„Keturiasdešimt protokolų įmonei dėl viešosios rimties trikdymo naktimis – tik statistiniai duomenys ir jokių pasekmių?“ – feisbuke klausė Palangos meras.

Jis teigė, kad sulaukęs gyventojų ir svečių skundų dėl triukšmo naktimis paprašė policijos pateikti duomenis apie pagrindinius triukšmo šaltinius kurorte.

„Nesiekiu ir tai neįmanoma, kad Palangoje, kurorte, kurį per metus aplanko daugiau kaip milijonas žmonių, visais paros laikais būtų tylu lyg dykumoje. Tačiau kokie bebūtume pozityvūs, draugiški bei atviri patiems įvairiausiems mūsų svečių poreikiams, negalime pamiršti ir to, kad, ko gero, didžioji dauguma atostogautojų ir tūkstančiai Palangos gyventojų naktimis nori ilsėtis ir rytą pasitikti sportiškai žvaliai, o ne su skaudama galva. Mes didžiuojamės tuo, kad esame kurortas, skirtas šeimoms, propaguojantiems sveiką gyvenimo būdą bei visiems, draugiškiems pajūrio gamtai, jos ištekliams, aplinkai, inteligentiško poilsio tradicijoms ir svarbiausia – vieni kitiems.

Sulaukęs tam tikros kurorto dalies gyventojų bei svečių nusiskundimų dėl šią vasarą nuolat nemiegotų naktų ir jau nebepakeliamo nakties ramybės trikdymo, paprašiau Palangos policijos komisariato pateikti duomenis apie pagrindinius triukšmo šaltinius mūsų kurorte ir ypač pačioje populiariausioje J. Basanavičiaus gatvėje bei informuoti apie tai, kokių priemonių imamasi triukšmui suvaldyti.

Tad apie tuos, kurie savanaudiškai ir tiesiog piktybiškai kelia didžiausią triukšmą ir yra pagrindiniai triukšmadariai Palangoje. Ir apie tai, kad mūsų šalies teisės aktai, tarp jų ir Administracinių nusižengimų kodeksas, tiems, kas be jokių skrupulų „kala“ pinigus kitų aplinkinių kelių tūkstančių žmonių sveikatos sąskaita, yra ir tikras rojus, ir kramtomoji guma, kurią galima tąsyti ir tąsyti.

Štai policijos pareigūnų pateikti duomenys – pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 str. (Viešosios rimties trikdymas) Palangos policija surašė protokolų:

per 7 šių metų mėnesius – 142;

nuo birželio 1 d. iki dabar  – 104;

įmonėms, veikiančioms J. Basanavičiaus gatvėje, – 65.

Pareigūnai nurodo, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai šią vasarą Palangoje yra vėlyvais vakarais ar naktimis poilsiautojų rengiami vakarėliai išsinuomotuose namuose ir butuose, bet visus nustelbia bei daugiausiai rūpesčių kelia kai kurie naktiniai klubai, ypač J. Basanavičiaus gatvėje. Štai vienam iš jų „Basanovai“ dėl viešosios rimties trikdymo nakties metu surašyta 16 Administracinių nusižengimų protokolų.

Tačiau ant visos Palangos gėdos pjedestalo „puikuojasi“ mažoji bendrija „Litrestas“, viešojo maitinimo ir pasilinksminimo paslaugas teikianti iki paryčių veikiančiuose bare „Malibu Lounge Palanga“ ir naktiniame klube „Salūnas“ (J. Basanavičiaus g. 16), kur anksčiau veikė taip pat liūdnai dėl triukšmo pagarsėjęs „Laukinių Vakarų salūnas“.

Policijos registruojamų įvykių registre nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. buvo užregistruoti 154 pranešimai ir beveik absoliuti dauguma jų dėl šiose dviejose „Litresto“ kavinėse grojamos muzikos keliamo triukšmo nakties metu. Už tai įmonės darbuotojams policijos pareigūnai 36 kartus taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas) ir 2 kartus pagal ANK 506 str. 4 d. (Dėl statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo)“, – teigė Š. Vaitkus.

Jie, regis, ne tik nekreipia dėmesio į aplinkinių gyventojų bei svečių nusiskundimus, bet ir su šypsena kolekcionuoja pareigūnų raštus.

Pasak jo, naktinius klubus valdantys verslininkai  ne tik nekreipia dėmesio į gyventojų ir svečių skundus, bet ir kolekcionuoja pareigūnų raštus. Pasak Š. Vaitkaus, priemonės sutramdyti pelninguose versluose besisukančius viešosios rimties trikdytojus yra ir neįgalios, ir juokingos.

„Kaip jaustumėtės jūs, jei vos per kelis mėnesius jums ar jūsų įmonės darbuotojams būtų surašyti net 38 ANK nusižengimų protokolai? O štai šios pasilinksminimo vietos, kuriai Palangos miesto taryba jau sutrumpino alkoholio licencijos galiojimo laiką iki 1 val. nakties ir tai mums kainavo dvejus metus bylinėjimosi visose teismų instancijose, vadovai jaučiasi puikiai. Jie, regis, ne tik nekreipia dėmesio į aplinkinių gyventojų bei svečių nusiskundimus, bet ir su šypsena kolekcionuoja pareigūnų raštus. Logika paprasta: jei naktimis negalima prekiauti alkoholiu, tuomet klientus reikia vilioti garsia ir trankia muzika – taip, kad girdėtų visas miegantis kurortas. Kodėl gi ne?

Panagrinėkime, kaipgi „veikia“ Administracinių nusižengimų kodeksas.

Minėtasis ANK 488 str. numato, jog pirmąsyk padarius tokį nusižengimą, taikoma bauda nuo 20 iki 80 eurų, administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų.

Taip ir žaidžia MB „Litrestas“ vadovai ir darbuotojai bei Palangos policijos komisariato pareigūnai katės ir pelės žaidimą, palaimintą mūsų šalies teisės aktų. Kaip minėta, įmonės darbuotojams, vadinasi įmonei, vien už viešosios rimties trikdymą jau surašyti 36 protokolai ir didžioji dauguma, kadangi atsakomybę prisiima vis kitas darbuotojas, – kaip už pirmąjį kartą, net numatant ir pirmojo nusižengimo lengvatą bei skiriant pusę minimalios baudos, t.y. 10 eurų. Dešimt eurų!!!

Jei per beveik tris savaites ši bauda nesumokama, rašoma nutartis taikyti ANK 488 str. numatytą minimalią baudą, kuri tėra vos 10 eurų didesnė, t.y. 20 eurų. Po kurio laiko tokios baudos administravimas perduodamas VMI, dar po labai daug dienų, kuomet baigiasi baudos sumokėjimo terminas, įsijungia jau kitas kodeksas ir jos išieškojimas gali patekti pas antstolį ir dar užtruks. Paklausite, kiek? Ogi visą vasaros sezoną ir dar ilgiau! Be to, dar juk galima su protokolais bei nuobaudomis nesutikti ir apskųsti teismui...

Tad Administracinių nusižengimų kodeksas, protokolai, įspėjimai, baudos, pokalbiai su vadovais ir kitos panašios triukšmautojus turinčios pažaboti priemonės yra ne tik neįgalios sutramdyti pelninguose versluose besisukančius viešosios rimties trikdytojus, bet ir absoliučiai juokingos, palyginti su tais turtais, kuriuos naktimis susikrauna triukšmadariai. Juk kas tie 10 ar 20 eurų? Tas pats kaip vieną iš tūkstančio lankytojų pavaišinti kokteiliu.

Tad beveik 40 ANK protokolų turėtojai šiuo metu jaučiasi puikiai, lyg ką tik gimę kūdikiai. Matyt, negerai turi jaustis tik aplinkinių gyvenamųjų, poilsio namų ir viešbučių gyventojai bei svečiai, kad savo skundais ir nusiskundimais trukdo naktiniam klubui veikti ir trikdo tokių verslininkų ramybę.

Esu įsitikinęs ir mano nuomonė griežta – protokolai tokiems verslams ir verslininkams negali tapti tiesiog statistiniais duomenimis be jokių didesnių pasekmių. Jei neveikia keliasdešimt protokolų, vadinasi, tai per silpnos drausminimo priemonės. Todėl jau artimiausiu metu kreipsiuosi į Palangos miesto tarybą, kad panašiems verslams būtų drastiškai sutrumpintas leidimas prekiauti alkoholiu ir tai būtų leidžiama daryti tik iki 22 valandos. Ne aplinkiniai gyventojai ir svečiai turi nemiegoti naktimis, o verslų savininkai ir vadovai, kai teks suktis, kaip išlaikyti tokias pasilinksminimo įstaigas!“ – teigė Palangos meras.

Jis pranešė, kad siūlys triukšmadariams griežtinti baudas ir numatyti sankcijas.

„Kartu su Palangai atstovaujančiu Seimo nariu jau rudenį siūlysime Seimui peržiūrėti ir gerokai griežtinti baudas už viešosios rimties trikdymą ir ypač pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą bei numatyti tikrai veiksmingas sankcijas. Taip būti negali, kad triukšmadariai mūsų valstybėje lieka nepažaboti, o jų veiksmai įvertinami tik sumuštinio ar kavos puodelio vertės baudomis.

Antradienį buvome susitikę ir kalbėjome su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovu bei Palangos policijos komisaru. Paprašiau ir sutarėm, kad plačiai Lietuvoje bei užsienyje nuskambėjusi mūsų pozicija dėl nulinės tolerancijos paplūdimiuose ignoruojantiems gelbėtojų įspėjimus būtų taikoma ir tiems, kas vis dar nesupranta, kad nakties metas net ir kurorte, net ir J. Basanavičiaus gatvėje NESKIRTAS triukšmingos muzikos, nesibaigiančio žemų dažnių garsų bumsėjimo ir siautulio ritmais kankinti niekuo dėtus žmones.

Kokia būtų Jūsų nuomonė?“ – klausė Palangos meras.

Savanoriškai policijai talkinantys, specialius kursus baigę asmenys vykdo eismo saugumo kontrolę, stebi ir analizuoja vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamus vaizdus, prižiūri tvarką ir rūpinasi poilsiautojų saugumu paplūdimiuose, riedžiais ir triračiais patruliuoja pėstiesiems skirtose kurorto vietose. Šią vasarą tokiu būdu J. Basanavičiaus gatvėje patruliuodavę policijos rėmėjai sulaukė daug padėkų iš mažųjų poilsiautojų tėvelių – minioje mažieji pasimeta labai greitai, o šalia esantys ir greitai reaguojantys policijos rėmėjai pasimetėlius surasdavo itin operatyviai.

Policijos rėmėjai fiksuoja pažeidimus ir informaciją apie juos perduoda policijos pareigūnams. Pavyzdžiui, liepos mėnesio pabaigoje kurorto Žvejų gatvėje policijos rėmėjų pastangomis buvo nustatytas neblaivus vairuotojas. Pribėgusi moteris jiems pasakė, kad neblaivus vyras įsėdo į automobilį ir ketina vairuoti. Policijos rėmėjai reagavo nedelsiant ir nurodytą automobilį greitai sustabdė. Atvykę pareigūnai „Volkswagen“ automobilį vairavusiam 1991 m. gimusiam vyrui nustatė 1,77 prom. neblaivumą. Vairuotojas buvo sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iniciatyvius, aktyvius ir fiziškai ištvermingus asmenis, norinčius neatlygintinai padėti policijai, pareigūnai kviečia tapti policijos rėmėjais ir ragina kreiptis el. paštu: aurelija.studencova@policija.lt.

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje policijos pareigūnams talkina 76 policijos rėmėjai, kurie per 2022 m. pirmą pusmetį bendrai visuomenės labui dirbo beveik 2000 val.

„Tikrai prasta vasara, per pusę sumažėjo žmonių. Tai tikrai jaučiama. Nežinau, kas tai lėmė. Šis savaitgalis pirmas, kai buvo didesnis žmonių srautas“, – kalbėjo vietinis verslininkas.

Vis dėlto jis sakė, kad atvykę žmonės savo pinigines atveria plačiai.

„Pagal Palangos kainas – taip. Kas atvažiuoja, tas išleidžia“, – teigė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vienos kavinių administratorius Kęstutis nesiskundė.

„Atvažiuoja tikrai daug žmonių“, – teigė jis.

Kavinėse poilsiautojai maisto laukia iki pusvalandžio, tikino jis, o patiekalai nėra pabrangę.

„Patiekalų praktiškai nebranginome. Atsižvelgėme, kad sunkūs laikai, konkurencija. Kainos nedidelės, pas mus apsilanko daug žmonių. Dienos pietūs vidutiniškai 6 eurai. Galima pasirinkti iš trijų patiekalų“, – tvirtino Kęstutis.

Pasak pašnekovo, šis sezonas primena praėjusius metus.

„Sezonas kaip ir visais metais. Visiems būna blogų dienų, būna gerų. Palanga priklauso nuo oro“, – sakė jis.

Kęstutis pridūrė, kad tai, jog šaltibarščiai Palangoje kainuoja ir 8 eurus, mitas.

„Atvažiuoja vilniečiai ir sako, kad pas mus šaltibarščiai kainuoja 8 eurus, sakau: pone, pas mus karbonadas kainuoja 8 eurus“, – juokėsi Kęstutis.

Aprėpti plačiu žvilgsniu

Pajūrio juosta besidriekianti Palanga iš aukštai – kvapą gniaužiantys vaizdai, kuriais galima gėrėtis iš skirtingų kurorto taškų.

Švelnesnių pojūčių žada skonių puota aukščiausiose miesto restoranų terasose, kiek pikantiškesnių – kelionė link debesų naujuoju apžvalgos ratu ar galiausiai užkopus į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios smailę.

Būtent čia, prieš ketverius metus įrengtoje apžvalgos aikštelėje, galima ne tik pasigrožėti įspūdinga miesto panorama bei jūros platybe iš 21 m aukščio, bet ir apžiūrėti bažnyčios laikrodžio ir varpo mechanizmus.

A. Kazlausko nuotr.

Apžvalgos aikštelėje vienu metu nemokamai apsilankyti gali iki 10 žmonių. Ji veikia kasdien, tik prieš apžvalgą patariama pasitikrinti lankymo valandas – šv. Mišių ir Santuokos apeigų metu šis lankytinas objektas yra uždaras.

Dar vieną puikią apžvalgos aikštelę kurorte siūlo pati gamta. Tad užsukus į parką verta užkopti į Birutės kalną, nuo kurio pajūris atsiveria nuostabiais tapybiškais rakursais, – ne veltui ši vieta itin mėgstama pačių palangiškių.

Nuščiuvusios gamtos karalystė

Vasaros ritmu šurmuliuojanti Palanga ypatingomis spalvomis sužimba ir vėlyvą vakarą. Daugeliui šis metas įprastai asocijuojasi su klubine kultūra, pramoginiais renginiais, galiausiai – vakarojimu kurorto restoranuose, baruose ar kavinėse.

Tačiau vakarėjančiame mieste galima džiaugtis ir kitokiomis veiklomis.

Jei tik yra ūpo ir energijos, iki vėlumos galima klaidžioti kad ir šeimų pamėgtame atraktyviame Pasakų parke – neseniai čia įrengta papildomų apšvietimo žibintų.

Ilgėliau pavakaroti kviečia ir Birutės parkas, kuriame pasirūpinta jaukiu naktiniu apšvietimu. Tad vėlyvu metu net ir regimai pažįstami parko kampeliai sušvis visai kitaip, nei esame įpratę matyti dieną.

Nuščiuvusios, vakarėjančios gamtos apsuptyje susipina ne tik romantika, mistika – kaip tik visu grožiu prie dvaro sužydusios rožės vilioja prisėsti ant rūmų laiptelių, grožėtis vaizdu ir mėgautis margaspalvių žiedų kekių aromatais.

Galiausiai pasigrožėjus romantiškai apšviestu Lurdu, vėlyvo pasivaikščiojimo parke kulminacija taps saulėlydis prie jūros arba ant Birutės kalno.

Naktinės ekskursijos metu dalyviai sužino, kur vaidenasi, kur pildosi svajonės, kur ore plevena meilė ir skleidžiasi nepamirštamos legendos.

Tarp šviesų ir šešėlių

Palangos turizmo informacijos centro atstovai primena: vakarėjantis kurortas – puiki galimybė ne tik pakeliauti įvairiais siūlomais pažintiniais maršrutais, bet ir išbandyti šio sezono naujieną.

„Kaskart siekiame sudominti žmones kažkokiais naujais įdomiais dalykais. Tad šiais metais tarp tokių naujovių pasiūlėme naktinę ekskursiją „Nemieganti Palanga: šviesų ir šešėlių paslaptys“. Jos metu dalyviai sužino, kur vaidenasi, kur pildosi svajonės, kur ore plevena meilė ir skleidžiasi nepamirštamos legendos“, – šyptelėjo Palangos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Alma Slaboševičienė.

Anot pašnekovės, tokio formato projektai sėkmingai pasiteisino tiek užsienyje, tiek mūsų šalyje, tad tikimasi, kad ši naujovė prigis ir Palangoje.

A. Kazlausko nuotr.

„Ekskursija prasideda pusę dešimtos vakaro ir trunka apie pusantros valandos – tai optimalus laikas, kad žmonės nepavargtų ir išlaikytų dėmesį tokį vėlyvą metą. Kol kas ji rengiama kas antrą penktadienį, tačiau pagal poreikį ir susitarimą šią ekskursiją taip pat galima užsisakyti ir kitai dienai“, – pasakojo specialistė.

Būta ir saldžių nuodėmių

Gidės Dianos Jomantaitės-Jonaitienės žodžiais, ekskursijos „Nemieganti Palanga: šviesų ir šešėlių paslaptys“ tikslas – atskleisti kitokią, daugelio dar neregėtą, paslaptingą ir kiek pikantišką kurorto pusę, pateikiant daugeliui mažai girdėtus istorinius dalykus.

„Vakarėjant, kai įsižiebia šviesos ir fontanai, apšviečiami paminklai, Palanga tampa tokia, kokios dieną mes jos tikrai nematome. Be kitų įdomybių, ekskursijos metu dalyviai sužino, kaip kurorte būdavo atostogaujama ankstesniais laikais ir kokių nuodėmių čia būta, – šyptelėjo pašnekovė. – Leidžiame sau pasikalbėti ir apie ilgakases undines, kurių būdavo galima „susižvejoti“ Palangoje, ir apie tai, kur būdavo linksminamasi ir kokios tai būdavo linksmybės ir, žinoma, kartu pristatoma miesto istorija.“

Gidės pastebėjimu, dažniausiai Palangos svečiai renkasi įprastus, gerai žinomus maršrutus – tarp populiariausių objektų rikiuojasi J.Basanavičiaus gatvė, jūros tiltas ar Gintaro muziejus.

Tad ekskursija „Nemieganti Palanga: šviesų ir šešėlių paslaptys“ siekiama dalyviams parodyti ar priminti ir kitas įdomias miesto vietas, slaptus jo užkulisius.

Tai, ko nėra lankstinukuose

„Aplankome ir tą patį šviečiantį šokantį fontaną, kuris pastatymo metu buvo pats aukščiausias Lietuvoje, ir apšviestą Signatarų alėją, kurią turistai paprastai kerta pernelyg neatkreipdami dėmesio. Paeiname ir Ronžės upelio pakrante, pamatome J.Basanavičiaus gatvės užkulisius, aplankome pirmąjį Palangoje Jūratės ir Kastyčio fontaną. Galbūt prasilenkiame net su grafienės Sofijos Tiškevičienės dvasia – daug kas nežino, kad ji vis dar vaidenasi“, – vaizdžiai kalbėjo  D.Jomantaitė-Jonaitienė.

Kaip pasakojo pašnekovė, ekskursijos dalyviai lieka nustebę, kiek daug dalykų apie Palangą jiems dar nežinoma. Ir tai natūralu – juk kurorto istorija tokia daugiasluoksnė.

„Visada stengiuosi pasakoti apie tai, ko paprastai nėra daugelyje Palangos aprašymų, įprastiniuose lankstinukuose, norisi pateikti tokių detalių, kurios nėra plačiai eskaluojamos. Tad nors galbūt kai kurie faktai ekskursijos dalyviams ir nėra visai nežinomi, bet tam tikri momentai tikrai tampa netikėti“, – sakė gidė.

A. Kazlausko nuotr.

Be to, jos pastebėjimu, tokios naktinės ekskursijos – ne tik įdomus, bet ir labai patrauklus formatas būtent kurortinei vietovei.

„Dieną žmonės nori daugiau laiko praleisti prie jūros, gamtoje, kažkam kitam nelabai ir lieka laiko. Tad vakaras – puikus metas ir pasivaikščioti po temstančią Palangą, ir pasiklausyti įdomių istorijų. Tokia naktinė ekskursija tampa tarsi pasaka prieš miegą“, – šyptelėjo pašnekovė.

Neringos ir Palangos verslininkai viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose ir kitų paslaugų teikimui vis dar ieško darbo jėgos, nes sezonas labiausiai įsibėgėja nuo Joninių. Dalį vietų užpildo į šalį atvykę pabėgėliai iš Ukrainos.

Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp registruotų darbo neturinčių Klaipėdos apskrities gyventojų karo pabėgėliai iš Ukrainos šių metų birželio 1 dieną sudarė beveik 8 proc. Didžiausia dalis – Palangoje.

Išgelbėjo nuo sudėtingos situacijos

„Pabėgėlių srautas gyvina darbo rinką, nes buvo labai sudėtinga situacija, ypač su sezoniniais darbuotojais“, – BNS sakė viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris.

Anot jo, verslo plėtra ir siekis gerinti kokybę atsiremdavo į personalo trūkumą.

„Yra ir kvalifikuotų ukrainiečių visoms grandims, kažkiek problema išsisprendė. Įdomu, ar vieniems metams, ar į perspektyvą. Situacija ne tokia tragiška. Dabar tas laikas, kai renkame ir priimame kasdien“, – teigė K. Šliogeris.

Jo vadovaujamame viešbutyje dirba apie pusšimtis žmonių, jau įdarbinti penki ukrainiečiai, tačiau jų gretos turėtų didėti.

Pasak K. Šliogerio, dvi ukrainietės padavėjos tieks viešbučio svečiams pusryčius, trys moterys dirba virtuvėje, dvi iš jų yra profesionalios virėjos. Viešbutis planuoja įdarbinti ir kambarinę bei kelias pagalbines virtuvės darbuotojas.

Viešbučio vadovo teigimu, surasti dviem-trims mėnesiams darbuotojų, kurie dirbtų kokybiškai, tampa nemenku iššūkiu, tačiau motyvuoti esą turėtų atlyginimas.

„Sezoniniai darbuotojai suvažiuoja padirbti iš visos Lietuvos, iš tolimiausių ir keisčiausių vietovių. Kad ir per trumpą laiką, užsidirba pakankamai didelius pinigus, o savo srities profesionalai savo karjeroje turintys tarpą per kelis mėnesius čia gali uždirbti kiek provincijoje, ko gero, per metus“, – teigė K. Šliogeris.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Įsidarbino viešbučiuose ir restoranuose

Kelis ukrainiečius jau įdarbino pramogas teikiančių bendrovių Palangoje savininkas Dainius Drungilas. Kai kurie jų jau dirba apie pusantro mėnesio.

„Turim ukrainiečių kelis, maitinimo sektoriuje dirba ir prie dviračių nuomos dirba, remonto, batutų parke. Norinčių buvo įsidarbinti ir nepilnamečių, bet tai sudėtinga“, – sakė D. Drungilas.

Pasak jo, įdarbinti sezoninius darbuotojus „visada yra iššūkis, juolab, kad dirbame su jaunimu“.

„Kiek domėjausi, iki gegužės galo mūsų asociacijos viešbučiuose įdarbinta apie šimtas ukrainiečių“, – BNS sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė. Kai kuriuose viešbučiuose įdarbinta po 10-12 ukrainiečių.

Jos teigimu, ukrainiečiai papildė darbo rinką, tačiau „neišsprendė darbo jėgos trūkumo“.

„Nėra pilno noro įsidarbinti iš jų pusės, ne visus tenkina pozicijos, per sunkus darbas atrodo. Kai kurie kelia sparnus, nori grįžti į tėvynę“, – sakė vadovė.

Anot jos, sudėtingiausias laikotarpis darbdaviams yra iki birželio vidurio, kuomet jaunimas dar mokosi ir negali imtis darbo.

Darbas aptarnavimo sektoriuje, pasak I. Valaitienės, nėra lengvas, „reikia ir šypsotis klientui, daug praleisti bėgiojant ant kojų, virtuvėje dirbant anksti keltis“.

„Tai reikalauja kantrybės ir jėgų, nėra paprasta kaip atrodo. Dalis atkrenta, savaitę padirba ir nebenori, galvoja, kad bus lengviau“, – teigė moteris.

Pasak jos, kasmet tarp darbdavių didėja konkurencija, nes visiems reikia padavėjų, virtuvės darbuotojų, barmenų, o naujų kavinių ar barų pagausėja. Vien šiemet, I Valaitienės teigimu, Palangoje atsirado 5-6 naujos aptarnavimo vietos.

Kiek domėjausi, iki gegužės galo mūsų asociacijos viešbučiuose įdarbinta apie šimtas ukrainiečių.

„Dabar pats darbuotojų gaudymo, rinkimo laikas. Mano žiniomis, problema ne tik pas mus. Vilniaus maitinimo įstaigose terasos neatsidaro dėl darbuotojų trūkumo, tai ne tik Palangos problema“, – teigė asociacijos vadovė.

Iššūkis – apgyvendinimas

Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, darbą susirado visi norintys dirbti ukrainiečiai.

„Pas mus ukrainiečių bendruomenė yra apie 170. Visi kurie nori, visi turi darbus – įdarbino „Paslaugos Neringai“, nacionalinis parkas, kitos įstaigos. Verslas pasiūlė tikrai daugiau darbo vietų nei apskritai jų pačių yra – ir padavėjai, ir virėjai, tvarkytojai, parke lankytojų priėmėjai, infocentre“, – vardijo meras.

Anot mero, surinkti sezoninius darbuotojus Neringoje tampa vis sunkiau dėl apgyvendinimo problematikos.

„Patys pajutom su gelbėtojų surinkimu – anksčiau jaunimas su malonumu važiuodavo, čia romantika, gyvendavo bet kokiomis sąlygomis, darbas ant jūros kranto. Šiemet pilnai nesurinkom. Kitais metais turėsim kelti darbo užmokestį”, – sakė D. Jasaitis.

Ukrainiečiai dirba kruopščiai

Merui antrina verslininkas Andrius Emdė, Neringoje vystantis maitinimo bei apgyvendinimo verslą.

„Kiekvienais metais kuo toliau, tuo sunkiau, iš tikrųjų. Dabartinis jaunimas, jei atvirai, į darbą žiūri kitaip nei mes, vyresnioji karta, o ukrainiečiai vyresni, ypač jei indų plovėjo, valytojo darbas, kruopščiau atlieka. Tikrai aš džiaugiuosi, kad mums padeda“, – sakė A. Emdė.

Neringoje A. Emdė nusamdė apie 20 ukrainiečių, kurie gelbsti kavinių virtuvėse, tvarko kambarius. Dirba ir jaunos merginos, ir vyresnės moterys.

Dauguma nusamdytųjų gyvena Neringoje, tačiau yra ir atvykstančiųjų iš Klaipėdos.

„Ir toliau ieškome darbuotojų. Nidoje atidarysime ekologišką, garų autoplovyklą. Esame skelbimus sudėję. Bendraujame ir su Užimtumo tarnyba“, – teigė A. Emdė.

Moka tokią pačią algą

Savininkas pabrėžė, jog darbštūs ukrainiečiai uždirba 1000-1200 eurų per mėnesį, tad „nėra taip, kad būtų išnaudojami ir dirbtų už minimumą“.

Nidos prieplaukos projektų ir personalo vadovė Justina Butvilaitė-Ruzveltė taip pat pabrėžia, kad ukrainiečiai gauna tokią pačią algą, kaip ir lietuviai.

„Ukrainiečiams mokame tą pačią algą, nes ar pabėgęs nuo karo, ar vietinis, pienas čia jam kainuos tiek pat“, – sako vadovė.

Nidos prieplaukoje, kur darbuojasi apie 40 žmonių, šiuo metu dirba 12 ukrainiečių – salės darbuotojais, pagalbininkais virtuvėje, padavėjais. Piko metu, liepą ir rugpjūtį, prieplaukoje personalo gausės iki 70.

J. Butvilaitė-Ruzveltė sako, jog restoranas sezonui darbuotojų pradeda ieškoti jau sausį.

„Žiemą kviečiam susipažinti su aplinka, pagyventi savaitgalį, išbandyti save darbe. Taip pasižiūrime, ar tinka ir jiems, ir mums“, – teigė vadovė.

Jos teigimu, esama tam tikrų pozicijų, į kurias sudėtinga rasti darbuotojų visoje Lietuvoje – tai patyrę virtuvės šefai.

„Turime nemažą dalį darbuotojų, kurie kasmet pas mus važiuoja iš didmiesčių, apgyvendiname ir dirba visą sezoną“, – teigė J. Butvilaitė-Ruzveltė.

Žiemą kviečiam susipažinti su aplinka, pagyventi savaitgalį, išbandyti save darbe.

Kol kas, pasak jos, kurortams koją kiša orai, svečių negausu.

„Niekada nebuvom linkę skųstis ar liūdnai šnekėti, bet žmonių nėra daug. Nežinau, kokia priežastis, bijo, taupo dėl karo finansus, bet sezonas nėra įsibėgėjęs“, – sakė vadovė.

Apstu laisvų vietų

Užimtumo tarnybos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius laisvų darbo vietų Palangos miesto savivaldybėje registruota apie 10 proc. mažiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Šiemet iki gegužės laisvų darbo vietų buvo 1046, o pernai tuo pačiu metu – 1164.

Neringos savivaldybėje laisvų darbo vietų gerokai daugiau registruota šiemet – 338, pernai – 84 laisvos darbo vietos.

Anot Užimtumo tarnybos, Neringos savivaldybėje didesniam registruotų laisvų darbo vietų skaičiui įtakos turėjo kelių įmonių padidėjusi laisvų darbo vietų registracija. Daugiau jų buvo registruojama nuo kovo.

Šiemet Neringos savivaldybėje daugiausiai darbo skelbimų buvo virtuvės darbininkams, pagalbiniams darbininkams, virėjams, padavėjams, ūkvedžiams, indų plovėjams, kambarinėms.

Panašūs pasiūlymai ir Palangoje  – virėjams, virtuvės darbininkams, pagalbiniams darbininkams, padavėjams, kambarinėms, pardavėjams, valytojams, indų plovėjams, barmenams padavėjams, viešbučio administratoriams.

Apskritai Užimtumo tarnyboje tarp registruotų darbo neturinčių Klaipėdos apskrities gyventojų karo pabėgėliai iš Ukrainos šių metų birželio 1 dieną sudarė beveik 8 proc. Didžiausia dalis – Palangoje.

Palangos savivaldybėje įsikūrę ir registruoti ukrainiečiai sudarė apie 16 proc. darbo neturinčių klientų. Anot tarnybos, ukrainiečių registracija Palangos skyriuje turėjo įtakos aukštesniam nedarbui Palangos miesto savivaldybėje.

Šių metų birželio 1 d. registruotas nedarbas Neringos savivaldybėje buvo mažiausias tarp visų šalies savivaldybių – 4,1 proc., Palangos savivaldybėje nedarbas siekė – 10,1 proc. ir yra aukščiausias tarp visų Klaipėdos apskrities savivaldybių.

Prieš metus nedarbas buvo aukštesnis nei dabar dėl pandemijos – Neringoje – 6,4 proc., Palangoje – 12,8 proc.

Per Užimtumo tarnybą įdarbinta beveik 20 Neringos savivaldybėje gyvenančių ukrainiečių ir apie 110 Palangos savivaldybėje.

Laukia daugiau svečių

Vakar kurorto vadovai bei verslininkai pristatė šio sezono naujienas. Po pandemijos suvaržymų vasaros sostine vadinama Palanga laukia dar daugiau svečių, nei buvo pratusi.

Viliamasi, kad šiemet kurortą aplankys ir čia atostogas leis dar daugiau žmonių nei anksčiau. Tikėtina, kad poilsį Lietuvos pajūryje rinksis daugiau užsieniečių, pernai jie sudarė apie 20 proc. visų Palangos poilsiautojų.

Įprastai šis kurortas per metus priima apie 1 mln. vasarotojų. Apie svečių skaičių sprendžiama ir iš pagalvės mokesčio, pernai jo surinkta 750 tūkst. eurų. Tokio mokesčio nemoka jaunesni nei 18 metų asmenys bei reabilitacijos įstaigų pacientai.

Palangos oro uostas prognozuoja, kad keleivių skraidins ne mažiau nei prieš pandemiją. Turizmo informacinis centras pasirengęs pateikti svarbią svečiams informaciją visą parą. Tai taps įmanoma, kai prie abiejų centro punktų – Palangoje ir Šventojoje – bus įrengti informaciniai terminalai.

Nemažai viešbučių savo konferencijų salių erdves transformavo į kambarius, statomi nauji poilsio kompleksai su SPA bei atvirais baseinais.

Pirmąjį birželio savaitgalį Palanga pasitiks pirmuosius poilsiautojus dideliu, spalvingu ir linksmu festivaliu "Myliu Palangą".

Pliažas – ir augintiniams

Į pajūrį žmonės pirmiausia veržiasi dėl jūros teikiamų malonumų. Šiemet jų laukia naujovės ir paplūdimiuose.

Nuo šiol Palangoje veiks ne tik atskiri pliažai moterims ir vyrams, bet ir du paplūdimiai nudistams bei tiek pat tinkamai įrengtų pajūrio ruožų poilsiui su augintiniais.

Visas 25 kilometrų ilgio Palangos paplūdimys suskirstytas į penkias zonas: Pajūrio regioninio parko, Palangos, Kunigiškių, Pietinis Šventosios bei Šiaurinis Šventosios pliažai.

Viena naujienų, seniai laukta neįgalių poilsiautojų, – specialūs takai iki pat jūros žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliais.

Pajūrio juostoje palangiškiai šiemet ketina pakeisti 8 tūkst. kvadratinių metrų medinių takų. Ankstyvais vasaros rytais, dar prieš plūstelint į paplūdimius poilsiautojams, darbininkai tvirtins pajūrio kopas.

Šiemet pliažų smėlį valys speciali mašina, kuri jau įrodė, kad yra labai reikalinga. Pernai ji iš pajūrio smėlio išvalė 1,5 tonos šiukšlių, 300 kilogramų jų – nuorūkos ir plastikas.

Pajūryje atsiras 130 persirengimo kabinų, 400 suoliukų ir keli šimtai šiukšliadėžių. Paplūdimiuose veiks patogūs tualetai, kuriais bus patogu naudotis ir neįgaliesiems.

Šiemet Palangos pajūryje veiks 19 gelbėtojų postų, juose dirbs 85 gelbėtojai. Pamatyti jūroje skęstantį žmogų jiems padės ne tik dronai, bet ir vaizdo stebėjimo kameros, kurios reaguos į skęstančio žmogaus judesius.

Iki birželio 1-osios gelbėtojai dirbs tik centrinėje gelbėjimo stotyje, o jau pirmąją kalendorinės vasaros dieną jie pradės dirbti ir kitur.

Palangos policijos viršininką pavaduojantis Donatas Mockaitis patikino, kad pareigūnų kurorte šią vasarą nepritrūks, o policijos rėmėjai jiems talkins stebėdami 30 mieste įrengtų vaizdo kamerų transliuojamus vaizdus.

Konkurencija tausos piniginę

"Vaiduokliai Palangoje nyksta, dešimtmečius stovėję apleisti pastatai atnaujinami arba perstatomi. Labai džiaugiamės, kad į Palangą gyventi persikelia turtingi ir verslūs žmonės, ketinantys čia kurti verslus ir garsiai deklaruojantys, kad investuos į miesto kultūrą", – džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Vienas labiausiai atvykstančiuosius dominančių klausimų – ar poilsis Palangoje šiemet bus įkandamas.

Kurorto meras tikisi, kad didelė viešbučių ir privataus sektoriaus konkurencija vers nebranginti apgyvendinimo paslaugų kartais.

Manoma, kad kaina augs apie 10–15 proc.

Tikėtina, kad kaip įmanoma mažiau kelti kainas stengsis ir maitinimo įstaigų atstovai.

Pirmąjį birželio savaitgalį Palanga pasitiks pirmuosius poilsiautojus dideliu, spalvingu ir linksmu festivaliu "Myliu Palangą". Visi jo renginiai bus nemokami ir vyks atvirose erdvėse.

Tikimasi, kad kurorto svečių traukos centru šiemet taps 40 metrų aukščio apžvalgos ratas, kuriame vienu metu tilps 160 žmonių. Kelis ratus uždarose, vasarą šaldomose, o žiemą – šildomose gondolose apsukti bus galima ir prastu oru, ratas neveiks tik įsisiautėjus pajūrio vėjams.

Vakar prie apžvalgos rato jau rikiavosi būrys lankytojų

„Gyvenimas trumpas – reikia spėti aplankyti Palangą“, – sako LNK žinių tarnybos kalbintas poilsiautojas.

„Buvome vasarą Šventojoje, o dabar Palangoje, kad ramiau ir dėl to pačio, kaip sako, jodo daugiau“, – antrino kita poilsiu besimėgaujanti moteris.

„Šitie metai buvo įspūdingi, žiūrint pagal žmones, pagal srautus. Jeigu 2 val. nakties eini J. Basanavičiaus gatve ir praeiti neįmanoma, tai nemanau, kad yra dėl ko verkti. Turėjo džiūgauti visi, kad tik kitos vasaros tokios būtų“, – apie verslo pusę prakalbo kitas pašnekovas.

Šitie metai buvo įspūdingi, žiūrint pagal žmones, pagal srautus.

Kurortininkai rugsėjį dar po smėlį braido ir į jūrą niurkteli.

„Smėlis šiltas, kur vėsu – nelabai. Moterų paplūdimyje labai daug besimaudančių. Daugiau nei bendrajame, jos nebijo šalčio“, – juokaudama pasakojo dar viena poilsiautoja.

Poilsiautojais besirūpinantys pripažįsta, kad praėjusi vasara buvo išskirtinė.

„2019, 2018 metais būdavo nuo 40 iki 50 proc. lietuvių turistų, tai dabar mes turbūt turime 75-80 proc“, – teigia turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Kol kad durų neskuba užverti net kavinės prie jūros, jų darbuotojai vasarą vadina fantastiška.

„Tik pradeda leistis saulė ir iškart pilna terasa. Žmonės net ant takelių sėdėdavo, netilpo niekur, beprotiškai daug. Tai net į vidų staliukus pradėjome dėti, nes žmonės nori tiek viduje, tiek lauke sėdėti“, – įspūdžiais po vasaros sezono dalijosi vienos kavinės darbuotoja.

Paklausus, ar dosnūs per vasarą buvo lietuviai, teigiama, kad arbatpinigių tikrai buvo.

„Dabar gal šiek tiek apmažėjo, nes ir žmonių apmažėjo, bet tikrai užtenka. Užtenka pragyventi čia Palangoje“, – teigė dar viena darbuotoja.

Kai kurie verslininkai antrina, kad užsieniečių buvo mažiau.

„Lietuva suvažiavo. Lietuviai tikrai leido kažką sau nusipirkti, kažką daugiau, kažką brangiau, mes nepajutome, kad būtų baisus taupymo režimas. Liepos mėnuo buvo išties geras ir oro atžvilgiu, ir žmonių“, – sako vieno Palangos restorano savininkė Rūta Sakalauskienė.

Kurorto viešbučių ir restoranų asociacija aptarusi sezoną tvirtina – jis toks pat, kaip pernai.

„Konstatavom, kad vasara tikrai nebuvo blogesnė negu praėjusiais metais. Iš tikrųjų turbūt galėjo būti ir geresnė, jeigu nebūtų sugadinę pajamų rugpjūčio mėnuo. Dėl subjurusių orų turėjome mažiau pajamų, užimtumo nei praėjusiais metais rugpjūtį“, – žinių tarnybai teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Pajamas skaičiuojantys verslininkai sako, kad turėjo daugiau ir išlaidų. Dauguma ilgisi užsienio turistų bei didžiausia bėda vadina darbuotojų stygių.

„Tiesiog atrodo išgaravo. Atrodo, nėra to jaunimo, kuris nori dirbti arba jis ateina ir kitą dieną, po kelių dienų ima ir išeina dėl neaiškių priežasčių. Visiškos atsakomybės nebuvimas“, – plačiau dėstė I. Valaitienė.

Po šios vasaros kurortas turės iš ko kitai vasarai gražintis – iš poilsiautojų nemenkai praturtėjo.

„Praeitų metų surinkimas buvo iš parkavimo miesto gatvėse 661 tūkst. eurų, o šiais metais 210 tūkst. eurų daugiau“, – sako Rinkliavų centro direktorius Bronius Martinkus.

Už poilsio namuose, viešbučiuose ar pas privatininkus praleistą naktį į kurortą atvykusieji turi mokėti eurą, bet kiek Palangos biudžetą papildė vadinamasis pagalvės mokestis, dar skaičiuojama.

Kad tik nepritrūktų energijos

Šiai infrastruktūrai kurortas skiria ypatingą dėmesį – Palanga kasmet atnaujina esamus dviračių takus ir pagal galimybes tiesia naujus. Skaičiuojama, jog per kurortą, pajūriu nusidriekusių dviratininkams pritaikytų trasų bendras ilgis siekia net keliasdešimt kilometrų.

Dviračiu iš Palangos centro galima nesunkiai pasiekti Šventąją ir kaimyninę Latviją, o pietų kryptimi keliauti Karklės ar Klaipėdos link.

Patogus dviračių takas Palangą jungia ir su Vydmantų gyvenviete, kurioje atvykusieji viliojami šviežiai rūkytomis žuvimis, o kiek artėliau, Žibininkų kaime, kviečia užsukti plačiai šalyje žinomi bei lankytojų itin pamėgti pramogų, poilsio ir sveikatinimo kompleksai.

Tad idėjų, kaip turiningai ir smagiai praleisti laiką Palangoje, minantieji dviračio pedalus tikrai nepristigs – svarbiausia, kad tik pakaktų energijos ir laiko išbandyti visus įmanomus maršrutus bei aplankyti siūlomus įdomiausius objektus.

Poilsis: prasilėkti su vėjeliu, mėgaujantis pajūrio gamta, – begalinis malonumas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pastaraisiais metais nepaliaujamai augantį tokio laisvalaikio praleidimo būdo populiarumą stebintys kurorto turizmo sektoriaus atstovai taip pat reaguoja į aktualius poilsiautojų poreikius.

Be abejo, jau vien prasilėkti su vėjeliu, tiesiog grožintis nuostabia pajūrio gamta, mėgaujantis Baltijos ošimu, tyru pušynų oru bei paukščių klegesiu, – begalinis malonumas.

Tačiau, kaip pastebi Palangos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkas Mindaugas Surblys, tokioms iškyloms žmonės ieško ir kitų pridėtinę vertę suteikiančių įspūdžių.

Ir aktyviems, ir smalsiems

„Palanga pelnytai gali vadintis ir dviratininkų kurortu, nes čia puikiai išplėtota bei patogiam keliavimui pritaikyta infrastruktūra. Vis dėlto keliaujantieji dviračiais nori leisti laiką ir aktyviai, ir turiningai, tad jiems svarbu ne tik pats judesys, bet ir tai, ką pamatyti, sužinoti, nuveikti tiek pačioje Palangoje, tiek aplink ją. Puikių idėjų, kaip tai padaryti, įvairių poreikių keliautojai, įskaitant ir šeimas su mažais vaikais, tikrai suras mūsų centro parengtame naujame leidinyje „Dviračiu po Palangą ir apylinkes“. Šį leidinį pas mus galima pasiimti nemokamai arba atsisiųsti iš internetinės svetainės adresu palangatic.lt“, – pasakojo kurorto Turizmo informacijos centro atstovas.

Siekiant patenkinti skirtingus dviračių entuziastų poreikius, lankytini maršrutų objektai išgryninti pagal keturias temas: „Gamtos mylėtojams“, „Pažintis su Palangos istorija ir kultūra“, „Sporto ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams“, „Keliavimui su šeima ir vaikais“ – iš viso lankstinuke išskirti ir pristatomi net 38 įvairūs objektai.

Bagažas: pakeliui į didžiausią šalies kurortą – įprastas vaizdas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Centrinėje miesto dalyje dviračio pedalus minantys poilsiautojai kviečiami grožėtis vietos įžymybėmis: Jūratės ir Kastyčio skveru, Signatarų bei Grafų Tiškevičių alėjomis, Palangos kurhauzu bei kitais išskirtinės architektūros pastatais.

Tie, kurie domisi istorija bei kultūra, neturėtų praleisti progos užsukti į Palangos kurorto, Gintaro, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, Antano Mončio namus-muziejų, taip pat į Gintaro dirbtuves-galeriją.

Atsipūsti kviečia nuostabios kurorto gamtos oazės – Birutės, Palangos skulptūrų bei Pajūrio regioniniai parkai, o mažieji džiugių emocijų pasisems Vaikų bei Pasakų parkuose. Daugiau aktyvios veiklos pageidaujantys iškylautojai dviračių maršrute po Palangą ras tokias stoteles kaip Palangos sporto centras ar populiarusis bėgimo takas „Labrytys“.

O galbūt vyšnaite ant torto, dieną ar pusdienį pramynus dviračio pedalus, taps įstabi kurorto panorama iš svaiginamo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto.

Be dviračio – ne bėda

M.Surblys neabejoja, jog siūlomos aplankyti vietos pažers tiek naujų atradimų, tiek taps puikia galimybe išvysti kiek kitokias jau pažįstamos Palangos spalvas.

„Galbūt kaip vieną dar tokį nelabai atrastą ir veikiau simbolinį objektą paminėčiau vadinamąjį pasaulio kraštą, kur dviračiu galima privažiuoti prie pat jūros“, – į išskirtinę Kunigiškių vietą dėmesį atkreipė pašnekovas.

Keliaujančiuosius dviračiais pašnekovas kviečia išbandyti ir kitus įdomius maršrutus, kaip „Atrask senąsias Palangos vilas“ bei „Kelionė po grafų Tiškevičių Palangą“.

„Nors šie maršrutai ir nėra specialiai skirti būtent dviratininkams, tačiau aplankyti siūlomus objektus kuo puikiausiai galima tiek pėsčiomis, tiek minant dviračio pedalus“, – teigė M.Surblys.

Iš Palangos pasirinkusieji pietų kryptį pakeliui į Klaipėdą ar Karklę gali užsukti į Nemirsetos kopų ir smiltpievių apžvalgos aikštelę, kur atsiveria įstabus kalvotas kopų reljefas.

Dar labiau artėjant uostamiesčio link galima aplankyti senąsias Karklės kapinaites, gintaro gaudymo vietas, taip pat Placio ežerėlio paukščių stebėjimo stotelę bei Antrojo pasaulinio karo laikų bunkerį – Kukuliškių bateriją. Kukuliškių kaimas garsus ir tuo, jog čia buvo atrastas bronzos amžiaus laikų piliakalnis.

Be abejonės, šio pajūrio ruožo didžiausia pažiba ir vienas gražiausių Lietuvos kampelių – beveik 25 m aukščio Olando Kepurės skardis su vaizdu į Baltijos jūrą.

Kad ir kokį maršrutą pageidautų išbandyti dviračių entuziastai, dviratininkams svetingoje Palangoje jie ras ne tik kokybišką infrastruktūrą, bet ir puikų servisą. Čia gausu šių priemonių nuomos punktų, be to, galima užsisakyti dviračio pristatymo į pasirinktą vietą paslaugą. Pasiskolinti dviračius savo svečiams neretai siūlo ir kurorto apgyvendinimo paslaugų teikėjai.

„O kad geros nuotaikos ir įspūdžių nesugadintų netikėtumai, norėčiau tik atkreipti dėmesį, jog J.Basanavičiaus gatvėje tiek dviračiais, tiek elektriniais paspirtukais, tiek velomobiliais draudžiama važiuoti nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., o jūros tiltu bei po Birutės parką – ištisus metus“, – galbūt dar ne visiems žinomus ar primirštus apribojimus priminė Palangos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkas M.Surblys.