Vietos architektai apstulbo

Vieną paskutiniųjų liepos dienų kurorte žmonės nustebo po nakties šalia Vytauto gatvės išvydę išdygusį batutų parką.

Prie pat pagrindinės Palangos gatvės išaugo pilkas pripučiamas drakonas, visą kvartalą užėmė oru užpildytos pilys ir laipynės, mašinos, kurios užima visą kvartalą nuo Vytauto gatvės iki Tiškevičių alėjos.

Virš įėjimo į šią teritoriją yra ryškus užrašas: "Kakės Makės batutų parkas".

Šis margumynas atsirado šalia Palangos vizitine kortele vadinamo Kurhauzo, kuris yra Kultūros paveldo departamento saugomo objekto apsaugos zonoje.

Vietos architektai iškart dėl to kreipėsi į savivaldybę ir savo pasipiktinimą išreiškė raštu, įtardami, kad tokiai veiklai istorinio pastato pašonėje leidimą esą išdavė savivaldybės valdininkai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus prasitarė, kad apie per naktį išdygusį atrakcionų parką Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams pranešė gyventojai.

Žmonės kalbėjo, kad įranga buvo atgabenta naktį, o ryte tvorele apribotame sklype jau pūpsojo pripučiami bokštai ir pabaisa.

Tai padaryta saugomoje Palangos dalyje, o naujieji įrenginiai gožia Kurhauzą ir Tiškevičių alėją.

Pažeistas įstatymas?

Lyg tyčia rugpjūčio 1-ąją į Palangą buvo atvykę Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus darbuotojai.

Paveldosaugininkai į Palangą tąkart važiavo pasižiūrėti, kaip aukcionas laikosi nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos taisyklių, tuo pat metu žvalgėsi, kaip atrodo sutvarkyti paveldo objektai.

"Tada ir pamatėme tą situaciją. Surašėme faktinių aplinkybių konstatavimą apie tai, kad atrakcionai pastatyti savavališkai, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu. Nufotografavome esamą padėtį, įvertinome, kad atrakcionai yra aukšti, užstoja Kurhauzą ir šioje vietoje negali stovėti. Tai prieštarauja dar 2012 m. kultūros ministro parengtam specialiajam planui. Jame aiškiai pasakyta, kad tokie įrenginiai tokioje vietoje nerekomenduojami, – paaiškino KPD Klaipėdos skyriaus vadovė Audronė Puzonienė. – Įvertinome, kad jie yra aukštesni nei trys metrai. Konstatavome, kad pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis. Išsiaiškinome, kas yra sklypo savininkas, kur jis gyvena ir registruotu paštu išsiuntėme reikalavimą. Asmeniškai su sklypo savininku kol kas bendrauti neteko."

Išmontuoti iki kito pirmadienio

Įvertinę protingumo reikalavimus, paveldosaugininkai pareikalavo išmontuoti statinius nedelsiant, tam duotas terminas iki rugpjūčio 19 d.

Pasak įstatymo, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padarytas neigiamas poveikis, tokiems įrenginiams turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Paveldo saugotojai tikino, kad sklypo savininkams gresia nemažos baudos.

Reikalavimai bus tęsiami, kol šie juos įvykdys. Dabartinę situaciją A.Puzonienė vadina savivale.

"Jei visi mūsų valstybės piliečiai taip elgtųsi, būtų ne kas. Būna žmonių, kurie ką nors neteisėto padaro, o visos oficialios institucijos turi įrodinėti, kad jis pasielgė neteisingai. Ką padarysi, tokia yra teisinės valstybės realybė. Kiek man žinoma, kažkada anksčiau jau yra buvę problemų su to sklypo savininkais", – kalbėjo A.Puzonienė.

Uždraudė konkrečią veiklą

Pasirodo, tai ne pirmas kartas, kai dėl palangiškės Rimos Valužienės sklype veikiančių atrakcionų kilo problemų.

Prieš septynerius metus moteris prašė leidimo įrengti jos sklype, esančiame Vytauto g. 41, vaikų atrakcionus.

Nors leidimo negavo, tų metų vasarą pagal panaudos sutartį leido savo sklype veikti įmonei, besiverčiančiai vaikiškų atrakcionų įrengimu ir naudojimu.

Dėl to bylinėtasi, teismo procesas užtruko beveik metus, kol galiausiai buvo konstatuota, kad šiame sklype draudžiama vykdyti atrakcionų veiklą.

Iki šiol galioja įsiteisėjęs, neskundžiamas 2013 m. paskelbtas teismo sprendimas dėl draudimo kultūros paveldo departamento saugomo objekto apsaugos zonoje statyti atrakcionus.

Dokumentuose užfiksuota, kad toje vietoje galima tik atstatyti istorinę vilą "Ursus".

Penkerius metus teismo sprendimo buvo paisoma.

Pradėjo ikiteisminį tyrimą

Praėjus dienai po to, kai šią vasarą Vytauto g. 41 išdygo didžiuliai batutai, savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą.

Taip nusispjauta į teisėsaugą, savivaldą, teismų sprendimus.

"Taip nusispjauta į teisėsaugą, savivaldą, teismų sprendimus, – piktinosi Palangos meras Š.Vaitkus. – Šitos baidyklės atsirado faktiškai prieš prokuratūros langus, žinant, kad yra teismo sprendimai, kad tai yra pati griežčiausia paminklosauginė miesto zona. Valstybė ir savivaldybė investuoja milijonus eurų į šią istorinę dalį. Kalbu apie Kurhauzo atstatymą, Tiškevičių alėjos sugrąžinimą Palangai, taip įamžinant šių grafų atminimą. Mes neleisime tyčiotis iš Palangos kultūros paveldo ir paties miesto."

Rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palangos) prokuroras Gintas Pikčiūnas raštu informavo kurorto savivaldybę apie tai, kad pagal liepos 31 d. pateiktą informaciją pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Palangos policijos pareigūnams.

Šie ėmėsi aiškintis, kodėl nevykdomas galiojantis teismo sprendimas. Toks veiksmas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek sklypo savininkams, tiek organizatoriams.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad tyrimas atliekamas, renkami dokumentai, apklausiami žmonės.

"Tai paprastas, elementarus tyrimas. Viską darome pagal mums suteiktas teises, išsiunčiame užklausas, laukiame atsakymo, kaip to reikalauja mūsų instrukcijos. Tai paprasta byla, negalime užtrukti ilgiau, nei numatyta", – patikino A.Budginas.

Pats prokuroras šiuo metu atostogauja, į darbą jis grįš rugsėjo pradžioje.

Apklausė policininkai

Aptvertoje teritorijoje prie vartų trečiadienį sėdėjo du vaikinai, ant kurių marškinėlių užrašyta: "Atrakcionai.lt".

Bilietus lankytojams parduodantys vaikinai tikino, kad kalbėti reikėtų su organizatoriumi Karoliu.

Jie neslėpė, kad savaitės pradžioje juos kalbino policijos pareigūnai, užsirašė jų asmens duomenis, daugiau bendravo su Karoliu.

Šis asmuo yra palangiškis Karolis Simniškis, jis teigė dirbantis pagal verslo liudijimą.

Pasak Palangos savivaldybės darbuotojų, vos po poros dienų nuo atrakcionų atsiradimo minėtoje vietoje K.Simniškis buvo pakviestas į savivaldybę.

Valdininkai išaiškino, kodėl jo veikla šioje vietoje yra neteisėta.

Jaunas vyras valdininkams teigė, jog čia organizuojantis renginį, ir išgirdo paaiškinimą, kad renginį rengti nedraudžiama, bet gožiančių Kurhauzą įrenginių statyti jis neturi teisės.

Savininkę kvies į teismą

Teismas išdavė skubų vykdomąjį raštą, kuris perduotas antstolei Vidai Daugirdienei vykdyti.

Antstolė paaiškino, kad jos pareiga pažodžiui įvykdyti teismo sprendimą.

"Teismo sprendimu, sklypo savininkė yra įpareigota toje vietoje nevykdyti atrakcionų veiklos. Ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d., mes nustatėme faktą, kad draudžiama veikla toje vietoje vykdoma, surašėme tam tikrus procesinius dokumentus ir atidavėme juos teismui. Teismas spręs, kaip pasielgti. Gal savininkė atras kažkokių pateisinamų priežasčių, dėl ko ji negali vykdyti sprendimo. Dažniausiai teismo procesas vyksta žodinio proceso tvarka, sklypo savininkę kvies į posėdį", – paaiškino antstolė.

V.Daugirdienė patikino, kad nepriklausomai, ar 2013 m. R.Valužienė pasiėmė teismo sprendimą ar ne, skaitė jį ar ne, jis yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.

Antstolė pasakojo gaunanti laiškus iš žmogaus, kurį pavadino trečiuoju asmeniu, reikalaujančiu atstoti nuo sklypo savininkės, esą jis vykdo veiklą susitaręs su R.Valužiene.

V.Daugirdienė paaiškino, kad šio asmens paaiškinimai jos nedomina, teismo sprendimas yra įpareigoti sklypo savininkę nutraukti veiklą, o ne ką kitą.

Aiškintis, kodėl ji to nedaro, moteris galės teisme.

Antstolei neteko bendrauti su pačia R.Valužiene.

Nepavyko šiai palangiškei prisiskambinti ir "Klaipėdos" korespondentams, kuriems jos telefono numerį davė Palangos tarybos narys Eugenijus Simutis.

Įžvelgė ryšį su politika

Palangiškiai vieni kitus gerai pažįsta ir kalba apie tai, kad K.Simniškis yra kažkaip susijęs su vietos politiku E.Simučiu.

Ne vienas vietos žmogus matė juos drauge prie Rinkliavų centro.

Kur kas vyresnis E.Simutis K.Simniškiui kažką karštai aiškino, plačiai gestikuliuodamas.

Paklaustas, kokių interesų turi aptariamame atrakcionų parke, E.Simutis ilgokai kikeno ir galiausiai atsakė: "Jokių."

Apie K.Simniškį jis girdėjęs, pažįsta iš matymo, nes maždaug prieš septynerius ar aštuonerius metus vaikinas norėjęs stoti į Liberalų centro sąjungos Palangos skyrių.

"Jaunas, galbūt ambicingas, bet reikalų su juo neturėjau", – tikino kurorto politikas.

Panašiai apie pažintį su E.Simučiu kalbėjo K.Simniškis.

Esą žinąs šį žmogų, kadangi yra palangiškis, pro šalį eidamas pakeliantis galvą, bet ne daugiau, politikas su juo nėra bendravęs ir jokiais klausimais nekonsultavęs.

"R.Valužienę pažįstu, ji man ne kartą skundėsi, kad savivaldybė jai nieko neleidžia daryti. R.Valužienė į mane kreipėsi todėl, kad esu opozicijoje. Bandau jai padėti, nes Kurhauzo specialiuoju planu jai panaikintas servitutinis įvažiavimas. Visuose miestuose, kur yra vienvaldystė, yra tas pats. Druskininkai niekuo nesiskiria nuo Palangos. Jeigu pakalbėtumėte su verslininkais, kurie turbūt nenorės savęs įvardinti ir nepriklauso politinei daugumai, neneša vėliavos nuo bažnyčios iki savivaldybės, iš jų išgirstumėte daug apie tai, kas Palangoje vyksta", – intrigavo E.Simutis.

Miesto politikas tikino, kad minimo sklypo savininkė ne kartą prašė leidimo savo sklype įrengti dviračių nuomos punktą, bet jai tai nebuvo leista.

Ji esą negavo leidimo ir pardavinėti savo sklype ledus.

Pasak, E.Simučio, savivaldybė iš moters tik reikalauja žemės mokesčio.

Atrakcionai – poilsiavietė?

K.Simniškis tikino esąs nusiteikęs pirkti R.Valužienės žemės sklypą Palangos centre ir ketinantis jame statyti apžvalgos bokštą.

Dabar jis esą ketinąs sužinoti, kokius reikalavimus šiam sklypui kelia Kultūros paveldo departamentas ir miesto savivaldybė.

"Su sklypo savininke, o ne savivaldybe, susitariau dėl sklypo naudojimo trumpalaikiam renginiui, kuris vadinasi "Batuto festivalis". Pas mus atrakcionų net nėra nei juridiškai, nei fiziškai. Tokius batutus kiekvienas savo privačiame kieme turi, dokumentuose jie yra vaikų žaidimai. Apie kokį mes čia galime parką šnekėti? – argumentavo K.Simniškis, aiškinęs, kad nepažiūrėjęs į dokumentus negalįs pasakyti, kiek laiko šis festivalis vyks. – Leidimo šitam dalykui nereikia. Įėjimas yra mokamas, tai nėra savivaldybės žemė ir nevieša vieta, savivaldybė tai žino. Batutai yra poilsiavietė. Apie jokius ikiteisminius tyrimus nesu informuotas, nieko apie tai nežinau, jei būčiau su tuo susijęs, turėčiau žinoti. Policininkai prie manęs buvo priėję, jie kiekvieną dieną ateina, bet viso labo paklausė, kaip sekasi su savivaldybe."

Išgirdęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl teismo nutarties nevykdymo, jaunas vyras aiškino žinantis, kad savivaldybė tokiu keliu galėtų priversti ką nors vykdyti savininkę, bet ne jį.

Tikisi pastatyti bokštą

K.Simniškis pripažino, kad buvo nuvykęs į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių ir valdininkai bandė jam surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, bet teismo sprendimo, kuriuo remiasi, valdininkai neturėjo, todėl jis negalėjęs su juo susipažinti ir protokolo nepasirašė.

Palangiškis pasakojo bendravęs su Kultūros paveldo departamento darbuotojais ir klausęs, ar galės statyti apžvalgos bokštą, bet atsakymo negavęs.

Jis žinąs, kad paveldosaugininkai su sklypo savininke neturi susitarimo dėl paveldo vertybių saugojimo.

"Kadangi tai yra pirmos instancijos sprendimas, viešai jo rasti neišeina. Manau, antstolis tą teismo sprendimą pasitikrins, viską sužiūrės. Kad antstoliui perduota vykdyti byla, aš žinau, bet pats tų dokumentų nemačiau, nes jie surašyti ne mano atžvilgiu. Tai yra senos jų istorijos su savivaldybe, o ne mano reikalas. Antstolei nusiunčiau sutartį ir paprašiau ir mane įtraukti į vykdymą", – tvirtino K.Simniškis.

Aptardamas Kultūros vertybių apsaugos departamento pretenzijas, apie kurias tikino nieko nežinąs, K.Simniškis ėmėsi aiškinti, kad ši įstaiga renginių ir panašių laikinų pramogų zonų negali kontroliuoti.

Jaunas vyras išreiškė manymą, kad paveldosaugininkai savivaliauja.

Esą Klaipėdos piliavietėje Jūros šventės metu vyko visiškai analogiški dalykai.

Ten paveldo saugotojai atrakcionų organizatoriams pretenzijų neturėjo, o Palangoje kažkodėl jos atsirado.

Tuo metu Palangos meras tikino neprisimenantis kito tokio atvejo, kai taip įžūliai nepaisoma neskundžiamos teismo nutarties. Būtent todėl prokuratūra ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

"Darome viską, ką galima daryti teisinėmis priemonėmis. Tikiu mūsų teisėsaugos institucijomis. Tikimės iš jų principingo požiūrio ir veiksmų", – tikino Š.Vaitkus.

Baigsis lapkritį

Bendrovė "Giraitės vandenys" vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą Kulautuvoje turėtų užbaigti lapkritį. Pasak miestelio seniūnės Dalios Šiušienės, rangovai iki to laiko įsipareigojo ne tik pakloti tinklus, bet ir sutvarkyti aplinką, atstatyti gatvių, kuriose vyksta ar vyko darbai, dangą.

Iš viso Kulautuvoje naujai atsiras 7,26 km vandentiekio ir 9,1 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą, prie centralizuotų vandentiekio tinklų bus prijungtas 381, prie nuotekų tinklų – 549 gyventojas. Be to, bus sudarytos sąlygos ir kitiems gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Išties, tai didelės apimties ir vertės projektas, skaičiuojama, kad bus atlikta darbų už 1,75 mln. eurų.

Urbanistine jungtimi turėtų tapti rūdintas metalas – iš jo būtų daromi unikalūs, specialioms paskirtims pritaikyti ir architektūriškai išraiškingi statiniai.

Pirmoji matuosis Akacijų alėja

Pasibaigus vandentvarkos ir nuotekų tinklų projektui, bus susitelkta į Kulautuvos vizitine kortele tapusią Akacijų alėja. Ji pirmoji matuosis naujuosius drabužius. Čia planuojama pakeisti asfalto dangą, sutvarkyti pėsčiųjų takus, dviratininkams ir pėstiesiems įrengti jaukių poilsio zonų. Naujovės darniai derės su tarpukario laikais statytomis vilomis, bus išsaugota alėjos aura.

Tiek Akacijų alėja, tiek visas miestelis bus tvarkomas pagal vieningą koncepciją. Birželį su konkurso laimėtoja UAB "Studija Archispektras" buvo pasirašyta Kulautuvos miestelio teritorijos erdvinės plėtros urbanistinės vizijos sukūrimo ir teritorijos kompleksiško sutvarkymo studijos parengimo sutartis.

"Atsižvelgiant į miestelio specifiką ir kurortinės teritorijos statusą, pagrindinis mūsų tikslas – turėti bendrą ir vientisą viso Kulautuvos miestelio viziją, orientuotą į rekreacinį miestelio pobūdį, t.y. numatomos poilsio ir atokvėpio erdvės, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros išplėtojimas, viešųjų objektų ir erdvių sukūrimas, esamų sutvarkymas bei integravimas į vientisą kuriamos vizijos tematiką. Unikalios ir pasikartojančios mažosios architektūros detalės turėtų suteikti išskirtinumo kartu harmoningai įsilieti į aplinką. Todėl džiugu, kad darbų ėmėsi ne kartą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu įvertinta patyrusių architektų komanda, kuriai vadovauja Kulautuvoje gyvenantis architektas Aidas Kalinauskas" – teigė D.Šiušienė.

Architektas išdavė: urbanistine jungtimi turėtų tapti rūdintas metalas – iš jo būtų daromi unikalūs, specialioms paskirtims pritaikyti ir architektūriškai išraiškingi statiniai: autobusų stotelės, minėtas turgaus paviljonas, pavėsinės ir mažosios architektūros elementai: suoliukai, dviračių laikikliai, gėlių vazonai, gatvių pavadinimų lentelės ir kita.

"Kulautuvos miestelio architektūrinė vizija iki lapkričio bus pateikta svarstyti visuomenei bei Kauno rajono savivaldybei. Kada sumanymas bus įgyvendintas, sunku prognozuoti. Pertvarkymai bus daromi nedideliais etapais ir truks gal net dešimt metų, įgyvendinimo sparta priklausys nuo finansinės situacijos. Apskritai, reikia pasidžiaugti, kad Kauno rajono savivaldybė tam skiria dėmesį ir nori Kulautuvą matyti kaip vientisos architektūrinės išraiškos kurortinį miestelį. Turint generalinę liniją, gali daryti po truputį, bet jau nenuklysi ir nepadarysi chaoso", – sakė A.Kalinauskas.

Vizijoje – ir SPA, ir biuvetė

Kulautuvai, kaip dera kurortinės teritorijos statusą turinčiai vietovei, projektuojama ir mineralinio vandens biuvetė. Ji atsiras miestelio centre, Akacijų alėjoje, šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės. "Kulautuvoje yra išgręžtas mineralinio vandens gręžinys, ištirta, kad jis turi labai daug naudingų savybių. Birštono ir Druskininkų biuvetės veikia tik vasarą. Mes planuojame, kad biuvetė veiks visus metus, žinoma, kol kas tai tik vizija", – prisipažino architektas.

Šiemet Kauno rajono savivaldybei buvo perduotas pastatas valgykla-klubas, esantis Akacijų alėjoje. Didžiulis šiuo metu nenaudojamas ir apleistas statinys prie Kauno klinikų reabilitacinės ligoninės tikrai nepuošė miestelio centro. Dar labiau buvusios valgyklos-klubo skurdas išryškėjo šalia iškilus moderniam ligoninės pastatui. Dabar statinys jau uždengtas laikinu tentu ir taip pat laukia permainų.

Atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės numatomus planus rekonstruoti šį pastatą ir į sutvarkytas bei paruoštas patalpas perkelti keturias šiuo metu senuose ir poreikių nebeatitinkančiuose pastatuose įsikūrusias įstaigas ruošiama dokumentacija valgyklos-klubo rekonstrukcijai. Jai pasibaigus čia persikels VšĮ Pakaunės PSPC Kulautuvos šeimos gydytojo kabinetas, Kauno rajono Raudondvario kultūros centro Kulautuvos laisvalaikio salė, Kauno rajono viešosios bibliotekos filialas Kulautuvos biblioteka ir Kulautuvos seniūnija.

Pastatas didžiulis, net ir įsikūrus minėtoms įstaigoms, dar liks laisvas visas antras aukštas. "Jį žadama išnuomoti verslininkams", – sakė D.Šiušienė. A.Kalinauskas atskleidė dar daugiau detalių: savivaldybės perimtame pastate matome ir mini SPA centrą.

Jaučia atsakomybę bendruomenei

Kulautuvos viziją kuriantis architektas neslėpė, kad kurortinis miestelis turi savo specifiką. "Jis labiau skirtas poilsiui ir rekreacijai, todėl atsakingiau reikia parinkti mažosios architektūros formas ir sprendimus, kaip tvarkyti esamus objektus: gyvenamųjų namų fasadus, tvoras, suoliukus, šviestuvus. Kituose miesteliuose niekas per daug galvos nesuka, keičia trinkeles, kitaip gražina. Tačiau neturintys kurortinės teritorijos statuso miesteliai, tvarkomi be vizijos, netampa įdomesni. Be to, statusas, norint pritraukti daugiau svečių, leidžia sugalvoti daugiau ir įvairesnių atrakcijų", – išskirtinumus vardijo pašnekovas.

Ar šiam darbui turi įtakos tai, kad architektas pats gyvena Kulautuvoje? "Jaučiu didesnę atsakomybę, noriu, kad vizija įtiktų visai bendruomenei. Man labai svarbu išpuošti, pagražinti miestelį, kad jis būtų modernus, šiuolaikinis ir darnus, ateities kurortas pakaunei, Kaunui, o gal ir visai Lietuvai. Todėl labai svarbu atgaivinti vandens transportą, kad būtų įrengiamos ne laikinos prieplaukos, o mini uostai, kad Kulautuviečiai turėtų katerį ir galėtų plaukti į darbą", – sakė A.Kalinauskas.

Permainų belaukiant

Belaukiant didžiųjų permainų, Kulautuvoje kas metai vis atsiranda kas nors naujo. Šiais metais pradėjo kursuoti laivas "Vilkija", kuris plukdo nuo miesto šurmulio pavargusius keliautojus į Kačerginę, Zapyškį, Kulautuva ir Vilkiją.

Kulautuvos parke jau repetuojamas iškilmingas diskgolfo aištelės atidarymas. Ji įrengta Europos socialinio fondo ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis, Kulautuvos bendruomenei parengus projektą "Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas Kulautuvos, Batniavos, Vilkijos ir Raudondvario seniūnijose". Projekto metu buvo įsigyta įranga, reikalinga 7 krepšių diskgolfo parkui įrengti, o aikštelei parinkta vieta parke, kuriame šiemet nuskambėjo jau 19-as bardų festivalis "Akacijų alėja".

Diskgolfas labai panašus į tradicinį golfą, tik čia naudojami skraidantys diskai, kurie skiriasi nuo lėkščiasvydžio diskų, nes yra mažesni, sunkesni ir plonesni. Septynių krepšių diskgolfo aikštelėje jau skamba jaunimo balsai. Čia vyksta minėtų seniūnijų jaunimo bendra stovykla. Įvyko ir pirmosios neoficialios profesionalų varžybos, o svetainėje diskgolfmetrix.com žaidėjų patogumui "DiscCity" komanda sukūrė Kulautuvos diskgolfo skiltį, kur žaidėjai galės skaičiuoti savo taškus.

Oficialus parko atidarymas numatomas rugpjūčio 9 d. O kai vėsūs orai sumažins norą būti lauke, Kulautuvoje prasidės Kauno rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto programos lėšomis finansuojamas projektas "Joga šeimai". Projekto metu numatoma suorganizuoti 36 jogos užsiėmimų ciklą, skirtą įvairioms amžiaus grupėms, ypatingai skatinant visos šeimos dalyvavimą ir įsitraukimą.

Rado 7 nelegalius statinius

Nurodymą nugriauti laikinus priestatus yra gavęs viešbutį "Pajūris" administruojantis bankroto administratorius, įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Laikini statiniai, kuriuose ir šiuo metu vykdoma veikla, turėjo būti nugriauti iki liepos 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta.

Bankroto administratorius apskundė Palangos savivaldybės nurodymą ir mėgina pratęsti terminą šiam procesui.

Antras smūgis suduotas barui "Flamingo", anksčiau turėjusiam "Laukinių vakarų salūno" pavadinimą.

Čia nurodyta griauti terasą, kurios dalis užima J.Basanavičiaus pėsčiųjų tako zoną. Verslininkams savavališkos statybos aktas surašytas dar pernai rudenį.

Statybų inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šių metų kovo 26 d. Jo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.

Tačiau terasa taip pat teberiogso.

Aiškėja, jog tokių statinių surasti galima būtų kone kas antrame šio kurorto centrinės gatvės sklype.

Du nepalankius teismo sprendimus yra išklausęs kavinės "Sporto lizdas" savininkas Darius Miklovas. Teismai nurodė kavinės sklype nugriauti net septynis esą nelegalius statinius.

Įregistravo neteisėtai?

Palangiškis verslą vysto vienos senyvos gyventojos vardu registruotame sklype.

Į teismus dėl septynių statinių kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Klausimų kilo, kai paaiškėjo, jog nesudėtingus statinius šiame sklype įregistravo Registrų centras.

Garbaus amžiaus palangiškės vardu buvo užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

Deklaracijoje statiniai nurodyti kaip pirmos grupės nesudėtingos kategorijos statiniai.

Iš viso Registrų centre įregistruoti keturi 16,27 kv. m, 13,75 kv. m, 5,64 kv. m, 9,63 kv. m sandėliai, 5,30 kv. m prekybos pastatas, 285 kv. m stoginė, 7 kv. m stoginė-šašlykinė ir dar viena 19,93 kv. m stoginė.

Didžiausias ginčas kilęs dėl 285 kv. m ploto stogine pavadintos terasos, kuri pastatyta J.Basanavičiaus pėsčiųjų zonoje.

"Deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti žemės sklype, esančiame kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl deklaraciją buvo galima surašyti tik turint supaprastintą statybos projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus", – bylos medžiagoje akcentuoja inspekcija.

Galiojimą tęsė

Teisminis ginčas dėl šiame sklype esančių statinių prasidėjo 2016 m. vasarį, kai į statybos inspekciją kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Jis priėmė nedažnai pasitaikantį nutarimą – nuspręsta reikalauti iš valstybės institucijos, jog ši vykdytų savo pareigas.

Tiksliau prokuratūra inspekcijos pareikalavo imtis priemonių, jog būtų pašalinti statybos pažeidimai J.Basanavičiaus gatvėje esančiame sklype.

Aiškėja, jog septyni statiniai, dėl kurių kilo ginčas, jau įregistruoti Registrų centre.

Po inspekcijos patikrinimų buvo kreiptasi į teismą dėl tokios registracijos panaikinimo ir statinių nugriovimo.

Kol kas teismai pasisako verslininkų nenaudai.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį šiuos statinius nurodyta griauti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. 20 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti.

Verslininkai įsitikinę, jog yra teisūs.

Registruojant pastatus dokumentacijoje jie pateikė Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. kovo 1 d. suderinimą. Vėliau tas suderinimas buvo pratęstas dar metams – iki 2008 m. pabaigos.

Tačiau, pasak inspekcijos, tiek statinio projekto sprendiniai, tiek Palangos savivaldybės administracijos tarnautojų įrašai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, kuriam taikomas statinio naudojimo terminas.

Jį leista naudoti ribotą laiką, terminas pasibaigė 2008 m. gruodį ir nebuvo pratęstas.

Statybos inspekcija akcentuoja, jog daugiau jokių kitų nesudėtingų statinių, kurie palangiškės deklaracijoje siejami su architektūros firmos 2007 m. parengtu terasos supaprastintu projektu, šiame statinio projekte suprojektuota nebuvo.

"Be to, ginčijama deklaracija negalėjo būti surašyta dar ir dėl to, kad ja legalizuojami nauji statiniai, didinantys žemės sklypo, užstatymo tankį, šis sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ribas ir jam taikomas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas, pagal kurį negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas", – bylos medžiagoje pažymi inspekcija.

Padidino terasą

Registrų centrui pateiktoje deklaracijoje sklypo savininkė paskelbė, kad statiniai pastatyti turint kurorto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimą, tačiau Palangos savivaldybės tarnautojai buvo pritarę tik laikino statinio – 205,74 kv. m lauko terasos statybai iki 2007 m. rugpjūčio.

Šis terminas vėliau buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio.

"Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas laikinu statiniu buvo laikomas statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, ir nekilnojamojo turto registre tokie statiniai nebuvo registruojami, o Statybos įstatyme numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės – statinio nugriovimas. Be to, lauko terasos vietoje šiuo metu pastatytas visai kitas statinys – stoginė, kuri, lyginant ją su buvusia lauko terasa, yra perstatyta iš esmės, nes jos užstatymo plotas 285,00 kv. m ir yra daug didesnis nei buvusios 205,74 kv. m ploto lauko terasos", – rašoma inspekcijos dokumentuose.

Be šašlykinės neišgyvens

Kavinės "Sporto lizdas" savininkas D.Miklovas tikino jog, jo galva, valdininkai verslininkams teikia pretenzijas neteisingai, esą terasą inspektoriai traktuoja kaip naują statinį, o iš tikrųjų jis stovi nuo 2002 m.

"Mes vykdome verslą, vasarą suteikiu darbo vietas 55 darbuotojams, žiemą dirba apie 10 žmonių. Mes mokame mokesčius ir teikiame paslaugą miesto svečiams. Kam reikia taip žlugdyti tokį verslą, kurio gyvavimo laikotarpis itin trumpas – trys mėnesiai? Palangos verslininkai prieš keletą metų buvo plakami dėl gatvėje skambančios muzikos, keliamo triukšmo. Pertvarkėme terasą, perdarėme taip erdves, kad sklindančio triukšmo būtų kuo mažiau. Ir štai vėl esame kalti", – apmaudžiai kalbėjo palangiškis.

Baro lankytojams D.Miklovo kavinė siūlo šašlykų, o jie kepami vidiniame kiemelyje įrengtoje šašlykinėje.

"Šašlykinė yra būtina tokiai veiklai vykdyti. Statiniai pastatyti 2002 m., o iki ieškinio teismui padavimo statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai buvo keičiami daugybę kartų, reikalavimai tokių statinių statybai taip pat keitėsi. Kažkodėl inspekcija 2002 m. statytiems statiniams taiko 2010 m. Statybos techninius reglamentus", – atsiliepime pažymėjo verslininkų advokatai.

Teisme verslininkai mėgino įrodyti, jog inspekcija klaidingai taiko užstatymo tankį reglamentuojančias teisės normas.

"Ieškovė teigė, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas statinys, tačiau tai prieštarauja jos pačios nurodytai išvadai, kad stoginė-terasa yra priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Inspekcija nurodė, kad statiniai yra kultūros paveldo vietovėje, todėl reikalingas supaprastintas statybos projektas bei rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų – Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento – pritarimai, tačiau šie reikalavimai įsigaliojo tik 2010 m., todėl taikyti šiuos reikalavimus atgaline data nėra jokio pagrindo", – savo tiesą teisme įrodinėjo verslininkai.

Esą sklype esantis pagrindinis pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl projektas ir rašytiniai pritarimai nebuvo reikalingi.

Plaukia skundai

Žvalgantis po J.Basanavičiaus gatvę iš tiesų matyti, jog ne tik kavinės "Sporto lizdas", bet ir kitų sklypų teritorijoje laisvos vietos ir neužstatyto įvairiomis stoginėmis ar terasomis ploto beveik nėra.

Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti.

"Netoliese, priešais esančio sklypo savininkai taip pat sulaukė kaimynų skundų. Pažvelkite į kitą, kaimyninį, sklypą. Čia tiek laikinų statinių, kad, jei kiltų gaisras, jokia ugniagesių mašina nepasiektų pagrindinio pastato. Na, juk faktiškai visi sklypai yra išnaudojami maksimaliai. Ir tai suprantama. Žmonės vysto veiklą, turi kavines, apgyvendinimu užsiima. Aš tik viena galiu pastebėti: vieni prieš įstatymą yra lygesni, kiti – ne. Kažkodėl tikrintojų ir skundų sulaukia tik mano kavinė. Kiti gi ne taip užkliūva. Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti", – savo nuomonę išsakė D.Miklovas.

Jis prisiminė, jog kavinės terasa buvo statyta dar tuomet, kai J.Basanavičiaus gatvėje augo senieji kaštonai.

Joje valgė ir savomis akimis ją spėjo pamatyti daugybės institucijų valdininkai.

"Turiu net nuotraukas, kaip atrodė senoji terasa. Faktiškai ji liko tokia pat. Mus tikrino daugybė institucijų. Niekas nieko tiek metų nematė. Aš neturiu tikslių duomenų, kiek tokių statinių galima aptikti visoje J.Basanavičiaus gatvėje, tačiau aišku, jog inspekcijai įdomūs tik tie, dėl kurių gaunami skundai. Išeitų, jei netikrina – viskas legalu. Gal reikėtų J.Basanavičiaus gatvės problemas spręsti kompleksiškai? Juk būtų galima sutarti su savivaldybe, kartu sukvietus visus mus, verslininkus, išsiaiškinti ir apibrėžti, iki kokio termino verslininkai turėtų susitvarkyti statinių dokumentacijas, gal kokį memorandumą pasirašyti. Aišku viena – visi čia aplinkui turi problemų", – neslėpė D.Miklovas.

Liks be darbo?

D.Miklovo kavinės pašonėje, po stogine, kurią inspekcija nurodo griauti, rūkytomis žuvimis prekiauja palangiškė Birutė Navickaitė.

Grėsmė: palangiškė B.Navickaitė, išgirdusi, jog netektų Palangos centre galimybės prekiauti rūkytomis žuvimis, nuliūdo ir tikino, jog tai – pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Moteris, išgirdusi, jog jos darbo vieta pakibo ant plauko, o žuvų prekybos paviljoną žadama griauti, net nustėro.

"O kur reikės dėtis? Tai ką reikės daryti? Aš neįsivaizduoju. Juk iš tos prekybos po to gyvename visus metus. Labai blogai bus, jei taip nutiks", – liūdnai kalbėjo B.Navickaitė.

O kur reikės dėtis? Tai ką reikės daryti? Aš neįsivaizduoju.

Palangiškė viešumoje išgarsėjo po to, kai susilaukė atžalos su Seimo nariu Petru Gražuliu.

Paklausta, ar politikas padėtų mėginant aiškintis Palangos verslininkų situaciją, B.Navickaitė akimis leido suprasti, jog nesitiki, kad taip nutiktų.

Statiniai – neteisėti

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino duomenis.

"Nėra jokio rašytinio įrodymo, kada 205,74 kv. m ploto terasa buvo pastatyta ir ar tokio dydžio ir matmenų terasa apskritai kada nors iš viso buvo pastatyta. Net jeigu ji ir būtų buvusi pastatyta, kaip laikinas statinys, 2008 m. gruodžio mėn., pasibaigus jos naudojimo terminui, turėjo būti nugriauta ir tolesnis naudojimasis ja būtų buvęs neteisėtas. (…) Negavus leidimo tęsti 205,74 kv. m ploto terasos statybą ir toliau naudotis terasa, tolesnis naudojimasis terasa nesuteikia pagrindo statybą pripažinti teisėta", – rašoma nutartyje.

D.Miklovas dėl to kol kas itin neliūdi.

"Mes apskundėme šį sprendimą. Beje, rengiame sklypo detalųjį planą ir tvarkomės. Jei jau lieps galutinai nugriauti, nugriausime ir, suderinę projektą, pasistatysime kitą objektą", – vylėsi palangiškis.

Reikalavo nugriauti

Statybų inspekcija 2018 m. rugsėjo 26 d. surašė savavališkos statybos aktą klubo, esančio J.Basanavičiaus g. 16, nuomininkams, mažajai bendrijai "Gaumena" dėl antros grupės nesudėtingojo statinio, dengtos terasos, statybos darbų, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Terasa pastatyta didesnių matmenų, nei buvo numatyta statinio projekte, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas

Nurodyta iki šių metų kovo 26 d. nugriauti nelegaliai pastatytą terasą prie baro "Flamingo". Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.

Tą pačią dieną, kai suėjo nurodymo nugriauti terasą terminas, birželio 26 d. su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus kreipėsi sklypo savininkai. Prašoma pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminą.

Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.

Ir mažiems, ir dideliems

Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį tris dienas trauks šiuolaikinė mugė. Joje ras ką veikti ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mėgėjai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje, veiksiančioje Dizaino alėjoje, visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. rengėjai kvies į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Dieną pradės mankštomis

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Pasitikti saulę liepos 6 ir 7 dienomis renginio svečiai bus kviečiami ryto mankštose. Jos bus skirtos tiek ramesnio, tiek aktyvesnio sporto gerbėjams. Rytas prasidės su Tai či, vėliau vyks jogos užsiėmimai, o apšilus – energingosios Zumbos treniruotės. Juodkrantės kurorto lankytojai savo jėgas taip pat galės išbandyti banglenčių ir irklenčių pamokose, rasti daugybę kitų užsiėmimų.

Liepos 6 d. trijose Juodkrantės vietose vyks būgnų rato užsiėmimai, kurie kvies savyje pažadinti gamtos jėgą.

Mindaugo karūnavimo dieną pajūryje taip pat bus galima dalyvauti edukacinėje ekskursijoje „Gintaro gaudymo paslaptys“. Ten gintaro žvejams palankaus vėjo ekskursijos dalyviai lauks kartu su gidu Igoriu Osnač.

Liepos 6-osios naktį vyks naktinis plaukimas laiveliais. Prie šio plaukimo raginami prisijungti visi pamario krašto laivelių savininkai.

Koncertuos Lietuvos atlikėjai

Atsipalaiduoti po gausybės dieninių užsiėmimų vakarais bus galima stebint muzikos, mados, teatro ir net cirko pasirodymus.

Juodkrantės kurorto dienomis publika išvys studijos „Le Artist“ gatvės teatro ir cirko šou, uostamiesčio rūbų dizainerės Sonatos Žiži mados kolekcijos pristatymą, aktorės Eglės Jackaitės muzikos ir poezijos improvizacijų vakarą „Jausmų džiazas“.

Liepos 6 d. 21 val. šventės dalyviai kartu su Justinu Jaručiu, Edgaru Lubiu, Kazimieru Likša, atlikėjomis Daile ir Justina bei viso pasaulio lietuviais sugiedos „Tautišką giesmę“, iš karto po to – 21.30 val. vyks J.Jaručio akustinis koncertas.

Muzikinėje programoje taip pat bus galima išgirsti Darių Žvirblį, Eveliną ir Gytį Šimelionius, Ingają, Synthgirl I-reną bei DJ Vladą.

Kurortas – ne tik kaunietiškai

Praėjusiais metais įsikūrusi pačiame Kauno centre esančiuose "Pienocentro" rūmuose veikusi "Kaunas 2022" programos "Modernizmas ateičiai" vasaros mokykla šią vasarą kraustosi būtent į Kačerginę. "Ateities kurortas" – taip pavadinta birželio 17–22 d. čia vykstanti vasaros mokykla.

"Praėjusiais metais mokykloje didelį dėmesį skyrėme Kauno urbanistinio kraštovaizdžio tyrimams, tyrinėjome Kauno naujamiestį kaip unikalų istorinių sluoksnių ir gamtinės situacijos darinį. Mokyklos rezultatai, visų pirma, buvo naudingi kaip tarptautinė studija, inspiravusi diskusijas apie ateities miesto planavimą ne tik tarp profesionalų, – sako tarptautinės vasaros mokyklos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė. – Šį kartą atsigręžėme į periferijų modernizmą, sklidusį iš to meto sostinės kaip naujos, pažangios minties reiškinį – kurortinę kultūrą su esminiais ją žyminčiais fizinės aplinkos elementais."

Šio miestelio kurortiniai elementai buvo labai universalūs ir būdingi kitiems didiesiems XX a. Europos ir pasaulio kurortams.

Suburti tarptautinę profesionalų, entuziastų ir būsimųjų specialistų bendruomenę į Kačerginę pasirinkta, nes šio miestelio kurortiniai elementai buvo labai universalūs ir būdingi kitiems didiesiems XX a. Europos ir pasaulio kurortams. Pavyzdžiui, poilsio zonos prie vandens, vilos ir vasarnamiai, viešųjų erdvių organizavimas – tai ir kaunietiška, ir tarptautiška.

Taigi antrosios vasaros mokyklos dalyviai tirs kiekvieną šių elementų ir mėgins atsakyti į klausimą, kaip keičiasi Kačerginė ir miestelio kurortinis identitetas? Kokie galėtų būti miestelio ateities scenarijai?

Studentai ir profesionalai

Vasaros mokyklos metu įvadinėse paskaitose ir ekskursijose Kačerginėje bus susipažįstama su vietos kontekstu. Kartu su mokytojais bus diskutuojamas natūralus ir istorinis Kačerginės kurorto palikimas santykyje su Kauno miestu ir jo modernizmo architektūra.

Tolesnis darbas vyks grupėse, analizuojant pasirinktas atvejo studijas ir generuojant idėjas architektūriniams Kačerginės vietovės scenarijams. Rezultatai bus pristatyti vietos bendruomenei ir kitiems susidomėjusiems, o kūrybiškus jų eksponavimo būdus padiktuos patys sprendiniai.

Dalyvauti antrojoje tarptautinėje vasaros mokykloje buvo atrinkti 19 įvairių su miestų planavimu ir architektūra susijusių sričių studentai ir profesionalai iš 12 šalių: Turkijos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Austrijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Honkongo, Kroatijos ir Lietuvos.

Tikisi apčiuopiamo rezultato

Kartu su "Kaunas 2022" programos "Modernizmas ateičiai", skirtos aktualizuoti istorinį Kauno ir Kauno rajono architektūros ir urbanistikos paveldą, komanda, tarptautinės vasaros mokyklos koncepciją kuria biuro "Office de Architectura" architektai bei KTU atstovai. Tarptautinis "Ateities kurorto" partneris – Didžiojoje Britanijoje, Londone veikianti Bartleto architektūros mokykla. Kviestiniai "Ateities kurorto" lektoriai – ir praėjusiais metais vasaros mokykloje dėstęs Edwardas Denisonas bei jo kolegės Stefana Gradinariu ir Sabine Storp.

Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė, kuri ir pati ketina dalyvauti vasaros mokyklos veiklose, sako, kad iš "Ateities kurorto" tikisi architektūrinių vizualizacijų, kurios tiktų būsimiems projektams ir galėtų virsti realiais darbais. "Norisi apčiuopiamų rezultatų, kurie papildytų jau dabar vykstančius inovatyvius regeneracijos procesus miestelyje", – viliasi seniūnė.

Anot jos, miestelio gyventojai visuomet tikėjo ir tiki Kačerginės kaip kurorto koncepcija, taigi įdomu, kokiomis akimis šią gyvenvietę pamatys jos istorinio konteksto nepažįstantys svečiai. Savo ruožtu ir "Kaunas 2022" atstovė V.Migonytė-Petrulienė tikisi, kad mokyklos dalyvių sukurti savotiški "manifestai" įkvėps miestelio gyventojus ir seniūniją realizuojant kurorto vizijas.

"Kaunas 2022" programos "Modernizmas ateičiai" tarptautinė vasaros mokykla organizuojama kartu su vietos bendruomene ir Kauno bei Kauno rajono verslininkais. Galbūt tarpukario kurorto dvasia kurį nors vasaros mokyklos dalyvį įkvėps pasilikti ir tapti Kačerginės gyventoju?

Sutuoktinis nepageidaujamas?

Laikraštyje "Palanga" praeito amžiaus 4-ojo  dešimtmečio pradžioje išspausdintas anekdotas puikiai atspindi anų laikų šeiminių santykių stereotipą kurorte.

Žmona teiraujasi savo vyro, ką jis darytų, jei ši staiga mirtų? Tas atsako: "Tą patį, ką ir tu, brangioji." Ši atrėžia: "Aš taip jau seniai maniau, bjaurybe."

Kitaip tariant, tuomet vyravo nuomonė, kad vykti atostogų į Palangos pajūrį su savo vyru ar žmona buvo tarsi prasto skonio reikalas. Bent jau taip netiesiogiai buvo galima suprasti iš to meto spaudos.

Šmaikščių pastebėjimų ir įvairių istorijų apie šeiminę neištikimybę tiek daug, jog sunku suvokti, kaip tokie santykiai buvo toleruojami šitokiame giliai tikinčių katalikų krašte.

Arba dar: "Nenaudėli, tik savaitė, kai palaidojai žmoną, o jau su merginomis šėlioji pliaže, gėdykis!" – piktinosi našlio pažįstama. Šis, sujaudintas pastabos, nuolankiai atsakė: "Aš esu taip susikrimtęs dėl jos mirties, kad nebesuvokiu, ką darau."

Jauna žmona – per brangi

Štai 1933 m. vasaros "Palangos pliažo" laikraštyje išspausdintas šmaikštus "pastebėjimas", kiek pasiturinčiam vyrui kainavo jo žmonos poilsis pajūryje: "Vienas mūsų ekonomistas, ponas K.K., sėdėdamas vieną audringą vakarą savo vilos kambary Palangoj, apskaičiavo, kiek jam kainavo jo jauna žmonelė, kurios jis vakarais niekad namie nematydavo (mat ji bėgiodavo po pliažą, ieškodama jaunų širdžių ir iš jų išeinančių svaiginančių įspūdžių). Jis visą savo meilę, širdgėlą, malonumus, nemalonumus, kokius tik jam ji galėjo suteikti, įkainavo šitaip: 1) 4 metų meilė, sugaištis ir pasiruošimas ją palikti – 3 997 Lt. 2) Išlaidos 16 švenčių dovanoms, pudroms ir kitiems dalykams – 2 201 Lt. 3) 13 000 kaprizų ir kitokių nemalonumų, atėmusių iš jo 54 nuoš. meilingumo energijos ir plius dar sugadintas kraujas, nervai ir kitos pasėkos – 15 463 Lt. 4) Pati žmona (jos kūnas) sulig anatomų apskaičiavimu lygi 0. Gavosi viso labo 21 071 Lt" (Šios ir kitų tarpukario spaudos citatų kalba netaisyta – A.D.).

Vis dėlto ne tik vyrai piktinosi savo Palangoje atostogaujančiomis žmonomis. Joms irgi rūpėjo, ką veikia sutuoktiniai, palikti "be priežiūros" namie.

Sužinoti tai damoms padėdavo chiromantas ponas Antanas iš Šilalės apskrities, kuris smalsioms ponioms tas paslaugas, regis, noriai suteikdavo.

Tai byloja 1933 m. "Palangos pliaže" išspausdinta nedidelė žinutė: "Palangoj apsistojo chiromantas Antanas Strungis iš Šilalės apskr. Pasakoja, kad jis gana gerai nuspėja žmogaus būdą, praeitį, dabartį ir ateitį. Turi nemaža pasisekimo. Dėl to, kad interesantų ateina gana daug. Ypatingai daug buria nuobodžiaujančios kurorte poniutės, norėdamos sužinoti, ką veikia namie pasilikusieji jų vyrai. Sako, chiromantas rėžia, kaip iš knygų."

Dorovės saugotojų balsas

Iš tarpukario metų spaudos ir amžininkų atsiminimų galima daryti išvadą, jog to laikotarpio Palangoje erotika vasaros sezonu bene labiausiai tvyrojo paplūdimiuose.

Ir tada paplūdimiuose nuogybių pasitaikydavo, kas kai kuriems dorovingiems piliečiams ne itin patiko.

Nors pliažuose su nuogybe nesivaržoma, tačiau reikėtų turėti truputį estetikos.

Laikraštyje "Palangos pliažas", 1931 m. birželio numeryje išspausdintas vieno vasarotojo pasipiktinimas kai kurių poilsiautojų dorove: "Pajūry ant pliažo prie maudyklių yra lentos su įspėjimais, ant kurių užrašyta, kad uždraustu laiku (iki 4 val. po pietų) draudžiama vaikščioti vyrų maudyklėse moterims, o moterų maudyklėse – vyrams. Tačiau tų įspėjimų vasarotojai nesilaiko. Nors pliažuose su nuogybe nesivaržoma, tačiau reikėtų turėti truputį estetikos."

Atvira bordelio reklama?

Palangoje po vieną poilsiaujantys kai kurie šeimos vyrai ir moterys vis dėlto baiminosi sutikti kokių pažįstamų ir vengdavo viešai per daug atsipalaiduoti. Tačiau to atsipalaidavimo labai norėjosi.

Geriausia vieta tokiems "drovuoliams" buvo už 7 kilometrų nuo Palangos važiuojant link Klaipėdos esanti Nemirseta, tais laikais vadinta Nemirzate.

Ten buvo labai garsus kurhauzas (svečių namai), kuriame vasaros gyvenimas virė visa eiga. Apie tai laikraštyje "Palangos pliažas" 1931 m. rašė kažkoks Vl.Medžiokalnio slapyvardžiu užsimaskavęs veikėjas.

"Taigi į Nemirzatės kurhauzą dalis Palangos vasarotojų, arba pramogų ieškotojų dažnai mėgsta daryti "ekskursijas", kaip sakoma linksmai paūžti ir laisvai tą valandą kurortiškai pagyventi. Tie pramogų ieškotojai su pilnom kišenėm pinigų, susižvejoję Palangos bendrose maudyklėse gelsvakases "undines", taksmotorais vėjais nušvilpia į tą kurhauzą ir tenai, kaip poetas sako, naktis be miego praeina valsių ir fokstrotų sukūriuose tarp tabako dūmų ir saldžių pabučiavimų. Tenai kasdien ruošiamos pramogos gyventi kurortiškai. Sekmadieniais kone kamšatis didžiulėje kurhauzo salėje. Staliukai apsėsti ponų, kurie linksmai šnekasi, šypsosi ir juokiasi. Kai smuikininko D.Pommery kapela pradeda virkinti stygomis aistringojo fokstroto taktus, publikos įkaitę variniai veidai dar labiau įlinksmėja, o vynas šampanas, konjakas, juos dar labiau įkaitina. Čia lengva pasislėpti nuo nepageidaujamų asmenų, pažįstamų veidų ir nuo kitokių nepatogumų. Užkulisiuose čia – visokių linksmybių, džiaugsmų ir malonumų vasaros metais, kai laukuose siūbuoja varpose duona, kai pievose žydi gėlės, kai ošia žali medžiai, kai visa gamta pilna gyvybės."

Svečių namuose būdavo ir kur pernakvoti su Palangos pliažo geltonkasėmis "undinėmis". Istorikai, tyrinėję šį fenomeną, neabejoja, kad Nemirsetos kurhauzas tarpukariu buvo savotiškas viešnamis – ne tik viešbutis su restoranu.

Atvykę į Nemirsetos kurhauzą pinigingi ponai galėjo nusipirkti ir čia dirbančių dailių merginų draugiją.

Gražuolių Nemirsetos kurhauze vasaromis, regis, nestigo, nes uždarbis tokioje vietoje buvo kur kas didesnis nei bet kurios Palangos vilos virtuvėje.

Taigi katalikiška dora vasaros sezonu pajūrio dažniausiai nepasiekdavo.

Už žodį – 20 centų

Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo leidžiamas kurortų žurnalas "Lietuvos pliažas".

Jo numeriuose itin populiarūs buvo pažinčių skelbimai, savotiškas dabartinių socialinių tinklų atitikmuo.

"Už žodį mokat tik 20 centų! Ką nedrįstat ar negalit pasakyti žodžiu, mielai už jus tai atliks "Pliažo" sezoniniai skelbimai. Patogumo dėlei, skelbimo tekstą galima siųsti laišku, pridedant pašto ženklais už žodį po 20 centų. Redakcija laikys viską didžiausioj paslapty", – rašoma redakcijos skiltyje.

"Esu bevaikė našlė, baigusi 6 gimnazijos klases, pilnos figūros ir apie 40 metų amžiaus, turiu 47 ha žemės, atvažiavusi 3 savaitėms į Palangą – nuobodžiauju. Noriu susirašinėti vedybų tikslu su rimtais aukštesnių kategorijų valdininkais. Mėgstu barzdotus (tik ne žilus), aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo ir gerai apsirėdžiusius vyrus. Rašykit, paslaptis garantuojama dvarininkės garbės žodžiu."

Rašykit, paslaptis garantuojama dvarininkės garbės žodžiu.

"Ponas, kuris praeitą sekmadienį vaikščiodamas Palangoj prie Kurhauzo man nusišypsojai ir pasakei "Miss Lietuva" – prašau atsakyti antrame "Pliažo" numeryje, ar tas pasakymas turi bent kokio realaus pagrindo, o jei neturi, tai kodėl?"

"Atvažiavęs į Palangą vienas nuobodžiauju. Ieškau inteligentės, gražios, mokytos, įdomios, turtingos ir gero išauklėjimo moters susidraugavimui, o galbūt ir vedyboms. Esu jaunas, gražus, 8-os kategorijos valdininkas, mėgstu muziką, literatūrą ir vandens sportą. Rašykite, o tikrai nepasigailėsite. Atsakysiu kiekvienai. Prašau pridėti fotografiją ir trumpą gyvenimo aprašymą. Palanga, "Pliažo" administracija, perduoti valdininkui Nr. 8."

Sprendžiant iš skelbimų gausos, jie buvo labai populiarūs, o kituose žurnalo numeriuose galima buvo įžvelgti ir kažkokį užsimezgusį pokalbį tarp vienas kitą dominančių asmenų.

Amerikietiškas slaptažodis

Į vieną "Pliažo" numerio skelbimų skiltį parašė Palangoje viešintis Amerikos lietuvis, jo skelbimas kai kurioms damoms pasirodė rimtas ir labai viliojantis: "Nesu labai gražus, bet simpatiškas ir doras vyras, dabar Palangoj gyvenu ir noriu susipažinti su indomia panele (tik viena). Reikalas rimtas ir tuščių flirtininkų prašau neatsiliept. Mano obalsis: "Laikas – pinigai."

Iš kitame numeryje pasirodžiusio dar vieno skelbimo galima manyti, jog šis vyras sulaukė susidomėjimo.

Štai, ką jis atsakė jam parašiusiai interesantei: "Aš Amerikos lietuvis atsakau į p-lės B.S. laišką. T. (tamsta – A.D.) per daug pastatei aštrų klausimą – vedybų. Vesti aš neatsisakau, bet T. nematęs maudymosi kostiume to padaryti negaliu. Prašyčiau, pradedant nuo pirmadienio, tris dienas iš eilės, lygiai 12-ą valandą eiti į kioską (bendrose maud.) pirkti bananų. Jei aš paimsiu T. už rankos ir pasakysiu: "Laikas – pinigai" – tai mudu drožiame tiesiai prie altoriaus."

Skelbimai – žurnalistų pokštas?

Šios dienos vertinimu, skelbimai, kuriais bendravo Palangos poilsiautojai, yra tokie juokingi ir naivūs, kad kyla pagrįstų abejonių, ar tai nėra fikcija – tik to meto žurnalistų pokštas, kad labiau būtų skaitomas žurnalas "Lietuvos pliažas".

"Iš nepažįstamo pono, kuris man išeinant iš Palangos pašto įstaigos kitam ponui garsiai pasakė mano adresu: "Ideališkas moters veidas", prašau per "Pliažą" man pranešti, ar tai buvo komplimentas, ar iš širdies pasakyta? Man tas labai svarbu. Verutė."

"Meilute, mano bendrakeleive traukiniu į Palangą, kodėl neatėjai į paskirtą pasimatymą, Tiškevičiaus parkan. Laukiau Tavęs pusę valandos ir baisiai supykau nesulaukęs. Atsakyk, atsakyk, atsakyk, atsakyk kuo greičiausia! "Pliažas" dėdei Tomui."

"Palangos kopų deive, raudonai mėlynu maudymosi kostiumu, Tu pereitą sekmadienį ties maudyklėmis man žavėtinai nusišypsojai, atsiliepk "Pliažas" – susižavėjusiam. Trokštu su Tavim susipažinti, nes Palangos gamtos grožį pajausiu tik greta Tavęs."

"Įkyrus akiplėše-šoferi, atvežęs mane iš Kretingos stoties į Birutės alėją Palangoj, dovanoju tau dėl tavo jaunatvės ir gali ateiti sekantį trečiadienį tarp 7 ir 8 val. vak. ant jūros tilto. Būsiu prisisegusi prie mėlyno palto baltą gėlę. Jei būsiu ne viena, atsargiai prieik ir būk mandagesnis. Jadzė."

Nelaimingos meilės auka

Be lengvo vasariško flirto, Palangoje būta ir aistringų meilės romanų, kai kurie jų baigėsi tragiškai. Vieną tokią istoriją 1935 m. birželio 23 d. numeryje aprašė leidinys "Mūsų pajūris".

"1935 m. birželio 16 d. 15 val. revolverio šūviu į krūtinę Palangos policijos nuovados sodelyje mirtinai persišovė tos nuovados vyr. policininkas Šarkauskas apie 25 metų amžiaus. Tragiškos mirties priežastis – nelaiminga meilė", – rašė laikraštis.

Pasirodo, prieš dvejus metus jis susipažino su tokia Brone Miliūnaite, kuri su tėvais atvyko gyventi į Palangą.

Šešeriais metais jaunesnė mergina buvo nepastovaus būdo ir, regis, ugningo temperamento. Žurnalistai rašo, kad audringuose poros santykiuose ne kartą buvo panaudotas šaunamasis ginklas, bet iki tol tragedijos išvengta.

Esą prasidėjus vasaros sezonui, policininkui Šarkauskui padaugėjo darbo ir jis mažiau laiko galėjo skirti savo mylimajai.

Jaunoji Bronė už tai savotiškai keršijo savo širdies draugui, įsiveldama į meilės nuotykius su poilsiautojais.

Kaip liudija to meto publikacija, policininkas sunkiai išgyveno savo mylimosios šėliones ir net skundėsi savo viršininkui, kaip jam sunku. Šis tėviškai vaikiną guodė.

Nelaimės dieną mergina nuo jo spruko namo, užsirakino ir neįsileido. Jos kambaryje jaunuolis girdėjo raudas. Šarkauskas grasino ginklu, kad mergina atidarytų, tačiau ji durų neatidarė.

Čia dar įsikišo merginos motina, pagrasino, kad pasiskųs policijos viršininkui dėl jo elgesio ir leidosi į policijos nuovadą.

"Polic. Šarkauskas ją paseka, paleidžia keletą šūvių (į orą? – A.D.) ir atvykęs į nuovados kiemą, čia pat akivaizdoje mylimosios motinos ir savo viršininko paleidžia sau į širdį šūvį ir vietoje miršta. O nelaiminga žygio su skundu į nuovada mylimosios motina griūva nualpdama. Ir tik atnešta į butą atgauna sąmonę. Tragedija baigta", – rašė "Mūsų pajūris".

Toliau rašoma, kad mergina, išgirdusi šią žinią, pernelyg ilgai neliūdėjo, dar tą patį vakarą su drauge susikeitusi paltais marširavo kurorto bulvarais ir juokėsi.

"Policininkas Šarkauskas buvo pasiturinčio žemaičių ūkininko sūnus, baigęs 7 klases gimnazijos, gražios išvaizdos, gero būdo ir geras tarnautojas. Tai Palangoje pirma šią vasarą tragedija ir skaudi nelaimingos meilės auka", – straipsnį baigė "Mūsų pajūrio" autorius.

Pigiausia nakvynė Palangos viešbučiuose – 30 eurų, o už erdvesnį kambarį gali tekti mokėti ir 150 eurų už naktį.

„Turime šešis kambarius, o kainos svyruoja nuo 50 eurų už naktį, o apartamentų kainos svyruoja nuo 100 iki 120 eurų už naktį“, – pirmadienio pavakarę laidoje kalbės nuomos paslaugas teikiantis palangiškis.

Maisto kainos Palangoje truputį pakilusios, lyginant su praėjusiais metais, – cepelinų porcija kainuoja 4–5 eurus, šašlykų – 6–8 eurus, blynų – 2–3 eurus. Dienos pietūs kainuoja 5 eurus.

„Mes šiais metais kainų tikrai nekelsim. Šaltibarščiai kaip kainavo 2 eurus, taip ir bus. Cepelinai nuo 3,5 iki 4 eurų. Žmonės pasirenka, kur jiems valgyti, bei nusprendžia, kas jiems brangu, o kas pigu. Daug kas priklauso ir nuo kavinės vietos“, – laidoje sakys kavinę Palangoje valdanti Renata.

Kebabų kainos šiais metais Palangoje taip pat neturėtų gąsdinti – didelis kebabas kainuos 3 eurus, mažas – 2,6 euro. Be to, kebabus pardavinėjanti Jūratė laidoje teigs, kad informacija, neva kebabai nesveiki, – mitas. Kebabuose gausu daržovių, o naudojama mėsa – labai kokybiška.

Tačiau Lietuvoje negyvenantis tautietis Raimundas sako, kad Palangoje kainos daug didesnės nei Ispanijoje: „Kainos žymiai didesnės negu Ispanijoje. Geriau apsimoka važiuoti į Kanarų salas ar Jamaiką. Čia viešbučiai ir maistas, viskas brangiau“.

Bet užsienio turistams Palanga, Šventoji ir Nida – tikra palaima. Olandas Šonas Smitas sakys, kad Lietuvoje – labai gražu: „Čia viskas labai gražu ir gerai. Buvau Gintaro muziejuje, labai gražu“.

Pramogų kainos šiais metais Palangoje turėtų kilti – elektrinio dviračio nuomos kaina pusvalandžiui – 7 eurai, valandai – 11 eurų. Paprasto dviračio nuoma – 3 eurai už valandą. Labiausiai vaikams patinkančios pramogos – mašinyčių nuomos – kaina liks nepakitusi – už penkias minutes teks pakloti penkis eurus.

„Kainos išlieka tos pačios. Batuto kaina pusvalandžiui – 6 eurai, valandai – 8 eurai”, – laidoje KK2 kalbės įvairias pramogas vaikams nuomojantis Dainius.

Visą reportažą apie pramogų kainas Palangoje žiūrėkite šiandien laidoje KK2 19 val. 30 min. per LNK.

Aktyvios pramogos

Organizatoriai neabejoja, kad vakar prasidėjusioje ir visą savaitgalį besitęsiančioje Kurorto šventėje puikiai jausis tiek vaikai, tiek jaunimas, tiek ir vyresnieji. Taip pat didelis dėmesys skiriamas žmonėms, kurie renkasi kiek sveikesnį gyvenimo būdą, ieško sveikesnio gyvenimo receptų.

"Tai sieksime atskleisti organizuodami tradicinį-netradicinį kermošių. Jame ypatingą dėmesį šiais metais skiriame žolininkams, sveiko gyvenimo propaguotojams", – kalbėjo šventės režisierius Marius Tumšys.

Aktyvaus bei sveiko gyvenimo būdo propaguotojai bus laukiami ir prie jūros – paplūdimyje vyks mankštos, jogos užsiėmimai, zumbos treniruotės, aktyvios sporto pramogos, su kuriomis visiems ir asocijuojasi Palanga.

Dėmesys šeimoms

Šiais metais Kurorto šventė sutampa su Vaikų gynimo diena, ir tai labai džiugina organizatorius. Šiandien kviečiama į Palangą atvykti šeimas – pajūryje vyks bene didžiausia aitvarų fiesta, kokia yra buvusi paplūdimyje.

Prie jos prisijungs kelios organizacijos, jos į dangų paleis tiek įvairiausių figūrinių aitvarų, tiek vėliavų, tad dangų papuošti gali ir šimtas aitvarų. Čia pat vyks aitvarų gaminimo dirbtuvės.

Ties Jūratės ir Kastyčio skveru bus įrengta Šeimų erdvė su teatro palapine, įvairiomis tradicinėmis bei netradicinėmis veiklomis vaikams. Tai bus patogi erdvė ir pavargusiesiems nuo aktyvaus laisvalaikio atsikvėpti hamake, pasigrožėti įspūdingomis dekoracijomis bei tiesiog atsipūsti.

Rekordinis balandžių skrydis

"Taip pat užsibrėžėme tikslą pasiekti ir Palangos, ir Lietuvos rekordą – 2009 m. Palangoje į dangų buvo paleisti 1 tūkst. balandžių, bet oficialus Lietuvos rekordas yra pasiektas 2005 m. – paleista 1 300 šių sparnuočių. Palanga šiais metais gerina visus rekordus – šiandien 15.30 val. nuo jūros tilto bus paleista 2 019 pašto karvelių. Jie yra simbolis, gerosios žinios apie Palangos kurortą, kuris yra atviras visus metus ir labai kviečia atvykti, nešėjai", – sakė M.Tumšys.

Dar vienas iš Kurorto šventės akcentų yra Palangos simboliu tapęs šviesaus atminimo maestro Stasys Povilaitis. Šiandien 14.30 val. visi šventės dalyviai kviečiami į jo autografo ant Palangos koncertų salės fasado atidengimo renginį.

Įspūdingas fejerverkas

Nestigs Kurorto šventėje ir koncertų. Šiandien vyks XII šalies šokių festivalis "Ant Bangos 2019", vaikų bei suaugusiųjų meno kolektyvų pasirodymai ir, be abejo, – vakarinis koncertas "Aš myliu Palangą", kurio metu Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtoje scenoje pasirodys bei specialiai Palangai sukurtą hitą pristatys Palangos kamerinis choras, Paulina Skrabytė, Vilius ir Violeta Tarasovai. Koncerto viršūne taps Monique pasirodymas.

Šiandien 23.30 val. dangų ties jūros tiltu nušvies įspūdingas fejerverkas, "šoksiantis" pagal specialų muzikinį takelį. Fejerverko grožį paryškins ir lazerių elementai.

Linksmybės – ir sekmadienį

Rytoj Palanga, kaip ir visa Lietuva, minės ir Tėvo dieną, tad šeimos (ir ne tik šeimos) itin kviečiamos į Klaipėdos jaunimo teatro aktorių Evelinos ir Gyčio Šimelionių koncertą, kuris Jūratės ir Kastyčio skvere prasidės 14 val.

13 val. šiame skvere vyks mažuosius šventės dalyvius neabejotinai sudominsiantis pasieniečių profesijos pristatymas bei kinologų pasirodymas.

Sekmadienį kurorte taip pat šurmuliuos kermošius, kvies gatvės maisto festivalis, vyks įvairios sveikatinimo veiklos.

Pirmasis pranešimas apie automobilio "Porsche Cayenne" priekinių žibintų vagystę Palangos policininkus pasiekė ryte, šiek tiek po 8 val.

Žmogus policininkams pranešė, kad apie vagystę sužinojo iš kaimynės. Nukentėjusysis pareigūnams teigė patyręs 2,5 tūkst. eurų žalą.

Po vidurdienio į policiją paskambino kitas tokio paties modelio automobilio savininkas. Jo "Porsche Cayenne" stovėjo Vytauto gatvėje.

Nusikaltėliai išmontavo priekinius žibintus, žibintų valdymo blokelius ir sugadino priekinį buferį. Nuostolius vyras įvertino 4 tūkst. eurų.

Pirmadienio naktį, apie 4 val., Palangoje, Kretingos gatvėje, vieno namo kieme stovėjusio BMW savininkas taip pat pamatė netekęs žibintų ir grotelių. Šis žmogus pareiškė patyręs 3 tūkst. eurų žalą.

Palangos policijos viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad jo vadovaujami pareigūnai ėmėsi labai rimtai tirti šias vagystes.

Peržiūrimi vaizdo kamerų įrašai, apklausiami galimi liudininkai, renkami daiktiniai įrodymai.

Neatmetama galimybė, kad sekmadienį kurorte darbavosi tie patys nusikaltėliai, kurie praėjusią savaitę ieškojo brangių automobilių Klaipėdoje.

Ji taip pat atsako, kada palankiausia įsigyti keliones ir, kiek gali tekti susimokėti. Alanija traukia ilgiausiai trunkančia šiluma, kiti kurortai vilioja žaluma ir pramogomis

Lietuvių labiausiai pamėgtas Alanijos kurortas išsiskiria nuostabia gamta, šiltu Viduržemio jūros klimatu, daugybe šeimoms pritaikytų viešbučių, lankytinų istorinių vietų. Be to, jame yra ir Alanijos pilis bei viena didžiausių turgaviečių Turkijoje. Alanijos regione ilgiausiai išsilaiko šiltas klimatas, tad atvykti į šį Turkijos Rivjera vadinama regioną nori daugelis.

Atostogauti išsiruošusiems kartu su draugais kelionių ekspertė rekomenduoja rinktis Kemerą. Čia viešbučiai stebina įspūdingomis pramoginėmis programomis, o mieste gausu naktinių klubų ir barų, įtiksiančių net patiems išrankiausiems poilsiautojams. Antalijos ir Beleko kurortus dažniau renkasi ieškantys prabangesnio poilsio, išskirtinio maisto, nepakartojamų gamtos vaizdų ir nestandartinių pramogų. 

Sidė – jaunas Turkijos kurortas, primenantis lietuviškąją Nidą

Tai – gyvybingas ir nuostabus istorinis miestas, įsikūręs netoli vienos seniausių Turkijos gyvenviečių Sidės ir 65 kilometrų atstumu nutolęs nuo Antalijos. Sidė yra vokiečių itin pamėgtas kurortas, lietuvių poilsiautojų atrastas dar visai nesenai. Antikinę Sidės dalį kelionių organizatoriai dar vadina muziejumi po atviru dangumi. Šiame kurorte yra išskirtiniai Lietuvos pajūrį primenantys pušynų apjuosti smėlio paplūdimiai, patogus priėjimas prie jūros. Vanduo palei krantą negilus – galima braidyti net 30 metrų atstumu, tad vaikams čia maudytis ir smagu, ir saugu. Penkių žvaigždučių viešbučiai čia siūlo didelę kokybiško maisto įvairovę: vien sūrio pusryčių meniu siūloma daugiau kaip 20  skirtingų rūšių. 

Kada geriausia pirkti kelionę – iš anksto ar paskutinę minutę?

Prabangių, garsių viešbučių paskutinės minutės pasiūlymų rasti beveik neįmanoma. Norint gauti gerą kainą prabangiame viešbutyje, pasiūlymo vertėtų dairytis labai iš anksto, nes rimti viešbučiai pigiausius kambarius stengiasi išparduoti sezonui dar neprasidėjus. Vėliau kainos gali pakilti net kelis kartus. Patrauklius paskutinės minutės pasiūlymus dažniausiai skelbia vidutinės, ekonominės klasės viešbučiai, tad jei neturite ypatingų reikalavimų, galite bandyti laimę, ir galbūt pavyks sutaupyti.

Ar sumokėjus 300 eurų galima tikėtis tokių pačių paslaugų, kaip ir už 600 eurų?

Tikėtis vienodos kokybės paslaugų sumokėjus perpus mažiau galima tik itin retais atvejais – pavyzdžiui, įsigijus kelionę iš anksto, arba gavus gerą paskutinės minutės pasiūlymą. Vis dėlto dažniausiai viešbučio paslaugų kaina atspindi jų kokybę. Už 300 eurų galima gauti nemažai paslaugų, tačiau jų lygis gali skirtis: gali būti mažiau baseinų, restoranų, kuklesnė maisto įvairovė.

Ką reiškia viešbučių įvertinimas žvaigždutėmis?

Kiekvienos šalies viešbučių vertinimas žvaigždutėmis skiriasi. Dauguma viešbučių Turkijoje yra nekategorizuoti, tad jiems priskirtos žvaigždutės tėra subjektyvaus lietuvių kelionių organizatorių vertinimo rezultatas. Žvaigždučių skaičius nebūtinai atspindi kokybę, tačiau gali padėti suprasti, ar viešbutis turi išvystytą infrastruktūrą, ar jis stovi ant jūros kranto, ar siūlo daug papildomų paslaugų.