Parodoje „Amber Trip“ eksponuojamo mamuto skeletas yra 5 metrų ilgio, 3,1 metrų aukščio ir 595 kilogramų svorio. Skeletas buvo rastas 2003 metų rugpjūtį V. F. Juzefovičiaus ir J. Čumakino ekspedicijos metu Jakutijoje, didžiausioje Anžu salų grupės saloje Kotelnoje.

„Mamutai gyveno ir Lietuvoje, tačiau daugiausia jų skeletų dabar randama Sibire. Anžu salose rastas mamuto skeletas – išskirtinis, nes yra beveik pilnai išlikęs (apie 80 proc.), kai kiti rasti ir eksponuojami skeletai yra sukomplektuoti iš skirtingų mamutų kaulų ar fragmentų. Iš visų žinomų mamutų skeletų radinių šis gali būti laikomas labiausiai šiaurietišku pagal vietą“, – sako skeletą į Vilniuje vyksiančią juvelyrikos ir gintaro parodą atvežusios bendrovės „Paleo Group“ direktorius Michailas Ivanovas.

Mokslininkų teigimu, Sibire rasto mamuto patino amžius buvo apie 40-45 metų (paprastai mamutai gyvena vidutiniškai virš 70 metų) ir jis galėjo sverti apie 7 tonas. Anžu mamuto iltys siekia 4 metrus, o kiekviena jų sveria po 65 kilogramus ir yra 16 centimetrų skersmens. Mamuto žandikaulis, tikėtina, buvo sulaužytas per „turnyro kovas“ su kitu mamutu dėl patelės.

„Amber Trip“ paroda – tai ypatinga vieta, kurią aplanko ne tik kolekcininkai, muziejininkai, didmenininkai, žaliavos tiekėjai ir pirkėjai, bet ir vieta, kurią pamėgo sostinės gyventojai ir svečiai. Kasmet lankytojams suteikiame progų pamatyti ar išgirsti ką nors naujo: šįmet parodoje demonstruojamas ne tik mamuto skeletas, bet ir Rusijos menininko skulptūros iš mamuto kaulų. Čia vyks daug įvairių kitų parodų, kūrybinių dirbtuvių ir seminarų, gintaro žaliavos birža-aukcionas“, – sako Baltijos juvelyrikos parodos „Amber Trip“ organizatorius Giedrius Guntorius.

Pasak jo, „Amber Trip“ paroda tapo didžiausia juvelyrikos paroda Baltijos jūros regione, o Vilnius visuomet buvo ir yra multikultūrinis miestas. „Visuomet siekiame, kad kiekvienas mūsų parodos svečias pasijustų tarsi namuose. Kadangi sulaukiame vis daugiau svečių iš Artimųjų Rytų šalių, jau antrus metus parodoje įrengiami musulmonų maldos namai“, – sako „Amber Trip“ organizatorius.

Šiais metais „Amber Trip“ parodoje laukiama beveik 240 juvelyrikos ir gintaro gamintojų bei meistrų iš 30 pasaulio šalių, tarp jų – Baltijos šalys, Lenkija, Turkija, Italija, Ukraina, Rusija, JAV, Japonija, Indija, Pietų Afrika, Meksika ir kitos valstybės.

Parodos metu vyks tarptautinis juvelyrikos meno konkursas „Ecosight“, kuriame dalyvauja 76 juvelyrai iš 22 šalių (Taivano, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Belgijos, Irano, Lenkijos, Turkijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Pietų Korėjos, Nyderlandų, Australijos, Meksikos, Latvijos, Graikijos, Prancūzijos, Austrijos, Baltarusijos ir Lietuvos).

Jau trečius metus specialiai juvelyrams rengiamoje Autorinės juvelyrikos zonoje susiburs 40 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir JAV. Tai – tarsi paroda parodoje, kurioje pristatomi vienetiniai autoriniai darbai ir yra puiki galimybė pabendrauti su juvelyru apie jo kūrybos kelią ar įsigyti patikusį juvelyrinį dirbinį.

Pirmąją „Amber Trip“ parodos dieną organizuojamas Autorinės juvelyrikos vakaras. Jo metu bus pristatoma Lietuvos autorinės juvelyrikos kūrėjų asociacijos paroda „Laisvės įkvėpti“, kurioje bus 30 autorių kūriniai. Dalyvių skaičius simboliškai siejamas su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu. Kovo 11-ąją Autorinės juvelyrikos zona lauks lankytojų iki 20 val.

Parodoje taip pat dalyvauja neregys dizaineris juvelyras iš Vokietijos Homayoun Esfarjani – turėsime puikią galimybę išvysti jo unikalius darbus. Konkurso „Ecosight“ komisijos pirmininkė, Vilniaus dailės akademijos metalo meno ir juvelyrikos katedros profesorė Laima Kėrienė pakvies į savo autorinę parodą „O, pozicija“, o parodos dalyvis Vaidas Gaižauskas – į „Akmenų magiją“ (patirti akmenų galią savo pėdomis).

Parodos metu vyks ir daugiau renginių: kūrybinės dirbtuvės su vašku, gintaru ir emaliu, seminaruose bus dalinamasi žiniomis, ką reikia žinoti perkant papuošalą, kaip panaudojamos perkūno dujos juvelyrikoje arba Baltijos gintaras maisto gamyboje, dalinamasi ir kitomis naujienomis bei patirtimi. Parodos lankytojai turės galimybę už simbolinę kainą išvalyti ir atnaujinti ar sutaisyti savo turimus papuošalus ir brangakmenius.

XVII tarptautinė Baltijos juvelyrikos paroda „Amber Trip 2020“ rengiama kovo 11-14 dienomis „Litexpo“ parodų centre. Bendras parodos plotas – daugiau nei 6,6 tūkst. kvadratinių metrų. Daugiau kaip pusę (apie 60 proc.) ekspozicijų ploto atiteks gintarui, apie 40 proc. – juvelyriniams dirbiniams.

Pernai parodą aplankė 8 tūkst. lankytojų, arba dešimtadaliu daugiau nei prieš metus.

Galbūt nedaugelis  žino, jog Vilniuje iki šių dienų  yra išlikusių ledynmečio ženklų  – ne tik ledyno atridentų akmenų,  bet ir netikėtų šaltinių, sluoksnių, griovų, galima pamatyti mamuto iltį ir priešistorinį moliuską grindinyje. Laikant  rankose naujojo maršruto žemėlapį lengva įsivaizduoti, kad keliauji paskui mamutą ir stebi ryškius ledynmečio ženklus sostinėje. „Paskui mamutą“ – „Neakivaizdinių Vilniaus studijų“ dalis, informavo Vilniaus savivaldybė.

Žemėlapyje – 24 objektai, kur ledynmečio palikimas gana aiškiai matomas,  nors  praėjo jau 2,5 mln. metų. „Paskui mamutą“ turinio autorius – geologas Simonas Saarmann papasakojo, jog tūkstantmečius trukęs tirpstančio ledyno vanduo plūsdamas iš naujo suformavo Vilniaus peizažą.  Jis  kviečia patyrinėti ne vien miesto architektūrą, meną, bet ir Vilniaus geologiją, iš kokių uolienų sudaryti kai kurie seni statiniai.

24 lankytinų vietų ir objektų  žemėlapis patogus ir aiškus įveikti maršrutą  savarankiškai, nes jame nurodytos tikslios vietovių ir lankytinų objektų  koordinatės, aprašai bei adresai.

Galbūt nedaugelis  žino, jog Vilniuje iki šių dienų  yra išlikusių ledynmečio ženklų.

Maršrutas suskirstytas į tris temas – „Priešistoriniai gyvūnai“, „Ledynmečio sluoksniai“, „Ledynmečio peizažai“. Kiekvienas iš jų sudomins istoriniais faktais, radiniais, anksčiau nepastebėtais ženklais. Pavyzdžiui, Visų Šventųjų bažnyčios grindinyje galima išvysti moliuską,  kuris gyveno maždaug prieš 480 mln. metų.

Pasirinkus temą „Priešistoriniai gyvūnai“, galima leistis į kelionę po mamutų laikų Vilnių, kai slenkančio ledyno pakraščiuose, tundroje gyveno ir gauruotieji raganosiai, ir plačiaragiai briedžiai.  Maršrutas veda į Smėlio gatvę, kurioje 1957 m. kasinėjimų metu buvo rasti mamuto kaulai, kviečia užsukti ir į VU Geologijos ir mineralogijos muziejų M. K. Čiurlionio gatvėje, kur eksponuojami įvairūs to laikmečio radiniai. 

„Ledynmečio sluoksniai“ atskleis riedulių, gręžinių ir šaltinių ženklus, Puntuko giminaičius Gedimino prospekte, parodys, kur Vilniuje galima išvysti ledyno atvilktus iš Skandinavijos ženklus grindinyje, kurio spalvos ir tekstūra ryškiausiai atsiskleidžia po lietaus – tai porfyrai, kurie  itin vertinti Senovės Romoje dėl karališko purpurinio atspalvio ir daugiakampių stambių kristalų.

„Svarbu, kad žmogus iš detalių sugebėtų susidėlioti bendrą  vaizdą. Kai kurios žemėlapyje nurodytos vietos tęsiasi kelis kilometrus, o fosilijų galima rasti ne tik nurodytame  objekte, bet ir Vilnios ir Neries slėnyje, pastatų pamatuose. Kartą praėjus šį maršrutą ir susipažinus su fosilija ar reljefo forma, griova ar atodanga, žmogus gebės juos atpažinti ir kitose miesto dalyse. Tai yra kaip pažintinė priemonė ar  abėcėlė, kuri leis išmokti „skaityti“ savo miestą“, – sakė geologas Simonas Saarmann.  

Daugiausiai ledynmečio ženklų galima išvysti sostinės peizažuose. Maršrute siūloma apžvelgti 12 miesto erdvių ir  atrasti už ką  galime padėkoti Ledynams arba sužinoti neįtikėtinų faktų -  anksčiau Pietryčių upė (Pra-Neris), nešdama ledyno tirpsmo vandenis,  tekėjo priešinga  kryptimi nei dabartinė Neris – tolyn nuo ledo dar sukaustytos Baltijos jūros.

Sostinės  savivaldybė kviečia ieškoti naujausio maršruto žemėlapio Turizmo informacijos centruose,  o paskutinį gegužės savaitgalį pakvies ir į ekskursijas „Paskui mamutą“ su gidu.

Žemėje mamutai atsirado maždaug prieš 5 mln. metų, o paskutinieji išnyko maždaug prieš 10 tūkst. metų. „Iš tikro mamutai neišnyko, tik prastėjant gamtos sąlygoms jie mažėjo ir evoliucijos metu virto dabartiniais drambliais“, – sako Vilniaus universiteto Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė.

Prieš tūkstančius metų mamutai gyveno ir Lietuvoje, ne kartą jų kaulų rasta Vilniuje, tačiau tik atskiros jų dalys, iš kurių viso mamuto skeleto sukonstruoti nesigautų. Nuo rugpjūčio 3-osios prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ Kaune eksponuojami dviejų, didesnio ir mažesnio, mamutų skeletai į Lietuvą atkeliavo iš Rusijos federacijos, Sibiro.

„Tai reti ir vertingi eksponatai. Didysis mamutas atrastas 2003 m. rugpjūtį vykusios V. F. Juzefovič ir J. Čumakin ekspedicijos metu Jakutijoje, didžiausioje Anžu salų grupės saloje Kotelnoje. Mažasis – Tomsko srityje, Čulymo upės atodangoje. Įprastai randami atskiri mamutų kaulai ar fragmentai, tuomet skeletas komplektuojamas iš dalių, priklausiusių skirtingiems mamutams. Vientisi skeletai – retenybė, o šie eksponatai rasti pilnai išlikę, tad tai tikrai įspūdinga ir išskirtinė paroda“, – pasakoja skeletų savininkės, bendrovės „Paleo Group“ direktorius Michailas Ivanovas.

Pasak „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovės Ievos Goštautaitės-Gedutės, mamutų paroda – tai dovana Kaunui artėjančios mokslo metų pradžios proga, be to, rugpjūčio 12-ąją minima Pasaulinė mamutų palikuonių – dramblių – diena.

„Artėja rugsėjo 1-oji, todėl labai norime priminti moksleiviams, kad mokslas gali būti ir yra įdomus. Vienas įdomiausių ir vizualiausių mokslo pavyzdžių – archeologų surasti ir rekonstruoti tūkstantmečius minintys mamutų skeletai. Išskirtinė paroda yra unikali galimybė įsivaizduoti, kaip atrodė žemė prieš 40 tūkst. metų. Įspūdingo dydžio ekspozicija jau traukia besidominčius – nuo šeimų su pačiais mažiausiais smalsuoliais iki moksleivių ir studentų“, – pasakoja I. Goštautaitė-Gedutė.

Didžiojo mamuto skeletas yra 3,1 m aukščio, 5 m ilgio ir sveria beveik 600 kg. Mokslininkų teigimu, visas gyvūnas turėjo sverti apie 7 t ir tai buvo maždaug 40-45 metų patinas. Paprastai mamutai vidutiniškai gyvendavo apie 70 metų, tačiau šis, sprendžiant pagal radimvietę, žuvo įkritęs į tarpeklį iš kurio nesugebėjo išlipti.

Mokslininkų manymu, jis galėjo būti bandos vedlys, mat archeologai nustatė, kad šio mamuto šonkauliai, greičiausiai kovos su kitu mamutu metu, buvo sulaužyti ir vėliau sugiję. Šio mamuto iltys yra 4 m ilgio, kiekvienos svoris – 65 kg, skersmuo – 16 cm.

Mažesniojo mamuto skeleto aukštis siekia 2 m, ilgis – 3 m, o svoris – 200 kg. Šio mamuto ilčių ilgis – 1,5 m, kiekviena sveria po 12 kg, skersmuo plačiausioje vietoje siekia 10 cm.

„Nesuklyskite, mažasis mamuto skeletas nėra didžiojo vaikas. Tai taip pat suaugęs mamutas, tik jei didysis skeletas yra mamuto Mammuthus primigenius, tai mažasis – jo mažesniojo brolio Mammuthus primigenius vrangeliensis“, – pasakoja Geologijos mokslų daktarė E. Rudnickaitė.

Pasak geologės, savo klestėjimo metu mamutai žemėje buvo plačiai paplitę, tačiau daugiausia jų dabar randama Sibire. „Taip nutiko dėl geologinių priežasčių. Pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje tirpstant ledynams, vanduo išplovė jų kapavietes, tad mamutų kaulų randama retai ir dažniausiai jie būna pavieniai. Sibire ledo sluoksnis buvo mažesnis, ten įšalas ėjo gilyn, tad mamutų ir kitų senovinių gyvūnų fosilijų išliko daugiau, jos išsilaikė geriau“, – pasakoja geologė.

Nors kai kas dar tiki, jog didelę įtaką mamutų išnykimui turėjo žmogus, pasak E. Rudnickaitės, tai tėra mitas. „Sibire žmonės tuomet išvis negyveno. Kitose vietose gal sumedžiodavo vieną kitą mamutą, tačiau žmonės tikrai neturėjo pakankamai gerų medžioklės įrankių, kad galėtų padaryti didesnę įtaką mamutų populiacijai. Sprendžiant pagal geologinių sluoksnių spektro analizę, kintant gamtinėms sąlygoms mažėjo jų pagrindinio maisto – dobilų, kas lėmė mamutų mažėjimą ir, galiausiai, išnykimą. Nors ir buvo apaugę gaurais, mamutai ledynmečio nemėgo, nes tai reiškė mažesnius maisto išteklius“, – sako E. Rudnickaitė.

Nemokama mamutų skeletų paroda prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ centrinėje aikštėje vyksta iki rugsėjo 9 d.

Saulė turi savo aktyvumo ciklus. Jie stebimi dviejuose lygiuose – teigiama, kad Saulė šiuo požiūriu primena žmogaus širdį, tik tie tvinksniai kartojasi kas 11 metų. Visgi, tie du lygiai nėra visiškai sinchroniški ir gali vienas kitą atšaukti. Kas įvyks tada? O tada Žemėje prasidės staigus atšalimas. Kaip dabar prognozuoja Nortumbrijos Universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai, atšalimas prasidės jau 2021 metais ir šalčiausią tašką pasieks jau 2030 metais. Toks „mini ledynmetis“ dėl tos pačios priežasties jau buvo užfiksuotas 1646-1715 metais, kuomet Londone užšalo ir Temzė.

Matematinis modelis, kuris ir paskatino šią išvaizdą, įprastai yra labai tikslus. Jis jau ne kartą buvo tikrintas ir kol kas beveik idealiai prognozuoja magnetinius Saulės ciklus. Modelis leidžia pažvelgti ir į praeitį – taip ir buvo patvirtinta to 1646-1715 metų atšalimo priežastis. Lygiai per pusę ciklo viena nuo kitos nutolusios bangos skirtinguose Saulės lygiuose tiesiog atšauks viena kitą ir Saulės aktyvumas kardinaliai nukris. Tai, žinoma, sukels didelių rūpesčių.

Šis fenomenas, vadinamas Maunderio minimumu, yra labai retas. Jis prognozuojamas matematiniais skaičiavimais, kurie yra tvirtinami Saulės dėmių stebėjimais. Maunderio minimumas temperatūrą Žemėje sumažintų drastiškai, tačiau kiek – prognozuoti sunku. Greičiausiai šis laikas pasižymėtų trumpomis vasaromis ir giliomis žiemomis. Tai, žinoma, būtų problema – tektų ilgiau tvarkytis su žiemos negandomis, neaišku, ar visur atlaikytų infrastruktūra. Tačiau skaičiavimus atlikusi Valentina Žarkova teigia, kad galima žiūrėti ir į teigiamą šio fenomeno pusę.

Žarkova teigia, kad Maunderio minimumas, jei jis tikrai įvyks, žmonijai suteiktų kelis papildomus dešimtmečius pagalvoti apie taršą – trumpam būtų sustabdyta klimato kaita. Tačiau po kelių dešimtmečių Maunderio minimumo padariniai išnyktų, todėl negalima atsipalaiduoti. Reikia ir toliau kryptingai judėti taršos mažinimo linkme.

Visgi, reikia paminėti, kad V. Žarkovos tyrimai nebūtinai yra tikslūs. Kol kas kiti mokslininkai Maunderio minimumo prognozės nepatvirtino. Tai yra, jis gali ir neįvykti. V. Žarkova su savo kolegomis į schemą įnešė antrojo Saulės lygio ciklą, kuris modeliui neabejotinai pridėjo tikslumo. Tačiau kol kas sensacija šie skaičiavimai nėra vadinami, kol jų nepatikrino kitos mokslininkų komandos.

Marso ledynų plotai pradėjo mažėti prieš maždaug 370 tūkst. metų, sakoma žurnalo „Science“ paskelbtame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius Isaacas Smithas (Aizekas Smitas) dirba doktorantūrą baigusių tyrėjų programoje Pietvakarių tyrimų institute, įsikūrusiame Boulderio mieste Kolorado valstijoje.

Šios išvados pagrįstos duomenimis, surinktais JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris jau 10 metų skrieja aplink Marsą.

Ši studija patvirtino ankstesnius modelius, rodančius, kad Marso didžiausias apledėjimas buvo prieš maždaug 400 tūkst. metų.

Naujieji duomenys leido mokslininkams geriau suprasti Marso klimato pokyčius ir kuo jie skiriasi nuo Žemėje vykstančių klimato procesų.

„Žemėje ledynai įsigali, kai poliariniai regionai ir aukštosios platumos tūkstančius metų būna vėsesni negu vidutiniškai – dėl to ledynai auga vidurinių platumų link, – sakoma NASA pranešime. – Tuo tarpu Marso ledynmečiai atitinka tuos laikotarpius, kai dėl didėjančio planetos ašies posvyrio ašigaliai tampa šiltesni negu žemesnės platumos.“

Dėl to Marso poliarinės kepurės sumažėja, vandens garai kaupiasi arčiau pusiaujo, sudarydami ledą luobą ir ledynus vidutinėse platumose.

Dabar, pasibaigus pastarajam Marso ledynmečiui, ledas vėl kaupiasi ties ašigaliais.

I.Smithas ir jo bendradarbiai nustatė, kad poliarinių ledo kepurių, kurias sudaro daugiausiai sušalęs vanduo ir anglies dvideginis, didžiausias storis yra 320 metrų. Šie duomenys atitinka ankstesnių modelių prognozes 2003 ir 2007 metais.

„Tai rodo, kad iš tikrųjų nustatėme vėliausio ledynmečio Marse momentą ir poliarinių ledo kepurių atsikūrimą po jo“, – sakė I.Smithas.

„Naudodami šiuos matavimus, galime geriau suprasti, kiek vandens juda tarp ašigalių ir kitokių platumų. Taip pat geriau suprasti Marso klimatą“, – pridūrė jis.

Mokslininkas pažymėjo, kad Marso ledo tyrimai bus svarbūs ateities žmonių skrydžiams į Marsą, nes „vanduo bus kritiškai svarbus išteklius Marso bazei“.

JAV kosmoso agentūra nurodė planuojanti ateityje pasiųsti į Marsą žmonių; tokia misija gali būti surengta iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.

Paaiškėjo žemėje slypėjusios jo masyviosios dalies tikrasis storis – 1,9 m – ir sudėtinga erdvinė forma. Išmatuotas didžiausias Biliakiemio Puntuko ilgis – 6,2 m, plotis – 4,1 m, aukštis – 3,5 m, horizontali apimtis – 16 metrų.

Šis akmuo, palyginti su Lietuvoje žinomais didžiausiais rieduliais, pagal plotį yra ketvirtajame dešimtuke, pagal ilgį ir aukštį – antrajame, o pagal apimtį – trečiajame. Pasak LGT specialistų, jo dydį verta patikslinti fotogravimetriniu ar erdvinio skenavimo metodais. Juos pritaikius galima būtų tiksliai įvertinti ir riedulio tūrį.

Biliakiemio Puntukas – mūsų kraštą dengusių ledynmečių liudytojas. Rūpinantis Utenos seniūnijos darbuotojams, jis bus pritaikytas lankyti.

Vokietijos mokslininkai sako, kad kitas ledynmetis Žemėje gali įvykti po 50 tūkstančių metų. Tai kiek vėliau, nei buvo manoma ankščiau, o tam įtakos esą turi šiltnamio efektas.

Tokias išvadas specialistai daro išanalizavę apledėjimo priežastis prieš maždaug 12 tūkstančių metų. Manoma, jog prie vėliau įvyksiančio ledynmečio gali prisidėti ir Žemės sukimosi aplink Saulę trajektorija, tačiau prabrėžiama, kad ore esantis didžiulis anglies dvideginio kiekis taip pat bus svarbus veiksnys.

Žemėje ledynmečiai pasikartoja periodiškai – tai vyksta pastaruosius du su puse milijono metų.

Rugpjūčio 2 d. duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras, kuriame įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai", pristatanti lankytojams šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.

Salantų regioninio parko lankytojų centras ir ekspozicija įrengti, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą ,,Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas)".

Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą padidina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys.

Regioniniame parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Šauklių riedulyne slūgso apie 300 tūkstančių kvadratinių metrų riedulių, didžioji dalis atslinko iš Švedijos ir Alandų salų. Beveik pusė visų – granito atmainos. Riedulyne vyrauja iki 1 metro skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus.

Ledyno tema lankytojų centro ekspozicijoje atskleidžiama stilizuotu reljefu, formuojamu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius, kuris simbolizuoja šioje saugomoje teritorijoje esančias atodangas, suformuotas ledynmečio periodu. Visur gausu riedulių bei kerpių motyvų. Kerpės, augančios ant akmenų, simbolizuoja ilgaamžiškumą, perpasakoja per tūkstančius metų gamtoje vykusius pokyčius.

Lankytojas supažindinamas ne tik su šio krašto gamta, bet ir su kultūra. Bus galima „gyvai" žemaičių tarme išgirsti ir sužinoti, kokius padarinius paliko praslinkęs ledynas. Lankytojai turės galimybę interaktyviame žaidime patys suformuoti šio regiono kraštovaizdį, pamatyti, kokiais gamtos turtais didžiuojasi Salantų regioninis parkas, susipažinti su svarbiausiu elementu - rieduliais bei išbandyti jėgas mėgindami „suspausti“ akmenį.

Ekspozicijoje susipažinsite ir su Salantų regioninio parko augalais bei gyvūnais. Regioniniame parke rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 26 augalų rūšys. Šiaurinėje parko dalyje aptinkama net 10 rūšių orchidinių augalų: baltijinė, dėmėtoji, aukštoji, raudonoji ir gelsvoji gegūnės, vyriškoji, mažoji ir šalmuotoji gegužraibės...  Minijos upės ir jos intakų šlaituose peri žaliosios meletos, vapsvaėdžiai, vištvanagiai, upių pakrantėse sutinkami didieji dančiasnapiai, tulžiai. Šauklių ir Kulalių riedulynuose iš retų paukščių paminėtini tetervinai.

Žaismingai sudominus atvykusį į lankytojų centrą, siekiama pristatyti saugomų teritorijų vertę ir pakviesti dažniau lankytis gamtoje.

Kviečiame apsilankyti naujuose nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centruose, gauti visą informaciją apie saugomos teritorijos vertybes, lankytinas vietas, įdomiausius gamtinius maršrutus ir vėliau savarankiškai arba su gidu keliauti po gamtą!

Panašu, kad mūsų planetos jau visai ne už kalnų laukia mažasis ledynmetis. Naujausio tyrimo rezultatai byloja, kad nuo 2020 iki 2030 m. Saulės konvekcinių srautų bangos persidengs ir neutralizuos viena kitą, todėl pačios žvaigždės aktyvumas ketvirtąjį XXI a. dešimtmetį (nuo 2030-ųjų) gali sumažėti apie 60 proc.

Kitaip tariant, netrukus gali prasidėti vadinamasis Maunderio minimumas – ypač menko Saulės aktyvumo laikotarpis, kuris Žemėje vyravo 1646-1715 m. Jis dėl šaltų žiemų dar vadinamas mažuoju ledynmečiu.

Naujausias Saulės aktyvumo ciklo modelis teikia nemalonias vienuolika metų trunkančio ciklo prognozes. Modelis numato tam tikras konvekcinių srautų bangas, kurias sukelia du Saulės sluoksniai – vienas yra prie pat žvaigždės paviršiaus, o kitas – giliau Saulėje.

Pagal šį modelį, kurį Nacionaliniame astronomų suvažiavime Landidne (Velsas, JK) pristatė prof. Valentina Žarkova, nuo 2030-ųjų Saulės aktyvumas gali sumažėti apie 60 proc. Modelio autorė prognozuoja, kad 25-ojo ciklo metu, kurio pikas bus 2022 m., bangų aktyvumas žymiai sumenks. Todėl 26-ojo ciklo metu, kuris truks maždaug dešimtmetį (2030-2040 m.) dviejų minėtų Saulės sluoksnių procesai išsiderins, ir saulės aktyvumas smarkiai kris.

"Per 26-ąjį ciklą dvi konvekcinių srautų bangos piką pasieks tuo pačiu metu, tačiau priešinguose Saulės pusrutuliuose, – aiškina V. Žarkova. – Tokia veidrodinė jų sąveika bus negatyvi – jos neutralizuos viena kitą. Dėl to gali prasidėti vadinamasis Maunderio minimumas – laikotarpis, kai Saulės aktyvumas būna ypač menkas."

"Kai bangos intensyviai sąveikauja, registruojamas didelis Saulės aktyvumas. Bet kai jos slopina viena kitą, prasideda Saulės aktyvumo minimumas. Pastarąjį kartą toks fenomenas Saulėje stebėtas prieš 370 metų."

Kad Saulės aktyvumas dėsningai kinta reguliariais 10-12 metų laikotarpiais, atrasta prieš 172 metus. Tačiau kiekvienas Saulės aktyvumo ciklas būna šiek tiek vis kitoks, o mokslininkams nepavyko sudaryti modelių, tiksliai paaiškinančių tuos nedidelius skirtumus tarp ciklų.

Daugelis Saulę tyrinėjančių fizikų yra linkę sieti juos su Saulės gelmėse plazmos konvekcinių srautų sukeliamu dinamos efektu ir jo bangomis.

"Mūsų kompiuterinio modeliavimo duomenys byloja, kad magnetinės bangos komponentai susiformuoja poromis – dviejuose skirtinguose Saulės sluoksniuose, – aiškina V. Žarkova. – Abiejų bangų ciklas yra apie 11 metų, tačiau nėra identiškos trukmės. Per visą 11 metų ciklą bangos vilnija tarp pietinio ir šiaurinio Saulės ašigalio. Dėl skirtumo kas kelis šimtus metų nutinka taip, kad tos bangos neutralizuoja viena kita, ir Saulės aktyvumas smarkiai sumažėja."

V. Žarkova su kolegomis modelį sudarė pritaikius pagrindinių komponenčių analizės metodą. Šiuo metodu buvo apdoroti magnetinio lauko stebėjimų duomenys iš Vilkokso Saulės stebėsenos observatorijos Kalifornijoje (JAV). Mokslininkai analizavo magnetinio lauko pokyčius, vykusius trijų Saulės ciklų metu (1976-2008 m.).

Modelio autoriai papildomai palygino savo prognozes su vidutiniu Saulės dėmių skaičiumi – kitu reikšmingu Saulės aktyvumo indikatoriumi. Modelio prognozės pasitvirtino dar kartą.

Likus mažiau nei savaitei iki Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą šalies publikai rodomo visai šeimai skirto šou ant ledo „Ledynmetis Live!“, organizatoriai skelbia dar vieną papildomą, jau penktąjį, pasirodymą. Papildomas pasirodymas bus surengtas sekmadienį, gruodžio 14 d., 16 val. Penkis šou artistų trupė didžiausioje šalies arenoje rodys gruodžio 12-14 d.

Iš viso į keturis šou, iš kurių į tris parduoti visi bilietai, jau nupirkta daugiau nei 14 tūkst. bilietų. Paskelbus papildomą šou, pagal pasaulį pakerėjusį animacinį filmą „Ledynmetis“ sukurtą siužetą pamatyti galės dar beveik 4 tūkst. žiūrovų.

„Artėjant šou dienai, susidomėjimas rengiu stipriai išaugo. Kasdien nuperkami šimtai bilietų. Pamatę augantį susidomėjimą paskelbėme ketvirtąjį šou, tačiau dabar matome, kad ir į jį bilietų liko visai nedaug. Norime suteikti galimybę turėti gerą laiką ir smagius įspūdžius visiems vaikams, todėl kreipėmės į trupę su prašymu surengti dar vieną šou. Juk nemažai daliai vaikų, tai bus darželio ar mokyklos kalėdinė šventė.“, – sako šou Lietuvoje organizuojančios bendrovės „Live Nation Lietuva“ atstovas Deividas Afarjancas.

Pasak jo, paskutiniam, penktajam, renginiui numatytas specialus šeimos bilietas. Keturių asmenų šeimą į šį šou galės nueiti perpus pigiau – bilietas keturiems asmenims kainuos vos 179 litus.

Kalėdų dvasią skleis ir šventinę nuotaiką kurs ne tik įspūdingas pasirodymas, bet ir arenos koridoriuose papuoštos eglutės. Visi „Ledynmetis Live!“ žiūrovai kviečiami prie jų susiburti ir drauge laukti šou pradžios ar dalintis įspūdžiais šiam pasibaigus. Be to, visi norintys arenos koridoriuose turės unikalią galimybę nusifotografuoti su mylimiausiais „Ledynmetis Live!“ personažais.

Beveik šimto žmonių komandą, kurioje net 40 ant ledo pasirodančių artistų, ir visa šou reikalinga įranga į Kauną iš Minsko atriedės jau šiandien, o rytoj „Žalgirio“ arenoje bus pradėtas lieti ledas. Jam paruošti reikės ne tik dešimčių tūkstančių litrų vandens, bet ir 100 kilogramų baltų dažų.

Jau penktadienį trupė surengs pirmąjį dviejų valandų trukmės dviejų dalių spalvingą bei nuotaikingą spektaklį, kupiną choreografijos, akrobatikos numerių ir specialiųjų efektų. Ne ką mažesnį įspūdį paliks ir itin tikroviški herojų kostiumai, slepiantys ne vieną tarptautinių dailiojo čiuožimo varžybų laimėtoją.

„Tai, kaip atrodo veikėjai, iš tiesų yra įspūdinga. Ypač – trys mamutai, gigantiškos konstrukcijos, kurios juda žmonių jėgos ir technikos dėka. Įsimena akrobatikos ir muzikiniai numeriai, ypač keturios šokančios baltosios meškos“, – neišduodama visų šou detalių, rašo interneto svetainė „The Hollywood Reporter“, pabrėždama tobulai mažiesiems žiūrovams subalansuotą spektaklio eigą ir humorą.

Viskas tam, kad būtų sukurta smagiausia šį žiemos sezoną šeimos pramoga Lietuvoje. Be to, fantastiška „Ledynmečio“ veikėjų nuotykių istorija tobulai tinka visai šeimai. Juk joje veikia tėtis, mama, broliai, seserys, pusbroliai: žiūrovai gali atpažinti savo šeimos gyvenimo atspindį. Be to, visiems bus tikrai linksma – į siužetą įpinta daug komiškų scenų.

Bilietus į Kauno „Žalgirio“ arenoje rodomą šou ant ledo „Ledynmetis Live!“ platina „Ticketpro“. Žiūrovai dar gali įsigyti bilietus į gruodžio 13 d., šeštadienį, 16 val. vyksiantį pasirodymą, taip pat papildomą pasirodymą, vyksiantį gruodžio 14 d., sekmadienį, 16 val.