Kaip rašoma pranešime, už šiuos pinigus atlikti būtini archeologiniai tyrimai ir atvestos vandens, nuotekų ir dujų komunikacijos. Dar 400 tūkst. eurų investavo nuomininkai – UAB „Senoji Rotonda“.

„Šiandien atšventėme bendrą – naujos pradžios ir, tikiu, užtikrinto gyvavimo – šventę. Iki jos teko sunešioti ne vienas geležines klumpes, tačiau „Senoji Rotonda“ tiki savo jėgomis ir nestokoja ambicijų. Džiaugiuosi, kad atsinaujinusi „Rotonda“ vėl gali pakviesti apsilankyti to ilgai laukusius gyventojus“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Visi norintys apsilankyti „Rotondoje“ galės jau nuo šeštadienio (lapkričio 26 d.). Kadaise svečius kava, ledais ir gera kompanija viliojusi kavinė duris atveria kaip šeimos restoranas, kuris pasiūlys lankytojams ne tik įvairioms šventėms pritaikytas erdves, bet ir nemokamus užsiėmimus vaikams. Nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 28 d. bus organizuojamos „Patirčių klasės“, skirtos tam, kad vaikai galėtų geriau pažinti save, savo emocijas, atskleisti ir parodyti savo kūrybiškumą. Registracija į kalėdinius užsiėmimus vyks „Rotondos“ feisbuko paskyroje. Ateityje planuojami ir nemokami koncertai bei kino vakarai.

Pastatyta praėjusio šimtmečio viduryje

Pirmą kartą „Rotonda“ duris atvėrė 1957 metais. Architekto Gedimino Valiuškio projektuota ledainė savo architektūra buvo neįprasta tuometei grubiai sovietinei pastatų stilistikai, o pastato šonus puošė lietuvių etninių raštų motyvai. Čia žmonės užsukdavo praleisti laisvalaikį: atsigerti kavos, paskanauti ledų, pasigrožėti šalia augančiais kaštonais. „Rotondoje“ lankėsi ir studentai, ir rašytojai.

Žmonių dėmesys leido suprasti, kiek daug svarbių sąsajų jie turi su šia vieta. Pradėjome rinkti istorijas, jas kolekcionuosime. Planuojame padaryti ir istorijų sieną.

Sovietmečio pabaigoje visuomenės požiūris į „Rotondą“ keitėsi, o norinčiųjų apsilankyti gretos mažėjo. Kavinė-ledainė veikė iki 1992-ųjų, vėliau duris atverdavo tik retkarčiais.

2004 metais nuspręsta „Rotondą“ prikelti naujam gyvenimui, tačiau besikeičiantys nuomininkai vis nesiimdavo didelių atnaujinimo darbų. Savivaldybei įsipareigojus finansuoti komunikacijų atvedimą ir padengti archeologinių tyrimų išlaidas, 2019 metais viešojo konkurso būdu nuomos sutartis pasirašyta su UAB „Gaminčiau ir gaminčiau“, kuri šiemet nuomos teises ir pareigas perleido tų pačių akcininkų įmonei UAB „Senoji rotonda“.

„Atnaujinant pastatą prie jo nuolat pasidairyti ateidavo smalsuoliai, kurie pasakodavo asmenines istorijas. Žmonių dėmesys leido suprasti, kiek daug svarbių sąsajų jie turi su šia vieta. Pradėjome rinkti istorijas, jas kolekcionuosime. Planuojame padaryti ir istorijų sieną“, – pasakoja naujojo šeimos restorano šeimininkai.

J.Tumas-Vaižgantas paliko gausų kūrybinį palikimą. Stambiausiame jo kūrinyje "Pragiedruliai" (1918–1920 m.) pateikiamas apibendrintas XIX a. tautinio atgimimo laikų lietuvių visuomenės ir kultūros paveikslas. Pirmose dviejose dalyse vaizduojama Žemaitija ("Gondingos kraštas"), o trečiojoje – Aukštaitija ("Vaduvų kraštas"). Knygoje rašytojas Žemaitiją siejo su praktiškumu ir ūkine pažanga, o Aukštaitiją – su tautos dvasia, poezija, legendomis ir mitais.

Lietuvos liaudies buities muziejuje taip pat yra su J.Tumu-Vaižgantu susijusių eksponatų. Žemaitijos sektoriaus kaimo pakraštyje stovi iš Mosėdžio miestelio (Skuodo r.) 1975 m. atkelta ledainė (žemaitiškai – ledaunė). Ledainės seniau buvo skirtos šaltai laikyti maisto produktus dvaruose, klebonijose ar turtinguose ūkiuose. Žiemą į ledaines atgabendavo daugybę iš vandens telkinių išpjautų ledo luitų. Jie sluoksniais buvo dedami į ledų duobę ir grūdami. Viršus uždengiamas šiaudais. Šiaudais arba meldais taip pat išklodavo mūrinės duobės sienas. Tirpstant ledui, visus metus ledainės duobėje išsilaikydavo žema temperatūra, todėl maisto produktai negesdavo. Ledainėms dažniausiai buvo parenkamos aukštesnės vietos kalvų, upelių, tvenkinių šlaituose.

1885–1889 m., vikaraudamas Mosėdyje, J.Tumas-Vaižgantas ledainėje slėpė draudžiamą lietuvišką spaudą. Šiame miestelyje jis atsidūrė po konflikto su kunigais ir dekanu Eduardu fon Roppu. Mosėdyje J.Tumas-Vaižgantas inicijavo laikraščio "Tėvynės sargas" leidybą, palaikė ryšius su knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, ir kaip jau minėta, platino lietuvišką spaudą.

Muziejuje ledainė pastatyta ant lauko akmenų, sutvirtintų cemento skiediniu, pamato. Suręsta iš tašytų rąstų, kampuose sukirstų į lygias kertes. Stogas gegninės konstrukcijos, piramidinis, dengtas skiedromis. Ledainė vienos patalpos, vienos išorinės durys. Jos dvivėrės, dvigubos, kalvio nukaltais vyriais ir rankena. Išorinėje pusėje lentelės sudaro ornamentą. Ledainėje sudėtos grindys ir lygios lubos. Grindyse padaryta anga į rūsį, uždengta dangčiu. Rūsyje laikydavo ledą. Langas vienas, vienvėris, viengubas. Statinį puošia dvi profiliuotos kolonos, stogo smailė, dailios durys. Ledainė pavaizduota ir tautodailininkės tapytojos, buvusios ilgametės muziejaus restauratorės Elenos Kniūkštaitės paveiksluose.

2016 m. muziejus įgijo dar vieną su J.Tumu-Vaižgantu susijusį eksponatą. Kaunietė bibliotekininkė Rita Reda Dovydaitytė-Dagienė padovanojo savo turimos nuotraukos skaitmeninį vaizdą, kuriame matome, kaip jos tėvelius Juliją Kumetytę ir Pijų Dovydaitį 1928 m. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje sutuokia J.Tumas-Vaižgantas.

Lietuvoje J.Tumą-Vaižgantą labai mylėjo ir gerbė. Šešiasdešimtmečio proga Kauno gėlininkai rašytoją pradžiugino išvesta nauja sukaktuvininkui skirta jurginų veisle 'Rašytojas Vaižgantas'. Jo mėgstamos geltonos spalvos jurginą 1928 m. išvedė Kauno miesto valdybos sodininkystės skyriaus vedėjas Pranas Martinaitis. Apmaudu, tačiau ši veislė metams bėgant neišliko.

Pavasarį vienos Aukštaitijos sektoriaus sodybos darželyje vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė pasodino iškiliam aukštaičiui skirtą jurginą 'Tumas Vaižgantas', kurį išvedė selekcininkas Jonas Auksuolis Liutkevičius. Ši veislė 2013 m. įtraukta į Lietuvos augalų genų banko dekoratyvinių augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Rugpjūčio 15 d., per Žolinės renginį muziejuje bus paminėti J. Tumo-Vaižganto metai ir lankytojams pristatytas jam skirtas jurginas. Tarpukaryje tai buvo mėgstama darželio gėlė, vėliau kiek primiršta, tačiau šiandien ir vėl madinga.

„Planuojame daryti tai, ką mes sėkmingai darome Nidoje – toliau tęsime savo „BO House“ šeimos restorano veiklą, su daugiau visokiausių orientacijų į renginius, privačius ir viešus, koncertus, kino naktis“, – BNS teigė įmonės „Gaminčiau ir gaminčiau“ bendrasavininkis Andrius Emdė.

Gegužės 31 dieną vienintelė konkurse dalyvavusi ir jį laimėjusi įmonė sutartį pasirašė dešimčiai metų. Anot „Gaminčiau ir gaminčiau“ direktoriaus Mato Vžesniausko, kavinės atnaujinimui planuojama skirti daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Planuojame daryti rekonstrukciją, dabar kaip tik deramės dėl statybos leidimo. Planuojame padaryti veikiančią vietą ne tik vasarą, bet ir žiemos metu, įstiklinti langus, keisti stogą, perdangas, diegti šildymą, pakeisti visas komunikacijas“, – pasakojo A. Emdė.

Kavinę planuojama geriausiu atveju atidaryti kitų metų pavasarį, o, A. Emdės teigimu, kitą vasarą ji jau tikrai veiks. Tačiau kada „Rotonda“ atvers duris lankytojams priklauso ne tik nuo įmonės iniciatyvos, bet ir nuo savivaldybės veiksmų.

Sostinės savivaldybė jau pernai ėmėsi infrastruktūros renovavimo darbų pačioje kavinėje. Jie turėjo būti baigti spalio mėnesį. Savivaldybės duomenimis, pačiai savivaldybei infrastruktūros darbai kainuos 180 tūkst. eurų.

„Savivaldybė jau įvedė dujotiekį, įrengė elektros tinklus. Iki metų pabaigos bus įvestas vandens ir nuotekų tinklas“, – BNS teigė Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.

Kavinė – ledainė „Rotonda“ Bernardinų sode veikė nuo 1956 iki 1992 metų. Paskui daugiau nei dešimtmetį savivaldybė bandė ją išnuomoti privačiam verslui.

2004 metais patalpos buvo perduotos bendrovei „Gairė“. Šiai įmonei pardavus akcijas, 2012 metais buvo pasirašyta nauja nuomos sutarties redakcija su „Vičiūnų restoranų grupe“, kuri turėjo galioti iki 2017 metų. Tačiau 2015 metais visas šios bendrovės teises perėmė „Matillda“, kuri 2016 metais sutartį su savivaldybe nutraukė.

2018 metais kavinės patalpų nuomos konkursą laimėjo muzikos klubas „Tamsta“, planavęs čia įrengti kamerinės muzikos kavinę. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, įmonė neapskaičiavo savo finansinių galimybių ir turėjo nutraukti sutartį.

Sostinės savivaldybė pranešė, kad konkurso laimėtojai investuos apie 100 tūkst. eurų į esamų patalpų Gedimino kalno papėdėje sutvarkymą ir pritaikymą planuojamai veiklai. Laimėtojui suteikiama teisė keisti pastato vidaus apdailą, atlikti remonto darbus ar įsirengti lauko kavinę.

Savivaldybė savo ruožtu šiuo metu baigia įrengti inžinerines komunikacijas, elektros tinklus. Iki spalio numatyta įvesti dujotiekį bei vandens ir nuotekų tinklą. Atnaujinus inžinerinius tinklus, patalpomis bus galima naudotis ir šaltuoju metų laiku.

Verslininkai planuoja organizuoti džiazo, gyvos klasikinės muzikos koncertus, poezijos skaitymus, rengti susitikimus bei pokalbių vakarus su įvairiais menininkais, kompozitoriais ir rašytojais. Tikimasi, kad kavinė veiklą galės pradėti jau kitų metų pavasarį.

Nuomos sutartis bus sudaroma penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dar trims. Bendra 218 kvadratinių metrų ploto pastato nuomos kaina mėnesiui bus 1635 eurai.

Planuojama, kad sutvarkius ir visiškai pritaikius naująsias patalpas, senojoje „Rotondoje“ atsiras ir meno galerija, vyks edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad daugiau nei 20 metų „Rotonda“ nesėkmingai keliavo iš vienų nuomininkų rankų į kitas, bet taip ir nebuvo atlikti būtini parengiamieji darbai – neįvesta elektra, vanduo, dujos, komunikacijos.

„Pagaliau šiandien galime pasidžiaugti, kad šis keistas maratonas baigiasi – turime naujus nuomos konkurso laimėtojus, kurie miestiečiams grąžins šią svarbią erdvę ir galų gale „Rotonda“ galės tapti nauju kultūriniu traukos centru Vilniuje,“ – kalbėjo P. Poderskis.

Savo ruožtu „Tamstos“ atstovai sako, kad muzikinės kavinės idėją įkvėpė profesoriaus Leonido Donskio mintis, kad Vilniuje įmanoma itališko barokinio miesto ir modernios muzikos dermė.

„Vilnius L. Donskiui buvo kamerinio džiazo miestas“, – teigia konkursą laimėjusi įmonė.

Konkurse taip pat dalyvavo įmonė „Beauty Look Express“, siūliusi užsiimti elektrinių paspirtukų nuoma, suvenyrų ir produktų prekyba, kavos, supakuotų pyragaičių ir sumuštinių pardavimu.

Laimėtoją išrinko P. Poderskio sudaryta komisija, vertinusi, kaip planuojami patenkinti tikslinių auditorijų poreikiai, koks siūlomas edukacinių veiklų turinys, įvairovė, vertintas ir darbo laiko patogumas lankytojams, finansinės idėjos realizavimo planas.

Kavinė-ledainė „Rotonda“ Bernardinų sodo ir Gedimino kalno pašonėje pastatyta 1956 metais ir veikė iki 1992-ųjų. Po dešimtmečio nesėkmingų bandymų išnuomoti pastatą verslui 2004–2012 metais patalpos buvo perduotos bendrovei „Gairė“.

Įmonei pardavus akcijas, 2012 metais pasirašyta nauja nuomos sutartis su „Vičiūnų restoranų grupe“ – sutartis galiojo iki 2017 metų, tačiau sutartį su savivaldybe 2016-aisiais nutraukė bendrovės teises perėmusi įmonė „Matilda“.

„Šiuo metu ledų gamintojai eksperimentuoja su kuo natūralesniais skoniais, jungia neįprastus derinius (pvz., saldūs – sūrūs ledai), gardina ledus žolelėmis. Mes šią vasarą gaminome netgi kvepiančius vanilės ledus su bergamočių eteriniu aliejumi. Kita eksperimentų kryptis – žaidimai su spalvomis: natūralūs mėlyni, ryškūs žali ar net juodi ledai be jokių dažiklių. Lietuvos gamintojai pirmenybę vis dar teikia tradiciniams skoniams, tad netikėtų eksperimentų paragausite nedažnai“, – sako itališkų ledų fabriko „Sweet Morello“ įkūrėjas Vaidotas Vyšniauskas.

Juodojo sezamo ledai vilniečiams ir miesto svečiams Vilniaus centre bus dalinami nemokamai: prekybos centre „GO9“ kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. bus išdalinama net 300 porcijų.

Natūralūs juodųjų sezamų ledai vilniečiams ir miesto svečiams Vilniaus centre bus dalinami nemokamai: prekybos centre „GO9“ kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. bus išdalinama net 300 porcijų.

Pasak V. Vyšniausko, išgauti tiesiog juodos spalvos ledus nėra didelis iššūkis – tam egzistuoja sintetiniai dažikliai, kurie akimirksniu suteikia ryškią ir vientisą juodą spalvą. Tačiau pagaminti natūralius juodus ledus yra kur kas sudėtingiau.

„Mes savuosius pagaminome iš juodųjų sezamų pastos, tad eksperimentavome, kol radome pakankamai intensyvios spalvos ir skonio balansą, kartu išlaikant pagarbą ledų valgytojams, kuriems sukūrėme įdomios spalvos, tačiau visiškai natūralų desertą”, – sako V. Vyšniauskas.

Ledų rinkoje jau kurį laiką stabiliai vyrauja klasikinių itališko tipo (gelato) „mada“. Tokie ledai gaminami pagal specialią technologiją, todėl jie be galo glotnūs, tirpstantys burnoje, taip pat yra mažiau riebūs už amerikietiško tipo ledus. Be to, gelato yra mažiau oro burbuliukų ir daugiau tikro ledo.

„Tarkime, Italijoje vertinant ledainės – gelaterijos – kokybę, tradiciškai ragaujami pistacijų ledai ir būtent pagal jų gerumą vertinama ne tik vieta, bet ir gelato meistrų darbas. Lietuvoje vis dėlto vyrauja tradiciniai skoniai, tarp perkamiausių ledų dominuoja plombyrai, tad kol kas labai sunku pasakyti, ar neįprastai, drąsiai ir net įžūliai atrodantys juodieji ledai užkariaus visų vartotojų simpatijas Lietuvoje. Tačiau net neabejojame, kad savo valgytoją jie tikrai atras. Tai eksperimentas, kurio rezultatų nekantriai laukiame “, – teigia V. Vyšniauskas.

Pernai Lietuvoje buvo pagaminta 37,662 mln. litrų valgomųjų ledų. Daugiausiai pramoniniu būdu ledų pagaminta Telšių apskrityje (16,165 mln. litrų) ir Kauno apskrityje (7,134 mln. litrų).

Kilo skandalas

Konfliktas dėl vienintelės ledainės, patenkančios į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, kilo dar praėjusių metų gale. Tuomet buvo užfiksuota, kad darbininkai iškirto medžius ir motorizuota technika – ekskavatoriumi ir transporto priemone su pneumatiniu griovimo įrenginiu pradėjo ardyti autentišką šimtametį pastatą.

Į Žaliakalnyje esantį sklypą atvykę Kultūros paveldo departamento specialistai griovimo darbų sustabdyti negalėjo. Darbininkai ne tik nesutiko sustabdyti sunkiasvorės technikos, bet ir necenzūriniais žodžiais išplūdo specialistus.

Buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, kurie laikinai sustabdė ledainę griovusius darbininkus. Deja, ledainė faktiškai buvo  visa sunaikinta. Įvykio vieta buvo apjuosta STOP juosta, pradėtas tyrimas.

Statinį liepė saugoti

Valstybės įmonė Turto bankas kiemo rūsiu įvardytą statinį ir beveik 4 a žemės sklypą Archyvo g. 52 praėjusių metų lapkritį vykusiame aukcione pardavė architekto Rimo Adomaičio vadovaujamai bendrovei "RA Development". Viešai skelbiama pradinė kaina – 15,2 tūkst. eurų.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškus anksčiau yra sakęs, kad visos institucijos žinojo, jog privatizuojamas sklypas ir jame esanti ledainė turi būti išsaugota. Dar 2010 m. Kauno miesto savivaldybės patvirtintame detaliajame plane buvo įrašyta, kad rūsys-ledainė yra Kauno tvirtovės VII forto viena iš vertingųjų savybių ir turi būti saugoma kartu su apsauginiu žemių sampilu ant viršaus, o sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės VII forto – apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį. Tiesa, į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą statinys galbūt dėl valdininkų aplaidumo nebuvo įrašytas.

"Yra elektroninis susirašinėjimas su Turto banku, kad statinio negalima griauti. Visi viską žinojo ir nereikia meluoti, kad nebuvo žinoma", – vos tik pradėjus griauti ledainę piktinosi S.Stoškus.

Nieko nepažeidė?

Prieš keletą dienų kauniečiai pastebėjo, kad istorinė ledainė po pertraukos vėl griaunama – sunkiasvorė technika ties VII fortu darbuojasi nuo praėjusios savaitės. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė, kad iš pokalbio su sklypą valdančiu architektu suprato, kad prokuratūra nutraukė tyrimą ir leista toliau vykdyti ledainės griovimo darbus.

"Prokurorai išnagrinėjo situaciją ir neturi pagrindo kelti bylą. Kaip supratau, architektas viską apsigynė ir laimėjo ginčą. Klausinėjau jo, jis sakė, kad daug kas turi jo atsiprašyti ir reabilituoti", – apie situaciją kalbėjo N.Valatkevičius, tačiau tikino nežinąs, kas istorinėje vietoje galėtų atsirasti. Tai priklausys ir nuo paveldosaugininkų.

Apie laimėtą konfliktą kalbėjo ir sklypo, kuriame buvo ledainė, savininkas architektas R.Adomaitis. Jis tikino, kad prokuratūra devynis mėnesius nagrinėjo skundą, tačiau išvadoje rašoma, kad paveldas nebuvo naikinamas ir pažeidimų nėra.

"Gavome raštišką atsakymą, kad pažeidimų nenustatyta. Mums leido atnaujinti darbus, todėl šia savaitę išvešime griuvėsius, nuimsime tvoras ir gal kokią pievutę padarysime. Turėjome ir kitą problemą – seniūnas kėlė nekilnojamojo turto mokestį, nes sklypas nebuvo sutvarkytas. Tai mes ir valėme sklypą tam, kad negautume šių mokesčių ar vaikai nesusižalotų, nes buvo avarinė būklė", – kalbėjo bendrovės "RA Development" vadovas R.Adomaitis.

Architektas kol kas tolesnių planų neatskleidė. Jis tikino, kad per tuos devynis mėnesius, kai buvo sustabdyti darbai, įmonė investicijas nukreipė į kitus projektus. R.Adomaitis sakė, kad reikės visas vizijas aptarti su Kultūros paveldo departamento atstovais ir tik tuomet imtis statybų. Kas bus ledainės vietoje, galbūt paaiškės po kelių mėnesių.

Prieš šimtą metų Vokietijos kariuomenė artilerijos bombardavimu ir pėstininkų šturmu užėmė Kauno tvirtovę. 2015 metais privati bendrovė, pasinaudojusi savaitgalio teikiamais privalumais negrįžtamai sunaikino kultūros paveldo objektą – ledainę, esančią Kauno VII forto vertingąja savybe, taigi pagal Nekilnojamos kultūros paveldo įstatymą esantį kultūros paveldo objektu, pažymėtu Kauno detaliajame plane.

Asociacija „Kauno tvirtovė“ - reiškia gilų susirūpinimą dėl ciniško  kultūros paveldo objekto griovimo akto. Minėtas pastatas saugojamas valstybės, kaip kultūros paveldo objektas, kuris yra neatsiejamas unikalaus Kauno tvirtovės komplekso dalis. Reikia pabrėžti, kad minėtas objektas - ledainė buvo vienintelis gerai išlikęs  toks objektas Kauno tvirtovės statinių komplekse.

Mūsų asociacija, vienijanti Kauno miesto ir jo apylinkių Kauno tvirtovės komplekso, Kauno pilies, piliakalnių, karinio paveldo specialistus, entuziastus, visuomenės veikėjus stengiasi išsaugoti tai, ką mes paveldėjome iš praeities.  Statiniai, kurių vieną barbariškai nugriovė kultūros paveldo, policijos pareigūnų ir mūsų asociacijos narių akivaizdoje yra neatsiejama mūsų kultūros dalis, savo laiko technikos paminklai. Šį griovimo aktą vertiname, kaip mūsų krašto istorijos kultūros paveldo  naikinimą. Asociacija yra viena iš iniciatorių kartu su VšĮ “Kauno Tvirtovės projektai”, Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis, kurianti regioninį Kauno Tvirtovės istorinį architektūrinį parką. Šis parkas  apjungs visus  statinius  esančius Kauno Tvirtovės komplekse, kurių 1912 metais buvo priskaičiuojama virš 700 objektų. Vienas objektas sunaikintas mūsų akivaizdoje nepaisant to, kad jis saugomas valstybės. Tai kuria precedentą, kad įsigijus kultūros paveldo objektą jį galima sunaikinti, kaip buvo padaryta su Ledainės pastatu.

Kaip yra žinoma iš tarptautinės praktikos, pelno siekiančios organizacijos siekia naikinti kultūros paveldą vystydamos savo verslo planus, nepaisydamos net baudų, nes jos paprastai yra nedidelės ir lengvai telpa į didesnes statybos darbų sąmatas, todėl yra svarbu numatyti paradytam nusikaltimui adekvačias baudas, o tai pat ir laisvės atėmimo bausmes už ypač didelius pažeidimus (pavyzdžiui forto išsprogdinimas, darytas Vroclave (Lenkijoje) praeitais metais). Siūlome peržiūrėti teisės aktus, susijusius su atsakomybe už panašius nusikaltimus, taip pat patobulinti statybos darbų priežiūros tvarką, numatant operatyvų statybos darbų sustabdymą bei galimybę turėti budintį statybos inspektorių savaitgaliais ir švenčių dienomis, mokant už budėjimą pareigūnams papildomas priemokas, nes vykdytas kultūros paveldo naikinimas buvo aiškiai planuotas, įvertinus visas statymų ir jų vykdymo tvarkų spragas.

Mes tikime, kad atitinkamos instancijos ištirs šį brutalų kultūros paveldo objekto sunaikinimo aktą, nubaus atsakingus žmones, ir ne vykdytojus, o užsakovus. Nusikaltimo organizatoriai bus griežtai nubausti už šį nusikalstamą veiklą, kad nebūtų sukurtas precedentas ir kultūros paveldas nebūtų beatodairiškai naikinamas.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius kreipėsi į policiją dėl savavališkai sugriautos Kauno tvirtovės VII forto ledainės.

Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, šeštadienį gautas pranešimas apie galbūt savavališkai griaunamą pastatą. Nuvykę iki sklypo, kuriame buvo ledainė, inspektoriai nustatė, kad nuardyta apie trečdalis pastato – Kauno tvirtovės kuopos vado sodybos ledainės, patenkančios į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį.

Nuvykus į vietą darbai jau nebuvo vykdomi, statybvietėje nebuvo su statyba susijusių asmenų.

Sekmadienį departamentui pranešta, kad pastatas griaunamas toliau. Atvykę inspektoriai nustatė, kad motorizuota technika – ekskavatoriumi ir transporto priemone su pneumatiniu griovimo įrenginiu – ardoma autentiška pastato siena.

Darbininkai nereagavo į paveldosaugininkų reikalavimą stabdyti darbus, pakviesti darbų vadovą arba pateikti griovimą leidžiančius dokumentus.

Dėl galbūt daromo nusikaltimo buvo iškviesta policija ir paprašyta sustabdyti vertybės naikinimą. 

Kaip BNS sakė Kauno tvirtovės VII forto muziejaus vadovas Vladimiras Orlovas, darbai vykdyti atskirame sklype, kurį su jame esančia ledaine neseniai įsigijo naujas savininkas.

Nugriauta ledainė, V.Orlovo teigimu, buvo vienintelis išlikęs tokio pobūdžio Kauno tvirtovės pastatas.

„Iš tokių ūkinių nedidelių pastatų Kauno tvirtovėje ne tiek daug išliko. Kalbant apie ledaines arba ūkinius fortų kiemus, ko gero ši ledainė buvo vienintelė išlikusi, nes prie kitų fortų buvę pastatai jau seniai nebeegzistuoja“, – kalbėjo muziejininkas.

Jo teigimu, apie 50 kvadratinių metrų ploto ledainė buvo puikiai išsilaikiusi – jai tetrūko durų ir vartų, todėl ją buvo galima naudoti bet kokiam naujam statiniui.