-
S. Muravjovas: džiaugtis dėl smulkiosios korupcijos mažėjimo – dar per anksti 2
„Nors, anot verslininkų, giminių ir bičiulių protegavimo mastas šiek tiek sumažėjo, kas penktas valstybės tarnautojas kalba apie jų įstaigoje patirtą politikų, siekusių asmeninės naudos, spaudimą“, – BNS teigė ekspertas.
„Vis daugiau – beveik pusė – gyventojų mano, kad valdžios atstovai tinkamai neįtraukia gyventojų į sprendimų priėmimą ir teigia, jog sprendimų priėmimas Lietuvoje uždaras. Visuomenė vis atviriau kalba apie verslo atstovų ir registruotų lobistų galią bei daromą įtaką“, – sakė jis.
Anot TILS vadovo, matomi ir galimi pandemijos padariniai: verslininkai mano, kad ženkliai išaugo korupcija viešuosiuose pirkimuose.
S. Muravjovas taip pat sako, kad džiaugtis dėl smulkiosios korupcijos mažėjimo kol kas dar per anksti.
Tikėtina, po karantino atlaisvinimų daug kas suskubs tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Tai reiškia, kad aiškus sveikatos apsaugos ir savivaldos lyderių priminimas, jog kyšininkauti nevalia, tampa kaip niekad svarbus.
„Kyšio davimo skaičiai kryptingai mažėja, tačiau gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, skaičiai ženkliai – 10 proc. – išaugo. COVID-19 pandemija ir sumažėjęs tiesioginis gyventojų bendravimas su viešojo sektoriaus atstovais taip pat verčia atsargiai vertinti sumažėjusius kyšininkavimo lygius savivaldybėse bei gydymo įstaigose“, – tvirtino S. Muravjovas.
Jo teigimu, valdžiai svarbu priminti, ypač laukiant karantino atlaisvinimų, kad kyšininkauti nevalia.
„Kyšininkavimas – nesaugumo jausmo ir nepasitikėjimo viešuoju sektoriumi išraiška. Tikėtina, po karantino atlaisvinimų daug kas suskubs tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Tai reiškia, kad aiškus sveikatos apsaugos ir savivaldos lyderių priminimas, jog kyšininkauti nevalia, tampa kaip niekad svarbus“, – sakė TILS vadovas.
Jis taip pat teigė, kad būtina geriau įtraukti gyventojus į antikorupcinę veiklą.
„Turime permąstyti, kaip įgalinti gyventojus, juk jie yra Lietuvos šeimininkai. Nors pusė jų žino, kur kreiptis, norinčių pranešti apie korupciją arba įsitraukti į antikorupcinę veiklą skaičiai krenta“, – teigė S. Muravjovas.
„Akivaizdu, jog „kova su korupcija“ vis dar yra deleguojama teisėsaugai, tačiau taip šios „kovos“ nelaimėsime. Būtent dėl to džiaugiuosi, jog vis dažniau akcentuojame skaidrumą, duomenų atvėrimą, žmonių įtraukimą į sprendimų priėmimą ir tokias iniciatyvas, kaip dalyvaujamasis biudžetas, kurio metu gyventojai patys sprendžia, kaip paskirstyti dalį savivaldybės lėšų. Šiuo metu tai daro jau kas ketvirta savivaldybė, laukiu, kol įsitrauks visos šešiasdešimt“, – sakė jis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį paskelbė, kad kyšį davusių gyventojų mažėja, tačiau atsiranda daugiau manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas.
Tai rodo tarnybos inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus sakė, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio bei korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad būtina ryžtingiau imtis priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje bei užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą.
Anot jo, šiuo klausimu „itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo“.
STT pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.
STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ pernai lapkritį – šių metų sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai.
-
Už medikų pacientams įsiūlytus preparatus farmacijos bendrovė atsilygindavo kyšiais 7
Atskleidė korupcijos schemą
Atliekant šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą apklausta per 1 100 asmenų ir surinkta duomenų, kad gydytojams papirkti nuo 2014 m. iki 2015 m. pradžios kyšiams farmacijos bendrovė galėjo skirti daugiau kaip 74 tūkst. eurų. Iš viso šioje byloje, atskleidžiančioje skirtinguose Lietuvos miestuose veikusią nusikalstamą korupcijos schemą, buvo 138 įtariamieji, iš jų 124 – medikai, 13 farmacijos bendrovės vadovų ir darbuotojų bei vienas juridinis asmuo. Įtariama, kad bendrovės darbuotojai veikė organizuotoje grupėje.
Dabar šioje byloje liko dvylika įtariamųjų dėl stambaus masto korupcinių nusikalstamų veikų: vienuolika fizinių asmenų ir viena farmacijos bendrovė. 80 gydytojų ir penkiems farmacijos bendrovės "Valentis Pharma" darbuotojams savo kaltę pripažinus, procesiniai sprendimai jų atžvilgiu priimti anksčiau. Šie medikai už kyšius iš "Valentis Pharma" savo pacientams įsiūlydavo, o vėliau ir suleisdavo šios kompanijos sąnarių skausmui gydyti skirtus preparatus. Iš anksčiau pasibaigusių bylų medžiagos aiškėja, kad gydytojai gaudavo atlygį už "Versan Fluid" ir "Versan Fluid Uno" įsiūlymą. Šiuos "Valentis Pharma" brangius preparatus medikai savo pacientams skirdavo ignoruodami panašią pagal sudėtį produkciją, platintą bendrovės konkurentų.
Generalinė prokuratūra šiam ikiteisminiam tyrimui buvo sudariusi specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių pareigūnų tyrimo grupę. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo teigimu, korupcinė schema buvo tokia: "Minėtos bendrovės vadybininkai turėdavo susitikti su savo aptarnaujamų regionų gydytojais ir susitarti su jais, kad pastarieji rekomenduotų savo pacientams įgyti minėtos bendrovės platinamą produkciją."
Šioje byloje proceso dalyviai jau yra sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas.
Skirtingo dydžio kyšiai
Jei pacientai minėtus farmacijos bendrovės preparatus įsigydavo, medikams būdavo atsilyginama kyšiu. Kyšio sumos priklausė nuo trijų dalykų. "Visų pirma, tai priklausė nuo parduodamos produkcijos kainos, antra – nuo kiekio, kiek to produkto būdavo parduota, ir nuo to, kokiu būdu būdavo parduodamas medicinos preparatas. Pigesnis preparatas būdavo parduodamas už 140–150 litų (40–43 eurus – red. past.), už tą pigesnį vieną parduotą preparatą būdavo perduodamas nuo 50 iki 80 litų (14–23 eurų) kyšis, o už brangesnį – nuo 250 iki 350 litų (72–101 euras)", – skaičiavo A.Karpalovas.
Ikiteisminiai tyrimai prieš savo kaltę pripažinusius 80 gydytojų ir penkis farmacijos bendrovės darbuotojus baigti anksčiau. "Jei įtariamasis pripažįsta savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu, yra galimybė tą tyrimą baigti nelaukiant, kol bus baigta visa byla. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas baigiamas pagal laidavimą – laiduotojas sumoka tam tikrą sumą pinigų. Jei asmuo pripažįsta kaltę, bylos nagrinėjimas teisme nevyksta, ir visas procesas baigiamas anksčiau", – sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė.
Prisipažinusiųjų atžvilgiu priėmus procesinius sprendimus ir jiems įsigaliojus, kyšių sumos buvo konfiskuotos, skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat skirtos baudos. Šioje byloje proceso dalyviai jau yra sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija farmacijos bendrovei yra pateikusi ieškinį dėl didesnės nei 39 tūkst. eurų sumos.
Kaltę pripažįsta ne visi
Dabar ikiteisminis tyrimas baigtas septynių bendrovės atstovų ir keturių gydytojų atžvilgiu. Prokuratūros atstovų teigimu, didžioji jų dalis savo kaltės nepripažįsta. Pasiteiravus, ar jų atžvilgiu surinkta mažiau įrodymų nei tų asmenų, kurie anksčiau pripažino savo kaltę, G.Petkuvienė atsakė: "Jei įrodymų nebūtų, ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nebūtų baigiamas. Įrodymų yra surinkta pakankamai, tiesiog tokia tų asmenų pozicija – jie savo kaltės nepripažįsta."
Šioje byloje juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei yra pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Septyniems farmacijos bendrovės atstovams pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir daliai jų – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, 4 gydytojams – pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, už papirkimą – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, kyšininkavimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Kol kas neaišku, kada ši byla pasieks teismą. "Šiuo metu proceso dalyviai susipažįsta su tyrimo medžiaga. Tai padaryti jie gali iki gruodžio vidurio, tačiau šis laikas gali būti pratęstas. Paskui prokuroras rašys kaltinamąjį aktą, visa tai užima laiko", – aiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Pasak jos, nereikėtų stebėtis, kad ikiteisminis tyrimas truko šešerius metus. "Korupcinio pobūdžio arba finansinių machinacijų bylų su sudėtingomis pinigų vaikščiojimo schemomis ikiteisminiai tyrimai paprastai trunka labai ilgai. Tai buvo didelis, solidus, reikšmingas tyrimas, tačiau ne vienas didžiausių", – sakė prokuratūros atstovė.
Farmacijos kompanijos "Valentis Pharma" atstovai savo pozicijos nepateikė – į jiems nusiųstus klausimus per keturias darbo dienas neatsakė.
-
V. Sutkus: jokių kyšių niekam nesu davęs, nei juos ėmęs 34
„Jokių kyšių niekam nesu davęs, nei ėmęs“, – trečiadienį po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio žurnalistams sakė jis.
Teismas netenkino prokuroro prašymo suimti V. Sutkų.
Pasak jo gynėjo Giriaus Ivoškos, jam turėtų būti skiriama švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat, gali būti apribota teisė bendrauti su tam tikrais asmenimis.
„Kaip mums teigė prokuroras, bus paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (...) Nutarime skirti šią kardomąją priemonę, gali būti nustatytas, atskiroje dalyje, įpareigojimas nebendrauti su tam tikrais asmenims. Ar jis bus, su kuo bus, mes dar nežinome. Mes tik pamatę patį tekstą žinosime, kas ten yra nurodyta, ar yra draudimas bendrauti su kažkuo ar nėra“, – sakė G. Ivoška.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas tvirtino sulaukęs įtarimų dėl savo, kaip konfederacijos vadovo ir kaip konsultanto veiklos.
„Reikia pripažinti, kad šiandien jaučiuosi geriau negu vakar. Liūdnas dalykas yra tai, kad, kaip paaiškėjo, tiek mano atveju, tiek kolegos Manto (Zalatoriaus – BNS) atveju, yra buvę ir kitų atvejų, atstovauti verslui ir būti verslo organizacijos vadovu šiandien Lietuvoje jau darosi fiziškai pavojinga“, – teigė V. Sutkus.
„Kalba eina apie mano visuomeninę veiklą. Vienas iš kaltinimų skamba taip, cituoju dabar iš atminties: V. Sutkus, vykdydamas nusikalstamą veiką, rinko neigiamą informaciją apie tuometinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir tą informaciją platino per spaudos konferenciją ir kitais būdais“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
V. Sutkus pripažino ne kartą išsakęs kritiką R. Masiulio atžvilgiu, tačiau teigė informacijos apie jį nerinkęs, tik analizavęs Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą.
„Manau, kad tai požiūrio dalykas. Tai turbūt galima laikyti atitinkančiu tiesą dalyku todėl, kad iš tikrųjų esu pasisakęs ne kartą kritiškai tiek apie paties Roko Masiulio, tiek apie jo paskirtų žmonių veiklą, kaip netinkamą vadybą, kaip nesugebėjimą panaudoti asignavimų, kaip su tuo susijusią blogą tam tikrų įmonių, kurios užsiima infrastruktūros statyba, blogą ekonominę būklę, aš esu tai išsakęs, bet tai buvo objektyvūs duomenys. Taip, jie nepalankūs ponui Masiuliui“, – sakė V. Sutkus.
Aš apie Masiulį informacijos nerinkau, aš analizavau duomenis apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, tokių kaip Kelių direkcija, veiklą, biudžeto vykdymą ir panašius dalykus.
„Aš apie Masiulį informacijos nerinkau, aš analizavau duomenis apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, tokių kaip Kelių direkcija, veiklą, biudžeto vykdymą ir panašius dalykus. Tai būtent apie veiklą ministerijos, o ne apie poną Masiulį“, – teigė jis.
Jo teigimu, informacija buvo renkama dėl „blogos situacijos šiame sektoriuje“.
„Todėl, kad buvo susidariusi bloga situacija šiame sektoriuje. Tai yra Susisiekimo ministerijos valdomame sektoriuje, įmonės dėl to pateko į blogą ekonominę padėtį, buvo atleidinėjami darbuotojai ir tai yra mūsų nariai. Pavyzdžiui, asociacija „Lietuvos keliai“ yra mūsų nariai ir jie yra irgi ne kartą pasisakę apie blogą sektoriaus būklę“, – tvirtino V. Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui atstovaujantis advokatas Girius Ivoška sakė, kad teisė kritikuoti politikus yra įtvirtina Konstitucijoje, o persekiojimas už kritiką yra draudžiamas.
„Iš tikrųjų, teisė kritikuoti yra laiduojama Konstitucijos 33 straipsniu. To straipsnio antros dalies antrame sakinyje yra parašyta, kad draudžiama persekioti už kritiką“, – pabrėžė G. Ivoška.
„Šiuo atveju aš sakyčiau, kadangi yra formuluotė, kad ta informacija kenkė politinei dalykinei reputacijai, tai klausimas yra toks, jeigu politikas yra kritikuojamas, mes kalbam ne apie kažkokį šmeižtą, ne apie pramanytus, sukurptus dalykus, ne kažkokį asmeninio pobūdžio brovimąsi į privatų gyvenimą. Mes kalbame apie ministerijos veiklos analizę, statistikos analizę, sektoriaus. Jeigu už tą sektorių yra atsakingas politikas, tai jo kritika yra laiduojama Konstitucijos. Mes manome, kad kriminalizuoti kritiką yra antikonstituciška“, – teigė jis.
Klausiamas apie teisėsaugos minėtus 400 tūkst. eurų, kurių kilmė yra nustatinėjama, V. Sutkus teigė nieko apie tokias pinigų sumas nežinantis ir sakė, kad jo namuose teisėsauga rado mažiau nei 10 tūkst. eurų.
„Nežinau, apie kokius 400 tūkst. eurų eina kalba (...) Namuose šiek tiek rasta pinigų. Mažiau negu 10 tūkst. eurų“, – teigė jis.
„Ta suma, kuri minėta žiniasklaidoje, mes jos pranešime apie įtarimus neįžvelgiame. Nesuprantu apie ką kalbama, kai minima šita suma“, – pritarė ir advokatas G. Ivoška.
Daugiau informacijos apie ikiteisminį tyrimą, V. Sutkui atstovaujantis advokatas sakė galėsiantis suteikti vėliau ir tvirtino, kad kai kurie įtarimai jo ginamajam yra suformuluoti labai abstrakčiai.
„Kol kas aš manau, kad į detales mes galėsim leistis tiek apklausų metu, tiek pokalbiuose su žiniasklaida, tuomet kai tyrimas pasistūmės į priekį“, – teigė G. Ivoška.
„Nes gal aplinkybės keisis, kai kas yra ten labai suformuluota abstrakčiai, tai yra pasakyta, pavyzdžiui, Seimo nariai, vardų pavardžių nėra, kaip tą paaiškinti. Mes laukiam kažkokių tikslesnių duomenų, kad žinotume, kiek tiksliai norima mūsų paklausti ikiteisminio tyrimo metu“, – sakė jis.
V. Sutkus sakė buvęs sulaikytas savo sodyboje ir teigė teisėsaugai atidavęs visus prašomus dokumentus.
„Aš STT atidaviau geranoriškai visus dokumentus, kurių jie prašė“, – tvirtino jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas teigė ir toliau einantis šias pareigas, tačiau pabrėžė, kad sprendimas dėl jo ateities priklauso konfederacijos nariams. Jo teigimu, šis sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.
„Kol kas nesu gavęs jokių apribojimų, tai čia priklausys nuo konfederacijos narių, aš esu renkamas“, – sakė V. Sutkus.