Stovyklose jaunieji sportininkai išbandys save krepšinio aikštelėje ir iš arčiau susipažins su šia populiariausia sporto šaka šalyje.

Jau pažįstantiems krepšinį, stovykla padės pagilinti turimus įgūdžius, bendradarbiaujant su entuziastingais ir daug patirties turinčiais treneriais, sužinoti savo stipriąsias ir tobulinti silpnąsias puses.

„Mūsų tikslas, kad kuo daugiau vaikų Klaipėdos regione išmėgintų krepšinį, pajaustų džiaugsmą ir pamokas, kurias suteikia komandinis sportas. Tik įtraukdami vaikus į įvairias sporto šakas galime tikėtis rasti tuos, kuriems viena ar kita sporto šaka gali tapti jų gyvenimo dalimi. Esu itin dėkingas, kad Nacionalinė sporto agentūra suteikia galimybę mūsų regiono vaikams susipažinti su krepšiniu ir tobulėti šioje sporto šakoje“, – džiaugėsi LCC tarptautinio universiteto krepšinio komandos vadovas.

Organizatorių nuotr.

Stovyklos metu jaunieji krepšininkai įgis ne tik patirties krepšinyje, bet ir formuos geresnius socialinius įgūdžius – jie nuolat bendraus su stovyklos nariais, treneriais bei savanoriais. Taip pat stovykla kvies visuomenei žinomus aukšto meistriškumo sportininkus, kurie dalinsis savo patirtimi bei įžvalgomis sporto tematika.

Stovykla skirta berniukams ir mergaitėms iki 14 metų amžiaus.

Organizatorių nuotr.

Stovykla vyks 2023 metų rugpjūčio 7–20 dienomis LCC tarptautiniame universitete.

Pirmasis vizitas 1991-aisiais tapo lemtingas – po šio vizito dr. Wall į Lietuvą dėstyti grįždavo beveik kasmet. Vėliau vizitai tik dažnėjo, o 2002 metų vasarą ji buvo paskirta LCC tarptautinio universiteto prorektore ir persikėlė į Klaipėdą. Nuo tada dr. Marlene Wall čia gyvena nuolat.

Mano gyvenimas skirtinguose žemynuose gali atrodyti kiek chaotiškas, bet žiūrėdama atgal suprantu, kad kiekvienas žingsnis mano gyvenime ruošė mane kitam žingsniui ir nieko atsitiktinio šioje kelionėje nėra. Gimiau kanadiečių šeimoje Urugvajuje, visada mačiau savo tėvus tarptautinėse bendruomenėse ir pati augau apsupta įvairiausių tautybių, ne visada man suprantamai kalbančių žmonių. Tas, regis, paprastas klausimas „iš kur tu?“ man yra tikrai sudėtingas. Aš esu puikus pavyzdys taip vadinamųjų trečiosios kultūros vaikų – mano vaikystė prabėgo šalyje, kuri nė vienam iš tėvų nebuvo gimtoji. Visos šios patirtys padeda man šiandien, dirbant LCC tarptautiniame universitete, kur kasdien susitinku su studentais iš daugiau nei 60 skirtingų pasaulio šalių.

Lietuvos transformacija nuo tų 1991 metų, kuomet čia atvykau pirmą kartą – tiesiog neįtikėtina. Žinoma, pasikeitė parduotuvės ir prekės jose, pastatų ir infrastruktūros renovacija reikšmingai pagerino gyvenamąją aplinką, atsivėrusios galimybėms keliauti praplėtė žmonių pasaulėžiūrą. Itin įdomu stebėti, kaip technologinė pažanga, mokslas ir Lietuvos žmonių verslumas padeda kurti naują Lietuvos veidą ir naujas galimybes visiems čia gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Tačiau lygiai taip pat svarbu kalbėti ir apie tai, kas nepasikeitė – lietuvių svetingumas. LCC tarptautinio universiteto įsikūrimas Lietuvoje nebuvo atsitiktinumas – jis nebūtų įmanomas be valstybės lyderių, miesto vadovų ir pačių žmonių atvirumo bei svetingumo. Tas pats svetingumas buvo akivaizdus, kai, prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyko nemažas skaičius karo pabėgėlių. Kai prieš mėnesį buvo atidarytas „International House Klaipėda“, tas pats svetingumas buvo akivaizdus. Priimti kitokį žmogų: kitaip kalbantį, kitaip atrodantį, kitaip mąstantį, nėra lengva. Tūkstančiai studentų ir dėstytojų iš įvairiausių pasaulio šalių patyrė Lietuvos svetingumą dirbdami ir mokydamiesi LCC tarptautiniame universitete. Šiandienos pasaulyje ypač svarbu, kad visi mokytumėmės išgirsti vienas kitą, gerbti skirtingus požiūrius ir siekti taikos, be kurios neįmanomas joks progresas.

Pokyčio bangų Lietuvoje buvo daug. Viena esminių prasidėjo 2004 metais, kai Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, staiga atsivėrė puikios studijų Europoje galimybės. Tuomet ne vieną baugino tai, kad daug jaunų žmonių pasirinko studijas Europos universitetuose ir išvyko iš Lietuvos. Jauni žmonės yra ir turi būti smalsūs. Tarptautinės patirtys juos ypač augina, todėl galimybės studijuoti užsienyje yra labai svarbios. Tačiau, žinote, labai svarbu, kaip išvykęs jaunas žmogus sugeba integruotis svetimoje šalyje. Juk neretas atvejis, kai į Londoną studijuoti išvykęs lietuvis didžiąją laiko dalį bendrauja tik su kitais lietuviais. Visada sakysiu, kad tikrai tarptautinės patirties ir bendruomenės nereikia ieškoti toli. 4 studijų metai LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje gali suteikti daugiau tarptautinės patirties nei studijos kitoje šalyje. Taip teigiu drąsiai, nes tarptautines patirtis mes kuriame labai tikslingai. 80 proc. LCC studentų į Klaipėdą atvyksta iš užsienio šalių. Mūsų universiteto bendruomenę sudaro studentai iš daugiau nei 60 skirtingų šalių. Šios tarptautinės patirtys ugdo plačiai mąstančius ir kitaip pasaulį suvokiančius žmones. Kai pažįsti žmonių šešiasdešimtyje pasaulio šalių, tai ir žinias stebi kitaip. Daugelis šalių nustoja būti tiesiog žemės plotu žemėlapyje tuomet, kai pažįsti toje šalyje gyvenančias šeimas, žinai jų istorijas, gali išgirsti jų pasakojimus.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Nuolatiniai pokyčiai vyksta ir Lietuvos švietimo sistemoje. Man ne visada aišku, kokia privačių universitetų ir kolegijų vieta šiose pertvarkose, bet norisi tikėti, kad sprendimų priėmėjai supranta ir privataus mokslo naudą. Tai, kad siekiama išgryninti universitetų, kolegijų ir profesinio ugdymo vaidmenį bendroje švietimo sistemoje, yra gerai. Tikiuosi, kad universitetų išskirtinumas tik ryškės.

Universitetai turi labai svarbią misiją bet kurioje visuomenėje. Dažnai girdžiu, kaip jaunų žmonių klausiama, kokį darbą dirbti juos įgalins vieno ar kito universiteto suteikiamas išsilavinimas. Toks klausimas nėra visai teisingas. Universitetai nėra profesinės mokyklos, kurios yra puiki vieta paruošti žmones konkrečiai profesijai. Universitetų paskirtis ne tokia ir niekada tokia nebuvo. Kad ir kaip filosofiškai tai beskambėtų, universitetai ruošia jaunus žmones gyvenimui.

Šiandien visur kalbame apie tai, kad reikia rinktis kažkokias konkrečias studijų programas, nes tos srities darbuotojų šiandien labiausiai trūksta. Ar jų trūks po 5 metų? O po 10 metų? Į šiuos klausimus tiksliai atsakyti negali niekas. Juk dabar jau visi suprantame, kad viena pandemija, karas ar svarbesnis technologinis išradimas pasaulį gali pakeisti neatpažįstamai. Taigi, universitetų tikslas nėra ir neturėtų būti paruošti jaunus žmones vienai konkrečiai karjerai. LCC tarptautiniame universitete remiamės liberaliųjų menų universiteto modeliu ir tikslingai suteikiame studentams platų išsilavinimą, kuris įgalina mūsų absolventus lengvai adaptuotis besikeičiant ekonomikai ir darbo rinkai. Mūsų studentai gauna stiprų pagrindą jų pasirinktoje studijų kryptyje (tarptautinio verslo administravimas, psichologija, anglų kalba ir literatūra, šiuolaikinė komunikacija, tarptautiniai santykiai ir vystymas bei teologija), bet kartu studijuoja daug bendrų ir pasirenkamųjų dalykų, kurie padeda vystyti kritinį mąstymą, ugdyti savo komunikavimo įgūdžius, skatina pilietiškumą.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Net šiandien siauro išsilavinimo jau nepakanka. Pavyzdžiui, siekiant sėkmingos karjeros tarptautinėje audito kompanijoje, vien gilių audito žinių nebepakaks – jums reikės gebėti bendrauti su kolegomis visame pasaulyje, aiškiai formuluoti ir išreikšti savo mintis, spręsti konfliktines situacijas, apimančias skirtingas kultūras. Manau, kad konkrečios specialybės žinios šiandien yra įgyjamos gana greitai, bet vadinamieji „minkštieji įgūdžiai“ formuojasi ilgiau ir čia yra viena pagrindinių universitetų užduočių.

Liberaliųjų menų išsilavinimas, kurį suteikiame LCC tarptautiniame universitete, paruošia studentus ne tik pirmajam jų darbui po universiteto, bet ir penktam ir dešimtam darbui, kuris greičiausiai bus visai kitoje ir dar net neegzistuojančioje srityje. Žmonės, kurie moka greitai mokytis, kritiškai analizuoti informaciją iš skirtingų sričių, aiškiai komunikuoti – tai yra tie žmonės, kurie bus sėkmingi ir ras savo vietą bei prasmę besikeičiant pasauliui.

Jau dabar matome, kad savo profesiniame kelyje žmonės pakeičia ne vieną specialybę. Ateityje tokių pokyčių kiekvieno gyvenime bus tik daugiau. Perkvalifikavimo programų skaičius ir populiarumas auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šie kursai itin reikalingi tada, kai reikia greitai įgyti konkrečius šiandien reikalingus ir aiškiai apibrėžtus įgūdžius, bet jie jokiu būdu nepakeičia universitetinio išsilavinimo. Stipriai švietimo sistemai šalyje reikia visko: universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir itin greitų perkvalifikavimo programų. Svarbu, kad aiškiai suprastumėme kiekvieno vaidmenį.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Kalbėdami apie LCC tarptautinį universitetą ir mėgindami paaiškinti jo išskirtinumą, mūsų studentai, absolventai ir dėstytojai dažnai kalba apie santykius tarp studentų ir dėstytojų mūsų universitete. Bendruomenė yra tas žodis, kuris mūsų universitete skamba labai dažnai. Bendruomenė yra mūsų universiteto ašis. Mes esame besimokanti bendruomenė, kurioje visi mokomės kartu: studentai mokosi iš dėstytojų ir iš vienas kito, dėstytojai mokosi iš savo studentų ir kolegų dėstytojų. LCC tarptautiniame universitete nerasite šiame regione įprastos hierarchijos. Mane studentai vadina tiesiog Marlene – man taip įprasta. Man yra svarbu, kad kiekvienas studentas per ketverius studijų metus bent kartą apsilankytų mano namuose – tam organizuoju specialias vakarienes, kuriose susirenka studentų grupės.

Būtent dėl to, kokia svarbi mums yra bendruomenė, LCC tarptautinis universitetas yra įkurtas universiteto miestelyje, kuriame rasite auditorijas, biblioteką, bendrabučius, kavines ir sporto sales. Mokymasis vyksta ne tik auditorijose. Mums svarbu, kur ir kaip studentai leidžia laiką po paskaitų. Juk vieni iš kitų mokomės ir vaišindamiesi kava studentų kavinėje, ir palaikydami universiteto krepšinio komandą, ir paskutinę naktį besiruošdami svarbiam egzaminui savo bendrabučio kambaryje. Visos šios patirtys yra svarbios.

Pirmą kartą į Klaipėdą atvykau 2017 metais. Tuomet buvau tik ką pabaigusi darbus „Netflix“ kuriamame filme ir ieškojau prasmingų savanorystės galimybių. Taip radau kvietimą savanoriauti LCC tarptautiniame universitete rengiamose vasaros anglų kalbos stovyklose. Prisijungiau prie LCC komandos ir 2017 metų vasarą savanoriavau universitete. Ši patirtis viršijo visus lūkesčius – buvo taip įdomu pažinti iš įvairiausių regiono šalių susirinkusius stovyklautojus, išgirsti jų istorijas, patirti jų kultūras. Didžiausią įspūdį man paliko LCC tarptautinio universiteto bendruomenė, kuri sujungia tokias skirtingas kultūras ir padeda kiekvienam jaustis vertinamam. Vakaro išvykos prie jūros, ilgi pokalbiai bendrabučio virtuvėse, dalijimasis maistu, pasakojimais ir patyrimais – tai buvo dalykai, kurie padėjo užmegzti tikras draugystes ir pajausti bendrystę.

Mischa Cantu Blake ir Zackas Blake'as. LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Pasibaigus 2017 metų vasarai, išvykti buvo sunku. Nežinojau, ar kada pavyks grįžti, todėl labai apsidžiaugiau pamačiusi, kad LCC ieško darbuotojų. Mano vyras jau buvo lankęsis Lietuvoje, todėl nebuvo sunku jį įkalbėti persikelti keleriems metams į Klaipėdą. Į Klaipėdą grįžome jau dviese su sutuoktiniu Zacku, 2022 metų pabaigoje. Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete dirbu Šiuolaikinės komunikacijos katedroje. Čia dėstau Dokumentinio filmo kūrimo, Viešojo kalbėjimo bei Scenarijaus rašymo paskaitas bakalauro studentams, o mano vyras Zackas dirba Rinkodaros skyriuje. Kartu su Zacku turime įkūrę savo videografijos verslą, kuriame dokumentinius filmus, taip pat videoreklamas.

Nuo mano pirmo apsilankymo Klaipėdoje nepraėjo daug laiko, bet labai aiškiai jaučiu pasikeitimus universiteto bendruomenėje. COVID-19 pandemija bei Ukrainoje prasidėjęs karas atnešė reikšmingų pokyčių. Universitete matau ypatingą studentų atidumą ir jautrumą vienas kitam. Dėl geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje universitete skiriame ypač daug dėmesio studentų emocinei ir psichologinei sveikatai, specialiai kuriame erdves ir galimybes studentams kalbėtis, kelti sudėtingus klausimus ir ieškoti atsakymų. Mūsų universitete studijuoja studentai iš šalių, kurios tarpusavyje jei ne aktyviai kariauja, tai nuolat konfliktuoja. Man asmeniškai yra nuostabu, kaip LCC sugeba padėti šiems studentams suprasti vieniems kitus ir sukurti galimybes drąsiai ir pagarbiai diskutuoti sudėtingomis temomis.

Mischa Cantu Blake su tėvais. LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Dėstyti universitete, kuriame studijuoja studentai iš daugiau nei 60 šalių, man yra neeilinė patirtis. Smagiausia man matyti, kaip per semestrą auga studentų pasitikėjimas savo gebėjimais ir talentais. Atvykę iš tokių skirtingų šalių, visi studentai turi skirtingas perspektyvas, matymą ir talentus. LCC tarptautinio universiteto išsilavinimas padeda jiems tuos talentus atrasti ir tobulinti. Man kaip dokumentinių filmų kūrėjai itin įdomu stebėti ir suprasti skirtingas studentų istorijas, matyti, kaip užsimezga ir auga jų draugystės, keičiasi asmenybės.

LCC yra amerikietiško stiliaus liberaliųjų menų universitetas. Tokiuose universitetuose vienodai svarbu yra mokymosi galimybės paskaitose ir už paskaitų ribų. Universiteto miestelyje studentams sukuriama itin daug galimybių mokytis ir tobulėti po paskaitų – įvairūs studentų klubai, sporto veiklos suteikia neišsenkamas galimybes studentams bendrauti ir mokytis vieniems iš kitų ir iš dėstytojų. Dauguma universiteto dėstytojų, taip, kaip ir mes su Zacku, yra atvykę iš JAV arba Kanados. Jie čia atvyksta su šeimomis ir visi maksimaliai įsitraukia į universiteto gyvenimą. Tai sukuria papildomas galimybes pažinti vieniems kitus, užmegzti glaudžius ryšius su studentais, suprasti jų poreikius ir suteikti geriausią išsilavinimą.

Mischa Cantu Blake su studentais po jų dokumentinių filmų peržiūros. LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Pati studijavau Pietų Kalifornijos universiteto Kino mokykloje Los Andžele. Ši mokykla dažnai vadinama pačia geriausia vieta mokytis kino meno. Tarp mūsų mokyklos alumnų yra ir Džordžas Lukasas, ir Ronas Howardas. Studijose pasirinkau filmų ir TV prodiusavimo kryptį, o vėliau specializavausi dokumentinio filmo srityje. Studijos suteikė man režisavimo, redagavimo, prodiusavimo patirčių. Svarbiausia studijuojant kino meną yra rasti savo balsą ir matymą – savo perspektyvą, per kurią gali pasakoti pasauliui istorijas. Esu labai dėkinga už visas žinias ir patirtis, kurias gavau Pietų Kalifornijos universitete, ir jaučiu didelį norą šiomis patirtimis bei žiniomis dalintis su LCC tarptautinio universiteto studentais.

Mischa Cantu Blake studentų dokumentinių filmų festivalyje. LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Lyginant su Pietų Kalifornijos universitetu, LCC tarptautinis universitetas yra labai mažas, bet LCC tarptautiškumas nenusileidžia Pietų Kalifornijos universitetui. Kadangi pati mokiausi dideliame universitete, dabar patiriu mažo universiteto privalumus – kaip dėstytoja labai vertinu galimybę skirti individualų dėmesį visiems savo studentams, pažinti juos ir jų talentus, padėti jiems rasti savo balsą. LCC auditorijos mažos, dirbame mažose grupėse, kur kiekvienas yra matomas ir girdimas. Gera, kai esi išgirstas, bet ne visada lengva pačiam išgirsti ir suprasti kitokią nuomonę. Tokioje multikultūrinėje bendruomenėje, kuri sukurta LCC tarptautiniame universitete, tų skirtingų požiūrio taškų atsiranda nuolat ir daug. Paskaitose daug diskutuojame, mokomės išgirsti bei suprasti kitų mąstymą. Šiandien, kai gyvename socialinių tinklų sukurtuose burbuluose, tokios patirtys studentams yra itin svarbios.

Mischa ir Zackas padeda studentams filmuoti 7 dokumentinius filmus. LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Mano Dokumentinio filmo kūrimo kurso studentai baigė semestrą savo sukurtų trumpų dokumentinių filmų peržiūroje Kultūros fabriko kino teatre, Klaipėdoje. Tai buvo viena nuostabiausių mano patirčių. Žiūrovai netilpo į salę, sėdėjo ant laiptų, stovėjo salės gale. Susirinko dėstytojai, administracijos darbuotojai, studentai, atvyko ir universiteto rektorė. Šis renginys buvo puikus pavyzdys, kokia palaikanti ir auginanti yra LCC tarptautinio universiteto bendruomenė.

Dokumentinio filmo kūrimo ir scenarijų rašymo kursą, kurį dėstau LCC, renkasi įvairių studijų programų studentai. Liberaliųjų menų išsilavinimas yra labai platus, todėl studentai turi daug pasirenkamųjų kursų. Besimokydami scearijaus rašymo ar dokumentinių filmų kūrimo įvairių studijų programų studentai išmoksta, kaip įtraukiai pasakoti istorijas, formuoti žinutes, patiems kurti įtraukiantį vaizdo turinį. Dabar, kai kiekvienas esame turinio kūrėjas, šios kompetencijos naudingos įvairiausiose specialybėse.

Komentaras

Robertas Lanka

Latvija

Neįsivaizduoju, kodėl Mischa ir Zackas nusprendė keliauti į kitą pasaulio kraštą ir dirbti LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje, bet esu laimingas, kad paskutiniais studijų metais galėjau mokytis dokumentinio filmo kūrimo būtent iš jų. Jie neskaičiavo laiko, ištisus vakarus leido su mumis, studentais: kartu apšviesdavome filmų scenas, rašydavome scenarijus dokumentiniams filmams. Būtent šis nesavanaudiškas bendravimas, pagalba net ir po darbo valandų įkūnija LCC universiteto esmę – bendruomeniškumą. Esu nepaprastai dėkingas jiems už kontaktus, įžvalgas bei netikėtas greito maisto vakarienes. Tada, kai jų labiausiai reikėjo.

"Sporto srityje LCC tarptautinis universitetas yra viena aktyviausių bendruomenių, o šios mokymo įstaigos moterų krepšinio komanda antrą sezoną dalyvauja aukščiausioje moterų krepšinio lygoje. Buvo pristatytos drąsios, bet realios universiteto moterų krepšinio komandos ambicijos netrukus prasidėsiančiame sezone", – apie susitikimą pasakojo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Universiteto rektorė Marlene Elizabeth Wall ir komandos treneris Vilius Stanišauskas pristatė svečiams drąsią idėją – kitais metais surengti tarptautinį turnyrą. Į jį tikimasi sulaukti atvyksiančių viešnių ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš už Atlanto.

Uostamiesčio meras įsitikinęs, kad toks renginys miesto gyvenimą praturtintų ir papuoštų.

Susitikime kalbėta ir apie moterų krepšinio atgimimą, prasidėjusį ėmus dirbti naujam Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentui Vydui Gedvilui.

Svarstyta, kad LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komanda galėtų pretenduoti į paramą iš miesto biudžeto, aptartos bendradarbiavimo su LKF perspektyvos.

Pats tarptautinis universitetas su savo galimybėmis ir sporto baze bei jaunatvišku užsidegimu galėtų sužibėti ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Nors universiteto moterų krepšinio komanda – tarptautinė, nemažą jos dalį sudaro lietuvaitės.

"Čia svarbios ne tiek komandos spalvos, kiek jaunatviškas užsidegimas ir noras būti aktyviems miesto sporto gyvenime", – teigė V.Grubliauskas.

Serga keli studentai

Mokslo metams nė neįsibėgėjus, uostamiestyje veikiantis LCC tarptautinis universitetas priverstas tvarkytis su COVID-19 iššūkiu – aukštojoje mokykloje užfiksuoti keli užsikrėtimo atvejai.

"Šiuo metu turime keturis atvejus. Visi jie yra įvežtiniai, tarp jų nėra nė vieno lietuvio, visi studentai – užsieniečiai", – situaciją apibendrino LCC tarptautinio universiteto Korporacinės komunikacijos ir rinkodaros strategijos vadovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Universiteto atstovė teigė, kad virusu užsikrėtusiems studentams pasireiškė tik lengvi peršalimo simptomai, keli nejaučia kvapo ar skonio.

"Galime užtikrinti, kad visi studentai, kuriems yra nustatomas teigiamas testo rezultatas, taip pat kaip ir tie studentai, kurie atvykę į Lietuvą turi izoliuotis, tai daro. Bendrabučio registratūros darbuotojai kiekvieną rytą skambina studentams, prašydami pateikti tos dienos temperatūros rodiklius, jie yra įvedami į sistemą", – tvirtino I. Rotautaitė-Pukenė.

Nenorėjo pripažinti ligos

Nors, kaip tvirtinama, šiuo metu virusu užsikrėtę studentai laiką leidžia saviizoliacijoje, tačiau iš pradžių šiokios tokios sumaišties vis dėlto būta.

"Viena studentė, sulaukusi testo rezultatų, diagnozės pripažinti nenorėjo vien todėl, kad jautėsi gerai ir neturėjo jokių simptomų. Tačiau jai buvo išaiškinta Lietuvoje galiojanti tvarka dėl saviizoliacijos, tad ji turėjo ją tęsti ir toliau. Tai ji ir daro", – tvirtino universiteto atstovė.

Pašnekovės teigimu, aukštoji mokykla kontroliuoja, ar studentai laikosi taisyklių.

Saviizoliacijos reikalavimus pažeidęs studentas galėtų būti šalinamas iš universiteto.

Visiems atliko tyrimus

Šiemet, kaip ir kasmet anksčiau, į tarptautinį universitetą atvykstančių studentų sulaukta jau prieš rugsėjį.

Atvykėliams taikoma dviejų savaičių saviizoliacija, tad aukštajai mokyklai teko užtikrinti tam būtinas sąlygas.

Universiteto atstovė aiškino, kad šiuo metu saviizoliacijai yra skirti du aukštai viename iš dviejų bendrabučių. Rugpjūčio pradžioje tam buvo numatytas visas vienas bendrabutis.

Tie studentai, kurie pasiliko Lietuvoje per vasarą, buvo iškeldinti ir apgyvendinti viename bendrabutyje, o kitas esą buvo paskirtas naujai atvykusiesiems. Iš viso saviizoliacijai buvo skirta apie 100 vietų.

Pasak I.Rotautaitės-Pukenės, šiuo metu dauguma studentų jau po saviizoliacijos, tad buvo nuspręsta palikti du vieno bendrabučio aukštus.

"Visi užsieniečiai darėsi privalomus testus. Tam LCC tarptautinis universitetas yra sudaręs sutartį su privačia klinika", – sakė pašnekovė.

Universiteto studentai aukštosios mokyklos atstovų buvo pasitinkami oro uostuose ir pargabenami į Klaipėdą.

Daugiausia – užsieniečių

Į svečią šalį studijuoti atvykusiais ir išsyk į saviizoliaciją patekusiais studentais toliau rūpinasi aukštosios mokyklos atstovai.

I. Rotautaitė-Pukenė pasakojo, kad LCC tarptautinio universiteto Studentų ugdymo skyrius, padedant savanoriams studentams ir dėstytojams, per visą studentų saviizoliaciją rūpinasi jų maitinimu, užimtumu, gera savijauta.

"Studentai gali užsisakyti maisto iš universiteto valgyklos ar miesto kavinių. Per 10 studentų saviizoliacija besirūpinančių asmenų kiekvienam maistą ar maisto produktus atneša iki kambario durų. Kiekvieną rytą kavos ir arbatos mobilusis punktas važiuoja koridoriais, siūlydamas šią nemokamą paslaugą", – pasakojo pašnekovė.

Tiesa, jaunuoliai kviečiami dalyvauti įvairiose veiklose, naudotis elektronine biblioteka, jeigu reikia, nuotoliniu būdu asmeninėms konsultacijoms priima psichologė.

LCC tarptautinis universitetas šiemet priėmė 250 pirmakursių iš 27 pasaulio valstybių. Tarp naujų studentų lietuvių – 24 proc., likusius 76 proc. pirmo kurso studentų sudaro jaunuoliai iš JAV, Kanados, Indijos, Mongolijos, Maroko, Sudano, Afganistano, Irako, Turkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Gruzijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Dar kelios dešimtys studentų iš 10 pasaulio valstybių pradėjo magistrantūros studijas.

Iš viso universitete mokosi apie 600 studentų.

Apdovanojimu Valstybės departamentas pažymėjo ypatingas 22-iejų metų jazidės iš Irako Zinos pastangas informuojant ir šviečiant pasaulį apie jazidų patiriamus siaubus po to kai „Islamo valstybė“ užgrobė jų namus ir privertė juos ieškoti prieglobsčio pabėgėlių stovyklose. Pasakodama jazidų istorijas, Zina pasitelkia fotografiją – sritį, kurioje planuoja siekti profesinės karjeros. Merginos fotografijos buvo eksponuotos Italijoje, Lietuvoje, taip pat publikuotos Reuters ir National Geographic.

„Tai, ką ir kaip daro Zina siekiant skatinti toleranciją ir teigiamus pokyčius pasaulyje yra įstabu. Šiuo apdovanojimu Valstybės departamentas siekia atkreipti dėmesį į jaunus šiandienos lyderius ir sudėtingus jų darbus, reikalaujančius išskirtinių pastangų ir sugebėjimų. Zina Salim Hassan tikrai yra viena jų. Mes norime kad žmonės išgirstų jos šauksmą ir suprastų su kokiais iššūkiais susiduria žmonės Irake ir pabėgėlių stovyklose“, – pabrėžė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.

Zina svečiavosi ir Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV, kur ją priėmė Lietuvos ambasadorius Rolandas Kriščiūnas. Ambasadorius pasveikino Ziną su garbingu apdovanojimu ir padėkojo už jos drąsą pasakojant pasauliui tragišką jazidų istoriją ir prisidedant prie kitų kilnių projektų.

2014 metais Zina su savo šeima buvo priversta palikti gimtąjį Sindžaro miestą Irake kai jį užpuolė „Islamo valstybės“ kovotojai. Apsigyvenusi pabėgėlių stovykloje, mergina ėmė savanoriauti įvairiose humanitarinėse organizacijose, padedančiose ten gyvenantiems jazidams.

Greitai ji buvo pastebėta kaip iniciatyvi ir aktyvi mergina, tad Zinai ir dar kelioms merginoms buvo pasiūlyta dalyvauti Italijos užsienio reikalų ministerijos remiamame UNISEF ir RDO (eng. Resort Development Organisation) projekte bei stovykloje vykstančius įvykius fiksuoti nuotraukose. Jazidai nebuvo linkę atsiverti svetimšaliams, tad tik tenykštės merginos galėjo prakalbinti sunkumų prispaustus jazidus.

„Patekę į stovyklą, mes aštuonis mėnesius gedėjome prarastų artimųjų ir kentėme sudaužytų svajonių, vilčių ir sugriautos ramybės skausmą. Vėliau Shayda Hessami, žurnalistė ir fotografė iš Irako, gyvenanti Prancūzijoje ir turinti šios šalies pilietybę, pasiūlė mums dalyvauti foto žurnalistikos projekte. Mes supratome, kad būtent šis projektas yra mūsų galimybė papasakoti pasauliui apie savo išgyvenimus ir apie tai, kas yra jazidai. Tarp mūsų, projekto dalyvių, kurios ėmėsi fotografuoti stovyklos žmones ir čia vykstantį gyvenimą, buvo merginos, netekusios artimųjų, pabėgusios iš nelaisvės, patyrusios seksualinę prievartą. Šis projektas buvo mūsų sielos išgijimo pradžia“, – savo jautriais išgyvenimais dalijosi Zina.

Zina, prieš atvykdama į stovyklą, svajojo tapti gydytoja, tačiau ši patirtis paliko didžiulį pėdsaką merginos gyvenime – dabar ji siekia tapti fotožurnaliste. Savo nuotraukose jaunoji fotografė pasakoja apie stovykloje vykstantį gyvenimą, apie „Islamo valstybės“ vykdomus žmonių grobimus, apie vaikus, kurie negali lankyti mokyklos, nes dėl nepritekliaus yra priversti dirbti.

JAV Valstybės departamento apdovanojimas ir mainų programa „Emerging Young Leaders Award“ pagerbia jaunus žmonės iš viso pasaulio, kurie savo veikla prisideda prie teigiamų socialinių pokyčių. Pretendentus šiam apdovanojimui nominuoja JAV ambasados, o Valstybės departamentas kasmet atrenka dešimt jaunųjų lyderių, kuriems įteikiami šie prestižiniai apdovanojimai.

LCC tarptautinio universiteto nerimą sukėlė preliminarūs Mokslo ir studijų įstatymo aiškinimo ir taikymo pokyčiai, kur numatoma, kad nuo kovo 1 d. šalies aukštosios mokyklos turėtų teisę vykdyti tik akredituotų krypčių studijas. Visų LCC dėstomų kursų studijų programos būtų akredituotos su ribojimais. 

Vadinasi, universitetas nebeturėtų teisės priimti naujų studentų, o jo veikla būtų paralyžiuota. Visgi mokymo įstaigos steigėjai ir valdyba atkreipia dėmesį, kad netgi jeigu tai ir buvo preliminarus sprendimas dėl akreditavimo, visiškai ignoruotos kelios esminės aplinkybės.

„Universitetų vertinimas vykdytas prioritetą teikiant vadinamiesiems mokslinių tyrimų universitetams. Tačiau visiškai ignoruojami artes liberales universitetai, kuriuose stengiamasi daugiau dėmesio skirti individualiems studentams, jų visapusiškam išsilavinimui, didaktiniams sugebėjimams. Tokį modelį ir siekėme pritaikyti kurdami LCC tarptautinį universitetą. Savo misija visuomet laikėme kitokio universitetinio išsilavinimo vizijos reprezentavimą Lietuvoje. Dabar jai iškilo grėsmė“, – teigė LCC tarptautinio universiteto vienas iš steigėjų Art DeFehr.

LCC steigėjus ir valdybos narius labiausiai stebina tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija visiškai ignoravo tą faktą, jog universitetas niekada neprašė ministerijos finansavimo studijoms, mokslui ir pan. Jis išsilaiko savarankiškai, biudžetą surinkdamas iš Europos ir Šiaurės Amerikos mecenatų paramos ir mokesčių už studijas. 

Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad dar 2016 m. kovą LCC tarptautiniam universitetui jau buvo suteikta 6 metų trukmės akreditacija. Ministerijos sprendimas ją apriboti pažeistų bet kokius protingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

„Mes labai tikimės, kad ši problema tėra nesusipratimas, kuris bus greitai išspręstas. Ministerijai jau išsiuntėme visus dokumentus, kurie turėtų paaiškinti situaciją. Pasitikime Lietuvos teisine sistema. Norime ir toliau garsinti jos vardą tarptautiniu mastu. Vis dėlto esame nusiteikę atidžiai stebėti situaciją. Tikrai nenorime kurti konflikto, bet nesulaukę sprendimo iki balandžio 1 d. buvome priversti kreiptis į teismą“, – sakė A. DeFehr.

Jis neslepia, kad toks nesusipratimas ypač skaudus ir dėl to, jog LCC tarptautinis universitetas daug prisidėjo ir prie nepriklausomos Lietuvos akademinės bendruomenės kūrimo. Jis buvo įsteigtas tuometinės šalies Vyriausybės kvietimu. Artes Liberales universitetas turėjo sudaryti savotišką vakarietišką atsvarą vis dar pagal sovietinį modelį veikusiems universitetams. Vakarietišką švietimo modelį LCC tarptautinis universitetas Klaipėdoje sėkmingai puoselėja jau 26 metus.

Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete mokosi apie 550 studentų, iš kurių du trečdaliai yra užsieniečiai. Kiekvieną semestrą jų gretas papildo apie 50 studentų, pagal mainų programas atvykstančių iš Šiaurės Amerikos, Europos bei Azijos. Dauguma dėstytojų į Klaipėdą dirbti atvyksta iš Vakarų Europos, Kanados, JAV. LCC kuruoja ir unikalią Artimųjų Rytų studijų programą, į Lietuvą pritraukiančią studentus iš karo niokojamų šalių.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje veikiančio LCC tarptautinio universiteto steigėjai ir valdyba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę, premjerą bei Švietimo ir mokslo ministrę, prašydami įvertinti situaciją, susidariusią paskelbus apie Mokslo ir studijų įstatymo aiškinimo ir taikymo pokyčius. Panašiu laišku į aukščiausius šalies vadovus kreipėsi ir universiteto alumnai.

Pagal naująją tvarką, studentų priėmimas į LCC nebegalėtų būti vykdomas, o esamiems studentams baigus mokslus, visos neakrediduotos studijų programos būtų iš karto išregistruotos.

LCC alumnai negali suprasti, kodėl staiga norima nutraukti veiklą universiteto, kuriam vos prieš porą metų (2016 metais) buvo suteikta 6 metų akreditacija, turėjusi galioti iki 2022 metų.

Vos per kelias dienas beveik 700 laišką pasirašiusių absolventų nuomone, ministerijos veiksmai grubiai pažeidžia bet kokius protingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus.

JAV kino kompanijoje „Warner Bros“ tarptautinių vartotojų tyrimų vadove dirbanti Eleonora Jonušienė sako, kad susirūpinimą jai kelia ne tik teisiniai klausimai, tačiau ir vertybinis požiūris.

„Vertinant universiteto veiklą, visiškai nebuvo atsižvelgta į esmines aplinkybes, dėl kurių LCC universitetas yra išskirtinis visoje Lietuvoje. ŠMM derėtų žinoti, kad Vakarų pasaulyje egzistuoja paradigminiai skirtumai tarp mokslinių tyrimų universitetų ir taip vadinamų „Artes liberales“ universitetų, didesnį dėmesį skiriančių visapusiškam asmenybės tobulėjimui“, – sako ji.

Kreipimąsi taip pat pasirašęs mokslų daktaras Ainius Lašas konstatuoja, kad toks universitetų vertinimas aiškiai demonstruoja pakankamai siaurą šalies politikų požiūrį.

„ŠMM inicijuotas universitetų vertinimas orientuotas išskirtinai į tai, kas vadinama mokslinių tyrimų universitetu. Vis dėlto, pasaulyje sėkmingai veikia platesnio akademinio išsilavinimo universitetai. Prioritetas čia teikiamas studentų visapusiškam išsilavinimui, didaktiniams sugebėjimams, kritiniam mąstymui. Būtent tokiu modeliu ir veikia LCC universitetas. Tam jis Lietuvos nepriklausomybės aušroje ir buvo pakviestas į Lietuvą“, – teigia jis.

Laiške pabrėžiama, kad 26 metus sėkmingai veikianti platesnio universitetinio išsilavinimo sistema leidžia LCC universitetui puikiai pasirodyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje ir nuolat pritraukti didelį studentų iš užsienio skaičių.

Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete studijuoja apie 550 studentų, iš kurių net du trečdaliai yra užsieniečiai. Kiekvieną semestrą jų gretas papildo apie 30 studentų, pagal mainų programas atvykstančių iš Šiaurės Amerikos.

Dauguma dėstytojų į Klaipėdą atkeliauja iš Vakarų Europos, Kanados, JAV. Visa tai pasiekiama be valstybės subsidijų, nes universitetas save išlaiko iš Europos ir Šiaurės Amerikos mecenatų paramos ir mokesčių už studijas.

LCC taip pat kuruoja unikalią Artimųjų Rytų studijų programą, į Lietuvą pritraukiančią studentus iš karo niokojamų šalių.

LCC alumnai ragina ŠMM iš naujo įvertinti sprendimą dėl LCC tarptautinio universiteto studijų programų akreditavimo. Jų teigimu, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė gali nesuprasti, kodėl siekiama diskredituoti Lietuvos vardą tarptautiniu mastu garsinantį universitetą.

LCC universiteto bendruomenė yra daugiakultūrinė, šiemet čia studijuoti ir dirbti atvyko apie 30 šalių atstovai. Šeštadienį mugėje buvo pristatyta ne tiek daug šalių, bet kiekviena jų atskleista įdomiai, su meile ir išmone.

Bene daugiausiai lankytojų pritraukė arabų ir gruzinų kalbų kaligrafijos dirbtuvės. Kiekvienas susidomėjęs galėjo pamatyti, kaip atrodytų jo vardas, parašytas arabų ar gruzinų rašmenimis. Šie užrašai daugelį vertė pripažinti, kad pasaulis yra įvairus ir daugeliu aspektų nepažintas.

Lietuvaitės vaišino besidominčiuosius lietuviškais skanėstais. Merginos atviravo, kad ne visiems jų bendramoksliams buvo priimtinas naminės duonos skonis ar sūrio su medumi derinys, tačiau šakotis nepaliko nė vieno abejingo.

Merginos iš Sirijos vaišino pernakt iškeptais keturiais tradiciniais pyragais, ukrainiečiai vaišino jiems įprastais lietiniais su obuoliene, vokiečiai kvietė žaisti jų labiausiai mėgiamus stalo žaidimus, albanai didžiavosi tolerancija visoms religijoms, rusai rodė, kokios gražios Maskvos metro stotys bei puikavosi rusų baleto garsenybėms, gruzinai stebino savo rašto vingrybėmis.

Vėliau studentai šoko savo šalių šokius ir drauge linksminosi.

„Mūsų universitete puikiai sugyvena visi studentai, net tie, kurių valstybės kovoja. Tokie renginiai ne tik parodo šalių skirtumus bet ir padeda suprasti vieniems kitus“, - teigė Vilma Songailaitė, studentų sėkmės centro vadovė.

Kiekvienas, apsilankęs mugėje, galėjo sužinoti daug naujų faktų apie valstybes, apie kurias žinios dažniausiai apsiriboja keliais stereotipais.

Ketvirtadienį vykusio renginio metu studentai iš karo apimtos Sirijos pasakojo apie savo patirtis ir išgyvenimus. Ne vieną šie liudijimai privertė kitomis akimis pažiūrėti į šios tautos likimą, pamesti savo klaidingas nuostatas. Universiteto darbuotojai ketina surengti ne vieną panašų susitikimą ir su plačiąja Klaipėdos visuomene. Galbūt pamatę iš arti karą išgyvenusius žmones uostamiesčio gyventojai labiau supras, kas žmones veja iš jų namų.