Šios kliūtys lašišinių žuvų migracijai Dubysoje, ties „Lakštingalos“ poilsiaviete, už kelių kilometrų nuo Raseinių, pašalintos dar rugsėjį, ketvirtadienį informavo Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad Dubysos regioniniame parke tekanti Dubysos upė – labai svarbi tokių žuvų, kaip Baltijos lašiša, kartuolė, mažoji nėgė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, išsaugojimui.

Išardžius gelžbetoninių blokų patvanką, įrengtą sovietmečiu čia gyvavusio kolūkio gyvavimo laikotarpiu, pasak ministerijos, atsiras prielaidos upės ekosistemos stabilumui: pasikeis upės vandens nuotėkis, temperatūra, maistinių medžiagų prieinamumas žuvims. Todėl tikimasi šių žuvų populiacijos pagausėjimo.

Bendrai iš Dubysos upės pašalinta net 852 tonų gelžbetoninių atliekų.

Dar praėjusiais metais iš Dubysos upės vagos buvo pašalintos ir gelžbetoninio tilto, susprogdinto 1944 metais per Antrąjį pasaulinį karą, liekanos Palono hidrografiniame draustinyje.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra vienas iš Seime įregistruotų svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisų, kurios numato apriboti verslinę žvejybą lašišų migracijos kelyje Baltijos priekrantėje, iniciatorių.

Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, verslinės žvejybos Baltijos jūroje reguliavimas nepriklauso aplinkos ministro kompetencijai, tad rengiant Vyriausybės išvadą dėl šių pataisų, po ilgų derybų su Žemės ūkio ministerija pasiektas kompromisas bent minimaliai apriboti žvejybą saugomų žuvų migracijos keliuose: 1 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų (siūlyta 3 km) ir 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės (siūlyta 1 km).

Kuršių mariose lašišų ir šlakių verslinė žvejyba draudžiama, o į gaudykles pakliuvusias šias žuvis buvo privalu paleisti atgal į vandenį, jeigu jos gyvybingos. Tačiau, tikėtina, dalies sugautų gyvybingų lašišų ir šlakių žvejai nepaleisdavo. Todėl sausio pradžioje aplinkos ministras sugriežtino šį reikalavimą – turi būti paleistos visos į gaudykles pakliuvusios saugomos žuvys nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Be to, nustatytas reikalavimas užsiimantiems versline žvejyba, kad jie iš anksto praneštų aplinkosaugos pareigūnams, kada ir kur bus tikrinamos gaudyklės.

Lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimai sugriežtinti ir žvejams mėgėjams. Jeigu iki šiol šias žuvis buvo leidžiama gaudyti, įsigijus žvejybos kortelę jų žvejybai, visus metus, išskyrus neršto laiką, tai nuo šių metų galima po neršto grįžtančias į jūrą lašišas žvejoti nuo gruodžio 26 d. iki balandžio 30 d., o plaukiančias neršti – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.

Visose upėse draudžiama gaudyti lašišas ir šlakius nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Nemune uždrausta žvejoti neršti traukiančias lašišines žuvis, o leidžiama žvejoti tik grįžtančias į jūrą ir tik iki balandžio 30 d. Vilnioje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo jos žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, kol kas lašišų ir šlakių ištekliai šalies upėse gausėja. Kaip rodo pernai atlikti tyrimai, lašišų ir šlakių jauniklių, palyginti su 2018 m., Neries upės baseine padaugėjo du kartus, Vilnelėje – net šešis kartus. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šių žuvų išteklių būklė dar turėtų išlikti stabili, bet gali pasitaikyti metų, kai dėl neįprastai aukštos vandens temperatūros, hidrologinės sausros, ligų ar kitų klimato kaitos veiksnių lašišinių žuvų jauniklių mūsų upėse gali drastiškai sumažėti.

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovo Kęstučio Klimavičiaus teigimu, padėtis upėse – tragiška.

„Nemune, pavyzdžiui, ten tragedija išvis, prabrist galima Nemuną, iki kelių gylio. Viskas nuseko, jokio neršto tikėtis negalima“, – BNS sakė jis.

Pavojus žuvų jaunikliams

Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus mokslininkas Tomas Virbickas sako, kad vandenų nuotėkio svyravimai yra natūralus reiškinys, žuvys prie jo prisitaikiusios, tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad hidrologinė sausra pasireiškė vasaros pradžioje. Dėl to gali žūti žuvų jaunikliai.

„Žuvys išneršusios, jų jaunikliai išsiritę iš ikrelių, ir kadangi vandens lygis krenta, jie priversti trauktis iš savo tipinių buveinių. Šiaip gal jie plaukiotų palei krantą, žolėse kur nors slėptųsi nuo plėšrūnų, dabar gi yra visi suplauti į vagos vidurį“, – BNS teikė T. Virbickas.

„Tai tikrai gali labai paveikti jų išgyvenamumą“, – pridūrė jis.

Pavojų žuvims kelia ir tai, kad kritus vandens lygiui, kyla jo temperatūra. T. Virbicko teigimu, jei upėje didžioji vandens dalis yra iš gruntinio vandens, tada temperatūra labai nepakils, bet jeigu iš kritulių – jų nesant, vanduo šyla.

Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, lašišinės, kūjagalviai, kiršliai, srovinės aukšlės ir jų jaunikliai yra labai jautrūs temperatūrai.

Nemune, pavyzdžiui, ten tragedija išvis, prabrist galima Nemuną, iki kelių gylio. Viskas nuseko, jokio neršto tikėtis negalima.

„Tai ypač pavojinga lašišinėms žuvims, joms 26 laipsniai vandens temperatūros yra visiškai kritinė riba. Šitie temperatūros šuoliai, užsitęsusi kaitra ir vandens temperatūra joms ypač pavojinga, nes temperatūrai pasiekus 22-23 laipsnius, jos nustoja maitintis. Jeigu toliau tęsiasi kaitra, jos žūsta“, – aiškino T. Virbickas.

Situaciją aštrina upių užterštumas

Sausros metu žuvų ištekliams ypač didelį pavojų kelia ir upių užterštumas, kuris kaitros poveikį dar labiau sustiprina, sako specialistai. Esant žemam vandens lygiui, temperatūra  telkiniuose yra aukštesnė, todėl vanduo blogiau pasipildo deguonimi ir žuvys pradeda dusti.

„Tai yra pavojinga labiausiai užterštoms ir lėčiausios tėkmės upėms – tai vidurio Lietuvos upės. Manau, šitie reiškiniai po truputį pasimato“, – sakė mokslininkas.

Tuo metu „Lašišos dienoraščio“ vadovas K. Klimavičius pabrėžia, kad tokiomis sąlygomis turėtų būti ribojama hidroelektrinių veikla.

„Su tokiomis temperatūromis ir žemu vandens lygiu visų pirma turi būti ribojama visų hidroelektrinių veikla. Jokios elektros gamybos. Turi būti tik sanitariniam, gamtosauginiam debitui užtikrinti“, – teigė K. Klimavičius.

„Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – dabar yra pats laikas susirinkti šiukšles iš upių. Galėtų išnaudoti tą progą Aplinkos ministerija“, – pridūrė jis.

Pasekmės – bent po dvejų metų

Specialistai kol kas nesiima vertinti, kokių pasekmių sausra gali turėti ateityje. Pasak T. Virbicko, jei ji būtų trumpalaikė, žuvys gali išgyventi, tačiau jei ji kartosis nuolat, žuvų išteklių gali drastiškai mažėti.

„Jeigu toks reiškinys kartosis metai iš metų, jei toks žemas vandens lygis užsitęs iki vasaros pabaigos ir pakils temperatūra, tada galėsime kalbėti, kad tai gali turėti labai neigiamą įtaką žuvų ištekliams upėse“, – sakė mokslininkas.

Anot jo, situaciją kontroliuoti vargu ar įmanoma, tačiau mažiau teršiant upes ir mažinant jose žvejybą, netiesiogiai galima žuvis apsaugoti.

Tuo metu K. Klimavičius teigia, kad vandens temperatūrą šiek tiek galima reguliuoti stebint užtvankas.

„Visa bėda yra Aplinkos ministerijos nesugebėjimas kontroliuoti sukurtų mažųjų užtvankų upėse. Niekas lygio nestebi, reta užtvanka turi elektroninį vandens gylio matuoklį. (...)  Kiekviena užtvanka sukelia vandens temperatūrą mažiausiai 2 laipsniais į viršų. Kuo didesnė užtvanka, tuo daugiau laipsnių sukelia. Esant žemam vandeniui ir kritinei temperatūros ribai, tie 2 laipsniai dažniausiai baigiasi žuvų žūtimi“, – sakė jis.

Hidrologinė sausra – nacionaliniu mastu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę Lietuvoje paskelbė hidrologinę sausrą. Anot jos upių nusekimas yra kelerius metus iš eilės trukusių meteorologinių sąlygų pasekmė.

Esant karštiems orams vis daugiau vandens telkinių nusenka žemiau mažiausio vidutinio daugiamečio vandens lygio. Paskutiniais duomenimis, žemiau šio lygio yra 28 iš 48 vandens matavimo stočių.

Dėl sausų ir šiltų orų kol kas labiausiai nukentėjo Šešuvio upė ties Skirgailais, Sanžilės kanalas ties Bernatoniais, Nemunas ties Panemune ir Neris ties Jonava. Ten vandens lygis nusekęs 20-30 centimetrų žemiau lygio. Prasta situacija ir visoje Neryje ir Nemune.

Anot tarnybos, krituliai paskutinėmis birželio dienomis vandens lygiui upėse reikšmingos įtakos nepadarė, nes didžiąją jų dalį sugėrė sausa žemė.

Šiandien, rugsėjo 16-ąją, įsigaliojo su lašišinių žuvų žvejyba susiję nauji Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimai. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė kai kurias šių taisyklių nuostatas ir limituotos lašišų žvejybos sąlygas, atsižvelgęs į mokslininkų rekomendacijas ir žvejų mėgėjų siūlymus.

Viena naujovių – galimybė, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. gaudyti lašišines žuvis Vilnioje aukščiau Rokantiškių užtvankos – iki Kenos žiočių. Rekonstravus šios užtvankos pralaidą lašišinėms žuvims, jos be didesnio vargo praplaukia anksčiau buvusią neįveikiamą kliūtį ir sėkmingai neršia Vilnios aukštupyje.

Norintieji šiuo laikotarpiu – nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. – gaudyti kitas žuvis Vilnios atkarpoje nuo jos žiočių iki Kenos žiočių turi įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, o pensininkai, neįgalieji ir vaikai gali žvejoti tik tais įrankiais ir masalais, kurie nėra skirti plėšriosioms ir lašišinėms žuvims. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. žvejoti Vilnioje iki Kenos žiočių draudžiama.

Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas norintiems gaudyti kuojas, ešerius ir kitas nelašišines žuvis vilniečiams, ministras sostinėje išskyrė Neries atkarpą nuo Šilo tilto iki Valakupių tilto. Čia nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. leidžiama žvejoti plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis, bet negalima naudotis lašišinėms ir plėšriosioms žuvims skirtais įrankiais ir masalais. Nors šioje Neries atkarpoje ir nėra lašišų bei šlakių nerštaviečių, tačiau norint veiksmingiau kontroliuoti žvejybą čia nuo rugsėjo 16 d. draudžiama limituota lašišų ir šlakių žvejyba.

Vilniuje nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama bet kokia žvejyba Neryje nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Šilo tilto.

Aplinkosaugininkai prašo gyventojus, pastebėjusius laikotarpiu nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. žvejojančius spiningu Neryje nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Valakupių tilto, pranešti apie šiuos pažeidėjus bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrui tel. (8~5) 273 2995.

Vienintelė vieta Lietuvoje, kur veisiamos lašišinės  žuvys seliavos – Ignalinos rajono Strigailiškio kaimas. Čia veikia  žuvivaisos cechas, o esančiame Žuvininkystės muziejuje galima pamatyti ne tik įvairių laikų žvejybos priemonių, bet ir nemažai sužinoti apie žuvivaisą, žuvų išteklius ežeruose seniau ir dabar.

Vandens ir laiko paliesti žvejybos įrankiai, valtys, tinklai pasakoja apie sunkų ežeringo Ignalinos krašto žvejų darbą. Vieniems eksponatams – per šimtą metų, daug jų iš tarpukario laikų.

Tinklus traukdavo ir vasarą, ir žiemą: vasarą sukdavo ant prietaiso valtyje, o  žiemą –  ant statinės, vadinamos boba. Tarpukariu šiame krašte dažniausiai žvejodavo brigados, laimikis būdavo ir kelios tonos, ir vos keli kilogramai.

„Turtingas žydas samdė žvejus, kurie buvo ir lietuviai, ir žydai. Jie traukiamaisiais tinklais alkani, sušalę, traukdavo šitą žuvį. Ir taip kasdien“, – pasakojo Žuvininkystės tarnybos Ignalinos poskyrio vyr. specialistas Ademaras Bugailiškis.

Daugiau nei prieš pusšimtį metų greta Ignalinos, StrigailIškio kaime, įkurtas pirmasis Lietuvoje žuvivaisos ūkis. Dabar čia daugiausiai veisiama lašišinių  žuvų – seliavų. Taip pat iš šio cecho į Rytų Aukštaitijos ežerus iškeliauja kiek paaugintos lydekaitės, lynai. Šiemet žuvivaisos sąlygos ypač pagerėjo, europinėmis lėšomis atnaujinus cechą.

„Labai sumažėjo nuostolių, nes vanduo atiteka švarus, geri mechaniniai filtrai veikia. Ikras – kaip mažas kiaušinėlis – bet kokia drumzlytė jį pažeidžia, o dabar tų drumzlyčių nėra“, – aiškino A. Bugailiškis.

„Norėtumėme šį poskyrį toliau renovuoti ir kaip  ir kituose mūsų poskyriuose, įrengti uždaras sistemas, kurios galėtų ištisus metus su pilnu vandens reguliavimo ciklu auginti įvairias žuvis“, – sakė Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.

Žuvininkystės tarnyba veisia  16 rūšių žuvis. Daugiausiai  tai – saugomos žuvys, kurių išteklius reikia atkurti.