinančiu kultūros namų, kaip kultūrinio lauko įspūdį, kuriame nors ir ne taip aktyviai kaip anksčiau, bet ir dabar vyksta kultūriniai renginiai. Užimdamas stebėtojo poziciją ir fotografuodamas tik pastato išorę, autorius nesuteikia žiūrovui galimybės apsidairyti fotografuojamų objektų viduje. Apie dabartinę kultūrinę veiklą žiūrovas kviečiamas spręsti tik iš asmeninės patirties ir kartu kelti klausimus apie šiuolaikinius socialinius bei kultūrinius bendruomenių poreikius, kuriuos galėtų spręsti ateities kultūros namai Lietuvoje.

Projekte „Kultūros namai“ minimalistiškai, sekant Diuseldorfo dokumentinės fotografijos tradicija, pateikta Lietuvos kultūrinių institucijų eksterjerų tipologija, analizuojanti sociokultūrinius kontekstus. Neutrali autoriaus pozicija, saikingas techninis, meninis sprendimas suteikia galimybę apmąstyti šių pastatų paskirtį šiandien.

Paroda veiks iki spalio 22 dienos.

Apie autorių

A. Donėla gimė 1980 metais. 2014 m. baigė taikomosios fotografijos bakalauro studijas Vilniaus dizaino kolegijoje. 2013 m. Tarptautinėje foto agentūroje „European pressphoto agency“ atliko fotografinę praktiką. Nuo 2015 m. studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, fotografijos ir medijos meno magistratūroje 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Biržų rajono savivaldybės sudarytos dviejų kultūros namų remonto ir rekonstrukcijos sutarties.

Kaip BNS trečiadienį sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas, ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas pernai metų gruodžio 16 dieną, jame įtarimai pareikšti dviem savivaldybės techniniams prižiūrėtojams.

Gruodžio 7 dieną STT gavo paklausimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų uždarajai akcinei bendrovei „Docilis“ atliekant statybos darbus Biržų rajono savivaldybės objektuose. STT Panevėžio valdyba, tikrindama informaciją, iš Biržų rajojo savivaldybės gavo Nausėdžių kultūros namų kapitalinio remonto ir Pačeriaukšlės kultūros namų rekonstrukcijos darbų dokumentus. Įtariant, kad galimai netinkamai atlikta statybos darbų techninė priežiūra, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo pareikšti įtarimai statybos techniniams prižiūrėtojams L.B. ir B.Ž., kurie įtariami, kad būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – statybos techniniais prižiūrėtojais, netinkamai atliko savo pareigas – pasirašė darbų atlikimo aktuose, taip patvirtindami neteisingus duomenis ir priėmė nekokybiškai atliktus darbus.

Pasak STT, neatmetama, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.

Biržų rajono Nausėdžių kultūros namų kapitalinio remonto ir Pačeriaukšlės kultūros namų rekonstrukcijos darbus tyrė ir ekspertai. STT Panevėžio valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, kreipėsi į juos, kad būtų patikslinti kai kurie ekspertizės aktuose pateikti duomenys, taip pat kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administraciją, prašydami pateikti kai kuriuos tyrimui reikšmingus dokumentus.

Šeštadienį Kauno kultūros centre „Tautos namai“ parduoti ar pasipuikuoti savo megztomis kojinėmis, pirštinėmis, nertomis skaromis, siuvinėtais paveikslais, papuošalais ir rankų darbo atvirutėmis rinkosi savo laisvalaikį taip leidžiančios senjorės bei tokį darbą pasirinkusios jaunos mamos.

Ypatinga atmosfera

Rudeniui persivertus į kitą pusę ir orams pranešant apie artėjančią žiemą į mugę atvykę lankytojai ieškojo šiltesnių apdarų sau ir Kalėdinių dovanų artimiesiems. Mugės dalyvės taip pat nesnaudė – mezgė, nėra, pynė ir čia pat pildė savo ekspoziciją.

Viena senjorė, ilgametė mugės dalyvė, priėjusi prie savo atvirukus pristatančios Jūratės Jurevičiūtės, dėkojo jaunai moteriai už dalyvavimą ir džiaugėsi, kad renginyje vyrauja ypatinga kūrybiška ir fantazijos kupina atmosfera.

Įspūdingais karpiniais puoštais atvirukais ir ažūriniais vokais prekiavusi J.Jūrevičiūtė pasakojo mugėje dalyvaujanti pirmą kartą, bet ši veikla yra ne laisvalaikis, o jos darbas.

“Jei neauginčiau vaikų ir galėčiau visą laiką skirti vien  šiai veiklai, tikrai galėčiau išgyventi”, – teigė “Idėjų pastogės” vardu originalias dekoracijas kurianti moteris.

Neįmanoma įkainoti

Mugėje buvo galima sutikti ir tokią rankdarbių meistrę, kuri savo darbų parduoti nenorėjo. “Jų neįmanoma įkainoti. Nepamatuosiu, kiek laiko ir pastangų esu įdėjusi”, – teigė Ona Bartkevičienė, siuvinėjanti pasaulinė dailės klasiką.

Naujausi jos kūriniai – Leonardo da Vinčio “Dama su šermuonėliu” ir Jano Vermeerio “Mergina su perlo auskaru”. Žvelgiant iš tolo atrodo, kad tai ne siuvinėtos, o pieštos paveikslų kopijos, įrėmintos aukso rėmuose po stiklu. Toks įspūdis susidaro, nes plonytės adatos dygsniai nepraleidžia nė vieno potepio ar šešėlio.

O.Bartkevičienė prisipažįsta, kad siuvinėjanti tik tuos kūrinius, kurie jai pačiai patinka ir kurie yra vertingi. Šiuo metu ji kuria Gustavo Klimto “Bučinį” ir ruošiasi grandioniziam savo darbui – išsiuvinėti Leonardo da Vinčio “Moną Lizą”.

Geriausiais kultūros centrais pripažinti Šiaulių „Laiptų galerija“, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras ir Varėnos kultūros centro Gudžių filialas.

Kultūros ministerija juos įvertino premijomis.

Iš pirmosios kategorijos kultūros centrų geriausiu pripažintas Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“, jai skirta 64 bazinių socialinių išmokų dydžio arba 8320 litų premija.

Antrosios kategorijos kultūros centrui - Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centrui - teko 48 bazinių socialinių išmokų dydžio arba 5904 litų premija, trečiosios kategorijos kultūros centrų arba filialų kategorijoje nugalėjusiam Varėnos kultūros centro Gudžių filialui - 32 bazinių socialinių išmokų dydžio arba 4160 litų premija.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis, įvertinęs komisijos pasiūlymus, aukščiausiosios kategorijos kultūros centro 2013 metų premijos neskyrė, pranešė Kultūros ministerija.

Premijų tikslas - skatinti kūrybingą kultūros centrų veiklą, įvertinant geriausius kultūros centrų pasiekimus ir darbus. Premijos skiriamos už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą, novatorišką veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą.