Apie 300 kalnakasių šaukė „vagys“, leido dūmines raketas ir sirenas, kad atkreiptų dėmesį į savo protestą Lenkijos sostinės centre. Rajone buvo laikinai uždarytas eismas.

Protestuojantys kalnakasiai iš profesinės sąjungos „Solidarumas 80“ teigė, kad neseniai 27 ES narėms pateiktos klimato rekomendacijos, kuriose raginama nuo 2027 metų gerokai sumažinti metano kiekį, privers uždaryti daugumą šalies kasyklų. Dešimtys tūkstančių žmonių liks be darbo.

Daugumoje Lenkijos kasyklų yra daug metano dujų, kurios išsiskiria kasant anglis. Dėl to taip pat kyla rimtų nelaimingų atsitikimų kasyklose, nes metanas, susimaišęs su deguonimi, tampa sprogus.

Pietų Silezijos regione esančios anglių kasyklos yra vienas didžiausių Lenkijos darbdavių – 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje jose dirba apie 77 000 žmonių.

Pasak jos atstovės majorės Mirosławos Aleksandrowicz, užtvaros statybos darbai vyksta daugelyje sienos su Rusija ruožų.

Lenkijos sausumos sienos su Kaliningrado sritimi ilgis – apie 198 km.

Užtvara Lenkijos ir Rusijos pasienyje statoma nuo praėjusių metų lapkričio pradžios. Ji yra 2,5 m aukščio ir 3 m pločio. Ją sudaro trys koncertinos eilės, ištemptos ant metalinių stulpų, įkaltų į žemę. Priešais vielinį barjerą įrengiamas laukinių žvėrių apsaugos tinklas.

Pirmoje balandžio pusėje, kaip pranešė sienos apsaugos tarnyba, turėtų prasidėti elektroninės įrangos montavimo darbai. Jutiklių ir kamerų sistema leis ištisą parą stebėti pasienį bet kokiomis oro sąlygomis.

Pareigūnų duomenimis, pernai užfiksuota 11 neteisėto Lenkijos ir Rusijos sienos kirtimo atvejų, šįmet – vienas.

„Atvykau čia atkurti mūsų šalių santykių...Džiaugiuosi, kad susitarėme dėl Lenkijos ambasadoriaus Izraelyje grąžinimo“, – žurnalistams Varšuvoje teigė E. Cohenas, lydimas Lenkijos užsienio reikalų ministro Zbigniewo Rau (Zbignevo Rau).

Užsienio reikalų ministro Eli Coheno (Elio Koeno) vizitas yra pirmasis tokio lygio nuo 2018 metų, o Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad po jo Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) kitą mėnesį dalyvaus Antrojo pasaulinio karo Varšuvos geto sukilimo 80-ųjų metinių minėjime. I. Herzogo biuras komentarų nepateikė.

Trečiadienio susitikimas, ypač jei po jo įvyks I. Herzogo vizitas, reikštų santykių atšilimą po kelerius metus trukusios įtampos, kurią žymėjo ambasadorių išvykimas ir Lenkijos ministro pirmininko 2019 metais planuoto vizito į Izraelį atšaukimas. Žydų valstybė jau gražino savo ambasadorių į Varšuvą, tačiau Lenkijos ambasadoriaus Izraelyje vis dar nėra.

Jau daugelį metų jauni izraeliečiai lanko Aušvicą ir kitas Holokausto vietas, taip pat istorines žydų vietas tokiuose miestuose kaip Krokuva ir Varšuva. Tačiau praėjusiais metais Izraelis atšaukė šias keliones, tvirtindamas, kad Lenkijos vyriausybė bando kontroliuoti Holokausto studijų programą, pagal kurią mokomi Izraelio vaikai.

Lenkija savo ruožtu atmetė Izraelio reikalavimą, kad prie Izraelio mokyklų organizuojamų vizitų į Lenkiją prisijungtų apsaugos darbuotojai. Lenkijos pareigūnai teigia, kad Lenkija yra saugi šalis, o ginkluoti sargybiniai formuoja antisemitinės šalies, kurioje žydus reikia saugoti, įvaizdį.

E. Cohenas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) trečiadienį turėtų pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti išspręsti ginkluotų sargybinių klausimą, antradienį sakė Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas).

Pareigūnas teigė, kad naujajame susitarime numatyta, jog asmens sargybiniai su matomais ginklais negalės lydėti izraeliečių ekskursijų.

„Šis susitarimas numatytas tam, kad Izraelio saugumo agentų su ginklais buvimas šiose kelionėse nesukeltų žalingų emocijų“, – sakė jis. Anot jo, tais atvejais, kai apsauga gali būti laikoma būtina, už ją bus atsakinga Lenkijos pusė.

„Norime Izraelio jaunimui perduoti pozityvią žinią, kad Lenkija būtų siejama su saugia ir taikia vieta“, – teigė M. Przydaczas.

Abiejų šalių santykiai pastaraisiais metais pašlijo Lenkijai priėmus įstatymų, laikomų teisinančiais kai kurių lenkų veiksmus per Holokaustą, taip pat draudžiančius atkurti nusavintą žydų turtą Holokausto aukoms ir jų artimiesiems.

Šalyje dislokuota daugiau nei 10 000 amerikiečių karių. Jie priklausė Lenkijos teritorinės paramos grupei, kuri dabar pertvarkyta į pirmąją JAV kariuomenės įgulą rytiniame NATO flange – apie šį sprendimą pernai per 30 NATO narių aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

JAV jau turi penkias karines įgulas Vokietijoje, vieną Belgijoje ir vieną Italijoje.

„Mes labai vertiname tai, kad JAV kariai nuolat yra mūsų šalyje, – sakė M. Blaszczakas. – Labai svarbu, kad Vakarų pasaulis išliktų vieningas.“

„Tai gera žinia Lenkijos ir NATO rytinio sparno saugumui“, – pridūrė M. Blaszczakas per ceremoniją Poznanėje, vakarų Lenkijoje.

Jis teigė, kad Lenkijos bendradarbiavimas su JAV yra pavyzdinis ir juo siekiama abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų sąveikos.

Kai kurie JAV kariai prižiūri, kaip užsienio šalys teikia Ukrainai karinę paramą.

Lenkijoje ir kitose NATO rytiniame flange esančiose šalyse jau daugelį metų dislokuota tūkstančiai JAV karių, prisidedančių prie atgrasymo pastangų, tačiau jų skaičius ir vaidmuo smarkiai išaugo dėl jau antrus metus vykstančio Rusijos karo Ukrainoje.

Įgula įsikūrusi Kosciuškos stovykloje.

Lenkų planai dėl Ukrainos

Lenkijoje analizuojama, kokio dydžio SGD terminalo jiems reikėtų. Lenkijos dujų tiekimo kompanijos „Gaz-System“ prezidentas Marcinas Chludzinskis net prabilo apie tai, kad Gdansko įlankoje turėtų būti statomas ne vienas, o du plaukiojantys SGD terminalai.

Vienas SGD terminalas arba FSRU (Floating Storage Regasification Unit) įrenginys būtų skirtas pačios Lenkijos reikmėms, kitas – Centrinės Europos šalims Slovakijai, Čekijai, gal ir kitoms aprūpinti.

Tarp galimų Gdansko SGD terminalo vartotojų įvardijama ir Ukraina, kuri dujų iš Rusijos nebegaus, todėl pirks jas iš Vakarų ir gabensis per Lenkiją.

Jau dabar Lenkijos „Gaz-System“ ir Ukrainos dujų transportavimo sistemos operatorius yra pasirašę sutartį abiejų šalių dujų sistemos sujungimo ir tam tikro dujų kiekio perdavimo į Ukrainą užtikrinimo.

Ketinama atlikti išsamius tyrimus, kokios kitos šalys ir kokį kiekį dujų galėtų importuoti per planuojamą statyti Lenkijos SGD terminalą.

Vizija: pristatomas toks preliminarus pieštas būsimojo Gdansko SGD terminalo vaizdelis. Portalmorski.pl nuotr.

Ar bus pavojus Klaipėdos SGD?

Tiek pristatant Lenkijos FSRU, tiek kalbant apie technologijas, kaip pavyzdys pateikiamas Klaipėdoje veikiantis SGD terminalas.

Lenkams jis labai gerai žinomas, nes šiuo metu didelė dalis šios šalies Šiaurės Vakarų regiono dujomis aprūpinama per Klaipėdos SGD.

Šiandien kyla pagrindinis klausimas, ar, pastačiusi Gdansko SGD terminalą, Lenkija atsisakys aprūpinimo dujomis paslaugos iš Klaipėdos SGD terminalo?

Lenkija planuoja statytis 6,1 mlrd. kub. m metinio pajėgumo Gdansko SGD terminalą. Jis būtų gerokai pajėgesnis, nei šiuo metu veikiantis Klaipėdos SGD.

Šiandien kyla pagrindinis klausimas, ar, pastačiusi Gdansko SGD terminalą, Lenkija atsisakys aprūpinimo dujomis paslaugos iš Klaipėdos SGD terminalo?

To gali ir neįvykti. Lenkija ir Lietuva jau dabar yra sujungta dujotiekiu. Jei per Lenkiją tranzitu keliaus dujos į Ukrainą, kurių kiekis ateityje, po karo atstatant Ukrainą, tik didės, dujų aprūpinimo rinka bus didelė. Kaip sakoma, po saule vietos užteks ir Lenkijos, ir Klaipėdos SGD terminalams.

Derasi dėl FSRU laivo

M. Chludzinskis teigė, kad jau gauti leidimai prie Gdansko, jo šiaurinėje dalyje, planuoti ir tiesti dujotiekio trasą į būsimą FSRU Gdansko įlankoje.

Anot jo, intensyvios derybos vyksta ir dėl FSRU laivo nuomos. Įvardijęs, kad dėl regione susidariusios geopolitinės situacijos Gdansko SGD terminalo statybos klausimas tapo gana skubotas, M. Chludzinskis skelbė, kad sutartį dėl išdujinimo įrenginių nuomos planuojama pasirašyti dar šiemet apie rugsėjo mėnesį.

Paties Gdansko SGD terminalo paleidimo terminas numatomas 2027–2028 m. Iki to laiko numatoma įrengti ir naujas beveik 250 km ilgio atšakas iš Gdansko apylinkių į Lenkijos dujų sistemos vamzdynus.

„Tai nekeičia mūsų požiūrio dėl F-16“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis), turėdamas omenyje JAV gaminamus naikintuvus.

Jis pridūrė, kad šis Lenkijos žingsnis neturės jokios įtakos.

„Artimiausiomis dienomis Ukrainai pirmiausia perduosime, jei teisingai pamenu, keturis visiškai veikiančius lėktuvus“, – žurnalistams sakė A. Duda.

A. Duda ketvirtadienį sakė, kad likusius sovietų gamybos karo lėktuvus reikės patikrinti, jie bus pristatyti vėliau.

A. Duda nepasakė, ar kitos šalys žengs tokį patį žingsnį, nors Slovakija yra sakiusi, kad atsiųs savo nebenaudojamus MiG Ukrainai.

Trečiadienį Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) sakė, kad kai kurios kitos šalys, turinčios orlaivių MiG, taip pat pažadėjo jų perduoti Kyjivui, tačiau konkrečių valstybių neįvardijo.

Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Vakarų rėmėjų pasidalyti naikintuvais, NATO sąjungininkės išreiškė dėl to abejonių.

Prieš Rusijos invaziją Ukraina turėjo kelias dešimtis MiG-29, kuriuos paveldėjo žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau neaišku, kiek jų liko, jau daugiau nei metus trunkant kovoms.

A. Duda tai paskelbė per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

A. Duda sakė, kad Lenkijos karinės oro pajėgos pakeis Ukrainai perduodamus lėktuvus Pietų Korėjoje pagamintais naikintuvais FA-50 ir amerikiečių gamybos karo lėktuvais F-35.

Vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) sakė, kad Vidaus saugumo agentūra areštavo devynis žmones, įtariamus šnipinėjimu Rusijai. Trys iš jų buvo sulaikyti trečiadienį.

„Įtariamieji vykdė šnipinėjimo veiklą prieš Lenkiją ir rengė sabotažą Rusijos žvalgybos tarnybų vardu“, – pridūrė jis.

Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje ministras sakė, kad įtariamieji rengė „sabotažo veiksmus siekdami paralyžiuoti įrangos, ginklų ir pagalbos tiekimą Ukrainai“.

Ministro žodžiais, saugumo agentai taip pat paėmė kamerų, elektroninės įrangos ir GPS siųstuvų, kuriuos įtariamieji planavo padėti ant transporto, vežančio pagalbą į Ukrainą.

M. Kaminskis sakė, kad jie buvo „užsieniečiai iš už rytinės Lenkijos sienos“.

Gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) sakė, kad ši šnipų grupė galėjo patekti į Lenkiją iš kaimyninės Baltarusijos.

„Grėsmė buvo reali“, – valstybiniam radijui sakė M. Blaszczakas.

Šešiems įtariamiesiems pareikšti preliminarūs kaltinimai šnipinėjimu ir dalyvavimu organizuotoje nusikalstamoje grupėje. Kiti trys tebėra apklausiami.

Pirmoji naujienas apie areštus pranešė privati radijo stotis RMF. Pranešime teigta, kad grupė rinko informaciją Lenkijos pietryčiuose, aplink Jasionkos karinį oro uostą, per kurį Kyjivo kovą remiančios šalys siunčia į Ukrainą ginklų ir šaudmenų.

M. Kaminskis sakė, kad operacija prieš įtariamą šnipų tinklą dar tęsiasi ir kad kitos detalės bus paskelbtos vėliau.

Pranešta, kad įtariamieji buvo areštuoti aptikus prie svarbių geležinkelio linijų ir sankryžų paslėptas kameras, fiksavusias ir siuntusias duomenis apie eismą.

RMF teigimu, tokio tipo įtaisų buvo dešimtys, daugiausia prie geležinkelio linijų, vedančių į šalies pietryčius. Kamerų taip pat buvo paslėpta netoli oro uosto, tapusio vienu iš pagrindinių taškų gabenant Ukrainai vakarietiškus ginklus ir šaudmenis.

Pareigūnams paskelbta aukšto laipsnio parengtis, sustiprinta geležinkelių ir strateginės reikšmės infrastruktūros apsauga, nurodė RMF.

M. Kaminskis taip pat sakė, kad grupei buvo pavesta vykdyti propagandinę veiklą siekiant destabilizuoti Lenkijos ir Ukrainos santykius, taip pat kurstyti prieš NATO nukreiptas nuotaikas Lenkijoje.

Jis teigė, kad Lenkija turi įrodymų, jog grupės nariai reguliariai gaudavo atlygį iš Rusijos slaptųjų tarnybų.

Apie tai penktadienį skelbia Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP.

„Lockheed Martin“ PAC-3 programos viceprezidentė Brenda Davidson (Brenda Deividson) sakė, kad PAC-3 MSE raketos leis Lenkijai gintis nuo įvairių šiuolaikinių oro erdvės grėsmių, įskaitant taktines balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

2018 metais Lenkijos ir JAV vyriausybės pasirašė susitarimą, pagal kurį Lenkija įsigis raketų PAC-3 MSE ir susijusios pagalbinės įrangos, kurios bus naudojamos su oro gynybos sistemomis „Patriot“.

Tų metų kovą Lenkija pasirašė, pareigūnų teigimu, istorinę sutartį dėl amerikiečių gamybos priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ dviejų baterijų pirkimo už 4,75 mlrd. dolerių (apie 4,5 mlrd. eurų), pranešė naujienų agentūra PAP.