Teismo posėdyje dalyvavo visi kaltinamieji. Posėdžio pradžioje kaltinamasis V. B. pateikė prašymą dėl teisėjo Martyno Galvičiaus nušalinimo.

Kaltinamasis nurodė, kad šis teisėjas 2017 metais priėmė nutarimą jo administracinėje byloje, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendimą panaikino.

Anot V. B., jam kelia abejonių, ar teismas priims nešališką sprendimą šioje baudžiamojoje byloje. Mat teismas nuolat užklausdavo gydymo įstaigas dėl jo darbingumo.

Teismas nurodė, kad kaltinamojo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjas pabrėžė, kad 2016-2017 metais, nagrinėjant administracinę bylą, buvo siekiama išsiaiškinti dėl asmens galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, nes teismui buvo pateikiami neinformatyvūs prašymai dėl posėdžių atidėjimo. Teismas netenkino kaltinamojo pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo M. Galvičiaus nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuroras Andej Mirnyj pagarsino kaltinamąjį aktą. Šeši asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas. 61 metų gydytojas K. D. kaltinamas už medicininę konsultaciją iš pacientų paėmęs kyšį - du kartus po 20 eurų. Vieną kartą kaltinamasis paėmė ne daugiau nei 20 eurų už medicininę konsultaciją, kuri buvo reikalinga dėl paciento darbingumo lygio vertinimo. Du gydytojo K. D. pacientai (66 metų V. Z ir 40 metų I. A.) šioje byloje taip pat yra kaltinamieji.

Kiti trys asmenys (V. B., S. Š. ir S. K.) kaltinami kyšius davę kitam gydytojui E. J., kurio atžvilgiu byla išskirta.

61 metų V. B. kaltinamas davęs nenustatytos vertės kyšį už tai, kad gydytojas E. J. išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą ir paruoštų dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

55 metų kaltinamasis S. Š. tarėsi su gydytoju E. J., prašydamas pradėti ruošti jo sutuoktinės medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Kaltinamasis susitarė duoti 600 eurų kyšį.

78 metų kaltinamasis S. K. kaltinamas gydytojo papirkimu ir sukčiavimu. Kaltinamasis, sužinojęs, kad jam nustatyti specialieji poreikiai davė 50 eurų kyšį gydytojui E. J. už tai, kad jis žinodamas, kad kaltinamajam S. K. nebuvo nustatyti specialieji poreikiai ir sveikata nepablogėjusi, suklastojo siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, todėl kaltinamajam nepagrįstai buvo išmokėti 1 323,56 euro.

Pasak teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Nijolės Damulės, teismas numatė kitas teismo posėdžių datas: spalio 24 d., lapkričio 25 d. ir gruodžio 6 d.

Vytautui Pamakščiui už kyšininkavimą ir dokumentų klastojimą skirta 24 tūkst. eurų bauda.

V. Pamakštys dirbo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus vadovu.

Bylos duomenimis, mėsa ir žuvis, kurioje buvo aptinkama listerijų, salmonelių, parazitų ir jų lervų, dokumentuose tapdavo švari, o instituto vadovas už tai sulaukdavo dovanų.

Teismas nutarė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti tuo metu „Giraitės vandenyse“ dirbusį Alvydą Mikalauską ir bylą nutraukti bei paskirti jam sumokėti 1 tūkst. eurų sumą į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Likusiųjų penkių nuteistųjų skundus nuspręsta atmesti.

Už naudojimąsi V. Pamakščio paslaugomis „Nemateko“ atstovė Auksė Butkevičiūtė, „Kaišiadorių agrofirmos“ atstovė Vilma Žilinskienė ir „Norvelitos“ atstovė Donata Grikšaitė nubaustos 753 eurų dydžio baudomis.

Verslininkui Algaudui Poderiui skirta 6,7 tūkst. eurų bauda.

Gaudavo maisto už palankų sprendimą

Kelių skirtingų mėsos ir žuvies gaminiais prekiaujančių bendrovių atstovai sutardavo su V. Pamakščiu, kad būtų pakoreguoti nepalankūs tyrimų rezultatai.

Įmonės „Kaišiadorių agrofirma“ apskaitininkė ir kokybės vadovė V. Žilinskienė byloje pripažinta kalta, kad bendrovės produkcijos kontrolinių mėginių pavyzdžiuose radus draudžiamų bakterijų, siekė, jog ši informacija nebūtų įrašyta dokumentuose.

Instituto vadovas iš V. Žilinskienės sulaukė lauktuvių: dviejų kilogramų svorio kiaulienos nugarinės, pusantro kilogramo kiaulienos sprandinės ir trijų kilogramų kiaulienos kumpio, vertų 20 eurų.

Byloje taip pat nustatyta, kad žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ kokybės vadovės A. Butkevičiūtės prašymu V. Pamakštys pavaldiniams nurodė pakoreguoti tyrimų rezultatus ir neįrašyti, kad bendrovės pateiktų gaminių kontrolinių mėginių pavyzdžiuose rasta listerijos ir salmonelių.

Vėliau jis, teisėsaugos duomenimis, iš A. Butkevičiūtės gavo krepšį su 3,7 kilogramo karštai rūkytos kiaulienos mentės – 15 eurų vertės kyšį.

Klastojami buvo ir žuvų tyrimų rezultatai, jose radus parazitų, jų lervų. Už tai V. Pamakštys iš bendrovės „Norvelita“ gamybos ir kokybės vadovės Donatos Grikštaitės, bylos duomenimis, gavo 410 gramų svorio lašišos filė, kurios vertė – daugiau kaip šeši eurai.

V. Pamakštys pripažintas kaltu, kad už neteisėtą atlygį susitarė užtikrinti, jog mažos vertės viešąjį pirkimą laimėtų reikiamas tiekėjas. Jis parūpino, kad A. Poderio vadovaujama įmonė būtų paskelbta laimėtoja.

Visi įmonių atstovai ir V. Pamakštys savo kaltę neigė.

Tačiau kaltę šioje byloje visiškai pripažino Aušra Kasulaitienė – šio instituto specialistė, V. Pamakščio pavedimu klastojusi duomenis. Ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pasak portalo, Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje nurodyta, kad A. Kairys bent 7-10 kartų buvo susitikęs su koncerno atstovu, kai teisme buvo nagrinėjama byla dėl „MG Baltic“ priklausančios Šilutės etanolio gamybos įmonės „Biofuture“. Ši įmonė kaltinta užteršusi Šyšos upę, tačiau teismo sprendimu buvo išteisinta.

A. Kairys, tuo metu vadovavęs Klaipėdos Regiono aplinkos apsaugos departamentui, be kita ko nepasinaudojo galimybe inicijuoti civilinę bylą dėl žalos išieškojimo.

Šių metų liepos pabaigoje, jau antrojo pokalbio su VSD metu, prieš atliekant poligrafo tyrimą, A. Kairys pripažino iš koncerno atstovų gavęs dovanų knygą ir butelį degtinės „Stumbras“. Jis taip pat užsiminė anksčiau gavęs pinigų vokeliuose iš verslininkų, ūkininkų, dažniausiai – po 30-60 eurų. Pats A. Kairys sako vokelius su pinigais sunaikinęs.

VSD konstatavo, kad A. Kairys nuslėpė faktus apie neteisėtą naudą, ryšių su „MG Baltic“ atstovu dažnį, darytą poveikį, gautas dovanas ir lėšas, o dėl nustatytų asmens savybių „kyla pagrįstos abejonės, ar tokiam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota“.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada dėl situacijos pirmadienį susitikti su Aplinkos apsaugos departamento vadovu Vaidu Laukiu. Jis pabrėžė, kad aukščiausiuose vadovų pozicijose turi dirbti „nepriekaištingos reputacijos pareigūnai“.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje maždaug per tris 2017 metų pavasario ir vasaros pradžios mėnesius užfiksuotos kelios dešimtys kyšių davimo atvejų. Matyt, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai buvo sumontavę slaptas vaizdo stebėjimo kameras.

Antradienį Klaipėdos apygardos teismas pradėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje kaltinamaisiais vadinami du NDNT skyrių vadovai, keli žemesnes pareigas ėję darbuotojai ir būrys kyšius davusių interesantų.

Žmonės, norėję nepagrįstai gauti neįgalumą patvirtinančius dokumentus arba greičiau ir be problemų juos gauti ketinę nesveiki asmenys dažniausiai bendraudavo su Dokumentų registravimo skyriaus vedėja Regina Intiene.

Ši moteris, pasak kaltinamosios išvados, perduodavo tik dalį gautų pinigų skyrių vedėjams gydytojams Olgai Kulik ir Mindaugui Gyliui. Likusius moteris pasilikdavo sau.

Kaip teigė Klaipėdos apygardos prokuroras Aivaras Velutis, kai kurie klientai sulaukdavo užuominų, kad jų brukama suma yra pernelyg maža, tad jie netrukus atnešdavo daugiau eurų.

Iš kaltinamosios išvados akivaizdu, kad moteris sau pasilikdavo ne mažiau nei pusę interesantų kyšių. Kokiu principu buvo nustatoma kyšio suma, prokuroras neatskleidė.

Kai kuriais atvejais tarpininkavimo imdavosi kiti, žemesnes pareigas ėję tarnyboje darbuotojai. A. Velutis prasitarė, kad didžioji dalis kyšius davusių pacientų, priremti įrodymų, prisipažino ir buvo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Dar viena moteris ikiteisminio tyrimo metu buvo neapsisprendusi, kaip pasielgti, ir tik teisme paprašė ją atleisti nuo atsakomybės tokiu pat būdu.

Tie, kas nesutiko pripažinti kaltės, yra teisiami. Tarp jų yra ir vienos Klaipėdos prokuratūros prokurorės buvęs sutuoktinis.

Dalis kyšininkų buvo sveiki žmonės, bet jiems nedaug trūko iki pensinio amžiaus. Matyt, nebeturėdami galimybės dirbti, jie sugalvojo, kad gali iki pensijos gauti neįgaliojo pašalpą, todėl paprašė tarnybos darbuotojų „pagalbos“.

Kiti yra tikrai neįgalūs ir pinigus duodavo, kad neįgalumo procentas jiems būtų nustatytas be problemų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, pakartotinai įvertinusi kaltinamųjų priimtus sprendimus, dalį jų panaikino.

Įdomu, kad kaltinami korupcija tarnybos darbuotojai yra panašaus amžiaus kaip interesantai, kuriems nustatydavo nedarbingumą iki to laiko, kai jiems ateis laikas tapti pensininkais.

Gydytojai pripažino tik dalį kaltinimų. Didžiausi mūšiai teisme kils, kai prokuroras paprašys konfiskuoti gydytojų turtą. Mat esama nemenko oficialiai gautų pajamų ir turimo turto neatitikimo. Vakar vyko pirmasis teismo posėdis.

Skaičiai:

Byloje kaltinami 11 asmenų,

4 jų dirbo NDNT,

kiti 7 kaltinami davę kyšius,

dar 42 asmenys atleisti nuo atsakomybės už papirkimą, nes kaltę pripažino,

jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų,

dar du kaltę pripažinę asmenys nubausti 3,8 tūkst. ir 5320 eurų baudomis.

Muitinės departamento Imuniteto tarnybos viršininkas Arūnas Pupeikis davė parodymus byloje, kurioje prieš teismą stojo visa posto pamaina, dirbusi Vilniaus pakraštyje.

Penki buvę muitininkai kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės turtinės naudos.

„Vaidotų geležinkelio poste dirbantys pareigūnai už Muitinės procedūrų įforminimą prašydavo neteisėto atlygio. Taip pat mokama už tai, kad nebūtų tikrinamas prekių kiekis, svoris, būtų plombuojama be muitinės pareigūnų dalyvavimo“, – Vilniaus apygardos teisme kalbėjo A. Pupeikis.

Pasak jo, tyrimas dėl galimų nusikaltimų 2014-2016 metais prasidėjo sulaukus anonimo skambučio.

„Anonimas nupiešė schemą, o mes pažingsniui rinkome pilną neteisėtos veiklos paveikslą“, – teismui liudijo A. Pupeikis.

Anot A. Pupeikio, anonimas įvardino tarpininkus, firmas, muitininkų pavardes, atskleidė savaitines pinigų rinkimo schemas.

„Pagal pareikštus kaltinimus nuo 2014 metų liepos iki 2016 metų vasario mėnesio kaltinamieji galėjo rinkti pinigus iš muitinės tarpininkų“, – trečiadienį BNS sakė prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Anot jo, kaltinamieji neteisėtu būdu, įtariama, įgijo apie 22 tūkst. eurų.

Byloje kaltinimai pateikti penkiems asmenims: Pavelui Brazauskui, Gražinai Kavaliūnienei, Vygantui Kručkui, Vidai Rauluškevičiūtei, Sigitai Žlabienei.

Kaip BNS sakė Muitinės departamento Komunikacijos skyrius vadovas Vitas Volungevičius, P. Brazauskas, G. Kavoliūnienė ir S. Žlabienė iš pareigų buvo atleisti, o V. Rauluškevičiūtė ir V. Kručkas nušalinti nuo 2016 metų vasario.

Baigiamosios kalbos byloje numatytos liepos pabaigoje.

Kyšius medikams vis dar duoda nemaža dalis pacientų. Dažniausiai kyšininkaujama didžiausiose respublikinėse ligoninėse.

Kas ketvirtas jų pacientas davė kyšį. Rajoninėse ligoninėse kyšį davė kas penktas pacientas.

"Atnešiau 10 rožių, Penkias duosiu seselei, penkias gydytojai", - sako su rožių puokšte atėjusi močiutė.

Tarp sulaikytųjų – teritorinio skyriaus vedėjas bei specialistai, BNS sakė STT atstovė Renata Endružytė.

BNS žiniomis, sulaikyti padalinio vedėjas Viktoras Alekna, specialistai Žaneta Zadorožnaja ir Aidas Kazėnas bei sekretorė Danutė Talalajevskaja.

Trečiadienį taip pat sulaikyti du asmenys, įtariami papirkimu.

Energetikos inspekcija trečiadienį paskelbė, kad bendradarbiaus su STT bei kitomis teisėsaugos institucijomis.

„Noriu pabrėžti, kad visi VEI tarnautojai privalo griežtai vadovautis jų darbą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ir įvertinti galimas korupcijos rizikas, o to nepaisantys yra atleidžiami iš darbo", – pranešime sakė VEI viršininką pavaduojantis Andrius Daščioras.

STT skelbia surinkusi pakankamai duomenų, apie organizuotoje grupėje veikusius VEI Klaipėdos skyriaus darbuotojus, kurie už dokumentų parengimą sistemingai priimdavo neteisėtus piniginius atlygius iš individualią veiklą vykdančių asmenų.

Trečiadienį atliekamos kratos įtariamųjų darbo ir gyvenamosiose vietose.

Pasak STT, įtariamųjų asmenų skaičius artimiausiu metu gali didėti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Garsūs ir turtingi

"Emmy" laureatė talentinga aktorė F.Huffman – ne vienintelė žvaigždė, dalyvavusi JAV švietimo sistemą supurčiusiame skandale. Tarp pusšimčio elito atstovų – ir jos kolegė Lori Loughlin, garsus Niujorko teisininkas Gordonas Caplanas iš tarptautinės juridinės firmos "Willkie Farr & Gallagher", milijonieriai maisto pramonės ir juvelyrikos įmonių, siuntų tarnybų ir televizijų, nekilnojamojo turto vystymo, draudimo kompanijų savininkai, garsūs medikai, vyndariai, samdomi garsių bendrovių vykdomieji direktoriai.

Neatsitiktinai skelbdamas sukčiavimo ir sąmokslo tyrimo kodiniu pavadinimu "Operation Varsity Blues" rezultatus prokuroras Andrew Lellingas prasikaltusiųjų sąrašą pavadino turtingųjų ir privilegijuotųjų katalogu.

Norėdami įtaisyti savo atžalas į prestižiškiausias JAV aukštąsias mokyklas, įtariamieji kyšiams išleido apie 25 mln. dolerių (22 mln. eurų). Būta atvejų, kai kyšis siekė net 6,5 mln. dolerių (5,8 mln. eurų).

Demaskuota schema vadinama didžiausio masto sukčiavimu dėl priėmimo į koledžus, kokį yra tyręs JAV teisingumo departamentas. Oficialiomis žiniomis, operacijoje dalyvauja net 300 pareigūnų. Tyrimą taip pat atlieka JAV vidaus pajamų tarnyba, nes kai kurie tėvai (tarp jų – ir F.Huffman) kyšius užmaskavo kaip labdaringas aukas.

Norėdami įtaisyti savo atžalas į prestižiškiausias JAV aukštąsias mokyklas, įtariamieji kyšiams išleido apie 25 mln. dolerių (22 mln. eurų).

Protingi per prievartą

Įtariama, kad F.Huffman, su aktoriumi Williamu H.Macy susilaukusi dviejų dukrų, davė 15 tūkst. dolerių (13 tūkst. eurų) kyšį, kad būtų pakoreguoti jos vyresnėlės SAT testo, laikomo stojant į JAV aukštąsias mokyklas, atsakymai.

Tuo metu Bekės vaidmeniu seriale "Pilna troba" išgarsėjusi L.Loughlin kartu su sutuoktiniu dizaineriu Mossimo Giannulliu nepagailėjo pusės milijono dolerių (apie 443,46 tūkst. eurų), kad judviejų dukrų biografijoje atsirastų sporto pasiekimų įrašai.

Kaip žinia, JAV universitetai ir elitiniai koledžai, net ir priimantys tik ypatingų akademinių pasiekimų turinčius jaunuolius, išskirtinius sporto gebėjimus laiko dideliu privalumu, todėl pastarieji padidina galimybes atsidurti studentų sąraše.

Nepaisant nepakankamų akademinių gebėjimų, L.Loughlin dukros vis tiek įstojo į Pietų Kalifornijos universitetą.

Atrodo, kad tėvams tikrai reikėjo pasistengti. Olivia Jade Giannulli – beveik 2 mln. "YouTube" kanale ir 1,3 mln. sekėjų socialiniame tinkle "Instagram" turinti influencerė, kuriai kosmetika ir rūbai visada rūpėjo labiau nei mokslai. Nė nesidrovėdama, socialiniuose tinkluose ji dūsavo, esą taip sunku mokytis, jei visiškai nerūpi, ką mokaisi, ir gyrėsi, kad ketverius metus, kuriuos teks praleisti universitete, ji ne studijuos, bet šėls vakarėliuose.

Duris į geidžiamą mokymo įstaigą Oliviai ir jos seseriai padėjo atverti tariami pasiekimai irklavimo srityje: abi merginos buvo įrašytos kaip vairininkės, o kaip įrodymai pateiktos nuotraukos, kuriose jos irkluoja treniruoklį.

Teigiama, kad būtent dėl šios istorijos ir buvo pradėtas tyrimas. Vienam iš dėstytojų įtarimų sukėlė L.Loughlin dukters nuotrauka ir įrašai biografijoje apie sporto pasiekimus, nors jis gerai žinojo, kad Olivia niekada nesportavo.

Kitas bylos liudininkas dalyvavo F.Huffman namuose vykusiame pasitarime su W.Singeriu ir įrašė pokalbį.

Gresia griežtos bausmės

Antradienį F.Huffman pasirodė Los Andželo teisme ir sumokėjusi 250 tūkst. dolerių (222 tūkst. eurų) užstatą buvo paleista. Kovo 29-ąją aktorė turės stoti prieš teismą Bostone. Trečiadienį įvyko L.Loughlin akistata su teisėjais: už milijono dolerių užstatą ji taip pat buvo paleista.

Sukčiavimu įtariami treneriai dirbo elitinėse įstaigose – Jeilio, Stanfordo, Džordžtauno, Veik Foresto, Teksaso, Pietų Kalifornijos universitetuose. Iš viso kaltinimai pareikšti 33 tėvams ir 13 trenerių bei kitų sukčiavimo schemoje dalyvavusių asmenų. Vienas jų – mokyklos Los Andžele direktorius, ACT testų administratorius, emigrantas iš Ukrainos Igoris Dvorskis.

Apie nusikalstamą sistemą sužinota tada, kai vienas buvęs Jeilio universiteto futbolo treneris pripažino kaltę ir padėjo surinkti įrodymus prieš kitus. Vėliau kaltę pripažino ir nusikalstamos schemos centre buvęs studijų konsultantas Williamas Singeris iš kompanijos "Edge College & Career Network" bei Stanfordo universiteto buriavimo treneris Johnas Vandemoeras.

Už aktyvią pagalbą studijų nevertų jaunuolių tėvams gresia kalėjimas iki 65 metų ir 1 mln. dolerių bauda.

Tyrėjų teigimu, dauguma garsenybių vaikų nežinojo apie vykdomas klastotes, todėl bent kol kas nebuvo apkaltinti. Kelios į schemą įtrauktos ugdymo įstaigos pranešė pradėjusios vidaus tyrimus ir skelbia peržiūrėsiančios stojimo procedūras, kad ateityje būtų galima išvengti tokių klastočių.

Į sukčiavimo schemą įsitraukusioms garsenybėms gresia ne tik sunkus teismo procesas, bet ir solidžios bausmės. Pavyzdžiui, F.Huffman, kartu su keliais kitais, apkaltintais sukčiavimo sąmokslu, gresia iki 20 metų kalėjimo bausmė.

Egzaminus laikė kiti

Prokurorų teigimu, JAV elito atstovai sandėriams su W.Singeriui leidosi nuo pat 2011 m. iki šių metų vasario. Jis pasirūpindavo, kad futbolo, buriavimo, teniso, vandensvydžio, tinklinio treneriai įtrauktų garsenybių sūnus ir dukras į perspektyvių sportininkų sąrašus. Tai, kad įstoję į universitetą ne vienas tokių talentų nė neparodydavo treniruotėse, įstaigų administracijai neužkliuvo.

Tyrėjai mini Jeilio universiteto moterų futbolo komandos vadovę, kuri už 400 tūkst. rekomendavo priimti merginą, nė karto net neišėjusią į futbolo aikštę. Už tarpininkavimą šiuo atveju W.Singeris galėjo gauti 1,2 mln. dolerių.

Tyrėjus stebina ne tik tai, kad dėl privilegijų savo vaikams garsenybės ryžosi rizikuoti savo reputacija: pretendentų biografijos būdavo klastojamos primityviausiu būdu. Pavyzdžiui, pateikiamos surežisuotos varžybų nuotraukos ar fotošopu sukurti montažai – reikalingo jaunuolio galva primontuojama prie tikrų sportininkų kūnų. Įžūlumas neturėjo ribų: dažnai būdavo naudojamos tiesiog internete rastos tikrų atletų nuotraukos.

Be to, W.Singeris garsenybėms patardavo pranešti, kad jų vaikai turi mokymosi sutrikimų, nes tokiu atveju pretendentams būdavo duodama daugiau laiko testams atlikti. Arba nurodyti, kad atžala negali kartu su kitais atlikti testo dėl šeiminių aplinkybių. Tuomet būdavo pasirenkama mokykla, kurių administraciją pažinojo W.Singeris ir kur jau būdavo sumokėta už tai, kad leistų pretendentams nusirašyti.

Be to, būta atvejų, kai kiti nusikalstamos schemos veikėjai perduodavo egzaminuojamiesiems teisingus atsakymus, ištaisydavo klaidas arba vietoj jų laikydavo egzaminus.

Sukčiai buvo išradingi: paprastai suklastoti egzaminai nebūdavo atlikti idealiai, nenorėta, kad jų rezultatas radikaliai skirtųsi nuo stojančiojo anksčiau atliktų testų.

Išskirtinių kasta

Skandalas išskirtinis ne tik dėl jame minimų garsenybių, bet ir kaip nauji argumentai seniai sklandančioms kalboms, esą įtakingų ir turtingų tėvų atžalos į prestižines ugdymo įstaigas patenka išskirtinėmis sąlygomis.

Dar 2007 m. Danielis Goldenas knygoje "Priėmimo kaina: Kaip valdantysis Amerikos elitas nusiperka vietas elitiniuose koledžuose ir kas paliekamas už durų" rašė, kad kai kurių garsenybių atžaloms, neturinčioms šansų sąžiningai susirungti su intelektu pranašesniais jaunuoliais, elitinių įstaigų durys prasiveria, kai tėvai paaukoja koledžams įspūdingas sumas ar suteikia tam tikrų paslaugų.

Žurnalistas spėjo, kad prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris į Harvardą įstojo tik dėl solidžios 2,5 mln. dolerių aukos, kurią universitetui skyrė Charlesas Kushneris. Būsimoji garsenybė buvo priimta, nors pasiekimai mokykloje toli gražu nebuvo nė vidutiniai.

Taip pat mažėja tvirtinančių, kad per penkerius metus korupcija išaugo. STT pastebi, kad nepaisant šių teigiamų tendencijų, silpnėja antikorupcinis potencialas, t.y. mažiau žmonių pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus.

Tai, kad pernai bent kartą davė kyšį nurodė 12 proc. Lietuvos gyventojų – dvigubai mažiau, nei prieš ketverius metus. Taip teigiančiųjų valstybės tarnautojų buvo keturiskart mažiau, nei prieš penkerius metus, t.y. 4 proc. (2015-aisiais – 17 proc.). Tarp apklaustųjų įmonių vadovų, tvirtinančių, jog pastaraisiais metais davė kyšį, išaugo iki 8 procentų: prieš metus tai darę nurodė 5 proc., prieš penkerius metus – 6 procentai.

Penktadalis įmonių vadovų tvirtino, kad korupcija Lietuvoje neigiamai veikia jų verslo pajamas, beveik kas ketvirtas  – kad tai yra kliūtis vystyti verslą.

Lygiai ketvirtadalis apklaustųjų gyventojų mano, kad korupcijos mastai per penkerius metus išaugo, tiek pat yra manančiųjų, kad ji sumažėjo, dar 34 proc. galvoja, kad ji nepakito. Tai yra geriausias rezultatas korupcijos tyrime, pažymi STT: 2014-aisiais manančiųjų, kad korupcija išaugo, buvo 35 procentai. Kad korupcija išaugo per pastaruosius metus, mano penktadalis gyventojų – 2014-aisiais tokių buvo 36 procentai.

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų, emigracijos. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 40 proc. gyventojų (2016 metais – 56 proc.).

Atvirame klausime apie labiausiai korumpuotas institucijas, pusė gyventojų minėjo sveikatos apsaugos institucijas, 32 proc. – Seimą, 27 proc. – teismus. Įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai dažniausiai tarp korumpuotų institucijų taip pat minėjo Sveikatos apsaugos sistemą, Seimą, tarp tokių institucijų įvardintos savivaldybės. Tuo metu pateikus respondentams konkrečių institucijų sąrašą, tarp korumpuočiausių įvardintos ir politinės partijos.

Gyventojų nuomone, tarp korumpuočiausių institucijų patenka Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Muitinė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ligoninės – jas, kaip „labai korumpuotas“, įvardijo po daugiau nei trečdalį respondentų.

Nors dauguma, t.y. 63 proc. gyventojų vis dar mano, kad kyšis padeda spręsti problemas, šis rodiklis taip pat gerėja: 2014-aisiais ir 2016-aisiais tokių buvo atitinkamai 69 ir 68 procentai. Šeštadalis gyventojų vis dar tvirtina, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas.

Vertinant korupcijos prognozes, 27 proc. gyventojų nurodė tikintys, kad korupcijos mastas per artimiausius trejus metus sumažės – dešimtadaliu daugiau, nei prieš trejus metus. Kad korupcija trauksis, manė 39 proc. verslo atstovų ir 62 proc. valstybės tarnautojų.

„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad nors ir mažėja visuomenės tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau asmenys turėtų labiau įsitraukti į antikorupcinę veiklą“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Anot jo, spartesnio korupcijos masto mažėjimo galima tikėtis tik išaugus visuomenės nepakantumui korupcijai.

STT užsakymu tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, tyrime pernai gruodį ir šių metų sausį apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovai, 507 valstybės tarnautojai.

„Tačiau dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų nesupranta, kad už paslaugas, kurias jiems suteikia medikai, jie jau yra sumokėję. Jie tai padarė mokėdami privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Galvoti, kad papildomos neoficialios dovanos pagerins gydymą, klaidinga“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė.

Deja, mitai apie geresnį gydymą davus kyšį – vis dar gyvi. Akivaizdu, kad dalis žmonių jais tiki. Tačiau kiekvieno mediko pareiga – vienodai atsakingai padėti visiems pacientams, naudojantis nustatytomis gydymo metodikomis, užtikrinančiomis optimalų gydymą.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė B. Kavaliauskienė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

VLK atstovė B. Kavaliauskienė teigia, kad visi gydytojai savo darbe vadovaujasi įvairiais teisės aktais, medicinos normomis. Medikai privalo laikytis numatytų gydymo metodikų kiekvienu ligos atveju ir taikyti jas kiekvienam pacientui, joks papildomas atsidėkojimas negali pastūmėti gydytoją nukrypti nuo patvirtintų gydymo algoritmų. Pacientas gali neabejoti, kad ir be kyšio jis bus gydomas gerai.

Už medicinos paslaugas sumoka ligonių kasos

Pacientams, kurie galvoja, kad gydytojui reikia sumokėti ar kitaip atsidėkoti, nors jie ir žino, kad Lietuvoje gydymas yra apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, reikėtų priminti svarbų dalyką. Gyventojas, mokėdamas PSD įmokas, užsitikrina, kad prireikus gaus PSDF lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą.

Tiesa, teisės aktuose yra numatyti tam tikri atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigose gali būti teikiamos mokamos paslaugos:

• Jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tai kosmetinės chirurgijos operacijos, akupunktūra ir manualinė terapija, dermatologo kosmetinės procedūros, nėštumo nutraukimas nesant medicininių indikacijų, ir kt.;

• jeigu pacientas, turintis siuntimą, nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas skubos tvarka, be eilės.

• Jei pacientas neturi siuntimo pas gydytoją specialistą. Yra kelios išimtys, kai žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis – be siuntimo – ir būti tikras, jog jam bus suteiktos ligonių kasų apmokamos paslaugos. Siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas paskyrė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam  taikoma ilgalaikė stebėsena. Žinoma, būtinoji pagalba teikiama taip pat be siuntimo.

• Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tuomet mokamas skirtumas tarp faktinės jų kainos ir PSDF lėšomis apmokamos kainos.

Visais atvejais pacientams rekomenduojame pirmiausiai klausti gydančio gydytojo ir išsiaiškinti, kodėl ir už ką prašoma susimokėti. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją.

Kiekvienas pacientas svarbus

„Tai, kad medikai ima kyšius, girdėjau nuo vaikystės – močiutė, ruošdamasi į ligoninę, įsidėdavo atskirą sumą, tėvai, norėdami greičiau praeiti sveikatos patikrą darbui, irgi pasirūpindavo tuo iš anksto. Tai, atrodytų, galėtų suformuoti ir man įvaizdį ar net įprotį taip pat spręsti reikalus, tačiau – priešingai“, – pasakoja iš Dovilų kilusi Agnė (vardas pakeistas – red. past.).

Moteris pasakoja, kad pasiekusi brandų amžių savo sveikata ėmė rūpintis pati. Dažnai tai pasireikšdavo keliais susitikimais su šeimos gydytoju, užpuolus gripui ar kitoms peršalimo ligoms, tačiau neseniai moteris susilaukė ir kūdikio. „Niekada nekilo nė menkiausios minties, kad, pavyzdžiui, tam, kad gaučiau ilgesnę nedarbingumo pažymą ar tada, kai ji man nepriklauso, traukčiau piniginę. Prieš gimdymą taip pat nusprendžiau laikytis savo principingumo ir nepasiduoti spaudimui. Gimdymas praėjo sklandžiai, tikrai nemačiau jokių pauzių, per kurias esą plačiau praveriamos kišenės“, – savo patirtimi dalijasi Giedrė.

Moteris džiaugiasi, kad šios jos patirtys yra pavyzdys, jog reikia būti principingiems – taip, gal ir yra medikų, kurie pažeidžia savo priesaiką ir elgiasi nederamai, tačiau tai nereiškia, kad mes privalome prie jų prisijungti. „Nė karto nedavę kyšio esame gydomi absoliučiai taip pat kaip kiti ir nereikia jausti sąžinės graužaties ar, dar daugiau, baimės įkliūti darant nusikaltimą. Džiaugiuosi, kad mano kelyje pasitaikė tik sąžiningi medikai. Neabejoju, kad tokių – dauguma“, – sako jauna moteris.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina  Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.