-
E. Jablonskas ramina: Kybartų pareigūnai gali tapti pasieniečiais, pereiti į kitas įstaigas 3
„Yra užtikrintos visos garantijos ir socialinės, ir atlyginimo, ir pareigybių, tik atsiranda galimybė pakeisti tarnybą – šiuo atveju, Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali pasiūlyti pareigas naujoje savo struktūroje“, – BNS sakė jis.
Teisingumo viceministras, drauge su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu, pirmadienį susitiko su Kybartų pareigūnais ir gyventojais.
„Tikrai pavyko rasti dialogą su pareigūnų bendruomene, buvo išaiškintos visos aktualijos, kodėl priimti tokie sprendimai ir kas jų laukia ateityje. Tikrai mačiau ne vieno akyse jau nebe išgąstį, o aiškumą“ , – laiku ir vietoje atsiradusią įtampą mažino E. Jablonskas.
„Pagrindinės žinutės – nė vienas pareigūnas nebus atleidžiamas, kad išsaugosime darbo vietą“, – pabrėžė jis.
Nuteistieji iš Kybartų bus perkelti į Marijampolę, todėl nerimauta, kad pareigūnams teks toli važinėti į darbą. Vis dėlto, pasak teisingumo viceministro, Kybartuose gyvena tik 16 iš 170 pataisos namų darbuotojų. Kiti į darbą ir šiuo metu važiuoja iš aplinkinių vietovių.
Pagrindinės žinutės – nė vienas pareigūnas nebus atleidžiamas, kad išsaugosime darbo vietą.
„Jiems tas pokytis, ar dirbti Marijampolėje, ar likti Kybartuose, yra apsisprendimo teisė: ar jie nori keisti tarnybą iš bausmių vykdymo sistemos ir pereiti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, ar jei nori tęsti tarnybą. Teisingumo ministerija turi lūkestį, kad didžioji dauguma vis dėlto liks bausmių vykdymo sistemoje“, – teigė E. Jablonskas.
„Tikrai nemaža dalis buvo susidomėjusių ir uždavinėjo klausimus vidaus reikalų viceministrui, klausdami, ką jie gali pasiūlyti. Mintis yra aiški: ir atlyginimų prasme tai būtų tapatu šiai dienai, ateityje – bus matyti“, – kalbėjo jis.
Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka anksčiau BNS sakė, kad nusprendus uždaryti pataisos namus, kyla nerimas tiek dėl darbo vietų, iškeliamų iš miestelio, tiek dėl ilgalaikio pataisos namų pastatų panaudojimo po to, kai, pavykus išspręsti migrantų krizę, jie gali vėl ištuštėti.
Tačiau E. Jablonsko teigimu, įkūrus apgyvendinimo patalpas užsieniečiams, darbuotojai čia tebebus reikalingi, tuo tarpu ši krizė tik paspartino procesus, kurie ir taip buvo neišvengiami, nes uždaryti Kybartų pataisos namus ir taip buvo planuojama.
„Nenoriu detalizuoti tiksliais skaičiais, bet tikėtina, kad perėmus pastatą Valstybės sienos apsaugos ministerijai ir įkūrus užsieniečių registracijos centrą, darbo vietų gal netgi ir padaugėtų iš esmės, kas atlieptų ir regioninę politiką“, – teigė teisingumo viceministras.
Kalėjimų departamento nuotr.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad į uždaromus Kybartų pataisos namus planuojama perkelti apie 800 migrantų, daugumą – iš Rūdninkų poligono, kur jie šiuo metu gyvena palapinėse.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
-
Koronaviruso židiniai plečiasi: Kybartų pataisos namuose – 29 nauji COVID-19 atvejai
„Iš naujų ir didesnių protrūkių reikėtų paminėti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, kur praėjusią parą patvirtinome 29 naujus COVID-19 ligos atvejus ir iš viso turime jau registruotus 51“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė.
Be to, pasak jos, Pakruojo rajone veikiančiuose Linkuvos socialinės globos namuose registruotas naujas protrūkis, čia patvirtinti aštuoni atvejai: šeši darbuotojams ir du globotiniams.
Dar vienas naujas protrūkis registruotas Radviliškio pagalbos šeimai centre, kur užsikrėtė keturi centro lankytojai.
Plečiasi COVID-19 židiniai gydymo ir globos įstaigose
Per praėjusią parą daugiausia susirgimų COVID-19 nustatyta Vilniaus apskrityje, plečiasi židiniai gydymo ir globos įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.
Iš 2339 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų 595 registruoti Vilniaus apskrityje. Kauno apskrityje nustatyta 470 naujų užsikrėtimų, Klaipėdos – 299, Šiaulių – 266, Panevėžio – 203, Marijampolės – 167.
Dar 91 infekcijos atvejis patvirtintas Alytaus, 85 – Tauragės, 78 –Telšių ir 74 – Utenos apskrityse.
11 atvejų kol kas nepriskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.
Anot NVSC, šiuo metu atlikta 1044 atvejų epidemiologinė diagnostika, likusių – atliekama penktadienį.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruota 225.
Ketvirtadienį registruoti koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiais Kauno klinikų padaliniuose, LSMU Kauno ligoninėje, Kėdainių ligoninėje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, Šilutės ligoninėje, Švėkšnos saugų vaikų globos namų šeimynoje ,,Gilė“. Taip pat toliau fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiu Šakių ligoninėje, Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, Tauragės, Šilalės ligoninėse, teigia NVSC.
Be to, praėjusią parą, epidemiologų vertinimu, patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiu Kazlų Rūdos ligoninėje, kur per pastarąsias dienas iš viso registruoti 24 infekcijos atvejai, iš jų 22 – Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.
Taip pat praėjusią parą registruoti koronaviruso atvejai, siejami su protrūkiu Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, čia iš viso šiuo metu patvirtinta 19 infekcijos atvejų.
Šilalės rajone esančiuose Kvėdarnos parapijos senelių globos namuose praėjusią parą patvirtinta 11 koronaviruso atvejų – susirgo dešimt gyventojų ir vienas darbuotojas.
Telšių rajone įsikūrusiuose Dūseikių socialinės globos namuose praėjusią registruoti aštuoni koronavirusinės infekcijos atvejai. Visi asmenys yra šių namų gyventojai.
Naujas protrūkis registruotas Jonavos rajone veikiančiame audinių ūkyje, kur COVID-19 infekcija praėjusią parą patvirtinta dviem šio ūkio darbuotojams. Iš viso šiuo metu registruoti trys susiję koronaviruso atvejai.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje registruota maždaug 215.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 56 tūkst. 95 asmenys, 41 tūkst. 897 – tebeserga, 13 tūkst. 514 – pasveiko.
Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 471 žmogus, dėl kitų priežasčių – 213 užsikrėtusiųjų.