Kaip skelbė prokuratūra, Panevėžio priemiestyje gyvenantis G. O. pernai gruodį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose išgirdo nuosprendį dėl trylikos vagysčių iš automobilių bei neteisėto trijų pasisavintų banko mokėjimo kortelių panaudojimo.

Dažniausiai panevėžietis į trumpam paliktus automobilius brovėsi dienos metu, išdauždamas durelių stiklą. Iš jų kaltinamasis pasisavindavo rankines, dokumentus ir vertingus daiktus.

Visas šias vagystes Panevėžio rajone, Kupiškyje, Kėdainiuose, Biržuose, Širvintose, Anykščiuose, Naujojoje Akmenėje, Pasvalyje, Ukmergėje G. O. įvykdė vos per du mėnesius: nuo 2022 metų gruodžio iki 2023 metų vasario pabaigos, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Pirmos instancijos teismas kaltinamajam skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau realiai G. O. turėjo atlikti tik jos dalį – 6 mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad teisiamasis savo kaltę pripažino, gailėjosi ir atlygino beveik visą nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Jasiukaitis šį nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo argumentai, taikant bausmės atidėjimą, iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, G. O. savo kaltę bylą nagrinėjant teisme pripažino tik supratęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Be to, jam pripažinus kaltę, buvo galimybė bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko kaltinamajam paskirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis nusikaltimus Lietuvoje ėmė vykdyti tą patį mėnesį, kai grįžo į tėvynę paleistas iš kalėjimo Vokietijoje. Prieš tai jis buvo nuteistas Prancūzijoje už dalyvavimą nusikalstamos organizacijos veikloje ir vagystes. Teismas taip pat konstatavo, kad intensyvus vienarūšių nusikaltimų darymas Lietuvoje iki sulaikymo leidžia daryti išvadą, kad nauda iš šių nusikaltimų buvo vienintelis ir pagrindinis G. O. pajamų šaltinis.

Panevėžio apygardos teismas kovo 29 dieną paskelbtu nuosprendžiu patenkino prokuroro P. Jasiukaičio apeliacinį skundą. G. O. privalės realiai atlikti visą jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Už šį Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės pateiktą projektą antradienį po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 3, susilaikė irgi 50 parlamentarų. Tačiau projektas galutinai nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Pasak L. Nagienės, BK pataisomis siekiama labiau apsaugoti neteisėto persekiojimo aukas, kurios kartais priverstos  keisti gyvenamąją vietą, telefono numerį, ypač po skyrybų.

„Siekiama suteikti ramybę tokiems žmonėms, užtikrinti  saugų gyvenimą savo šalyje“, – pateikdama projektą sakė L. Nagienė.

Teisingumo ministrė Seimo narė Ewelina Dobrowolska kritiškai įvertino projektą, prašydama Seimo narių nedarkyti BK, nes, anot jos, bausmė turi būti proporcinga veikos pavojingumui.

Siekiama suteikti ramybę tokiems žmonėms, užtikrinti  saugų gyvenimą savo šalyje.

„Pasiūlymas numatyti laisvės atėmimą iki 3 metų  reiškia, kad iš esmės mes suvienodiname su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kai asmuo praranda dalinį savo darbingumą. Negalime išdarkyti BK, kurį ką tik pradėjome tvarkyti tam, kad sistema egzistuotų“, – sakė ministrė.

Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

2021 m. spalio 14 d. Seimas papildė BK straipsniu – „Neteisėtas žmogaus persekiojimas“. Iki tol BK persekiojimo sąvoka nebuvo išskirta, atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su persekiojimu, numatė bendrosios baudžiamąją atsakomybę įtvirtinančios nuostatos.

L. Nagienės duomenimis, daugumoje Europos valstybių, pvz. Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, už neteisėtą persekiojimą yra numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė.

Kaltininkui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Bylos medžiagoje rašoma, kad 2023 m. vasario mėnesio vakarą, esant rūkui, važiuodamas apie 90 km/val. greičiu iš Paliūniškio kaimo link Panevėžio, atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusį automobilį „Fiat Punto“. Po susidūrimo automobilis išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Honda Civic“.

Eismo įvykio metu žuvo 2 automobilio „Fiat Punto“ keleiviai, sužalotos abiejų automobilių vairuotojos. Vyrui nustatytas 1,05 promilių girtumas.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, autoįvykį sukėlusį L. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką ir paskyrė jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltininkas pripažino kaltę, tad bausmės laikas sutrumpintas trečdaliu ir skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant L. V. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti išgyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „BMW 525D“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaip nurodė teismas, nuosprendžiu taip pat nuspręsta iš dalies patenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti jam 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis buvo pateikęs 30 tūkst. eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistas 2,1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau jo teistumas išnykęs.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog asmuo nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, nevedęs, turi nepilnametį vaiką.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis 2023 metų balandį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą ir krūtinę, taip sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Asmeniui nustatytas 2,19 promilės girtumas.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigė kartą dūręs peiliu netyčia, tačiau nepripažino dūręs antrą kartą. Asmuo gailėjosi dėl tokio poelgio.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Kaip nurodoma teismo pranešime, abu asmenys nuteisti kalėti dvejus su puse metų.

Vyrams skirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant su Kauno apygardos teismo 2021 metų nuosprendžiu paskirta bausme, todėl sūnui taip pat skirta ir 5,5 tūkst. eurų dydžio bauda.

Teismo nuosprendyje skelbiama, kad jaunesnysis nuteistasis, dirbęs vienoje Druskininkų savivaldybės krovinių pervežimo įmonėje direktoriumi, ir jo tėvas, dirbęs toje pačioje įmonėje vadybininku, 2019 metų gegužės-birželio mėnesiais rengė ir dalyvavo 210 tūkst. kontrabandinių cigarečių pakelių krovinio gabenime iš Lietuvos į Švediją.

Nustatyta, kad siuntos gabenimą vyrai nutarė patikėti su įmone darbo santykių neturinčiam asmeniui, kuriam perdavė krovininį vilkiką su puspriekabe bei neteisingais duomenimis užpildytą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį.

Tų pačių metų birželį Mažeikiuose teisėsaugos pareigūnai sulaikė vairuotoją, vilkiku gabenusį kontrabandines cigaretes.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti dar trys asmenys, prisidėję prie šios nusikalstamos veikos vykdymo. 2021 metų balandį apkaltinamuoju nuosprendžiu jiems buvo skirtos nuo 17,9 tūkst. iki 27 tūkst. eurų dydžio baudos.

Klaipėdos apygardos teisme apkaltinamasis nuosprendis 53 metų vyrui buvo paskelbtas ketvirtadienį, pranešė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokuratūra.

Tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pernai gegužę, kai Klaipėdos teisėsaugininkai sustabdė „Mercedes-Benz“ automobilį ir per jo patikrinimą rado beveik 250 gramų amfetamino, pagal įstatymą toks narkotikų kiekis laikomas labai dideliu.

Paaiškėjo, kad minėtą transporto priemonę vairavo anksčiau dėl disponavimo kvaišalais ir jų kontrabandos laisvės atėmimo bausme ilgiau nei dešimčiai metų nuteistas 53 metų klaipėdietis. Tąkart nedelsiant buvo atlikta krata ir vyro gyvenamojoje vietoje, joje buvo rastos svarstyklės su ant jų išlikusiais metadono ir kokaino pėdsakais.

Tyrimui vadovavęs prokuroras vyrui pareiškė kaltinimus dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Pasak prokuratūros, bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis savo kaltę atkakliai neigė ir bandė įtikinti teismą, kad nesuprato, ką gabeno automobiliu. Teisiamojo tvirtinimu, jis manė, kad gabeno ne narkotikus, o jiems praskiesti skirtą medžiagą. Manydamas, kad yra nepagrįstai apkaltintas, teisiamasis prieš paskelbiant teismo nuosprendį buvo paskelbęs bado akciją.

Teismas nepatikėjo kaltinamojo teisme iškeltomis versijomis, laikydamas jas naiviomis ir neįtikinamomis. Teismo taip pat nepaveikė vyro paskelbta bado akcija. Klaipėdos apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu klaipėdiečiui už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kvaišalų skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, jis pripažintas pavojingu recidyvistu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Kartu su jais veikusiai dar vienai uostamiestyje gyvenančiai ukrainietei Klaipėdos apygardos teismas skyrė laisvės apribojimą.

Bylos duomenimis, Klaipėdoje gyvenantys 30-ies Ukrainos pilietė ir 48-erių vyras, sumanę pasipelnyti iš prostitucijos, susitarė, kad už jų pasiūlytą piniginį atlygį nusipirks merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai. Šiam planui įgyvendinti jie susitarė su trečiąja bylos kaltinamąja – 23 metų Klaipėdoje gyvenančia taip pat Ukrainos piliete, jog ši suras merginą, kuri teiks seksualines paslaugas kaltinamojo surastiems klientams. Už tokį darbą jai buvo pažadėtas 200 eurų užmokestis.

Nustatyta, kad bendrininkų grupėje veikę Klaipėdos gyventojai žadėjo nukentėjusiajai pelningą administratorės-barmenės darbą ir tokiu būdu parsiviliojo ją į Lietuvą. Konstatuota, kad byloje nukentėjusiąja pripažinta užsienio pilietė prostitucijai buvo išnaudojama 2022 metų spalio–lapkričio mėnesiais.

Klaipėdos apygardos teismo sausio 18 dieną paskelbtu nuosprendžiu Ukrainos pilietei ir minėtam klaipėdiečiui paskirtos atitinkamai trejų su puse ir dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės. Iš jų bendrai konfiskuota beveik 14 tūkst. eurų grynųjų pinigų, gautų iš nusikalstamos veikos. Teismo sprendimu, trečiajai bylos kaltinamajai paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, taip pat per šį laiką ji įpareigota neatlygintinai išdirbti 100 valandų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Klaipėdos apskrities policijos kriminalistai.

Pasak teismo, K. K. nusikalto būdamas recidyvistu, dėl to yra pagrindas už padarytus nusikaltimus skirti didesnes bausmes nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskiriant nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas po vienus metus ir du mėnesius laisvės atėmimo.

Po Klaipėdos apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nepagarbos teismui ir nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Anksčiau nuteistajam už keturių Lietuvos teisėjų viešą užgaulų pažeminimą buvo paskirta subendrinta vienų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų.

Apeliacinės instancijos teismas sugriežtino bausmę – skyrė subendrintą galutinę dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą, pirmadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismas.

Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu 58 metų vyras nuteistas už tai, kad jis viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius keturis teisėjus dėl jų veiklos, laiškuose teisėjams išvadindamas juos neigiamais epitetais: „subingalvis ateivis inkvizicijos teisėjas“, „inkvizitorius“, „moralinė višta“, „teisę ir žmogiškumą sąmoningai niekinantis subingalvis ateivis inkvizitorius, visuomeninė atmata, neaiškios sudėties biologinės masės darinys“.

Už kiekvieno iš keturių teisėjų atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką vyrui skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o jas subendrinus paskirta galutinė vienų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apylinkės teismo nuosprendį apskundė nuteistasis ir du iš nukentėjusiųjų teisėjų: nuteistasis prašė panaikinti nuosprendį, o nukentėjusieji prašė skirti griežtesnes bausmes už kiekvieną iš nusikaltimų, taip pat griežtesnę subendrintą galutinę bausmę ir netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Bylą išnagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistojo apeliacinį skundą, iš dalies patenkino nukentėjusiųjų apeliacinius skundus.

Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinime išvardyti nuteistojo teismams ir kitoms teisminėms ir valstybinėms institucijoms bei tretiesiems asmenims, nesusijusiems su prieš jį vykusiu ikiteisminiu tyrimu, elektroniniu paštu išsiųsti raštai, juose teisėjų atžvilgiu vartojant niekinančius žodžius, viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus, o raštuose nurodyti teiginiai apie teisėjus negali būti vertinami kitaip, kaip žeminantys teisėjų garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad pateikdamas tokio turinio pareiškimus K. K. neabejotinai suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius ir užgaulius teiginius apie teisėjus, tai yra sąmoningai siekė juos pažeminti, parodyti nepagarbą.

Apygardos teismas, vertindamas teismo sprendimą atidėti bausmės vykdymą, padarė išvadą, kad tai padaryta nepagrįstai sureikšminus tokias aplinkybes kaip nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir individualios veiklos vykdymas, kurios niekaip nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo jau trečią kartą už analogiško pobūdžio nusikaltimus teisiamam vyrui.