„Vyksta tas, kas ir turi vykti – yra pasirašyta sutartis dėl bažnyčios bokšto techninio projekto paruošimo, projektą jau beveik turime parengtą. Tik viena stabdo – jį galėsime iki galo užbaigti atlikę teritorijų planavimo procedūrą“, – apie trečiadienio popietę vykusį bažnyčios bokšto techninio projekto sprendinių pristatymą pasakojo Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Šiame pokalbyje dalyvavo ir miesto meras Arvydas Vaitkus, projektuotojai bei Šv. Jono bažnyčios labdaros ir paramos fondo atstovai.

Vyksta tas, kas ir turi vykti.

Pasitarime buvo pristatyti visi būsimos statybos sprendiniai, aptartos medžiagos, kurias ketinama naudoti atstatant bokštą.

Bokšto laikančioji konstrukcija bus gelžbetoninė, ji būtų apšiltinta, apmūryta plytomis, o jos – aptinkuotos – visai taip pat, kaip tai buvo padaryta originaliai. Arkoms ir puošybai būtų naudojamas smiltainis.

Jau žinoma ir būsima bokšto statybos skaičiuojamoji kaina, ji sieks 6 mln. eurų.

Seimas buvo nusprendęs, kad ši bažnyčia yra valstybinės reikšmės objektas, bet tai tapo kliuviniu teritorijų planavimo procedūrai, kuri būtina, nes prireikė koreguoti sklypo planą.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Todėl Seimas savo sprendimą atšaukė, Klaipėdos savivaldybė parinko rangovą teritorijos planavimo procedūroms atlikti. Kai tik šis veiksmas bus atliktas, formaliai bus baigtas ir techninis projektas. Tada reikės pasirūpinti gauti bažnyčios bokšto statybos leidimą.

Kol kas nežinioje sklando visos bažnyčios pastatymo perspektyva, nes tai kainuotų kur kas daugiau – lauktų brangūs visos teritorijos archeologiniai tyrimai, daug kainuos bažnyčios projektas bei statybos, aplinkos sutvarkymas ir interjero įrengimas.

Miesto vadovai buvo susitikę su liuteronų evangelikų vyskupu bei šios konfesijos tikinčiųjų bendruomene, visiems rūpėjo kitų statybų etapų kaina.

„Ta kaina buvo įvardinta, bet po konkurso praėjo nemažai laiko, ir viskas keičiasi. Kalbant tik apie bokštą – viskas vyksta pagal planą. Dėl kitų etapų dar turime nemažai klausimų. Bokštas atstatomas kaip miesto simbolis, todėl ir savivaldybė gali prisidėti prie jo atkūrimo. Kalbant apie bažnyčią, iškyla kiti klausimai – Lietuvoje bažnyčia nuo valstybės atskirta, todėl savivaldybės galimybės prisidėti prie jos atstatymo labai susiaurėja. Lauksime žinių iš evangelikų liuteronų bendruomenės, jie dirba savo namų darbus“, – aiškino vicemeras.

Dienraščio skaitytoja Lina palapinę pastebėjo šeštadienį, kai su sūnumi išėjo pasivaikščioti po uostamiestį.

Užsukę į Skulptūrų parką beveik iškart pamatė minėtą palapinę, kadangi toks vaizdas tarp pilkų skulptūrų neįprastas, be to, ryški palapinė švietė iš toli.

„Vaikščiojome ir staiga pamatėme oranžinės spalvos palapinę. Iš pradžių nematėme, kas ant jos parašyta. Priėję arčiau radome užrašą „Kas viduj?“. Nors buvome smalsūs, nedrįsome žvilgtelėti į vidų. Gal tai menininkų darbas, o gal įsikūrė asocialūs asmenys? Šiais laikais negalime žinoti, tad nutarėme nerizikuoti“, – savo patirtimi pasidalijo Lina.

Klaipėdietės atsiųstoje nuotraukoje matyti, kad palapinė nedidelė, oranžinės spalvos.

Marius Poimanskis / Vytauto Petriko nuotr.

Užrašas, klausiantis, kas jos viduje, veikiausiai paliktas specialiai, kad praeiviai atkreiptų dėmesį. Galima tik spėlioti, ar buvo išdrįsusiųjų pažvelgti į palapinės vidų.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė sakė, kad ji irgi sulaukė žinučių apie šią palapinę.

Statyti laikinus statinius, įrenginius be leidimo – draudžiama.

„Savaitgalį gavau nuotraukas, bet dar nebuvau nuėjusi. Kažkas sugalvojo, turbūt tai juokas. Galvoju, gal paprašyti, kad policininkai nueitų pasižiūrėti“, – svarstė pašnekovė.

Apsilankius pareigūnams, palapinės veikiausiai nebeliktų. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis priminė, kad už palapinių statymą viešose vietose be leidimo numatyta bauda.

„Yra toks punktas Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, kad statyti laikinus statinius, įrenginius be leidimo – draudžiama“, – teigė M. Poimanskis ir pridūrė, kad apie palapinę Skulptūrų parke negirdėjo.

Minėtų taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

„Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda. – Mes matome reakcijas iš įvairių federacijų – pavyzdžiui, lengvaatlečių, ir manau, kad olimpiniai principai neturi nieko bendra su teroru, žudymu ir naikinimu. Tad tokie sprendimai, priimti kritiniu karo Ukrainoje metu, yra demotyvuojantys.“

„Mes irgi turime išlikti vieningi, ir tai galioja ne tik mums, bet ir olimpiniam komitetui bei olimpiniam judėjimui“, – pridūrė jis.

Vėliau, klausiamas, ar Lietuvos sportininkai turėtų dalyvauti olimpiadoje, jeigu sprendimas nebus pakeistas, G. Nausėda ragino kol kas nenuleisti rankų ir siekti, kad sprendimas būtų pakeistas.

„Nenuleiskime rankų, nes aš įsitikinęs, kad iš moralinės pusės žiūrint, nukentėti turi sportininkai tų valstybių, kurios yra agresorės, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Mes dabar viską suformuluojame aukštyn kojomis, tai yra, šalys, kurios palaiko Ukrainą ir jos laisvės kovą, turi pasiaukoti, o šalys, kurios lyg niekur nieko sprogdina namus, žudo vaikus – jų sportininkai nieko nematydami toliau dalyvauja olimpinėse žaidynėse.“

„Tai yra absoliučiai nesuvokiama olimpinių žaidynių principų atžvilgiu ir dėl to aš manau, kad čia taškas dar nepadėtas ir mes turime kovoti, kad taškas nebūtų padėtas šitoje vietoje“, – pridūrė jis.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Pasak TOK, šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.

Estijos vadovas Alaras Karis taip pat teigė, kad jam šis TOK sprendimas yra nepriimtinas tiek kaip piliečiui, tiek kaip sportą mėgstančiam žmogui.

„Šiuo momentu kalbame apie maždaug dešimt sportininkų ir jie nekovos po Rusijos vėliava. Tad pažiūrėkime, kaip ši procedūra vyks, nes yra subkomitetai, kurie nesidžiaugia šiuo sprendimu, todėl palaukime“, – sakė jis, pridurdamas, kad sportininkai daug metų ruošėsi šiai galimybei.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad šis sprendimas pamina kertinius olimpinio judėjimo principus ir taip pat teigė, jog prisidės prie pastangų sprendimą pakeisti.

„Tikiu, kad dar turime laiko dirbti drauge, paveikti dalį Olimpinio komiteto priimtų sprendimų. Jei rasime daugiau draugų ir bendraminčių, vis dar egzistuoja pokyčio galimybė“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Jis svarstė, kad reikėtų peržiūrėti, ar dalis jų nėra susiję su Europos Sąjungoje sankcionuotomis bendrovėmis ir kitais juridiniais vienetais.

„Mano nuomone, jeigu niekas nepasikeis, būtų sudėtinga matyti Ukrainos ar Latvijos atletus besivaržančius. Tačiau tai, žinoma, sprendimas, kurį turės priimti vyriausybės ir sporto bendruomenės kiekvienoje šalyje, ir, žinoma, koordinuoti ir pergalvoti juos su bendramintėmis šalimis: Ukraina, Baltijos šalimis ir kitomis Europos valstybėmis, kurios nėra patenkintos tokiu sprendimu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.

Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.

Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma šių Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.

Apie tai BNS pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Penktadienį savivaldybė ir LŠDPS sutarė, kad mitingai vyks prie Vyriausybės rūmų V. Kudirkos aikštėje kasdien nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 28 dienos. Juose galės dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.

A. Navickas sakė, kad mitingą organizuoti prie Vyriausybės nuspręsta dėl geresnio apšvietimo, saugumo.

Mitingo metu taip pat planuojamas ėjimas į Vilnių iš įvairių Lietuvos vietų. Pasak profsąjungos vadovo, prie Vyriausybės atvykus mokytojams ir mokiniams bus organizuojamos įvairios diskusijos, edukacinės veiklos, pilietiškumo, dalykinės pamokos.

A. Navickas taip pat pranešė, kad mokytojams bus sudarytos galimybės nakvoti prie Vyriausybės.

Mitingai planuojami LŠDPS keliant reikalavimus, kad pedagogų atlyginimai jau nuo šio rugsėjo būtų didinami 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse būtų mažinamas mokinių skaičius.

Vyriausybė sako nematanti galimybių didinti mokytojų algas dar šiemet, bet numato tai daryti dviem etapais kitąmet. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po naujausio derybų etapo praėjusį penktadienį pasiūlė algas kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. augimas būtų nuo rugsėjo, tačiau A. Navickas pirmadienį pranešė, kad šie siūlymai profsąjungos kol kas netenkina.

Rugsėjo viduryje įvyko LŠDPS įspėjamasis streikas.

Streiko galimybės neatmeta ir kita – Lietuvos švietimo ir mokslo – profesinė sąjunga. Jos vadovas Egidijus Milešinas sakė, kad jo vadovaujama profesinė sąjunga pirmadienį svarstys ministro siūlymus ir tuomet pasakys, ar toks didinimas tenkina.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

Pora Kaune įsigijo namą. Ruošiasi nuolat čia gyventi. Į jį atsikraustė birželį. Sutuoktinis kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamentas nurodo, kad dokumentai turi būti išnagrinėti ir teigiamas arba neigiamas atsakymas turi būti pateiktas per mėnesį, bet mėnuo jau baigėsi, o atsakymo – jokio.

Užsitęsęs laukimas, anot moters, trukdo tvarkytis kitus reikalus, būtinus įsikuriant. Pavyzdžiui, nerimaujama, kaip pavyks gauti sveikatos paslaugas, ar turimų vaistų pakaks, kol vyras gaus leidimo nuolat gyventi pažymėjimą, kiek kitu atveju kainuos vizitas pas medikus, kiek tektų laukti toki vizito.

Migracijos departamento atstovai, kai į juos kreipėmės, nepateikė nieko guodžiančio.  

„Konkretaus asmens situacijos komentuoti Migracijos departamentas negali, nes tai yra asmeninio pobūdžio informacija, kuri nėra vieša“, – portalui kauno.diena.lt teigė Migracijos departamento atstovai.

Departamentas patikslino, kad pagal pateiktą patikslintą informaciją situacija yra apibūdinama taip: tai yra užsienietis, ES šalies pilietis, kuris yra pateikęs prašymą išduoti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą kaip Lietuvos piliečio šeimos nariui, atvykusiam gyventi į Lietuvą kartu su juo.

Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skiriama išsamioms Baltarusijos ir Rusijos piliečių patikroms.

Analogiškais pagrindais Migracijos departamente šiuo metu yra nagrinėjamas toks 41 prašymas. Panašu, kad visus juos sprendimai pasieks kur kas vėliau, nei žmonės tikisi ir numato oficialūs terminai.

„Tam tikrų prašymų nagrinėjimo vėlavimas yra sietinas su nuolat augančiais Migracijos departamento darbuotojams tenkančiais darbo krūviais ir su tuo, jog pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skiriama išsamioms Baltarusijos ir Rusijos piliečių patikroms“, – teigė departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas, pridūręs, kad apie tai Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė jau yra užsiminus viešai.

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Energetikos rinkos reguliuotojo atstovė Aira Pikčiūnienė portalui nurodė, kad iš šešių VERT sudarytų degalų tiekimo sutarčių dvi yra sudarytos su bendrove „Viada“ – pastaroji sutartyse yra nurodžiusi „Degtą“ pasitelkianti kaip subtiekėją.

„Sutartyse yra nurodyta, kad ši įmonė yra pasitelkiama vienoje kelio atkarpoje. Norime atkreipti dėmesį, kad visi šeši degalų paslaugų pirkimai buvo vykdomi per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), tai yra pačią pirkimo procedūrą, kurios metu atrenkami laimėtojai ir kuriems nustatomi pirkimo metu keliami reikalavimai“, – portalui komentavo A. Pikčiūnienė.

Jos teigimu, VERT degalų įsigijimo pirkimo procedūros nevykdė ir su „Degta“ viešojo pirkimo sutarties nėra pasirašiusi.

VERT atstovė patvirtino, kad „Degtai“ nėra išduoti leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis arba nefasuotais naftos produktais.

„Reaguodama į susidariusią situaciją, VERT artimiausiu metu situaciją išsiaiškins“, – portalui teigė A. Pikčiūnienė.

Policija kreipiasi į visuomenę – šios eisenos dalyviai, jeigu leidimą iki jos pradžios savivaldybė nebus suteikusi, pažeistų teisės aktus. Ir tai, kad žmonės neštųsi Lietuvos vėliavas eisenos automatiškai nepadarytų legalia.

„Policija atkreipia dėmesį, kad soc. tinkluose pasirodę raginimai šeštadienį rinktis į sostinės Katedros aikštę ir organizuoti eitynes su trispalvėmis iki Švedijos ambasados, yra nesuderinti, tad tokie veiksmai pažeistų galiojančius teisės aktus“, – nurodė pareigūnai, ragindami susilaikyti žmones ir nedalyvauti neteisėtose eitynėse, nepažeidinėti įstatymų.

Nežinia, ar A. Kandrotas apkritai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo savo eisenai, ar nesivargino to padaryti. 

Vaizdo įraše, išplatintame šią savaitę, jis piktinosi Pylimo gatvėje esančia pėsčiųjų perėja, kuri anksčiau buvo išpiešta vaivorykštės spalvomis.

Šiandien jis taip pat piktinosi raginimu iškelti Ukrainos vėliavas artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Pakartojo, kad Švedijos ambasados link jo inicijuojama eisena trauks neva su tikslu, kad Švedija pasiimtų atgal Joną Ohmaną, kuris yra organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas, ir vienas akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ iniciatorių. Kalbėdamas vis pabrėžė, kad kalba eina iš Švedijos atsiboginusį žydą, kuris lietuviams bando aiškinti, kaip elgtis.

Policija rašytiniame sprendime nurodė, kad su deginimu susijusi rizika saugumui „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pagrįsti sprendimą atmesti prašymą“.

Leidimas duotas praėjus dviem savaitėms po to, kai Švedijos apeliacinis teismas atmetė policijos draudimą rengti Korano deginimo protestus. Toks žingsnis žengtas, kai sausį Korano kopija buvo sudeginta prie Turkijos ambasados.

Tai sukėlė kelias savaites trukusius protestus, raginimus boikotuoti švediškas prekes, o Ankara toliau delsia patvirtinti Švedijos siekį tapti NATO nare.

Turkija blokuoja švedų paraišką stoti į Aljansą dėl to, kad, jos nuomone, Stokholmas nesugeba pažaboti kurdų grupuočių, kurias ji laiko teroristinėmis. Ji ypač pasipiktino tuo, kad švedų policija leido sausį surengti demonstraciją.

Policija atmetė du vėlesnius prašymus leisti vasarį prie Turkijos ir Irako ambasadų Stokholme surengti protestus, susijusius su Korano deginimu – vieną iš jų pateikė privatus asmuo, kitą – organizacija.

Birželio viduryje apeliacinis teismas nusprendė, kad policija nepagrįstai uždraudė šiuos protestus, teigdamas, kad policijos nurodytos tvarkos ir saugumo problemos nebuvo „pakankamai aiškiai susijusios su planuojamu renginiu ar jo artimiausia aplinka“.

Prašymą surengti trečiadienio demonstraciją pateikė tas pats privatus asmuo, kurio ankstesnis prašymas buvo atmestas.

„Noriu protestuoti prie šios didelės mečetės Stokholme ir išreikšti savo nuomonę apie Koraną... Suplėšysiu Koraną ir sudeginsiu“, – rašė 37 metų Salwanas Momika (Salvanas Momika) prašyme, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP.

Trečiadienį policija pranešė, kad tvarkai palaikyti iškvietė pastiprinimą iš visos šalies.

AFP korespondentas sakė, kad anksti trečiadienį prie mečetės jau stovėjo keli policijos automobiliai.

Švedijos politikai kritikuoja Korano deginimo protestus, tačiau taip pat atkakliai gina teisę į saviraiškos laisvę.

Anot jos, statybų leidimas 15,9 tūkst. kv. metrų ploto daugiafunkciam kompleksui Ozo gatvėje 27 išduotas antradienį.

Komplekso statybos darbai turėtų būti pradėti birželį, o baigti 2025 metais, o jį įgyvendins koncesininkė investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, pranešė savivaldybė.

„Tai yra dar vienas įveiktas didelis žingsnis siekiant, kad Vilniuje jau artimiausiu metu atsirastų daugiafunkcis kompleksas. Gautas statybos leidimas leis jau kitą mėnesį pradėti Nacionalinio stadiono statybos darbus“, – pranešime sakė įmonės vadovas Šarūnas Stepukonis.

Leidimo statyboms prašyta vasario pradžioje, kai projektavimo darbus užbaigė bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ bei „Cloud architektai“. Skelbta, jog pirmas prašymas buvo pateiktas vasario 15 dieną, tačiau per numatytą 45 dienų terminą leidimas neišduotas savivaldybei pateikus pastabų.

Pernai spalį pasirašyta apie 280 mln. eurų vertės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir „Vilniaus daugiafunkcis komplekso“ koncesijos sutartis numato, kad iki 2024-ųjų pabaigos būtų pastatytas UEFA standartus atitinkantis 15 tūkst. vietų futbolo stadionas su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

98 proc. „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ akcijų valdo „BaltCap“ netiesiogiai valdoma bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė „Kauno arena”.

Tai yra dar vienas įveiktas didelis žingsnis siekiant, kad Vilniuje jau artimiausiu metu atsirastų daugiafunkcis kompleksas.

Pernai rugsėjį Nacionalinio stadiono statybvietėje pradėtos sprogdinti ankstesnių statybų konstrukcijos, vėliau šie darbai buvo sustabdyti įtariant, kad konstrukcijų nuolaužos sprogimų metu galėjo apgadinti netoliese esančius statinius.

Komplekse bus trys antžeminiai aukštai ir patalpos rūsyje, kur įsikurs sporto muziejus, žaidėjų patalpos ir žiniasklaidos zona. Pirmame aukšte veiks įprastos ir VIP žiūrovų zonos bei komercinė zona su maitinimo įstaigomis, antrame – VIP žiūrovų zonos tęsinys, trečiame – pagalbinės ir administracinės patalpos.

Projektas bus įgyvendinamas dalimis – pirmiausia bus pradėtos stadiono su sporto muziejumi statybos. Vėliau, šių metų pabaigoje, bus pradėti kultūros centro, lengvosios atletikos objektų ir sporto centro bei vaikų darželio statybos darbai. Visi objektai bus baigiami statyti vienu metu.

Pasak pranešimo, teritorijoje aplink stadioną įsikurs parkas: čia bus pasodinti maumedžiai, pušys, klevai, ąžuolai, liepos, obelys, alyvos, bei įvairūs krūmai ir dekoratyvinių augalai, kurie ne tik puoš aplinką, sukurs erdvę vietinei bendruomenei, bet ir atliks kitą funkciją – slopins triukšmą, mažins miesto kaitrą ir neleis sklisti dulkėms esant stipriam vėjui.

Skaičiuojama, kad parką pasodinti kainuos virš 2 mln. eurų.

Visas kompleksas Šeškinėje užims daugiau nei 228 tūkst. kv. metrų teritoriją.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Po medicininės apžiūros gydytojai padarė išvadą, kad jis serga psichikos liga.

Incidentas įvyko po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, kai vyras privažiavo prie vieno iš patekimo į Vatikaną punktų.

Kai ten patruliavusi Šveicarijos gvardija jo neįleido, nes jis neturėjo leidimo, vyras grįžo vairuodamas dideliu greičiu ir pervažiavo du patikros punktus, sakoma pareiškime.

Vatikano žandarmerijos pajėgų narys šūviu pradūrė vieną padangą, bet automobilis važiavo toliau. Pareigūnai paskelbė pavojaus signalą, o visos kitos prieigos į teritoriją buvo uždarytos.

Kai automobilis galiausiai sustojo, vairuotojas savo noru išlipo ir buvo sulaikytas, sakoma pareiškime. Jam buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sulaikytasis serga sunkia psichofizine liga.

Pareiškime priduriama, kad kol vyksta tyrimas, vyras, kurio tapatybė neskelbiama, sulaikytas Vatikane.