Ožkos nėra išrankios augalams, nugraužia šiurkščią, aukštą žolę, krūmus, sukuria mozaikišką pievų augaliją.

Tai yra svarbu įvairiažolėms, žydinčioms pievoms, kurios yra drugių ir įvairiausių vabzdžių buveinės.

Besiganydami gyvuliai neleidžia pievoms užželti krūmais, medžiais, plisti nebūdingoms ar invazinėms augalų rūšims, nendrėms.

Poilsiautojų Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) prašo susilaikyti nuo bet kokio šių gyvūnų šėrimo.

Prašoma ožkų nešerti netinkamu maistu, ypač balta duona ar saldumynais, nes taip jos gali susirgti.

Prisikviesti arčiau šiuos gyvūnus galima nusiskynus žolių, augančių aplink aptvarą.

KNNP nuotr.

Prašoma nešerti dar ir dėl to, kad ožkos turi atlikti savo darbą – "nušienauti" pievas, o persivalgiusios jos gali tapti tingios.

Palvinės pievos yra labai svarbios siekiant išsaugoti nerijos išskirtinumą.

Pervalkos ir Tylos slėnio pievos pasižymi drėgnoms buveinėms būdinga augmenija.

Grobšto miškapievė taip pat ypatinga – šioje mažytėje, tarp miško įsiterpusioje pievoje yra gana didelė augalų įvairovė, aptinkama retų ir saugomų augalų rūšių.

Įvairiažolės, žydinčios pievos taip pat yra drugių ir įvairiausių vabzdžių buveinės, bet jei jomis nesirūpintume, jos gana greitai apaugtų medžiais.

Lietuva yra mišrių miškų zonoje, kur miškui palankiausios sąlygos augti, taigi atviros buveinės laikui bėgant tampa mišku.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais.

Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Taip pat vairuotojams privaloma vadovautis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko taisyklėmis.

„Ypač noriu atkreipti automobiliais keliaujančių Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų dėmesį, kad statant transporto priemones reikia vadovautis ne tik eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių“, – pabrėžė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Šios taisyklės draudžia, važiuojant motorinėmis transporto priemonėmis ne kietąja kelio danga, blokuoti užtvarus ir įvažas į mišką. Jas pažeidus gresia baudos nuo 30 iki 90 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 170 eurų).

„Praeitą sezoną vienas dažniausių nusižengimų buvo automobilių parkavimas neleistinose vietose pažeidžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisykles“, – teigė aplinkosaugininkas.

Pareigūnai akcentuoja, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar parkuojamos motorinės transporto priemonės, nelaikoma keliu ar aikštele – išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Reikalavimai

Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia:

važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarus ir įvažas į mišką;

statyti palapines, apsistoti su kemperiais, išskyrus specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas;

kurti laužus, naudoti atvirą ugnį, išskyrus specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas ir namų valdas;

kopti ar leistis Parnidžio kopos šlaitu, ardyti kopų sutvirtinimus, žaloti ar naikinti reljefo formas;

šiukšlinti, gadinti rekreacinius įrenginius, informacines rodykles, stendus, riboženklius, ženklus, užtvarus ir priešgaisrinius įrenginius;

lankytis Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose, išskyrus įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus, drėgnąją paplūdimio dalį;

išsilaipinti iš plaukiojimo priemonių į Kuršių marių krantą Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose.

Pristatys sprendinius

„Smiltynės parkas yra deimantas, glūdintis uostamiesčio karūnoje, bet nepelnytai nežėrintis visu savo grožiu ir traukos jėga. Manau, turime prievolę nublizginti šį brangakmenį ir parodyti jį klaipėdiečiams bei visiems Kuršių nerijos lankytojams. Smiltynė buvo, yra ir liks Klaipėdos puošmena, kurią būtina prižiūrėti bei suteikti šiuolaikinį vaizdą. Tik tada galėsime deramai įvertinti gamtos sukurtą grožį. Labai tikiu, kad šis mūsų gamtos brangakmenis turi dar neatskleistų atspalvių, kuriuos sutvarkyta infrastruktūra padarys dar patrauklesniu ir pritrauks gausų lankytojų būrį. Turime kurti, kad išmoktume džiaugtis, bet tuo pat metu ir saugoti šį unikalų kampelį“, – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, priminęs, kad takas senokai yra labai blogos būklės.

Netrukus prasidės kritinės būklės tako tvarkymas. Oficialiai šis takas skirstomas į dvi dalis. Klaipėdos savivaldybei priskiriamas 850 metrų ruožas, o Neringos savivaldybei – apie 35 km tako.

Pirmas žingsnis tvarkymo link – visuomenės supažindinimas su projektiniais sprendiniais.

Klaipėdos miesto savivaldybėje bus galima susipažinti su uostamiesčiui priskiriama tako dalimi nuo 2,104 iki 2,956 km, Neringos savivaldybėje analogiška informacija pateikiama apie tako tvarkybą nuo 2,956 iki 15,567 km.

Viešas susirinkimas, kuriame bus pristatomi abiejų ruožų projektiniai sprendiniai, organizuojamas balandžio 8 d. 15 val. „Zoom“ platformoje.

Darbus pradės vasarą

Jeigu visuomenė pritars projektiniams sprendiniams, bus rengiami tolesni projekto įgyvendinimo planai, numatomi projektavimo pabaigimo ir statybos darbų pradžios terminai.

Darbus pajūrio takuose numatoma pradėti antroje šių metų pusėje, rekonstrukciją baigti tikimasi kitais metais.

„Smarkiai apgadinto dviračių tako Kuršių nerijoje rekonstrukcijos darbai daugybę metų vis nebūdavo pradedami. Todėl šiandien kai kur to tako jau net nebelikę. Imamės skubių priemonių, kad problema būtų sprendžiama, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija jau šiemet pradės dviejų ruožų rekonstrukcijos darbus, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Džiaugiuosi, kad Smiltynės–Nidos pėsčiųjų ir dviračio tako pirmųjų dviejų dalių projektavimas jau juda link finišo tiesės, o rangos darbus planuojame pradėti dar šiemet. Ir toliau neketiname lėtinti tempo. Šis dviračių takas turi būti sutvarkytas kuo greičiau, nes tokia jo būklė nepateisinama ir netoleruotina. Dar blogiau, kad tokia situacija tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Apmaudu, kad rekonstrukcijos darbai buvo atidėliojami pernelyg ilgai.“

Numatoma pakeisti takų dangą, įrengti apšvietimą ties gyvenamosiomis vietovėmis ir kitus dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą užtikrinančius įrenginius.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Atitiks standartus

Rekonstruojamas takas suskaidytas į keturis ruožus.

Dabar ruošiami ir kitų tako ruožų rekonstravimo techninio darbo projektai.

Per kelerius artimiausius metus numatoma iš esmės sutvarkyti apie 36 km pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Smiltynės iki Preilos.

Šis takas driekiasi per Kuršių nerijos nacionalinį parką, saugomas jo teritorijas, todėl bus rekonstruojamas saugant ir tausojant gamtą.

Siekiama, kad sutvarkytas takas atitiktų Europos dviračių takų tinklo „EuroVelo“ trasoms keliamus reikalavimus.

Pasak Kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, šis takas yra „EuroVelo“ trasa, todėl juo važinėja ne tik vietos žmonės. Juo vyksta ir tarptautinis susisiekimas dviračiais.

Rekonstravus taką bus užtikrinta, kad Nidą nuo Smiltynės perkėlos bus galima patogiai pasiekti dviračiu, atsisakant kelionės automobiliu.

Gaišta dešimtmečius

Tik tada, kai Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės sutiko pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, Kelių direkcija galėjo pradėti šio tako projektavimą.

Be to, savivaldybių tarybos turėjo priimti sprendimus rekonstruotą taką perimti ir valdyti jį nuosavybės teise.

52 km ilgio dviračių trasa Kuršių nerijoje jungia visas Neringos gyvenvietes – Smiltynę, Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą.

Dviračių takas nuo Smiltynės iki Pervalkos buvo tiesiamas palyginti neseniai – 2003–2007 m.

O takų ruožai nuo Pervalkos ir Preilos jūros link įrengti dar sovietmečiu – 1978-aisiais ir 1982 m. Nuo pat to laiko jie nebuvo rekonstruojami, tik paremontuojami, kiek tai būdavo būtina.

Dėl šaltų orų rugpjūčio mėnesį ir įvesto karantino Lietuvoje „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo rodikliai kiek prastesni, lyginant su praėjusių metų 9 mėnesių ataskaita. Per 2021 m. devynis mėnesius perkeltų keleivių ir dviratininkų buvo – 2 323 835, šis skaičius sumažėjo 8 proc. (85 tūkst.), lyginant su 2020 m. perkeltais 2 376 947, ir tai yra 14 proc. (168 tūkst.) mažiau, nei planuota. Lengvųjų automobilių ir priekabų 2021 m. perkelta 545 862, o 2020 m. 567 886. Panašus perkėlimų skaičiaus mažėjimas matyti ir žvelgiant į autobusų ar gyvenamųjų namų perkėlimus 2021 m. – 3 232, o 2020 m. – 4 322. 2021 m. daugiau perkelta krovininių automobilių ar jų priekabų ir autobusų virš 5 t. – 24 244, o 2020 m. – 20 726, šios kategorijos perkėlimų skaičius paaugo 3 518. Iš viso transporto priemonių perkelta 3 proc. (20 tūkst. vnt.) mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu ir 0,3 proc. (2 tūkst. vnt.) mažiau, nei planuota.

Sumažėjęs perkeliamų keleivių ir transporto priemonių skaičius turėjo įtakos ir „Smiltynės perkėlos“ finansams. 2021 m. devynių mėnesių „Smiltynės perkėlos“ pajamos, palyginti su 2020 m., sumažėjo 4 proc. nuo 4 368 tūkst. Eur iki 4 208 tūkst. Eur.

Dėl kylančių elektros energijos, komunalinių ar įvairių kitų paslaugų kainų „Smiltynės perkėlos“ sąnaudos buvo didesnės nei praėjusiais metais. Bendrovės 2021 m. devynių mėnesių veiklos sąnaudos sudarė 3 227 tūkst. Eur, t. y. 2 proc. (57 tūkst. Eur) daugiau nei 2020 m. ir 11 proc. (399 tūkst. Eur) mažiau, nei planuota. Mažiau, nei planuota, išleista personalo išlaikymui, ryšiams ir kompiuterinėms paslaugoms, keltų išlaikymui.

2021 m. devynių mėnesių bendrovės pelnas sudarė 982 tūkst. Eur, lyginant su 2020 m. veiklos rezultatu (1 199 tūkst. Eur), pelnas sumažėjo 18 proc. (217 tūkst. Eur). Planuotas 2021 m. devynių mėnesių veiklos rezultatas 882 tūkst. Eur pelno. Geresniam, nei planuota, veiklos rezultatui didžiausią įtaką turėjo 11 proc. (399 tūkst. Eur) patirtos mažesnės, nei planuota, sąnaudos. Grynojo pelno marža už 2021 m. siekė 24 proc. (2020 m. – 29 proc., 2021 m. planas – 20 proc.).

Per 2021 m. bendrovė investavo į ilgalaikį turtą ir nebaigtą statybą 7 085 tūkst. Eur (planas – 10 890 tūkst. Eur). Investicijų įgyvendinimas sudarė 65 proc.. Reikšmingiausia 2021 m. ataskaitinio laikotarpio investicija – baigta keleivinio-krovininio kelto „Klaipėda“ statyba. Naujasis keltas – 60 m ilgio, 14 m pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Juo galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Laive sumontuota šiuolaikinė, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga. Keltas „Klaipėda“ gerins keleivių pralaidumą dirbdamas tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose. Taip pat šiuo laikotarpiu toliau vyko teritorijos rekonstrukcijos darbai.

Rekonstrukcijos metu įrengtos 5 kasos su 10 juostų su pakeliamais užtvarais patekimui į keltus (buvo 3 kasos su 3 juostomis), užbaigti pėsčiųjų ir dviračių takai. Be to, perkėloje įrengtas modernus elektros energiją taupantis lauko apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų takai. Ateityje perkėloje bus įrengta autobusų stotelė, kad keleiviai galėtų dar lengviau pasiekti Naująją perkėlą. Rekonstrukcijos atnaujinimui investuota 1 214 tūkst. Eur.

Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį 98,99 proc. „Smiltynės perkėlos“ akcijų paketą. Likusios akcijos priklauso 36 fiziniams asmenims. Apie 90 darbuotojų turinti bendrovė dirba dviejose perkėlose ir eksploatuoja 5 keltus.

Įrengiamos sienutės ties molais

Šiuo metu Klaipėdos uoste vykdomas vienas reikšmingiausių šio amžiaus projektų – molų rekonstrukcija.

Bangolaužiai sustiprinami nekeičiant jų konfigūracijos. Prie pietinio ir šiaurinio bangolaužių įrengiamos povandeninės sienutės. Tai būtina atlikti norint ateityje išgilinti ir paplatinti laivybos kanalą, pasukti laivybos kanalo ašį. Po molų rekonstrukcijos laivybos kanalas ties uosto vartais galės būti gilinamas iki 17 m.

Bus įrengtos 162 m ilgio šiaurinio molo ir 480 m ilgio pietinio molo povandeninės sienutės.

Schema: šlaito sutvirtinimo vieta nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos.

Jų konstrukciją sudaro vamzdžiai ir įlaidai, kurie gramzdinami naudojant progresyvią technologiją. Įrengiant sienutę gramzdinami 1,2 m diametro vamzdžiai. Iš viso bus 209 tokie vamzdžiai – vieni ilgesni, kiti trumpesni. Dalies jų ilgis bus 30,3 m. Ant vamzdžių bus įrengti navigaciniai ženklai. Tarp vamzdžių bus sienutės įlaidai.

Šiuo metu jau rengiamasi Kuršių nerijos šlaito tvirtinimui ir centrinėje uosto dalyje.

"Pats mačiau, kaip naudojantis kompiuterinėmis programomis atliekami tikslūs gręžiniai ir įleidžiami vamzdžiai. Noriu akcentuoti, kad tiek vamzdžiai, tiek įlaidai į gruntą bus ne kalami, o gramzdinami vibraciniu būdu. Taip bus išvengta ne tik triukšmo, bet ir yra garantija, kad įstumiant vamzdžius ir įlaidus nebus pakenkta molų konstrukcijoms", – aiškino Uosto direkcijos vadovas Algirdas Latakas.

Išanalizuota pakrantė nuo Kopgalio

Taip pat šiuo metu jau rengiami dokumentai sustiprinti krantinę pagal Smiltynę nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos.

Įvairūs Kuršių nerijos kranto tyrimai buvo vykdomi nuo 2010 m. Tuomet buvo analizuota, ar įmanoma gilinti uostą iki 14,5 m ir platinti laivybos kanalą iki 150 m. Buvo nuspręsta, kad uostą dar įmanoma gilinti ir platinti neįrengiant papildomos sienutės. Tačiau tai buvo riba.

Eiga: tiriant Kuršių nerijos pakrantės gruntą atliktos kelios dešimtys gręžinių į gylį iki 35 m.

Vėliau, kai nuspręsta dabartinį uostą gilinti iki 17 m, reikėjo atlikti detalius atskirų Smiltynės kranto dalių tyrimus.

Analizuota, ar būtų įmanoma gilinti uostą iki 17 m netvirtinant Smiltynės krantų.

Smiltynės dalyje nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos nuo 2017 m. buvo atlikta 18 gręžinių į gylį iki 35 m, analizuota grunto sudėtis.

Atlikus inžinerinius geologinius tyrimus padaryta išvada, kad būtina įrengti polius, sienutę, kurie sustiprintų krantą pagal Kuršių neriją. Pagal Smiltynės krantą yra labai daug minkšto grunto iš smėlio, dumblo, durpių.

Dokumentai: centrinės uosto dalies šlaito tvirtinimo vieta, kuriai bus rengiami techniniai projektai.

Siaura vieta uosto centre

Dar viena vieta, kur bus stiprinamas Smiltynės šlaitas, yra priešais Centrinį Klaipėdos terminalą.

Čia yra viena siauriausių uosto vietų. Nuo planuojamos įlaidų sienutės iki 80A ir 81A pirso kordono linijos, kuri yra 20 m nuo krantinės, bus lygiai 200 m pločio laivybos kanalas.

Šiuo metu jau rengiamasi Kuršių nerijos šlaito tvirtinimui ir centrinėje uosto dalyje. Pasirinkta organizacija, kuri parengs tvirtinimo techninį ir darbo projektus, o vėliau, vykstant darbams, vykdys jų priežiūrą.

Prieš rengiant dokumentus numatyta Kuršių nerijos šlaito centrinėje uosto dalyje atlikti geologinius tyrimus. Bus išgręžta apie 20 gręžinių.

Suleido dantis

Incidentas užfiksuotas Grobšto gamtiniame rezervate. 30-ies avių bandą kiekvieną rytą į ganymo vietas išgina piemenaitė. Ji ir aptiko kruviną augintinę.

„Šiems šunims avys – ne maistas. Jie į jas žiūrėjo kaip į žaidimą. Kadangi avys bėgo nuo šunų, jie jas ir vaikėsi. Nuo šunų smarkiau nukentėjo tik viena avis, ji yra vaikinga. Vis dėlto ją pavyko išgelbėti. Šį rytą ji jau ėdė ir akys buvo žvitrios“, – vakar džiaugėsi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė.

Paaiškėjo, kad po kruvinos egzekucijos du mišrūnai niekur nebėgo.

Šiems šunims avys – ne maistas. Jie į jas žiūrėjo kaip į žaidimą.

Avis prižiūrinti mergina netrukus išgirdo netoliese juos lojančius. Keturkojus pavyko sugauti.

Kuršių nerijoje ganomos avys – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos piemenų rezidencijos projekto, kuris truks iki 2021 m. spalio, dalis.

Atklydo per sieną

„Mėginome ieškoti jų šeimininkų, bet niekas neatsiliepė. Buvo kilusi mintis, kad galbūt pasieniečių šunys ištrūko iš aptvaro. Tačiau pasieniečiai patikino, kad jų šunys vietoje. Budėjusi pamaina prisiminė, kad šiuos šunis pasieniečiai matė artėjančius nuo Kaliningrado pusės. Todėl ir kilo įtarimas, kad jie atklydo iš Rusijos Federacijos. Migrantai, atklydę per sieną“, – patikino D.Juškevičienė.

Pirmyn ir atgal per sieną klajojančius šunis matė ne tik pareigūnai. Socialiniame tinkle „Facebook“ viena poilsiautoja pasiskundė, kad buvo apšlapinta vieno šių šunų, kai sėdėjo pajūryje.

„Mačiau tą pranešimą. Visko gali būti. Moteris veikiausiai augina šunį, o patinas, užuodęs kvapą, taip, matyt, mėgino paženklinti teritoriją“, – svarstė D.Juškevičienė.

Parą praleidę aplinkosaugininkų teritorijoje, trečiadienį abu mišrūnai buvo išgabenti į Klaipėdos rajone esančią gyvūnų prieglaudą „Nuaras“.

„Labai sudėtinga surasti jų šeimininkus. Kolegų, dirbančių anapus sienos, Kaliningrado srityje, prašėme pasidalinti šunų nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Bet net jei ir atsirastų šeimininkai, šunis būtų sudėtinga perduoti. Jie turi būti paženklinti mikroschema, turi būti vakcinuoti. Panašu, jog maža tikimybė, kad mes rasime tikruosius šeimininkus. Vietiniai kelia versiją, kad galbūt kažkas taip atsikratė savo augintiniais“, – nuomonę išsakė D.Juškevičienė.

Pjautynės – pramogai?

Kuršių nerijoje tai pirmas toks išpuolis. O štai Pajūrio regioniniame parke palaidi šunys buvo papjovę dešimt avių.

Aplinkosaugininkai tuomet įtarė, kad tokiu būdu medžioklei savo šunis ruošia nežinomas medžiotojas.

Vyrai buvo aptikę automobilio padangų vėžes, rado kelių šunų pėdas, tad vėliau, pastatę vaizdo kamerą, mėgino sučiupti medžiotoją.

Tačiau automobilio numerių nepavyko užfiksuoti, nors vaizdo kamera nufilmavo kelis haskius.

Avys Kuršių Nerijoje ganomos kaip Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos (NMK) piemenų rezidencijos projekto dalis, kuri truks iki 2021 m. spalio mėnesio. Bendradarbiaudama su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku ir menininkų kuruojama rezidencijų bei projektų erdve Dzūkijos kaime, „Verpėjomis“, NMK iš Dzūkijos į Nidą atvežė 30-ies Škudų veislės avių bandą, priklausančią menininkei Laurai Garbštienei.

Projektas vykdomas kaip Neringos miško architektūros programos dalis, kuria siekiama atrasti tinkamus įrankius ir inicijuoti procesus, kuriais būtų galima nuodugniai nagrinėti ir plėtoti visuomenės santykį ir bendradarbiavimą su šiuo ypatingu žmonių veiklos suformuotu kraštovaizdžiu. Neringoje plytinčios Tylos slėnio ir Grobšto pievos kaip itin vertingos pievų augalų buveinės yra saugomos nuo apaugimo, tuo tarpu čia įkurdinta avių banda – ypač tinkama kraštovaizdį formuojančiam ir saugančiam ganymui.

Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Taip pat vairuotojams privaloma vadovautis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko taisyklėmis.

„Ypač noriu atkreipti automobiliais keliaujančių Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų dėmesį, kad statant transporto priemones reikia vadovautis ne tik eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių“, – priminė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Kęstutis Šriupša.

Šios taisyklės draudžia važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarus ir įvažas į mišką. Jas pažeidus gresia baudos nuo 30 iki 90 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 170 eurų.

„Praėjusį mėnesį ir rugpjūčio 1-ąją Kuršių nerijoje nustatėme net 34 administracinius nusižengimus, kai poilsiautojai automobilius statė neleistinose vietose ir pažeisdami Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymosi taisykles, dažnu atveju užstatant užtvarus lankytinose vietose“, – teigė aplinkosaugininkas.

Specialistas poilsiautojus įspėja, kad būtų atidūs ir laikytųsi pajūryje galiojančių taisyklių.

Kaip teigia aplinkosaugininkas, lankantis pajūryje svarbu vadovautis ir Lankymosi miške taisyklėmis, kurios numato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais.

Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.