„Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose“, – VVKD pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Direkcijos vadovas sako, kad šioje vietoje upė atskirose atkarpose ne tik sekli, bet ir akmeninga, todėl „būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, taip pat atlikti seklumų šalinimo darbus“.

Valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros laiku, vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe „Nemunaitis“ ir šią priemonę aptarnaujančiu laivu.

Darbai bus vykdomi nuo Lipliūnų iki Varėnos rajono savivaldybės ribos. Planuojama pradėti darbus iš karto kai tik bus pabaigti vandens kelio darbai Alytuje.

Pirmuoju etapu darbai bus vykdomi nuo 233,3 iki 225 kilometro Druskininkuose ir antruoju etapu – nuo 225 iki 215,6 kilometro ties Varėnos rajono savivaldybės riba. Valymo darbų ruožo ilgis – 17,7 kilometrų, plotis – 20 metrų. Visą ruožą planuojama išvalyti iki 2025 metų vasaros sezono.

Laivybai atnaujinti liko 9 metai

Susisiekimo ministerijos užsakymu bus atnaujinama ilgalaikė laivybos Nemunu programa. Šiuo metu paskelbtas konkursas, kas tai galėtų padaryti. Tam numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų.

Lietuva privalo imtis vandens kelių atnaujinimo, nes tai numato Europos Komisijos 2011 m. išleista vadinamoji Baltoji knyga.

Joje numatyta, kad turi būti sukurtos alternatyvos kelių transportui. Vandens transportas yra viena iš tų alternatyvų. Ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys savo vandens kelius laivybai privalo pritaikyti iki 2030 metų. 

Eksploatuoja apie pusę kelių

Iš 877,1 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių Lietuvoje 2020 m. buvo eksploatuojama 443 km.

Nuo Kauno iki Atmatos žiočių eksploatuojamo vandens kelio ilgis 213,8 km., Kuršių mariose – 69,3 km. Likusi dalis eksploatuojamo kelio yra Kauno HE tvenkinyje (83 km) ir nuo Druskininkų iki Liškiavos (11 km).

Pagal susitarimą su ES vandens kelias Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos įtrauktas į tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, jam suteiktas E41 numeris. Jame turi būti laikomasi pagrindinių ES nustatytų vandens kelių standartų.

Šiuo metu jis tuos standartus ne visai atitinka. Iki 2023 m. planuojama sutvarkyti Nemuno kelią nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Jame pagal ES standartus svarbūs ne tik gyliai, bet ir uostų, prieplaukų infrastruktūra, laivų sustojimo vietų aprūpinimas elektra, vandeniu, kuru, nuotekų surinkimas, krovinių krova, sandėliavimas, keleivių prieplaukų kokybė.

Sudėlios prioritetus

Pastaraisiais metais visos savivaldybės nuo Nemuno aukštupio iki žemupio ir Kuršių marių regiono suinteresuotos tiek krovininės, tiek keleivinės laivybos atsiradimu ir plėtra, atskirų maršrutų atnaujinimu, turizmo vystymu vidaus vandenyse.

Studija turėtų atsakyti į daugybę klausimų, gal netgi pateikti prioritetus, ką svarbu pirmiau vystyti. Ji turės  pateikti siūlymus ir atsakyti į klausimus, kokie teisės aktų pakeitimai turi būti atlikti ar sukurti, kad keleivinė (turistinė) ir krovininė vidaus vandenų transporto sistema būtų efektyvi.  Planuojama nustatyti keleivių (turistų) judėjimo vidaus vandenų transportu poreikį, perspektyvas, galimus maršrutus.

Būtų nustatytas ir krovinių gabenimo vidaus vandenų transportu poreikis, potencialas, nurodomos galimos paslaugos, jų finansinės prognozės.

Vertins atskiras vietas

Jau ne kartą yra pasigirdę teiginių, kad visko, ko nori savivaldybės, nereikia daryti. Būtina atmesti jų norus tuščiose vietose statyti nereikalingas prieplaukas. Studija identifikuos esamą vidaus vandenų transporto ir su juo susijusią infrastruktūrą, įvertins jos būklę, naudojimo galimybes, santykį su kita prie vandens esančia infrastruktūra - dviračių takais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, viešuoju transportu.

Įvairiais aspektais būtų atliekama ir krovinių gabenimo vidaus vandens keliais analizė. Būtų pateikti ir išnagrinėti krovinių ir keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis rodikliai ekonominiu ir ekologiniu aspektu. Kam kokiame nors kaime rengti prieplauka, jei iš jo yra puikus susisiekimas kelių transportu? Būtų vertinamas ir kiekvieno atskiro pasiūlymo socialinis ir ekonominis efektas. Galutinė studija būtų parengta per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Jei viskas vyktų sklandžiai, studija galėtų būti baigta kitų metų viduryje.

V.Vinokurovas „Kauno dienos“ studijos žiūrovams papasakos apie kelis projektus, šiuo metu vykdomus arba dar tik planuojamus Lietuvos upių tėvo Nemuno vandenyse.

Baigiama įrengti prieplauka prie Nemuno salos Kaune, jau prasidėjusi 500 bunų statyba, skirta krovininės laivininkystės atgaivinimui pagrindinėje šalies upėje, turistinis laivas „Žalgiris“, šią vasarą kursuosiantis tarp Kauno ir Kulautuvos bei jau rengiamas projektas dėl šliuzo, skirto laivams ir žuvitakio įrengimo Kauno HES‘e.

Plačiau apie šiuos grandiozinius projektus, atgaivinsiančius laivybą Nemune – pokalbis „Kauno dienos“ studijoje.

Neatsižvelgė į specifiką

VVKD teismui apskundė VPT sprendimą stabdyti laivininkystę Nemunu atgaivinti turėjusį konkursą. "Labai gaila, kad turime taip elgtis, bet teismas – vienintelis kelias išsaugoti šį grandiozinį, Lietuvai labai naudingą projektą", – pažymėjo VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Jis teigia, kad VPT neatsižvelgė nei į vandentvarkos sektoriaus specifiką, nei į tokias aplinkybes, kaip koronaviruso COVID-19 pandemija ir galintis pasikartoti karantinas su valstybių sienų uždarymu.

Direkcijos skundas liepos mėnesio 1 d. pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

"Dėl finansų stokos ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje Kaunas–Klaipėda susiformavo seklumos. Siekdami sumažinti sausumos kelių apkrovas ir krovinius gabenančių vilkikų taršą, siekiame surasti tiekėją ar jų grupę, kuri suprojektuotų ir Nemune įrengtų bunas – iš natūralių gamtinių medžiagų, skaldos sukuriamus vadinamuosius liežuvius. Įkišti į vagą jie vandens tekėjimą kreiptų į centrą, o pagrindinė srovė išvalytų dugną, paversdama upę tinkama krovininėms baržoms. Deja, VPT bandant pritaikyti standartinę konkurso skaidymo taktiką, visiškai neatsižvelgiama į tai, kad upė nėra sausumos kelias ir toks požiūris ateityje gali tik komplikuoti ir pabranginti projektą", – teigia V.Vinokurovas.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V.Vinokurovas teigia, kad teismas – vienintelis kelias išsaugoti Lietuvai svarbų projektą. 

Didelis susidomėjimas

Šiuo konkursu domėjosi apie 20 potencialių tiekėjų, tačiau galutinį pasiūlymą pateikus tik vienam, VPT nemato efektyvesnio būdo, kaip tik skaidyti konkursą ir taip siekti konkurencijos padidinimo.

"Apgailestaujame, kad Viešųjų pirkimų tarnybai nesugebėjome išaiškinti, kad tai yra neįmanoma. Jei nieko nedarysime, projektas gali žlugti dėl riboto vykdymo termino ir galutinio tikslo neįgyvendinimo", – kalbėjo V.Vinokurovas.

Pasak direkcijos vadovo, atsižvelgdami į savo kompetencijas ir galimybes, tiekėjai gali jungtis į grupes ir dalyvauti kartu, tačiau esminė problema slypi nuo jų nepriklausančiose aplinkybėse ir tai jie aiškiai įvardija savo paklausimuose. Projekto įgyvendinimo terminas yra gana trumpas ir jo pratęsti galimybių nėra. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Todėl iš esmės tiekėjai bijo dėl neatmestino esminio trikdžio: rizikos dėl dar vieno tikėtino COVID-19 protrūkio ir galimo karantino pasikartojimo. Tokiu atveju strigtų medžiagų užsakymas ir tiekimas, gali kilti problemų dėl smarkiai apriboto judėjimo tarp valstybių, tikėtinų valiutų kursų svyravimų.

Kita problema, anot V.Vinokurovo, tampa ir savotiškas Nemuno vagos prilyginimas sausumos kelių tinklui, nežinant arba ignoruojant tai, kad, bunomis pakeitus Nemuno tėkmę, gali prireikti neatidėliotinų korekcijų projekto eigoje.

"Projektavimas ir statybos darbai pradedami ne žemėlapyje mechaniškai padalijus upę į kelias dalis, o nuo nepalankiausių laivybai ruožų. Upė nėra žvyrkelis. Įrengus bunas pirmuose modernizuojamuose ruožuose reikia vertinti pasikeitusį Nemuno tėkmės režimą, jo įtaką žemiau ir aukščiau esantiems ruožams. Jei hidrodinamikos režimas pakistų reikšmingai, iš anksto parengtas techninis projektas netektų prasmės, todėl darbų skaidymas atskiriems tiekėjams patikint projektavimą, modeliavimą, rangą, yra netikslingas ir labai neefektyvus", – konstatuoja Vandens kelių direkcijos vadovas.

Dėl finansų stokos ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje Kaunas–Klaipėda susiformavo seklumos.

Atrinktas rangovas

Jo teigimu, šiam ES lėšomis iš dalies finansuojamam projektui siekiama maksimalų efektyvumą galinčios užtikrinti sinergijos ir norima išvengti situacijos, kai neteisingai suformuluotos užduotys pareikalauja papildomų lėšų, stengiantis ištaisyti jų nulemtas klaidas.

VVKD viešojo konkurso būdu jau atrinko rangovą, kuris yra pasirengęs ne tik paruošti techninį projektą, bet ir pastatyti šimtus bunų, išvalyti sąnašas, perstatys navigacijos ženklus – tai leis visiškai atgaivinti krovininę laivybą Nemune ištisus metus. Tai ne tik gerokai sumažins krovininio transporto skaičių magistralėje, bet ir atsipirktų finansiškai tiek verslui, tiek valstybei.

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) Kuršių mariomis – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Prognozuojama, kad, įgyvendinus bunų projektą Nemune, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. tonų. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą per metus bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių – 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta pervežti vidaus vandenų keliais, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų.

Nemune pradėjus krovininę laivybą, krovinių skaičius nebūtų neribojamas. Skaičiuojama, kad viena barža pergabena 40 vilkikų krovinių kiekį.

Pasak direkcijos atstovės Kristinos Kavaliauskaitės, šiemetis aktyvios navigacijos sezonas truko savaitę ilgiau nei pernai. Nors jis darbais buvo aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius, kitąmet įmonė pradės įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą, kuris ne tik atgaivins laivybą šalyje, bet ir bus reikšmingas kovojant su klimato kaitos padariniais.

Pasak pranešimo, 2019-ieji – valstybinei įmonei Vidaus vandens kelių direkcija buvo aktyvūs ne tik atliekant intensyvesnę vandens kelių priežiūrą, bet ir kuriant pagrindą naujiems projektams. Šį sezoną iš viso buvo eksploatuojama 435 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Tai – 5,3 km daugiau nei pernai. Karaliaus Vilhelmo kanale vandens kelias pailgintas 1,3 km, o Nevėžio upe – 4 kilometrais.

„Vienas iš didžiausių Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojų šio sezono pasiekimų – atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėdos jūrų uostas-Kaunas. Šiemet šiuo maršrutu atlikti keli krovininės komercinės laivybos reisai leido įvertinti tokios logistikos galimybes ar problemas. Nors dėl sausros bei kritinio vandens lygio krovinių gabenimas buvo saugus tik dalį laivybos sezono, tačiau ekonominė nauda ir rinkos poreikis buvo išanalizuoti. Todėl akivaizdu, kad laivybos atgaivinimas aktualus ne tik Kauno verslui. Situacijos bei rinkos analizė, parengiamieji darbai vyko jau pusantrų metų, tad šis etapas – daugelio profesionalų atkaklaus darbo ir tikėjimo, kad mes galime atgaivinti laivybą Nemunu, rezultatas“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Dar vienas pasiekimas – kartu su Kauno rajono savivaldybe pradėtas sezoninis keleivinis maršrutas Kaunas-Vilkija-Kaunas. Šis maršrutas Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams sudarė galimybių ne tik aktyviai praleisti savaitgalius, bet ir pasigrožėti Kauno rajono turistiniais maršrutais, jis prisidėjo ir prie Nemuno pakrantės atgaivinimo.

Veiklos įmonei netrūko ir už Kauno miesto bei rajono ribų. Pagal sutartį su Jurbarko rajono savivaldybės administracija buvo atlikti prieplaukos akvatorijos valymo darbai. Jų metu atkurtas upės gylys, atitinkantis projektinį 1,5 m gylį Mituvos kanale. Taip pat visą sezoną buvo šalinamos didžiausios seklumos visoje Nemuno vagoje nuo Kauno Klaipėdos link.

Įmonės atstovų teigimu, šiemet Nemuno vagos valymo darbai buvo patys aktyviausi per pastaruosius dešimtmečius. Juos vykdė dvi didelio našumo žemsiurbės bei plaukiojantis kranas. Išvalytos didžiausios seklumos ir sutvarkytos problemiškiausios vandens kelio vietos. Tačiau vien valymo nepakanka, nes tai duoda tik momentinį, vos vieną navigacijos sezoną trunkantį vandens kelio būklės pagerėjimą. Išsiplėtusi upės vaga, suirę hidrotechnikos statiniai bei vis pasikartojanti sausra ir nusekęs vandens lygis sukelia sunkumų ne tik reguliarios laivybos plėtojimui, bet ir pakrantės gyventojams bei jos ekosistemai. Įvertinus Nemuno vagos situaciją ir jai keliamus tikslus, nuspręsta imtis reikšmingesnių darbų.

Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo paruošiamuosius darbus trejus metus truksiančiam projektui, kurio metu bus modernizuotas tarptautinis vidaus vandenų kelias E41 Nemunu nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Susisiekimo ministerijai patvirtinus finansavimą, pirmieji darbai prasidės jau kitąmet. Tai – unikalus projektas, turėsiantis įtakos ne tik laivybos atgaivinimui šalyje bei greta Nemuno esančių savivaldybių ekonomikai. Jo įgyvendinimas bus reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais. Tokiu keliu, pasak įmonės vadovo, eina daugelis Europos valstybių, kurios logistiką vandens keliais renkasi kaip ekologiškiausią krovinių gabenimo formą.

Iki 2023 metų planuojama sutvarkyti bei naujai įrengti apie 700 bunų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai, kaip dabar, susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje tinkamą laivybai gylį. Įrengus projektinių techninių charakteristikų bunas, Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinami garantiniai kelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys). Projekto metu numatomas tvarkyti vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN – T.

„Laivybos vandens kelio atnaujinimas aktualus ir upės pakrančių savivaldybėms, kurios taps patrauklesnės vandens turizmu bei galės atgaivinti prieplaukas bei uostus, tinkamus krovininei laivybai“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V. Vinokurovas.

ELTA yra pranešusi, kad Kaune Marvelės krovininė prieplauka bei išlikusios tinkamos krovai krantinės Jurbarke yra pritaikytos grūdų, žvyro, medienos bei kitų krovinių pakrovimui ir gabenimui į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Krovinius galima gabenti taip pat Jurbarko-Kauno kryptimi. Tai sumažintų sausumos kelių apkrovimą bei pervežimo kaštus. Neabejotina, kad tai didintų Nemuno pakrantės savivaldybių patrauklumą investicijų pritraukimui. Tai patrauklu eksportuojamą produkciją gaminančioms įmonėms, kurios turėtų alternatyvą gabenti krovinius upe. Ypač, kai tie kroviniai – stambių gabaritų bei didelių svorių, tuomet jų logistika atpinga ne procentais, o kartais.

Stabilesnė upės vaga naudinga ir pakrantės bei Nemuno intakų ekosistemai, kadangi tuomet pavasarinio ledonešio metu potvyniai būna žymiai mažesni, o sausrų metu upės pakrantės nevirsta pelkėmis. Stabilizuojamas ir intakų vandens lygis, tarp bunių susidaro palankios žuvims neršto sąlygos ir panašiai, – vardinami pranašumai valstybinės įmonės pranešime. Pabrėžiama, kad upės būklės pagerinimas, krantų stabilizavimas savo ruožtu gerina ir valstybės sienos ženklų būklę, kadangi šiuo metu, kai buvo apgriuvusios ir neapsaugo krantų nuo erozijos, valstybės sienos pareigūnai susiduria su situacija, kai minimi ženklai tiesiog griūna į upę.

Krovinių gabenimą vidaus vandens keliais ne tik kaip ekonomiškesnį, bet ir kaip ekologiškesnį būdą skatina ir Europos Sąjunga, savo rekomendacijose siūlydama kelių transporto krovinius perkelti į upių transportą. Tai sumažintų taršos, triukšmo bei spūsčių keliuose problemas.

Pasak įmonės atstovės K. Kavaliauskaitės, Nemuno upės tvarkymas prasidės ateinančiais metais. Tvarkant bus modernizuota daugiau nei 200 km vandens kelio nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Tokio masto darbų nebuvo vykdoma jau daugiau nei šimtą metų, kai buvo statomos akmeninės bunos. Prognozuojama, kad, sutvarkius upės ruošą, pradžioje juo bus pervežama apie 300 tūkst. tonų krovinių per metus. Perspektyvoje – 500 tūkst. tonų ir daugiau, kas atitiks tarptautiniams E kategorijos vidaus vandenų uostams nustatytus krovinių apyvartos kiekius.

„Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitų rūšių transportui – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui. Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas-Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones. Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.