Svetimžemėmis vadinamos tokios organizmų rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją pateko dėl tikslingos ar atsitiktinės žmonių veiklos ir kurios toje teritorijoje niekada neaugo.

Jei svetimžemė rūšis natūralizuojasi naujoje gamtinėje aplinkoje ir sparčiai plinta į kitas teritorijas bei daro žalą vietinėms ekosistemoms – ji laikoma invazine rūšimi.

Pavyzdžiui, raukšlėtalapis erškėtis, plisdamas pajūrio kopų buveinėse, gana sparčiai suformuoja tankius sąžalynus, užimdamas vietinių augalų augavietes.

Vietinės augalų rūšys nyksta, o kartu nyksta ir su jomis susijusios gyvūnų rūšys, nelieka smėlio kopų buveinių – naikinama biologinė įvairovė.

Raukšlėtalapis erškėtis (lot. rosa rugosa) – krūmas, galintis užaugti iki 2 m aukščio, savaime paplitęs Rytų Azijoje.

Vidurio Europoje pradėtas auginti XIX a. viduryje, o Lietuvoje – XX a. pirmojoje pusėje, kaip dekoratyvus, maistinis bei vaistinis augalas.

Pirmą kartą sulaukėjęs raukšlėtalapis erškėtis Lietuvoje aptiktas 1937 m.

Dabartiniu metu rosa rugosa randama visoje šalyje atvirose, sausų dirvožemių buveinėse, labai dažnai pajūrio kopų buveinėse.

Kokią grėsmę kelia raukšlėtalapis erškėtis? Anot aplinkosaugininkų, pajūrio kopose augantys ir smėliu užpustyti raukšlėtalapiai erškėčiai lengvai atželia, nustelbia visą kitą augmeniją.

Erškėčio vaisius noriai ėda šernai, lesa paukščiai, todėl sėklos paskleidžiamos dideliais atstumais.

Dabartiniu metu įvairaus ploto erškėčių sąžalynai yra išsibarstę po visą Kuršių neriją.

Europos šalyse, kuriose raukšlėtalapis erškėtis labai išplitęs ir kenkia pajūrio buveinėms, buvo išbandyti įvairūs naikinimo metodai: antžeminės dalies pjovimas, kasimas, ganymas, cheminių priemonių naudojimas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ragina vietos gyventojus ir poilsiautojus prisiskinti erškėčių žiedlapių, kurie naudingi sveikatai, grožio procedūroms, skanioms arbatoms pasiruošti ir taip prisidėti prie erškėčių gausos reguliavimo.

Atlikę išsamų patikrinimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Anot prokuratūros, nustatyta, kad Kuršių nerija priskiriama savaime augančio miško zonai, todėl anksčiau čia buvusios atviros vietovės, tokios kaip kaip kopos bei pievos, per tam tikrą laiką savaime užželia, o unikalių pamarinių palvių, turinčių savitą augmeniją ir gyvūniją, plotai dėl to nuolat mažėja.

Kaip skelbiama pranešime, atsižvelgdamas į tai Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Kuršių nerijos nacionalinio parko Vidinės miškotvarkos projektą, kurio tikslas – atkurti Birštvyno rago Pamario palvę. 

Palve yra vadinama siaura, 200–500 metrų pločio, lyguma jūros pakrantėje už paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio, kuri susidaro iš vėjo supustyto jūros smėlio.

Šis miškotvarkos projektas buvo patvirtintas aplinkos ministro įsakymu 2013 metais.

Kaip pažymi prokuratūra, į šio projekto sprendinius buvo integruoti dar 2008 metais Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti Kuršių nerijos gamtotvarkos plano sprendiniai. Tiek šis Vidinės miškotvarkos projektas, tiek Kuršių nerijos gamtotvarkos planas buvo rengti vadovaujantis Kuršių nerijos tvarkymo planu.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atkuriant pamarines pievas 2021 metų gruodžio – 2022 metų kovo mėnesiais Birštvyno rage vykusių gamtotvarkinių kirtimų metu buvo pašalinta sumedėjusi augmenija ir taip atkuriamos pamarinės pievos. Leidimus vykdyti šiuos kirtimo darbus išdavė Valstybinės miškų tarnyba, vadovaudamasi minėtu Vidinės miškotvarkos projektu.

Vidinės miškotvarkos projektas numato, kad kirtimai Nidos girininkijos teritorijoje iš viso turi apimti 117 hektarų plotą, o projekte numatytos priemonės bus vykdomos iki 2028 metų vidurvasario.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, patikrinimas Viešojo intereso gynimo skyriuje inicijuotas įvertinus viešai paskelbtą informaciją apie miško kirtimus valstybinės reikšmės miške, esančiame Nidos girininkijos teritorijoje.

Šiuo metu turimais duomenimis, Valstybinių miškų urėdija nurodo, kad minimų kirtimų tikslas yra atkurti Birštvyno rago Pamario palvę, o leidimas kirsti mišką šioje vietoje yra išduotas 2021 metų gruodį.

Nepaisant to, prokuratūra mano, jog tikslinga pradėti tyrimą ir patikrinti su šiuo miško kirtimu susijusių sprendimų pagrįstumą bei tai, ar faktiškai vykdomi kirtimai atitinka leistinas apimtis.

Toks sprendimas, pasak prokuratūros, priimtas atsižvelgiant į tai, jog šie miško kirtimo darbai vykdomi ypatingai valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, o jų vykdymas sulaukė visuomenės reakcijos bei susirūpinimo.

Šia naujiena vienas gyventojas pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

Vieni internautai iškart suprato, kad tai – pokštas, nes važinėti keturračiais šioje vietoje – griežtai draudžiama, kiti dar svarstė, ar kažkas paslapčiomis nepažeidžia taisyklių.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė pažymėjo, kad gyventojo nuotraukose užfiksuoti apsauginio kopagūbrio tvarkymo darbus vykdančios technikos palikti pėdsakai.

Parke apsauginio kopagūbrio tvarkymo darbai vyksta kasmet. Jų metu yra tvarkomi audrų arba lankytojų pažeisti kopagūbrio ruožai.

„Kadangi darbai vykdomi ypač jautrioje teritorijoje, darbams naudojama tik vikšrinė technika. Ja yra profiliuojamos pažeistos vietos ir klojami šakų klojiniai. Klojiniai padeda sukaupti smėlį ir atsikurti kopagūbriui būdingai augalijai. Darbai vykdomi įgyvendinant ES SF projektą „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“, – paaiškino L. Dikšaitė.

Po pasirodžiusių gyventojo nuotraukų apie vykdomus darbus paskelbta ir KNNP feisbuko paskyroje ir paaiškinta, kokie darbai vykdomi ir kada bus baigti.

„Šakų klojiniais bus klojami po 2022 m. žiemos audrų nebaigti tvarkyti bei per praėjusius metus atsiradę pažeisti plotai apsauginiame kopagūbryje, užpustyti laiptai ir takai. Visus darbus rekreacinėse zonose planuojama baigti iki birželio 30 d., kitose teritorijose – iki liepos 31 d. Darbų vykdymo metu kai kurios teritorijos ar takai gali būti nepraeinami. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – informavo specialistai.

„Iniciatyvos nebuvo jokios, kad vežtų asfaltą, tik suderinta schema“, – antradienį teismo posėdyje teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius E. Šakalys, nagrinėjant bylą dėl milijoninės žalos suniokojus Kuršių nerijos nacionalinį parką.

„Keliukai, kur buvo numatyta schema, buvo vietomis nepravažiuojami. Jais naudojosi miškininkai, gaisrininkai. Pavasarį buvo kertamas miškas, buvo sugadinti, lengvosios mašinos pro miško kelią negalėjo pravažiuoti. Buvo kalbėta ir jie sutiko sutvarkyti. Mums reikėjo, kad būtų pravažiuojamas ir jis buvo pravažiuojamas“, – sakė E. Šakalys.

Anot jo, tvarkyti kelius formuojant aplinkkelius normali praktika, taikoma visoje Lietuvoje.

Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjama mėnesio pradžioje atversta baudžiamoji byla, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimu padarant 5,6 mln. eurų žalą kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius.

Jie savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.

Antradienį teisme turėjo liudyti ir Neringos meras Darius Jasaitis, tačiau į posėdį neatvyko dėl ligos.

E. Šakaliui teisme antradienį antrino jo pavaduotojas S. Šveikauskas. Jo teigimu, rangovas, bendrovė „Akordas 1“, Taikos gatvėje pakaitomis turėjo dirbti vienoje kelio pusėje, tačiau siekiant didesnio rekonstrukcijos tempo, norėta darbus vykdyti visa apimtimi uždarant gatvę. Administracija su tuo nesutiko. Taip ieškota sprendimų dėl aplinkkelio, kad uždarius gatvę nebūtų paralyžiuota komunalinio ūkio, verslo veikla.

Rangovai pasiūlė suformuoti aplinkkelį per mišką ir sudėliojo schemą, kurią pateikė savivaldybei. Saugaus eismo komisijoje, kuriai pirmininkauja S. Šveikauskas, ši schema nebuvo nagrinėta ir tvirtinta, nes to esą nereikėjo. Aplinkkelio suformavimą savivaldybė buvo palaiminusi, suderino ir su policija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas, miškininkai esą buvo informuoti žodžiu ir neprieštaravo.

Žodžio prie bylos neprisegsi. Dabar kaip elgčiausi – siūlyčiau, kad visi pasirašytų ir dar krauju.

„Žodžio prie bylos neprisegsi. Dabar kaip elgčiausi – siūlyčiau, kad visi pasirašytų ir dar krauju“, – teigė S. Šveikauskas.

Jo teigimu, nei žodinio, nei raštiško pritarimo „pilti atliekas į mišką iš administracijos pusės nebuvo“.

„Nežinau, kas derino, aš tikrai to nederinau. Kad taip sutvarkyt kelią reikėjo „pasistengt“, – teisme kalbėjo pavaduotojas. – Apie medžiagiškumą kalbos nebuvo, tik, kad turi būti pravažiuojama lengvuoju transportu“.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.

Administracijos vadovas E. Šakalys teigė žinojęs apie aplinkkelio poreikį, nes darbus pradėjus vasarą dėl poilsiautojų srauto Taikos gatvėje negalėjo prasilenkti automobiliai, čia dirbo sunkioji technika. E. Šakalio teigimu, už aplinkkelio suformavimą savivaldybė rangovui nemokėjo.

„Buvo gražiai sutvarkytas takas. Buvo gal vienas kitas grumstas, nurinkti reikėjo ir viskas. Keliukas sutvarkytas. Kad pilta matėsi, kad statybinė medžiaga, kuri susimaišė su spygliais, lapais“, – kalbėjo E. Šakalys.

Anot jo, dėl stambios frakcijos gabalų ėmė piktintis gyventojai situaciją ėmę kilti į viešumą. Savivaldybė su rangovu esą aptarė, kad tie stambūs gabalai bus nurinkti, o jei paaiškėtų, kad išpilta medžiaga kenksminga, pabaigus rekonstrukcijai kelias būtų sutvarkytas. Nidoje šis keliukas tebėra iki šiol.

„Nežinau, ką dabar daryti ir mums, kol nesibaigė byla. Keliukas gražiai atrodo, visi patenkinti, ten važiuoja, jokių problemų. Jei būtų išpylę paprastą žvyrą, nebūtų buvę jokios problemos“, – teisme kalbėjo administracijos direktorius.

Pervalkoje, anot jo, buvo leista vežti ne smulkintą asfaltą, o statybines atliekas ant vadinamojo Mitkaus kelio, kuriam yra gautas leidimas rekonstrukcijai. Jį planuojama tvarkyti, o gyventojus piktino ten esančios gilios duobės.

E. Šakalys, byloje apklaustas specialiuoju liudytoju, teisme neslėpė, jog su bendrovės „Akordas 1“ vadovu G. Matulevičiumi yra vienmečiai, anksčiau kartu studijavo „tame pačiame institute“, buvo pažįstami.

Tarp vyrų teisėsauga buvo užfiksavusi pokalbius, viename jų administracijos vadovas prašė surinkti didelius išpilto asfalto gabalus. Tuomet dėl kelio esą neprieštarautų miškininkai ir pasirašytų.

Praėjusiame teismo posėdyje Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis teigė, jog dėl suderinimo pilti smulkintą asfaltą ant jų valdomų kelių Neringoje niekas nesikreipė. Tą patį patvirtino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

Bendrovės „Akordas1“ rekonstruota Taikos gatvė Nidoje iki šiol oficialiai nėra įteisinta kaip užbaigtas projektas, čia trūksta lifto neįgaliesiems, esama tam tikrų trūkumų.

„Akordas1“ 2020-ųjų gegužę su Neringos savivaldybe pasirašytos sutarties dėl Nidoje esančios Taikos gatvės rekonstrukcijos vertė siekė apie 3,9 mln. eurų.

Bylos duomenimis, dėl išpiltų atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas.

Paskaičiuota 5,6 mln. eurų aplinkai padaryta žala. Civiliniu ieškovu šioje byloje yra Aplinkos ministerija.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kaltinamaisiais byloje tapo sostinėje registruotos kelių tiesimo bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius ir pati bendrovė.

Pareigūnų surinktais duomenimis, valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, įtariama, siekdami turtinės naudos, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pažeisti aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą, Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.

Turimais duomenimis, už 1,72 km ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą, o rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose.

Nustatyta, kad senas asfaltas buvo supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei kelis miško keliukus, esančius Neringoje. Aplinkosaugos specialistų vertinimu, šiais veiksmais, manoma, buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams bei Nidos senovės gyvenvietei, vadinamai Penkių kalvelių gyvenviete.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad gamtai padaryta turtinė žala galimai viršija 5,6 mln. eurų.

Nurodoma, kad atsirado sunkių padarinių aplinkai – mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai, sunaikintos būdingos pievos, pakeistas kraštovaizdžio tipas.

„Su visa dokumentacija, pradedant nuo investicinių projektų, pamąstymai pradėjo dar 2015 metais, tad iki įgyvendinimo buvo ilgas kelias. Dabar – iššūkis ir džiaugsmas“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Gamtos mokykla veiks visus metus ir yra atvira visiems, norintiems pažinti Kuršių neriją – stebėti paukščių migraciją, keliauti basomis per smėlio dykumą, klausytis jūros bangų, ragauti nepažintus augalus, uosti miško kvapus, ieškoti užpustytų kaimų, pažinti gyvūnų pėdsakus, keliauti marių ledu – visa tai, kas priartina žmogaus pasaulį prie gamtos ir suteikia pažinimo džiaugsmą, pranešė Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

„Džiaugiuosi, kad įrodėm, kad ši mokykla yra reikalinga, o tuomet Europos Sąjungos lėšomis finansuojama programa priėmė mus į savo sąrašą“, – pristatyme bendruomenei sakė A. Feser.

Lietuvoje iš viso yra devynios gamtos mokyklos ir kiekviena iš jų yra unikali, skirta pabrėžti tos teritorijos išskirtinumą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla – tai neformalaus gamtinio švietimo erdvė, kurioje lankytojai bus supažindinami su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybėmis, bus padedama suprasti gamtoje vykstančius procesus ir siekiama ugdyti atsakingą elgesį gamtoje.

Edukacijos, skirtos pristatyti nacionalinio parko gamtą, organizuotos ir anksčiau, tačiau naujai kuriama Gamtos mokykla suteiks fizines erdves, kurios praplečia gamtinio švietimo galimybes.

Planuojama, kad Gamtos mokykla vykdys neformaliojo švietimo veiklas, moksleivių grupių edukacijas, pamokas gamtoje, mokomuosius ir pažintinius žygius įvairioms grupėms, trumpalaikes ir ilgalaikes stovyklas, seminarus ir kt. Organizuojant Gamtos mokyklos veiklas, kviečiama bendradarbiauti ir Neringos bendruomenė. 

Anot mero Dariaus Jasaičio, ši mokykla neabejotinai kurs Neringai pridėtinę vertę ir bus populiari tiek tarp kurorto gyventojų, tiek tarp svečių.

„Greta organizuojamų renginių ir edukacijų, galime džiaugtis ir gerėjančia, gamtiniam pažinimui skirta infrastruktūra – pusiasalio gamtovaizdžiais galime grožėtis nuo išskirtinių regyklų,  naujų apžvalgos vietų, atnaujinta informacinė sistema, bendradarbiaujant su savivaldybe buvo įrengti nauji laiptai į Parnidžio kopą, o šiandien džiaugiamės atverdami Gamtos mokyklos duris“, – sakė Neringos savivaldybės meras.

Gamtos mokyklos pristatymą bendruomenei pažymėjo ir Neringos savivaldybės Garbės ženklo įteikimo iškilmės  A. Feser.

Juo vadovė apdovanota už svarų indėlį puoselėjant ir visuomenei pristatant išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę bei iniciatyvas, kuriančias naujas šio krašto kurortines tradicijas ir garsinančias Neringą Lietuvoje ir pasaulyje.

Dar vienas Gamtos mokyklos filialas Smiltynėje bus atidarytas kitais metais. 

Darbai nebevyksta nuo rugsėjo 10 dienos ir, anot parko, yra sustabdyti dėl objektyvių priežasčių.

„Sustabdymas buvo numatytas ir statybos rangos sutartyje, pasirašytoje tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir įmonės „Pamario restauratorius”, – pranešė nacionalinis parkas.

Anot įstaigos, jau yra parengtas lankytojų centro ekspozicijos „Sukurta vėjo, smėlio ir vandens“ projektas. Siekiant įgyvendinti jos idėjas, reikia tobulinti kai kuriuos centro projekto sprendinius – laiptų konstrukciją, apšvietimą, apdailos medžiagas, kitus elementus.

Juodkrantės lankytojų centras pakeitus pastato paskirtį bus įrengtas buvusios Juodkrantės mokyklos pastate, L. Rėzos gatvėje 8. 

Statybų darbai prasidėjo pernai rudenį ir turėtų trukti dar apie metus.

Didžiausios pastato erdvės, apie 400 kv. metrų, bus skiriamos ekspozicijai „Sukurta, smėlio, vėjo ir vandens“. Ji sukurs galimybę interaktyviai pažinti teritoriją, išspręs blogo oro problemą, kadangi lankytojų centras dirbs ir žiemą, anksčiau skelbė nacionalinis parkas.

Bus įrengta konferencijų ir parodų salė, į Juodkrantę persikels dirbti visa nacionalinio parko administracija.

Kuriant pastato architektūrą buvo vadovaujamasi Juodkrantės istoriniu palikimu ir ieškoma sąsajų su XX a. pradžios vilomis. Pastatas bus pritaikytas neįgaliesiems, o ekspozicijos lankymas turėtų būti nemokamas.

Muilinė guboja savaime paplitusi Pietryčių Europoje ir Azijoje. Nerijoje ji buvo tikslingai veisiama, siekiant sutvirtinti apsauginio kopagūbrio pustomą smėlį.

Šiai užduočiai ji puikiai tinka, nes turi ilgas ir storas šaknis, pakenčia užpustymą ir nupustymą, ištveria sausrą.

Tačiau, atsirandant naujoms žinioms, keitėsi požiūris ir į gamtos apsaugą.

Dabartiniu metu vienu pagrindinių saugomų teritorijų tikslų yra išsaugoti vietinių rūšių biologinę įvairovę.

Muilinė guboja yra svetimžemė rūšis, puikiai prisitaikiusi augti kopų smėlyje.

Sparčiai plisdama ir suvešėdama tankiais sąžalynais, ji palaipsniui išstumia vietines augalų rūšis.

Sovietmečiu muilinė guboja buvo griežtai saugomas augalas, o šiuo metu ji įtraukta į invazinių rūšių sąrašą ir yra naikintina.

Veiksmingiausias naikinimo būdas yra gubojų kasimas ir šaknų pakirtimas.

Siekiant išvengti muilinių gubojų plitimo, jas galima šienauti ar skinti žiedynus.

Skinti žiedynus (ar šienauti) būtina, kol neprasidėjo sėklų nokimas.

Tinkamiausias laikas yra birželis–liepa, kai muilinė guboja žydi.

Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.

„Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas. Įrengtas mokomasis takas, teritorija labai jautri, smėlėta, žmonėms lankantis tai turi didelį poveikį gamtinei aplinkai, todėl vienas reguliavimo būdų – ekonominis. Žmogus turi susimokėti, kai kuriuos atbaido šitas mokestis“, – BNS sakė parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Balandžio mėnesį lankymas mokamas tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o nuo gegužės 1 d. iki vasaros sezono pabaigos – visomis savaitės dienomis.

Bilieto kaina suaugusiam asmeniui – penki eurai. Asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems ir neringiškiams lankymas yra nemokamas, o studentams bilietas kainuoja du eurus.

Anot L. Dikšaitės, surinktos lėšos naudojamos takų priežiūrai, statomos smėlio gaudyklės.

Pavaduotojos teigimu, Kuršių nerijoje yra ne viena kopa, kurios lankymas yra nemokamas.

„Kartais žmonės nori ten, kur mokama, galvoja, kad yra vertinga, bet yra Parnidžio kopa, Preilos kopa, nuostabus objektas ir vaizdas, Vecekrugo kopa, kitų vaizdų, vietų, kurios įspūdingos, puikios, gražios ir nemokamos. Jei kaina per didelė, nenori mokėti, galima lankytis kitur“, – sakė L. Dikšaitė.

Šiais metais bilietus Naglių tako lankytojams pardavinės dvi ukrainietės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas nusprendė įdarbinti Neringoje apsistojusius Ukrainos piliečius. Bendravimas su darbuotojomis vyks anglų, ukrainiečių, rusų kalbomis.

Siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir sudaryti galimybę Naglių gamtinio rezervato peizažais mėgautis ilgesnėmis valandomis, tako lankymo valandos bus priderintos prie saulės laidos.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia rezervato pažintinį taką lankyti ryte arba vakarėjant, kuomet saulė kopas nudažo visai kitais atspalviais nei vidurdienį. Tai padės išvengti grūsties automobilių stovėjimo aikštelėje.

Naglių gamtinis rezervatas – viena unikaliausių gamtinių vietų šalyje. Rezervatas užima beveik 1,7 tūkst. hektarų plotą, tarp Juodkrantės ir Pervalkos jis tęsiasi devynis kilometrus.

Čia saugomos Pilkosios (Mirusios) kopos, pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai, taip pat Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augimvietės, keturių buvusių užpustytų kaimų ir dvejų senų kapinaičių vietos, senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos, estetiškai vertingi peizažai.