ES, anot jos, tikisi sklandaus bendradarbiavimo užkertant kelią neteisėtai migracijai ir kovojant su nelegaliu žmonių gabenimu. Kad padėtų šaliai valdyti migraciją, ES įsipareigoja išlaikyti atvirus legalius kelius į Europą.

Minėtomis lėšomis bus remiamos ir Libano ginkluotosios bei saugumo pajėgos. „Pirmiausia tai bus sienų valdymo įrangos ir mokymų teikimas“, – sakė M. von der Leyen. Be to, šia pagalba bus stiprinamos sveikatos, švietimo ir socialinė sistemos Libane.

Pirmiausiai Kipro vyriausybė pastaruoju metu nepakeliamu vadino augantį Sirijos pabėgėlių iš Libano skaičių ir ragino ES imtis veiksmų. N. Christodoulidiso duomenimis, praėjusiais mėnesiais beveik kasdien sirai laiveliais iš už 160 km esančio Libano atplaukdavo į Kiprą. Nuo metų pradžios jau suskaičiuota apie 4 tūkst. migrantų – pirmąjį praėjusių metų ketvirtį jų buvo tik 78.

Imant absoliučius skaičius, tai gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje – čia pabėgėliai laiveliais atvyksta iš tokių šalių, kaip Tunisas, Libija, Egiptas, Marokas ar Turkija. Tačiau matuojant pagal gyventojų skaičių, daugiausiai prieglobsčio prašymų ES pateikiama Kipre.

Krizės alinamam Libanui ES finansinė injekcija tikrai pravers. Šalis išgyvena didžiausią ekonominę krizę istorijoje, kuri siejama su dešimtmečius politikoje ir ekonomikoje klestėjusia korupcija.

Šią savaitę abi pusės surengė išpuolių: „Hezbollah“ suintensyvino Izraelio karinių bazių apšaudymą raketomis, o Izraelis pareiškė, kad jo pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane.

Kilęs smurtas pakurstė nuogąstavimus dėl plataus masto konflikto tarp Izraelio ir „Hezbollah“, praėjusį kartą kariavusių 2006 metais.

„Naktį teroristai paleido prieštankinių raketų į Har Dovo rajoną Izraelio šiaurėje“, – pranešė Izraelio kariuomenė, turėdama omenyje ginčijamą Šebos ūkių pasienio rajoną.

„Dėl to buvo sužeistas infrastruktūros darbus atliekantis Izraelio civilis; jis vėliau buvo pripažintas mirusiu“, – pridūrė kariuomenė.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad nukentėjusysis buvo arabų kilmės sunkvežimio vairuotojas iš Izraelio. Policija naujienų agentūrai AFP sakė, kad palaikų neidentifikavo, tačiau teigė, kad tai vienintelis lavonas, rastas po smūgio sunkvežimiui.

„Hezbollah“ teigė naktį Kfaršubos kalvose sunaikinusi dvi Izraelio transporto priemones per „sudėtingą pasalą“, surengtą prieš konvojų naudojant raketas ir artileriją.

Izraelio kariuomenė šio teiginio tiesiogiai nekomentavo.

Teigiama, kad Izraelio naikintuvai smogė „Hezbollah“ taikiniams Šebos kaimo apylinkėse Pietų Libane, įskaitant ginklų sandėlį ir paleidimo įrenginį, o kariai „šaudė, kad pašalintų grėsmę rajone“.

Naikintuvai taip pat esą „smogė „Hezbollah“ operatyvinei infrastruktūrai Kfaršubos vietovėje ir kariniam kompleksui Ain al Tineho rajone Libano pietuose“.

Oficialioji Libano nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad į Šebos kaimą, Kfaršubą ir Heltą pataikė „daugiau kaip 150 Izraelio sviedinių“ ir kad jie apgadino namų.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Izraelio kariai ir Irano remiamos „Hezbollah“ kovotojai beveik kasdien pasienyje apšaudo vieni kitus.

Nuo spalio 8 dienos Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių. Tarp žuvusiųjų yra 252 „Hezbollah“ kovotojai ir dešimtys civilių, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Izraelis teigia, kad jo teritorijoje, Libano pasienyje, žuvo 11 karių ir devyni civiliai.

Dešimtys tūkstančių žmonių jau buvo priversti palikti savo namus abiejose sienos pusėse.

„Prie sienos dislokuota daug pajėgų, o IDF (kariuomenė) šiuo metu vykdo puolamuosius veiksmus visame Pietų Libane“, – sakė J. Gallantas vaizdo pareiškime.

Jis taip pat teigė, kad per kelis mėnesius „pusė „Hezbollah“ vadų Pietų Libane buvo likviduoti“.

Irano remiamas Libano judėjimas „Hezbollah“ anksčiau pranešė, kad trečiadienį paleido raketų per sieną po to, kai per Izraeliui priskiriamą smūgį žuvo du civiliai.

Grupuotė ir anksčiau – vėlai antradienį – paleido raketų į Šiaurės Izraelį, atsakydama į civilių žūtis.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Izraelio kariai ir Irano remiamos „Hezbollah“ kovotojai beveik kasdien pasienyje apšaudo vieni kitus.

Nuo spalio 7 dienos Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių, daugiausia „Hezbollah“ kovotojų. Tarp žuvusiųjų taip pat yra 72 civiliai, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Izraelis teigia, kad jo teritorijoje, Libano pasienyje, žuvo 11 karių ir aštuoni civiliai.

„Reaguodama“ į civilių žūtis, ši grupuotė vėlai antradienį jau buvo paleidusi raketų į Šiaurės Izraelį.

Nuo tada, kai beprecedentis „Hezbollah“ sąjungininko „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 d. sukėlė karą Gazos Ruože, „Hezbollah“ ir Izraelio kariuomenė praktiškai kasdien apsikeičia ugnimi.

Pastarosiomis dienomis „Hezbollah“ suintensyvino raketų atakas prieš Izraelio karines bazes.

„Hezbollah“ smogikai į pasienio kaimą Šiaurės Izraelyje paleido „dešimtis „Katiuša“ raketų“, o tai yra „atsako į priešo Izraelio atakas prieš civilių namus dalis“, pranešime pareiškė grupuotė.

Antradienį gelbėtojų komandos pranešė, kad per Izraelio smūgį į namą pietiniame Hanino kaime žuvo į šeštą dešimtį įkopusi moteris ir mergaitė iš tos pačios šeimos.

Naujienų agentūra AFP skaičiuoja, kad nuo spalio 7 d. Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių. Nors tai daugiausiai „Hezbollah“ smogikai, į šį skaičių taip pat įtraukti 72 civiliai.

Izraelis teigia, kad jo pusėje žuvo 11 karių ir aštuoni civiliai.

Susitikimui rengiamasi Libaną ištikus giliai ekonominei ir politinei krizei, kurią dar labiau paaštrino Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės ir kaimyninio Izraelio apsikeitimai ugnimi.

Remiantis jos pranešimu, incidentas įvyko netoli Beit Hilelio miesto, jis tiriamas.

Pasak Izraelio naujienų portalo „Haaretz“, per šį incidentą sužeisti trys žmonės.

Atsakomybę už dronų ataką prisiėmė Libano grupuotė „Hezbollah“.

„Hezbollah“ kovotojai dviem etapais surengė „oro ataką su savižudžiais bepiločiais [...] ir smogė „Geležinio kupolo“ platformoms bei jų įgulai“, sakoma grupuotės pareiškime, kuriame minimos Izraelio oro gynybos sistemos.

Incidento metu nebuvo girdėti oro pavojaus sirenų.

Naujausia ataka iš už šiaurinės sienos įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį, panaudodamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Izraeliui ir jo sąjungininkams pavyko perimti didžiąją dalį dronų ir raketų.

„Izraelio smūgis buvo nukreiptas į vietovę (...) netoli Baalbeko, o jo taikinys – „Hezbollah“ priklausantis dviejų aukštų pastatas“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis grupuotėje ir pridūrė, kad aukų nebuvo.

Libano Nacionalinė naujienų agentūra taip pat pranešė, kad „priešo oro smūgis buvo nukreiptas į pastatą“ Nabi Šito kaime ir jį sugriovė.

Anksčiau sekmadienį „Hezbollah“ pareiškė, kad raketomis du kartus apšaudė Izraelio pozicijas aneksuotose Golano aukštumose po to, kai prisijungė prie beprecedentės Irano dronų ir raketų atakos prieš Izraelį.

Irano ataka buvo atsakas į balandžio 1 dieną surengtą, kaip numanoma Izraelio, smūgį, kurio metu buvo sulygintas su žeme Irano diplomatinis pastatas Damaske ir žuvo septyni elitinės Revoliucinės gvardijos nariai, įskaitant du generolus.

Nuo spalio 7 dienos, kai islamistų judėjimas „Hamas“ surengė precedento neturintį pietų Izraelio puolimą ir taip sukėlė karą Gazos Ruože, Irano remiama libaniečių grupuotė „Hezbollah“ beveik kasdien apšaudo žydų valstybės kariuomenę.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, nuo spalio mėnesio, kai prasidėjo karas Gazos Ruože, per žydų valstybės ir „Hezbollah“ apsikeitimus ugnimi Libane žuvo mažiausiai 363 žmonės, dauguma jų – kovotojai, bet mažiausiai 70 buvo civiliai.

Žydų valstybės kariuomenės teigimu, per šiuos apsikeitimus ugnimi Izraelyje žuvo mažiausiai 10 karių ir aštuoni civiliai.

Dėl karo veiksmų iš pažeidžiamų teritorijų traukiasi gyventojai.

Nuo spalio 7 dienos, kai islamistų grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį, „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi su žydų valstybe.

Pastaruoju metu Izraelis suintensyvino išpuolius Libano teritorijoje, taip pat ir prieš „Hezbollah“ vadus.

Žydų valstybė taip pat sustiprino smūgius prieš „Hezbollah“ ir kitus su Iranu susijusius taikinius Sirijoje. Be to, praėjusią savaitę Izraelis sudavė oro smūgį Irano ambasados konsuliniam skyriui Sirijos sostinėje, o analitikai baiminasi, kad šis smūgis gali lemti peraugimą į platesnio masto karą.

Sekmadienį Izraelio kariuomenė paskelbė, kad baigtas tolesnis Šiaurės vadavietės pasirengimo karui Libano fronte etapas.

Kariuomenės išplatintame pareiškime teigiama, kad vadai „dabar yra pasirengę per kelias valandas pašaukti ir aprūpinti visus reikalingus karius [...] į fronto liniją gynybinėms ir puolamosioms misijoms“.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai smogė „Hezbollah“ elitinėms „Radwan“ pajėgoms Chijame, už kelių kilometrų į šiaurę nuo Izraelio okupuotų Golano aukštumų. Pranešime priduriama, kad smūgiai taip pat buvo suduoti netoli Touro, į šiaurės rytus nuo pakrantės Tyro miesto, esančiai vadavietei.

Kiek anksčiau Izraelis nurodė, kad kad atsakydamas į raketas, paleistas į Golano aukštumas, smogė taikiniams Kaukabanoje, netoli Chijamo, ir Meis Džabalo pietų Libane.

Tel Avivo universiteto politikos mokslų profesorius Emmanuelis Navonas (Emaniuelis Navonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad karo šiaurinėje dalyje vargu ar pavyks išvengti.

Bet Izraelio saugumo ekspertas Omeras Dostri (Omeras Dostris) nurodė, kad konfliktas sausumoje greičiausiai neprasidės, kol nepasibaigs kovos palestiniečių anklave.

„Hezbollah“ ir Izraelis pastarąjį kartą kariavo 2006 metais.

Penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) sakė, kad Irano remiama grupuotė dar nepanaudojo savo pagrindinių ginklų, ir pridūrė, kad apsikeitimas ugnimi su Izraeliu baigsis, kai Gazos Ruože pasibaigs karas.

Sekmadienį „Hezbollah“ artimas šaltinis AFP korespondentui rytiniame Libano Baalbeko regione teigė, kad kiti smūgiai buvo nukreipti į Džantą ir Sifrį Bekos slėnyje, maždaug už 80 km nuo artimiausios Izraelio sienos.

Izraelio kariuomenė socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad po to, kai buvo numuštas pajėgų dronas, naikintuvai smogė kariniam kompleksui ir trims kitiems „Hezbollah“ oro gynybos tinklui priklausantiems objektams regione.

Irano lyderis pažadėjo atkeršyti už praėjusios savaitės smūgį ambasadai Sirijoje, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai.

Sekmadienį Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) pareiškė, kad kariuomenė baigė visus parengiamuosius darbus, kad galėtų veiksmingiau reaguoti į bet kokius Irano veiksmus. 

„Trys civiliai Hassanas Husseinas (Hasanas Huseinas), jo žmona Ruwaida Mustafa (Ruvaida Mustafa) ir jų 25 metų sūnus Ali Husseinas (Ali Huseinas) žuvo per priešo išpuolį prieš trijų aukštų namą Huloje“, – nurodė agentūra ir pridūrė, kad vyksta gelbėjimo darbai.

„Izraelis imsis karinių veiksmų, kad susigrąžintų evakuotus piliečius“ į savo šiaurinę pasienio teritoriją, jei nebus pasiektas diplomatinis sprendimas smurtui nutraukti, I. Katzas sakė savo kolegai iš Prancūzijos Stephane'ui Sejourne (Stefanui Sežurnė), rašoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Spalio 7-osios islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliams prieš žydų valstybę išprovokavus karą Gazos Ruože, Izraelio ir Libano pasienyje beveik kasdien vyksta Irano remiamų „Hezbollah“ kovotojų ir Izraelio pajėgų susišaudymai.

Įtampa pasienyje padidėjo po to, kai anksčiau šį mėnesį Beiruto priemiestyje buvo nužudytas „Hamas“ lyderio pavaduotojas Salehas al Arouri (Salehas Aruris). Smūgis prieš jį priskiriamas Izraeliui.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, nuo spalio 7-osios per smurtą pasienyje žuvo 190 žmonių, įskaitant daugiau kaip 140 „Hezbollah“ kovotojų ir daugiau kaip 20 civilių, įskaitant tris žurnalistus.

Izraelio valdžios duomenimis, šalies šiaurėje žuvo mažiausiai devyni kariai ir keturi civiliai.

2006 metais Izraelis ir „Hezbollah“ buvo įsitraukę į mėnesį trukusį karą.