L. Walesos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje nuotraukoje matyti, kad jis guli ligoninės lovoje su deguonies kauke, o užrašas rodo, kad buvęs Lenkijos vadovas užsikrėtė koronavirusu.

Jo padėjėjas Marekas Kaczmaras (Marekas Kačmaras) Lenkijos žiniasklaidai sakė, kad jis sunkiai serga, bet yra prižiūrimas medikų. L. Walesa gydomas ligoninėje Gdanske, Baltijos uostamiestyje, kuriame jis gyvena.

Tai jau antras kartas, kai buvęs prezidentas serga COVID-19.

Nuo 1980-ųjų L. Walesa vadovavo Lenkijos prodemokratiniam judėjimui „Solidarumas“. Po devynerių metų šis judėjimas nuvertė komunizmą Lenkijoje ir įkvėpė kitas šalis atsisakyti komunistinės santvarkos dominavimo.

1983-iaisiais už kampaniją už organizacijų laisvę Lenkijoje jis gavo Nobelio taikos premiją. L. Walesa tapo pirmuoju visuotinai išrinktu demokratinės Lenkijos prezidentu. Šiame poste jis dirbo 1990–1995 metais 

80-metis L. Walesa jau kelis dešimtmečius neigia jam metamus kaltinimus, neva 8-ojo dešimtmečio pradžioje jis buvo komunistinės slaptosios policijos agentas, slapyvardžiu „Bolekas“.

Lenkijos apeliaciniame teisme jis laimėjo bylą dėl šmeižto, tačiau Aukščiausiasis Teismas, remdamasis naujai sukurtais teisės aktais, nuosprendį panaikino.

EŽTT vienbalsiai nusprendė, kad Lenkija pažeidė L. Walesos teisę į teisingą teismo procesą ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

EŽTT teigė, kad apeliacinį skundą dėl pirminio nuosprendžio nagrinėjusi instancija nebuvo „pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“, ir pridūrė, kad esama požymių, jog Lenkijos pareigūnai piktnaudžiavo procedūromis, siekdami „paremti (...) (savo) politines pažiūras ir motyvus“.

„Iš tiesų Teismas pažymėjo, kad L. Walesos bylos negalima atskirti nuo jos politinių aplinkybių ir tuometinio politinio konteksto Lenkijoje bei ilgalaikio ir viešo konflikto tarp L. Walesos ir“ valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

Savo sprendimą EŽTT papildė retai naudojamu pilotiniu sprendimu, pagal kurį valstybės turi imtis priemonių teismų sistemose iškilusioms sisteminėms problemoms spręsti.

„Dėl nustatytų sisteminių problemų būtina imtis skubių taisomųjų priemonių“, – teigė EŽTT, primindamas, kad Lenkija ne kartą nevykdė teismo sprendimų.

Jis teigė, kad „Lenkija turėjo imtis atitinkamų teisėkūros ir kitų priemonių, kad savo nacionalinėje teisinėje sistemoje užtikrintų nepriklausomo ir nešališko teismo, įsteigto pagal įstatymą, reikalavimų laikymąsi“.

Teismas taip pat nurodė Lenkijai sumokėti L. Walesai 30 tūkst. eurų kompensaciją.

Lenkijoje tęsiasi politinė suirutė po to, kai PiS negavo valdančiosios daugumos, nors spalio rinkimuose užėmė pirmąją vietą.

Opozicinė koalicija, kuriai vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tikisi formuoti vyriausybę, nors prezidentas pirmajam šią užduotį pavedė dabartiniam premjerui Mateuszui Morawieckiui (Mateušui Moraveckiui).

EŽTT veikia Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai paskutinės instancijos teismas, kurio sprendimai yra privalomi, o ne patariamojo pobūdžio, nors pastaraisiais metais kilo problemų, kai valstybės, pavyzdžiui, Lenkija ir Turkija, nevykdė jo sprendimų.

Jis Lietuvos sostinėje vieši kaip kultūrinių mainų festivalio „Gdanskas Vilniuje“ dalyvis.

Lenkijos laisvės simboliu vadinamas L. Walesa, dirbdamas Gdansko laivų statyklos elektriku, supurtė komunistinį bloką ir visą pasaulį, 1980 metais tapęs beprecedenčio 17 tūkst. darbininkų streiko lyderiu.

Komunistinis režimas galiausiai buvo priverstas pripažinti „Solidarumą“ pirmąja ir vienintele sovietiniame bloke nepriklausoma profesine sąjunga, judėjimui sulaukus milijonų žmonių palaikymo visoje Lenkijoje.

1983 metais L. Walesa už vadovavimą „Solidarumui“ apdovanotas Nobelio taikos premija.

1990-aisiais jis tapo pirmuoju po 1989 metų demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.

Susigiminiavusių Vilniaus ir Gdansko miestų draugystei skirtas festivalis vyksta nuo penktadienio: surengtos specialios parodos, koncertai.

„Aš užsikrėčiau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė 78 metų buvęs profesinės sąjungos „Solidarumas“ lyderis.

„Pirma – man skauda galvą, antra – krečia šaltis, trečia – jaučiuosi taip, lyg kažkas plėštų mėsą man nuo kaulų“, – rašė jis.

L. Walęsa daugelį metų turėjo sveikatos problemų, o pernai jam buvo atlikta širdies operacija.

Dirbdamas laivų statyklos elektriku Baltijos uostamiestyje Gdanske, L. Walęsa pribloškė komunistinį bloką ir pasaulį, kai 1980 metais ėmė vadovauti 17 tūkst. laivų statyklos darbuotojų streikui.

Komunistinis režimas nenoromis buvo priverstas pripažinti „Solidarumą“ kaip pirmą ir vienintelę nepriklausomą sovietinio bloko profesinę sąjungą po to, kai ji įgijo milijonus šalininkų visoje Lenkijoje.

1983 metais L. Walesa gavo Nobelio taikos premiją už vadovavimą „Solidarumui“. Vėliau, 1990 metais, jis tapo pirmuoju po karo demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu.

„Operacija baigta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Marekas Kaczmaras (Marekas Kačmaras).

„Bosas grįžo į savo palatą ir ilsisi“, – po puspenktos valandos trukusios operacijos pranešė sekretorius.

Išvakarėse, prieš guldamasis į ligoninę operacijai, buvęs prezidentas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė emocingą vaizdo įrašą. „Guluosi į ligoninę. Kas bus toliau, parodys tik laikas“, – „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė 77 metų Nobelio taikos premijos laureatas.

„Taigi, dar nežinodamas, kada vėl susitiksime ir ar apskritai susitiksime, norėčiau pasakyti, kad padariau viską, kad tinkamai tarnaučiau tautai“, – kalbėjo L. Walesa.

Buvęs visuomeninio judėjimo „Solidarumas“, padėjusio 1989 metais taikiai užbaigti komunistinį režimą Lenkijoje ir prisidėjusio prie sovietų imperijos žlugimo, lyderis smulkiau nepasakojo apie savo sveikatą.

Tačiau jo sekretorius tuomet AFP teigė, kad L. Walesa atsigulė į ligoninę „dėl (planinio) širdies stimuliatoriaus baterijos keitimo“.

„Visgi esama komplikacijų. Laidelio dalis, esanti širdyje, tikriausiai yra pažeista“, – paaiškino sekretorius.

Dirbdamas Gdansko laivų statyklos elektriku L. Walesa supurtė komunistinį bloką ir visą pasaulį, 1980 metais tapęs beprecedenčio 17 tūkst. darbininkų streiko lyderiu.

Komunistinis režimas galiausiai buvo priverstas nenoromis pripažinti „Solidarumą“ pirmąja ir vienintele sovietiniame bloke nepriklausoma profesine sąjunga, kai ji sulaukė milijonų žmonių palaikymo visoje Lenkijoje.

1983 metais L. Walesa už vadovavimą „Solidarumui“ buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

1990-aisiais jis tapo pirmuoju po karo demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.

Nepriklausomo profesinių sąjungų judėjimo „Solidarumas“, padėjusio 1989 metais taikiai užbaigti komunistinį režimą Lenkijoje, buvęs lyderis L. Walesa vadino A. Navalną didvyriu, kada nors galinčiu pelnyti Nobelio taikos premiją.

77 metų buvęs Lenkijos prezidentas pasisakė praėjus parai po Maskvos teismo sprendimo skirti laisvės atėmimo bausmę A. Navalnui, paskatino jo šalininkus išeiti į sostinės ir kitų miestų gatves.

„Jis dar nėra gavęs Nobelio (taikos) premijos, bet jis jos nusipelnys, jeigu toliau demonstruos tokią poziciją“, – sakė L. Walesa, pats pelnęs šį apdovanojimą 1983 metais už savo vaidmenį vadovaujant „Solidarumui“.

„Mums reikia didvyrių kaip jis, bet taip pat reikia kitokio tarptautinio solidarumo, kad užtikrintume sistemos pasikeitimą Rusijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė L. Walesa, duodamas interviu šiauriniame Gdansko uostamiestyje, kur prasidėjo jo kova su komunistiniu režimu.

Sausio 17-ąją A. Navalnas buvo sulaikytas Maskvos oro uoste nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Antradienį Maskvos teismas nusprendė, kad 44 metų kovos su korupcija aktyvistas turės už grotų praleisti dvejus metus ir aštuonis mėnesius, nes pažeidė 2014 metais lėšų grobstymo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. A. Navalnas savo ruožtu tvirtina, kad tie kaltinimai tebuvo pretekstas jį nutildyti.

Įkalinus A. Navalną Rusijos opozicijos judėjimas bent jau laikinai neteko iškiliausio savo veikėjo. Kai kurie jo svarbūs padėjėjai taip pat buvo sulaikyti policijos.

L. Walesa sakė, jog jeigu turėtų galimybę pasikalbėti su A. Navalnu, paragintų jį sekti Lenkijos „Solidarumo“ pavyzdžiu ir kovoti su sistema.

„Jaučiau, kad reikia kaltinti ne žmones, o sistemą, leidžiančią blogai elgtis lyderiams. Ir tai matosi Rusijoje“, – aiškino jis.

„Mums reikėtų kovoti ne su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, konkrečiais asmenimis ar policija. Vietoje to turėtume kovoti dėl naujos sistemos, kuri užkirstų kelią tokio pobūdžio elgesiui“, – pridūrė L. Walesa.

Dirbdamas Gdansko laivų statyklos elektriku L. Walesa supurtė komunistinį bloką ir visą pasaulį, 1980 metais tapęs beprecedenčio 17 tūkst. darbininkų streiko lyderiu.

Komunistinis režimas galiausiai buvo priverstas nenoromis pripažinti „Solidarumą“ pirmąja ir vienintele sovietiniame bloke nepriklausoma profesine sąjunga, kai ji sulaukė milijonų žmonių palaikymo visoje Lenkijoje.

1990 metais L. Walesa tapo pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu.

„Šiais metais niekas iš manęs negaus dovanų, nes aš bankrutavau“, – 77 metų politikas sakė Lenkijos TV kanalui „Polsatnews“.

L. Walęsa teigė anksčiau daug keliaudavęs ir užsidirbdavęs pinigų skaitydamas paskaitas, tačiau to negalįs daryti koronaviruso pandemijos metu.

„Buvo laikai, kai turėjau pinigų, tada aš juos išleidau. Dabar stoviu čia tuščiomis kišenėmis“, – sakė jis.

Elektrikas L. Walęsa 1980 m. ėmė vadovauti profsąjungai „Solidarumas“ (lenk.: Solidarnosc), suvaidinusiai lemiamą vaidmenį kovoje prieš komunistinį režimą Lenkijoje. Nuo 1990 iki 1995 m. jis ėjo šios šalies prezidento pareigas.

„Žmonės šiandien renka populistus, nes jie žada permainas“, - sakė L. Walesa, kuris už savo taikų indėlį kovoje prieš komunizmą 1983 metais laimėjo Nobelio taikos premiją ir kritus Geležinei uždangai tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu. L. Walesa pabrėžė, kad populistai teisingai supranta dabarties problemas, „tačiau jų atsakas yra klaidingas“.

Taip L. Walesa kalbėjo šimtams žmonių istorinėje Lenino laivų statykloje Gdanske, kur 1980 metų rugpjūtį ir užgimė „Solidarumo“ judėjimas. “Mes vietoj populistų turime perimti iniciatyvą“, - sakė 76-erių buvęs prezidentas. Esą būtini „protingesni sprendimai ir geresnės struktūros“. Po savo kalbos L. Walesa simboliškai atidarė laivų statyklos vartus, kaip tai padarė prieš 40 metų pasirašius Gdansko susitarimą.

Nepriklausomos lenkų profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimas 1980 metų rugpjūčio 31 dieną laikomas svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie komunizmo Europoje žlugimo. Pradžioje protestai Gdansko fabrikuose 1980-ųjų liepą kilo dėl augančių mėsos kainų. Rugpjūčio viduryje tada prasidėjo didžiuliai streikai Lenino laivų statykloje, kurių metu vis garsiau girdėjosi reikalavimai įkurti laisvą profsąjungą. Charizmatiškas „Solidarumo“ judėjimo atstovas buvo tada 35-erių elektrikas L. Walesa, kuris penkeri metai prieš tai buvo atleistas iš laivų statyklos.

„Solidarumui“ vienu metu priklausė 10 mln. žmonių – ketvirtadalis tuomečių Lenkijos gyventojų. 1981-aisiais profsąjunga vėl buvo uždrausta. Aktyvistai iki 1989 metų veikė pogrindyje.

Šiandien „Solidarumas“ turi 500 000 narių, profsąjunga laikoma artima valdančiajai „Teisės ir teisingumo partijai“ (PiS).

„Spalio 13 dieną vyksiantys rinkimai nėra paprasti rinkimai. Greičiau, jų metu bus nuspręsta, ar Lenkija yra demokratinė valstybė, grindžiama teisiniais principais, ar, vis dėlto, šalis labiau krypsta autoritarinio valdymo link “, – rašė Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis, o juos citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Trijulė paragino nepriklausomus kandidatus į Senatą atšaukti savo kandidatūras, kad sustiprintų trijų pagrindinių opozicijos partijų šansus laimėti prieš valdančiąją dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo (PiS) partiją.

Apklausų duomenimis PiS partiją remia 40–45 proc. rinkėjų, toks populiarumas rodo, jog partija turėtų pralenkti bet kokį stipriausią opozicinį aljansą.

Liberalų konservatorių „Pilietinė koalicija“ (KO), burianti keletą partijų ir organizacijų, tarp jų ir Krikščionių demokratų pilietinę platformą, verslą remiančią „Nowoczesna“, liberalias „Inicjatywa Polska“ ir Lenkijos žaliųjų partijas, remiantis apklausomis, turi 26–28 proc. rinkėjų palaikymą.

2015 metais valdžią perėmusi PiS partija priėmė teisinių reformų, susilaukusių griežtos teisininkų bendruomenės kritikos. Dėl šių nutarimų iškilo ginčų tarp Lenkijos ir Europos Komisijos.