Dauguma kalbintų žmonių pabrėžė, kad laiko sukiojimas jiems arba jų vaikams atsiliepia neigiamai: sutrinka įprasta organizmo veikla, pasikeičia miego ritmas, sutrinka pats miegas ir poilsis, vaikai sunkiau adaptuojasi, pradeda lunatikuoti.

Žmonių teiginiams pritaria ir medikai.

„Negaliu paneigti – sveikatai įtakos jis turi, ir ypač pirmosiomis savaitėmis po persukimo“, – pritarė Santaros klinikų neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė.

Laiko sukimas, pasak medikės, paliečia ir jaunesnius, ir vyresnius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tyrimai rodo, kad labai pagausėja eismo įvykių rytais pirmosiomis savaitėmis. Iki 10 proc. padaugėja ir rimtų ligų – miokardo infarktų, insultų“, – neigiamus padarinius vardijo R. Mameniškienė.

Lietuvos medikai kartu su kitų ES šalių medikais kreipėsi į Europos Parlamentą (EP), kad laikas nebūtų sukiojamas.

„EP pritarė minčiai nustoti sukioti laiką dar 2019 m. kovo mėnesį ir patarė nustoti sukioti laiką nuo 2021 m. Sprendimas yra ES šalių vyriausybių rankose ir jos iki šiol nepriėmusios šiuo klausimu pozicijos“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskienė.

Lietuvos valdžia aiškina, kad klausimas stringa, nes dauguma ES valstybių laiką sukioti nori.

„Reikėtų susiderinti pastovias laiko juostas kaimynėms. Natūralu, tai užtruko. Šiuo metu ES šiek tiek kiti prioritetai, dėmesys orientuotas į geopolitinę situaciją“, – kodėl klausimas dėl laiko sukiojimo nejuda, pabrėžė Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika.

Apklausos rodo, kad kas penktas lietuvis laiko sukioti nenori, o kas trečias norėtų, kad liktų vienas – vasaros laikas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas žmonėms pritaria – ekonomiškiau palikti vasaros, o ne žiemos laiką.

„Tada turėtume šviesesnius vakarus ir žmonės, grįžę iš darbų, daugiau laiko praleistų lauke, būtų sveikesni, daugiau išleistų pinigų laisvalaikiui“, – ekonominius pranašumus akcentavo Ž. Mauricas.

Tačiau dar geriau, anot ekonomisto, laiką ir toliau sukioti.

„Žiemą mes taip turime šviesesnius rytus, saulė švinta maždaug 8 val., o ne 9 val., kaip būtų vasaros laiku. Taip šiek tiek praskaidriname tamsius rytus. Aišku, vakare temsta labai anksti, bet vasarą ir rudenį, kai įvedame vasaros laiką, automatiškai šviesūs vakarai“, – sakė Ž. Mauricas.

Vis dėlto Lietuvai gresia trečias variantas, mat siekį palikti tik žiemos laiką jau pareiškė šiaurėje esanti Suomija.

„Jeigu Suomija įsivestų tą patį laiką, kaip daugelyje Vakarų Europos šalių, tada automatiškai įsivestų ir Estija. Tada Latvija ir Lietuva liktų, todėl neabejoju, kad jos pasektų Suomijos ir Estijos pavyzdžiu. Realiai Lietuvoje būtų amžinas žiemos laikas“, – pranašavo Ž. Mauricas.

„Kadangi apskritai nejudama į priekį šiuo klausimu, nėra priimta galutinio sprendimo“, – sakė G. Mažeika.

Laiko sukiojimo atsisakytų ir didžioji dalis apklaustų europiečių.

Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.

Galiojant žiemos laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti žmonių sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Anot ministro, daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant Europos Sąjungos direktyvą, keičiamas dukart per metus – paskutinį spalio ir kovo sekmadienį.

M. Marcinkevičius sakė, kad laiko sukiojimas gali sukelti nepatogumų: „Žala nėra tokia labai didelė. Jau tiek metų sukiojame ir nėra, kad kažkas nuo to imtų ir susirgtų, ir pan. Tačiau, iš kitos pusės, medikai, ne tik psichiatrai, bet ir kardiologai bei kiti, pažymi, kad šitas dalykas kai kuriems pacientams sukelia padažnėjusias sveikatos problemas. Tam tikrai daliai žmonių tai yra nepatogumas. Nesakyčiau, kad čia tragedija, žala, bet nepatogumas yra“.

„Jaunesni, sveikesni žmonės, kurie neturi miego ir panašių problemų, jie prisitaiko gana greitai ir turbūt nelabai ir pajunta šitą dalyką. Bet tam tikros žmonių grupės, tie, kurie šiaip turi miego sutrikimų, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, kardiologai pažymi, kad ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės taip pat patiria tam tikrą papildomą stresą – šitiems žmonėms tai tikrai sukelia nepatogumą, net kartais ir ligos gali paūmėti“, – kalbėjo psichiatras.

Anot M. Marcinkevičiaus, laiko sukinėjimas kai kuriems žmonėms gali sukelti nemigą: „Nes viena iš pagrindinių rekomendacijų ir yra tuo pačiu laiku gultis ir tuo pačiu keltis. Mes tą galime daryti ir toliau, bet turime palaukti, kol organizmas prisitaikys prie to naujo stabilaus laiko. Tas pereinamas periodas jau sutrikdo žmogaus miego ritmą“.

Kardiologai taip pat pažymi, kad tai yra tam tikras papildomas stresas, o širdies ligos labai susijusios su padidėjusius stresu.

„Kaip minėjau, kardiologai taip pat pažymi, kad tai yra tam tikras papildomas stresas, o širdies ligos labai susijusios su padidėjusius stresu. Dabar, kai mes persuksime laiką ir truputėlį vėliau kelsimės, tai yra truputėlį paprasčiau, bet kada yra tas perkeliamas laikas, kai reikia anksčiau keltis, daliai žmonių būna sudėtinga. Aišku, vaikai prie visko lengvai prisitaiko, ko nepasakysi apie vyresnius ir sergančius žmones“, – teigė psichiatras.

Vis dėlto, pasak M. Marcinkevičiaus, nors žmonės galės ilgiau pamiegoti, tai reikš, kad ir sutems anksčiau, o tamsusis laikotarpis dažnai žmonėms būna depresyvus: „Tos šalys, kurios yra labiau į pietus ir neturi tos trumpos dienos pusę metų, tai joms ta problema ir atrodo mažesnė. O mes, kaip Šiaurės šalis, kuri žiemą, vėlyvą rudenį turi ir taip mažą šviesos periodą, tai mums šitie dalykai labai atsiliepia. Jeigu žmogus neatsikels anksčiau, miegos tiek, kiek įpratęs pagal darbus, tai tas dienos sutrumpėjimas veikia neigiamai“.

Kaip sakė psichiatras, laikas, per kurį žmogaus organizmas prisitaiko prie pasukto laiko, gali įvairuoti: „Labai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir ar jis turi kažkokių problemų su miegu, kitom ligom, ar neturi. Be abejo, jauni, sveiki žmonės per maždaug savaitę jau įpranta prie naujo ritmo, o vyresniems žmonėms kartais prireikia ir mėnesio, ir ilgiau“.

M. Marcinkevičius pripažino, kad norėtų, kad laiko sukiojimas būtų panaikintas: „Tikrai nemanau, kad tai yra esminis klausimas, kuris labai pagerintų žmonių dvasinę ar fizinę sveikatą, tačiau iš kitos pusės, kiek teko girdėti ekonomistų pasisakymus, kažkokios didesnės ekonominės prasmės jis irgi neturi. Aš, kaip medikas, pasisakyčiau už tai, kad nebūtų to dirbtinio laiko sukiojimo ir mes maksimaliai gyventume tolygiai ir nedarytume savo organizmui papildomų stresų“.

Jis šią savaitę laišku kreipėsi į Bendrijos institucijas.

„Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu“, – laiške teigė ministras.

„Daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo“, – pridūrė jis.

Ministras laišką adresavo transporto eurokomisarei Adinai Valean, ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos infrastruktūros ministrui Jernejui Vrtovecui ir Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininkei Karimai Delli.

Pasak ministro, Lietuvoje vykusios konsultacijos su visuomene ir verslo atstovais parodė, kad nuolatinio laiko įvedimas neturės poveikio ekonomikai, jei laikas šalyje skirsis ne daugiau kaip dviem valandom nuo Vakarų Europos šalių ir jei laiko keitimo bus atsisakoma koordinuotai – jei ES valstybės narės sutars dėl konkrečios sezoninio laiko atsisakymo datos ir nustatys aiškias informavimo procedūras.

„Akivaizdu, kad nustatyti koordinavimo mechanizmą nebūtų sudėtinga, tai nesunkiai sutvarkoma techniniu lygmeniu. Labai apmaudu, kad ES tokiu paprastu klausimu vis dar negali pasiekti susitarimo net po kelerius metus trukusių diskusijų“, – rašte teigė ministras M. Skuodis.

Ministerijos teigimu, Europos Komisijos ES mastu surengtose konsultacijose, kuriose dalyvavo 4,6 mln. žmonių, net 84 proc. iš jų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta du kartus per metus keisti laiką.

Šiuo metu ES Taryboje derybos dėl laiko keitimo nutraukimo yra sustojusios. Paskutinį kartą ES direktyvos pasiūlymas panaikinti sezoninį laiką buvo svarstytas 2019 metais, kai buvo nuspręsta valstybėms narėms suteikti laiko surengti vidines konsultacijas ir apklausas.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Tad kitą ir nežinia dar kiek paskutinių kovo ir spalio sekmadienių ir toliau sukiosime laikrodžius pirmyn atgal.

Dukart per metus daugelyje šalių žybteli diskusija – daugiau naudos ar žalos sukioti laikrodžius. Kad tai daugeliui gerokai pabodę, parodė ir ES gyventojų apklausa. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Agnė Kazlauskaitė pasakoja, kad 2018 m. vasarą EK surengtoje viešojoje konsultacijoje sulaukta net 4,6 mln. atsakymų, ir tai rekordinis ES viešosios apklausos dalyvių skaičius. Joje net 84 proc. respondentų pritarė minčiai nustoti sukioti laikrodžius į vasaros ir žiemos laiką.

Tad 2018-ųjų rugsėjį EK pasiūlė direktyvą, kuria būtų panaikinamas sezoninis laiko keitimas. Kad ji įsigaliotų, turi sutarti Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba, t.y. ES valstybių vyriausybės. Europarlamentarai 2019-ųjų kovą pritarė, kad sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021 m. Planuota, kad tos ES šalys, kurios rinksis vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžius persuks 2021 m. kovo pabaigoje, o pasirinkę žiemos – spalio.

Tačiau iniciatyva įstrigo, nes ES Taryba pozicijos šiuo klausimu lig šiol nėra priėmusi. Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius priminė, kad valstybių narių pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė. Viena iš sezoninio laiko atsisakymo iniciatorių Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Suomija labiausiai palaikė šią idėją, tačiau rimtų abejonių turėjo kai kurios Pietų Europos šalys.

Laiko skaičiavimo pagal juostas sistema pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandų juostas.

Tad laikrodžius sukiosime tol, kol EP ir ES Taryba galutinai susiderins pozicijas tarpusavyje, ir to teks palaukti. Juolab užgriuvo COVID-19. "Pandemijos ir jos sukeltos krizės įveikimo kontekste šio klausimo sprendimas nusikėlė vėlesniam laikui. Į 2021 m. pirmo pusmečio darbotvarkę jo neįtraukė ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. Lietuva ir toliau palaikys sezoninio laiko atsisakymo idėją ES mastu, kai ES šalys narės dėl to susitars", – informavo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius.

Ta pati taisyklė

Kuri nors atskira ES valstybė negali viena pati nutarti nebesukioti laikrodžių. Šiuo metu galiojanti Direktyva yra privaloma ES valstybėms narėms, ir jos privalo laikytis vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo tvarkaraščio. "Dauguma ES valstybių laiką persuka jau daug metų, pavyzdžiui, nuo Pirmojo arba Antrojo pasaulinių karų laikų. Tačiau ilgą laiką skirtingose Europos šalyse jis būdavo persukamas skirtingomis dienomis, o tai trukdė koordinuoti transporto operacijas, susisiekimą ir pan. Laiko persukimo data visose ES valstybėse suvienodinta 1981 m.", – pasakoja A.Kazlauskaitė.

A.Kazlauskaitė primena, kad 2018 m. EK surengtoje apklausoje dėl sezoninio laiko sulaukta 4,6 mln. respondentų. Net 84 proc. jų pritarė minčiai nustoti dukart per metus sukioti laikrodžius.

Pasak jos, tyrimai rodo, kad panaikinus visoms ES valstybėms vienodą laiko persukimo tvarką, kiltų sunkumų bendrojoje ES rinkoje, transporto sektoriuje, nepatogumų ir įmonėms, ir žmonėms. "Todėl, siekiant išvengti tokių padarinių, galimos dvi alternatyvos – arba ir toliau laikytis visoms ES valstybėms vienodos tvarkos persukinėti laiką tomis pačiomis dienomis, arba panaikinti laiko sukiojimą visose ES valstybėse", – aiškina EK atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė.

Kartais pasigirsta futurologinių idėjų apskritai įvesti universalų laiką. JAV mokslininkai – ekonomistas Steve'as Hanke, fizikos ir astronomijos profesorius Richardas Connas Henry – siūlė universalų laiką net pasaulio mastu. Juk dauguma valstybių priėmė bendrą svorio ar ilgio vienetų sistemą, tad kodėl negalėtų sutarti dėl vienodo laiko, nesvarbu, kad ta pati valanda viename pasaulio krašte būtų rytą, kitame – naktį.

Kiek lengviau įsivaizduoti universalų laiką geografiškai artimesnėse šalyse. Pavyzdžiui, ES šalys išsidėsčiusios per tris laiko juostas: kai Dubline vidudienis, Briuselyje – 13 val., Vilniuje – 14 val. (tiesa, toliau nuo žemyno nutolusiose, pavyzdžiui, Portugalijos Azorų salose trimis mažiau nei Vilniuje). Skirtumas tarp ES šalių sostinių – vos pora valandų, o derintis prie saulės diktuojamo ritmo juk galima ne tik laikantis laiko juostų, bet ir pritaikant darbo valandas. Vis dėlto tokios idėjos nei ES, nei kitur bent kol kas rimtai nesvarstomos.

Tiesa, kaimyninės valstybės laiko klausimais tarpusavyje pasiderina: Lietuva ragino Latviją ir Estiją tartis, kurį laiką – vasaros ar žiemos – rinktis, jei bus atsisakoma laikrodžių sukiojimo, šis klausimas buvo aptarinėtas 2018 m. Lietuvai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai, kituose Baltijos valstybių premjerų susitikimuose. Galutinai nesusitarta, bet pripažintas poreikis sinchronizuoti būsimus sprendimus, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti.

Gyvenome trijose juostose

Laiko skaičiavimo pagal juostas sistema pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandų juostas. Ji remiasi nuliniu dienovidžiu, kuris eina per senąją Grinvičo observatoriją Londone. "Kuriai laiko juostai priskirti, žiūrima pagal saulę – kada ji aukščiausiai danguje vidudienį, 12 val. Laikantis tokio apibrėžimo, geografiškai apie penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, o didžioji dalis – į antrąją", – aiškina Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vidas Dobrovolskas.

Vidas Dobrovolskas/Asmeninio arch. nuotr.

Į pirmąją, dar vadinamą Vidurio Europos, juostą (pasaulinis koordinuotasis, anksčiau – Grinvičo, laikas plius viena valanda) patenka keliasdešimties kilometrų pločio Vakarų Lietuvos ruožas. Taigi dabartinis žiemos laikas (pasaulinis koordinuotasis laikas plius dvi valandos) yra tikrasis geografinis Lietuvos laikas, kai 12 val. ar truputį vėliau saulė yra aukščiausiai, o įvedus vasaros laiką aukščiausiai ji būna 13 val. ar šiek tiek po jos.

"Bet Lietuva gyveno trijose laiko juostose: pirmojoje, vadintoje Laimos Andrikienės laiku, antrojoje, kuri yra mums įprastas geografinės juostos laikas, ir trečiojoje, arba tai, kas dabar yra vasaros laikas", – aiškina V.Dobrovolskas.

Beje, tarpukariu galiojo pirmosios juostos laikas, sovietmečiu daugiausia trečiosios. Atgavę nepriklausomybę perėjome prie antrosios, bet 1998 m. tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva Lietuvoje buvo įvestas pirmosios juostos laikas, pagal kurį gyvena daugelis Vakarų ir Vidurio Europos šalių. Bet "Andrikienės laiku" temti pradėdavo jau apie 15 val., tad 1999 m. pabaigoje šis eksperimentas atšauktas.

Už vasaros laiką

Jei reikėtų rinktis vieną laiką, pasilikus prie žiemos laiko, vakarais labai anksti sutemtų, o jei liktume prie vasaros laiko, žiemą švistų tik apie pusę dešimtos. Kadangi Lietuva yra vidutinėse platumose, čia gana smarkiai pasireiškia skirtumas tarp trumpiausios ir ilgiausios dienos, o šalyse, kurios yra arčiau pusiaujo, nejaučiama ypač stiprios šviesaus paros laiko kaitos, aiškina V.Dobrovolskas. Tolstant nuo pusiaujo į šiaurę žiemą diena trumpėja, vasarą – ilgėja. Šiaurėje skirtumai tarp trumpiausio ir ilgiausio šviesaus paros laiko yra didžiausi, o, pavyzdžiui, Ispanija ir Prancūzija galėjo pasirinkti ne savo laiko juostą. Geografiškai jos patenka į nulinę – Grinvičo laiko – juostą, bet šiose valstybėse gyvenama pagal pirmąją, kad būtų laimėta daugiau šviesaus paros meto vakare.

Svarstant, kuris vienas laikas būtų tinkamiausias Lietuvai, atlikta įvairių tyrimų, tačiau esminės įtakos žmonių sveikatai ar kitoms gyvenimo sritims neįrodyta. Bet daugiau žmonių norėtų vasaros laiko, bent jau taip sakė 62 proc. Lietuvos gyventojų visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" apklausoje 2018 m. Žiemos laikas patiktų 26 proc. apklaustųjų, dešimtadaliui nesvarbu, kokiu laiku gyventi.

Sutaupyti nepavyko

"Vieniems labiau patinka, kai rytai ankstesni, kitiems – kai vakarai ilgesni. Galima diskutuoti, koks laikas parankesnis. Bet ne taip svarbu, kurią laiko juostą pasirinksime, svarbiausia – pastovus laikas, kad dukart per metus nereikėtų taikytis prie pasikeitusio ritmo", – mano V.Dobrovolskas.

Pasak jo, įvairūs tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas – ne į sveikatą: per pirmą savaitę po laikrodžių pasukimo tiek rudenį, tiek pavasarį padaugėja susirgimų, padidėja avaringumas. Apytiksliai reikia nuo penkių dienų iki savaitės ar net dviejų, kol žmogaus organizmas prisitaiko prie naujo ritmo.

Tačiau apčiuopiamos ekonominės naudos neįrodyta, nors atlikta daugybė studijų, o vadinamasis vasaros laikas ir buvo įvestas siekiant taupyti elektros energiją.

Lietuva gyveno trijose laiko juostose: pirmojoje, vadintoje Laimos Andrikienės laiku, antrojoje, kuri yra mums įprastas geografinės juostos laikas, ir trečiojoje, arba tai, kas dabar yra vasaros laikas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima pailginti dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Bet idėja praktiškai panaudota tik po daugelio metų: vasaros laiką Pirmojo pasaulinio karo metais įvedė vokiečiai, paskui – britai. Trūko išteklių, o tai turėjo padėti išspręsti kuro ir degalų stygiaus problemą. Netrukus pirmeivių pavyzdžiu pasekė apie pusšimtis pasaulio valstybių, o galiausiai ir apie šimtas.

Nors iki galo nebuvo įrodyta, kad nauda didelė, bet laiko sukiojimo laikytasi visą XX a.

Didžioji dalis Lietuvos yra antrojoje laiko juostoje, bet ne taip svarbu, kurią pasirinksime, svarbiausia – pastovus laikas, kad dukart per metus nereikėtų taikytis prie pasikeitusio ritmo. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Politika ar saulė

Vis dėlto renkantis, kurioje laiko juostoje turi gyventi valstybė, kartais politiniai ar ekonominiai argumentai būna galingesni nei saulė. Pavyzdžiui, Kinija – didžiulė šalis, tad geografiškai patenka net į penkias laiko juostas, tačiau visoje valstybėje galioja vienas ir tas pats laikas.

Kai Rusija 2014 m. užgrobė Krymą, paklusti jai privertė ir laikrodžius – čia įvestas Maskvos laikas.

Šiaurės Korėja buvo atsukusi laikrodžius pusvalandžiu atgal ir sukūrusi "Pchenjano laiko" juostą. Tačiau 2018 m. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pranešė, kad jo šalis vėl grįžta prie Pietų Korėjoje galiojančio laiko, taip pademonstruodamas kaimynių susitaikymo gestą.

Pasaulyje egzistuoja kelios valstybės, kuriose laikas nuo Grinvičo skiriasi ne visa valanda, o pusvalandžiu. Taip yra Indijoje, Šri Lankoje, Afganistane ar Mianmare. Pavyzdžiui, Nepale laikrodžiai rodo laiką, kuris nuo Grinvičo skiriasi 5 valandomis ir 45 minutėmis. Australijos regionuose jis svyruoja ne tik valandomis, pusvalandžiais, bet ir 45 minutėmis.

Gali būti, kad dėl pandemijos šis klausimas Europos Komisijoje bus atidėtas, tačiau jis tikrai išliks ir ateityje bus sprendžiamas.

Kaip šis klausimas sprendžiamas Lietuvoje, nėra aišku: ar bus atsiklausiama žmonių, ar tai bus nustatyta vien tik valdžios institucijų?

Jei bus paliekamas vasaros laikas, lietuviams jis gali nepatikti dėl sutapimo su Maskvos laiku, o klaipėdiečiams vasaros laikas nepatiktų dar labiau, nes pajūrio gyventojams, patenkantiems į Vidurio Europos laiko juostą, tektų "peršokti" per dvi laiko pakopas.

Antra vertus, juk galų gale realiai nėra nei vasaros, nei žiemos laiko. Yra tikrasis – saulės laikas, t. y. kai saulė aukščiausiai pakyla, yra vidurdienis, ir turi būti dvylikta valanda.

Lietuvai labiausiai tinka dabartinis, vadinamasis žiemos laikas. Todėl ir palikime jį nuolat.

Trečia vertus, gal derėtų paderinti laiką ir su kaimynais. Visi mūsų keliai į Europą driekiasi per Lenkiją. Taigi, kad vykstant į Vakarus nereikėtų kelis kartus persukinėti laikrodžio, reikėtų pasiderinti ir su Lenkija. Na, ir su Latvija, kurios pajūris taip pat patenka į Vidurio Europos laiko juostą.

Tačiau tikriausiai Lietuvoje, kaip ir Klaipėdoje, vis dar yra nemažai tų, kurie naujametę šampano taurę nori kelti sykiu su V.Putinu, o paskui tą Maskvos vidurnaktį bėgti į lauką pašaudyti raketų ir pasprogdinti petardų.

Kaip nepakenkti sveikatai?

Pereinamajame laikotarpyje į žiemos laiką pamiegosime kiek ilgiau – rytai bus šviesesni, o vakarai – dar tamsesni.

Pereinant į vasaros laiką, kai laikrodžio rodykles sukamame atgal, „pavagiame“ iš savęs truputį miego. Žmonėms, turintiems miego sutrikimų, sergantiems depresija, neurologinėmis, psichinėmis ligomis ar apskritai sunkiai sergantiems, perėjimas į vasaros laiką gali būti netgi žalingas sveikatai. Visgi, jei savo žingsnių neapgalvosime pereinant ir į žiemos laiką, taip pat galime sau pakenkti.

„Tikriausiai dauguma džiaugiasi, kad pereinant į žiemos miegą, sekmadienį bus galima pamiegoti viena valanda ilgiau, o ir pirmadienį į darbą keltis bus lengviau. Visgi, su proga pamiegoti ilgiau, reikėtų elgtis atsargiai, – įspėja vaistininkas R. Blynas. – Ir taip darbingo ar mokyklinio amžiaus žmonės savaitgalį mėgsta pamiegoti ilgiau nei įprasta, o, jei jie pasinaudos dar viena papildoma miego valanda, cirkadinis ritmas gali išsiderinti.“

Pasinaudokite papildoma valanda

R. Blynas sekmadienį pataria atsibusti kaip visada, šiuo atveju, viena valanda anksčiau. „O kodėl gi sekmadienį neatsikėlus anksčiau nei esate įpratę? Turėsite ilgesnę dieną, kurios laiką galėsite skirti artimiesiems ar mėgstamai veiklai“, – rekomenduoja vaistininkas.

Jei sekmadienį ryte užsimiegosite per daug, vakare, kai ateis įprastas laikas miegui, užmigti gali būti nelengva, sako vaistininkas.

„Dėl šios priežasties miegas gali būti neramus, nekokybiškas, jei ilgai neužmigsite, laiko pailsėti prieš naują darbo savaitę gali likti labai mažai, – sako vaistininkas. – Taip nepastebimai užsikuria užburtas ratas: jei prastai miegosite, dieną nebūsite darbingi, gal net pikti, nedėmesingi.“

R. Blynui neretai jo pacientai papasakoja: kai jie blogai išsimiega naktį, grįžę po darbo nusnūsta, o, kai ateina laikas įprastam miegui, vėl sunku užmigti. Tuomet ateina į vaistinę ieškoti pagalbos.

Dėl šios priežasties miegas gali būti neramus, nekokybiškas, jei ilgai neužmigsite, laiko pailsėti prieš naują darbo savaitę gali likti labai mažai.

„Žinoma, vaistinėje visada rasite pagalbos – preparatų miegui yra apstu: nuo raminančių arbatų, iki žolinių preparatų ar melatonino papildų, – sako R. Blynas. – Visgi pirmiausia pacientams siūlau susitvarkyti poilsio ir darbo režimą: tuo pat laiku eit miegoti ir taip pat tokiu pačiu laiku ryte atsibusti.“

Žmonėms, turintiems miego sutrikimų, sergantiems depresija, neurologinėmis, psichikos ligomis, ar sergantiems kitomis sunkiomis ligomis, perėjimas į žiemos laiką gali būti nemalonus. Jei turite sveikatos problemų, R. Blynas pataria į žiemos laiką pereiti po truputį: pavyzdžiui, pamiegoti 15 minučių ilgiau ir atsikelti 15 minučių vėliau, nei anksčiau; kitą dieną ritmą paslinkti dar 15 minučių ir t.t.

Miegas labai svarbus imunitetui

Jei visgi sekmadienį susiviliojote pamiegoti ilgiau, vaistininkas tą dieną pataria praleisti aktyviai, ypač fiziškai. „Stenkitės daugiau laiko praleisti lauke, kad vakare atsigulus į lovą pajustumėte poilsio malonumą, – sako R. Blynas. – Bet kokiu atveju, sekmadienį, prieš darbo savaitę, labai rekomenduoju nueiti miegoti įprastu jums metu.“

Vaistininkas priduria, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad ir laiko pailsėti kiekvienam reikia skirtingai. Visgi, turite patys žinoti, kiek valandų per parą jums reikėtų miegoti, t.y. per kiek laiko pailsite ir dieną būnate žvalūs. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiems rekomenduoja per parą miegoti 7-9 valandas. Nuolatinis trumpesnis miegas ilgainiui gali kelti riziką sveikatai.

Vaistininkas sako, kad svarbu bent valandą iki miego nesinaudoti prietaisais, skleidžiančiais mėlyną šviesą – tai televizorius, planšetė ar telefonas. „Mėlyna šviesa blokuoja hormono melatonino gamybą, kuris svarbus geram miegui“, – aiškina R. Blynas. Prieš miegą vaistininkas rekomenduoja miegamąjį išsivėdinti, paskaityti knygą ar paklausyti ramios muzikos. Atsibudus ryte reikėtų stengtis, kad jus pasiektų dienos šviesa ar bent jau dirbtinis apšvietimas, tai jus greičiau prabudins ir paruoš naujai dienai.

„Nepamirškite, kad miego kokybė turi labai didelės įtakos imunitetui. Ypač šaltuoju metų laiku reikėtų stengtis miegoti nueiti anksčiau, o ryte atsikelti tuo pat metu, – pataria vaistininkas R. Blynas. – Daugelis savaitgalių metu nori pamiegoti ilgiau, tačiau turite įsidėmėti, kad taip miego trūkumo nekompensuosite, todėl savaitgalį nuo įprasto ritmo neturėtume nukrypti daugiau nei valanda.“

Aurelija:

– Aš norėčiau, kad Lietuva greičiau apsispręstų nebesukioti laikrodžių. Man tikrai labai sunku prisitaikyti prie naujo laiko. O tai tenka daryti du kartus per metus. Pavasarį nėra taip sunku, juk anksčiau švinta, diena ilgesnė, o ruduo yra tamsus metų laikas. Rudenį sunku prisitaikyti. Grįžus vakare į namus yra nuolat tamsu. Aš manau, jog tikrai nereikėtų sukioti laikrodžių. Nemanau, kad rudenį, atsukus laikrodžių rodykles, palengvėja keltis rytais. Vaikai ir po mėnesio kelsis apsnūdę, juk nenueis jie anksčiau miegoti. Geriausia, jei būtų vienas ritmas, kuriuo įprastume gyventi.

Raimondas:

– Nežinau, geriau ar blogiau bus, bet keltis anksti niekas nemėgsta. Aš keliuosi 5 val. 45 min. Atsukus laikrodžius rudenį, gauni viena valanda ilgiau pamiegoti. Bet vasarą ypač sunku, kai tenka keltis viena valanda anksčiau. Pats baisiausias dalykas išgirsti komandą: "Kuopa, kelti!" Negali juk pagulėti dar dešimt minučių. Bus labai blogai. Reikia keltis, ir viskas. O pats geriausias dalykas, kai kuopa gali eiti miegoti. Aš prisitaikau prie laikrodžio rodyklių sukiojimo, bet nemanau, kad tai yra labai geras dalykas.

Vida:

– Labai blogai yra tas laikrodžių sukiojimas. Tik valdžia to nebegirdi. Kiek galima? Mes jau nebegalime. Gal nuo 2021 metų neteks sukioti laikrodžių. Bet girdime, jog vėl diskusijos prasidėjo, o sprendimo iki šiol juk nėra. Žmonių organizmai nespėja prisitaikyti, jaučiamas nuovargis. Vaikai ryte negali normaliai atsikelti, autobusais lyg zombiai važinėja. Man anksti atsikelti nėra sudėtinga, aš esu vadinamasis vyturys. Bet kiti tikrai kenčia, o tai priklauso nuo kiekvieno individo organizmo savireguliacijos. Vieniems tai tinka, o kitiems – ne.

Andrius:

– Aš manau, kad neverta sukioti laikrodžių. Gamta laikrodžių nesukinėja. O mes visi taip pat esame jos dalis, esame gyvi organizmai, ir tas laikrodžių sukinėjimas neišeina į naudą.

Regina:

– Blogai jaučiuosi. Kam tą laikrodį sukinėti? Gerai, kad mano šuniukas prisitaiko prie manęs. O kitų žmonių augintiniai neprisitaiko, ir jie taip pat kenčia. Aš ir pati blogai jaučiuosi, organizmas neprisitaiko. Tik pripranti prie vieno laiko, jau vėl reikia sukti. Aš manau, kad priprastume prie vieno ritmo, ir viskas būtų gerai. Pavasarį ypač sunku vaikams, jiems juk tai yra didelis stresas. Augančiam organizmui tai yra labai blogai.

Romas:

– Sunku pasakyti, kam geriau tas laikrodžių sukinėjimas: ar valstybinėms įmonėms, ar žmonėms? Jei artėja krizė, kam reikalingi pinigai? Mokyklos, valstybinės įstaigos naudoja elektrą, va ir atsakymas – tą valandėlę galima sutaupyti elektros. Aš nežinau, ar tikrai sutaupo. Paskaičiuoti reikia. Yra žmonių, kurie tuo užsiima, tegul ir atsako į šį klausimą. Tegul mane įtikina, jog tai tikrai yra geras dalykas. O jei netikime, tuomet verčiame valdžią. Valdžios vyrai turi paimti ir paskaičiuoti, kokia iš to nauda. Ir ne tik Lietuvos, bet Europos mastu to reikėtų. Jei skaičiai rodys, kad tai yra naudinga, – valio. Sukiokime laikrodžių rodykles ir toliau.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas pritaria idėjai atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

„Šiuo klausimu kol kas jokio aiškumo nėra. Yra konsultacijoms su šalimis laikas duotas iki 2021 metų pavasario. Tad iki 2021 metų tikrai niekas nesikeis“, – BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Yra konsultacijoms su šalimis laikas duotas iki 2021 metų pavasario. Tad iki 2021 metų tikrai niekas nesikeis.

Šių metų kovą Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų. Siūloma, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.

Tačiau didesnė dalis valstybių narių nori, kad Europos Komisija pateiktų išsamesnį poveikio vertinimą, taigi daug kas priklausys nuo gruodį darbą pradėsiančių naujųjų eurokomisarų požiūrio.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. Esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.