STT užsakymų įmonės „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus kyšį tvirtino davę 9 proc. respondentų, per penkerius metus – 23 procentai.

Pasak STT, šis rodiklis yra mažiausias nuo stebėsenos pradžios – 2005 metų.

Tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto, t.y. tuomet kyšį per pastaruosius metus nurodė davę ketvirtadalis visų apklaustų gyventojų.

Naujausiame tyrime kyšį dažniau nurodė davę 61 metų ir vyresnio amžiaus respondentai (12 proc.), rečiau – 18–35 metų amžiaus grupės respondentai (5 proc.).

Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 procentas.

Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas – ši dalis, lyginant su pernai, išaugo 10 proc. punktų. Taip pat mano beveik kas antras įmonės vadovas (44 proc.) bei kas ketvirtas valstybės tarnautojas (24 proc.).

Pasak tyrimo, daugiau nei pusė gyventojų teigia, kad galėtų duoti kyšį: beveik du iš dešimties apklaustųjų tvirtino, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas, dar keturi iš dešimties pažymėjo, kad tai priklausytų nuo aplinkybių.

Pasak tyrimo, daugiau nei pusė gyventojų teigia, kad galėtų duoti kyšį: beveik du iš dešimties apklaustųjų tvirtino, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas, dar keturi iš dešimties pažymėjo, kad tai priklausytų nuo aplinkybių.

Kyšį, susiklosčius aplinkybėms, pasak STT, duotų ketvirtadalis įmonių vadovų, 15 proc. valstybės tarnautojų.

Taip pat tik kiek mažiau nei penktadalis gyventojų tvirtino, jog susidūrę su korupcija apie ją praneštų, šie rodikliai didesni tarp vadovų ir tarnautojų.

STT direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio bei korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad būtina ryžtingiau imtis priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje bei užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Anot jo, šiuo klausimu  „itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo“.

„Tikimės, kad šiuo metu rengiama Nacionaline korupcijos prevencijos darbotvarke, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu, „Skaidrumo akademijos“ ir kitomis iniciatyvomis padėsime ne tik sukurti korupcijai atsparią aplinką, bet ir paskatinti gyventojus netoleruoti korupcijos bei pranešti apie tai atsakingoms institucijoms“, – sako STT vadovas.

Didžiausia rizika – sveikatos sektoriuje

STT pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.

Tarnyba taip at atkreipia dėmesį, kad nepaisant mažėjančios tiesioginės kyšininkavimo patirties, korupcija suvokiama kaip rimta problema Lietuvoje.

Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.), 5-oje vietoje – gyventojai (35 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.).

Vertindami, ar korupcija kliūtis veikti verslui, taip nurodė du kartus mažiau – 15 proc. įmonių vadovų.

2020 metų duomenimis, visų trijų tikslinių grupių nurodytas labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats, kaip ir 2019 metais: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visuomenėje, kaip labiausiai paplitusios korupcijos formos, yra įvardijamos giminaičių ir bičiulių bei politinių partijų narių protegavimas.

Apie dešimtadalis gyventojų, įmonių vadovų bei penktadalis valstybės tarnautojų mano, kad sprendimai priimami skaidriai. Tačiau daugiau nei pusė įmonių vadovų ir tarnautojų tvirtino, kad sprendimų priėmimui ar teisės aktų leidybai buvo siekiama daryti įtaką ir teisėtais, ir neteisėtais būdais. Atitinkamai 16 ir 8 proc. jų tvirtino, kad įtaka buvo daroma neteisėtai.

Kaip neteisėti būdai daryti įtaką dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, o trečioje pozicijoje valstybės tarnautojų grupėje – politinių kampanijų ar partijų rėmimas, įmonių vadovų grupėje – finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.

Apie korupciją praneštų kas penktas gyventojas

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad pusė gyventojų ir du iš trijų įmonių vadovų žino, kur pranešti apie korupcijos atvejus, tačiau tai padarytų tik kas penktas gyventojas ir vienas iš keturių vadovų.

Valstybės tarnautojų grupėje devyni iš dešimties apklaustųjų nurodė žinantys, kur pranešti apie korupciją, jog tai padarytų, deklaravo kas antras. Vis dėlto, anot apklausos, tik penktadalis jau susidūrusiųjų su korupcija tarnautojų apie ją pranešė.

Pagrindinės priežastys, lemiančios nenorą pranešti apie korupciją, yra baimė nukentėti pranešus, taip pat įsitikinimas, kad pranešus, asmenys nebus nubausti, ir manymas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša.

STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“  pernai lapkritį – šių metų sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai.

Pasak policijos, 37 metų tyrėjas buvo atleistas penktadienį, nustačius, kad savo poelgiu jis pažemino pareigūno vardą.

Manoma, kad daugiau nei 17 metų darbo patirtį policijoje turintis vyras reikalavo kyšių iš seksualines paslaugas teikiančių asmenų, žadėdamas jų nepatraukti administracinėn atsakomybėn.

Tokius būdu jis pažeidė tarnybinės etikos principus bei veikė priešingai policijos uždaviniams ir interesams.

Kauno apskrities policijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus pareigūnai šiuo metu taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl gal kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo.

Buvusiam policijos tyrėjui jame yra pareikšti įtarimai, jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Apie pirminį, įtariama, nusikaltusio policininko sulaikymą ir nušalinimą nuo pareigų pranešta gruodžio viduryje.

Pasak Kauno apskrities policijos, Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus pareigūnai 1983 metais gimusį Alytaus policijos tyrėją laikinai sulaikė antradienį.

Manoma, kad beveik 17 metų darbo policijoje patirtį turintis pareigūnas tarnybos metu galėjo reikalauti kyšių iš seksualines paslaugas teikiančių asmenų už tai, kad jų nepatrauktų administracinėn atsakomybėn ir tokius kyšius priimdavo.

Ikiteisminiame tyrime pareigūnui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo, trečiadienį jis nušalintas nuo pareigų.

Pareigūnui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai pastebi, jog situacija dėl piliečių bandymo papirkti pareigūnus, kasmet gerėja.

Nors sakoma, kaip metus pradėsi, tokie jie ir bus, visgi, smagu, jog šįkart ši taisyklė nepasiteisino, mat 2020-uosius Klaipėdos apskrityje viena dama pradėjo kyšio siūlymu policijos pareigūnams – sausio 1 dieną, Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, pareigūnų sustabdyta 42 metų vairuotoja, kuriai nustatytas 2,84 prom. girtumas, siekdama išvengti atsakomybės, policijos pareigūnus papirkti bandė 100 eurų, tačiau atsidūrė areštinėje.

Viso per dešimt šių metų mėnesių dėl papirkimo Klaipėdos apskrityje pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, o štai pernai per tą patį laikotarpį dėl papirkimo buvo pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Apskritai, statistika rodo, jog kyšius dažniau siūlyti linkę vyrai, jiems paprastai atrodo, jog galima „vyriškai susitarti“, neretai kyšius siūlantys asmenys yra neblaivūs, galbūt tai sumažina jų atsakomybės už kyšio siūlymą suvokimą. Taip pat pastebima, jog neretai „susitarti“ norintys pažeidėjai policijos pareigūnams siūlo kelis ar net keliolika kartų didesnę kyšio sumą, nei baudos suma, kurią gautų už padarytą nusižengimą.

Žmonių nepakantumą korupcijai Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai skatina nuolat – kartu su socialiniais partneriais rengia įvairias prevencines antikorupcines priemones, tokias kaip „Švarus vairuotojas“ ar „Kyšis išpurvina“, apie korupcijos keliamas grėsmes, teisinę atsakomybę už kyšio siūlymą, būtinybę pranešti apie galimas korupcijos apraiškas pasakoja turgavietėse, kitose žmonių susiburti pamėgtose vietose. Daug dėmesio skiriama bendrauti su moksleiviais ir ugdyti jaunosios kartos nepakantumą korupcijai – šiemet vykęs 5–8 klasių moksleivių rašinių konkursas korupcijos prevencijos tema sulaukė itin didelio susidomėjimo – net trys iš dešimties prizinių vietų atiteko Klaipėdos apskrities mokyklų moksleiviams.

Užpernai liepą Vilniaus apygardos teismas bankroto administratoriui ir advokatui skyrė trejų metų laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui.

Abiem nuteistiesiems tuomet skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas ketveriems metams. Jie taip pat įpareigoti sumokėti po 950 eurų įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

L. Lobeckis taip pat buvo pripažintas kaltu ir dėl neteisėto disponavimo nedidelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Narkotinės medžiagos kratų metu buvo rastos jo automobilyje ir darbo vietoje.

STT Vilniaus valdybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Lobeckis ir A. Šukevičius, veikdami bendrininkų grupėje, pagal išankstinį susitarimą reikalavo iš bankrutuojančios įmonės buvusio direktoriaus didelės vertės – 15 tūkst. eurų – kyšio už teisminio proceso sustabdymą ir dalį reikalauto kyšio – 5 tūkst. eurų – priėmė.

Šis nuosprendis įsiteisėja nedelsiant, tačiau kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 16 proc. gydymo įstaigose per pastaruosius metus apsilankiusių respondentų vienaip ar kitaip neoficialiai atsiskaitė su medicinos personalu: 5 proc. apklaustųjų neoficialiai davė pinigų, 11 proc. davė dovanų.

2018 m. atsakydami į tuos pačius klausimus 10 proc. respondentų teigė davę medikams pinigų, 14 proc. –dovanų.

Kiekybinis Lietuvos gyventojų tyrimas buvo atliktas rugpjūčio 11-23 dienomis, siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę dėl sveikatos apsaugos.

Šioje byloje kaltinimai kyšininkavimu, papirkimu ir prekyba poveikiu pateikti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiai Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkei bei Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei Aušrai Mažonienei bei trims užsienio piliečiams.

Bylos nagrinėjimas iki šiol dėl techninių kliūčių buvo atidėtas du kartus, tad šiame posėdyje prokuroras Tomas Uldukis perskaitė kaltinamąjį aktą ir pagarsino bylos aplinkybes.

A. Mažonienė kaltinama priėmusi kyšius tam, kad neteisėtai veiktų ir teigiamai įvertintų mažiausiai aštuonių reikiamų žinių neturinčių užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tokiu būdu užsieniečiai galėjo gauti egzamino išlaikymo pažymėjimus, kurių reikia teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.

Prokuroro teigimu, 2017 metais A. Mažonienė priėmė 900 eurų kyšį už teigiamus šešių užsieniečių rezultatus, o 2018 metų pavasarį priėmė 500 eurų kyšį iš kitos šioje byloje kaltinamos moters tam, kad teigiamai įvertintų dviejų Baltarusijos piliečių egzaminus.

Ji taip pat kaltinama davusi 3,5 tūkst. eurų kyšį šiuo metu kalėjime bausmę atliekančiam anksčiau penkis kartus teistam Alfredui Grigučiui, kad šis paveiktų nenustatytus teisėsaugos pareigūnus tam,jog jie nutrauktų galimai vykdomą ikiteisminį tyrimą.

Pati A. Mažonienė kaltę visiškai pripažįsta ir teigė besigailinti dėl šios „didelės gėdos“.

„Labai gailiuosi dėl savo veiksmų, iš tikrųjų dėl savo labai rimtų klaidų, kurios labai daug kam pakenkė“, – teismo posėdyje sakė ji.

Kalbėdama apie savo paimtus kyšius, ji pasakojo, kad 2017 metais sutiko už 900 eurų padėti šešiems užsieniečiams išlaikyti egzaminą jame nedalyvaujant. Ji sakė dėl sumos nesitarusi, tiesiog tokią gavusi voke iš tarpininkavusio asmens. Kadangi asmenys egzamine nedalyvavo, ji sakė duomenis į kompiuterį suvedusi pati.

Pasakodama apie antrąjį epizodą, A. Mažonienė tvirtino, kad kita šioje byloje kaltinama moteris atėjo į jos kabinetą Pagirių gimnazijoje ir paprašė pagalbos dėl dviejų egzaminą laikančių užsieniečių.

„Kovo mėnesį atvyko J. P. , mes su ja nebuvome taręsi konkrečiai dėl ko. Ji atvykusi paprašė pagalbos trims asmenims, dvi pavardes čia aš dabar girdėjau, o vienos tikrai nepamenu, ir įteikė 500 eurų. Ji tiesiog paprašė pagalbos, kad kai atvyks į egzaminą, jiems būtų galima išlaikyti“, – pasakojo A. Mažonienė.

Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad asmenys į egzaminą neatvyks, todėl A. Mažonienė sakė pinigus grąžinusi juos davusiai moteriai.

„Tai sužinojus man labai palengvėjo, vadinasi, neturėjau įvykdyti savo pažado“, – sakė teisiamoji.

A. Mažonienė pasakojo niekada neieškojusi „galimybių kažką paveikti, kažką papirkti“, tačiau pas ją apsilankė A. Grigutis, jis papasakojo, kad dėl jos veiklos vykdomas tyrimas ir sakė galintis padėti užkirsti kelią jo vystymui. Vyras pasakojo padedantis vienam egzaminą anksčiau laikiusiam užsieniečiui.

„Tikriausiai būtų gerai, kad ši diena išvis būtų neišaušus. Jo kalba buvo labai gąsdinanti – apie galimas represijas, apie galimą tyrimą. Pasakojo labai ilgą istoriją apie įvykius Kaune, minėjo vardus, pavardes ir viskas sukosi apie tą užsienietį“, – pasakojo buvusi gimnazijos direktorė.

Teismui ji teigė labai išsigandusi šios situacijos ir sutikusi priimti A. Grigučio siūlomą pagalbą. Anot jos, vyras jai pasiūlė užtikrinti, kad „Kaunas medžiagos neperduotų Vilniui“ ir pasakė, jog tam reikia 3 tūkst. eurų.

„Jau tada mano smegenys veikė tik viena kryptimi, iš kur gauti tokią sumą. Buvau paskolinusi vaikams pinigų, juos atsiėmiau. Tada pridaviau į lombardą auksinius papuošalus ir surinkau tą sumą“, – pasakojo teisiamoji.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 metų gegužę per tris dienas A. Mažonienė A. Grigučiui perdavė 3,5 tūkst. eurų – 1,5 tūkst. eurų prie jos namų, 1 tūkst. eurų prie gimnazijos ir 1 tūkst. eurų vienoje sostinės gatvių.

Pats A. Grigutis teisme teigė pinigus priėmęs tam, kad grąžintų juos vienam užsieniečiui, kuris patyrė išlaidų, nes Migracijos departamente negavo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.

Jis sakė neketinęs paveikti teisėsaugos pareigūnų ir aiškino, kad pinigų reikėjo kelionėms į Kauną bei anksčiau minėtam užsieniečiui. Jis sakė, kad Turkijos pilietis sumokėjo pusantro tūkstančio eurų už išlaikytą egzaminą, tačiau leidimo gyventi negavo, todėl pinigus reikėjo grąžinti.

A. Grigutis aiškino apie „specialiųjų tarnybų vykdomus Kriminalinės žvalgybos ir Operatyvinės veiklos veiksmus“ sužinojęs iš draugo, kuris dirba „antiteroristinėje organizacijoje Londone“. Kokius tiksliai veiksmus ir kas atlikinėjo, jis negalėjo papasakoti. Savo kaltę jis pripažįsta iš dalies.

Šiame procese taip pat kaltinama Lietuvoje gyvenanti moteris, kuri anksčiau minėtame epizode A. Mažonienei perdavė 500 eurų dėl teigiamų egzaminų rezultatų. Kyšį ji davė ir dar vienai Pagirių gimnazijos mokytojai. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ji istorijos mokytoja dirbančiai moteriai davė 20 eurų kyšį.

Ši moteris taip pat kaltinama priėmusi 150 eurų iš anksčiau Lietuvoje ir Latvijoje žaidusio futbolininko, kad padėtų jam išlaikyti egzaminą. Savo kaltę moteris visiškai pripažįsta.

Byloje kyšio davimu kaltinami du užsieniečiai, vienas jų šiuo metu yra Baltarusijoje, savo kaltės nepripažįsta.

Nuotoliniu būdu byloje dalyvaujantys vyras sakė teisiamos moters nepažįstantis, apie egzaminą su ja nekalbėjęs ir pinigų jai neperdavęs.

Jis aiškino egzamino neplanavęs laikyti, tik ketinęs lankyti kursus ir galbūt ruoštis egzaminams.

Anksčiau Lietuvoje ir Latvijoje futbolą profesionaliai žaidęs kamerūnietis savo kaltę šioje byloje pripažįsta. Jis teigė tarpininkavusiai moteriai perdavęs 500 eurų, kad ši užtikrintų jam teigiamus egzamino rezultatus, tačiau vėliau persigalvojęs ir nusprendęs egzamino nelaikyti.

„Tuo laikotarpiu aš savęs klausinėjau ar tai, ką darau, man tikrai reikalinga ir aš neatvykau. Aš atsisakiau laikyti egzaminą ir paprašiau grąžinti tai, ką buvau davęs“, – per vertėją sakė prancūziškai kalbantis vyras.

Pirmadienį teismas nebaigė kaltinamųjų apklausos, dar liko apklausti dviem kyšio perdavimams tarpininkavusią moterį ir kyšio davimu kaltinamą baltarusę.