Toks laukinių gyvūnų pasirodymas keliuose – gana dažnas reiškinys pavasarį, kadangi gyvūnai migruoja ir ieško maisto.

Dėl lakstančių laukinių gyvūnų kelias tampa nesaugus tiek patiems gyvūnams, tiek automobilių vairuotojams, tad Neringos gyventojų ir svečių prašoma būti ypač budriems ir pasirinkti saugų greitį bei važiuojant akylai stebėti aplinką.

„Kaip pastebi Neringos gyventojai, važiuojant iš Smiltynės į Nidą pakelėje galima suskaičiuoti net keliolika stirnų, lapių. Išdidžiai pakelėse lūkuriuoja ir Kuršių nerijos miško karaliai – briedžiai“,– skelbia savivaldybė.

Anot jos, žiemą gyvūnus į pakeles viliodavo druska barstomas kelias – ne vieno neringiškio nuotraukų archyvuose galima išvysti prie pakelės pelkės priklupusį ir druskingą vandenį geriantį briedį.

Pavasarį dar gausesnį būrį žvėrių į pakeles sutraukia čia greičiau nei kitose vietose sužaliavusi žolė. Lapes į kelią vilioja automobilių nutrenkti paukščiai.

„Gyvenimas Kuršių nerijos pakelėse – verda, tad Neringos savivaldybė automobilių vairuotojus kviečia būti ypatingai budriais – pasirinkite saugų greitį ir akylai stebėkite aplinką“, – perspėja savivaldybė.

Gyvūnai nelegaliai gabenami iš trečiųjų šalių

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigia, kad dauguma neleistinų mūsų valstybėje laikyti gyvūnų čia patenka iš trečiųjų šalių. Pasak iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovės, jie atgabenami pervežėjams žinomais keliais, o dėmesio centre atsiduria dvi valstybės.

„Paprastam piliečiui, neturinčiam jokių mokslinių užmojų, draudžiama įsigyti egzotinius gyvūnus bei jų hibridus. Vis dėlto kai kurių valstybių institucijos taip atidžiai nereguliuoja laukinių gyvūnų laikymo. Ne paslaptis, kad iš trečiųjų šalių laukiniai gyvūnai gabenami kontrabanda. Yra tam tikros schemos, kaip gyvūnus nelegaliai iš trečiųjų šalių pristatyti į Lietuvą. Taip pat minimos dvi valstybės – Čekija ir Lenkija, neva į jas gyvūnai patenka lengviausiai. Kaip jie iš trečiųjų šalių atvyksta į ES, paslaptis ir man“, – sako „Nuaras“ vadovė J. Gustaitienė.

Ne paslaptis, kad iš trečiųjų šalių laukiniai gyvūnai gabenami kontrabanda. Yra tam tikros schemos, kaip gyvūnus nelegaliai iš trečiųjų šalių pristatyti į Lietuvą.

Vieni dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių nelegaliai veisiamų gyvūnų – laukinės katės ir jų hibridai. Pasak „Nuaro“ direktorės, Lietuvoje gyveno tik viena laukinė katė – miškinė katė arba Vilpišys (Felis silvestris), tačiau ši rūšis jau išnykusi. Visos kitos laukinės katės Lietuvoje – įvežtinės.

„Todėl, kad brangi“ – tokį atsakymą teko išgirsti ne kartą, pasiteiravus, dėl kokios priežasties žmogus nusipirko laukinę katę. Hibridinių kačių kaina gali siekti ir 40 tūkst. eurų – kuo katė didesnė, tuo brangesnė, kai tuo tarpu bet kokia mūsų veislinė katė su kilmės dokumentais kainuoja apie 1500 eurų. Matyt, augintojai įsivaizduoja, kad tokia katė atsives 4 kačiukus, tad jie turės 160 tūkst. eurų. Kad aiškiai matytumėme realybę, įvardinsiu, kad per gana trumpą laikotarpį institucijos konfiskavo 14 hibridinių kačių, kurias mes kurį laiką auginome – žmonės gavo didžiules baudas, neteko brangiai kainavusių gyvūnų, turėjo padengti teismo išlaidas. Įprastai savininkai net nesužino, kur gyvūnai iškeliauja juos konfiskavus“, – tikina pašnekovė.

AAD specialistai priduria, kad invaziniai gyvūnai, kurie patenka į Lietuvą nelegaliai, suklastojus dokumentus ar dėl suteikiamų išimčių, daro žalą gamtai, vietinėms ekosistemoms, tai gali paveikti vietinių rūšių populiacijas bei jų įvairovę.

„Invazinės rūšys gali būti nejautrios vietinėms ligoms ir parazitams, dėl to jos gali plisti be jokio natūralaus reguliavimo, užkrėsdamos ligomis vietines rūšis. Invazinės rūšys taip pat gali modifikuoti buveines ir ekosistemas, pakeisdamos jų struktūrą ir funkcionavimą. Jų paplitimas gali turėti įtakos daugeliui gyvūnų ir augalų, priklausančių nuo konkretaus buveinės tipo. Taip pat jos gali sukelti žalą žemės ūkiui, naikindamos pasėlius ar kenkdamos derliui“, – priduria AAD specialistai.

Nerimą kelia išimtys Rusijai ir Baltarusijai

Praėjusių metų gegužę Europos Taryba pirmą kartą istorijoje priėmė svarbų reglamentą, kuriame užtvirtinti šunų ir kačių įvežimo į ES reikalavimai. J. Gustaitienė sako, kad nebebus galima įvežti gyvūnų iš trečiųjų šalių, jų tarpe – ir Baltarusijos ar Rusijos, jei augintiniai prastos kondicijos, laikomi prastomis sąlygomis, yra išnaudojami. Tarp jų dažnai pasitaiko ir laukinių gyvūnų ar jų hibridų.

„Gyvūnų importas leidžiamas tik iš tokios lokacijos, kuri yra lygiavertė, adekvati mūsų nustatytoms sąlygoms“, – prideda specialistė.

„Nuaras“ direktorė J. Gustaitienė teigia, kad, nepaisant politinės padėties ir gausybės ribojimų, gyvūnų gabenimas iš Rusijos ir Baltarusijos – viena didžiausių problemų. Pašnekovė tikina, kad institucijos kontroliuoja šalies sienas ir patekimą iš šių valstybių, tačiau yra ir kitas, kol kas dar neišspręstas niuansas, apibrėžiantis konkrečiai šunų ir kačių gabenimą.

„Yra sąrašas šalių, kurios išleisdamos šunį ar katę į kitą valstybę turi pasirūpinti skiepu nuo pasiutligės, paimti kraujo mėginį ir nustatyti, ar susidarė antikūnų titrai. Tik su tokiu valstybiniu sertifikatu, kuriame yra kraujo titras, gyvūnas gali būti įvežamas į kitą šalį“, – sako J. Gustaitienė.

Vis dėlto kai kurioms trečiosioms šalims, tarp kurių – ir Rusija bei Baltarusija, tokio sertifikato nereikia. Pasak „Nuaro“ vadovės, dėl išimties ji kreipėsi ir į valstybines institucijas. Jų atstovai tikino, kad nors yra saugoma išorinė siena, šis anksčiau išduotas leidimas yra ES sprendimas, tad jį pakeisti nėra paprasta. J. Gustaitienės teigimu, skiepo yra reikalaujama net iš kariaujančios Ukrainos atvykstantiems gyvūnams. Ji, kaip gydytoja, tikina suprantanti, kad ir ten yra pasiutligės židinių, tačiau ragina pažvelgti ir iš politinės pusės.

„Sustabdyti tokius veiksmus svarbu ne tik dėl politikos, pasiutligės atvejų, bet ir dėl įvežamo gyvūno kontrolės. Taip pat reglamente pažymėta, kad didžiausias suklastotų dokumentų skaičius yra būtent iš Baltarusijos ir Rusijos. Klastojami skiepų lipdukai, tarptautiniai pasai, yra įvairios schemos, kurių neturėtų būti. Tokiu būdu įvežamas didžiulis kiekis gyvūnų. Panaikindami minėtą išimtį, sumažintume įvežamų gyvūnų skaičių į ES iš trečiųjų šalių“, – komentuoja ji.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikia konkrečius duomenis, rodančius, kad 2023 metais komerciniais tikslais iš trečiųjų šalių į Lietuvą buvo įvežtos 365 gyvūnų siuntos. Iš viso 445 gyvūnai – 393 šunys ir 52 katės.

„Iš Baltarusijos įvežti 362 šunys ir 46 katės, o iš Rusijos – 21 šuo ir 2 katės“, – vardija VMVT atstovai.

„41 proc. siuntų iš Rusijos ar Baltarusijos atvyksta per kitų ES šalių pasienio veterinarijos postus“, – priduria specialistai.

VMVT duomenimis, iš Argentinos, Brazilijos, Šiaurės Korėjos, Taivano, JAV į Lietuvą buvo įvežta po vieną, iš Australijos – du, o iš Kanados – trys šunys. Iš JAE įvežta viena, iš JAV – trys katės.

Skundų sulaukia vis dažniau

Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pateiktame komentare AAD specialistai teigia, kad visuomenė tampa vis nepakantesnė daromiems nusižengimams, todėl institucija vis dažniau sulaukia skundų dėl neteisėtos gyvūnų prekybos, veisimo ar laikymo nelaisvėje.

„Gavę informaciją apie gyvūnus, naudojamus veisimui ar laikomus netinkamomis sąlygomis, ar gyvūnus, kuriuos pagal teisės aktus draudžiama laikyti, reaguojame nedelsiant. Kartais pasitaiko ir klaidinančių, netikslių pranešimų, pareigūnai tokiu atveju kreipiasi į pranešėją patikslinti informaciją“, – pažymėta komentare.

Pasiteiravus, ar pasitaiko pakartotinių pranešimų dėl tų pačių asmenų, nelegaliai laikančių gyvūnus namuose, specialistai atsako teigiamai. AAD atstovai tikina, kad dažniausiai tai yra asmenys, kurie vykdo neteisėtą prekybą ar laukinių gyvūnų veisimą.

„Gyvūnų laikymas, veisimas, prekyba jais neturint leidimo ar teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų vertinami kaip neteisėti veiksmai. Tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gyvūnai konfiskuojami.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto LGGC, į kurį yra perkeliami dėl pažeidimų aplinkosaugininkų paimti laukiniai gyvūnai ir paukščiai.

Gyvūnų perkėlimo darbus atlieka LGGC specialistai“, – informuoja AAD atstovai.

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, medžioklės plotuose yra įrengtos viliojimo vietos, skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala.

„Pastebime padidėjusį pranešimų skaičių, susijusį su laukinių gyvūnų viliojimo vietomis, todėl norime priminti medžiotojams, kad medžioklės vietos turi būti tvarkingos. Laukinius gyvūnus reikia vilioti tik natūraliu pašaru: grūdais, šienu, kukurūzų burbuolėmis, šakniavaisiais ir panašiai“, – sakė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Pasak jos, aplinkosaugininkams tenka susidurti su įvairiais pažeidimais viliojimo vietose. Nustatyta atvejų, kai laukiniai gyvūnai vilioti tonomis maisto atliekų ar jiems labai netinkamu maistu, pavyzdžiui, makaronais, šokoladukais, duona, pradėjusiais gesti vaisiais ir daržovėmis, o plėšrūnai, tarp jų vilkai, viliojami naminių galvijų gaišenomis.

Laukinius gyvūnus reikia vilioti tik natūraliu pašaru: grūdais, šienu, kukurūzų burbuolėmis, šakniavaisiais ir panašiai.

Atkreipiamas dėmesys, kad Medžioklės taisyklės draudžia šerti laukinius gyvūnus maistu, kurio jie negali rasti natūraliomis sąlygomis, pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktais ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais, maisto atliekomis.

Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės ir jų kiekis negali viršyti 100 kilogramų, išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską.

Medžioklės plotų vienete (1000 ha) draudžiama įrengti daugiau kaip dešimt šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kilogramų arba 125 litrų natūralaus pašaro.

Už pažeidimus viliojimo vietose numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Judriose vietose šie plėšrūnai sutinkami gana retai, dažniau čia atklysta savo migracijos keliuose pasiklydę briedžiai ar stirnos.

Trečiadienio rytą, prieš aštuntą valandą, klaipėdiečiai Herkaus Manto–Liepų ir Naujosios Sodo gatvių sankryžoje, laukdami, kol įsižiebs žalias šviesoforo signalas pėstiesiems, staiga sustingo, pamatę, kad iš Atgimimo aikštės pusės link jų atskuodžia kažkoks gyvūnas.

Pradžioje kilo mintis, kad šuo, tačiau judesiai buvo kitokie nei šuns, gyvūno kūnas ilgesnis, jis turėjo gana ilgą pūkuotą uodegą.

Tai buvo lapė, kažkokiais neaiškiais keliais atklydusi į judrų miesto centrą.

Laputė labai greitai, laikydamasi dešinės, bėgo važiuojamąja kelio dalimi ir Herkaus Manto gatvėje įsmuko kažkur į kiemus.

Šio smagaus įvykio liudininkai tik susižvalgė tarpusavyje, nusistebėję, iš kur šioje vietoje atsirado toks gyvūnas.

Išties, šie plėšrūnai tokiose vietose nelabai lankosi, nors jų mieste tikrai yra, kai kurie gyvena pramoninėse teritorijose, juos dažnai mato įmonių darbuotojai ir lapių kaimynystė jų nestebina.

Lapių pasitaiko miesto priemiesčiuose, kur jos atklysta į gyvenamųjų namų kiemus, tačiau centrinių gatvių šie plėšrūnai vengia, dažniau čia atklysta savo migracijos keliuose pasiklydę briedžiai ar stirnos.

Kaip skelbia universitetas, tai pirmasis Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse centras, kuriame visą parą, septynias dienas per savaitę, bus teikiama kvalifikuota pagalba sužeistiems, paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Šiame centre gyvūnai bus gydomi, reabilituojami, bus užtikrinama jų globa ir gerovė.

Modernus Laukinių gyvūnų globos centro pastatų kompleksas įrengtas Naujųjų Muniškių kaime, kone šešių hektarų ploto teritorijoje. Čia įsikūrė veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, naujausia diagnostine įranga aprūpinta operacine bei laboratorija, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerais ir kitomis patalpomis.

Centro statybos kainavo 4,8 mln. eurų.

Taip pat į centrą globai iš gamtos priimti didysis erelis rėksnys, jūrinis erelis. Pirmadienį suteikta pagalba barsukui, sidabriniui kirui, gulbei ir kitiems paukščiams.

Naujųjų Muniškių kaime įsikūręs Laukinių gyvūnų globos centras dirba septynias dienas per savaitę, jame teikiama pagalba laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Čia prižiūrimi, globojami ir gydomi paimti iš aplinkos, sulaikyti ar konfiskuoti laukiniai gyvūnai. Centro specialistai taip pat rūpinasi, kad pasveikę gyvūnai būtų paleisti į jiems būdingas buveines ar perduoti asmenims, turintiems teisę bei sąlygas juos laikyti nelaisvėje.

Naujajame pastatų komplekse įrengta veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, operacine, laboratorija, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, visuomenės švietimo, darbuotojams skirtomis patalpomis, karantino pastatu, gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerais.

Centro statybos kainavo 4,8 mln. eurų.

Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas  Sigitas Mikėnas.

– Paskutiniu metu internetinėje erdvėje matome siūlymų ir skelbimų padovanoti, parduoti laukinį gyvūną. Ar dažni tokie skelbimai?

– Tokių skelbimų pastebime jau eilę metų. Kadangi socialiniai tinklai populiarėja, o visuomenė aktyvi, stebi tuos socialinius tinklus, tai pastebimas tų skelbimų skaičiaus didėjimas. Visi gyvūnai turėtų gyventi savo vietose: laukuose, miškuose, gamtoje. Visuomenei nevalia jų liesti, pasiimti, parsinešti namo, paauginti. Ypač pavasarį pasitaiko atvejų, kai gyvūnai atsiveda jauniklius, o žmonės, būdami gamtoje, pamato mažiukus, vienus paliktus ir net nepagalvodami juos paima, parsineša namo. Žmonės nepagalvoja, kad tiems gyvūnams gali grėsti žūtis. Žmonės nežino, kad gyvūnų motinos palieka tuos jauniklius atsargiai ir juos tikrai suranda tose vietose. Žmonės per nežinojimą, per smalsumą tai padaro.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Apie kokius gyvūnus kalbame? Pastarieji įvykiai parodė, kad per socialinius tinklus buvo bandoma parduoti usūrinį šunį, lapę.

– Gyvūnai suskirstyti į dvi grupes: invaziniai gyvūnai ir Lietuvoje nuo senų senovės gyvenantys gyvūnai. Usūrinis šuo yra priskirtas prie invazinių gyvūnų rūšių. Jis netgi naikintinas gyvūnas Lietuvoje. Atsakomybės būna irgi skirtingos. Už Lietuvoje gyvenančių gyvūnų paėmimą, laikymą, pardavimą atsakomybės forma yra administracinė bauda iki 100 eurų, o už invazinių gyvūnų paėmimą bauda siekia net ir 500 eurų. Tokia atsakomybė, sakyčiau, nemenka. Galbūt dalis visuomenės nori pasinaudoti ta situacija, galbūt kažkas nori užsidirbti, todėl tokie dalykai ir vyksta. Pastebime, kad dažniausiai parduodami yra usūriniai šunys, lapės. Pasitaiko ir kitų gyvūnų. Neseniai turėjome atvejį, kai buvo parduodami invaziniai vėžiai.

– O nebūna taip, kad žmogus bandytų prijaukinti vilką ir parduoti kaip šunį? Yra tekę girdėti tokių istorijų.

– Kažkada labai seniai man teko girdėti tokių istorijų, bet nesusidūriau tiesiogiai. Prieš 9 metus pardavinėjo jauną vilkiuką. Mes organizavome procedūras ir sulaikėme tą asmenį, paėmėme vilkiuką. Skyrėme administracinę nuobaudą.

– Kaip reaguojate, kai socialiniuose tinkluose pamatote skelbimus dėl parduodamų laukinių gyvūnų?

– Aplinkosaugininkai nustatyta tvarka atlieka tyrimus, pagal nustatytas procedūras aiškinasi situaciją: ar yra pirkimas, ar yra pardavimas, kokiomis aplinkybėmis gyvūnai pateko pas tą asmenį. Aiškinamės visas aplinkybes, o išsiaiškinę skiriame administracines atsakomybes.

Pastebime, kad dažniausiai parduodami yra usūriniai šunys, lapės. Pasitaiko ir kitų gyvūnų. Neseniai turėjome atvejį, kai buvo parduodami invaziniai vėžiai.

– Kur dedate konfiskuotus gyvūnus?

– Yra sudarytos sutartys su gyvūnų augintiniais. Gyvūnas paimamas ir kol priimami procesiniai sprendimai, jis ten auginamas.

– Ar gyvūnui geriau gyvūnų prieglaudoje?

– Jei gyvūnas gyvenantis Lietuvoje kaip lapė buvo paimtas iš gamtos trumpą laiką, jis galėtų būti patikrintas veterinarų ir paleistas atgal į gamtą. Tačiau jei gyvūnas invazinis, jis turi būti atiduotas į prieglaudą. Būna priimami tolimesni sprendimai dėl jo ateities.

– Ar gresia atsakomybė žmogui, kuris nori nusipirkti laukinį gyvūną?

– Viskas priklausytų nuo įrodymų surinkimo, bet atsakomybė tikrai galėtų būti. 

Laukiniai gyvūnai, tarp jų lapės, atklysta į miestą ieškodami maisto atliekų. Ypač šiuo metu, kai artinasi šaltasis metų laikotarpis.

Miestas – kaip tik tokia vieta, kur jie gali lengviau rasti maisto.

Dažniausiai gyvūnai į miestą užsuka sutemus, kai gatvėse sumažėja judėjimas.

„Pastebėjus gyvūną, nieko nereikia daryti, gyvūnas paprastai nekelia pavojaus, netrukdo. Jeigu jis pats atklydo į miesto gatves, jis pats ir išeis“, – teigė Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos padalinio vadovas Vitalis Marozas.

Pastebėjus gyvūną, nieko nereikia daryti, gyvūnas paprastai nekelia pavojaus, netrukdo.

Dažnai žmonės bijo, kad gyvūnai gali juos užpulti ar užkrėsti baisiomis ligomis, bet aplinkosaugininkas aiškina, kad nėra ko bijoti.

„Pasiutligės atvejų Lietuvoje nebuvo fiksuojama jau nuo 2015-ųjų. Kiekvienais metais vykdoma vakcinacija oraliniu būdu – priešnuodžiai miškuose išmetami iš lėktuvų. Užkrėtimų atvejų gali būti pasienio ruožuose, bet tie pasiutę gyvūnai atklysta iš kitų valstybių, Lietuvoje pasiutligės atvejų nepasitaiko“, – užtikrino V. Marozas.

Gyvūnas gali užpulti tik tuo atveju, kai pajaučia grėsmę sau pačiam.

Aplinkosaugininkai gauna pranešimų ne tik apie pasiklydusius laukinius gyvūnus mieste, bet ir apie jų emocinę būseną.

„Žmonės praneša, kad gyvūnai atrodo vieniši, tarsi jiems reikėtų pagalbos. Pranešama apie „liūdnus kormoranus“ arba „tuščius jų žvilgsnius“, – tvirtino V. Marozas.

Laukiniai gyvūnai šiuo laikotarpiu užklysta ne tik į miesto gatves, jų gausu ir priemiesčių keliuose.

V. Marozas teigė, kad, pavyzdžiui, briedžiai yra itin migruojantys, jie ieško naujų buveinių, ir sustabdyti jų judėjimo yra neįmanoma.

„Sulaikyti gyvūnų tvoromis, užtvarais ilgam nepavyks ir tai jų migracijos nesustabdys. Todėl žmonėms tenka prisitaikyti. Visos Lietuvos tvoromis neaptversime. Ten, kur kelio ženklai perspėja apie laukinės gamtos gyvūnų grėsmę, patariama būti ypač atidiems“, – pabrėžė V. Marozas.

Kaip nurodė Aplinkos ministerija, naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų ir šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Taisyklėse taip pat sudarytas leidžiamų laikyti laukinių gyvūnų sąrašas, nurodoma, kad leidžiama veisti įvairių rūšių peles, žiurkėnus, šinšilas, bizonus, stumbrus, stirnas danielius, elnius, muflonus. Kai kurias rūšis – paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą – bus galima veisti iki 2025 metų rugsėjo 1 dienos.

Taip pat nustatyti nauji minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant vieną-du kiškius, kiškėnus ar triušius lauko patalpos plotas turės siekti 20 kvadratinių metrų, o jeigu laikomi 1-2 juodieji ar rudieji lokiai, lauko patalpų plotas turėtų būti 900 kvadratinių metrų.

Taisyklėse pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalūs dydžiai, nelaisvėje laikomus paukščius uždrausta laikyti pririštus.

Laukinius gyvūnus ne blogesnėmis nei numatytos sąlygos asmenys privalės įkurdinti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo naujų taisyklių įsigaliojimo.

Šiame teisės akte nustatytas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant vieną stirną ar danielių bus galima aptverti 0,5 ha ploto, o kiekvienam papildomai laikomam gyvūnui numatytas papildomas plotas nuo 0,15 iki 0,3 ha.

Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše yra 30 rūšių ir keturių genčių žinduoliai. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2024 metų balandžio 1 dienos.

Kaip ir dabar, leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimus naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui ir kitiems tikslams išduoda, gali sustabdyti ar panaikinti Aplinkos apsaugos agentūra.