Be plano strigs darbai

Šiuo metu daugelyje rytinės Baltijos uostų vyksta arba yra planuojamas jų gilinimas, molų pertvarkymas, krantinių atnaujinimas ar naujų terminalų įrengimas.

Ne išimtis ir Klaipėdos uostas. Čia kitais metais planuojama pradėti ne tik tvarkyti molus, bet ir tvirtinti Kuršių nerijos krantą, gilinti uosto laivybos kanalą iki didžiausio 17–17,5 m gylio.

Nuo 2013 iki 2018 m. į Klaipėdos uostą buvo investuota per 215 mln. eurų, o iki 2022 m., įskaitant ir šiuos metus, ketinama investuoti apie 470 mln. eurų.

Didžiausios pinigų sumos kaip tik numatytos gilinimui ir molams tvarkyti.

Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas tvirtinti Klaipėdos uosto bendrasis planas. Nesant tokio plano dalis uosto vystymo darbų jau dabar stringa. Naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, jog sieks, kad planas būtų patvirtintas ir būtų užtikrintas Klaipėdos uosto konkurencingumas.

„Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose.

Rekonstrukcija Ventspilyje pigesnė

Apie pradėtus vykdyti svarbius pertvarkymo darbus neseniai paskelbė vienas iš pagrindinių Klaipėdos konkurentų – Ventspilio uostas.

Jame rekonstruojamas beveik dviejų kilometrų ilgio šiaurinis molas. Jo rekonstrukciją planuojama baigti iki 2020 m. Ji kainuos apie 13 mln. eurų. Stiprinama molo konstrukcija, dedami nauji tetrapodai, bus naikinamas molo kelias.

Pernai buvo rekonstruotas Ventspilio uosto pietinis molas.

Abiem molams rekonstruoti dalis pinigų buvo skirta iš ES fondų. Bendra Ventspilio molų rekonstrukcijos kaina – apie 18 mln. eurų. Iš jų 13 mln. eurų skirta iš ES paramos.

Ventspilio uosto molai statyti daugiau nei prieš 100 metų. Paskutinį kartą jie buvo remontuoti prieš 40 metų.

Skirtingai nei Klaipėdoje, Ventspilio uosto nereikia gilinti iki 17 m, nes čia toks gylis jau yra. Taip pat nereikia įrengti papildomų molų stiprinimo sienelių. Todėl molų rekonstrukcija Ventspilyje kainuos pigiau nei Klaipėdoje.

Ventspilio uostas yra paskelbęs apie maždaug 100 ha naujos teritorijos įsisavinimą prie jūros tarp dabartinio uosto ir naftos talpyklų. Šis uostas kviečia investuoti ir į 700 ha laisvosios uosto zonos teritoriją. Pranešta, kad šioje zonoje statomos žuvų pašarų ir elektroninių gaminių gamyklos.

Orientyras – baltarusiški kroviniai

Didžiausias Klaipėdos uosto konkurentas regione yra Rygos uostas. Jis pernai baigė giliavandenių krantinių statybas Krivų saloje. Tai buvo didžiausias Rygos uosto projektas po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo. Iš Rygos senamiesčio į Krivų salą iškelta anglių krova.

Rygos uostas pertvarkys buvusią senamiesčio anglių terminalo teritoriją. Ketinama plėsti keleivinių keltų, kruizinės laivybos infrastruktūrą.

Rekonstruoti ir Rygos uosto molai, statyti dar XIXa. Šiemet iki rugsėjo Rygos uoste baigtas molų betonavimas, pakeista dalis plokščių, sutvirtintas molų pagrindas.

Rygos uoste patvirtinta nauja 2019 – 2028 m. pertvarkymo programa. Bus siekiama pritraukti į uostą naujų krovinių. Investuotojai skatinami kurti naujas gamybos įmones, logistikos centrus. Rygos uostas itin aktyviai pasirašinėja įvairias ketinimų ir bendradarbiavimo sutartis su galimais klientais iš Baltarusijos, siūlo paslaugas ir teritorijas uoste Kinijos, Kazachstano verslui. Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.

Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.

Nuo 2009 iki 2017 m. Rygoje į uosto vystymą investuota 272 mln. eurų. Iš jų į Krivų salos projektą 136,5 mln. eurų. 64 mln. eurų buvo investuota į laivybos kanalo tobulinimą

Nuo 2019 iki 2028 m. planuojama apie 250 mln. eurų investicijų. Iš jų apie 60 mln. eurų į gilinimą ir laivybos kanalo tobulinimą, 50 mln. eurų į naujų krantinių statybą, po 40 mln. eurų į naujų dambų įrengimą uosto viduje bei logistikos centrų plėtrą, 25 mln. eurų į uosto geležinkelius, po 10 mln. eurų skirti uosto keliams tvarkyti, naujoms laivų energetinėms sistemoms įrengti.   

Rygos uosto strategijoje numatoma, kad ji visiškai neteks Rusijos krovinių. Nepaisant to, pagal optimistiškiausią scenarijų, Rygos uosto krova nuo 34 mln. tonų 2017 m. turėtų išaugti iki 47 mln. tonų 2028 m. Augimas siejamas su Baltarusijos kroviniais, kuriuos, tikimasi, pavyks pritraukti konkuruojant su Lietuvos ir Lenkijos uostais.

Klaipėdos universitete gana siauram ratui buvo pristatyta projekto koncepcija mįslingu pavadinimu "Transporto jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos".

Vienas šio renginio iniciatorių – Seimo narys Dainius Kepenis, paklaustas, kokia tai bus jungtis – tiltas per marias ar oro linija, nustebo: "Kokia jungtis? Tunelis po Kuršių mariomis. Žmonės yra viską paskaičiavę ir žada pristatyti. Jis pirmiausia skirtas pėstiesiems, dviračiams ir elektromobiliams. Dabar bus tik problemos apčiupinėjimas, kad be reikalo nekeltume ažiotažo. Tačiau tai labai reali idėja."

Politikas pateikė pavyzdį, kad tokių tunelių po vandeniu yra ir Olandijoje, ir Norvegijoje, kur jų priskaičiuojama iki 30.

"Valstybei tai nieko nekainuotų, jeigu valstybė apie tai kalbėtų. Tai padarys tie, kurie investuos", – optimizmo nestokojo D.Kepenis.

Valstybei tai nieko nekainuotų, jeigu valstybė apie tai kalbėtų.

Dienraštis "Klaipėda" apie sumanymą kasti tunelį po Kuršių mariomis jau rašė 2015 m. straipsnyje "Smiltynės link – tuneliu?".

Prieš ketverius metus tikinta, jog tokio įrenginio statyba esą kainuotų net tris kartus pigiau nei tiltas per Kuršių marias.

Pasiūlymo autorius visuomeninės organizacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas J.Zykus 2015 m. kalbėjo, jog tilto kaina viršytų 51 mln. eurų, tunelio statyba su baseinu kainuotų iki 20 mln. eurų.

Projekte siūloma tunelį tiesti ne per visas Kuršių marias. Analogiškuose pasaulyje jau egzistuojančiuose statiniuose iš tiesų dažniausiai dalis kelio trajektorijos įrengiama virš vandens, o dalis – po vandeniu.

Tunelio inžinerinis statinys sudarytų 1,2 km. Tačiau paties tunelio ilgis būtų 400 m. Statyba vyktų dviem etapais.

Projekto koncepcijos pristatyme dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys "Klaipėdai" teigė: "Techniškai turbūt galima padaryti ir tiltą, ir tunelį. Tačiau būtina gerai pasverti, ar mums to reikia, ar verta tiek investuoti ir ar mums tai atsipirks."

Negyvą šerną rugsėjo 19-osios ryte žmonės aptiko išmestą jūros bangų ties Preila, netoli trečiosios gelbėjimo stoties.

Panašu, kad gyvūno gaišeną atplukdė jūra, ji ilgą laiką buvo vandenyje.

Medžiotojai išsigando, ar nebus šernas nugaišęs nuo mirtinos, greitai plintančios ligos. Mat tokiu atveju tektų iššaudyti visus Kuršių nerijos šernus.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko patarėjas Virgilijus Valantinas teigė, kad nedelsdamas paėmė mėginius ir ėmėsi tirti, ar gyvūnas nebuvo užsikrėtęs Afrikiniu kiaulių maru.

Praėjusią savaitę sulaukta džiugios žinios – mirtino šernams užkrato nerasta.

"Neringoje medžioja du medžiotojų klubai: "Girinis" ir Klaipėdos universiteto klubas. Mes vykdome Neringos žvėrių stebėseną dėl Afrikinio kiaulių maro, kol kas tokių atvejų nenustatyta. Tai yra didžiulė sėkmė, – pasakojo V.Valantinas. – Lapės dukart per metus skiepijamos nuo pasiutligės, pavasarį ir rudenį iš lėktuvų mėtoma vakcina. Šių žvėrių pasiutligės atvejų nefiksuojame jau labai seniai."

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir Savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2019 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo M. L. Rėzos 243-iąsias gimimo metines.

Šio restorano veikla sustabdyta laikinai, tai padarė pati maitinimo įstaigos savininkė.

VMVT duomenimis, infekcija užsikrėtė šeši asmenys. Įtariama, kad infekcijos užkratas galėjo būti kavinės maiste.

„Informaciją apie galimą protrūkį gavome jau po darbo valandų ir į patikrinimą mūsų inspektoriai išvyko dar tos pačios dienos vakarą, o jį baigė jau po vidurnakčio“, – pranešime cituojamas Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža.

Inspektoriai nustatė, kad restorane nesilaikoma higienos reikalavimų, galima tarša dėl netinkamai laikomų ir džiovinamų indų, neužtikrinamas reikalavimas, kad virtuvės darbuotojai būtų pasitikrinę sveikatą.

Patikrinimo metu maitinimo įstaigoje jau vyko valymo darbai.

Esant įtarimų, kad susirgusieji galėjo užsikrėsti nuo restorane valgyto maisto, ir nustačius maisto saugai įtakos turinčių pažeidimų, paimti maisto produktų ir patiekalų bei kiti mėginiai.

Atsakingiems asmenims nurodyta atlikti gamybos patalpų ir įrengimų generalinį valymą ir dezinfekciją, visiems įmonėms darbuotojams organizuoti neplaninius higienos įgūdžių mokymus bei pašalinti kitus trūkumus.

Atnaujinti savo veiklą įmonė galės tik pašalinusi visus nustatytus trūkumus ir inspektoriams atlikus pakartotinį patikrinimą. Tyrimas tęsiamas.

Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo.

„Kai yra išskirtinė vietovė, negali galioti tipiniai bendrieji reglamentai, kurie taikomi visoms kitoms vietoms. Vis dėlto Kuršių nerija yra išskirtinės vertės, todėl reikia su ja ir atitinkamai elgtis“, – BNS sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pritaria, kad visoms Lietuvos savivaldybėms skirti bendri reglamentai netinka unikalioms Kuršių nerijos sąlygoms ir neleidžia kraštui pasiekti tokio tvarkymo ir apsaugos lygio, kokio jam reikia.

„Kuršių Nerija yra pasaulio pripažinta kaip ypatinga teritorija, ji lygiuojasi su svarbiausiais pasaulio objektais, kaip, pavyzdžiui, Didžiąja kinų siena, tačiau Lietuvoje mes manome, kad ji yra tik eilinė savivaldybė, galbūt kurortas“, – BNS sakė parko vadovė.

Įstatymu Kuršių nerijai turėtų būti suteiktos išimtys, susijusios su miškų priežiūra, finansavimu keliams tvarkyti ir pan.

„Pavyzdžiui, kad ir Miškų įstatymas. Pas mus (Kuršių nerijos – BNS) smėlynuose tie procesai vyksta visai kitaip, negu žemyne, nes tai yra ne ūkiniai miškai. Tačiau mes turime vieną Miškų įstatymą, ir jis taikomas ir Kuršių nerijai“, – sakė A. Feser.

Anot jos, Kuršių nerijai netinka ir bendri principai, kuriais vadovaujamasi skirstant finansavimą keliams.

„Finansavimas keliams skaičiuojamas pagal kelių ilgį. Mes puikiai suprantame, kad Kuršių nerijoje tas kelių ilgis yra labai nedidelis, todėl finansavimas yra ypač mažas, o iš tikrųjų tikrai yra, ką tvarkyti. Kartais yra tikrai gėda, kad atrodome taip, kaip dabar“, – tvirtino nacionalinio parko direktorė.

Pasak jos, naujasis įstatymas taip pat galėtų numatyti išimtis Kuršių nerijai, kai finansavimas skirstomas pagal gyventojų skaičių. Mat Kuršių nerijoje gyventojų nedaug, tačiau per metus čia atvyksta daugiau kaip milijonas poilsiautojų.

E. Karalevičienės teigimu, atskiras įstatymas palengvintų neringiškių gyvenimą, padėtų greičiau spręsti problemas.

Pasak jos, pirmiausia turėtų būti parengta įstatymo koncepcija, ją turėtų įvertinti vietos gyventojai, savivaldybė, nacionalinio parko specialistai.

„Rygos istorinis centras, nors jį sunku lyginti su Kuršių nerija, bet jie turi specialų įstatymą, skirtą kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovei, ir tikrai visi džiaugiasi, sako, kad tikrai po įstatymo priėmimo atkrito daug problemų, viskas susidėliojo į savo vietas“, – BNS teigė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Seimui adresuotoje rezoliucijoje prašoma priimti nutarimo projektą, pavedantį Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir Kuršių nerijos įstatymo parengimą, įtraukiant į darbo grupę valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus.

Rezoliucijoje Vyriausybės taip pat prašoma atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį sudaryti nuolatinę Ekspertų tarybą prie Vyriausybės, ji aptartų šios vietovės valdymo ir kitus aktualius klausimus.

Kuršių nerija yra 98 km besitęsiantis pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. 2000 metais ši vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Dalis šios teritorijos priklauso Rusijai.

Apie nelaimę specialiosioms tarnyboms pranešta 17.39 val. Kelios merginos iš Pervalkos traukė prie jūros, joms reikėjo pereiti pėsčiųjų perėją per judrų kelią Klaipėda-Nida.

Tuo metu minėtu keliu važiavo 19-mečio vaikino vairuojamas „Volvo S80“.

Vairuotojas pernelyg vėlai pamatė pėsčiąsias, pasuko vairą bandydamas išvengti susidūrimo ir rėžėsi į pakelės medį.

Nevaldomas automobilis kliudė vieną pėsčiųjų ir versdamasis bagažine prispaudė 22 metų pėsčiąją.

Vos po keturių minučių įvykio vietoje atsirado Neringos policijos pareigūnai, o maždaug po 10 minučių čia jau buvo ugniagesiai gelbėtojai.

Gelbėtojai pamatė šiurpų vaizdą – iš po automobilio variklio skyriaus rūko dūmai, prispausta mergina kentė skausmus. Ugniagesiai ėmėsi vaduoti nukentėjusiąją, jie panaudojo hidraulinę įrangą ir išlaisvino avarijos auką.

Medikai skubiai išgabeno ją į ligoninę.

Merginai diagnozuota politrauma, ji gydoma Reanimacijos skyriuje.

Nukentėjo ir „Volvo“ vairuotojas, jam lūžo raktikaulis.

Vairuotojas buvo blaivus. Avarijos priežastys tiriamos. Neatmetama tikimybė, kad vaikinas nepasirinko saugaus greičio.

Praėjusią savaitę feisbuką apskriejo nuotraukos, kuriose įamžinti kopas šienaujantys vyrai.

Pasirodo, jau antrus metus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bando sustabdyti grėsmingą invazinio augalo plitimą.

Raukšlėtalapio erškėčio pjovimo darbai atliekami apsauginiame kopagūbryje ir greta esančioje bemiškėje palvėje.

Kopos šienaujamos nuo Nidos iki Juodkrantės.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojos Linos Dikšaitės, šiuo metu vykdomas ES projektas, kurio tikslas – išsaugoti kopas. Siekiama, kad jos neapaugtų nepageidaujamais augalais.

"Projektu numatyta kontroliuoti raukšlėtalapio erškėčio populiaciją. Šienaujama teritorija gana nemaža – nusidriekia apie 26 kilometrus. Šis augalas auga smėlio buveinėse, užgožia vietinę augmeniją, nekontroliuojamai plinta. Per metus kopos šienaujamos 3–4 kartus", – pasakojo L.Dikšaitė.

Prieš kurį laiką raukšlėtalapis erškėtis buvo sodinamas siekiant apsaugoti kopas.

Puikiai prisitaikęs prie gamtos sąlygų augalas pradėjo plisti nekontroliuojamai.

"Nidoje augalas niekada nebuvo sodintas. Šiuo metu jį galima pamatyti visoje Nacionalinio parko teritorijoje", – teigė direktoriaus pavaduotoja.

„Būdami socialiai atsakinga įmone, rūpinamės aplinkosauga ir į tai žiūrime, kaip į savo pareigą. Mūsų tikslas – ne tik kalbėti apie plastiko vartojimo mažinimą, bet ir imtis konkrečių veiksmų. Tikimės paskatinti pirkėjus rinktis labiau gamtą tausojančias alternatyvas. O patys dar šiemet siekiame iki 30 proc. sumažinti plastikinių maišelių vartojimą”, – sakė „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Vietoje įprastų permatomų maišelių, skirtų sveriamiems produktams įsigyti, vartotojams bus pasiūlyti nemokami popieriniai maišeliai. Įprastus „Maximos“ maišelius, pagamintus iš perdirbamo plastiko,  pakeis popieriniai. Pirkėjai raginami atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelius.

Atsisakyti vienkartinio plastiko buvo nuspręsta Kuršių marių regatos metu. Tačiau tai taps ilgalaikiu projektu, sako Neringos meras Darius Jasaitis: „Vienkartinio plastiko atsisakyti skatinsime ir kituose Neringoje vyksiančiuose renginiuose. Tikslas yra tapti kraštu, į kurį atvykus kiekvienas gali pajausti, kad vienkartinis plastikas – nėra būtinas.”

Iniciatyvos „NE plastiko bangai“ organizatoriai –  Lietuvos buriuotojų sąjunga. Jos prezidentas Naglis Nasvytis teigia, kad buriuotojų įsitraukimas ir iniciatyvumas – ne atsitiktinis. Idėja kilo stebint pasaulio buriuotojų aktyvumą tvarkant vandenynus ir suprantant gamtos puoselėjimo svarbą.

„Maximoje“ plastikinių maišelių vartojimas mažėja nuo 2015 metų. Pirkėjai jau kurį laiką gali rinktis maišelius, pagamintus iš alternatyvių medžiagų: cukranendrių pluošto, kukurūzų, augalinio džiuto pluošto. Paskutinė naujiena – popieriniai pirkinių maišeliai, kurių šūkis „Esu gerose rankose”.

Prekybos tinklas ir toliau analizuoja galimybes plastikines pakuotes pakeisti į aplinkai draugiškas medžiagas, pavyzdžiui, biomedžiagas, kanapių pluoštą, krakmolą.  Intensyviai bendradarbiaujama su mokslininkais, kompetentingomis institucijomis, viena jų – KTU polimerų institutas, kuriame lietuvių mokslininkai sukūrė suyrantį, bioskaidų plastiką.

Pradėjus ieškoti gaisro židinio, laukymėje pastebėti dūmai. Gaisrą galėjo sukelti po žeme pažeistas aukštos įtampos elektros kabelis.

Paaiškėjo, jog gaisro metu išdegė trys arai miško.

Ugniagesiai budėjo kol į įvykio vietą atvyko elektros tinklų darbuotojai ir išjungė elektros tiekimą.