Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos kino teatruose žiūrovams bus pristatyta režisieriaus Roberto Kuliūno komedija „Aš gyvas“. Joje L. Pobedonoscevui teko pagrindinis – paprasto vaikino Tomo Paparčio vaidmuo. Vieną dieną sistemos klaida Tomą oficialiai paskelbia mirusiu. Tai reiškia, kad žmogaus lyg nebuvę: nebeveikia jo banko kortelės, butas perduotas valstybei, o iš tiesų sveikas ir gyvas vienišius turi įrodyti savo egzistavimą.

Padaviau pardavėjai savo banko kortelę, ji brūkšt, o ten – nieko. Tik užrašas – neaptarnauti.

„Filmavomės labai smagiai, – prisimena pagrindinio vaidmens atlikėjas. – Po paskutinės pamainos, kaip ir dera, atšventėme filmavimo pabaigą. Lygiai po paros, kaip ir mano herojus, užsukau į parduotuvę. Padaviau pardavėjai savo banko kortelę, ji brūkšt, o ten – nieko. Tik užrašas – neaptarnauti. Net kvapą užgniaužė, per savo gyvenimą nieko panašaus nebuvau patyręs.“

Iš pradžių Leonardas sako pamanęs, kad tai – klaida, juk pinigų sąskaitoje yra. Kai ir antrasis mėginimas nebuvo sėkmingas, jis nusprendė patikrinti sąskaitą. Atsidaręs telefone banko programėlę pamatė, kad visose trijose jo sąskaitose – minusai.

Filmo „Aš gyvas“ kadrai. 

„Pagalvojau, kad tai – smagus filmo prodiuserių pokštas. Tobulas planas filmo reklamai, bet vis tiek neramu: minusai sąskaitose rodo, kad kažkam esu skolingas beveik devynis tūkstančius eurų. „Rezervuota PLAIS“, – man rašo, aš išsiaiškinu, kad tai piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema. Prodiuseriai, žinoma, dievagojasi nagų prie mano pinigų nekišę, aš kišenėje randu 60 eurų, apsidžiaugiu ir nusprendžiu viską išsiaiškinti vėliau.“

Skolingas tris tūkstančius, o sąskaitos užblokuotos visos.

Kitą dieną Leonardas pradėjo skambučiais. „Visai kaip filme – PLAIS tarsi nurodo į Registrų centrą, tas siunčia į banką, bankas – į Valstybinę mokesčių inspekciją. Pusvalandį paklausęs muzikėlės, sužinau, kad esu laiku nesumokėjęs PVM mokesčio. Skolingas tris tūkstančius, o sąskaitos užblokuotos visos“, – pasakoja į nepavydėtiną situaciją patekęs aktorius ir priduria kur kas geriau supratęs, kaip filme jautėsi jo personažas Tomas.

Pirmą kartą savo gyvenime susidūręs su blokuotomis banko sąskaitomis, jis stengėsi užgniaužti tąsyk kilusias emocijas: „Norėjosi šaukti, rėkti, visiems pasakoti, o galiausiai išvažiuoti į kaimą kuo toliau nuo viso to sisteminio š... Esu polėkio ir laisvės žmogus, nenoriu niekam trukdyti, noriu, kad ir man netrukdytų. Suprantu, kad gyventi turime pagal taisykles, tačiau juk galėtų paskambinti, perspėti. Elektroninis paštas man kelia siaubą, ten prikrinta visokio šlamšto. Ir kam taip reikia gąsdinti žmones – užblokuoti visas sąskaitas be jokio perspėjimo?!“

Filmo „Aš gyvas“ kadrai. 

Leonardas sako labai laukiantis filmo premjeros, nori pamatyti, kaip režisieriui pavyko sumontuoti banko sceną. „Šis filmas yra ir tam tikras manifestas – esame ne sistema, o gyvi žmonės. Pažįstu daugybę menininkų, kurie dirba pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, bent kartą per metus, kai reikia deklaruoti pajamas, jie samdo finansininkus, kad šie sutvarkytų finansus ir mokesčius ar bent paaiškintų, kaip užpildyti deklaracijas, patiems nepavyksta, nors tu ką. Sistema darosi tokia protinga ir išmani, kad žmogui ji pernelyg paini. Esame įtraukiami į aplinkybes, kuriose neįmanoma veikti pačiam, nebent specialius mokslus baigti. Atsiras daugybė žmonių, kurie susitapatins su mano personažu“, – neabejoja Leonardas.

Komedija „Aš gyvas“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugsėjo 29 dienos. Filmo režisierius R. Kuliūnas, pagrindinius vaidmenis atliko L. Pobedonoscevas, Milda Noreikaitė, Andrius Žiurauskas

– Koks laidos „Metam monetą“ tikslas – jūsų, Audriau, ir Leo nuotykiai, ar labiau naudinga informacija keliauti susiruošusiems žiūrovams?

– Jeigu tai būtų patarimai, mūsų laida taip ir vadintųsi – „Kelionės ir patarimai“. O čia du nuotykiautojai vyksta į skirtingas šalis, meta jose monetą, spėja, kas iškrito – herbas ar skaičius, ir nuotykiauja. Kitaip sakant, degustuoja kraštą su jo istoriniais, architektūros objektais, gamta, maistu, žmonėmis, infrastruktūra. Manau, ši laida dar galėtų vadintis „Kelionių degustacijos su Leo ir Bružu“, nes per keletą dienų po truputį paragaujama visko. Tai ne istorinė, ne geopolitinė ir ne socialinė laida, o nuotykių šou, kur laidos vedėjai, priklausomai nuo to, kaip lemia mesta moneta, nuotykiauja po šalį – vienas su nevaržomu biudžetu, o kitas... tik su 100 eurų kišenėje.

– Kaip jums pačiam labiau patinka degustuoti šalį – su turistine kuprine ir 100 eurų joje, ar su neribotu savaitgalio biudžetu?

– Man visaip gerai. Tik neapsigaukite – nei turtuolis, nei varguolis su 100 eurų kišenėje nesu aš. Tiesiog kuriu vieną ar kitą vaidmenį. Kaip filme. Supraskite, kad „Metam monetą“ kuriu personažą, kuris, nors ir vadinasi mano vardu, bet iš tiesų nėra Audrius Bružas. Todėl ir sakau, kad man nėra skirtumo, kaip degustuoti. Labiau koncentruojuosi į tai, kad man, kaip aktoriui profesionalui, pavyktų sukurti patrauklų, intriguojantį turinį, kurį būtų įdomu degustuoti TV žiūrovams.

M. Gudzinevičiaus nuotr.

– Kaip Jo Didenybė Likimas jums dažniau išmeta monetą – herbą ar skaičių?

– Paprastai aš gaunu kuprinę ir 100 eurų. Filmavimo komanda net juokiasi iš manęs, kad gal reikėtų likimą kažkaip dirbtinai pakoreguoti. Tačiau, laikydamiesi laidos formato taisyklių, to tikrai nedarome. Kas jau iškrinta – tas ir iškrinta. Be to, nežinomybė sukuria azartą ir jaudulį. Labai įdomu pamatyti, kiek įvairių galimybių turi keliautojas ir kiek daug jis gali nuveikti net su labai ribotu biudžetu. Tikiuosi, kad ir žiūrovams smagu stebėti, kaip mes su Leonardu, pakliuvę į įvairias situacijas, sugebame rasti sprendimus ir iš jų išsisukti.

– Apie Leo keliones, jo rengiamas ekskursijas balinėtojams jau sklando legendos. Gal ir jums pačiam kada nors teko su juo lankytis Balyje?

– Teko, teko... Kaip tik tuo metu saloje buvo ir Leonardas, tad pakeliavome ir su juo. Apžiūrėjome Baturo ugnikalnį, kuris toje vietovėje yra antras didžiausias kalnas – jo aukštis siekia 1,7 km. Prieš 30 tūkst. metų jis išsiveržė ir tai buvo vienas didžiausių išsiveržimų žmonijos istorijoje. Iš trijų ugnikalnių sudarytą ir šiandien vis dar aktyvų ugnikalnį supa nepakartojamo grožio vaizdai – milžiniški ryžių laukai, vaismedžiais nusėtos apylinkės, bambukų plantacijos.

„Metam monetą“ kuriu personažą, kuris, nors ir vadinasi mano vardu, bet iš tiesų nėra Audrius Bružas.

Su Leo esame dalyvavę ir kituose projektuose, kur teko pakeliauti po Madagaskarą, Meksiką, Bahos pusiasalį ir kt. Mūsų su Leo keliones jau patikrino laikas, tad dviese esame išties stiprus nuotykiautojų tandemas.

– Jei ne televizijos laidos, ar vis tiek širdyje būtumėte keliautojas? Jei kalbėtume apie geriausius Bružo laisvalaikio leidimo būdus, kelintoje vietoje atsidurtų kelionės?

– Tikrai pirmoje... Daug yra tekę keliauti po Europą, Skandinaviją, kai kurias Azijos šalis, Ameriką. Esu savarankiškas keliautojas, į kelionių agentūrą, jei gerai pamenu, kreipiausi tik vieną kartą, kai planavau ilgesnę kelionę.

– Iš kokių pasaulio kampelių dar galime tikėtis Leo ir Bružo nuotykių šią vasarą?

– Keliaujame iš esmės ten, kur mėgsta lankytis mūsų tautiečiai. Ispanija, Italija, Juodkalnija, Tunisas, Graikija ir daugybė kitų šalių. Visos laidos jau nufilmuotos. Per gegužę ir birželį net 40 dienų skyrėme vien kelionėms. Labai patiko Juodkalnijoje – sužavėjo jos gamtos grožis. O dar? Matote, viskas priklauso nuo požiūrio. Man ir į Elektrėnus nuvažiuoti būtų įdomu – tikrai rasčiau ką ten pamatyti. Išskirti kokią vieną kryptį? Kiekvienoje šalyje vienas pastebės grožį, o kitas – pakelės šiukšles. Čia kaip ir su ta stikline: vienas matys ją puspilnę, o kitas – tik pustuštę. Todėl kelionėse, kaip ir namuose, esu visiškas optimistas: daugiau įžvelgiu, kas gero ir gražaus, negu kas blogo.

M. Gudzinevičiaus nuotr.

– Gal, filmuojant laidą, pasitaikė ir kuriozinių situacijų, kurios papildė jūsų dueto nuotykių albumą?

– Va ir nesakysiu. Žiūrėkite laidą ir viską patys pamatysite. Juk tam ir yra nuotykiautojai, kad nuolat pakliūtų į įvairias kuriozines situacijas. Kita vertus, kas kažkam yra kuriozas, mums su Leo – jau norma. Čia tas pats kaip ir su kraujospūdžiu: kažkam gal 160 yra labai aukštas, o kitas su tokiu kuo sėkmingiausiai gyvena. Todėl sakau jums atvirai – mums su Leo dažnai sunku net identifikuoti, kuri situacija kelionėje yra kuriozinė, o kuri jau ne.

– Jei jūsų kelionių porininkas būtų ne Leo, o kokia nors garsi moteris – socialinių tinklų žvaigždė?

– Man atrodo, mudviejų su Leo kelionių duetas TV ekranuose jau tapo tam tikru formatu ar prekių ženklu. Drauge net kavą išleidome, kvepiančią kelionėmis. Vadinasi „Leo ir Bružo kava“. Todėl net nesvarstau, kas būtų, jeigu būtų. Su Leonardu esame labai skirtingi, bet čia juk ir slypi visas žavesys?! Leonardui tenka susitaikyti su mano griežtumu, tiesmukiškumu, disciplinuotumu, netgi tam tikru reiklumu, nes ko reikalauju iš savęs, to paties reikalauju ir iš kito. O man? Hmm... Kad ir kokios būtų žmogaus savybės, stengiuosi nebandyti jo paversti panašiu į save. Išmokau prisitaikyti prie Leo tempo. Svarbiausia juk ne tai, kas mus skiria, o tai, kas jungia. Vienija, pirmiausia, žinoma, kelionės, dar – noras sukurti įkvepiantį, azartišką, išskirtinį, patrauklų, charizmatišką šios laidos turinį, kuris uždegtų žmonių smalsumą ir norą keliauti.

– Ar pasižiūrite kartais „Metam monetą“, pakritikuojate save ar Leo?

– Aš jau dešimt metų neturiu televizoriaus. Šiais laikais jis visai nereikalingas: juk bet kokią laidą ar filmą galima pasižiūrėti kompiuteryje. Sūnus man dėl to ne kartą yra priekaištavęs. Sakė: „Labai keisti mūsų namai, nes visuose draugų namuose yra televizorius, tik pas mus ne.“

„Metam monetą“ kartais pasižiūriu, bet ką ten kritikuoti? TV laida susideda iš daugelio veiksnių: yra mūsų su Leo darbas, yra laidos montažas, režisūra. Juk prifilmuojama daugybė kadrų, iš kurių montažo režisierius sudėlioja vientisą pasakojimą. Mūsų su Leo tikslas yra sukurti ir pateikti montažui, sakykim, gerą didkepsnį, o jų reikalas jo neperkepti ir nesugadinti. Todėl, kaip matote, ne viskas priklauso vien nuo mūsų.

– Su L. Pobedonoscevu susipažinote stodami į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją. Abu mokėtės aktorystės meno pas režisierių Rimantą Tuminą. Ar buvote tik kursiokai, ar ir geri draugai?

– Tuo metu kursiokai... Draugystę reikia užgyventi. Draugystė – tai bendros patirtys, išgyvenimai ir tai, kaip mes tose situacijose elgiamės. Ilgainiui tos elgsenos tampa vertybėmis, kaip ir pati draugystė, manau, yra viena iš didžiųjų žmonijos vertybių.

Laikausi principo, kad jei gali nerašyti, tai ir nerašyk. Lygiai taip pat, kad jei negali papuošti tylos, tai verčiau tylėk.

Draugystė gali būti įvairi, tačiau svarbiausia joje yra viena – gebėti priimti draugą tokį, koks jis yra. Jau sakiau, kad mes su Leo esame labai skirtingi, bet visuomet abu siekiame maksimalaus profesinio rezultato.

Nesuprantu tos patarlės, kad draugą pažinsi nelaimėje. Tai negi draugas yra koks paslaugų teikėjas, kuris, kai tau nuleido padangą, ima ir ją pakeičia?

M. Gudzinevičiaus nuotr.

– Su 100 eurų praleisti savaitgalį – nemažas iššūkis. Ar teko tai daryti ne laidoje, bet gyvenime?

– Oi, daugybę kartų. Pirmąsyk su bičiuliu keliavau po Europą, kai man buvo šešiolika. Jis važiavo pas šeimą į Prancūziją, su kuria susipažino, dalyvaudamas mokyklos mainų programoje, o aš palaikiau jam draugiją. Tuomet visą kelią tranzavome, o maistą vežėmės kuprinėse – kruopų, makaronų, konservų, primusą... Kuprinės svėrė be proto – po 20–40 kg! Miegodavome parkuose, stotyse. Tada išties prasisukau su 100 dolerių. Iki šiol pamenu tenai pirmąsyk paragauto jogurto skonį. Iki tol tokio net nežinojau...

– Kas jus, nuvykus į svečią šalį, traukia labiausiai – architektūra, gamta, žmonės, religiniai objektai?

– Viskas. Pirmiausia turbūt architektūra, paskui – bendras šalies peizažas. Dar kvapai... Kiekvieno krašto žalumynai juk kitaip kvepia. Garsai. Kai būni kalnuose ir girdi, kaip skamba vėjyje avių varpeliai. Restoranai. Autentika. Muziejai. Koncertai. Daug kas.

– Kaip tie įspūdžiai jums, kaip meno žmogui, vėliau prasiveržia – gal rašote kelionių dienoraštį, kuriate muziką, tapote?

– Nežinau, turbūt niekaip... Aš laikausi principo, kad jei gali nerašyti, tai ir nerašyk. Lygiai taip pat, kad jei negali papuošti tylos, tai verčiau tylėk. Aš turiu kitokių būdų, per kuriuos galiu patenkiti savo ego. Esu batų parduotuvės „Oxford“ savininkas. Birželio pradžioje Malūnų gatvėje, Užupyje, atidariau dar vieną sportbačių parduotuvę „Sneakers & Readers“. Yra baras „Kitas kampas“, taip pat teatras „Kitas kampas“. Tad, jei, kaip sakote, kelionių patirtys transformuojasi į tam tikrą energiją, tai patikėkite – tikrai turiu, kur tą energiją nukreipti.

– Girdėjau, kad vietiniai turgūs – Leo aistra. Ką lauktuvių iš kelionių parsivežate jūs?

– Neseniai, grįždamas iš Tuniso, parsivežiau autentišką vilnonį rankomis austą kilimą su sertifikatu. Kadaise pirkdavau visokius magnetukus, bet dabar dažniausiai nesivežu nieko. Kaip ten sakoma? Kokioje šalyje būni – tokios ir kepurę ant galvos užsidedi, o kai grįžti namo – ir vėl gyveni savo rutinoje, savo tradicijose, veiklose. Man niekada negaila, kad baigėsi kelionė. Aš niekada nemetu monetos į jūrą, norėdamas dar sykį į tą vietą sugrįžti. Nusileido lėktuvas Vilniuje ir aš galiu tą patį vakarą eiti į susitikimą, darbą ar renginį – nejaučiu jokio diskomforto.

A. Bružo asmeninio archyvo nuotr.

– Kas kelionėje svarbiausia – nakvynė, maistas, transportas, ekskursijos?

– Man patinka turėti transporto priemonę, kad nevėluočiau ir galėčiau lengvai pasiekti vietas, kurių reikia. Antra pagal svarbą būtų jauki, komfortiška nakvynė. Na, o trečia – skanus maistas: juk tai vienas didžiausių malonumų. Kokį maistą mėgstu kelionėse? Man patinka viskas, kas pagaminta iš jūrų gėrybių. Sevičė, karpačas, jūrų šukutės, aštunkojis, skaniai iškepta žuvis. Galų gale, net tos pačios graikiškos salotos, jei  su gerais pomidorais ir tyru alyvuogių aliejumi, man irgi tiks.

– Jūsų kolega aktorius Juozas Gaižauskas šįmet ėjo jau ketvirtąjį Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje. Ar norėtumėte ir jūs pabandyti?

– Gal ir visai įdomu būtų. Nežinau. Tačiau kol kas nesugalvoju, kodėl turėčiau tai daryti. Turbūt tas, kas eina, žino. Aš galiu pabūti su savimi ir eidamas, ir neidamas, ir bėgdamas, ir važiuodamas, ir sėdėdamas, ir užsimerkęs, ir šviečiant saulei, ir lyjant lietui... Visaip. Galbūt mano tikslas ir esminis dalykas šiuo metu – išmokti būti laimingam su tuo, ką turiu dabar, o ne gailėtis to, ko neturiu. Esu pasiekęs daug dalykų, o kai ko dar tik siekiu, bet į visa tai nebežiūriu kaip į būtinybę – veikiau kaip į smagų žaidimą. Man nereikia, kad kiekvieną žaidimą turėčiau laimėti. Mano tikslas – tiesiog būti laimingam kiekvieną akimirką.

V. Jokubausko nuotr.

– Į kokią šalį galėtumėte važiuoti ir važiuoti, nors ir 100-ąjį kartą?

– Nors ir rytoj – į Italiją, Graikiją, kurios yra visa ko lopšys. Be to, šie kraštai ir daug kuo apdovanoti – tiek geografiškai, tiek gamtiškai, tiek architektūriškai. Jau nekalbant, koks be galo skanus gomuriui tenykštis maistas!

– Ar yra šalis, į kurią nenorėtumėte nė kojos kelti?

– Nežinau. Turbūt nėra. Netgi dėl geopolitinių priežasčių. Juk ne šalis sukuria terorą, o teroristai šalyje savo bjauriu elgesiu kuria suirutę,  netvarką. Šalis, mano galva, yra tiesiog Dievo kūrinys, sukurtas mums gyventi ir džiaugtis, o kaip joje mes elgiamės – kiekvieno sąmoningumo reikalas.

Kaip ir kiekvieną kartą, vos atvykę į naują šalį, kelionių šou „Metam monetą“ herojai Leo ir Bružas metė monetą, kuri nulėmė, kam bus suteikta galimybė mėgautis neribotomis pramogomis, neatsižvelgiant į pinigus, o kam, deja, reikės sugalvoti, kaip išgyventi ir pasilinksminti tik su 100 eurų, kurių turi užtekti visam savaitgaliui, maistui, nakvynei ir pramogoms.

Šį kartą bičiuliai monetą metė Egipto perle Šarm El Šeiche, kur visada galima pasimėgauti karštomis saulėtomis dienomis ir pasinerti į spalvingą jūros gyvenimą.

Egiptas – šalis, kurią puošia paslaptingos senovės civilizacijos monumentai bei žymūs istoriniai paminklai. Ši saulėta valstybė – tikras traukos objektams tiek neįpareigojančio poilsio ištroškusiems turistams, tiek istorijos entuziastams.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt ir asmeninio archyvo nuotr.

Šarm El Šeichas, kuriame apsilankė Leo ir Bružas, yra vienas populiariausių Egipto kurortų. Sinajaus pusiasalio pietuose įsikūrusio kurortinio miesto prieigose stūksanti dykuma traukia savo didybe, o Raudonojoje jūroje turistų visuomet laukia paslaptingas povandeninis pasaulis su nuostabaus grožio koraliniais rifais.

Kokias galimybes Šarm El Šeichas suteikia tiems, kurie svajoja apie išskirtinę prabangą ir ką veikti tiems, kurie siekia šiame kurorte pailsėti neišleisdami daug pinigų? 

Prabangūs apartamentai, privati jachta ir šėlionės klube

Šį kartą monetos metimas nulėmė, kad aktorius A. Bružas Šarm El Šeiche džiaugėsi turtuolio role ir visą savaitgalį praleido gyvendamas kaip tikras šeichas. Turėdamas belimitę MyTU kortelę, Bružas apsigyveno viename prabangiausių kurorto viešbučių, kuris yra skirtas tik suaugusiems. Šiame viešbutyje laimingas keliautojas mėgavosi aukštos klasės restoranais, ištaigingais apartamentais su privačiu baseinu ir SPA centro teikiamomis procedūromis.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt ir asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau tuo, žinoma, A. Bružo prabangūs džiaugsmai nesibaigė. Privačia jachta su asmeniniu šefu Bružas leidosi į pasiplaukiojimą po Raudonąją jūrą. Audrius ne tik mėgavosi šefo čia pat ant denio jam gaminamais gurmaniškais skanėstais, bet ir leidosi į kelionę po Egipto povandeninį pasaulį, kur vaizdai gniaužia kvapą net visko mačiusius nardytojus.

Šioje kelionėje turtuoliu tapęs A. Bružas nusprendė patirti ir Šarm El Šeicho naktinį gyvenimą – prabangiu Mercedes-Benz automobiliu jis nuvyko į „Hard Rock Cafe“, kur vakarėlis užsitęsė iki paryčių, o ir tuo jis nesibaigė – grįžęs į viešbutį Audrius nusprendė pabaigti smagią naktį savo privačiam baseine.

„To Šarm El Šeiche dar nėra buvę!“ – sukvietęs visus „Hard Rock Cafe“ svečius bendram šokiui stebėjosi A. Bružas.

L. Pobedonoscevas mėgavosi Egiptu su žymiai menkesne pinigų suma

Tuo tarpu L. Pobedonoscevas turėjo atrasti Šarm El Šeichą turėdamas žymiai menkesnes galimybes.

„Nieko tokio, išgyvensiu. Egipte su projektu esame antrą kartą. Praeitais metais Hurgadoje jau buvau varguolis ir puikiai praleidau laiką. Neabejoju, neliūdėsiu ir šįkart“, –  dar kelionės pradžioje sakė Leo.

Norėdamas pajusti autentišką gyvenimą iš arti, pirmiausiai Leo nusprendė apsilankyti... vietinių kirpykloje!

T. Petrovskio / tomasfoto.lt ir asmeninio archyvo nuotr.

„Gal ir keista, kad vos atvykęs nuėjau vietinę į kirpyklą, tačiau tai yra mano tradicija. Kai keliauju vienas – visada privalau užeiti į kirpyklą. Tokie salonai yra tarsi socialiniai klubai, kur renkasi vietiniai gyventojai“, – pasakojo Leonardas.

Kirpimas tekainavo 2 dolerius, tačiau vietinis kirpėjas pasidarbavo tikrai puikiai. Atsinaujinęs ir atsišviežinęs, Leo leidosi į nuotykius.

Kelionės metu jis keliavo po įspūdingąją Sinajaus dykumą, leidosi į turą su keturračiais, keliavo ant kupranugario bei apsilankė Beduinų kaimelyje, kur rado kuklią vietą nakvynei vos už 10 dolerių.

Taigi, ką nuveikti Šarm El Šeiche, kai nespaudžia jokie limitai ir ką nuveikti, kai keliauji taupiai?

T. Petrovskio / tomasfoto.lt ir asmeninio archyvo nuotr.

    1. „Meraki“ viešbutis. Laimingasis keliautojas Bružas Šarm El Šeiche pasirinko gyventi viename prabangiausių kurorto viešbučių. Itin stilingas ir šiuolaikiškas „Meraki“ viešbutis yra skirtas tik suaugusiųjų poilsiui, tad čia neliūdna nei dieną, nei sutemus. Keliautojus žavi šio viešbučio minimalistinis interjeras ir didelis restoranų pasirinkimas. Šiame viešbutyje galima ne tik pailsėti ir pasimėgauti SPA malonumais bet ir šokti bei šėlti iki pat paryčių, nes čia linksmybės niekada nesibaigia!

    2. Pasivažinėjimas keturračiais po Sinajaus dykumą. Per visą Sinajaus pusiasalį esanti beribė dykuma saugo daugybę paslapčių. Kalnuotas kraštovaizdis čia gniaužia net visko mačiusių kvapą. Bėgant šimtmečiams Sinajaus dykuma matė iš ties visko. Viename iš kalnų Mozė gavo 10 Dievo įsakymų, iškaltų akmens luituose, čia taip pat plito ir krikščionybė. Vėliau šis regionas patyrė persų užėmimą, XIX amžiuje Sinajus tapo Didžiosios Britanijos kontroliuojama zona, o XX amžiuje šis regionas buvo arabų ir Izraelio karo veiksmų įkaitu. Šiandien visas Sinajus priklauso Egiptui, o maža jo dalelė yra atverta ir turistams. „Iki šios akimirkos įspūdžiai buvo labai skirtingi, tačiau dabar supratau, kad mes įvažiavom į visiškai kitokią dimensiją. Čia yra dykuma, uolos, kalnai ir tu jautiesi tarsi maža šios dykumos dalis...“, - nepakartojamais potyriais dalinosi Leo.

    3. „Hard Rock cafe“. Tai išskirtinė vieta, kurioje galima ne tik pasimėgauti Amerikietiškos bei vietinės virtuvės patiekalais, bet ir pasinerti į naktines linksmybes. Vakarėliai čia dažnai užsitęsia iki paryčių…

    4. Šarm El Šeicho senamiestis. Šarm El Šeichas plačiai žinomas dėl savo nuostabių paplūdimių, kokybiškų viešbučių ir neišbaigiančių pramogų, tačiau čia taip pat galima rasti ir unikalų senamiestį, kuriame gyvenimas tiesiog verda. Vaikščiojant senamiesčio gatvelėmis galima rasti nemažai vietinių turgelių, kuriuose gausu šviežių vaisių, prieskonių, rankų darbo dirbinių ir puošnių audinių.

    5. Apsilankymas pas beduinus. Egipto dykumų gelmėse slepiasi autentiški beduinų kaimeliai, kurie kviečia patirti unikalų kultūrinį nuotykį. Beduinai – dykumų klajokliai, nepripažįstantys vakarietiško pasaulio taisyklių. Jie neturi pastovių gyvenviečių ir visą laiką migruoja, ieškodami tinkamų ganyklų bei vandens šaltinių savo gyvuliams. Įdomu tai, kad nors jie ir pasižymi išskirtiniu svetingumu, gyvenimo būdas, aiški hierarchija bei taisyklės paprastam europiečiui tikrai neatrodo įprastai.

    6. Koptų bažnyčia, esanti Hainur rajone, buvo pastatyta 2010 metais. Koptai – tai ortodoksų, katalikų ir koptų protestantų bažnyčių tikintieji, arba tiesiog – Egipto krikščionys, kurių Egipte skaičiuojama apie 7 milijonus (apie 10 proc Egipto gyventojų). Tai yra viena didžiausių bažnyčių Artimuosiuose Rytuose. Po šventyklos kupolais galima pamatyti nuostabius paveikslus, sukurtus kvalifikuotų meistrų. Pamaldos bažnyčioje vyksta koptų ir arabų kalbomis.

    7. Pasiplaukiojimas jachta Ras Mohamed nacionaliniame parke ir nardymo pramogos. A. Bružas šioje kelionėje laiką leido kaip tikras turtuolis – išsinuomavo privačią jachtą su asmeniniu šefu, kuris čia pat, denyje, jam grožintis vaizdais gamino ištaigingus patiekalus. Pasiplaukiojimus jachta Egipte dažniausiai lydi ir nardymo pramogos, kurias išbandė ir A. Bružas. Povandenis pasaulis čia, Egipte, žavi net ir itin patyrusius nardytojus.

   8. Baltoji sala. Atvykę į šią salą keliautojai pasijunta tarsi Maldyvuose. Baltutėlis smėlis, žydras ir skaidrus jūros vanduo ir nesibaigianti ramybė. Šią salą būtina pamatyti nors kartą gyvenime, o ir pasiekti ją tiek privačiomis jachtomis, tiek bendras ekskursijas vykdančiais laivai nėra sudėtinga.

    9. Farsha Mountain Lounge yra ant uolos įsikūręs baras, stebinantis ne tik įspūdinga panorama, skaniais kokteiliais, autentišku kaljanu, bet ir išskirtiniu interjeru – kiekviena detalė čia tiesiog priverčia aikčioti. Metų metus vietos įkūrėjai rinko baro interjere esančias pagalvėles, kilimus, žvakides ir kitas detales. „Kokie kūrybiški turėjo būti žmonės, kad sukurti tokią magiją... Vien dėl šio baro norėčiau Šarm El Šeiche apsilankyti dar kartelį“, – teigė A. Bružas.

Kelionių šou „Metam monetą“ – sekmadieniais, 19.30 val. tik per TV3!

Nesibaigiantys filmavimai ir repeticijos užima išties didelę dalį žinomo aktoriaus laiko, tačiau savo gyvenimo jis neįsivaizduoja ir be mylimų kelionių. Jis prisiminė ir tuos laikus, kai kelionės buvo tapusios išties karališkomis.

Kalbėdamas apie savo kasdienybę, L. Pobedonoscevas atskleidė ir savo mitybos įpročius. Nors žinomas aktorius save laiko pesketaru – nevalgančiu mėsos, bet leidžiančiu sau mėgautis žuvies patiekalais – kelionių metu jis niekuomet neatsisako pažinti kultūrą per svečiose šalyse vyraujančius patiekalus.

„Mano mityba panaši į vegetarų, tik ją papildau žuvimi ir jūros gėrybėmis. Nebėgioju su plakatais, ant kurių būtų parašyta, kad nevalgau mėsos. Jei kelionėse mes turime galimybę paragauti tradicinį tos šalies patiekalą, viskas su tuo yra tvarkoje“, – apie mitybos įpročius atviravo žinomas aktorius.

Tiesa, kartą vienoje šalyje savo mitybos principams jis yra nusižengęs: „Viešint Gruzijoje gavome paragauti didelį kalną mėsos – šašlykų, šonkaulių ir dar aibę įvairiausių dalykų. Maisto prasme, tai yra pavojinga šalis (juokiasi).“

Kalbėdamas apie keliones, garsus aktorius įvardino ir vieną vietą, kuri šiandien jau nebeatsiejama nuo jo gyvenimo. Tačiau išmaišęs šią salą kiaurai ir išilgai, dabar Leo galėtų teigti, kad nors daugeliui ir pasirodytų priešingai, ji tikrai yra ne apie kulinarinius atradimus.

„Esu prisirišęs prie Balio taip, tarsi tai būtų antri mano namai. Balis nėra apie maistą. Jis yra paprastas, skanus, nebrangus, bet, kad maistas ten būtų kažkoks egzotiškai ypatingas, taip teigti negalėčiau“, – pasakojo L. Pobedonoscevas.

Lygindamas savo gyvenimą Balyje ir Lietuvoje, keliautojas buvo atviras – priklausomai nuo vietos, skiriasi ir jo mityba.

„Pavyzdžiui, duoną Balyje atstoja ryžiai, nors ir nesu didelis jų fanas. Kai grįžtu į Lietuvą, visuomet į maisto racioną įtraukiu juodą ir baltą duoną. Tam pasipriešinti neišeina. Miltiniai patiekalai taip pat visuomet gausiai papildo mano mitybą“, – mitybos skirtumais dalinosi keliautojas.

Nepaisant to, Leo pripažino itin vertinantis ir ekologišką maistą. Susidomėjimą juo ypač paskatino atsiradusios įvairios ligos.

„Dalyvauju tvarumo judėjime. Manau, viena didžiausių problemų ne tik mūsų šeimoje, bet ir visame pasaulyje, yra alergijos. Tikiu, kad pesticidai ir modifikuotas maistas prisideda prie visos mikrofloros chaoso“, – apie paskatą maitintis sveikiau kalbėjo Leo.

Kodėl Leonardas save laiko pesketaru? Kokios mitybos nuodėmės nepadeda atsikratyti papildomų kilogramų?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus –  šį šeštadienį, 10 val., laidoje „Virtuvės istorijos“  per TV3.

Leonardas keliauti pradėjo gana anksti – dar besimokydamas ketvirtoje klasėje, jis kartu su šeima aplankė Vengrijos sostinę Budapeštą. Pastarasis mažam berniukui paliko neišdildomą įspūdį dėl didžiulio įvairių žaidimų pasirinkimo.

Tokia patirtis Leonardo atmintyje paliko gilų pėdsaką, tad nenuostabu, jog šiandien jis aplankytų šalių jau nesuskaičiuotų ant rankų pirštų. Tiek su šeima, tiek įvairių televizinių projektų metu vyras išmaišė kone visą pasaulį – nuo spalvingosios Meksikos iki egzotiškojo Balio ar iššūkių kupino Sibiro. Pasak Leonardo, kiekviena šalis turi be galo įdomią kultūrą, gali sužavėti savo maistu, žmonių įvairove, ir, žinoma, išskirtiniais nuotykiais.

Tačiau nepaisant to, jog šiais laikais keliauti galime kur tik norime, Leonardas visada nori sugrįžti į jam širdžiai artimą Balio salą. Indonezijoje vyras kartu su šeima praleido ne vienerius metus. Tad nors pagrindines savo pajamas aktorius uždirba Lietuvoje, gyvendamas Balyje prieš kelerius metus kartu su žmona įkūrė savo verslą: „Lietuvoje aš dirbu, o Balyje su žmona turime „Balinėtojus“ – organizuojame turus.“

Leonardas atviras – dažniausiai nei savo kelionių, nei biudžeto jis per daug neplanuoja, ir nuleidęs galvą patvirtina, kad yra pakankamai išlaidus keliautojas. Tie, kas jį pažįsta, žino, jog apsilankęs naujoje šalyje, vyras būtinai turguje įsigis įvairiausių, nebūtinai svarbiausių smulkmenų.

„Jei keliauju į Balį, neturiu tokio principo, kad pradėčiau taupyti iš anksto, likus pusei metų iki kelionės. Mano gyvenime viskas visą laiką vyksta taip – aš turiu tikslą, o tada jau atsiranda atlyginimas. Būna ir visiškas štilis – buvo laikotarpis, kai netgi buvo skolos. Su skolomis aš nekeliauju, bet kažkaip dažniausiai finansai atsiranda.“

Šiuo metu Leonardas gyvena svajonėmis kada nors aplankyti Havajų salas: „Havajai mane šaukia. Man gera keliauti, bėgioti su šlepetėmis, marškinėliais, šortais, ir man daugiau nieko nereikia.“ Vis tik, Havajų, pasak jo, dar reikės palaukti – artimiausiu metu jis su žmona planuoja keliauti slidinėti į Gruziją.

Kelionės mūsų gyvenimui neabejotinai suteikia ryškesnių spalvų, padovanoja smagius nuotykius ir pačius geriausius prisiminimus. Žinoma, jeigu jų nesugadina įvairios nelaimės ir neplanuotos finansinės išlaidos.

Daugiau apie L. Pobedonoscevo nuotykius laidoje „Sėkmės istorijos“ – šeštadieniais, 9.30 val.  per TV3!

Projekto vedėjai yra užkietėję keliautojai, kuriems naujų šalių bei kultūrų pažinimas yra svarbus kaip oras. Aktorių L. Pobedonoscevą kelionės netgi paskatino kolekcionuoti – iš kiekvienos kelionės jis visada būtinai parsiveža indelį medaus. Tokią jo meilę medui, kaip atskleidžia aktorius, įkvėpė jo senelis.

„Mano senelis buvo bitininkas. Keliaudamas ekspedicijoje po Sibirą išsiaiškinau, kad tarp jo protėvių buvo ir daugiau žmonių, kurie tuo užsiėmė. Viena paskutiniųjų mano senelio minčių prieš mirtį, buvo kaip palikimą man palikti savo bičių avilius, kad aš ir toliau tęsčiau šią tradiciją“, – pasakojo L. Pobedonoscevas.

Aktorius šių senelio žodžių niekuomet nepamiršo ir į medų toliau žiūri kaip į ypatingą gardėsį.

„Buvo likęs stiklainiukas senelio medaus. Paskutinius porą šaukštų įdėjau į mažą indelį – juk medus, kaip ir druska, yra amžinas. Turiu tokį altorėlį – jame laikau surinktą medų, ten pasidėjau ir minėtą stiklainiuką. Tada gavau savotišką pajautimą: „Kodėl gi nekolekcionavus medaus iš viso pasaulio?“ – prsiminimais dalijosi Leonardas.

Jau virš 20 stiklainiukų medaus prikaupęs aktorius pasakoja ir apie įdomiausią medų savo kolekcijoje bei netikėčiausią jo įsigijimo istoriją.

„Paskutinės kelionės prieš karantiną metu, Balyje, su turistais kopėme į Baturo ugnikalnį. Nuo 2016-ųjų per metus ten lipu net kelis kartus. Paskutiniame kopime, be manęs ir turo vadovo, privaloma tvarka prisijungė ir vietinis gidas. Reiktų paminėti, jog ugnikalnis turi kraterį – yra „gyvas“, leidžiantis dūmus. Tą kartą užlipome, pasitikome saulę, ir gidas man pradėjo pasakoti, jog praėjusią savaitę buvo kraterio apačioje ir rinko medų!“ – dalijosi aktorius.

Leonardas sako, jog pasakota istorija iš pradžių nepatikėjo, tačiau tada gidas jam parodė vaizdo medžiagą.

„Kartą į pusmetį vyrai lipa ten kopinėti medaus. Apie tai išgirdęs iš karto susijaudinau ir pasakiau, jog labai noriu to medaus. Susitarėme, nusileidome prie šiltųjų šaltinių, kur atvyko dar keletas paauglių – prasidėjo derybos su vietiniu lyderiu. Pamenu, jog mokėjau nepigiai, bet medus iš kraterio yra unikalus ir tokio nerasi niekur kitur“, – džiaugėsi Leonardas.

Aktorius pasakojo, jog nusipirkęs medaus, visada perpila jį į mažą talpą, užrašo datą bei šalį. Anot Leonardo, medaus yra visose šalyse – nesvarbu, kur benuvažiuotum.

„Turiu medaus ir iš Madagaskaro, kurį radau kaimelyje iš dviejų namų. Nupirkau jo iš vietinės šeimos, o paskui dalinau artimiesiems Lietuvoje. Medaus yra visokio: yra miksuotas, ir iš kažkokio vieno konkretaus produkto: kaštonų, liepžiedžių, pušų. Man pasisekė surasti ir ličių medaus“, – kalbėjo L. Pobedonoscevas.

Kitą medų, kuris papildė jo jau turimą kolekciją, L. Pobedonoscevas sako gavęs iš vieno pažįstamo gido Balyje, Vajano.

„Užsiminiau jam apie savo kolekciją, medaus rinkimą, ir jis man pasakė, jog turi savo šeimos medaus likutį, kuris yra naudojamas kaip vaistas. Medų sunešančios bitės – kaip mažos musytės. Tą paskutinį likutį jis atidavė man“, – pasakojo Leonardas.

Tapęs kelionių šou „Metam Monetą“ dalimi, Leo ir toliau nepraleidžia progos papildyti savo kolekciją kuo ypatingesniu medumi. Pirmąjį stiklainiuką jis jau įsigijo keliaudamas po Hurgadą. „Viename indelyje gali sutilpti visa šalies kultūra, kurią bitutės sunešė į medų“, – pasakojo L. Pobedonoscevas.

Kelionių šou „Metam monetą“ – šį sekmadienį, 19.30 val. per TV3.

Naujasis kelionių šou intriguoja azartiškomis taisyklėmis – vedėjai, atvykę į naują šalį, tik išėję iš oro uosto metą monetą. Tas, kuris atspės, kas iškris, savo savaitgalio kelionei gaus neribotą biudžetą ir galės veikti visa tai, ką geidžia širdis. Kitas dueto narys, kuriam atspėti nepavyks, visą savaitgalį privalės išgyveni vos už 100 eurų. Už šią sumą jam teks prasimanyti nakvynę, maisto, išbandyti naujų pramogų.

Leonardas ir Audrius žiūrovams iš labai skirtingų kampų aprodys tokias šalis kaip Portugalija, Sakartvelas, Egiptas bei daugelį kitų.

Vienas iš šou vedėjų, aktorius A. Bružas, aistrą keliauti pajuto dar būdamas ankstyvoje paauglystėje. Būdamas vos keturiolikos, iš Alantos miestelio kilęs aktorius nusprendė savo keliones pradėti nuo gimtojo krašto – Lietuvos. „14 metų jau važinėjau autostopu po visą Lietuvą: nuo Visagino iki Kauno, nuo Vilniaus iki Nidos. Tuomet su draugais išmaišėme Lietuvą skersai išilgai“, – pasakojo aktorius.

A. Bružas prisimena, kad niekada kelionių netapatino su patogumais. „Tuomet nebuvo tokių galimybių, kad galėtum išsirinkti geriausią viešbutį, turėti nuosavą transportą ir tiesiog visiškai nerūpestingai keliauti. Jei norėjai keliauti, reikėjo suktis iš padėties ir būti kūrybiškam“, – dalinosi prisiminimais pašnekovas.

A. Bružas / T. Petrovskio nuotr.

Išmaišęs beveik visus tuomet pasiekiamus Lietuvos kampelius, aktorius pajuto, kad noras keliauti tik dar labiau sustiprėjo, o nuogirdos apie gyvenimą bei nuotykius užsienyje ėmė vilioti ir dar labiau.

A. Bružas pasakoja, kad iš pažįstamų vis išgirsdavo nuotrupų apie atostogų įspūdžius užsienio šalyse: Eifelio bokšto didybę, kalnų galybę ir žavesį, galimybę gurkšnoti skanią ispanišką kavą prie dangaus mėlynumo jūros.

Audriui norėjosi ne tik klausytis kitų pasakojimų, bet ir viską pamatyti savo akimis, tad sulaukęs šešiolikos metų, aktorius susiplanavo didelę kelionę po Europą. „Tuomet su bičiuliu mėnesiui išvažiavome į Europą. Pasiėmėme 100 dolerių – tuo metu tai buvo 400 litų. Tai nebuvo dideli pinigai mėnesį keliaujant po Europą, bet kažkaip susisukome. Keliavome per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją. Daug pravažiavome“, – prisiminimais dalijosi aktorius.

Nakvodavome parkuose, paplūdimiuose, pas sutiktus žmones. Ten patyrėme labai daug ekstremalių situacijų, kurias atsiminsiu visą gyvenimą.

Nors kelionei jaunuoliai ir neskyrė didelio biudžeto, tačiau susiruošė gana atsakingai: su savimi pasiėmė kuprines, į kurias susidėjo įvairiausias kruopas, makaronus, konservų ir net viryklę, kad būtų galima sutaupyti ir visą maistą pasigaminti tiesiog vietoje.

„Kuprinės svėrė po 40 kilogramų ­– reikėdavo padėti vienas kitam jas užsidėti. Nakvodavome parkuose, paplūdimiuose, pas sutiktus žmones. Ten patyrėme labai daug ekstremalių situacijų, kurias atsiminsiu visą gyvenimą“, – pasakojo A. Bružas.

Tiesa, pasitaikė ir ne tokių malonių išgyvenimų. Pavyzdžiui, akistata su užsienio policija Šveicarijoje. „Keliaudami turėjome tik Šengeno šalių vizą. Viešėdami Prancūzijoje, sutikome šveicarą, kuris pasiūlė aplankyti jo šalį. Su mūsų viza ten keliauti buvo nelegalu, bet su draugu sutikome leistis į dar vieną naują nuotykį. Įvažiavome nelegaliai ir nakvojome pas sutiktą merginą, kuriai papasakojome, kaip atvykome į šalį. Po to pokalbio ji pasakė, jog jos tėvai netikėtai pateko į avariją ir ji turi išvažiuoti. Mums išėjus į lauką, mūsų jau laukė policija, kuri nuvežė mus prie šalies sienos ir liepė palikti Šveicariją“, – dabar jau su šypsena prisiminė Audrius.

Aktorius pasakoja, kad būtent ši kelionė po Europą paauglystėje jam sužadino meilę kelionėms ir pažinimui. Tačiau A. Bružas prisimena, jog kelionėse yra tekę susidurti ne tik su šmaikščiomis situacijomis, bet ir tokiomis, kurios galėjo sukelti grėsmę gyvybei. Pavyzdžiui, prieš kelis metus keliaujant po Meksiką, pasitaikė ir keletas nemalonių netikėtumų.

„Būdamas Meksikoje, išvažiavau pasivažinėti su džipu. Buvo bekelė, norėjau pravažiuoti tarp medžių ir nepastebėjau, kad ten – didžiulė šaka: didelė, smaili, primenanti ietį. Važiavau kartu su kolega, kuris sėdėjo šalia. Gerai, kad važiavau negreitai, nes šaka kiaurai pervėrė stiklą, visai šalia, kur jis ir sėdėjo. Mums pasisekė, kad viskas baigėsi gerai“, ­– pasakojo pašnekovas.

Tačiau tokie keistesni nutikimai – ne vieninteliai, kuriuos teko išgyventi kelionių metu. Būnant svečiose šalyse, aktorių visuomet viliojo išbandyti ir naują virtuvę, susipažinti su tos šalies kulinarinėmis tradicijomis.

„Jei reikėtų įvardinti vienus keistesnių patiekalų, kuriuos teko ragauti, manau, kad tai būtų šikšnosparnis ar pūdyta silkė. Čia, Lietuvoje, toks maistas mums yra visiškai neįprastas, o kitose užsienio šalyse – tikras delikatesas“, – apie savo kulinarinius patyrimus pasakojo Audrius.

Galima būtų manyti, kad aplankius begalę šalių ir patyrus tiek daug nuotykių, jau niekas nebegali nustebinti ir intriguoti. Tačiau, kad ir kiek nuotykių ar ekstremalių situacijų bepatirtų, aktorius nepraranda sugebėjimo kiekvienoje kelionėje atrasti kažką naujo. Todėl, kaip teigė pats, dalyvavimas kelionių projekte „Metam monetą“, jam atneš vis naujų emocijų.

„Svarbiausia – niekuomet nenustoti stebėtis. Nereikia priimti visažinio rolės ir galvoti, kad viską gyvenime jau esi matęs, patyręs. Esame gyvi viduje tol, kol sugebame žavėtis, kad ir paprastais dalykais. Pavyzdžiui, mane vis dar gali nustebinti naujas klimatas, šiluma ar saulė patekanti virš kalnų. Atrodo, kad tai jau esi matęs, bet kiekvieną kartą nustembi iš naujo“, – pasakojo A. Bružas.

A. Bružas / T. Petrovskio nuotr.

Žinomas aktorius sakė, kad projekte „Metam monetą“ jį žavi ne tik naujos patirtys, bet ir nežinomybės faktorius – kas bus toliau. Nes nei jis, nei jo laidos bičiulis Leonardas, nežino su kokiu biudžetu jiems teks keliauti po šalį.

Akinanti prabanga – jachtos, vilos ir omarai? O gal – nežinia, kaip nuo oro uosto nukakti iki miesto centro, ką valgyti ir apskritai, kur miegoti, kai kišenėje viskam teturi 100 eurų?

Šou „Metam monetą“ yra kuriamas pagal pasaulyje puikiai žinomą kelionių laidos formatą „Oryol i Reshka“. Projekto premjeroje jau šį sekmadienį žiūrovų laukia arabiškų spalvų, aromatų bei nuotykių kupina kelionė po Egipto miestą Hurgadą. 

Kelionių šou „Metam monetą“ – jau nuo birželio 5 d., sekmadieniais, 19.30 val. per TV3.

Žinomi vyrai puikiai sutaria ne tik scenoje, bet ir už jos ribų. Audrius ir Leonardas draugauja jau ketvirtį amžiaus, o apie juos vienijančią vyrišką draugystę, konkurenciją, muštynes ir aistrą kelionėms aktoriai ir laidų vedėjai atvirai papasakos laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams.

Nuotaikingoje laidoje žiūrovai išgirs ne vieną įdomią ir smagią istoriją, sužinos, kaip šie vyrai susipažino, ir kodėl Leonardas vadina draugą kaimiečiu iš Alantos. Andrius, savo ruožtu, pasidalins istorijomis apie vilniečius bei prisimins laikus, kai visus stebino ilgais savo plaukais.

Nepaisant visų tuomet ir dabar esančių skirtumų, jiedu yra puikūs draugai. Kelionės, bendri darbai ir projektai – šiandien aktoriai mėgaujasi draugystės teikiamais privalumais ir su humoru kalba apie pašėlusius jaunystės metus, kai, anot Leonardo, dėl jų kovodavo moterys.

Kovų būta ir kitokių – apie muštynes jiedu užsimins ir laidos žiūrovams. Audrius atviras – per tiek laiko įvyko labai daug: ir atvirų, nuoširdžių, jautrių, žmogiškų pokalbių, ir pakeltų kojų...

Sveika savivertė saugo nuo konkurencijos

Laidos žiūrovai sužinos, ką apie konkurenciją mano šie charizmatiški ir vienas kitam humoro jausmu nenusileidžiantys aktoriai.

„Mūsų su Leonardu amplua labai skirtingi ir nuo to nė vienas nesame nei geresnis, nei blogesnis. Tiesiog skirtingi. Ar gražesnė rožė, ar tulpė – abi yra gėlės. Mes nekonkuruojame. Aš žinau, ką ir kaip noriu daryti. Tikslas – daryti taip, kad tai būtų unikalu ir kad žmonės norėtų to, ką darai. Tuomet ir nelieka konkurencijos“, – sakys laidoje Audrius, neabejojantis, kad sveika savivertė yra labai naudinga.

Leonardas jam pritars – juk kai pasitiki savimi, žinai, kad esi kitoks, nesijaudini dėl konkurencijos ir vienas kitą papildai.

Aktoriai laidoje atskleis ir nemažai pikantiškų paslapčių. Pavyzdžiui, Audrius išsitars, kada ir kur nuogas vaikšto Leonardas, o šis neliks skolingas ir taip pat papasakos apie draugo silpnybes.

Taikos ir vienybės širdis

Karui Ukrainoje tebesitęsiant, svarbi kiekviena ukrainiečius palaikanti iniciatyva. Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja, floristikos dizainerė Kristina Rimienė rubrikoje „Floristinis desertas“ papasakos, kaip ji sukūrė tautų draugystę simbolizuojančią gėlių kompoziciją, puošusią koncertą „Ukraina Lietuvos širdyje“ Kaune.

Šis koncertas buvo skirtas ukrainiečiams Lietuvoje palaikyti. Jo metu aplinką džiugino didelė floristikos dizainerės sukurta širdis, kurią puošė Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvų žiedai. Ši širdis tapo ne tik renginio puošmena, bet ir mėgstama fotografavimosi vieta.

Floristikos dizainerei kurti padėjo Tatjana iš Ukrainos, kuriai dalyvavimas tokiuose projektuose padeda atitrūkti nuo slogių minčių. Kartu moterys sukūrė įspūdingą, abi tautas vienijančią širdį.

„Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 val. per TV3.

Didysis vasaros nuotykis prasidės jau visai netrukus – nuo birželio 5 dienos. Kiekvienoje išvykoje naujos kelionių laidos vedėjų laukia daug siurprizų ir netikėtumų, mat vyrai keliaus labai skirtingomis sąlygomis...

Vedėjai žiūrovams nieko nelaukdami imasi pasakoti itin intriguojančias projekto taisykles. „Kiekvienos kelionės metu, dar būdami oro uoste, mesime monetą. Ypatinga sėkmė kas kartą nusišypsos tam, kuris gebės nuspėti, kas iškris – herbas ar skaičius. Būtent šio iš mūsų dviejų lauks ypatingas prizas – ne tik banko kortelė su neribotu biudžetu, bet, žinoma, ir visas svajones galinti įgyvendinti kelionė po svečią šalį...“, – intriguoja vienas iš laidos vedėjų, A. Bružas.

Tiesa, visai kitokia kelionė tuo pat metu lauks antrojo vedėjo. „Kitam kaip reikiant teks susiveržti diržus – visam savaitgaliui jis teturės vos 100 eurų! Už šią sumą ne tik teks prasimanyti kuklesnę nakvynės vietą ir rasti pigesnį kąsnį, bet ir pažinti tą pačią šalį per kur kas mažiau atsieisiančias pramogas“, – tęsia pasakojimą ir antrasis vedėjas L. Pobedonoscevas.

Tačiau nepaisant to, kuriam nusišypsos sėkmė, abu keliautojai įsitikinę – jiems tikrai pavyks įrodyti, jog atostogauti, pažintį kitą šalį, jos kultūrą bei žmones galima labai įvairiai. Ir visai nesvarbu – lepinatės įspūdinga prabanga, ar patiriate tokius tikrus nuotykius, kurie pinigais nė nėra įvertinami.

Charizmatiškasis aktorius A. Bružas sako, jog šis šou jam, kaip žmogui, yra visiška nežinomybė, kuri gali arba labai gąsdinti, arba, gebant improvizuoti, priešingai – intriguoti.

„Improvizacijoje nežinomybė yra vienas pagrindinių faktorių, nes mes niekada nežinome, ką sukursime, kokią gausime temą, pasiūlymą. Taip ir čia – mes nežinosime, kaip viskas bus iki tol, kol neiškris herbas arba skaičius. Šiame šou nėra konkretaus scenarijaus, mes nežinome, kur būsime ir ką veiksime, nes viską nulemia monetos metimas jau atvykus į svečią šalį“, – sako A. Bružas.

Tiesa, tas, kuriam nusišypso sėkmė, kelionėje gali būti ramus – visais jo kelionės rūpesčiais 24 valandas per parą rūpinsis kelionių organizatorius. O štai vedėjas, kuriam pasisekė mažiau, savo visa kelione už 100 eurų turės pasirūpinti pats.

Improvizacijų meistras A. Bružas pabrėžia, jog nežinomybė sukuria azartą bei jaudulį. „Labai įdomu pamatyti, kiek daug yra įvairių galimybių ir kiek daug gali nuveikti net ir su labai ribotu biudžetu. Tikiuosi, kad ir žiūrovams bus įdomu stebėti ir pajausti tai, ką mes su Leonardu patirsime būdami šiame nuotykyje, ir kaip mes, pakliuvę į įvairias situacijas, sugebėsime surasti sprendimus bei išsisukti“, – kalba aktorius.

Audriaus bičiulis, aktorius L. Pobedonoscevas sako, kad sulaukęs kvietimo tapti tokio šou herojumi, nedvejodamas sutiko. Tai jis padarė dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tai su A. Bružu visada yra smagu. Mūsų tandemas yra patikrintas laiko ir patirčių, kurias atlaikytų ne kiekvienas. Antra, kodinis žodis yra kelionės. Po pandemijos tai yra savotiškas atokvėpis, laisvės gurkšnis. O trečia – tai dėl pačio žaidimo. Šio formato taisyklės labai intriguoja!“ – pasakoja L. Pobedonoscevas.

L. Pobedonoscevas pasakoja esantis „laukinis“ žmogus, kuriam patinka klajoti po naujas kultūras, pažinti žmones, kvailioti, o šis nuotykis, kaip pats sako, jam kvepia laisve. „Tai iššūkis, kuris asocijuojasi su žaidimu, azartu, galimybe lavinti derybų įgūdžius, įeiti į kontaktą ir gal netgi susirasti naujų draugų“, – sako aktorius.

Leo pasakoja, jog keliaudamas su šeima ar draugais jis renkasi ekonomiškas nakvynes, o maitintis mėgsta ten, kur valgo vietiniai ir pripažįsta, jog daugiausiai investuoja į patirtis bei pramogas.

„Susipažinti, paragauti ir išbandyti“, – taip savo tobulą dieną tobuloje kelionėje įsivaizduoja Leonardas.

Žinomas aktorius pripažįsta, jog jį domina ir tai, kas nutiktų tuomet, jei būtent jam atitektų turtuolio dalia. Tačiau kas laukia kiekvieno iš vedėjų, paaiškės tik atvykus į naują šalį ir metus monetą.

Šou kuriamas pagal pasaulyje žinomą kelionių laidos formatą „Oryol i Reshka“, o premjeriniame sezone žiūrovų laukia kelionės po įvairias šalis – nuo Portugalijos iki Sakartvelo. 

Naujas kelionių šou „Metam monetą“ – nuo birželio 5 d., sekmadieniais, per TV3.

Klimato muziejus gerokai skiriasi nuo įprastinio – jis įrengtas jūriniuose konteineriuose. Čia eksponatai neslepiami stiklinėse vitrinose, priešingai – lankytojai čia žais, savo rankomis pajus žemei kylančius pavojus, ieškos gamtai draugiškų sprendimų savo kasdienybėje ir patys sau kurs įtraukiančią mokymosi patirtį.

Klimato muziejaus idėja – suteikti sąlygas jaunajai kartai tapti lyderiais, skatinančiais pozityvius pokyčius klimato kaitos klausimais. „Be visuomenės aktyvaus dalyvavimo, ekologinės etikos skiepijimo šeimoje, mokykloje toli nenueisime. Gamtosauga įmanoma tik tada, kai visuomenė pati, niekieno neįpareigota, daro įtaką valdžiai – tuomet galima laukti rezultatų“, – teigia projektą palaikantis LR prezidentas Valdas Adamkus. 

Muziejus keliaus per šešiolika Lietuvos miestų: Vilnių, Trakus, Kėdainius, Telšius, Gargždus, Uteną, Panevėžį, Šiaulius, Mažeikius, Palangą, Šakius, Marijampolę, Birštoną, Tauragę, Jonavą ir Kauną. 2023-aisiais muziejus tęs savo kelionę Latvijoje. 

Klimato muziejus – galimybė tarpsektoriniam bendradarbiavimui kuriant pozityvų pokytį švietimo sistemoje. Prie muziejaus kūrimo prisidėjo nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai ir verslo atstovai. „Šiuo metu žodžiai „klimato kaita“ ar „klimato krizė“ jau kurį laiką nėra reiškiniai, aktualūs tik labiausiai pažeidžiamai pasaulio daliai – per paskutinius šešis dešimtmečius didelių klimato pokyčių nestigo ir Lietuvoje. Būtent todėl jaučiame pareigą prisidėti prie tvarumo vystymo Lietuvoje tiek nuoseklia savo veikla, tiek prisidedant prie tokių iniciatyvų, kaip keliaujantis klimato muziejus. Prisijungdami prie šio projekto norime dar plačiau paskleisti žinią, kad koks klimatas bus ateityje – priklauso tik nuo mūsų. Norint, kad pokyčiai įvyktų, labai svarbu aktyvus tiek atsakingo ir tvaraus verslo, tiek visuomenės įsitraukimas, o tam būtini informuoti ir neabejingi žmonės. Tikiu, kad šis muziejus ir yra ta platforma, kuri prisidės prie platesnio tvarumo sampratos suvokimo Lietuvoje“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė.