Laisvės partija pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

E. Gentvilo teigimu, „laisviečiai“ sprendimą dėl GPM dalies pasiūlė dėl to, kad neturi daug atstovų savivaldoje.

„Laisviečių“ pasiūlymą vertiname kaip įžūlų. Taip, savivaldoje jų neliko, tiesą sakant, matėme jų net ir cinišką pasakymą: „Mes merų neturime, todėl tegu savivaldybės susimoka“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.

„Politikai šituo laikotarpiu turėtų ieškoti telkimo, „laisviečiai“ to telkimo nedemonstruoja“, – pridūrė jis.

Pasak politiko, Liberalų sąjūdžiui „nėra priimtinas toks savivaldybių nuskriaudimas, bet dėl kompromiso reikia kalbėtis“.

Jis nurodė, kad Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį vakare tarsis dėl partijos pozicijos, kokiomis priemonėmis padidinti finansavimą gynybai.

„Mes norime ne tik partijos valdybos, bet ir partijos tarybos poziciją suformuoti“, – teigė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio atstovai yra merai devyniose iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Apie iniciatyvą „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Laisviečiai“ teigia, kad savo pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.

Mes norime ne tik partijos valdybos, bet ir partijos tarybos poziciją suformuoti.

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pastebėjimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis politikas profesionaliai vadovauja komitetui, todėl būtų pajėgus užimti ministro pareigas.

„Šis žmogus ne tik išmano gynybos lauką, bet ir turi puikius komunikavimo įgūdžius: bendrauja, telkia, ieško paramos tarp kolegų Seime“, – pranešime spaudai cituojamas E. Gentvilas.

Apie tai, kad vienas realiausių kandidatų šiam postui užimti yra L. Kasčiūnas, pirmadienį, susitikusi su prezidentu Gitanu Nausėda, tvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, gana logiškas sprendimas šioje situacijoje būtų dabartinio ministro ir NSGK pirmininko pareigų mainai.

„Komiteto pirmininkas yra vienas iš natūraliausių kandidatų pakeisti ministrą, kaip ir ministras yra vienas iš natūraliausių kandidatų pakeisti komiteto pirmininką tiesiog dėl žinojimo, patirties, buvimo toje srityje. Taip, apie tokį variantą aš su ministru kalbėjau“, – sakė ji.

Pasak ministrės pirmininkė, su šalies vadovu buvo aptartos ir kitos galimos kandidatūros, tačiau ministrė pirmininkė oficialiai jų dar neteikė. I. Šimonytė teigė per šią savaitę ketinanti pateikti prezidentui kandidatą į krašto apsaugos ministro postą.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, jog premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą atsistatydinti.

„Pati sesijos darbotvarkė, turinys nebuvo derintas su manim kaip su frakcijos vadovu. Ir darbotvarkė buvo patvirtinta labai anksti – sausio 31 ryte, nedalyvaujant Seimo pirmininkei ir iš esmės liberalams nežinant apie darbotvarkę“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Politikas atkreipė dėmesį, kad parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nedalyvavo Seimo valdybos posėdyje, kuriame buvo tvirtinama neeilinės sesijos darbotvarkė, nes tuo metu su darbo vizitu buvo išvykusi į Ameriką.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas taip pat kėlė klausimą, kodėl neeilinės sesijos posėdžiai truks tik po dvi valandas ir ar į jos darbotvarkę tikrai buvo įtraukti visi aktualiausi klausimai.

„Vienas mūsų kolega siunčia klausimus Jurgiui Razmai, o jis sako: viskas, jau darbotvarkė patvirtinta, pavėlavote, kolega. Tai gal buvo galima kreiptis į mus ir paklausti, kokie klausimai turėtų būti darbotvarkėje“, – sakė politikas.

E. Gentvilas įsitikinęs, kad neeilinės sesijos darbotvarkė turėjo būti aptarta koalicinėje taryboje.

Nedarau tragedijos, bet, manau, kad tai nėra optimalus veikimas.

„Turėjo būti diskusija ir koalicija turėjo pasitarti, ką traukiame ir ko netraukiame. (...) Nedarau tragedijos, bet, manau, kad tai nėra optimalus veikimas“, – pabrėžė jis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas taip pat stebisi, kodėl neeilinės sesijos darbotvarkę buvo suskubta patvirtinti iki jos likus 12 dienų.

„Visas paradoksas, kad vasario 12–15 d. vyksiančios sesijos darbotvarkė patvirtinta sausio 31 d., likus 12 dienų. Ką, laiko trūko? Aš esu tikras, kad kaip pasiderinome dėl aktyvumo, taip galėjome pasiderinti ir dėl darbotvarkės“, – pabrėžė jis.

V. Mitalas teigia, kad „laisviečiai“ darbotvarkę susiderino

Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas tikino, kad E. Gentvilo reiškiamas pasipiktinimas nėra pagrįstas.

„Be abejo, kad iniciatyva yra premjerės sušaukti šią Seimo sesiją, bet šiuo atveju nemanau, kad Eugenijus Gentvilas turi pagrindo purkštauti“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Pasak jo, su „laisviečiais“ neeilinės Seimo sesijos darbotvarkė buvo suderinta.

„Aš jaučiuosi susiderinęs tuos klausimus, kurie mums svarbūs. Pasitarėme dėl darbotvarkės ir įtraukėme dar vieną gyventojų mokesčio pakeitimą – Kasparo Adomaičio ir kolegų registruotą projektą dėl to, kad kelionė iš darbo ar į darbą automobiliu galėtų būti apmokama darbdavio“, – patikino Laisvės frakcijos seniūnas.

Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis.

Pagrindinis neeilinės sesijos pretekstas yra sausio mėnesį Vilniuje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Neeilinės sesijos metu taip pat siūloma nutarti dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės naikinimo.

Neeilinė sesija gali būti šaukiama ne mažiau kaip trečdalio parlamentarų siūlymu – t. y., iniciatyvą turi palaikyti bent 47 Seimo nariai.

„Lietuvos gynybą ateinančiais metais reikėtų finansuoti pagal diversifikuotą taupymo, investavimo, paramos ir mokesčių surinkimo modelį“, – teigiama penktadienį išplatintame Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime.

Jame pabrėžiama, kad gynyba ir toliau turėtų būti finansuojama iš mokesčių, tačiau nedidinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Projektinis lėšų trūkumas pagal Lietuvos gynybos finansavimo prioritetus iki 2030 metų sudaro 4 mlrd. eurų – tai yra tiek, kiek siekia dvejų metų valstybės asignavimai gynybai. Trūkstamos lėšos ateis ir iš mokesčių, bet ne tik: mes siūlome paskatinti skolinimąsi iš gyventojų parduodant valstybės taupymo lakštus, kurti iš įvairių paramos šaltinių kaupiamą valstybės gynybos fondą, pritraukti fizinius ir juridinius asmenis į gynybos pramonės kapitalą“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Pranešime teigiama, kad šiuo metu indėliais gyventojai laiko apie 21 mlrd. eurų, o įmonės turi sukaupusios apie 8 mlrd. eurų apyvartinių lėšų. Liberalų teigimu, dalį šių išteklių Vyriausybė galėtų pasiskolinti išskirtinai gynybai finansuoti.

„Vien pernai gyventojai įsigijo valstybės obligacijų už 185,6 mln. eurų, ir tai vyko be jokios reklamos. Plačiai paviešinus tokią investavimo priemonę ir gyventojams ja pasinaudojus kaip indėlių laikymo bankuose alternatyva, būtų užtikrintas gana tvarus pasiruošimo gintis nuo Rusijos šaltinis“, – tvirtino E. Gentvilas.

Kita siūloma priemonė – įkurti valstybės gynybos fondą, į kurį galėtų suplaukti gyventojų labdara, valstybės įmonių pelno dalis, taip pat dalis pačių žmonių perskirstomo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Dar vienas liberalų siūlomas būdas – pritraukti verslus ir gyventojus investuoti į šiuo metu plėtojamą gynybos pramonę.

Frakcijos seniūno įsitikinimu, anksčiau išsakytas siūlymas finansuoti gynybą pakeliant PVM tarifą 1–2 procentiniais punktais arba įvedant naują gynybos mokestį būtų netvarus.

„Pastaraisiais mėnesiais PVM surinkimas mažėja. Vadinasi, pakeldami tarifą gynybos tikslu rizikuotume nesurinkti dar daugiau PVM“, – teigė parlamentaras.

Anot Lietuvos banko, mokesčių nesurinkimo rizika šiais metais padidėjusi, o nesurinktas PVM valstybei atneša apie 800 mln. eurų nuostolį per metus.

Liberalų sąjūdis taip pat pabrėžė, kad krašto apsaugos finansavimo programa pirmiausia turi remtis visų politinių partijų susitarimo pagrindu.

Diskusija dėl papildomų šaltinių gynybai atsinaujino blogėjant saugumo situacijai regione.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį Vyriausybėje šaukia parlamentinių partijų lyderių, atsakingų Seimo komitetų vadovų, krašto apsaugos bei finansų ministrų, Prezidentūros, Trišalei tarybai priklausančių profesinių sąjungų, verslo konfederacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvaraus didesnio krašto apsaugos finansavimo artimiausiais metais.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų siekti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

„Seimo narių iniciatyvą vertinu kaip siekį papolitikuoti iš esamos situacijos ir pašokti ant inkvizicijos laužo, daug tokių teisuolių atsiradę pas mus, tai tegul šoka“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Politiko teigimu, šios iniciatyvos įgyvendinimas nekenks partijos įvaizdžiui. Jo nuomone, sunkesnė situacija šiuo atveju būtų Liberalų sąjūdžiui.

„Darbo partija vis tiek jau seniai yra teisti didžiosios visuomenės dalies akyse. Liberalams gal šiek tiek sunkiau ir skausmingiau tas dalykas, mums tai neturės įtakos jokios“, – sakė politikas.

Darbo partija vis tiek jau seniai yra teisti didžiosios visuomenės dalies akyse.

Savo ruožtu, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad partijos įvaizdžiui labiau pakenkė 2016 metų įvykiai. Liberalo teigimu, iniciatyvos įgyvendinimas neturėtų įtakos jų partijai ar rinkėjams.

„Kažkoks įrašas nežinau, ar begalėtų ką nors pakeisti, jeigu jį reiktų įrašyti. Visa Lietuva šneka dabar apie tai, kad liberalams kliuvo tokia lemtis. Mes tiek tų reputacinių smūgių turėjome, atlaikėme ir mes, ir mūsų rinkėjai“, – dėstė E. Gentvilas.

Liberalas tikina, kad partijos situacija dar gali keistis dėl teikiamo skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui

„Jeigu tektų rašyti, tai ką darysi. Kadangi mes teikėme skundą kasaciniam teismui, jis gali panaikinti šį teistumą, gali taip atsitikti. Kalbėti apie tai, kad mums teks nurodyti, dar gali būti per anksti“, – pabrėžė jis.

Valdančiajai koalicijai priklausantis politikas pritaria A. Mazuronio nuomonei, kad pasiūlymas yra logiškas.

„Pirmas įspūdis man nekelia alergijos, aš suprantu tą teisinę logiką ir ji yra logiška“, – sakė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad Seime – siūlymas teistoms politinėms jėgoms Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje rinkėjams pateikti informaciją apie padarytus nusikaltimus. Tokią prievolę numatančias Rinkimų kodekso pataisas šią savaitę registravo grupė Seimo opozicijos narių.

Šiuo metu kandidatai VRK anketose privalo pateikti informaciją apie savo teistumą. Siūloma, kad rinkimuose dalyvaujantys politikai privalėtų nurodyti ir jį iškėlusios partijos padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat būtų privalu nurodyti, ar dėl panašių nusikaltimų yra teistos ir politinės jėgos, kurioms kandidatas kada nors priklausė.

Be oficialiųjų anketų, informacija apie politinės jėgos nusikaltimus būtų nurodoma VRK leidžiamuose kandidatų ir partijų, jų rinkiminių sąrašų plakatuose. Tuo metu nenurodžius informacijos apie padarytas nusikalstamas veikas, būtų laikoma, kad kandidatas ar partija šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą.

Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Seimo pirmininkę gruodį palankiai vertino 29,3 proc. apklaustų gyventojų, 45,1 proc. apie ją buvo neigiamos nuomonės. Lapkritį politikė buvo sulaukusi 36 proc. palankių ir 37,6 proc. nepalankių atsiliepimų. Populiariausių politikų reitinge ji smuko iš ketvirtos į septintą vietą.

Per mėnesį sumenko ir Liberalų sąjūdžio reitingas – penktoje reitingų lentelės vietoje esančią partiją gruodį palaikė 3,6 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių buvo 5,7 procento.

„Čmilytės pokytis – beveik 7 proc. punktai. Tai yra labai daug, čia akivaizdžiai susieta su Masiulio byla“, – BNS teigė  „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Tai yra labai daug, čia akivaizdžiai susieta su Masiulio byla.

Tuo metu politinės korupcijos byloje nuteistos Darbo partijos reitingai ūgtelėjo – nuo 2,8 proc. lapkritį iki 3,6 proc. gruodį. Ji rikiuojasi šeštoje reitingų lentelės vietoje.

Taip pat didesnio palaikymo sulaukė ir jos lyderis Andrius Mazuronis – gruodį jį palankiai vertino 35,9 proc. apklaustų gyventojų, 25,7 proc. apie jį buvo neigiamos nuomonės. Jis užima penktą populiariausių politikų reitingo vietą. Lapkritį parlamentaras buvo sulaukęs 32 proc. palankių ir 23,4 proc. nepalankių atsiliepimų.

„Matyt, kad žmonės jų nenuteisė. A. Mazuronio partija dėžutėmis nenešiojo pinigų. Kitaip tariant, galbūt žmonės nesuprato, už ką tas Gapšys į kalėjimą sodinamas“, – sakė V. Gaidys.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio pabaigoje „MG grupės“ byloje už grotų pasiuntė buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, „darbietį“ parlamentarą Vytautą Gapšį. Eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.

Liberalų sąjūdžiui skirta beveik 377 tūkst. eurų bauda. „MG grupei“ ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Reitingų lyderiai – socialdemokratai

Nepaisant teisėsaugos įtarimų Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, reitingų viršūnėje ir toliau laikosi Lietuvos socialdemokratų partija.

Jeigu kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už juos balsuotų 19,9 proc. apklaustųjų, lapkritį šią partiją palankiai vertino 20,3 proc. respondentų.

Vis dėlto, pasak V. Gaidžio, didžioji apklausos dalis buvo atlikta dar prieš paskelbiant įtarimus politikui, tad jų įtaka reitingui nėra visiškai atspindėta.

Sulaukęs įtarimų dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo naudojant tarybos nario veiklai skirtas lėšas M. Sinkevičius sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje.

Antroje sąrašo pozicijoje rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Juos palaikytų 7,7 proc. rinkėjų – šiek tiek mažiau nei lapkritį (8 proc.).

Trečioje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,6 proc. rėmėjų (lapkritį – 7,7 proc.), ketvirtoje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už ją balsuotų 7,5 proc. apklaustųjų (lapkritį – 6,7 proc.).

Lietuvos regionų partija sulauktų 3,1 proc. (2,3 proc.), Laisvės partija – 2,8 proc. (1,9 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 2,2 proc. (2,4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1,2 proc. (1,3 proc.) palaikymo.

10,6 proc. apklaustųjų teigė, jog nebalsuotų rinkimuose, o 28,7 proc. nežinojo, ką rinktųsi. Prieš mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 10,9 ir 25,9 procento.

G. Nausėda ir toliau lyderiauja

Visuomenė ir toliau palankiausiai iš politikų vertina prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovą gruodį palankiai vertino 68,3 proc. apklaustų gyventojų, 13,5 proc. apie jį buvo neigiamos nuomonės. Lapkritį valstybės vadovo reitingai buvo kiek mažesni – palankiai jį vertino 64,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 16,4 procento.

Antra tarp populiariausių šalies politikų – opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai įvertino 51,1 proc., nepalankiai – 25,6 proc. apklausos dalyvių. Prieš mėnesį situacija buvo panaši – 51,9 proc. ir 23,2 procento.

Trečias pagal populiarumą lieka krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Teigiamai jį įvertino 46,8 proc. apklausos dalyvių, neigiamai – 24,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 43,9 proc. ir 25,7 proc.).

Ketvirtą vietą užimantis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis sulaukė 38,7 proc. palankių ir 35,6 proc. nepalankių vertinimų (33,5 proc. ir 39,5 proc.). Penktą vietą užima anksčiau minėtas A. Mazuronis.

Šeštoje vietoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis – Ramūnas Karbauskis. Gruodį jį teigiamai vertino 33,2 proc., neigiamai – 40,6 proc. apklaustųjų (29,8 proc. ir 41,4 proc.). Po jo rikiuosi taip pat anksčiau minėta V. Čmilytė-Nielsen.

Toliau sąraše eina Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus su 29,3 proc. palankių bei 26,4 proc. nepalankių vertinimų (25,8 proc. ir 24,1 proc.) ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis su 29,2 proc. palankių bei 37,9 proc. nepalankių vertinimų (27,9 proc. ir 37,3 proc.).

Populiariausiųjų dešimtuką užbaigia Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas. Jį teigiamai vertina 26,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 24,8 proc. (22,8 proc. ir 23,3 proc.).

Daugiausiai neigiamų vertinimų (68,1 proc.) gruodį sulaukė užsienio reikalų ministras, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, lapkritį tokių buvo 67,7 procento.

Tarp nepopuliariausių politikų taip pat yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) su 61,3 proc. neigiamų vertinimų (lapkritį – 58,3 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė su 60,9 proc. neigiamų vertinimų (59,3 proc.) ir premjerė Ingrida Šimonytė su 60,8 proc. neigiamų vertinimų (59,2 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 22–gruodžio 2 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

Pasak Seimo pirmininkės, tokį visuomenės vertinimą leido prognozuoti neigiamas pastarųjų savaičių politinis kontekstas.

„(Reitingai – BNS) niekuo kažkaip ypatingai nenustebino, galima buvo prognozuoti. Kontekstas pora savaičių yra pakankamai neigiamas, bet Liberalų sąjūdis yra praėjęs ir kur kas sudėtingesnius išbandymus“, – žurnalistams prieš šeštadienį Vilniuje vykstantį Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Po nedidelių pabangavimų paprastai viskas grįžta į savo vietas“, – pridūrė ji.

Tuo metu lapkritį koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje taip pat nuteistos Darbo partijos bei jos lyderio Andriaus Mazuronio ūgtelėjusi reitingą, pasak V. Čmilytės-Nielsen, galėjo lemti „šiek tiek kitokia rinkėjų bazė“.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Lietuvos apeliacinio teismo kaltu politinės korupcijos byloje pripažintam Liberalų sąjūdžiui skirtą 376,6 tūkst. eurų baudą partija galės sumokėti iš valstybės dotacijų – politikė patikino, jog dėl to jau gautas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išaiškinimas.

„(Baudą – BNS) išmokėsime iš partijos išlaidų“, – teigė Seimo pirmininkė.

Šeštadienį Vilniuje Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje planuojama aptarti politinę situaciją, pasirengimą kitąmet vyksiantiems rinkimams, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo partija pripažinta kalta politinės korupcijos byloje.

Lapkričio pabaigoje Liberalų sąjūdžio lyderė pranešė nekandidatuosianti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose, partija savo kandidato šiuose rinkimuose nutarė išvis nekelti, prioritetą žada teikti Seimo rinkimams.

Šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje nuteisus visus kaltinamuosius, smuko Liberalų sąjūdžio ir jo vadovės V. Čmilytės-Nielsen reitingai.

Seimo pirmininkę gruodį palankiai vertino 29,3 proc. apklaustų gyventojų, 45,1 proc. apie ją buvo neigiamos nuomonės. Tuo metu lapkritį politikė buvo sulaukusi 36 proc. palankių ir 37,6 proc. nepalankių atsiliepimų. Populiariausių politikų reitinge ji smuko iš ketvirtos į septintą vietą.

Per mėnesį sumenko ir Liberalų sąjūdžio reitingas – penktoje reitingų lentelės vietoje esančią partiją gruodį palaikė 3,6 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių buvo 5,7 procento.

Liberalų sąjūdis Seime turi 13 atstovų.

„Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Manyčiau, kad partija, juo labiau partija, esanti vadžioje, pretenduojanti gerai pasirodyti kituose rinkimuose, neturi savo kandidato, sakant, kad šitie rinkimai prezidento mažiau įdomūs. Manau, kad bus labai įdomūs, labai spalvingi, turime daug stiprių kandidatų. Tai nedalyvauti politinei partijai manau nėra teisingas žingsnis“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkei, Seimo vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen apsisprendus nekandidatuoti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose, partija kandidato juose planuoja neturėti. Apie savo sprendimą V. Čmilytė-Nielsen antradienio vakarą pranešė Liberalų sąjūdžio valdybai.

Liberalų sąjūdžio valdyba vienbalsiai apsisprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose ir visą dėmesį skirti Seimo bei Europos Parlamento rinkimams. V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad jai „logiška būtų“ vesti partiją Seimo rinkimuose ir pakartojo į Europos Parlamentą nekandidatuosianti.

Liberalų sąjūdis taip pat kol kas neplanuoja remti ir kitų partijų kandidatų prezidento rinkimuose. Gautinį sprendimą dėl partijos dalyvavimo prezidento rinkimuose gruodžio 9 dieną priims Liberalų sąjūdžio taryba.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose žada paskelbti gruodžio 7 dieną.

Šią savaitę advokatas Ignas Vėgėlė pranešė dalyvausiantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius.

Premjerę Ingridą Šimonytę yra iškėlusi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

S. Skvernelis: prie „Vardan Lietuvos“ prisijungusi S. Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“

Praėjusią savaitę Laisvės partiją palikusi ir prie Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Silva Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“, sako S. Skvernelis. Pasak partijos pirmininko, S. Lengvinienė prisijungė prie demokratų, nes „laisviečiai“ parlamente rūpinosi tik trijų klausimų – partnerystės, narkotikų dekriminalizavimo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo – įgyvendinimu.

„Būnant Laisvės partijoje žmogus jautėsi labai nekomfortabiliai, kadangi partija be savo tų trijų klausimų daugiau nieko nemato – nemato, kad be Vilniaus yra kita Lietuva“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Silva Lengvinienė yra regiono politikė, turi ilgametę savivaldybės tarybos nario patirtį, dirbusi daugybėje ir savivaldybės tarybos valdymo organų, mokytoja, pedagogė ir mato daugiau tų trijų klausimų – kaip įteisinti vienalytes santuokas, dekriminalizuoti narkotikus arba ratifikuoti Stambulo konvenciją“, – aiškino jis.

Visgi, palikdama Laisvės partiją, S. Lengvinienė nurodė, kad jos politinės pažiūros – liberalios. Klausiamas, ar demokratai mėgins kaip nors perkalbėti frakcijos kolegę, S. Skvernelis patikino, kad to nebus.

„(„Vardan Lietuvos“ – ELTA) ne tokia diktatūrinė politinė organizacija, kad turėtume žmonėms laužyti rankas“, – kalbėjo jis.

„Galima pasišaipyti – kaip mūsų kai kuriuos kolegas Liberalų sąjūdis vadina „agroliberalais“, tai, matyt, Silva Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“, – kalbėjo Seimo narys.

S. Lengvinienė pažymėjo, kad su Demokratų sąjunga dalyvaus ir kitų metų Seimo rinkimuose.

Po S. Lengvinienės sprendimo Laisvės frakcijoje liko 10 narių, o valdančiojoje daugumoje – 72 nariai iš 141.

„Valdyba priėmė sprendimus dėl kasacinio skundo teikimo ir taip pat įgaliojome advokatą kreiptis su prašymu leisti pailginti terminą išmokėjimo tos baudos“, – žurnalistams antradienio vakarą sakė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Liberalų sąjūdžiui skirta beveik 377 tūkst. eurų bauda. „MG Grupei“ ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Partijos pirmininkės teigimu, šiuo metu laukiama išaiškinimo, ar baudą galima sumokėti iš valstybės dotacijų.

„Mes laukiame VMI ir VRK išaiškinimo raštu, nes nuomonės išsakytos yra priešingos. Tai, žinoma, turime turėti dokumentus“, – sakė ji.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad paskirta bauda privers partiją gyventi taupiau, tačiau nesutrukdys pasiruošti rinkimams. Ji taip pat tvirtino, jog ji neturėjo įtakos valdybos sprendimui nedalyvauti prezidento rinkimuose.

„Žinoma, paskirta bauda, ji kerta Liberalų sąjūdžiui ir priverčia mus kitais metais gyventi taupiau, bet su kolegomis prisiminėme, kad yra buvę tikrai sudėtingesnių išbandymų, tai manau, kad kitais metais ir pasirengsime rinkimams, ir jose sudalyvausime taip, kaip reikia“, – teigė ji.

„Kai kuriose rajoninėse ligoninėse, konkrečiai – Plungėje, jau uždarytas vaikų skyrius. Dabar Plungės chirurginis skyrius vykdo 1750 operacijų per metus, vietoje reikalaujamų 1100, bet jiems siūloma 30 proc. mažinti dar ir chirurginių vietų skaičių, operacijų skaičių irgi 30 proc. Kodėl?“ – pokalbio turiniu dalijosi liberalas E. Gentvilas.

„Kodėl reikia mažinti, jei yra stiprus chirurginis skyrius? Plungės ligoninė iki šiol vykdo visus reikalavimus ir kriterijus, labai gerai atrodo chirurginis skyrius – turbūt, net per gerai. Tai tokia reforma truputį kelia pasipiktinimą. Tai skamba kaip didmiesčių problemų sprendimas. Taip neturi būti“, – pabrėžė jis.

Anot E. Gentvilo, apskritai pokalbis su A. Dulkiu praėjo konstruktyviai – frakcija jaučia, kad į siūlymus buvo reaguojama.

„Skirtingų požiūrių buvo, bet pokalbis šiaip buvo labai dalykiškas. Ministras 4–6 kartus pasakė – tikrai dar kartą pakeitimus peržiūrėsime ir įsiklausysime. Ministras turi geras ausis ir gerai girdi“, – pridūrė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad A. Dulkio vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą sveikatos reformą kritikuoja ir opozicinės partijos. Socialdemokratų atstovai jau du kartus ragino stabdyti prasidėjusią pertvarką. Be to, socialdemokratai ragina pradėti išsamų ir viešą reformos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.

Sveikatos reforma vadinamas sveikatos centrų kūrimas. Lietuvos savivaldybės šiuo metu gali nuspręsti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.

Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.