Prieš kelis metus bendrovė „Giraitės vandenys“ Kulautuvoje išgręžė mineralinio vandens gręžinį. Ištyrus vandenį paaiškėjo, kad jis turi labai daug naudingų savybių, todėl Kauno rajono savivaldybė nusprendė virš gręžinio pastatyti biuvetę.

Ketvirtadienį Kauno rajono vadovai perdavė žemės sklypą statybininkams. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad džiaugtis reikia ir mažais darbais, nors biuvetės statybos nėra milijonus kainuosiantis objektas, bet jis labai svarbus kulautuviečiams. Mineraliniu vandeniu galės mėgautis bendruomenės nariai, Kulautuvoje įsikūrusios ligoninės pacientai, miestelio svečiai.

Šis projektas mums yra unikalus, nes jis vėl leis apie Kulautuvą kalbėti kaip apie kurortą.

„Šis projektas mums yra unikalus, nes jis vėl leis apie Kulautuvą kalbėti kaip apie kurortą. Kažkada, prieš beveik 100 metų, gyvenvietė buvo didelis turistų traukos centras – čia vienu metu poilsiaudavo 4-7 tūkst. žmonių. Kulautuva buvo rimtas konkurentas Palangai. Džiaugiamės, kad pavyko atkurti teisingumą ir Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas“, – kalbėjo meras V. Makūnas.

Renginyje dalyvavusi Seimo narė Raminta Popovienė kulautuviečiams linkėjo, kad jau kitąmet per bardų festivalį „Akacijų alėja“ būtų galima apsilankyti biuvetėje ir paragauti Kulautuvoje rasto mineralinio vandens. „Tikiu, kad biuvetė taps nauju turistų traukos centru“, – sakė seimūnė.

Biuvetės projekto autorius, architektas Aidas Kalinauskas pats yra kulautuvietis, todėl į darbą žvelgė labai atsakingai, nenorėdamas nuvilti savos bendruomenės.

„Pažadėjau miesteliui maksimaliai atiduoti savo kūrybines idėjas, tad šis projektas yra tarsi dovana kulautuviečiams. Savo vizijoje mačiau, kad šiame nuostabiame gamtos kampelyje puikiai tiktų moderni architektūra. Aš tikiu, kad architektūra turi atspindėti esamą laikotarpį, kad nereikia žiūrėti į praeitį – gyvename XXI amžiuje, esame modernūs ir į viską žiūrime nauju žvilgsniu“, – pasakojo architektas apie tai, kaip gimė projekto vizija.

Savo vizijoje mačiau, kad šiame nuostabiame gamtos kampelyje puikiai tiktų moderni architektūra.

Architektas savo projekte sujungė tris pagrindines idėjas – atsiras ne tik pastatas virš mineralinio vandens gręžinio, bet ir biuvetė taps poilsio zona ir knygų dalijimosi vieta. Biuvetės forma bus netradicinė, tačiau būnant viduje atsivers puikus vaizdas į pušyną.

Renginio metu Kauno rajono vadovai iš simbolinio šulinio, kurio vietoje bus pastatyta biuvetė, išsėmė ir pilną mineralinio vandens „sėkmės kibirėlį“. Vandeniu buvo pavaišinti visi svečiai, o kibirėlis padovanotas rangovui, bendrovės „EDS projektai“ direktoriui Kęstučiui Bataičiui.

Rangovas biuvetei įrengti naudos lakštinį plieną, kuris bus specialiai dengtas korozijai atspariais dažais. Tokia konstrukcija pasirinkta neatsitiktinai – ji tarnaus kaip laikanti konstrukcija, kaip apdaila ir bus atspari galimam vandalizmui. Rangovai užtikrino, kad dėl konstrukcijai pasirinktų medžiagų, pastatas visuomenei turėtų tarnauti net 3 dešimtmečius.

Biuvetės viduje bus įrengti iš termomedienos pagaminti suoliukai, skaityklos knygoms ir stacionarūs gultai. Baldai, pagaminti iš šios medienos, yra atsparesni oro sąlygoms, grybelių pažeidimams, graužiantiems kenkėjams. Pastato grindyse bus išlietas šalčiui atsparus sluoksnis, jos bus apšiltintos, įrengta hidroizoliacija, tad lankytojai pastatu galės naudotis visus metus. Be to, poilsiui skirtas pastatas bus pritaikytas ir neįgaliesiems.

Taip pat bus sutvarkyta ir aplinka šalia biuvetės: trinkelėmis bus išgrįsti pėsčiųjų takeliai, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pasodinta įvairių augalų, pasėta veja.

Darbai bus atliekami savivaldybės lėšomis. Įrengti biuvetę ir sutvarkyti šalia esančia aplinką kainuos 159,5 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos nariai pritarė siūlymui kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausybę, jog ši Smiltynei suteiktų kurortinės teritorijos statusą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, kad Smiltynė viena iš penkių Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių ir yra vienintelė iš jų, neturinti kurortinės teritorijos statuso.

Aiškinama, kad kurortinės teritorijos statusas Smiltynei yra svarbus rinkodaros prasme, galbūt padėtų pritraukti privačių investicijų, be to būtų vystomi, gyvenimui prikeliami bei žmonių traukos centrais verčiami šioje teritorijoje dabar esantys objektai.

Minčių Smiltynei gauti kurortinės teritorijos statusą miestas turi jau senokai. Siekiant šio tikslo buvo atlikta ir darbų, tarp kurių – konteinerinis tualetas, Klaipėdos jachtklubo krantinių atsiradimas išvystant mažąją laivybą, Mėlynosios vėliavos sertifikatas Smiltynės paplūdimiui.

Pasak R. Zulco, šiuo metu yra rengiama Miško parko koncepcija, kurios labai laukia Smiltynės gyventojų bendruomenė.

Vis dėlto, toks siūlymas sulaukė ir pasipriešinimo. Tarybos narė Nina Puteikienė pažėrė kritikos Smiltynės priežiūrai ir siekiui gauti kurortinės teritorijos statusą bei pastebėjo.

„Priimdami tokius sprendimus turime labai gerai apgalvoti, nes jie sudarys sąlygas urbanizuoti teritoriją. Smiltynės nereikia ubranizuoti, Smiltynę reikia išlaikyti tokią, kokią dabar turime tik sutvarkant dviračių takus, tualetus ir dirbant ties tais projektais, kuriuos jūs pažymėjote praėjusių metų plane“, – dėstė politikė.

N. Puteikienė taip pat pastebėjo, kad kai kurie kiti miestai, kuri norėjo tokio statuso – prieš jį gaunant įdėjo daugiau pastangų nei Klaipėda.

Išklausęs kolegės argumentus Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys stebėjosi prieštaravimais siūlymui, kuris esą atvertų daugiau galimybių šios teritorijos tvarkymui.

Po tarybos narių balsavimo paaiškėjo, kad vis dėlto bus kreipiamasi Vyriausybę dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo Smiltynei.

Prašys statuso

Klaipėdos politikams bus siūloma pritarti, jog Lietuvos vyriausybei būtų siūloma suteikti kurortinės teritorijos statusą Smiltynei.

Toks siūlymas jau svarstomas miesto tarybos komitetuose. Šiuo klausimu diskutavo ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Gal užtektų Smiltynei suteikti tik parko statusą?

Politikams klausimą pristatęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, kad Smiltynė atitinka tokiam statusui gauti keliami reikalavimus, be to, rengiantis šiam žingsniui buvo atlikta nemažai darbų.

2018 metais buvo parengta Smiltynės teritorijos turizmo ir rekreacijos schema, kurioje numatytas priemonių planas dėl Smiltynės kurortinės teritorijos statuso gavimo.

Planas Smiltynę paversti kurortine teritorija numatytas ir Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje.

"Dabar atliekama studija arba koncepcijos sukūrimas miško parkui Smiltynėje. Siekiama bendradarbiavimo tarp Nacionalinio Kuršių Nerijos parko, Kretingos miškų urėdijos ir Klaipėdos savivaldybės", – aiškino R.Zulcas.

Bus siekiama Smiltynėje sukurti teminių takų sistemą ir jais sujungti ten esamus viešuosius ir privačius objektus – Jūrų muziejų, parko lankytojų centrą, jachtklubą, Smiltynės gelbėjimo stotį ir kitus.

Miško nenaikins

Ne vienerius metus siektas tikslas Smiltynę paversti kurortu kai kuriems komiteto nariams sukėlė klausimų.

Politikas Arūnas Anziulis pastebėjo, kad pagal kurortinei teritorijai galiojančius reikalavimus Smiltynėje dar turėtų atsirasti įvairių turizmui, poilsiui, pramogoms pritaikytų objektų, tad baiminamasi dėl statybų intensyvumo.

Arūnas Anziulis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Pažiūrėjau į nedidelį Smiltynės planą ir bandau įsivaizduoti, ar ten links bent pėda žmonėms. Turime patirtį. Žinome Palangos patirtį, kai tuojau aptveriama tvoromis. Gal užtektų Smiltynei suteikti tik parko statusą?" – dvejonių neslėpė A.Anziulis.

R.Zulcas aiškino, kad Smiltynės atveju kalbama ne apie naujų objektų statybas, o apie jau esančių pritaikymą tokios teritorijos poreikiams bei rekonstrukciją, atstatymą.

"Mes turime Kurhauzą, kuris yra, kiek man žinoma, parduodamas, turime porą plėtros planų – tai yra Strandhalė ant kopų, Smiltynės stotis ir pan. Kalbama apie jų modernizavimą, kad jie taptų žmonių traukos centrais. Nėra kalbama apie miško naikinimą", – tikino savivaldybės atstovas.

Tačiau R.Zulco aiškinimai politiko neįtikino, ir A.Anziulis siūlė vis dėlto atsisakyti sumanymo Smiltynei siekti kurortinės teritorijos statuso.

Siūlymui pritarė

Vis dėlto kiti komiteto nariai palaikė savivaldybės administracijos teikiamą siūlymą siekti kurortinės teritorijos statuso.

Komiteto narė Elida Mantulova atkreipė kolegų dėmesį, kad šis sprendimas yra finišo tiesioji miesto tikslo, kurio siekta ilgą laiką, link.

Tai įtvirtinta planavimo dokumentuose, atlikta studija, pirktos paslaugos, įvertintos galimybės Smiltynei tapti kurortine.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai pritarė siūlymui, jog Vyriausybei būtų siūloma suteikti kurortinės teritorijos statusą Smiltynei.

Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.

Gavo skundą iš vietinio

Policijos desanto šventojiškiai sulaukė po skundo.

Paaiškėjo, jog vienas apie Seimą svajojantis vietos jaunuolis, kuris feisbuke puikuojasi nuotraukomis su įvairiais politikais, praskriejo elektriniu paspirtuku tarp stovyklaviečių ir prifotografavo dešimtis automobilių, paliktų ant  vejos.

"Čia – politinė reklama, o ne tvarkos siekis. Policija gavo skundų ir atvažiavo bausti. Nesiaiškino. Mato automobilį ant žolės ir baudžia. Bet čia privati teritorija, per ją einantis takas nėra registruotas kaip miesto gatvė. Nemanyčiau, jog policija turėtų baudas dalinti. Tai tas pats, jei pareigūnai atvažiuotų į privatų kiemą ir imtų bausti šeimininkus, jog jie savo kieme mašinas ant žolės laiko. Juk žmonės atvažiavo pailsėti. Kur jiems tas mašinas palikti?" – retoriškai klausė poilsio namų "Elektronas" administracijos darbuotoja.

Reidas: Palangos pareigūnai, sulaukę skundo iš Šventosios, pranešimais apie nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus apdalijo dešimtis poilsiautojų, tačiau paaiškėjo, jog privačioje teritorijoje patruliai persistengė.

Poilsio nameliais nusėta "Elektrono" teritorija iš tiesų šiuo metu yra pilna poilsiautojų.

Atvykėliai tikino gavę apnakvindinimo įstaigos patikinimą, jog šioje teritorijoje automobilius gali statyti ir tokiu būdu.

"Atėjo klientai ir pradėjo piktintis. Iš viso aštuonis vairuotojus nubaudė. Bet girdėjome, jog ir kitur policija buvo. Pati teritorija nėra aptverta, nes ji ribojasi su upe, o vandens telkinių negalima atitverti", – pasakojo įstaigos administracijos darbuotoja, trečiadienį vos spėjusi raminti dėl baudų įtūžusius poilsiautojus.

Šalyje ne viešbučių, o Kelių eismo taisyklės galioja.

Taisyklės galioja visiems

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas nuoširdžiai tikino, jog pareigūnai elgėsi pagal įstatymo raidę.

"Elementaru. Ant žolės statyti automobilių negalima. Tai pasakyta Kelių eismo taisyklėse. Jei kas nors nesutinka, gali įrodinėti savo tiesą teisme. Tačiau net J.Basanavičiaus gatvėje poilsiautojai laikosi tokios pozicijos – viešbučio administracija leido ir važiuoja pėsčiųjų gatve iki viešbučio. Šalyje ne viešbučių, o Kelių eismo taisyklės galioja", – tikino A.Budginas.

Algirdas Budginas / Policijos nuotr.

Kitą nuomonę turi patys poilsiautojai, piktinęsi dėl nuobaudų.

Atvykėliai teigė, jog rinkosi nebrangų poilsį mediniuose nameliuose, kuriuos galima pasiekti automobiliu.

"Jei aš mašiną, ratu užvažiavęs ant žolės, palikčiau miške, kopose prie jūros, miesto centre net nesiginčyčiau. O dabar juk atvykome į uždarą poilsiavietę. Mandagiai paklausėme, kokia čia tvarka. Pastatėme taip, kaip buvome prašyti", – pasakojo į pajūrį atostogų atvažiavęs kaunietis.

Jei gauni pinigus – vieša erdvė

Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikutienė aiškino, jog šios poilsiavietės lankytojai dažnokai sulaukia tiek policijos, tiek Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų vizitų.

"Oi, žinome mes šią poilsiavietę. Nuolat jie ant žolės stato. Būna, jog atvykėliai vienas kito mašinas užstato, tada policiją kviečia. Kaip čia pasakius, dėl tos privačios teritorijos. Jei vienas ratas stovi ant gatvės, o kitas – ant privačios žemės, tai jau nebausti? Aš galvočiau, jog nesvarbu, ar žemė privati, ar valdiška, negalima statyti mašinų ant žolės. Aš žinau, kaip yra Palangoje, o tas pats ir Šventojoje. Žmonės mašinas kiša, kur tik begali. Į kopas, miškus įstumia. Mašinų yra pilni krūmai, pakelės ir kiemai", – tikino D.Mikutienė.

Tradicijos: štai tokiu vaizdeliu Šventoji garsėja dešimtmečiais – į medinius namelius poilsiautojai suvažiuoja įvairiausiais automobiliais, kuriuos dažniausiai stato čia pat, ant žolės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tačiau jei kurortinėse teritorijose atvykėliams nėra kur statyti automobilių, kaip jie turėtų elgtis?

"Na, taip, vietų nėra. Bet yra visuotinai priimtos normos, galioja taisyklės. Jei žmogus stato automobilį savo kieme ir neturi jokių komercinių paskatų, jo niekas neturėtų bausti", – patikino D.Mikutienė.

O jei tai privati teritorija, kurioje teikiamos apgyvendinimo paslaugos?

"Nameliuose paprastai gyvena poilsiautojai, iš kurių imamas mokestis už nakvynę. Tai reiškia, jog tokios erdvės netarnauja tik savininkui ar sklypo nuomininkui. Jei gaunamos pajamos už teikiamas viešąsias paslaugas, reiškia, jog ši teritorija yra vieša erdvė. Priešingai būtų privataus namo kieme. Jei name gyvena tik ta šeima, kuriai priklauso būstas, žinoma, jog tai yra tik privati teritorija. Jei sklype yra 15 namelių, jie yra nuomojami, jos privačia teritorija negalime pavadinti, nes joje teikiamos viešosios paslaugos. Jei žmogus privačioje teritorijoje teikia komercines paslaugas, jo privatus kiemas tampa viešąja erdve", – aiškino D.Mikutienė.

Ji aiškino, jog tokia formuluotė įtvirtinta Palangos miesto prekybos ir paslaugų teikimo taisyklėse.

Beje, šiose taisyklėse viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, nurodoma savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija. Tačiau taisyklėse pažymėta išimtis – "išskyrus išnuomota ar perduota naudotis teritorija".

Atsiprašė dėl sankcijų

Poilsio namus valdančios įmonės savininkė Daiva Daujotienė vakar dienraščiui aiškino, jog ši poilsiavietė išties yra privačioje teritorijoje.

"Čia yra mano nuosavybė. Poilsiautojams buvo šokas, kai rado mašinas, apklijuotas policijos lipdukais. Negali policija taip šeimininkauti privačiame sklype. Viskas nutiko trečiadienį, ir iš karto nuvažiavome į komisariatą aiškintis. Mūsų atsiprašė ir policijos atstovas pripažino, jog įvyko klaida. Esą atvyko jauni ir nepatyrę policijos pareigūnai", – pasakojo verslininkė.

Moteris aiškino, esą vienas jaunas vietos politikas pridarė bėdų daugybei žmonių.

"Jis prifotografavo poilsiautojų automobilių, kažkur kažkokią padangą, plaukiojančią vandenyje, užfiksavo. Veltui buvo kviesta policija. Dešimtims poilsiautojų buvo sugadinta nuotaika. Aš važinėti turiu į komisariatą. Policijai pranešta, jog pažeidimas užfiksuotas Kopų gatvės kitu numeriu pažymėtose valdose, o atvažiavo pas mus ir nubaudė. Tikrai negali policija privačioje teritorijoje dalinti baudų. Nors kol kas aš neturiu raštiško paaiškinimo, bet gavau patikinimą – bausti niekas neturėjo teisės", – tikino D.Daujotienė.

Kurortas prabils eilėmis

Galbūt vieną dieną būtų galima skirti kultūrinei, pažintinei, kitą – aktyviai sportinei veiklai, o trečią – pasilepinti sveikatinančiomis, gydomosiomis procedūromis? Kad ir kokios idėjos ar poreikiai diktuotų šių trumpųjų atostogų kurorte programą, vyksmo čia nepritrūks nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.

„Nors kol kas artimos kontaktinės veiklos su lankytojais nevykdome, stengiamės pasiūlyti tokius interaktyvius dalykus, kurie į mūsų kurortą atvykusius svečius ne įpareigotų, o nustebintų ir, žinoma, džiugintų“, – kalbėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovė Vita Petrauskienė.

Tad jau ateinančią savaitę kurorte bus pradėtos montuoti specialios lentelės su žinomų kūrėjų citatomis bei haiku Palangai, kuriuos kūrė patys palangiškiai – iš viso Palangoje ir Šventojoje atsiras 60 tokių lentelių.

„Ar keliaudamas dviračiu, ar pėstute žmogus įvairiose kurorto vietose galės atrasti vieną ar kitą lentelę ir perskaityti, kas joje parašyta. Tikimės, kad tai dovanos netikėtumo pojūtį ir pakels nuotaiką – ne veltui šią interaktyvią veiklą įvardijame moto „Palanga pozityviai“, – šypsojosi pašnekovė.

Be to, miesto svečiai vis dar gali pasigrožėti bei įsiamžinti rekordinės Lietuvos vėliavos, besidriekiančios Grafų Tiškevičių alėjoje, fone. O Liepos 6-osios proga vakare „Tautiška giesmė“ bus giedama ant Birutės kalno, Grafų Tiškevičių alėjoje, Palangos bažnyčioje bei Šventojoje.

Daugiau nei 100 metų tradicija

Kol didžioji dalis tradicinių muzikinių renginių dar laukia savo meto, palangiškiai ir kurorto svečiai jau gali mėgautis pamėgtais Palangos orkestro pasirodymais po atviru dangumi.

Muzika: Birutės parke vykstantys Palangos orkestro koncertai – neatsiejama kurorto tradicija.

„Orkestro vasaros“ koncertai puoselėja jau antrą šimtmetį gyvuojančią pučiamųjų muzikos vasaros koncertų tradiciją Birutės parke.

„Tai yra seniausias kultūrinis renginys Palangoje, gal net ir Lietuvoje, ši tradicija rašytiniuose šaltiniuose lenkų kalba paminėta dar 1901 m.

Tad mums didžiulė garbė ir atsakomybė tęsti ją nuo 1953 m. – iki tol pasirodydavo kviestiniai orkestrai“, – pasakojo Palangos orkestro vadovas Vygantas Rekašius.

Tris savaitės dienas (ketvirtadieniais–šeštadieniais) Birutės parko rotondoje vykstantys renginiai prasideda 18.30 val. Beveik valandos trukmės pasirodymams parengtos ir trys skirtingos programos. Antai keletą pastarųjų metų Palangos orkestras atlieka populiariausių kino filmų, įskaitant ir animaciją, kūrinius. Kita repertuaro dalis – specialiai pučiamųjų orkestrams sukurta muzika. Taip pat šiais metais

„Orkestro vasaros“ publikai parengta visiškai nauja programa – devintojo dešimtmečio populiarių muzikos grupių, kaip ABBA ir kt., kūriniai, aranžuoti pučiamųjų orkestrui.

„Formuodami programą atsižvelgiame į erdvę, kad tai yra kurortas, vasara ir žmonės nusiteikę poilsiui, tad ir repertuaras – neverčiantis labai susikaupti ar ieškoti itin gilių prasmių, bet kartu tai nėra visiškai populiarioji muzika“, – teigė V.Rekašius.

Pašnekovas neneigė, jog dėl pandemijos šiemet muzikantai su nerimu laukė naujo sezono.

„Su dideliu atsargumu žiūrime, kad žmonės laikytųsi atstumų, nes žiūrovų sulaukiame labai daug, ypač šeštadieniais. Tačiau mūsų situacija palanki tuo, kad koncertai vyksta atviroje erdvėje, kurioje muzikos galima klausytis ir iš didesnio atstumo, – kalbėjo V.Rekašius. – Per daugelį metų žmonės pamėgo ir vertina šiuos pasirodymus, juolab kad šiais laikais nebėra daug nemokamų kokybiškų renginių. Džiugu, kad čia Palangos miestas mato prasmę.“

Pažinimo keliu

Norinčiuosius pagilinti žinias ar pažinti Palangą per istoriją, kultūrinį paveldą, Palangos turizmo informacijos centras (TIC) kviečia išbandyti ne tik turiningus maršrutus „Atrask senąsias Palangos vilas“,

„Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ ar „Kelionė po grafų Tiškevičių Palangą“ – visiems jiems parengti išsamūs lankstinukai. Nuo liepos 6-osios taip pat planuojama atnaujinti kurorto svečių pamėgtas nemokamas ekskursijas po Palangą – kaip ir ankstesniais metais, pirmadieniais bei antradieniais ketinama organizuoti po dvi ekskursijas lietuvių bei rusų kalbomis. Norintieji jose dalyvauti turėtų užsiregistruoti iš anksto.

Taip pat šią savaitę startavo atraktyvus projektas Klaipėdos regiono pažinimo kelias, kuriame bus kviečiama apsilankyti šešiose – Palangos, Klaipėdos miestų bei Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų – savivaldybėse ir susiverti savo kelionių talismaną – apyrankę.

Kiekvienoje savivaldybėje tereikia aplankyti po 3 nurodytas vietas (Palangoje ir Šventojoje tai – Birutės parkas, Grafų Tiškevičių alėja bei skulptūra „Žvejo dukros“), nusifotografuoti jose, o apsilankius turizmo informacijos centruose bus galima gauti karoliukus pažinimo apyrankei.

Atgimusi legenda

Visu pajėgumu jau dirbantys Palangos muziejai – taip pat puiki erdvė norintiesiems praleisti laiką smagiai ir sykiu daugiau sužinoti apie didžiausią mūsų šalies kurortą. TIC darbuotojai itin rekomenduoja apsilankyti Palangos kurorto muziejuje, kuriame šiuo metu pristatoma unikali ekspozicija.

„Šią naują modernią ekspoziciją, kuri pristato Palangos istoriją, atidarėme tik praėjusių metų gruodį. Joje panaudota daug interaktyvių priemonių, kurios labai patrauklios lankytojams, ir, žinoma, pateikiami su pajūrio regiono kultūra susiję eksponatai. Grafų Tiškevičių gyvenimą, jų veiklą pristato įvairios fotografijos, jų asmeniniai daiktai.

Pavyzdžiui, lankytojai gali pamatyti atkurtą maudymosi vežimą, kuris buvo naudojamas XIX pab. – XX a. pr. Į jį galima įlipti ir interaktyviai pasimatuoti praėjusio amžiaus maudymosi kostiumus“, – intrigavo Palangos kurorto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Virginija Paluckienė.

Atrakcija: į šį maudymosi vežimą, pristatomą Palangos kurorto muziejaus ekspozicijoje, galima ne tik įlipti, bet ir interaktyviai pasimatuoti praėjusio amžiaus maudymosi kostiumus.

Taip pat lankytojai turi galimybę išgirsti vėjo vargonų garsus.

„Muziejus įsikūręs „Anapilio“ viloje, kuri anksčiau priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei. Ji buvusi silpnos sveikatos, ir norint jai praskaidrinti nuotaiką, pačiame pastate, bokštelyje, buvo įrengti vėjo vargonai. Senieji palangiškiai žinojo, kad tokie buvo, bet niekas negalėjo papasakoti, nei kaip jie atrodė, nei kaip veikė. Tai daugiau buvo legenda, kol 2015 m. vykusios vilos restauracijos metu restauratoriai rado tuos skardinius būgnelius, kurie gaudė pajūrio vėjus. Dabar jie atkurti, tačiau kai kurios detalės nėra išlikusios, todėl ekspozicijoje pristatome elektroninius vėjo vargonus. Tad lankytojai, keisdami vėjo kryptį, stiprumą, gali patys modeliuoti norimą garsą“, – pasakojo pašnekovė.

„Manau, kad šis projektas yra ne vien muziejaus, bet ir visos Palangos pasididžiavimas“, – pripažino V.Paluckienė.

Palangos kurorto muziejus lankytojų laukia nuo trečiadienio iki sekmadienio.

Į baseiną – ne tik plaukti

Aktyvaus laisvalaikio gerbėjai pamėgo kurortą už patogias dviračių trasas, kurios driekiasi ne tik iki Šventosios, bet ir Klaipėdos. O 6 km ilgio sveikatingumo takas „Labrytys“ fizinio tvirtumo kviečia pasisemti po atviru dangumi įrengtoje „treniruoklių salėje“.

Aktyviai: Palangos baseine atnaujintos lankytojų pamėgtos akvatreniruotės.

Nors vasarą daugelis skuba pasidžiaugti veiklomis gryname ore, tačiau net ir šiltuoju sezonu dalis žmonių noriai leidžia laiką moderniame Palangos baseine, kuriame įrengti ne tik aštuoni 25 m ilgio takeliai, mažiesiems skirtas baseinėlis, sporto klubas, bet ir sveikatingumo erdvė, taigi čia galima pasilepinti masažo procedūromis, pirtimis bei sūkurinėmis voniomis.

Be to, kaip pasakojo Palangos baseino vadybininkė Eglė Rupulevičienė, nuo liepos čia grįžta ir akvatreniruotės.

„Per savaitę turime tris užsiėmimus suaugusiesiems, o šeštadieniais – ir vaikų mankštą. 3–5 metų vaikučiai, atėję su tėveliais į baseiną, žaidimo forma pratinasi prie vandens, palaipsniui mokosi plaukimo įgūdžių. Be to, šios treniruotės nėra papildomai apmokestinamos. Baseinas dirbs visą ilgąjį šventinį savaitgalį, o liepos 4 d. 10 val. lankytojų lauksime ir vaikų mankštoje, 11 val. – akvaaerobikoje“, – kvietė E.Rupulevičienė.

Panorusieji poilsį Palangoje vainikuoti būtent lepinančiomis procedūromis taip pat turi didžiulį paslaugų pasirinkimą – nuo sanatorinio gydymo iki SPA ritualų. Visi šie paslaugų teikėjai jau dirba įprastu režimu.

Savo ruožtu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė ragina prisiminti ir puikias gastroturizmo kurorte galimybes.

„Ne tik iš toliau, bet ir aplinkinių vietų atvykę žmonės gali maloniai praleisti dieną ar popietę, mėgaudamiesi įdomia ir kokybiška virtuve. Juolab kad kiekvienais metais atsiranda naujų vietų arba senosios siūlo naujus skonius, naujus patiekalus. Be kultūringą, poilsiui nuteikiantį foną kuriančių gyvos muzikos vakarų, nemažai restoranų organizuoja ir grilio ar kokios nors virtuvės teminius vakarus. Taip pat verta paminėti, jog vis daugiau viešbučių didelį dėmesį skiria vaikų užimtumui, organizuojamos teminės dienos, kviečiami animatoriai“, – tendencijomis dalijosi pašnekovė.

Dėl ginklo – skambutis policijai

Prieš kelias dienas takeliu nuo Nidos civilinių kapinių jūros link žingsniavęs nidiškis Justinas nustėro išvydęs miške maskuojančią uniformą dėvintį vyrą su šautuvu ant peties.

"Aš mėgstu vakarais pabėgioti. Buvo apie 20 val. Man labai keistai pasirodė, jog kažkas kamufliažine uniforma blaškosi poilsiautojų mėgstamais takais. Čia juk pasienio ruožas. O gal ir brakonieriai?" – stebėjosi vietinis gyventojas.

Vaikinas tikino, kad nepažįstamasis buvo aukšto ūgio, lieso sudėjimo.

"Labai nejauku. Nespėjau net nufotografuoti. Ką aš žinau, gal dar peilį išsitrauks? Aš spėjau užduoti tik kelis klausimus – ką žmogus čia veikia ir kodėl jis ginkluotas? Tačiau atsakymo neišgirdau. Vyriškis pasakė, jog yra nidiškis, bet aš jo nepažinau, nors esu vietinis. Gal atvykėlis, turintis Nidoje būstą? Jis buvo ginkluotas medžiokliniu, stambaus kalibro šautuvu su optiniu taikikliu. Tai tikrai ne pneumatinis ginklas", – įspūdžiai dalijosi jaunuolis.

Pilietiškas gyventojas nusprendė paskambinti policijai ir pranešti tai, ką išvydo.

O tai, pasirodo, ne itin patiko elitinio medžiotojų būrelio nariams.

"Ne brakonierius, tai medžiotojas buvo. Dokumentai tvarkingi, leidimai yra. Suprantama, žmogui gal ir galėjo kilti įvairių minčių – pamatė žmogų su šautuvu, apsirengęs dar taip, pasienis netoli. Gal pagalvojo, jog rusai užpuolė?" – svarstė policijos komisariato vadovas Viktoras Freigofas.

Karas dar neprasidėjo

Klausimas, kas ir kodėl šalia poilsiautojų pamėgto takelio su ginklu dairėsi žvėrių, suerzino Nidos medžiotojų klubo "Girinis" prezidentą Sigitą Šveikauską.

Buvęs Neringos policijos komisariato vadovas šiuo metu eina Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Emocijos: buvęs Neringos policijos vadovas, medžiotojų klubo "Girinis" prezidentas S.Šveikauskas ramino vietinius, kad karas su Rusija tikrai neprasidėjo. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Yra galimybė medžioti, įstatymai tai leidžia. Nežinau, kas jau čia taip jautriai reaguoja. Nedemonstravo to ginklo niekas čia niekur. Viskas pagal įstatymą", – aiškino S.Šveikauskas.

Paklaustas, ką šiuo metu galima medžioti Neringoje ir kodėl medžiotojas vienas tai darė Nidos pašonėje, S.Šveikauskas atsakymo nusiuntė ieškoti Medžioklės įstatyme.

"Ar aš privalau komentuoti? Po vieną tykant šiuo metu galima medžioti. Varyminės medžioklės prasideda nuo spalio mėnesio. Mes medžiotoją žinome, policija buvo informuota, viską išsiaiškino. Kam tas ažiotažas?" – aiškino medžiotojų klubo prezidentas S.Šveikauskas.

Patikinus, kad klausimus dėl medžioklės kelia patys Nidos gyventojai, S.Šveikauskas kiek atlyžo ir padėkojo žmogui už budrumą.

"Jei visi tokie būtų, gal ir brakonierių neliktų", – gyventoją pagyrė buvęs Neringos policijos vadas.

Tačiau paklaustas, ar tikrai dera medžiotojams grobio tykoti prie poilsiautojų pamėgtų takų, S.Šveikauskas tikino, kad aplinkiniams nereikėtų būti tokiems jautriems.

"Sujautrėję visi. Karas neprasidėjo. Iš skiedros malkų priskaldė. O dar veltasi į diskusijas feisbuke. Tuo labiau policija važiavo, viską išsiaiškino", – prasitarė medžiotojų būrelio prezidentas S.Šveikauskas.

Stumbras – ne šernas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Jonas Talmantas, išgirdęs klausimą, ar dera Nidos elito medžiotojams tykoti žvėrių prie poilsiautojų pamėgtų takų, tėškė stebinantį atsakymą.

Nėra tokios žmonių grupės, kuri visa, be jokių išimčių, būtų patikrinta psichiatrų. Tik vieninteliai medžiotojai turi pažymas.

"Būtų buvęs su lanku, niekas nebūtų išsigandęs. Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubas "Girinis" medžioja nacionalinio parko teritorijoje. Ten kur kas griežtesnės tvarkos. Jei medžiotojas turi visus leidimus, jis turi teisę medžioti. Ne, Kristinos Brazauskienės ar kitos damos medžiotojas nekliudys. Nėra tokios žmonių grupės, kuri visa, be jokių išimčių, būtų patikrinta psichiatrų. Tik vieninteliai medžiotojai turi pažymas", – vaizdingai kalbėjo J.Talmantas.

Iš nupasakotos situacijos šalies medžiotojų draugijos prezidentas padarė išvadą, kad medžiotojas tuo metu galėjo žingsniuoti medžiotojų bokštelio link.

"Medžiotojas šūvį gali iššauti tik tuomet, kai yra įsitikinęs, kad kulka kliudys tik medžiojamą gyvūną. Jei nesi įsitikinęs, jog matai tikrai tai, ką nori sumedžioti, negali šauti", – aiškino J.Talmantas.

Vis dėlto istorija byloja, kad ne visi medžiotojų šūviai būna skirti tam, kam derėjo.

Šalyje iki šiol nerimsta aistros dėl elito medžioklės, per kurią Utenos rajono tarybos narys Jonas Slapšinskas nušovė stumbrę, esą supainiojęs šį žvėrį su šernu.

"Jei šautuvas kabo ant peties, nereikia jo bijoti, jis neiššaus. Tokioje vietoje kaip Neringa, patikimiausias medžioklės įrankis būtų lankas – be triukšmo, be žmonių baidymo", – kalbėjo J.Talmantas.

Baudė už pažeidimus

Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubui "Girinis" aplinkosaugininkai pernai skyrė nuobaudą dėl medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2019 m. rugpjūtį vykdė planinį šio medžiotojų klubo patikrinimą.

Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pirma dalis byloja, kad už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus numatomas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kiek seniau šio klubo medžiotojams yra tekę aiškintis dėl dviejų paklotų briedžių, kai licencija šių žvėrių medžioklei buvo išduota tik viena.

Tą kartą medžiotojams teko raudonuoti, nes išdarinėtų gyvūnų vidurius medžiotojai buvo užkasę skirtingose vietose, todėl kilo įtarimų, ar tik nemėginama nuslėpti lemtingo šūvio pėdsakų.

Sutrikdė medžioklę

Kuršių nerijoje iš viso medžioja du medžiotojų būreliai.

Aplink Nidą ir miškuose iki Preilos medžioja medžiotojų klubo "Girinis" nariai, o miškuose, besidriekiančiuose Smiltynės link, gyvūnų dairosi Klaipėdos universiteto medžiotojai, valdantys du mokslo ir mokymo medžioklės plotus.

Kalbinti du medžiotojų klubo "Girinis" nariai dienraščiui "Klaipėda" išreiškė net pasipiktinimą, kad kažkoks praeivis sugadino medžiotojui medžioklę.

Elitas: Neringos medžiotojų klubui "Girinis" priklauso virtinė žinomų vyrų – be Neringos mero D.Jasaičio (centre), kartu medžioja buvę policininkai, advokatai, politikai ir įtakingų asmenų giminės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vyrai tikino, jog šauti į žvėrį jie gali kad ir Nidos pašonėje, vos už 200 m nuo paskutinio namo.

Ir jiems visai nesvarbu, kad šūviai gąsdins atvykėlius ir poilsiautojus.

"Visi dabar baugštūs. Aukštą ir liesą medžiotoją su šautuvu pamatė? Na, ir kas? Ir aš aukštas ir liesas ir kaip tik ten medžioju. Bet aš penktadienį medžiojau, tai, matyt, ne manęs išsigando. O kas uždraus? Turime visus leidimus. Tai tas praeivis medžioklę sutrukdė, o ne medžiotojas jam poilsį trikdė", – savo nuomonę išpyškino Gediminas Gražulevičius, žinomas gamtininkas, šio medžiotojų būrelio narys.

Jam pritarė ir kitas kolega, aiškinęs, kad nidiškių medžiotojų klubas tik gera daro – mažina šernų populiaciją.

Sąraše – išskirtinės pavardės

Peržvelgus medžiotojų klubo "Girinis" narių sąrašą, tampa aišku, kodėl vietos medžiotojams nekyla nepatogumų dėl pleškinimo į žvėris kurorto pašonėje.

Elitiniam medžiotojų klubui priklauso ne tik buvęs Neringos policijos vadas, šiuo metu einantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas S.Šveikauskas, bet ir pats Neringos meras Darius Jasaitis.

Sąraše ir žinomas Neringos tarybos narys, buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas.

Kartu medžioja ir Algirdas Aušra. Klubui priklauso ir Arvydas Gaudiešius, buvęs Klaipėdos Senojo turgaus vadovas.

Sąrašuose figūruoja ir Kęstutis Dikšas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotojos Linos Dikšaitės brolis.

Iš medžiotojų klubo veikiausiai nenorėtų būti išbrauktas ir Mamertas Vainorius, buvęs Neringos policijos komisariato vadovas.

Medžiotojų klubui priklauso ir du žinomi gamtininkai – G.Gražulevičius ir Viktoras Kolokšanskis, ilgą laiką dirbęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoju.

Medžiotojų klubo sąrašuose – ir Žilvinas Kiaušas, kurį laiką dirbęs Neringos komisariato Kriminalinės policijos viršininku.

Kartu su Neringos elitu medžioja Arūnas Mažeikis, Neringos savivaldybės įkurtos įmonės "Paslaugos Neringai" Saugos ir kokybės vadovas.

Medžioja ir jo kolega Vaidas Tunaitis, taip pat dirbantis įmonėje "Paslaugos Neringai".

Medžiotojų sąrašuose ir Linas Žarnauskas, Kretingos miško darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, bei kiti žinomi asmenys.

Vietoj stirnino – poilsiautojas

Klaipėdos tarybos narys, Klaipėdos universiteto profesorius, medžiojantis universitetui priklausančiuose plotuose, Rimantas Didžiokas įžvelgė, kad vietinių neringiškių ir medžiotojų konflikto šaknys gali glūdėti etikos klausimuose.

"Anksčiau, kai buvau atsakingas už universiteto medžioklėtyros plotus, teko susipažinti su teisės aktais, susijusiais su medžiokle. Vasara – ne pats geriausias laikas medžioklei tokioje kurortinėje vietoje kaip Neringa. Miesto ribose ar gyvenvietėse medžioti negalima, bet reikia turėti bendrą supratimą ir tiesiog netrikdyti aplinkinių ir poilsiautojų ramybės. Mano nuomone, piliečio reakcija buvo teisinga. Labai teisingai padarė, kad paskambino policijai. Medžiotojai turėtų vengti tokių situaciją ir neturėtų trikdyti aplinkinių žmonių gyvenimų", – pastebėjo R.Didžiokas.

Profesorius svarstė, kad nerijos miškuose rengiamoms medžioklėms turėtų būti keliami didesni reikalavimai.

"Svarstau, kad medžiotojas tykojo stirnino, o užkliuvo poilsiautojui. Medžioklę daug kas supranta kaip poilsio formą. Vieni vaikšto į pliažą, kiti – į medžioklę. Bet juk jos paskirtis yra reguliuoti žvėrių populiaciją. O tai daryti vertėtų tikrai ne vasarą, poilsiautojams užplūdus kurortą", – nuomonę išsakė R.Didžiokas.

28-erių telšiškis Vilius Monstavičius, išklausęs teismo sprendimą, apsiašarojo. Jis bandė dar kartą pasakyti, kad nemušė neįgalaus 42 metų vyro, su kuriuo kartu gyveno viename „Palangos Lino“ kambaryje.

Sveikatos taisyti į Palangą atvykę vyrai, panašu, neturėjo piktumo. Kai V.Monstavičius atvyko, jo kambario draugui reabilituotis buvo likusios tik kelios dienos.

Į neįgaliojo vežimėlį vyrui teko atsisėsti, kai prieš bene septynerius metus jis nukrito nuo stogo ir stipriai susižalojo stuburą. Po buvo daugybės išgyventų sveikatos ir asmeninio gyvenimo negandų pastaruoju metu vyras buvo atgavęs gyvenimo džiaugsmą, drožė medinius dirbinius, išmoko vairuoti neįgaliesiems pritaikytą mašiną.

Naujojo kambario draugo atvykimo proga 2018 metų rugsėjo 10-osios vakare vyrai nusprendė pasivaišinti brendžiu. Matyt, alkoholio buvo per daug, būtent tada atsitiko nepataisomi dalykai.

Kitą rytą V.Monstavičius pakvietė registratūros darbuotojus į kambarį, sakydamas, kad jo kambario draugui bloga.

Iš tiesų jam jau niekas negalėjo padėti, neįgalus vyras, gulėjo ant grindų nepatogioje pozos be gyvybės ženklų.

Kilo įtarimų, kad žmogus mirė nenatūralia mirtimi, prasidėjo tyrimas.

V.Monstavičius, kaip pagrindinis įtariamasis, atsidūrė už grotų ir praleido areštinėje 10 dienų. Dar 27 dienas jis buvo laikomas Utenos ekspertiniame skyriuje, kur bandyta išsiaiškinti, ar sunkiai kalbantis vyras yra pakaltinamas.

Teismo medicinos ekspertas surašė išvadą, kad žmogus mirė uždusęs, kai jam buvo sugriebta už kaklo, be to, medikas suskaičiavo 69 mėlynes ir nubrozdinimus, o kriminalistai ant velionio marškinėlių rado jo sugėrovo bato atspaudą.

Prokurorai surašė kaltinamąją išvadą, kurioje V.Monstavičius buvo vadinamas įtariamuoju žmogžudyste.

Nuo pat tyrimo pradžios vyras tikino nežudęs neįgalaus kambarioko, to nė negalėjęs padaryti, nes sunkiai valdo dešinę ranką.

Teisme kilo abejonių dėl aukos mirties aplinkybių. Du iškviesti ekspertai suabejojo ankstesne išvada ir buvo labiau linkę sakyti, kad žmogus mirė nuo savaiminio uždusimo.

Dar vieną ekspertizę atliko sostinės specialistai, jie patvirtino – mirtis ištiko neįgalų žmogų ne dėl patirto smurto.

Tai tapo pagrindu prokurorui keisti kaltinimą – V.Monstavičius buvo teisiamas už tai, kad sukėlė aukai skausmą.

Paskirta bausmė – metai laisvės apribojimo, išskaičiavus už grotų praleistą laiką, jo gyvenimas bus ribojamas 74 paromis trumpiau.

Mirusiojo seserys teisme išreiškė abejonę, ar nuosprendis teisingas ir teigė dar pagalvosiančios ar jį apskųs. Moterys norėjo, kad kaltininkas atlygintų joms bemaž 2 tūkst. eurų laidojimo išlaidų ir neturtinę žalą, kurią kiekviena jų įvertino po 10 tūkst. eurų.

Ši teismo sprendimą dar galima paskųsti.

Palangos policininkės ir policijos rėmėjai jau ėmėsi bendrauti su kurorto gatvėmis dviračiais ir elektriniais paspirtukais važinėjančiais žmonėmis.

Pareigūnai tokį bendravimą vadina prevencinėmis priemonėmis. Įvairiose kurorto vietose pareigūnės praėjusį savaitgalį stebėjo, ar dviratininkai važinėja saugiai, ar nepažeidinėja taisyklių.

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas mažiesiems eismo dalyviams. Vaikams ir jų tėvams priminta, kad dviračių vairuotojams ir keleiviams, jaunesniems nei 18 metų, privaloma dėvėti užsegtą šalmą.

Prievolė galioja ir važiuojant elektriniu paspirtuku.

Dauguma tėvų, kurių atžalos važinėjo be šalmų, teisinosi atvykę iš kito miesto ir šalmus tiesiog pamiršę namuose.

Jiems paaiškinta, kad vaikų saugumas yra jų pačių rūpestis, o toks užmaršumas gali baigtis didele nelaime.

Jaunuoliams nuo 16 iki 18 metų už šalmo nedėvėjimą gali grėsti ir piniginė bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojams pareigūnės priminė apie draudimus, galiojančius kurorte šioms transporto priemonėms. Ant jūros tilto ir Palangos botanikos parke dviračių eismas draudžiamas nuolat.

Važinėtis J.Basanavičiaus gatve negalima nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 1 dienos. Pažeidusiems šiuos draudimus gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Dviračių ir elektrinių paspirtukų eismo saugumui Palangos bendruomenės pareigūnės nuolat skiria didelį dėmesį, todėl tokios šviečiamosios akcijos bus rengiamos ir ateityje.

Pamažu atveria duris

Be trankios ir minias poilsiautojų pritraukiančios Kurorto šventės likusi Palanga žada, jog nepaisant sulaužytos tradicijos ir neaiškumo dėl būsimų pamėgtų renginių, aktyvųjį turistinį sezoną miesto svečiams čia tikrai neteks nuobodžiauti.

Kurortas kviečia mėgautis visu tuo, kuo nuo seno garsėja šis įstabus pajūrio kampelis, prisiminti pamėgtus bei atrasti naujus pažintinius maršrutus.

Malonumai: saulėti orai kviečia džiaugtis tiek pasyviomis, tiek aktyviomis pramogomis.

Pamažu duris atveria ne tik veiklą dėl karantino laikinai sustabdžiusios maitinimo bei apgyvendinimo įstaigos – nuo šios savaitės lankytojus jau priima ir Palangos turizmo informacijos centras (TIC).

Malonumai: saulėti orai kviečia džiaugtis tiek pasyviomis, tiek aktyviomis pramogomis.

Kaip pripažino jo vadovė Rasa Kmitienė, sklandžia ir turininga kurorto svečių viešnage besirūpinantiems darbuotojams taip pat teko derintis prie naujų aplinkybių, permąstyti viešinimo strategiją, nes didžioji dalis veiklos persimetė į elektroninę erdvę, palaikant ryšį su aplinkiniu pasauliu per feisbuko paskyrą ar TIC tinklalapį.

„O šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas tam, ką būtų galima nuveikti atvirose viešosiose erdvėse, nesilankant patalpose. Žinoma, po truputį pradeda veikti ir įvairias savo ekspozicijas, pramogas siūlyti duris atvėrę kurorto muziejai, tad tikrai kviečiame jų neaplenkti ir šią vasarą“, – kalbėjo Palangos TIC direktorė R.Kmitienė.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

Intriguojanti ir gyva istorija

Mėgstantiesiems pasivaikščiojimus pėstute ir ypač besidomintiesiems istorija TIC specialistai siūlo pakeliauti po grafų Tiškevičių Palangą.

„Mūsų centre galima pasiimti leidinukus, kuriuose yra aprašytas šis mūsų parengtas maršrutas. O jo objektus pats lankytojas gali pasidėlioti taip, kaip pageidauja. Siūlome išbandyti ne tik šį istorinį maršrutą, bet ir atrasti senąsias Palangos vilas“, – ragino pašnekovė.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

Pastarasis maršrutas nukels į daugiau nei prieš 100 metų kelionę – jis jungia net 27 istorines XIX a. pab. – XX a. I pusės kurorto vilas ir kitus reikšmingus kurortinės architektūros objektus.

Unikalūs tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai praturtina bei reprezentuoja Palangos kraštovaizdį – šis paveldas leidžia išvysti kurorto raidą nuo XIX a. pab. iki pat šių dienų.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

„2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, tad norinčiuosius atrasti kiek kitokią Palangą ar dar vieną istorinę jos pusę, kviečiame pakeliauti žydų paveldo kultūros pėdsakais kurorte, – patarė R.Kmitienė. – Na, o tiems, kurie nelabai linkę gilintis į miesto istoriją, siūlome apžiūrėti Palangos skulptūras bei paminklus – tam irgi esame parengę specialų įdomios pažintinės informacijos gidą.“

Dar vienas kurorto TIC specialistų parengtas informacinis vadovas, rekomenduojantis 10 lankytinų vietų, kviečia pasižvalgyti ne tik po Palangą, bet ir Šventąją.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

Smagiai, aktyviai, turiningai

„Nors kol kas Palangoje negalime lepintis SPA procedūromis ar pasidžiaugti šiltais orais, kurorte tikrai neteks liūdėti. Išvėdinti galvą vaikštinėjant kad ir vėjuotu pajūriu, paklausyti bangų mūšos bei klykiančių žuvėdrų – jau vien tai yra savotiška atrakcija. O pasislėpti nuo vėjo galima pasukus į sveikatingumo taką „Lab-rytys“, kuriame tiek bėgiojantys, tiek vaikščiojantys ar kitaip aktyviai laiką mėgstantys leisti žmonės visada atras ką veikti“, – populiarų kurorto objektą priminė Palangos TIC vadovė R.Kmitienė.

6 km ilgio miško take esančios penkios aktyvaus poilsio zonos su lauko treniruokliais ir kitais įrenginiais pritaikytos tiek sportavimui, tiek trumpam atokvėpiui, lankytojų patogumui čia įrengti mediniai suolai bei dviračių stovai.

Pasiruošimas: pajūrio ruožą gaivinusi technika netrukus paplūdimį užleis poilsiautojams.

„Stengiamės, kad Palangos svečiai gautų jiems prieinamą ir naudingą informaciją, kad išvyka į mūsų kurortą jiems būtų maloni ir įdomi. Tad jei į mūsų centrą nespėja patekti darbo metu, lankytojai neturėtų nuliūsti. Aktualią informaciją apie Palangą, jos lankytinus objektus galima rasti ir šalia esančiame informacinės literatūros pasiėmimo taške“, – kalbėjo R.Kmitienė.

Pasak pašnekovės, netrukus ir kitose vietose turėtų atsirasti bent dar trys tokie literatūros pasiėmimo punktai, vienas jų – Šventojoje.

Paveldas: senoji architektūra kuria unikalų Palangos veidą.

Rūpinasi patogiais pliažais

Bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius patikino, jog poilsį paplūdimyje pasirinkę kurorto svečiai galės džiaugtis patogia ir tvarkinga aplinka.

„Kaip ir kiekvienais metais, pasitinkant vasaros sezoną atnaujinama tam tikra infrastruktūra – paplūdimyje pakloti mediniai takai per kopas, sutvarkytos pajūrio prieigos, nupintos kopas sutvirtinančios žabtvorės ir kita, tad pagrindiniai darbai faktiškai prasideda dar žiemą. Tačiau šie metai išskirtiniai tuo, kad beveik iki gegužės vidurio nežinojome, kokios bus rekomendacijos paplūdimiams eksploatuoti, kaip turėsime užtikrinti higienos reikalavimus. Tad išvežti visą inventorių į pliažus, jį sustatyti per tokį trumpą laiką ir po to atitinkamai pagal rekomendacijas prižiūrėti įmonei, žinoma, nemažas iššūkis“, – pripažino G.Valinevičius.

Trauka: J.Basanavičiaus gatvė gyvybinga bet kuriuo metų laiku.

Tad, kaip juokavo pašnekovas, priešingai nei poilsiautojus, komunalininkus džiugina kol kas nelepinantys orai, taip suteikdami šiek tiek laiko rezervo tvarkymosi darbams.

Kaip tik nuo šios savaitės įmonės darbuotojai į paplūdimius pradėjo vežti būtiną inventorių – persirengimo kabinas, suolelius, šiukšliadėžes, tualetus.

Antai Palangos pajūrio ruože atsiras 134 persirengimo kabinos, 340 suolelių, 8 konteineriniai tualetai, kuriuos reikės ne tik pastatyti, bet ir prijungti bei instaliuoti visą įrangą.

„Turime viską parengti iki birželio 1 dienos. Darbų apimtis labai didelė, tad tiek žmogiškųjų resursų, tiek finansų reikia išties nemažai“, – pasakojo įmonės vadovas.

Paveldas: senoji architektūra kuria unikalų Palangos veidą.

Svarbiausia – saugumas

Taip pat nuo birželio 1-osios visoje pliažų juostoje patruliuos ir gelbėtojai – kol kas nuo gegužės 15-osios jie budi centrinėje gelbėjimo stotyje.

Pasak G.Valinevičiaus, opiausiu klausimu komunalininkams šiuo metu išlieka ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio – vieta, kuri buvo pildoma smėliu.

„Nors formaliai smėlio pildymo darbai baigti, tačiau kol kas jie nepriduoti, tad ir mums neleidžiama imtis jokios veiklos“, – nūdienos situaciją įvardijo pašnekovas.

Tarpininkaujant Palangos savivaldybei, tikimasi kaip įmanoma operatyviau išspręsti šį klausimą.

Simbolis: įkvėpti sūraus Baltijos oro ant jūros tilto – tiesiog privaloma atrakcija.

„Palangos komunalinio ūkio“ vadovas neneigė, jog nemažų iššūkių žada ir naujosios poilsio paplūdimiuose rekomendacijos.

„Sukontroliuoti didelę masę žmonių bus tikrai sudėtinga, tad tikimės pačių poilsiautojų supratingumo, geranoriškumo, kad jie saugosis patys. Savo ruožtu mes pasirūpinsime tiek informaciniais skydais, tiek garsiniais pranešimais, kokių rekomendacijų reikėtų laikytis pliažuose“, – teigė G.Valinevičius.

Į darbus – be panikos

O kad vasariško svečių šurmulio šiemet nepristigs nei kurorto pliažai, nei kitos viešosios erdvės, leidžia tikėtis ir pamažu aktyvėjančios Palangos apgyvendinimo vietų rezervacijos.

„Šiuo metu apgyvendinimo paslaugomis daugiausia domisi mūsų šalies gyventojai, kadangi valstybių sienų kirtimas dar ribojamas. Tad tikimės, kad palaipsniui atsidarant sienoms atsiras ir užsieniečių interesas, – pasakojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė. – Ankstesniais metais gegužės pabaigoje kurorto viešbučių užimtumas jau būdavo gana geras, siekdavo 60 ar net 70 proc. Tačiau įvertindami šių metų situaciją stengiamės išlikti optimistiški, džiaugiamės, kad įstaigoms atsidarant štilio ar panikos nėra bei atsirado daugiau aiškumo. Šią žinutę, kad viskas yra gerai, kad mes jau dirbame ir laikomės visų rekomendacijų, transliuojame ir mūsų svečiams“.

Pasak pašnekovės, kadangi apgyvendinimo paslaugas buvo galima pradėti teikti tik nuo gegužės 11-osios, kol kas savo veiklą suspėjo atnaujinti dalis viešbučių, kiti atsidarinėja palaipsniui, juolab kad ir kai kurios paslaugos – tiek kalbant apie maitinimą, tiek sveikatinimo procedūras – yra dar ribojamos ar net draudžiamos.

Įsivažiuoja į vėžes

Iki birželio 1-osios, I.Valaitienės duomenimis, žada startuoti jau visi kurorto viešbučiai.

„Dabar visi koncentruojasi į sėkmingą darbo pradžią, kad įsivažiuotų į normalias vėžes ir darbuotojai atgautų įgūdžius. O jau vėliau galėsime kalbėti apie verslo vasaros planus ir naujoves, kurių, neabejoju, tikrai bus. Tiesiog tam reikia laiko. Nes pandemija sujaukė daugelio planus, visiems neišvengiamai teko padaryti veiklos pauzę, tad natūralu, kad šiek tiek nusikėlė ir tam tikros verslininkų investicijos bei nauji sumanymai“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Žinoma, daugeliui planuojančiųjų savo vasaros poilsį Palangoje, rūpi ir klausimas, ar dėl karantino patiriamų verslo nuostolių kurorto svečiams neteks plačiau atverti savo piniginių.

Pasak pašnekovės, kiek anksčiau tarp asociacijos narių buvo atlikta apklausa, ar jie ketina kelti paslaugų kainas.

„Ir buvo atsakyta, kad verslininkai drastiškai jų tikrai nekels“, – patikino pašnekovė.

Klientų sulauks

Į įprastą gyvenimo ritmą Palangos apgyvendinimo sektorius pradės žengti nuo gegužės 11 d. – artėjančio pirmadienio.

"Nieko daugiau nelieka, tik pasisemti likusio optimizmo arba iš naujo jį užkurti. Iš tiesų orai yra visai gražūs, atidarę duris, naudodami visas priemones, esame nusiteikę kviesti kuo daugiau svečių į Palangą", – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Pašnekovės teigimu, jau dabar žinoma, kad kitą savaitę atsidarysiantys viešbučiai klientų sulauks.

"Turime užklausų, yra ir atvykstančiųjų. Žmonės domisi, planuoja savo išvykas. Vis dėlto didžioji dauguma rezervuoja savaitgaliui", – teigė I.Valaitienė.

Asociacijos prezidentė neslėpė, kad, šalyje paskelbus karantiną ir žmonėms masiškai pradėjus atšaukti buvusias rezervacijas, verslininkai iš tiesų baiminosi dėl ateities, tačiau, pradėjus laisvinti karantino sąlygas, gyventojai ir vėl pradėjo atnaujinti užsakymus.

Tiesa, viešbučiams ir kitiems apgyvendinimo sektoriaus atstovams teko išspręsti maitinimo klausimą, mat kol kas viešojo maitinimo paslaugos kavinių viduje dar neleidžiamos.

"Pusryčius, jeigu negausime naujų rekomendacijų, bus galimybė pristatyti tiesiai į kambarį arba tiesiog jie bus sudedami išsinešti", – aiškino I.Valaitienė.

Prisijungs vėliau

Tiesa, nuo pirmadienio svečiams duris atvers dar ne visos apgyvendinimo įstaigos – keletas viešbučių darbą ketina pradėti nuo birželio vidurio.

Pastebima, kad kai kurie apgyvendinimo sektoriaus atstovai karantiną kurorte išnaudojo patalpoms, įrangai atnaujinti.

Kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės teigimu, kai kurie viešbučiai prie gegužės 11 d. dirbti pradėsiančių prisijungs nuo gegužės 15 d., keli atsidarys dar po savaitės.

Planuoja keliones vasarą

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė teigė, kad jau dabar jaučiamas rezervacijų pagausėjimas liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Centro direktorė sakė, kad ruošiamasi optimistiniam scenarijui, numatančiam svečių kurorte pagausėjimą, didesnį dėmesį vietiniam turizmui.

Pastebima, kad susidomėjimas kurortu jaučiamas ir pastaraisiais savaitgaliais, kai į Palangą žmonės atvyksta vienai ar kelioms valandoms.

"Norime tikėti, kad Palanga bus viena krypčių, kuri turbūt sulauks labai daug dėmesio", – vylėsi R.Kmitienė.