Taip ji kalbėjo antradienį, kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) dalyvaudama Vilniaus lenkų kultūros namų naujojo priestato atidaryme.

„Džiugu, kad Vilniaus lenkų kultūros namai suteikia lenkų bendruomenei galimybę puoselėti savo kultūrą už Lenkijos ribų. Vilnius ir Lietuva neįsivaizduojami be stiprios lenkų bendruomenės ir jos gyvybingo kultūrinio gyvenimo“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

„Lietuvos valstybė yra stipri ir graži savo daugiakultūriškumo tradicija, nes būdami skirtingi praturtiname vieni kitus. Nuoširdžiai vertinu lenkų bendruomenės aktyvumą, įsitraukimą į valstybės gyvenimą, pilietiškumą, solidarumą, indėlį į mūsų šalies nepriklausomybę, į modernios šalies kūrimą“, – pridūrė ji.

Linkėdama tolimesnio lietuvių ir lenkų kultūrinių saitų stiprėjimo, Vyriausybės vadovė taip pat pasveikino susirinkusiuosius su artėjančia Gegužės 3-ąja – Lietuvai ir Lenkijai svarbia Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena.

Lenkijos Vyriausybės vadovui M. Morawieckiui lankantis Lietuvoje prieš dvejus metus, abiejų šalių premjerai dalyvavo kultūros namų priestato kertinio akmens padėjimo ceremonijoje.

Anot premjerės, lietuvių ir lenkų tautas per amžius vienijo laisvės siekis ir aiškus suvokimas, kad tik vieningi esame stiprūs.

Jos teigimu, galbūt kaip tik dėl šios priežasties Vilnius ir Varšuva yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų jai ginantis nuo Rusijos agresijos.

„Todėl nepaprastai didžiuojuosi ir žaviuosi mūsų abiejų šalių žmonių susitelkimu ir pilietinėmis iniciatyvomis remiant Ukrainą“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė padėkojo M. Morawieckiui už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių puoselėjimą, pabrėždama kaip niekad svarbią, dinamišką ir tvirtą Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę.

Kaip informavo Nacionalinė švietimo agentūra, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai numato, kad lenkų tautinės mažumos mokiniai 2024-aisiais laikyti gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą galės tik išlaikę lenkų šios gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą.

Pirmasis toks patikrinimas dabartinių lenkų tautybės vienuoliktokų laukia jau kitų metų balandį.

Pats egzaminas taps valstybinis – šiuo metu abiturientai gali laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą.

Šie pakeitimai šią savaitę aptarti su šios tautinės mažumos švietimo bendruomene.

„Galvojame, kad tai yra neblogai. Tuo tarpiniu patikrinimu 40 proc. taškų vaikai surinks reikalingų taškų, gal tai palengvins padėtį per valstybinį egzaminą (...), dvyliktoje klasėje egzamine būtų dar 60 taškų“, – BNS teigė Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Danuta Korkus.

Anot jos, moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai vis dėlto kelia klausimą, kodėl lenkų gimtosios kalbos egzaminas bus tik pasirenkamas, bet ne privalomas ir kodėl jis nėra diferencijuojamas į valstybinį ir mokyklinį, o paliekamas tik valstybinis.

„Vaikas, kuris mokosi 12 metų gimtosios kalbos, kalbu ne tik apie lenkų, bet ir, pavyzdžiui, apie ukrainiečių, vokiečių, baltarusių, rusų, laikydamas privalomą egzaminą turėtų papildomus taškus stojant į aukštąją mokyklą (...). Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi, negauna taškų, gali tik pasirinkti egzaminą“, – sakė D. Korkus.

Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi.

Pedagogė pabrėžė, kad lenkų kalbos pamokoms skiriamos penkios akademinės valandos per savaitę. Patys lenkų tautinės mažumos moksleiviai iš esmės laisvai bendrauja tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis. Tad bendruomenė norėtų lenkų kalbos egzaminą prilyginti lietuvių.

Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytojai sako sveikinantys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą atsižvelgti į bendruomenės prašymą padaryti lenkų kalbos egzaminą valstybiniu.

„Mokytojai mano, kad šis pasikeitimas populiarins dalyką. Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime (suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus ir kt.). Galima teigti, kad minėti reikalavimai sutampa su pagrindinėmis kompetencijomis, kurias mokiniai turėtų įgyti mokslų metu“, – teigiama BNS atsiųstame mokyklos pedagogų komentare.

Įstaigos direktorė Žaneta Jankovska sako, kad vis dėlto bendruomenė svarstė apie pereinamąjį laikotarpį, kad ir po 2024-ųjų kurį laiką dar būtų leista laikyti ir mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą.

„Tas pereinamasis laikotarpis būtų prasmingas“, – sakė direktorė.

Anos jos, jei egzaminas būtų privalomas, tai taip pat galėtų lemti geresnius rezultatus, kadangi moksleiviams būtų daugiau motyvacijos jam ruoštis.

Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą vienuoliktokams sudarys trys dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo. Tuo metu valstybinį brandos egzaminą sudarys dvi dalys: testas ir rašto darbas.

Vilniaus lenkų kultūros ir kūrybos namuose jau du dešimtmečius veikia per 30 Lietuvos lenkų organizacijų. Neabejojama, kad po rekonstrukcijos jų čia galės įsikurti dar daugiau. Suvalkuose gyvenantys lietuviai pernai taip pat padėjo pamatus tikro kultūros centro kūrimui. Labai vertinamas Lenkijos institucijų dėmesys ir parama šiam projektui.

Pasak Premjerės, Vilnius ir Lietuva neįsivaizduojami be stiprios lenkų bendruomenės ir jos gyvybingo kultūrinio gyvenimo.

„Esate aktyvūs Lietuvos piliečiai. Lietuva – mūsų visų: lietuvių, lenkų ir kitų čia gyvenančių tautų namai, kuriuos kartu giname, kuriame ir puoselėjame. Kūryba, kultūra ir meniniai projektai suartina bendruomenes ir padeda geriau pažinti vieni kitus, o į save pačius pažvelgti iš šalies. Simboliška, kad šiuo metu MO muziejuje eksponuojama paroda „Sunkus amžius“, pristatanti mūsų tautoms bendrus išgyvenimus garsių Lenkijos menininkų, tarp jų, ir Vilniuje gimusio ir augusio lenkų tapytojo Andrzejaus Wróblewskio akimis. Kiekvienuose namuose pasitaiko ir ginčų, bet šiandien esu čia, kad dar kartą pakviesčiau atvirai kalbėtis visomis temomis. Neabejoju, kad geranoriškai bendradarbiaudami ir pasitikėdami vieni kitais galėsime pasiekti reikalingų pokyčių“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojama I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė visus nuoširdžiai pasveikino su pirmadienį minima Lenkijos nacionaline diena – Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios konstitucijos, pirmosios – mūsų žemyne – ir antrosios pasaulyje rašytinės konstitucijos 230 metų sukaktimi.

„Lietuva ir Lenkija per šimtmečius pasiekė daug bendrų pergalių. Kartais, deja, tekdavo patirti ir skaudžius pralaimėjimus. Išmokome, kad esame stipresni, būdami kartu. Džiaugiuosi, kad pirmojo aukščiausio lygio vizito į Lietuvą šiemet atvyko mano kolega Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Labai vertiname Jūsų asmeninį indėlį į dvišalių santykių plėtrą“, – kalbėjo premjerė, pridurdama, kad ir toliau bus aktyviai dirbama puoselėjant puikius valstybių santykius ir stiprinant strateginę partnerystę. Tuo, pasak I. Šimonytės, pirmiausia suinteresuoti Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Lenkijoje gyvenantys lietuviai.

„Lietuvos ir Lenkijos stiprus balsas ir glaudus veiksmų koordinavimas taip pat reikalingi demokratijos ir laisvės plėtrai Europos kaimynystėje. Viliuosi, kad Baltarusijos žmonės, taip pat ir lenkų bei lietuvių bendruomenės kaimyninėje šalyje irgi kuo greičiau sulauks dienos, kai galės patys kurti savo ateitį“, – pažymėjo premjerė I. Šimonytė.

„TVP Wilno“ komandai, kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, ministrė pirmininkė palinkėjo, kad būsimoje studijoje kuriama produkcija plėstų akiratį žiūrovams Lietuvoje ir už jos ribų, taip pat patikino, jog Lietuvos Vyriausybė sieks ir ateityje užtikrinti kitų lenkiškų programų retransliavimą Lietuvoje.

Naujajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestate bus įrengti viešbučio kambariai, scena ir kambariai, skirti lenkų televizijos ,,TVP Wilno“. veiklai.

Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, šiame dokumente aptariama lenkų tautinės bendruomenės vizija, apimanti svarbias švietimo, kultūros, ekonomikos ir pilietinės visuomenės sritis.

„Svarbiausia, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą. Siūlau tęsti diskusijas ir lenkų bendruomenės viduje, ir su Lietuvos valstybės institucijomis dėl šios strategijos tobulinimo ir įgyvendinimo“, – pranešime cituojamas prezidentas.

Jis pabrėžė, kad daugelis svarbiausių pasiūlymų – dėl inovatyvaus švietimo, kultūros, skaitmeninės ekonomikos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Vilniaus krašto ekonominės plėtros – sutampa su anksčiau visuomenei pristatyta jo Gerovės Lietuvos vizija.

Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje neatsiejamas nuo bet kokios formos atskirties, taip pat ir atsirandančios tautiniu pagrindu, mažinimo.

„Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti“, – sakė G. Nausėda.

Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti.

Mokslinių šaltinių analize ir Lietuvos bei Lenkijos ekspertų įžvalgomis paremta strategija „Vilniaus kraštas 2040“ – pirmas tokio pobūdžio dokumentas Lietuvoje, aprėpiantis visas Lietuvos lenkų gyvenimo sritis.

Strategija buvo rengiama 2018–2020 metais. Projektą inicijavo ir koordinavo Lenkų diskusijų klubas, į jį įsitraukė daugelio Lietuvos lenkų bendruomenės organizacijų bei Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.

Tarp svarbiausių strategijoje minimų tikslų – iki 2040 metų Lietuvoje padidinti lenkų kalbos prestižą, užtikrinti aukštos kokybės mokymą lenkų mokyklose, sukurti kokybišką lenkakalbę žiniasklaidą ir pliuralistinę, demokratiniais principais bei vidine konkurencija grįstą Lietuvos lenkų pilietinę visuomenę, ketvirtosios pramonės revoliucijos pagrindu plėsti Vilniaus krašto ekonominę gerovę.