Pamatas – istorinis paveldas

„Praeitį turi vertinti bendruomenė arba žmonės, kurie atvyksta į Palangą, Šventąją, tie, kurie čia gyvena. Man pačiam norisi pasidžiaugti – ne pasigirti, kad per tą dešimtmetį mūsų komanda didelių klaidų nepadarė. Ir kad per tą laiką Palanga yra visiškai pakeitusi savo veidą ir ant sėkmės bangos – tą tikrai galiu pasakyti. Matyt, ta visa žmonių, daugelis kurių čia gimę ir užaugę, sinergija duoda rezultatą, kuris pasiektas dideliu tikėjimu ir patriotizmu“, – šypsojosi miesto vadovas.

Tuomet, 2011-aisiais, prisimena pašnekovas, reikšmingiems pokyčiams impulsą davė prioritetinis uždavinys – atkurti grafų Tiškevičių paveldą, atgaivinti istorinę miesto savastį.

„Tuo metu situacija atrodė labai liūdnai, tačiau pamažu ji iš esmės pasikeitė. Atnaujintas Birutės parkas, Gintaro muziejus atgimė iš pagrindų, kaip ir vila „Anapilis“, kur įsikūrė taip svajotas Palangos kurorto muziejus. Kurhauzas pakilo iš pelenų – laimėjome visus teismus su antrąja nedraugiška puse ir atstatėme miestui labai svarbų istorinį pastatą: drąsiai galiu pasakyti, kad tai yra Palangos širdis, pastatas, nuo kurio prasidėjo ir kurortas. Tai, jog pavyko sugrąžinti Palangai grafų Tiškevičių paveldą ir dar labiau pritaikyti jį kurorto svečių bei palangiškių reikmėms, turbūt yra didžiausias pasiekimas, ką pavyko nuveikti per tuos metus“, – pripažino Š.Vaitkus.

Kad Palanga yra visiškai pakeitusi savo veidą ir ant sėkmės bangos – tą tikrai galiu pasakyti.

Neišnaudoto potencialo arimai

Naujam gyvenimui prikeltuose istoriniuose pastatuose atsivėrusios kultūrinės erdvės prisidėjo ir prie kito ambicingo siekio – vasaros kurortą paversti ištisus metus aktualiu traukos tašku.

„Palanga neturėjo uždarų objektų, kur renginiai galėtų vykti ne sezono metu. Suprasdami, kad mieste turi atsirasti daugiau patrauklių erdvių kultūrai, ėmėmės uždaros koncertų salės statybos. Projektas buvo įgyvendintas labai sparčiai, ir šiandien Palanga turi išties unikalų dalyką, tarptautinių ekspertų pripažintą salę, – kalbėjo miesto vadovas. – Kitas ambicingas planas – už Koncertų salės pastatyti meno ir muzikos namus, kurie galėtų būti mūsų prestižinio orkestro bazė, juose pasirodytų chorai iš visos Lietuvos, vyktų festivaliai ir kita.“

Kaip pripažįsta pašnekovas, neišnaudoto Palangos patrauklumo potencialo arimai vėrėsi ir ieškant sprendimų, kaip į kurortą privilioti aktyvų laisvalaikį propaguojančius žmones bei sportininkus.

Šarūnas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Palangoje – unikalios sąlygos sportuoti, bet prieš 10 metų kurortas neturėjo jokios specializuotos sporto salės, tad nacionalinės krepšinio rinktinės tuo metu tikrai nebūtume sugebėję prisivilioti“, – prisimena meras.

2014 m. iškilęs modernus sporto kompleksas, po metų rekonstruotas stadionas šiandien į Palangą vilioja ne tik šalies, bet ir užsienio profesionalius sportininkus, kurorte rengiami Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai.

Spūstys jau tapo istorija

Dar vienas svarbus ir, mero žodžiais, visuomenę telkiantis objektas – Palangos miesto baseinas – duris atvėrė tik 2019-aisiais, tačiau šiandien kurortas be šios erdvės taip pat nebeįsivaizduojamas.

„Ilgus metus vaikai, gyvenantys prie jūros, neturėjo kur mokytis plaukti. Vien nuo 2019 iki 2020 m. baseinas suteikė 33 tūkst. kartų nemokamų paslaugų mūsų mokiniams, kurie čia turėjo fizinio lavinimo pamokas. Ne mažiau svarbus tikslas buvo suteikti patrauklių veiklų galimybę senjorams – tiek viešojoje pirtyje, tiek baseine jie gali apsilankyti už prieinamą kainą“, – vardijo Š.Vaitkus.

Mums pavyko pasiekti, kad Palangą pamėgo jaunos šeimos su vaikais. Ir žmonės kurortą renkasi ne vien ilsėtis, bet ir gyventi.

Palangos mero teigimu, vertinant pastarųjų metų nuveiktus darbus, didžiuliai miesto gyvenimo pokyčiai sietini ir su įgyvendintais sėkmingais infrastruktūros projektais, pradedant rekonstruotais įvažiavimų ir išvažiavimų ruožais, visiškai sutvarkytomis dešimtimis gatvių ir baigiant aplinkkeliu.

Anot Š.Vaitkaus, šiandien turbūt jau retas pamena varginančias kamšatis, kurios vasaros sezono įkarštyje dusindavo miestą ir vargindavo keliautojus.

Kai gera ne tik svečiuotis

„Per metus aplinkkeliu pasinaudoja beveik 3,5 mln. autotransporto priemonių – tad visas šis srautas važiuotų pagrindinėmis Palangos gatvėmis, jei šiandien tokio kelio neturėtume“, – įspūdinga statistika dalijosi pašnekovas.

Nemažai investicijų mesta ir į gyvenamųjų kurorto kvartalų infrastruktūros atnaujinimą, pagrečiui sparčiai modernizuojant senosios statybos pastatus – šiuo metu mieste renovuota apie 40 proc. daugiabučių.

Miesto vadovo teigimu, tai, kad kurortas eina teisinga linkme, byloja ne vien miesto svečių srautai bei neslopstantis Palangą besirenkančių investuotojų aktyvumas.

Pasak Š.Vaitkaus, pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė ir pačių poilsiautojų kontingentas.

„Mums pavyko pasiekti, kad Palangą pamėgo jaunos šeimos su vaikais. Ir žmonės kurortą renkasi ne vien ilsėtis, bet ir gyventi. Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kur gyventojų skaičius auga. 2019 m. liepos 1 d. gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą mieste, buvo 17,4 tūkst., naujausiais duomenimis, šis skaičius siekia 18,3 tūkst.“, – duomenimis dalijosi pašnekovas.

Š.Vaitkus neatmeta, jog šį augimą lėmė ir pandemijos situacija. „Tačiau didžiosios dalies atvejų su tuo nesiečiau“, – teigė meras.

Vizijose – atgimęs uostas

Kaip juokavo pašnekovas, kalbėti tiek apie nuveiktus sėkmingus darbus, tiek apie laukiančius planus galėtų turbūt nesustodamas. Tačiau paprašytas įvardyti didžiausią artimiausio meto iššūkį, Š.Vaitkus konkretus.

„Pagrindinė šių dienų užsibrėžta ambicija – Šventosios uosto atgimimas. Manau, kad jis turėjo būti rekonstruotas ir pritaikytas turizmui jau vakar. Šis objektas neabejotinai sukurtų didžiulę pridėtinę pajūrio vertę, taptų unikalia traukos vieta. Čia galėtų įplaukti jachtos, žvejai pargabenti savo pagautas žuvis, galbūt kepti jas vietoje ir pan.“, – vizijomis dalijosi pašnekovas, pasidžiaugęs, jog apčiuopiami uosto rekonstrukcijos darbai turėtų startuoti jau netrukus.

Kaip sakė kurorto vadovas, jei žmogus neturi ateities planų, jis faktiškai nebegyvena.

Tą patį neabejotinai būtų galima pasakyti ir apie miestą, kurio gyvastį, energiją ir augimą palaiko jame gyvenantys žmonės.

„O Palangoje tų planų nuolatos atsiranda ir, tikiu, visada atsiras“, – šypsojosi Š.Vaitkus.

Iš Klaipėdos – sveikinimai

Minėdamas prijungimo prie Lietuvos 100-metį didžiausias šalies kurortas pasipuošė. Milžiniška Palangos vėliava prie miesto riboženklio pasitinka kiekvieną atvykstantį.

Pagrindinėse kurorto gatvėse apšvietimo stulpai mirga ant jų iškeltomis vėliavėlėmis, o jūros tiltas virto tikra vėliavų alėja.

Sukakties proga visą Lietuvą ir ypač palangiškius sveikino aukščiausius valstybės postus užimantys asmenys. Savo džiaugsmu viešai dalijosi ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Kokia šiandien būtų Lietuva, jei tuomet, 1921-aisiais, Tarptautinė arbitražo komisija būtų priėmusi kitokį, mūsų šaliai nepalankų sprendimą? Turbūt, neįmanoma tiksliai atsakyti, tačiau aišku viena – tąkart praradę būtume labai daug. Be Palangos Lietuva būtų kitokia. Džiaugiuosi, kad jau šimtą metų Palanga yra neatsiejama Lietuvos dalis, kad savo šalies sudėtyje turime ne tik šį unikalų, kultūrinio grafų Tiškevičių paveldo turtingą kurortą, bet ir platesnį priėjimą prie jūros. Čia, Palangoje, girdisi Baltijos ošimas ir žuvėdrų klyksmai, čia akį traukia sniego baltumo paplūdimiai ir unikalios kopos, čia kvepia pušynai ir kiekvieną vakarą dangų nudažo į jūrą besileidžianti saulė. Čia gyvena žmonės, kurie nuoširdžiai myli savo miestą ir didžiuojasi esantys palangiškiai“, – kurorto žmones poetiškai sveikino Š.Vaitkus.

Simbolis: rūko apgaubta Palanga šiomis dienomis pasitinka milžiniška miesto vėliava. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sveikindamas su švente palangiškius Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo „Facebook“ paskyroje teigė neįsivaizduojantis Lietuvos be Palangos, o Palangos – be poilsiautojų pamėgtų paplūdimių, pušynų, istorinio Kurhauzo, šurmulio garsiojoje J.Basanavičiaus gatvėje, muzikos vakarų, teatralizuotų akcijų ir daugybės kitų išskirtinių kultūrinių reiškinių.

„Linkiu Palangos miestui ir toliau skleisti savo jaukų žavesį, o visiems jo žmonėms – sėkmės ir kuo geriausios kloties, puoselėjant ir kasdieniu darbu prisidedant prie šio nuostabaus Lietuvos kurorto klestėjimo“, – parašė V.Grubliauskas.

Išugdė keturis signatarus

Vardydami dalykus, verčiančius didžiuotis kurortu, valstybės vadovai minėjo Palangos progimnazijos reikšmę visos besikuriančios Lietuvos gyventojams.

Joje mokėsi keturi būsimi Nepriklausomybės Akto signatarai, o vienas jų vėliau tapo Lietuvos prezidentu.

Praėjusio šimtmečio pradžioje čia mokėsi nuo Anykščių, iš Užunvėžių kaimo atvažiavęs Steponas Kairys, nuo Taujėnų, iš Užulėnio kaimo atvykęs Antanas Smetona, nuo Švėkšnos pusės čia mokėsi du būsimieji politikai: Jurgis Šaulys iš Balsėnų kaimo ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. Visi jie vėliau dirbo Lietuvai ir garsino savo kraštą.

Šį faktą dabar primena neseniai Palangos centre įrengta Signatarų alėja.

Emocijos: meras Š.Vaitkus džiaugiasi, kad kurorte gyvena žmonės, kurie nuoširdžiai myli savo miestą. (Vytauto Petriko nuotr.)

Konkuravo su latviais

Minint šimtametę istoriją dabar plačiai kalbama apie 1819-uosius, kai Rusijos caras Aleksandras I Palangos valsčių atskyrė nuo Vilniaus gubernijos ir priskyrė Kuršo gubernijai. Tai buvę padaryta Kuršo dvarininkų prašymu.

Po 100 metų, 1918-aisiais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę, o Latvija pirmą kartą paskelbė apie savo valstybės įkūrimą, iškilo klausimas, kur bus šių valstybių siena.

Mūsų Vasario 16-osios akte valstybės sienos reikalas nebuvo aptartas.

Tais pačiais metais lapkričio 18-ąją deklaravusi savo valstybės įkūrimą Latvija iškart pareiškė, kad valstybės siena su Lietuva turi sutapti su Kuršo gubernijos riba.

Jaunos valstybės bandė derėtis. Lietuviai dėstė istorinius ir ekonominius argumentus, latviai lenkė į savo pusę, minėdami Kuršo gubernijos sienų neliečiamumą. Abiejų pusių siūlymai buvo nepriimtini derybininkams, susitarimo pasiekti nepavyko.

1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų vadovai, tarpininkaujant Didžiosios Britanijos misijos vadovui Baltijos valstybėms Stevenui Talensui, Rygoje pasirašė susitarimą dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražinei komisijai, susidedančiai iš keturių narių (po du atstovus iš kiekvienos šalies) ir Didžiosios Britanijos deleguoto jos pirmininko.

Jei abiem šalims nepavyktų susitarti, pirmininkui buvo suteikta teisė priimti galutinį, neapskundžiamą sprendimą.

Išsprendė komisija

Metus nuo 1918-jų rudens Palangos pajūrio ruože stabilios valdžios nebuvo. Vienu metu čia buvo latvių ir vokiečių valdžia. 1919-ųjų kovo 13 d. į Palangą atvyko policijos vadas su 10 pagalbininkų, tuo metu ten tvarką palaikė ir septyni vokiečių žandarai.

Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį į Palangą atvyko gerai apsiginklavusi bermontininkų kuopa, spalį ji jau siekė 150 karių.

Plėšikavimais pasižymėję bermontininkai buvo nemėgstami vietos gyventojų. Lietuvių ir latvių kariuomenės kartu juos persekiojo, o 1919 m.  gruodį Lietuvos kariuomenė išvijo bermontininkus į Prūsiją.

Netrukus Latvijos valdžia į Palangos pajūrį sienų su Prūsija ir Lietuva apsaugai atsiuntė daugiau kariuomenės ir užėmė visą pajūrio nuo Nemirsetos iki Šventosios ruožą.

1920 m. pabaigoje arbitražinės komisijos pirmininku paskirtas Edinburgo universiteto profesorius lordas James'as Young'as Simpson'as. Jis tuo metu dirbo britų užsienio reikalų ministerijoje ir su Baltijos valstybių situacija buvo susipažinęs Paryžiaus taikos konferencijos metu.

Komisija dirbo nuo 1920-ųjų gruodžio 29 iki 1921-ųjų kovo 20 d. Sieną suskirstę į tris ruožus komisijos nariai atliko gyventojų surašymą bei apklausą.

1921ųjų kovo 21-ąją paskelbtu galutiniu sprendimu Lietuvos sienos su Latvija pajūryje pradžios taškas buvo nustatytas ant jūros kranto 4,5 km atstumu į šiaurę nuo Šventosios, o Nidos žvejų kaimelis paliktas Latvijai.

Kovo 30-ąją pagal Arbitražo komisijos nutarimą Latvijos civilinė ir karinė valdžia pasitraukė iš Palangos, o jau kitą dieną ant Birutės kalno vyko didelės iškilmės.

Ši data tapo švente visai Lietuvai, o J.Y.Simpson'as buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Prisimindami šį įvykį palangiškiai diplomato garbei pavadino gatvę.

1921 m. gegužės 14 d. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pasirašė konvenciją, kuria įsipareigojo nustatyti ir paženklinti bendrą sieną. Ženklinimo procesas užtruko ne vienerius metus.

Taip jautrų abiem valstybėms klausimą pavyko išspręsti taikiai.

Bandė pamokyti politikus

Kai šiemet Palangos tarybos nariai ėmėsi aptarinėti kurorto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginius, tarybos narys, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vladas Žulkus nepabijojo pareikšti kitą nuomonę.

Man pradžioje pasirodė, kad mes tą 100-metį sureikšminame, lyg būtume kokį pasaulinį karą prieš latvius laimėję.

Būdamas tikras, kad ne visi politikai gerai išmano istoriją, jis vardijo kitas reikšmingas Palangos praeities datas.

„Man pradžioje pasirodė, kad mes tą 100-metį sureikšminame, lyg būtume kokį pasaulinį karą prieš latvius laimėję. Man neatrodo, kad šią datą reikėtų taip labai akcentuoti. Praeityje yra buvę labai įdomių dalykų, bet karas su latviais kažkodėl keliamas labiausiai. Viskas gerai, reikia ir tuos dalykus prisiminti, bet aš, kaip archeologas, daug dirbęs Palangoje, bandyčiau akcentuoti ir kitas datas“, – svarstė garsus palangiškis.

Vladas Žulkus / Redakcijos archyvo nuotr.

V.Žulkus linkęs atverti mūsų praeities nežinantiems žmonėms akis, kad Palanga priklausė Lietuvai nuo žilos senovės.

Turi įdomesnių datų

Viena tokių datų mokslininkas vadina legendinį Palangos paminėjimą 1161-aisiais. Viename dokumente, kuris datuojamas 1434 m., minimas Livonijos ordino ir Rygos vyskupo ginčas, kas pirmas apkrikštijo kuršius.

Rygos vyskupas tada pateikė argumentą, kad 1161 metų birželio 15 dieną danų karalius Voldemaras išsilaipino prie Palangos, sugriovė Palangos pilį ir įsteigė Kuršo vyskupystę, įkūrė bažnyčią.

V.Žulkus minėjo ir dar ankstesnę datą, kurią galima sieti su Palangos praeitimi. Tai – 1069-ieji, kai Adomas Bremenietis paminėjo pirmąją bažnyčią Kurše, pastatytą pirklių iniciatyva. Profesorius įsitikinęs, kad šios bažnyčios būtų galima ieškoti Palangoje ar šalia jos.

Vėliau Lietuvos karalius Mindaugas, besiderėdamas su ordinu, atidavė jam Žemaitiją, taip pat ir Palangą.

1422 m. rugsėjo 27 d. Melno sutartimi buvo nustatytos sienos tarp Lietuvos ir ordino, pajūryje ši riba driekėsi ties Nemirseta. Taip Palanga oficialiai pripažinta Lietuvos dalimi. Bet ordinas vis dar pretendavo į Palangą.

Galutinai šis ginčas buvo išspręstas 1435 m. Bresto sutartimi, kai raštu įtvirtintos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos sienos su Vokiečių ordinu.

Padėtis pasikeitė po 1795 m. trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperijai atiteko ir Palanga, netrukus priskirta Kuršo gubernijai.

Šeštadienio popietę Palanga jau buvo prigužėjusi atvykėlių. Savo užeigas ir prekybos vietas atvėrę palangiškiai džiaugėsi – kurorto svečiai skubėjo leisti pinigus.

Nors šeštadienis – gana žvarbus, J.Basanavičiaus gatve traukė nenutrūkstamas srautas žmonių.

Palangoje jų laukė įprastos pramogos: rūkytų žuvų paviljonai, saldumynai ir kava išsinešti, ne viena kavinė viliojo karštu maistu, kurį galima buvo suvalgyti prie stalų lauke.

Kaip įprasta kurorte, žmonės vaikštinėjo pėsčiųjų gatve iki jūros ir atgal, taip ne tik mėgaudamiesi pajūrio oru, bet ir galimybe parodyti save ir kitų pažiūrėti. Daugelis atsivežė šunis.

Vaikų džiaugsmui vietos gyventojas leido paglostyti savo ponius, kai kurie tėvai nepagailėjo pinigų ir mažųjų pasijodinėjimui.

Arčiau jūros vaikštinėtojus pasitiko akordeonu grojantis vyras, kuris taip prisiduria prie pensijos jau daug metų. Popietę gatvėje užsidirbti tikėjosi ir keistai šokantis jaunas vyras.

Arčiau jūros tilto vietos ant suolų radę žmonės stengėsi pasimėgauti saule.

Taigi, atsivėrusi Palanga jos pasiilgusiems atvykėliams siūlė tai, ką esame joje pratę matyti ir jausti.

Nors daugelis mėgsta sakyti, kad labiausiai prieinamas Lietuvos kurortas pabodo, karantino suvaržymų išvargintiems žmonėms seniai pažįstami malonumai tapo kur kas brangesni.

Policijos nesimatė nei mieste, nei kurorto prieigose.

Bendrovės vadovas Vytas Brusokas planų ir investicijų BNS plačiau nekomentavo.

„Projektas yra didelis, svarbus, tačiau susilaikyčiau nuo komentarų, kol jie nepraėjo pirmosios stadijos, kitų metų pradžioje numatyto viešo projekto pristatymo visuomenei“, – BNS sakė V. Brusokas.

Įmonės užsakymu bendrovės „Dvi architektės“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog beveik 6 tūkst. kv. metrų ploto sklype Karalienės Barboros alėjoje turėtų iškilti keturi 2–3 aukštų poilsio namai, juose numatoma įrengti 61 vieno-keturių kambarių poilsio apartamentus.

Teritorijoje ketinama įrengti 61 automobilių vietą antžeminėse ir požeminėse aikštelėse, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio vietas.

Vystytojas viešame projekto pristatyme visuomenei ketina aptarti dar du sklype planuojamus statinius – multifunkcinį vandens sporto centrą bei poilsio kompleksą. Centre numatoma įrengti kelis baseinus, banglenčių sporto mokymo, pirčių kompleksą, restoraną, kavines bei poilsio erdves, 21 keturvietį ir penkis šešiaviečius kambarius.

Šalia sporto centro taip pat turėtų atsirasti trijų aukštų beveik 11 tūkst. kv. metrų ploto paslaugų pastatas. Jame, be administracinių zonų, restoranų ir SPA, numatyta įrengti 141 poilsio kambarį, iš kurių 129 bus dviejų vietų, 12 – liukso klasės apartamentai.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, „Birštono alėja“ sklypą iš Birštono savivaldybės 99 metams nuomoja nuo 2016 metų. Registrų centro duomenimis, „Birštono plėtrą“ valdo fizinis asmuo.

„Vykstantieji į Palangą tikrinami ypač preciziškai, ir tik atitikę visus reikalavimus įleidžiami į kurortą. Policijos pareigūnai organizuos darbą nenutrūkstamai“, – teigia savivaldybė.

Jos teigimu, Palangoje dirbs papildomai skirtos policijos pajėgos, leisiančios užtikrinti nepertraukiamą kontrolę.

„Vykstantieji darbo reikalais pareigūnams privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus“, – rašoma pranešime.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai bei poilsiautojai, rezervavę kambarius viešbučiuose ar privačiame apgyvendinimo sektoriuje, raginami rezervacijas atšaukti, kadangi vykimas į kurortą poilsio ir pramogų tikslais, viešbučio rezervaciją patvirtinantis dokumentas nelaikomas pagrindu leisti įvažiuoti į kurortą.

Palangos miesto savivaldybės nuotr.

„Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, jog tokie keliautojai į kurortą nebus įleidžiami“, – tvirtina savivaldybė.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad norinčiųjų šventiniu laikotarpiu vykti į kurortą yra itin daug, todėl policijos dėmesys yra būtinas.

Meras dėkojo vidaus reikalų ministrei ir policijos generaliniam komisarui už pagalbą pajūriui, kad karantino laikotarpiu čia būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis.

Š. Vaitkus taip pat kviečia apgyvendinimo paslaugų teikėjus ir poilsiautojus būti sąmoningiems ir supratingiems.

Palangos miesto savivaldybės nuotr.

„Sutikime šiųmetes šventes saugiai savo namuose. Atsisakykime bet kokių kelionių, viešnagių, rūpinkimės savo bei aplinkinių saugumu, kad kitąmet turėtume galimybę apkabinti tuos, kuriuos labiausiai mylime“, – pranešime teigė Š. Vaitkus.

Savivaldybė įspėja, kad už karantino reikalavimų pažeidimus numatytos baudos iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – iki 6 tūkst. eurų.

Turistę išgelbėjo kiti penki nardytojai, ji buvo nuvežta į artimiausią ligoninę, kur susiūta žaizda kairiajame petyje, sakė regiono gubernatorius Amras Hanafis.

Incidentas įvyko netoli Marsa Alamos kurorto, kuriame turistai lankosi, kad galėtų stebėti ryklius. Moterį užpuolė ilgapelekis pilkšvasis ryklys.

Gubernatorius nurodė „trims dienoms nutraukti nardymus ir išvykas į koralų zoną“. Be to, įsteigtas „mokslinis komitetas“ galimam „ryklių elgesio pokyčiui“ regione tirti.

Spalio pabaigoje Aplinkos ministerija pranešė apie virtinę ryklių atakų pietiniame Sinajuje. 2018 metais Egipte ryklys mirtinai sudraskė čekų turistą.

Netikėta nauja pažintis

Kaip pripažino Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, jau tapo įprasta, jog pasibaigus aktyviajam sezonui kurorto svečiai daugiau dėmesio skiria pažintinei programai.

„Atvykusieji čia rudenį ar žiemą daugiau savo laiko skiria pažinti kitokią Palangą ir tarsi ją atranda iš naujo – tikrai esame girdėję įvairių komplimentų, kokia gausybe įdomių dalykų vėl ir vėl atsiskleidžia kurortas. Vieni tokių svečių – ir pasibaigus aktyviajam vasaros laikotarpiui Palangoje poilsiavę mūsų šalies medikai, kurie užsukdavo pas mus, ieškodami pažintinės informacijos, – pasakojo pašnekovė. – Nepamirškime ir to, kad pastaraisiais metais Palanga yra ypač išgražėjusi, atjaunėjusi, tapusi dar patogesnė atvykstantiems žmonėms savo infrastruktūriniais sprendimais.“

Didžiausio šalies kurorto klestėjimo pamatus neabejotinai paklojo grafų Tiškevičių šeima – kone kiekviename žingsnyje Palangoje susiduriame su šios iškilios giminės palikimo ženklais.

„Tik turbūt kartais jų neidentifikuojame. Arba apie juos nebesusimąstome – tokie jie tapo įprasti“, – šyptelėjo R.Kmitienė.

Šlovė: vila „Mahorta“ tarpukariu garsėjo kaip populiari pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta. / M. Surblio nuotr.

Tad kodėl gi pasivaikščiojimui po Palangą nesuteikus šiek tiek intrigos ir netikėtų patirčių azarto? Galbūt šiuokart tai galėtų būti pažintis su grafams Tiškevičiams priklausiusiomis vilomis, kurių turiningą maršrutą padės susidėlioti išsamus Turizmo informacijos centro parengtas gidas „Atrask senąsias Palangos vilas“.

Bet kokiu oru ir paros metu

Į daugiau nei 100 metų senumo kelionę nukeliantis maršrutas aprėpia net 27 istorines XIX a. pab. – XX a. I pusės unikalias medines bei mūrines vilas ir kitus reikšmingus kurortinės architektūros objektus, kuriuos apžiūrėti ir jais pasigrožėti patogu bet kokiu oru ir bet kuriuo paros laiku.

„Anapilis“, „Jūros akis“, „Baltoji“, „Komoda“, „Romeo“ ir „Džuljeta“, „Pajauta“, „Vilija“, „Mahorta“, – grafų Tiškevičių palikimą vardijo R.Kmitienė.

Anot pašnekovės, kiekvieną pasivaikščiojimą būtų galima skirti pažinčiai su vis kitu objektu. „Patikėkite, ne tik sužinosite įdomių faktų, bet ir į daugelį dalykų pažvelgsite naujomis akimis“, – sakė pašnekovė.

1898 m. pastatyta vila „Anapilis“ pelnytai galėtų būti vadinama vienu brangiausių kurorto perlų. Tai legendomis apipinta unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila.

Ilgą laiką ji buvo vadinama „Sofijos“ vardu – gyvavimo pradžioje vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei.

Palangiškių legenda byloja apie S.Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, iš kurio vėlės nebegalėdavo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Be to, kalbama, viloje vaidendavosi pačios Sofijos ir jos pasikorusios tarnaitės vėlės.

Miestiečiai šią vietą aplenkdavo ir baimindamiesi iš vilos sklindančių vėjo vargonų garsų.

Rinkosi tarpukario elitas

Tarpukariu vila garsėjo bohemiška aura, joje poilsiaudavo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, žinomi Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos žmonės: poetas Maironis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.

Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo nacionalizuotas. Daugelis, be abejo, pamena, jog pirmaisiais „Anapilio“ atgimimo metais čia buvo įsikūręs vienas garsiausių muzikinių klubų Lietuvoje. Nuo 2014-ųjų pastate pradėjo dirbti muziejininkai, o 2016 m. lankytojams duris atvėrė Palangos kurorto muziejus.

Tuo metu 1900–1914 m. pastatyta vila „Baltoji“ – viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų.

XX a. 4 dešimtmetyje čia kasmet keturioms savaitėms sezono metu su šeima apsistodavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona – vasarą ši vila tapdavo jo vasaros rezidencija.

Birutės alėjos ir J.Basanavičiaus gatvės sankirtoje esantis pastatas tarpukariu buvo išskirtinė Palangos kurorto vieta, vasarą čia atvykdavo svarbiausieji politikos ir kultūros elito atstovai.

Tarpukariu populiaria kurorto pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta tapo ir vila „Mahorta“ – čia veikė restoranas, kuriame grieždavo orkestras, vakarais vykdavo koncertai bei šokiai. Po Antrojo pasaulinio karo vila nacionalizuota, 1949 m. – remontuota, o 1973 m. rekonstruotas jos vidus.

Žaismingo flirto erdvė

Romantiškų prieskonių pažintiniam maršrutui suteiks Palangos kurorto dvynės „Romeo“ ir „Džuljeta“, pastatytos 1890–1905 m. Deja, iki šiandien neišliko kurortinėms poilsinėms būdingų perimetrinių balkonų – jie sezono metu Palangoje virsdavo žaismingo flirto, pažinčių ir bendravimo erdve.

1937 m. vilose veikė pensionatas ir sanatorija, vėliau patalpose įsikūrė „Jūratės“ poilsio namai. Iki šių dienų vilos atrodo gana autentiškai, nors sovietmečiu prie fasadų prijungti priestatai ir nugriauti balkonai bei terasos.

Sąsajos: itališko neorenesanso stiliaus „Komoda“ turi savo analogą Monake. / M. Surblio nuotr.

Birutės alėjoje esantis „Romeo“ ir „Džuljetos“ vilų kompleksas drauge su kitais grafams priklausiusiais statiniais įprasmina elegantišką grafų Tiškevičių istorinį laikotarpį ir sykiu pažymi modernios poilsio kultūros pradžią Lietuvoje.

Kurortinės architektūros šedevras – vila „Jūros akis“ (1897–1910 m.) išsiskiria šveicariško stiliaus asimetriška kompozicija ir skirtingais fasadais, pastato planas pritaikytas teikti apgyvendinimo paslaugas. Anot legendos, kadaise čia gyvenusi grafo Tiškevičiaus meilužė.

Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis – vila „Komoda“. Pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo apie 1895 m. užsakė grafas Feliksas Tiškevičius. Vila buvo skirta jo brolio Aleksandro šeimai.

Manoma, jog ją suprojektavo Lenkijoje gyvenęs italų kilmės architektas Leonardas Markonis. Analogiška jo projektuota vila stovi Monake, taip pat panašios stilistikos vilų yra Lenkijoje. Architektas taip pat Trakų Vokėje suprojektavo dvarą.

Pirmojo pasaulinio karo metu pastatas smarkiai nukentėjo, XX a. 3–4 dešimtmečiais rekonstruotas.

Įžvalgi pranašystė

XIX a. pab. pastatyta vila „Pajauta“ architektūriniu sprendimu artima šalia esančiam fachverkinių vilų kompleksui, išsiskiria architektūros formomis bei klasikinio pobūdžio dekoro elementais. Kadangi turima duomenų, jog kiti J.Basanavičiaus gatvėje esantys fachverkiniai pastatai priklausė S.Tiškevičienei ir jos giminei, manoma, kad ir ši vila galėjo priklausyti grafams Tiškevičiams.

Dar vienas su Tiškevičių vardu siejamas pastatas – vila „Vilija“, statyta XIX a. pab. – XX a. pr. Medinė dvišlaičiu skardiniu, anksčiau malksnomis dengtu stogu vila, atspindinti liaudiškosios architektūros tradicijas, neišvengė gausios rekonstrukcijos.

Kaip pastebėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė R.Kmitienė, įstabų palikimą kurortui dovanojusi grafų Tiškevičių šeima jau prieš daugelį metų įžvelgė šios vietos unikalumą ir potencialą.

„Ne veltui ir kurorto įvaizdžio ženkle naudojame grafų Tiškevičių giminės šūkį: „Išsirink, ką myli“. Juk tai labai simboliški žodžiai. Grafas Tiškevičius žvelgė toli į priekį, priskirdamas Palangai tokį šūkį, nes tai vieta, kuri gali pateisinti bet kokius lūkesčius ir poreikius: pradedant nuostabia gamta, turtingu istoriniu paveldu, kultūra ir baigiant kokybišku poilsiu bei pramogomis“, – teigė pašnekovė.

Grafams Tiškevičiams priklausiusios vilos

„Anapilis“, Birutės al. 34A

„Baltoji“, Birutės al. 33

„Komoda“, Meilės al. 5

„Jūros akis“, J.Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32

„Mahorta“, Birutės al. 35

„Pajauta“, J.Basanavičiaus g. 22

„Romeo“ ir „Džuljeta“, Birutės al. 34, 36

„Vilija“, J.Basanavičiaus g. 20

Išbandyti ir pasirinkti

Nuo mažumės sportuojantis, apie 11 metų profesionaliam boksui skyręs Palangos sporto centro treneris Ąžuolas Zubė ne tik pats vadovaujasi, bet ir kitus motyvuoja savo mėgstamu posakiu: judėsi – gyvensi.

„Kai žmonės sako, jog nemėgsta sporto, manau, kad jie tiesiog neatrado sau tinkamos aktyvios veiklos ar sporto šakos, to judėjimo, kuris tiktų ir patiktų. Tikiu, kad kiekvienas gali kažką sau prisitaikyti“, – svarstė sportininkas.

Kaip pastebi treneriui antrinusi Palangos visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė, pastaraisiais dešimtmečiais transporto, komunikacijų, darbo, pramogų technologijų pokyčiai iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo įpročius, tačiau ne į gerąją pusę – vis daugiau valandų praleidžiame dirbdami sėdimą darbą, įnikę į kompiuterius ar kitus išmaniuosius įrenginius.

„Kadangi bet kokia fizinė veikla yra geriau nei jokios fizinės veiklos, patariame išbandyti įvairiausias fizinio aktyvumo formas, eksperimentuoti, kol atrasite savąją. Tai padėti padaryti gali ir Palangos miesto visuomenės sveikatos biuras“, – teigė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.

Bent du ar tris kartus per savaitę išeikime pasivaikščioti į mišką, parką, prie jūros – taip ir pajudėsime, ir pakvėpuosime grynu oru, ir pasidžiaugsime kaskart kintančiu gamtos grožiu.

Mėgstantiesiems pasivaikščiojimus pajūrio takais gryname ore siūloma išbandyti šiaurietišką vaikščiojimą, o tiems, kam norisi aktyvių, energija pulsuojančių šokio judesių, – zumbą.

Linijiniai šokiai – patraukli alternatyva ne tik aktyviems, bet ir smagiai laiką norintiems praleisti žmonėms, o Tai Chi užsiėmimuose fizinį aktyvumą pavyks suderinti su įkvepiančia harmonija ir ramybe.

Visos šios veiklos – nemokamos, tačiau norintiesiems dalyvauti užsiėmimuose būtina išankstinė registracija.

Sveikatos lobiai – gamtoje

Pasak A. Leonavičiūtės, turbūt niekas nepaneigs, jog aktyvus gyvenimo būdas tiesiogiai susijęs su mūsų savijauta. „Todėl linkime ir kviečiame judėti kuo daugiau“, – šypsojosi pašnekovė.

Juolab kad aktyviam, sveikatą stiprinančiam gyvenimo būdui palaikyti, Ą. Zubės teigimu, titaniškų pastangų nereikia.

„Nors pats aktyviai sportuoju, įskaitant darbą su svarmenimis bei kardiotreniruotes, tačiau stengiuosi ir kuo daugiau judėti pėsčiomis bei kuo mažiau naudotis transportu, – patirtimi dalijosi treneris. – Vaikščiojimas –  universali ir paprasta aktyvumo priemonė, tinkanti bet kuriam žmogui, ypač jei nenorima ar nėra galimybių didesniems fiziniams krūviams. Viskas, ko reikia, – patogi avalynė ir tinkami drabužiai.“

„Bent du ar tris kartus per savaitę išeikime pasivaikščioti į mišką, parką, prie jūros – taip ir pajudėsime, ir pakvėpuosime grynu oru, ir pasidžiaugsime kaskart kintančiu gamtos grožiu“, – ragino sportininkas.

Juolab artėjant peršalimo sezonui ypač svarbu stiprinti imunitetą, pasisemti sveikatinančios energijos iš gamtos – tam puikus vaistas jau vien pajūrio bei pušynų oras.

O norint suderinti pasyvų ir aktyvų poilsį bei sveikatinimo galimybes, Palanga – itin tinkama. Rytais pabėgioti pušynų apsuptyje, palei jūrą nusidriekusiu bėgimo taku, pamankštinti raumenis, pasinaudojant paplūdimyje esančiais treniruokliais. Pavargus užsukti atsigaivinti tiesiai iš gręžinio išgaunamu mineraliniu geriamuoju vandeniu, pereiti basų pėdų taku. Kas gali būti smagiau nei šiltą pavakarę su bičiuliais sėsti ant dviračių ir nulėkti iki pajūrio, rankose laikant termopuodelius bei gurkšnojant aromatingą arbatą, palydėti besileidžiančią saulę.

Vaikams – smagios treniruotės

Pasak pašnekovo, tie, kurie nori poilsį suderinti su aktyvesniu sportu, turėtų neužmiršti, jog modernus Palangos baseinas siūlo ne tik pasiplaukiojimo galimybę.

„Čia veikia naujas sporto klubas, tad net ir į kurortą trumpam atvykę žmonės turi galimybę pasportuoti, pajudėti ir gerai praleisti laiką padedami trenerių“, – patarė Ą. Zubė.

Smagu: dviratis jau tapo neatsiejama kurorto įvaizdžio dalimi. / „Kurorto pramogų“ nuotr.

Anot sportininko, Palangoje dirba būrys patyrusių įvairių sporto šakų profesionalų, tad individualios treniruotės – taip pat puikus būdas tiek aktyviai veiklai, tiek naujiems įgūdžiams pasisemti.

„Asmenines treniruotes renkasi ne tik žmonės iš kitų miestų – yra buvę ir užsieniečių. Tiesiog trumpam į Palangą papoilsiauti atvažiavę kurorto svečiai skiria valandą kitą laiko aktyviai pasportuoti“, – patirtimi dalijosi Sporto centro treneris.

Palangos baseino vadybininkė Eglė Rupulevičienė pripažino, kad lankytojai šią vietą pamėgo dėl galimybės praleisti laiką tiek aktyviai, tiek atraktyviai.

Baseino komplekse veikia ne tik sporto klubas, bet ir viešoji miesto pirtis, o sveikatingumo procedūrų kabinete galima pasilepinti sveikatinančiais kūno masažais bei kūno terapija.

„Pačiame baseine šeštadieniais siūlomos dvi treniruotės. Ryte nuo 10.15 val. – vaikų mankšta, kurioje trenerė žaidimo forma mažuosius moko paprasčiausių plaukimo judesių. Po valandos vyksta vandens aerobikos treniruotė suaugusiesiems“, – pasakojo pašnekovė.

Terapija ir kūnui, ir sielai

Be to, sveikatingumo erdvėje galima lepintis ne tik pirties garu, masažinėmis srovėmis bei burbulinėmis voniomis.

Nuo spalio 1-osios čia trečiadieniais–penktadieniais, o šeštadieniais – ir viešojoje pirtyje organizuojamos pirties programos, kurias ves lankytojams jau puikiai pažįstamas pirtininkas Modestas Žukauskas ir naujoji pirtininkė Rimgailė Brazdeikienė.

Lankytojai galės susipažinti tiek su skirtingomis terapijomis (aromatinė, garso, intensyvi garo, šilumos, ajurvedinė, haloterapija), tiek išbandyti puoselėjančias veido bei kūno procedūras.

„Siekiame pasiūlyti alternatyvų, ką dar atraktyvaus, be įprastinio pasiplaukiojimo, būtų galima nuveikti baseine, tad šios mūsų programos treniruotės bilietą įsigijusiems lankytojams papildomai nekainuoja“, – atkreipė dėmesį E. Rupulevičienė.

Net ir išrankiausi poilsiautojai turės ką išsirinkti iš didžiulės SPA paslaugų, sveikatinančių procedūrų įvairovės, kurią siūlo kurorte veikiantys viešbučiai, sveikatingumo centrai bei sanatorinės įstaigos, lankytojus viliojantys ir patrauklia aksominio sezono kainodara.

Galiausiai tobulu turiningai Palangoje praleistos dienos akcentu gali tapti tiesiog puodelis karšto aromatingo gėrimo pamėgtoje ar naujai atrastoje kurorto kavinukėje.

Rinkliava lengviesiems automobiliams mažėja šešis kartus – nuo 30 iki 5 eurų, automobiliniams nameliams – nuo 30 iki 20 eurų.

Pernai sezono metu – nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos – įvažiavimo į Neringa rinkliava siekė 20 eurų, tačiau, siekiant sumažinti transporto priemonių srautus kurorte, šiemet ji padidinta iki 30 eurų.

Savivaldybės teigimu, padidinus vietinę rinkliavą į Neringą įvažiavo daugiau nei 48 tūkst. lengvųjų automobilių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo per 69 tūkstančius.

Vis dėlto šios transporto priemonių grupės sumažėjimą Neringos savivaldybė sieja ne su poilsiautojų siekiu pasirinkti alternatyvius keliavimo būdus, o su dėl koronaviruso pandemijos sustabdyta Nidos pasienio kontrolės punkto veikla.

Kaip anksčiau BNS informavo kurorto savivaldybė, už įvažiavimą į Neringą mokamo ekologinio mokesčio per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso surinkta 145 tūkst. eurų mažiau nei planuota.

„Manome, kad sumažėjimas sietinas ne su apsisprendimu rinktis alternatyvius atvykimo būdus, o su koronaviruso pandemijos sukelta situacija – tiesiog sulaukta mažiau lankytojų ir ypač turistinių grupių, į Neringą vykstančių autobusais“, – tuomet sakė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys.

„Be to, nuo kovo mėnesio sienos kirtimas nevykdomas per Nidos kontrolės pasienio punktą. Dėl to visai neliko įvažiuojančių iš Kaliningrado srities – tiek užsienio keliautojų, tiek tiesiog keliaujančių tranzitu“, – pridūrė jis.

Per šešis šių metų mėnesius Neringos savivaldybė surinko 587 tūkst. eurų ekologinio mokesčio, kai planuota surinkti 732 tūkst. eurų.

Rudenį rinkliava mažės ir autobusams

Nuo rugsėjo 1 dienos automobiliniams nameliams ekologinis mokestis mažės dar kartą – iki 15 eurų.

Taip pat nuo rudens mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai bus pradedami taikyti ir kitoms transporto priemonių grupėms.

Daugiau nei perpus mažesni dydžiai bus taikomi autobusams virš 30 vietų – įvažiavimo mokestis sumažės nuo 70 iki 30 eurų, o mažesniems autobusams vietinė rinkliava už įvažiavimą mažės nuo 20 iki 15 eurų.

Savivaldybės teigimu, rudens mėnesiais galios ir įvažiavimo lengvatos.

Nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą bus atleidžiami asmenys, vykstantys lengvaisiais automobiliais į Pasaulinės turizmo dienos minėjimo renginius – rugsėjo paskutinio savaitgalio penktadienį nuo 10 valandos iki kitos dienos, šeštadienio, 10 valandos.

Nuo spalio 21 iki spalio 31 dienos galios lengvata visos šalies mokykliniams autobusams, paženklintiems užrašu „Mokyklinis“. Pasak savivaldybės, šia lengvata norima paskatinti visos Lietuvos moksleivių apsilankymą Neringoje ir palengvinti ugdymo įstaigų finansines išlaidas, organizuojant edukacines veiklas, ekskursijas kurorte.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Seimas nuo 2020 metų paskelbė nedarbo dieną lapkričio 2-ąją – Vėlines, nustatyta, kad nuo vietinės rinkliavos atleidžiami ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją lengvaisiais automobiliais į Neringą vykstantys asmenys.

Žolinės savaitgalis lietuvius vilioja į pajūrį. Po rekordinio praėjusio savaitgalio poilsiautojų apgulties Palangos verslininkai laukia ir šiomis dienomis.

Teigiama, kad šiuo metu Palangoje didžioji dauguma vietų viešbučiuose ir privačiame apgyvendinimo sektoriuje – užimtos.

"Vietų – labai labai nedaug. Jų dar yra, tačiau tiek išlaukus nereikėtų kažko labai gero ir tikėtis – liko arba labai paprastos, arba brangiausios. Tiek išlaukti nereikia, bet jeigu jau taip nutiko, vis dėlto reikia skambinti ir klausti, kuris variantas būtų patogiausias", – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Pašnekovės teigimu, vis dar išlieka tendencija, kad daugiausia poilsiautojų į Palangą atvyksta savaitgaliais, tačiau ši savaitė buvo kiek kitokia – poilsiautojų netrūko visomis dienomis.

Kurorte – poilsiautojų apgultis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Po praėjusio savaitgalio anšlago ir visą savaitę taip gyvenome. O ir artimiausiomis dienomis dar laukiame svečių. Štai ką reiškia vasariški orai. Jie turi didelės įtakos", – situaciją apibendrino I. Valaitienė.

Pašnekovės teigimu, šį savaitgalį galios įprastos šio vasaros sezono kainos.

Šiuo metu nakvynė dviviečiame keturių žvaigždučių viešbučio kambaryje su pusryčiais dviem žmonėms kainuoja 100–140 eurų, o toks pats pasiūlymas trijų žvaigždučių viešbutyje atsieitų apie 90–120 eurų.

Vietų – labai labai nedaug. Jų dar yra, tačiau tiek išlaukus nereikėtų kažko labai gero ir tikėtis – liko arba labai paprastos, arba brangiausios.

"Nebent viešbučiai, kurie parduoda paskutinį kambarį ar du, mato, kad paklausa yra didelė, gali imti ir kilstelėti kainas", – sakė kurorto verslininkų atstovė.

Kokia bus likusi rugpjūčio pusė, prognozuoti sudėtinga, mat šiemet žmonės nelinkę iš anksto planuoti savo atostogų.

Neatmetama, kad tokiam poilsiautojų elgesiui įtakos turi ir koronaviruso pandemija – žmonės seka naujienas ir tik tada dėlioja atostogų planus.

"Kitai savaitei pardavimų tikrai yra, tačiau išlieka koncentracija į savaitgalius. Tačiau ir savaitės viduryje, priklausomai nuo orų, situacija gali pasikeisti. Jeigu orai geri, paklausa staiga šoktelėja, jeigu orai sublogsta, paklausa krenta", – aiškino I. Valaitienė.