Po Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pašventinimo pagal senas tradicijas pažiro šukės butelio, sudaužyto į laivo bortą. Tikima, kad toks ritualas laivo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių. Ši misija patikėta laivo krikštamotei – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjai Genutei Kalvaitienei.

„Noriu palinkėti laivui „Naras“ ir jo įgulai sėkmingo ir saugaus darbo vardan patikimo Klaipėdos uosto“, – linkėjo laivo krikštamotė.

Krikštynų ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas šventės dalyvius, uosto darbuotojus, sakė tikįs, kad šis laivas atneš daug gero mūsų valstybei.

„Mus jau tūkstantį metų laivai plukdydavo į jūras, atnešdavo mums duoną, saugodavo mūsų gyvybes, todėl laivo krikštynos yra labai svarbus įvykis. Tai laivo pradžia, kuri užtikrina, kad tie geri dalykai ir toliau būtų nešami ir mūsų sūnūs, mūsų broliai, artimieji grįš iš jūros sveiki ir gyvi, ir atneš tą, dėl ko jie buvo išplaukę“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose.

„Uoste paprastai žmogus turbūt mato tik vandenį, bet po vandeniu yra visa filosofija, sudėtingi hidrotechniniai statiniai. Ir mums narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Naujasis modernus ir inovatyvus laivas garantuos dar didesnį laivybos saugumą uoste“, - pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. „Naras“ pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu – laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius.

„Naro“ ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali šio pagalbinio laivo grimzlė – 1,52 metro, plaukdamas jis gali išvystyti 11,5 mazgo greitį. 2017 m. gruodžio mėnesį šis laivas atplaukė į Klaipėdos uostą, šiuo metu yra visiškai sukomplektuotas ir sėkmingai dirba. „Naro“ įgulą sudaro kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas, jame nuolat budi trys narai.

Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats AS“ pastatytas laivas kainavo 2,895 mln. eurų. Laivui vardą išrinko Uosto direkcijos darbuotojai.

Šiuo metu Uosto direkcijos Laivyno skyriuje yra 7 laivai: du narų laivai, trys locmanų kateriai, hidrografinis laivas ir gelbėjimo kateris.

Antradienį 12 val. švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis dalyvaus Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo vardo suteikimo ceremonijoje, vyksiančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje.

Pirmasis specialiai moksliniams tyrimams Lietuvoje pastatytas laivas rytoj gaus „Minties“ vardą. Naujasis unikalus Baltijos jūroje laivas pasižymi daugiafunkcinėmis jūrinių tyrimų galimybėmis. Klaipėdos universiteto mokslininkai juo galės tirti visus jūros komponentus: tėkmes, vandens fizines ir chemines savybes, biologinius objektus, jūros dugną.

Laive sumontuota moderni tyrimų įranga Klaipėdos universiteto mokslininkams atvers naujas galimybes prisidėti prie Baltijos jūros švarinimo. Laivas bus naudojamas moksliniams tikslams ir įvairių jūrinio sektoriaus veiklų poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą ir kita. Šis laivas prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūros projektų bei padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius.

Naujas mokslinių tyrimų laivas yra sudėtinė Jūrinio mokslo, studijų ir verslo slėnio branduolio kūrimo dalis. Iš viso šiam Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamam ES struktūrinių fondų projektui numatyta apie 65 mln. litų.

Transportiniuose laivuose dirbantys Lietuvos jurininkai vis dažniau plaukioja ekvatorių kertančiuose reisuose.

Tradicijos nesikeičia

Pastaruoju metu ypač populiarūs reisai, kai jūrininkai iš Lietuvos plaukioja tarp Pietų Amerikos žemyno ir Viduržemio jūros regionų. Atlantiniai reisai su ekvatoriaus kirtimu ilgesni. Tačiau laivų savininkai pasitiki jūrininkais iš Lietuvos ir be jokios baimės į reisus per Atlantą.

Neseniai specialiosios paskirties laivu "Vectis Falcon" Atlantą plaukiant iš Europos Setubalo uosto į Brazilijos  Itajai kirto klaipėdietis kapitonas Viktoras Pozonkevičius su įgula.
Įgulai įsimintiniausias plaukimo epizodas - naujokų krikštynos kertant ekvatorių. V.Pozonkevičius iš šios ceremonijos atsiuntė nuotraukų. 

Visi pakrikštyti naujokai - jūrų kadetai Robinas Crusas (Robin Crews) iš Didžiosios Britanijos, Lonut Nita iš Rumunijos ir Dmitrijus Budiukas iš Ukrainos.

"Ekvatoriaus kirtimo tradicijos jau daug metų yra tos pačios ir beveik nekinta. Įprasta, kad iniciatyva pažymėti pusiaujo kirtimą kyla iš laivo kapitono. Jis pakviečia įgulą ir nusprendžiama, kaip vyks šventė. Ekvatoriaus kirtimo šventės scenarijų gali koreguoti senbūviai jūrininkai ne pirmą kartą plaukiantys per pusiaują. Bet kuriuo atveju, pirmą kartą kertantiems ekvatorių tenka stoti prieš Neptūno teismą", - teigė laivo "Vectis Falcon" kapitonas V.Pozonkevičius.

Skirtingi pažymėjimai

Jūrų kapitonas V.Pozonkevičius ekvatorių kirto jau šeštąjį kartą.

"1990 metais buvau ketvirtame kurse ir mane pasiuntė į priešdiplominę praktiką žvejybiniame laive "Aukštaitija". Laivas stovėjo Peru, Kaljao reide. Įgula, apie 70 žmonių, skridome su lėktuvu iš Maskvos į Limą. Iš Kaljao gavome užduotį eiti į Mauritanijos žvejybos zoną gaudyti žuvis. Pirmą kartą ekvatorių kirtau iš Ramiojo vandenyno pusės", - prisiminė V.Pozonkevičius.

Šis kartas jam įsirėžė atmintyje. Iki šiol saugo to reiso metu gautą ekvatoriaus kirtimo liudijimą. Kirtę ekvatorių jauni jūrininkai leidžia sau pasijusti jūrų vilkais.

Po krikštynų jurininkui išduodamas liudijimas, kad jis kirto ekvatoriu. Liudijimai būna skirtingi, viename laive jie vadinasi “Crossing the Equator certificate", kitame - "Domain of Neptunus rex", dar kitur - "Baptism certificate". Į liudijimą įrašomas jurininko vardas, data, kirtimo koordinatės.

Dokumentas  liudija, kad jūrininkas ištvėrė visus Neptūno išbandymus, gali vadintis tikru jurininku, kirsti ekvatoriu visuose vietose ir plaukioti visose Neptūno valdose.

Teoriškai kaskart plaukdamas per ekvatorių kiekvienas jūrininkas turėtų pateikti kirtimo liudijimą, kaip įrodymą, kad jie ne naujokai. Praktikoje ekvatoriaus kirtimo liudijimų į reisus jūrininkai neima, palieka juos namuose. Ir be šio dokumento aišku, kuris jūrininkas naujokas. Pirmą kartą ekvatorių kertantis žmogus jokiu būdu neatsisakys malonumo įveikti Neptūno išbandymus. 

Šventės vyksta ir be naujokų

Neptūno teismas nėra tokia jau paprasta procedūra. Įprasta, kad jaunam jūrininkui pateikiami klausimai apie jūrininkų veiklą, jūrų tradicijas, istoriją. Jei atsakoma teisingai, procedūra baigiama greita, jei ne jis siunčiamas į "skaistyklą". Ji daroma iš statinės - išpjaunamas dugnas ir jūrininkui tenka pralįsti per statinę, kurios kraštai ištepami mazutu.

"Ekvatoriaus kirtimo šventė yra puiki jūrinė tradicija. Kuo laivo įgula draugiškesnė, tuo šventė būna linksmesnė, išradingesnė, - tikino jūrų kapitonas.
Grįžę į namus jūrininkai, jei nepasakoja detaliau apie patį reisą, nes tai jų kasdienybė, ekvatoriaus kirtimo šventę tikrai prisimena ir apie ją artimiesiems kalba su smulkmenomis. Iš ekvatoriaus kirtimo švenčių jūrininkai parsiveža ir daug nuotraukų. Kertant nuline paralelę jūrininkus dažniausiai lydi ramus ir šiltas oras, nes tose platumose audrų nebūna.

V.Pozonkevičiui yra tekę kirsti ekvatorių ir nesant laive nė vieno naujoko. Vistiek buvo organizuota šventė - jūrininkai ant grotelių denyje kepė mėsą. Pakelta ir taurelė už jūrų valdovą Neptūną. Taip pat jam teko kirsti pusiaują su įvairių tautybių žmonėmis. Nesutiko nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad jam religija neleidžia švęsti šios lyg ir pagonybės požymių turinčios šventės.