Stato dar keturis

Šis laivas – daugiafunkcės paskirties, jis priklausys vokiečiams.

„Tai yra unikalus, daugiafunkcės paskirties laivas, skirtas gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje. Mes jį statome daugiau negu metus. Kontraktas buvo pasirašytas prieš karą, atitinkamai tai lėmė laivo statybos eigą“, – pažymėjo Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.

Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau.

Laivas – 105 metrų ilgio ir 20 metrų pločio, sveria apie 6 tūkst. tonų, yra varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

„Labai vertiname, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuosekliai ir kompleksiškai skiria investicijas infrastruktūrai gerinti, ir dėkojame už operatyvų reagavimą į situaciją, atliekant 65A krantinės gilinimo darbus, kurie buvo būtini, kad pastatytas laivas būtų sėkmingai nuleistas į vandenį. Iš viso šiuo metu statome keturis laivus: du identiškus jau pastatytam, taip pat locmano ir žvejybinį. Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau, taip prisidedant ne tik prie mūsų įmonės tvaraus augimo, bet ir pridėtinės vertės uostui, miestui ir šaliai kūrimo“, – tvirtino A. Šileika.

Arnoldas Šileika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trūksta darbuotojų

Jis taip pat užsiminė, kad bendrovė susiduria su darbuotojų trūkumu. Šiuo metu į Laivų statyklą galėtų priimti apie du šimtus darbuotojų – korpusininkų, laivų suvirintojų, laivų dažytojų ir kitų.

„Galėtume pastatyti žymiai daugiau laivų, prisidėti prie Lietuvos ekonomikos, biudžeto papildymo, bet yra gana nelanksti darbuotojų įsileidimo iš trečiųjų šalių tvarka, tai limituoja gamybos apimtis, pardavimus“, – tikino A. Šileika.

Prasidėjus karui Ukrainoje, neliko didelės dalies darbuotojų ukrainiečių.

Bendrovėje šiuo metu dirba 90 proc. klaipėdiečių.

Įprastai laivus užtrunka pastatyti apie pusantrų metų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymėjo, kad šioje statykloje bus statomas ir Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas.

Sutartis dėl laivo pasirašyta su „Baltic Workboats AS“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su Vakarų Baltijos laivų statykla.

Startuos po dvejų metų

Laivas bus modernus, 20 metrų ilgio, jame bus įrengtos penkios talpos skirtingiems produktams. Laivas bus varomas elektra su galimybe kaip degalus vartoti vandenilį.

„Esame užsakę vieną laivą, kuris Klaipėdos uosto akvatoriją pradės raižyti po poros metų. Labai džiugu, kad šitą konkursą laimėjo konsorciumas, kuriame yra Vakarų Baltijos laivų statykla ir Estijos „Baltic Workboats AS“. Jie pastatys šiukšlių surinkimo laivą, kuris Klaipėdą pakels į žymiai aukštesnį lygį negu šiandien“, – teigė A. Latakas.

Parengiamuosius darbus, kurių vertė siekė 2,38 mln., atliko konkursą laimėjusi Latvijos įmonė „BMGS“.

Laivas su ratais

Šiomis dienomis pristatytas Didžiosios Britanijos ir Vokietijos inžinierių sukurtas laivas-amfibija, skirtas vienu metu ir plaukti, ir važiuoti. Laivas specialiai sukurtas veiklai jūros potvynių ir atoslūgių zonoje.

13 m ilgio laivas „CRC Walrus“ sukurtas aptarnauti vėjo jėgaines, kurios statomos potvynių ir atoslūgių zonose. Konkrečiai jis skirtas dar 2004 m. Anglijos pakrantėje už 2,5 km nuo kranto pastatytam „Scroby Sands“ vėjo jėgainių kompleksui aptarnauti.

30 vėjo jėgainių parkas yra aktyvioje potvynių ir atoslūgių zonoje. Dėl to aptarnauti šį parką tradiciniais laivais yra sunkoka.

Sukurtas specialus laivas, kuris gali ir plaukti, ir važiuoti per potvynio zoną. Laivo konstrukcija leidžia bet kokiomis potvynio ar atoslūgio sąlygomis prie vėjo jėgainių atvežti iki aštuonių aptarnavimo specialistų. Patį laivelį valdo du įgulos nariai.

Išskirtinis laivo konstrukcijos elementas yra trys hidrauliniu būdu nuleidžiami varomi ratai, kurie lengvai važiuoja netgi per atoslūgio „košę“ jūros dugne.

Išskirtinis: vėjo jėgainių inkarų montavimo jūroje laivas „Flow SV“. „Damen.com“ nuotr.

Slankiojantis tiltelis

Neįprastos konstrukcijos vidaus laivybos laivų galima išvysti Nyderlanduose. Ši šalis garsėja tuo, kad apie trečdalis jos teritorijos yra žemiau jūros lygio ir atkovota iš jūros. Nyderlanduose taip pat yra daug vandens kanalų, seklių upių, kuriems reikia išskirtinių laivų.

Gali būti, kad po keleto metų šį ar kitą panašų į jį laivą išvysime ir Klaipėdos uoste ar Lietuvos pakrantėje, kai bus montuojamas vėjo jėgainių parkas jūroje ties Palanga ir Būtinge.

Nyderlandų kompanija „Amer Shipping“ užsakė pastatyti laivus, kurie galėtų plaukti esant gana žemam vandens lygiui.

Laivų statykla „Concordia Damen“ pateikė 110 m ilgio ir 11,5 m pločio laivo „CDS Dry Cargo 110“ projektą. Jis gali gabenti santykinai nemažą kiekį, per 200 tonų krovinių, esant ir dideliems potvyniams bei atoslūgiams.

Išskirtinis vidaus vandens krovininio laivo bruožas – iškeliamas ir nuleidžiamas laivo tiltelis. Kai vandens lygis yra žemas, iš jo tiltelio galima stebėti, kuria seklia vieta laivui geriau praplaukti. Kai vandens lygis yra aukštas, tiltelis nuleidžiamas tam, kad laivas lengvai pralįstų po 4,3 m aukščio tiltais.

Amfibija: specialus vėjo jėgainių aptarnavimo potvynio ir atoslūgio zonoje laivas „CRC Walrus“. „Damen.com“ nuotr.

Svoriais žongliruojantis laivas

„Concordia Damen“ sukūrė iš pirmo žvilgsnio įprastos konstrukcijos vėjo jėgainių statybos laivą „Flow SV“. Neįprasta jo misija – montuoti jūros jėgaines laikančius inkarus, kol jėgainė tvirtinama prie polių.

Inkarai yra itin sunkūs, todėl ir jų montavimo laivas gana solidus – net 150 m ilgio ir 32 m pločio. Šis laivas į vėjo jėgainių montavimo rajoną vienu metu gali atgabenti trims vėjo jėgainėms montuoti reikalingą inkaravimo įrangą, tai yra po 15 tonų sveriančius keliasdešimt inkarų, po 10 tonų sveriančius svarelius, kurie tvirtinami prie inkarų, įvairių stiklo pluošto virvių. Bendrai šis specializuotas laivas gali paimti iki 4 tūkst. tonų krovinį.

250 tonų galios kraną turintis laivas pats ir montuoja vėjo jėgainių inkarus. Įvertinus tai, kad jis turi iki 600 tonų traukos jėgos inkaro traukes ir inkarines gerves, laivas vienu metu gali dirbti su maždaug vieno tūkstančio tonų svoriais.

Tam, kad didelius inkarus pastatytų itin tiksliai, šis laivas aprūpintas palydovinėmis vietos nustatymo sistemomis. Laikomasi nuostatos, kad šiandien laivas „Flow SV“ yra pačios naujausios konstrukcijos vėjo jėgainių inkaravimo jūroje įrenginys.

Gali būti, kad po keleto metų šį ar kitą panašų į jį laivą išvysime ir Klaipėdos uoste ar Lietuvos pakrantėje, kai bus montuojamas vėjo jėgainių parkas jūroje ties Palanga ir Būtinge.

Laivų statytojo teisės

Tai buvo laikas, kai Klaipėdoje (Mėmelyje) dirbo anglų kilmės laivų statytojas Behrendtas Pieperis (1800–1877).

Šis laikotarpis sutapo su burlaivių eros klestėjimu. Tai buvo ir Klaipėdos uosto pakilimo laikas, kai jame vyko gilinimas, buvo statomos naujos krantinės, pradėti statyti pietinis ir šiaurinis molai.

Ryškus Klaipėdos uosto augimas prasidėjo po 1808 m., kai Prūsijos valdžia uosto valdymą perdavė miesto pirkliams ir šie jame ėmė tvarkytis savarankiškai.

Ypač ryškus Klaipėdos, kaip burlaivių miesto, pakilimas prasidėjo 1825 m., kai 25 metų ambicingas ir veiklus B.Pieperis gavo laivų statytojo teises. Jo laivų statykla ėmė kurtis dešiniajame Dangės upės krante.

Laikas parodė, kad Klaipėdos miesto istorijoje tai buvo pats produktyviausias laivų statytojas.

Neįtikėtina: toks piešinys Lietuvos istorijos knygoje pateiktas apie 1842 m. Klaipėdą, tą laikotarpį, kai B.Pieperio laivų statykloje vienas po kito buvo statomi burlaiviai. "Wikipedia.org" nuotr.

Barkų, brigų, škunų meistras

Oficialiai laivų statybos metu B.Pieperio laivų statykloje pastatyti laivai skaičiuojami nuo 1829 m. Per laikotarpį iki laivų statyklos savininko mirties 1877 m. iš viso buvo pastatyta 144 burlaiviai.

Tai buvo barkai, brigai, škunos, kiti laivai su burėmis. Vienu metu laivų statykla statydavo 5–6 burlaivius. Prie jų statybos dirbo keliasdešimt pameistrių ir darbininkų ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš aplinkinių kaimų.

Laikas parodė, kad Klaipėdos miesto istorijoje tai buvo pats produktyviausias laivų statytojas.

Pats B.Pieperis buvo žymiausias to meto Klaipėdos laivų statybos meistras. Savo rankomis ir protu jis prisidėjo statant kiekvieną laivą.

Pradžioje jis Klaipėdoje statė mažesnius laivus – dvistiebius brigus ir škunas, vėliau ėmėsi ir didesnių tristiebių barkų. Žinoma, kad iš 144 jo pastatytų laivų 62 buvo barkai, 12-a brigų.

1858 m. balandžio 8 d. tuometinėje Klaipėdoje įvyko didžiulė įspūdinga šventė – paminėtas B.Pieperio pastatyto 100-ojo laivo, kuris buvo tristiebis barkas, nuleidimas į vandenį.

Autentiška: 1878 m. tapytas Klaipėdos vaizdas žvelgiant iš Smiltynės pusės. "Wikipedia.org" nuotr.

Laivų statyba suklestėjo

B.Pieperio laikais laivų statyba Klaipėdoje klestėjo. Be jo statyklos, 1840 m. veikė dar trys laivų statyklos. Visos jos buvo įsikūrusios Dangės upės dešinėje pusėje.

Itin statyba suklestėjo XIX a. viduryje – 1862 m. mieste prie laivų statybos dirbo penki laivų statybos dailidės, 204 pameistriai ir mokiniai.

Laivų statybos pikas Klaipėdoje buvo pasiektas 1863–1865 m. Tuo laikotarpiu pastatyta 17 didelių burlaivių, kurių bendra talpa buvo 9 400 tonų.

1855–1866 m. Klaipėdos miesto laivų statytojai pastatė net 52 burlaivius.

Be B.Pieperio, laivus tuometinėje Klaipėdoje statė Liudvikas Eggertas, E. ir F.Freundtai, H.Locbeckas, Rudolfas J.Ranešas, F.R.Rickelė, H.Lobeckas.

Įsimintina tai, kad 1840 m. Klaipėdoje buvo pastatytas pirmasis garlaivis. Tai buvo 95 BRT, 50 AG garlaivis "Friedrich Wilhelm IV". Šis garlaivis buvo tarsi signalas, kad burlaiviams artinasi sunkūs laikai.

B.Pieperis tą sunkmetį taip pat pajuto. Burlaivių statybos užsakymai dingo. 1876 m. buvo pastatytas paskutinis Klaipėdos burlaivis. Tai padarė ne B.Pieperio, o L.Eggerto laivų statykla. Po šio laivo jūrinių laivų statyba Klaipėdoje beveik sustojo. Čia buvusios statyklos nesugebėjo persiorientuoti ir imtis statyti gerokai padidėjusius garinius laivus.

Išliko L.Eggerto laivų statykla, 1875 m. parėmus Hamburgo laivų statybos dailidėms pradėjo veiklą Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinė bendrovė. Jos statė mažesnius ratinius ir sraigtinius garlaivius, kurie plaukiojo uoste kaip vilkikai, Kuršių mariose ir upėse buvo naudojami kaip keleiviniai laivai. XIX a. pabaigoje Klaipėdoje pradėti statyti nedideli žvejybiniai kuteriai. Jie buvo pripažinti tuometinėje Prūsijoje. 1886 m. Berlyno, o 1895 m. Karaliaučiuje pelnė amatų parodos medalius. Iš viso pastatyta 15 tokių kuterių. Be jų, XIX a. pabaigoje Klaipėdos laivų statytojai dar pastatė du krovininius garlaivius (kiekvienas jų 207 t talpos), 40 kitos paskirties laivų, įskaitant šešis transporto laivus kariniam laivynui.

B.Pieperio laikais Klaipėdoje suklestėjusi laivų statyba ir po šio meistro išėjimo į nebūtį neišnyko, ji vyko ir iki XX a. pradžios, ir iki Pirmojo pasaulinio karo, ir net po šio karo, kai Klaipėda jau buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės sudėtyje.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Azijos verslo šleifas

Pandemija ir žlungantis kruizinis verslas stumia į neviltį Vokietijos laivų statyklas Vismare, Varnemiundėje ir Štralzunde.

Šiuose miestuose esančias laivų statyklas, sujungtas į "MV Werften", 2016 m. įsigijo Kinijos "Genting Hong Kong" grupė. Jos pagrindinė veikla yra susijusi su kruizinės laivybos kompanija "Genting Cruise Lines", kurios būstinė yra Singapūre.

Vokietijos Baltijos jūros pakrantės laivų statybos verslo grupę "MV Werften", "Genting Hong Kong" už 230 mln. eurų pirko iš grupės "Nordic Yards". Honkongo verslininkai Vokietijos laivų statyklose tikėjosi statyti naujus kruizinius laivus ir taip atnaujinti "Genting Cruise Lines" kruizinį laivyną.

Dalijantis darbu pagal "Genting Cruise Lines" užsakymą Vokietijos laivų statyklos turėjo pastatyti vieną didžiausių pasaulyje 342 m ilgio kruizinį laivą "Global 1".

Pasaulinė COVID-19 pandemija skaudžiai smogė kruiziniam verslui, kartu ir minėtoms trims Vokietijos laivų statykloms. Kruizinio laivo "Global 1" statyba vėlavo, o dabar pradėjo strigti.

Laivui užbaigti trūksta 148 mln. eurų. Vokietijos laivų statyklų savininkė "Genting Hong Kong" grupė žada sukrapštyti 30 mln. eurų, o visa kita paliekama spręsti pačiai Vokietijai.

Rusijos valdžios šešėlis

Minėtų trijų Vokietijos laivų statyklų žlugimo kaina būtų didžiulė. Vismaras, Varnemiundė ir Štralzundas yra Baltijos pajūrio miestai, kur laivų statybos pramonė visada buvo ypač svarbi.

Štralzunde laivų statybos srityje dirba apie 1,5 tūkst. žmonių. Veikla statykloje šiuo metu jau yra beveik sustojusi. Infrastruktūros parengimą kada nors galimam tolesniam darbui palaiko tik 20–30 darbuotojų.

Norą įsigyti Štralzundo laivų statyklą yra pareiškusi su Rusijos kapitalu susieta kompanija "Nordic Yards". Nuo 2009 m. Vokietijoje įkurtą "Nordic Yards" valdo vienintelis savininkas Vitalijus Jusufovas. Tai yra naujos kartos Rusijos verslininkas, kurio iškilimui įtakos galėjo turėti ir tėvas Igoris Jusufovas. Jis Vladimiro Putino vyriausybėje buvo energetikos ministras, o vėliau Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo specialusis pasiuntinys energetiniam bendradarbiavimui.

2009 m. Vokietijoje įkurta "Nordic Yards" jau vieną kartą gelbėjo šios šalies laivų statybos pramonę, tarp jų ir Štralzundo laivų statyklą. Nemokią "Volkswerft Stralzund" ji už 5 mln. eurų pirko 2014 m. Po to 2016 m. ją pardavė kartus su Vismaro ir Varnemiundės statyklomis.

Ne tiek į Vokietijos, kiek į Suomijos, Prancūzijos kruizinių laivų statyklas buvo kviečiami atlikti apdailą, rinkti atskirus įrenginius, dirbti metalo darbus ir specialistai iš Lietuvos.

Dabar "Nordic Yards" vėl norėtų perpirkti Štralzundo laivų statyklą, galbūt netgi ir Varnemiundės. "Nordic Yards" Vokietijoje norėtų remontuoti laivus ir statyti jūros vėjo jėgainių priežiūros platformas. Ši rusiško kapitalo bendrovė turi laivų statybos verslą ir Vokietijos Rostoko uoste.

Vismare, kur stovi montuojamas kruizinis laivas "Global 1", vis dar dirba apie du tūkstančiai laivų statytojų ir laikinųjų darbuotojų. Jei greitai nebus sprendžiamos finansavimo problemos arba jei neatsiras kokių nors Vokietijos vyriausybės ar fondų finansinių injekcijų, ir ši veikla apmirs.

Varnemiundė yra tarsi "Genting Cruise Lines" kruizinių laivų statybos konvejerio sandėliavimo vieta. Čia jau sukaupti ir saugomi komponentai – sekcijos, varikliai siurbliai, vairo mechanizmai, kita įranga, netgi kajučių balkonų durys naujo "Global 2" kruizinio laivo statybai.

Priežastis: kruizinių laivų serija "Global" oficialiai "pjauna" rytinės Vokietijos Baltijos pajūrio laivų statybos pramonę.

Nukentėjo ir lietuviai

Minėtų trijų Vokietijos laivų statyklų įsipareigojimas "Genting Cruise Lines" pastatyti didelius kruizinius laivus yra pernelyg skausmingas.

Pagal planą "Global 2" kruizinio laivo statyba jau turėjo prasidėti, bet niekas nežino, kada ji bus pradėta.  "Global 1" laivui užbaigti trūksta 148 mln. eurų, o su "Global 2" ta suma galėtų šoktelėti iki milijardo eurų.

Vokietijoje jau pasigirdo pranešimų, kad šiemet iki vasario pabaigos bus atleista per 600 buvusių laivų statyklos grupės "MV Werften" darbuotojų. Tai taip pat sukėlė didelį nerimą Vokietijos Baltijos pajūrio regione.

Apskritai ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos laivų statybos verslas gali labiausiai nukentėti dėl kruizinių laivų. Prekybinio laivyno, kuris sparčiai atsigauna, statybos baze jau seniai tapo Azijos regionas, o kruiziniai laivai daugiausia buvo statomi Europoje. Šiuos laivus Europoje statė ir Suomijos, Prancūzijos, Norvegijos, Italijos laivų statyklos. Dauguma jų susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis.

Ne tiek į Vokietijos, kiek į Suomijos, Prancūzijos kruizinių laivų statyklas buvo kviečiami atlikti apdailą, rinkti atskirus įrenginius, atlikti metalo darbus ir specialistai iš Lietuvos. Kai kurie jų grįžę į namus per šventinį laikotarpį atgal dar nesirengia.

Dalies statomuose kruiziniuose laivuose dirbusių darbininkų iš Lietuvos jau buvo atsisakyta dar tik prasidėjus pandemijai, kai ši plūstelėjo į Europą.

Šis susitarimas yra pirmoji karinė sutartis, kurią pasirašė abi šalys nuo praėjusių metų spalio, kai Lenkija nutraukė derybas su aviacijos milžine „Airbus“ dėl 50 sraigtasparnių „Caracal“ pirkimo už daugiau kaip 3 mln. eurų.

„Džiaugiuosi, kad paaiškėjo, jog potencialios problemos lenkų ir prancūzų bendradarbiavimo srityje tėra vien teorinės“, – pranešime sakė PGZ vadovas Arkadiuszas Siwko (Arkadiušas Sivkas).

DCNS naujienų agentūrai AFP savo ruožtu patvirtino, kad pasirašė šį susitarimą, kad „išsiaiškintų, kaip galėtų bendradarbiauti lenkų karinio laivyno programų srityje“.

Ši partnerystė galėtų vykti abiem pusėms kartu statant Lenkijai skirtus povandeninius laivus, pakrančių apsaugos laivus ir patrulinius minų tralerius, sakoma PGZ pranešime.

Pagal naująją sutartį „numatoma apsikeitimas technologijomis bei didelio masto Lenkijos karinio laivyno pramonės dalyvavimas realizuojant šiuos projektus“, sakoma pranešime.

Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius) praėjusią savaitę pranešė, kurioms gynybos sritims numatyta skirti daugiausia lėšų, regione tvyrant nerimui dėl JAV naujosios administracijos ir jos politikos NATO atžvilgiu.

Anot ministro, bus perkama priešraketinė sistema, taip pat naujų sraigtasparnių bei naikintuvų.

Varšuva tikisi įsigyti tris naujus povandeninius laivus, „kad apsaugotų Lenkijai priklausančią Baltijos jūros dalį“, nes nerimą kelia šiame regione Rusijos sustiprintos karinės pajėgos.

A.Macierewiczius taip pat patvirtino, kad Lenkija svarsto amerikiečių gynybos pramonės milžinės „Lockheed Martin“, italų „Leonardo/Finmeccanica“ bei prancūzų „Airbus“ pasiūlymus dėl 16 karinių sraigtasparnių įsigijimo, bet kontrakto vertės neatskleidė.

Keletą metų krizės gniaužtuose įstrigusiai laivų statybos ir remonto pramonei ateina geresni laikai - atsigauna laivybos rinka:pastaraisiais metais auga tiek laivų remonto, tiek statybos užsakymų skaičius, antradienį teigia "Verslo žinios".

Tačiau Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pozityvius postūmius laivų statybos ir remonto rinkoje linkęs vertinti santūriai.

"Augantis užsakymų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau žiūrime į tai rezervuotai, nes geopolitiniai įvykiai pasaulyje gali pakoreguoti perspektyvas ir lūkesčius", - sako jis ir pabrėžia, kad jau dabar jaučiama tam tikra geopolitinių veiksnių įtaka - anksčiau metalą Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė pirkdavo Ukrainoje, o pastaruoju metu ten įsikūrusioms metalurgijos gamykloms nebegarantuojant tiekimo arba net nebepriimant užsakymų tenka jį pirkti Vakarų Europoje, kur kaina už vieną toną didesnė apie 100 eurų ir tai turės įtakos kaštams.

A.Šileika taip pat sako, kad augant žaliavų ir darbo jėgos įkainiams darbų kainos, nekyla - tai lemia didžiulė konkurencija, nes Europoje yra apie 300 laivų statyklų ir remonto įmonių, todėl kova vyksta dėl kiekvieno projekto.