„Prieš valandą savo namuose valydamas vardinį pistoletą mirtinai susižeidė Ukrainos patriotas ir mano draugas Dmytro Tymčiukas“, – parašė A. Heraščenka savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Pasak jo, nelaimės vietoje dirba operatyvinė tyrimų grupė.

Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad teisėsaugos institucijos tiria tris D. Tymčiuko žūties versijas.

„Tai – viena iš trijų: žmogžudystė, savižudybė arba neatsargus elgesys su ginklu“, – nurodė Ukrainos VRM Komunikacijos departamento vadovas Artemas Ševčenka.

Vėliau televizijos „112.Ukraina“ eteryje A. Heraščenka pateikė daugiau įvykio detalių.

„Tymčiuko žmona paskambino greitajai pagalbai ir policijai ir pranešė, kad jos vyras namuose valė vardinį pistoletą. Jį valydamas mirtinai susižalojo. Atvykus greitosios pagalbos brigadai Tymčiukas, deja, jau buvo miręs“, – sakė parlamentaras.

1972 metais gimęs D. Tymčiukas buvo Ukrainos karo ir politikos žurnalistas, populiarus tinklaraštininkas, atsargos papulkininkis. Jis taip pat buvo grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius.

1995 metais D. Tymčiukas baigė Lvovo aukštosios karo ir politikos mokyklos Karo žurnalistikos fakultetą. 1995–1997 metais jis atliko karinę tarnybą oro gynybos pajėgose, 1997–2000 metais dirbo Ukrainos nacionalinės gvardijos štabe.

D. Tymčiukas išgarsėjo nušviesdamas įvykius Kryme ir Rytų Ukrainoje. Po 2014 metų pirmalaikių rinkimų jis pateko į Aukščiausiąją Radą partijos „Liaudies frontas“ sąraše.

Buvęs neparlamentinio Socialistino liaudies fronto vadovas Algirdas Paleckis palieka šią partiją ir teigia Seimo rinkimuose rudenį vienmandatėje Naujosios Vilnios apygardoje dalyvausiantis kaip savarankiškai išsikėlęs kandidatas.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje A.Paleckis teigė paliekąs „Frontą“ dėl išsiskyrusių požiūrių partijos vadovybėje ir dėl partijos vadovybės personalo politikos.

„Partijos vadovybė pervertina mitingų reikšmę ir nepakankamai įvertina rinkiminio parlamentinio kelio svarbą“, - sakė A.Paleckis, tačiau konkretesnių detalių neatskleidė. Jis teigė, jog jau metus laiko nevadovauja „Frontui“, pastaruosius metus buvo šios partijos tarybos narys.

A.Paleckis ketvirtadienį atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus, ar ketina dalyvauti antradienį mirusio paskutinio Lietuvos komunistų partijos vadovo perversmininko Mykolo Burokevičiaus laidotuvėse. Jis taip pat nepanoro atsakyti į klausimą, ar tebesilaiko anksčiau reikštos pozicijos dėl sausio 13-osios įvykių vertinimo.

„Tai ne šios spaudos konferencijos tema“, - kartojo A.Paleckis.

A.Paleckis yra nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, sovietų įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos gyventojams bei už tai, kad įžeidė žmonių, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, atminimą bei jų artimuosius. A. Paleckis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas, kai žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 metų sausio 13 dieną „saviškiai šaudė į savus“.

Paklaustas, kokia darbine veikla pastaruoju metu užsiėmė, A.Paleckis teigė, jog kurį laiką buvo bedarbiu, o pastaruoju metu vertėsi konsultacijomis pagal autorines sutartis viešųjų ryšių srityje.

Savo rinkimų kampaniją A.Paleckis teigė finansuosiantis „draugų ir pažįstamų“ pagalba.

2008 metais įsteigtas Socialistinis liaudies frontas bei jo buvęs vadovas A.Paleckis ne kartą minėti Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pernai paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje VSD įspėjo apie stiprėjančias Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą. Tarp šių įrankių įvardintos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“.

Kaip pavyzdį VSD pateikė tai, jog į Vilniaus tarybą išrinktas „Fronto" narys Rafaelis Muksinovas, kuris yra Rusijos federalinės agentūros „Rossotrudničestvo“ remiamos Tėvynainių tarybos lyderis Lietuvoje.

Volodymyras Parasiukas grūmėsi su policija per protestus Kijeve, o vėliau kovėsi su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje. Dabar jis nori iškeisti kulkas į balsalapius, kandidatuodamas į šalies parlamentą.

27 metų V.Parasiukas – vienas iš daugiau nei keliolikos kovotojų, grįžusių iš fronto ir siekiančių būti išrinktais per šį sekmadienį vyksiantį balsavimą, sakydami, kad negali patikėti politikams ginti šalies interesus.

„Žmonės žūsta ne dėl to, kad priešas stiprus ... o dėl to, kad mūsų valdžia mus išduoda, dėl to, kad ji elgiasi aplaidžiai“, – aiškino V.Parasiukas, tapęs nepriklausomu kandidatu vakariniame Lvovo regione.

„Kandidatuoju į Aukščiausiąją Radą, jog tai pakeisčiau“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

V.Parasiukas pagarsėjo vasarį, kai Kijeve pasakė jausmingą kalbą, kurioje ragino atsistatydinti tuometį prezidentą Viktorą Janukovyčių atsistatydinti. Tas jo raginimas nuskambėjo Kremliaus palaikomo lyderio skubaus pabėgimo į Rusiją išvakarėse.

Vėliau V.Parasiukas tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų savanoriu.

V.Parasiukas sakė, kad dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose paskatino kiti kariai – po to, kai jis buvo sužeistas ir pateko į sukilėlių nelaisvę kario krečiamame Donecko regione.

Per susitikimus su rinkėjais jis prisistato esąs ne kandidatas, o „kovotojas ... – žmogus, išgyvenęs Ilovaisko pragarą“.

Jau šešis mėnesius besitęsiančiame kruviname konflikte rytų Ukrainoje rugpjūtį įvyko svarbus lūžis, kai keli vyriausybės pajėgų daliniai buvo apsupti Ilovaisko mieste – svarbiame geležinkelių susikirtimo mazge Donecko srityje.

Nors buvo susitarta dėl jų atsitraukimo, tas incidentas virto katastrofine mėsmale Ukrainos vyriausybės pajėgoms, o daugelis karių dėl daugiau negu 100 ginklo draugų žūties kaltina blogą vadovavimą.

„Į karą atvedė politikai“

Ta nelaimė padėjo įtikinti Andrijų Teteruką, vieną iš savanorių vadų, netekusių kelių kovotojų tame mūšyje, jog jis turėtų siekti vietos parlamente.

„Būtent politikai atvedė mus į karą“, – sakė buvęs bataliono „Mirotvorec“ („Taikdarys“) vadas A.Teterukas, dabar atstovaujantis premjero Arsenijaus Jaceniuko partiją „Liaudies frontas“.

„Jeigu atėjome į karą dėl politikos, padėtį turime spręsti politika“, – jis sakė AFP savo partijos būstinėje Kijeve.

41 metų A.Teterukas – karjeros kariškis, anksčiau tarnavęs Rusijos pajėgose ir dalyvavęs Jungtinių Tautų (JT) taikdariškose misijose, sakė turintis vilties, kad šis balsavimas atribos Ukrainos politiką nuo Rusijos įtakos.

„Karas baigsis, o jeigu kitą dieną po to tebebus komunistų ir (V.Janukovyčiaus) Regionų partija, kuri stums Rusijos politiką parlamente, tuomet aš iškart grįšiu į frontą“, – pareiškė jis.

A.Teterukas norėtų pirmiausiai inicijuoti reformas, kurios sustiprintų Ukrainos greitojo reagavimo pajėgas iki maždaug 15 tūkst. karių.

„Ukraina turėtų pasiruošti kariniam spaudimui iš Rusijos daug ateinančių metų“, – pažymėjo jis.

Išgarsėję dėl savo vaidmens Ukrainos kariuomenės kampanijoje, savanorių vadai tampa vis populiaresni, nors kai kurių iš jų praeitis tamsi.

Per susitikimą su rinkėjais viename gyvenamajame rajone Kijevo pakraštyje, bataliono „Azov“ vadas Andrijus Bileckis kreipėsi į susirinkusius maždaug 50 pensininkų, vilkėdamas karišką uniformą ir sunkius batus.

„Frontas turi turėti balsą (parlamente)“, – sakė A.Bileckis, kuris vasarį parlamento buvo pripažintas politiniu kaliniu, kai laukė teismo dėl pasikėsinimo nužudyti.

Ultradešiniųjų pažiūrų savanorių batalionas „Azov“, kurio vėliava labai panaši į kai kuriuos nacių simbolius, kovėsi netoli sukilėlių pagrindinės tvirtovės Donecko ir gynė Mariupolio uostamiestį.

„Galime tūkstantį kartų nugalėti fronte, bet pralaimėsime, jeigu būsime išduoti Kijevo kabinetuose“, – sakė 35 metų A.Bileckis, kuris teigia buvęs kalintas dėl neteisingo kaltinimo ir neigia, jog „Azov“ esąs kaip nors susijęs su neonaciais.

„Storašiknius generolus reikia pakeisti frontininkais, kurie sugebės vadovauti reformoms armijoje“, – pabrėžė jis.

Vienas Ukrainos parlamento rinkimų kandidatas, premjero sąjungininkas, liko gyvas per pirmadienio vakarą surengtą pasikėsinimą, per kurį buvo šaudoma ir susprogdinta granata – politiką išgelbėjo neperšaunama liemenė, pranešė jo partija.

Volodymyras Borysenka, priklausantis premjero Arsenijaus Jaceniuko partijai „Liaudies frontas“, dabar gydomas ligoninėje dėl patirto šoko, sukelto pirmojo tokio išpuolio per kampaniją prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, pridūrė pareigūnai.

V.Borysenka buvo užpultas, kai išėjo iš savo namų Boryspilyje – miegamajame sostinės priemiestyje, nurodė partija.

„Pirmiausiai į jį šovė, o tuomet jam po kojų sviedė savadarbę bombą“, – pridūrė „Liaudies frontas“. Milicija nurodė, kad tas sprogmuo buvo granata, tačiau neatskleidė, kiek buvo užpuolikų.

„Neperšaunama liemenė išgelbėjo Volodymyro gyvybę. Jis ją dėvėjo, nes buvo sulaukęs grasinimų telefonu“, – rašė partija.

V.Borysenka siekia būti išrinktas į 450 vietų Aukščiausiąją Radą per pirmuosius parlamento rinkimus Ukrainoje po to, kai vasarį per protestus buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Vladimiras Janukovyčius.