-
Po žiemos audrų į paplūdimius sugrįžo du trečdaliai smėlio, Kuršių nerijoje – trečdalis
Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.
„Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje ženkliai prasčiau, tik 30 procentų“, – BNS sakė G. Žilinskas.
Mokslininkai buvo paskaičiavę keturių šią žiemą praūžusių audrų, kuomet vėjo greitis buvo pasiekęs stichinį 35 metrų per sekundę lygį, padarytus nuostolius. Per audras žemyninėje dalyje buvo nuplauta apie 425 tūkst. kubinių metrų smėlio, po trijų mėnesių sugrąžinta apie 252 tūkst. kubinių metrų.
Nerija nukentėjo labiau
Kartu su Kuršių nerija audros pajūryje nuplovė apie 1,75 mln. kubinių metrų smėlio. Anot G. Žilinsko, tai apie dešimtadalis viso Kuršių nerijos kopagūbrio.
„Daug nuplovė, tik, matyt, giliai nespėjo nutempti. 40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo. Gal kiek panašiai kaip per Anatolijų, bet čia keturios žiemos audros“, – sakė G. Žilinskas.
40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo.
Jo teigimu, lyginant su žemynu matyti, kad Kuršių nerijoje kol kas jūra nuplauto smėlio gražino beveik perpus mažiau. Taip pat nerijoje pasitaikė daugiau atkarpų, kur per audras buvo nuplautas didelis smėlio kiekis (pvz., piečiau Nidos), o grąžinta buvo tik apie 10 proc.
„Žodžiu, grąžinama skirtinguose ruožuose daug netolygiau nei žemyno krante“, – teigė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, smėlis labiausiai sugrįžo į paplūdimius, tačiau kai kur pagerėjo ir kopagūbrių situacija. Pastariesiems atsistatyti, anot G. Žilinsko, orai nebuvo palankūs, vyravo vėjai.
„Labiausiai liko „nukandžiota“ vizualiai ten, kur aukštas kopagūbris. Kur paplūdimys buvo išplautas ir skardis buvo didelis, į paplūdimį sugrįžus smėliui, dalį kopagūbrio apačios smėlis uždengė“, – sakė mokslininkas.
Pasimatė durpynai
Itin ženklų atsistatymą centro darbuotojai pastebėjo šiaurinėje žemyninės kranto dalies pusėje, tarp Palangos ir Nemirsetos, taip pat aplink Šventąją.
Čia po audrų pirmą kartą per savo 40 darbo metų G. Žilinskas teigė matęs taip nupustytą smėlį, jog visai netoli Būtingės pajūryje buvo atsivėrę durpynai.
„Būtingėje kai kur smėlio buvo kone nelikę, to nesu matęs, bet vyravę šiaurės vėjai grąžino smėlį ir uždengė“, – pasakojo mokslininkas.
Sugrįžus smėliui darbuotojai nustatė ir po audrų vėl paplatėjusius paplūdimius. Žemyninėje dalyje jie buvo susiaurėję aštuoniais metrais, pusė tiek jau sugrįžo į savo vietą.
Kuršių nerijoje paplūdimiai kai kur buvo susiaurėję net 16 metrų, tačiau, pasak G. Žilinsko „septynis metrus jau sugrįžo“.
„Atsistatymas dar vyks ir vasarą, ir rudenį, maždaug iki spalio“, – sakė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, jei vėjas neviršija maždaug 14 m/s, nevyrauja lietūs, tuomet sausas smėlis iš paplūdimio ima grįžti į kopagūbrius. Jei pučia stipresni nei 14 m/s vėjai, tuomet kopagūbriai ardomi.
Keturios stiprios audros, stipriai pažeidusios paplūdimius, viena po kitos pajūryje praūžė sausio ir vasario mėnesiais.
-
Nidos meno kolonija tęsia Neringos miško architektūros ekskursijų ciklą
Maloniai kviečiame susipažinti su reziduojančiomis piemenėmis colectivo amasijo, Milda Laužikaite ir Dovile Lapinskaite bei išgirsti apie jų pastarųjų mėnesių patirtį dirbant Neringos kraštovaizdyje ir su juo. Susitikimų metu meninėmis praktikomis užsiimančios piemenaitės papasakos apie konkrečius savo darbų aspektus, susijusius su žemės ūkio, ekonomikos ir teritorijų klausimais, menu, sąmoningu darbo su naminiais ir laukiniais gyvūnais, Neringos miškų ir kopų laukinių augalų fermentavimu bei daugeliu kitų sričių. Kai kurie susitikimai bus organizuojami piknikų forma, kiti – kaip pasivaikščiojimai ar muzikiniai susitikimai.
Dalyvavimas susitikimuose nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas. Išankstinė registracija privaloma el. paštu: neringaforestarchitecture@nidacolony.lt.
NMK ragina visus lankytojus būti dėmesingais ir laikytis galiojančių apsaugos priemonių siekiant išvengti COVID-19 plitimo.
Bendras kontekstas:
Birželio pradžioje iš Dzūkijos į Nidą buvo atvežta dailininkės Lauros Garbštienės („Verpėjos“) 30 Škudžių veislės avių banda. Nuo tada avys ganosi specialiose tam skirtose Grobšto gamtinio rezervato teritorijose, o jas prižiūri menininkės ir piemenės Milda Laužikaitė, Kathryn Wood, Dovilė Lapinskaitė ir colectivo amasijo.
Šiame bendrame NMK, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Dzūkijoje veikiančios menininkų rezidencijų bei projektų erdvės „Verpėjos“ projektas sujungiami kelių skirtingų institucijų tikslai. Vadovaujantis galiojančiais Kuršių nerijos nacionalinio parko natūralių buveinių įvairovės palaikymo nuostatais, Nidos Grobšto gamtinio rezervato pievos – ypač vertinga pievų augalų buveinė – saugomos nuo užžėlimo.
Šioje penkių mėnesių trukmės piemenų rezidencijoje menininkų darbo miške su avimis koncepcija tyrinėjama kaip tam tikra sambūvio forma, avis sykiu pasitelkiant Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtosaugai. Darbas su avimis šiame ypatingame kraštovaizdyje menininkėms suteikia galimybę pasigilinti į nuolatinius kraštovaizdžio, erdvės ir gamtos formavimo bei projektavimo procesus. Avys ganysis pievose, kurios nebus iš naujo apsodintos, taip apgyvendindamos kraštovaizdį ir tapdamos naujomis šios saugomos rekreaciją, miškininkystę bei kultūrines praktikas sujungiančios struktūros bendragyventojomis.
Piemenų rezidencija tęsis iki 2021 m. spalio pabaigos. Ši programa įgyvendinama kaip NMK vykdomo projekto „Neringos miško architektūra“ (NMA) ir platesnio projekto „NERINGA – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ dalis.