Uostamiestyje du dešimtmečius gyvuojanti leidykla „Libra Memelensis“ šią sukaktį vakar paminėjo Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ atidarydama ne knygų, kaip buvo galima tikėtis, o 1994–2014 m. jos išleistų atvirukų parodą.
Leidžia ne tik knygas
Leidykla „Libra Memelensis“ jau 20 metų yra Klaipėdos krašto spausdinto kultūros žodžio puoselėtoja, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos istorijos bei paveldo propaguotoja.
Ji išleido daugybę istorinių leidinių – albumų ir studijų.
„Mes norime, kad Klaipėda turėtų atsiminimus, kad nepamirštų, kas ji buvo. Visais mūsų leidyklos darbais siekiame sugrąžinti Klaipėdai jos atmintį, kurią šis miestas yra praradęs. Viliuosi, kad mūsų knygos naudingos žmonėms“, – sakė leidyklos savininkas kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.
Leidykla įkurta 1994 m. Klaipėdos senamiesčio širdyje, Kepėjų gatvėje. Čia netoliese buvo garsioji XIX a. Horcho spaustuvė, kurios dvasia, matyt, persidavė K.Demerecko įkurtai leidyklai. Dabar joje puikuojasi ne vienas Klaipėdos metų knygos konkurso apdovanojimas, gautas už populiariausią leidinį. Bet svarbiausia, kad „Libra Memelensis“ knygos leidykloje neužsibūva, tarsi patvirtindamos leidėjo troškimą – būti reikalingoms žmonėms.
„Libra Memelensis“ leidžia ne tik knygas, bet ir atvirukus, jų rinkinius ir net albumus. Pats K.Demereckas turi sukaupęs nemažą senosios Klaipėdos atvirukų ir fotografijų kolekciją.
Kol prilygo užsienietiškiems
Europoje gyvuoja kone šimtametės atvirukų leidybos tradicijos, susietos su atvirlaiškių siuntimo ir propagavimo – kaip pigiausios žinios perdavimo per didelius atstumus – poreikiu.
Kaip pasakojo K.Demereckas, Klaipėdos atvirukų leidyba siekia XIX a. pabaigą, kai buvo išleisti pirmieji atvirukai su litografiniais uostamiesčio vaizdais. Tarpukario Lietuvoje taip pat pradėta propaguoti atvirukų su Lietuvos miestų ir miestelių vaizdais siuntimo mada, perimta iš Europos pašto.
Būsimosios leidyklos steigėją pirmiausia sudomino galimybė perleisti keletą senoviškų Klaipėdos atvirukų iš architekto Vytauto Šliogerio kolekcijos. Tuomet jų leidybą kuravo juodkrantiškis Remigijus Žadeikis. Kadangi Lietuvoje nebuvo, kas spausdintų aukštos klasės atvirukus, buvo pasirinkta Danijos spaustuvė.
Pirmieji leidyklos „Libra Memelensis“ atvirukai spausdinti Klaipėdoje, tuomet dar tik besikuriančioje Sauliaus Jokužio spaustuvėje, nepasižymėjo aukšta klase ir neprilygo iš užsienio atsiųstiesiems. Tačiau netrukus spaustuvė įsigijo ir paleido naujas spausdinimo mašinas bei lakavimo įrangą, ir pagaliau buvo galima spausdinti geros poligrafinės kokybės atvirukus.
Atvirlaiškiai vėl madingi
Tačiau, anot K.Demerecko, tada išryškėjo kita atvirukų leidybos pusė – jų paklausa Lietuvoje buvo labai sumenkusi. Sovietmečiu beveik išnyko tradicija siųsti atvirlaiškius. Labiausiai atvirukų reikėjo besikuriantiems informaciniams centrams, pasaulinio garso muziejams, (tokiems, kaip Thomo Manno muziejus Nidoje) ir turistams.
„Libra Memelensis“ per 20 gyvavimo metų išleido per 300 rūšių atvirukų. Vien leidyklos sukamajame stende – daugiau nei 70 skirtingų Klaipėdos, Neringos, Palangos, Gargždų, Kretingos, Šilutės, Rusnės atvaizdų. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė senieji atvirukai, kuriuos leidžiant panaudotos leidyklos kolekcijoje sukauptos senosios Klaipėdos fotonuotraukos.
Dabar Lietuvoje atvirukus leidžia vos keli leidėjai. Stambios Skandinavijos leidyklos, spausdinančios didžiulius tiražus, užpildo knygynų lentynas. Bet būdama nedidelė ir leisdama atvirukus mažesniais tiražais, leidykla „Libra Memelensis“, K.Demerecko teigimu, turi galimybę reaguoti į paklausą. Juolab, kaip tikino leidėjas, kad atvirukų tradicijos pradeda atgimti – jais vis labiau domisi jaunoji kompiuterinė karta.
Šioji paroda I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje – bene pirmoji pastarąjį dešimtmetį išleistų pašto atvirukų paroda Lietuvoje.
