Kaip pranešė Policijos departamentas, nuostolis siekia 10 tūkst. eurų.

Policija ieško 1972 metais gimusio įtariamojo, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Neseniai čia atsirado daugiau kaip 10 metrų ilgio lieptas su suoleliu.

Anksčiau šioje vietoje stovėjo apgriuvęs medinis lieptelis,  ant kurio lipti tapo pavojinga. Vietos gyventojai – Lionginas Kojotas ir seniūnaitis Gediminas Bagdonavičius – nusprendė, kad bendruomenei reikia naujo, šiuolaikinio liepto. Kaip rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime, prie jo konstravimo ir statybos prisidėjo ir kiti Neveronių vyrai.

Tam, kad idėja virstų realybe, reikėjo ne tik nagingų rankų, bet ir lėšų. Neveronių bendruomenės centras skyrė 300 Eur, lėšų aukojo ir gyventojai.  Už jas buvo nupirktas metalinis karkasas, kitos reikalingos medžiagos. Lentų padovanojo viena statybos įmonė. Gyventojai taip pat dalijosi medžiagomis: strypais, varžtais, vinimis, mediena.

Karštomis vasaros dienomis Neveronių paplūdimyje  pliuškenasi ir suaugusieji, ir vaikai. Kai kurie jų čia išmoko plaukti.

Naująjį lieptelį apžiūrėjęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas spaudė rankas aktyviems bendruomenės nariams ir dėkojo už iniciatyvas.

Neveroniškiai planuoja ir toliau tvarkyti paplūdimį: atvežti smėlio, įrengti patogesnį išlipimą į krantą. Neveronių bendruomenės centro pirmininkė Oksana Šukaitienė pasakojo, kad aktyvūs gyventojai sutvarkė ne vieną apleistą miestelio vietą.

„Gyventi tokioje bendruomenėje yra didelis malonumas. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie sodina medelius, gėles, jas laisto ar kitaip prisideda prie Neveronių gražinimo“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.

Devyniais lieptais garsėjanti Antalieptė nuo šiol turės pirmąjį Lietuvoje lieptą, skirtą matematikams. Apie dešimties metrų ilgio, vietos meistrų pagamintas lieptelis jungia upelio, įtekančio į Šventąją, krantus.

„Galbūt jūs, kaip mokslo žmonės, galėsite tai įvertinti ir pasakyti, bet mes, kaimo žmonės, mūsų bendruomenė, kuri čia gyvena, taip supranta matematiką. Nes žmonės įsivaizdavo, kad matematikų lieptelis turėtų būti būtent toks“, – sako Zarasų r. Antalieptės bendruomenės narė Olga Raugienė.

Ant liepto turėklų išraižytos matematikos formulės, svarbiausias akcentas – mediniai skaitytuvai. Jie daugiausia ir patraukė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos katedros dėstytojų, kitų matematikų dėmesį.

„Manau, kad laikui bėgant atsiras ir integralinės, dabar mokyklinės formulės surašytos, nors matematika nesibaigia mokykla, dar yra aukštoji mokykla. Yra akademija, manau, šita tradiciją reiktų tęsti“, – ragina matematikas Algirdas Šukys.

„Atrask matematiką, kuris moka skaičiuoti, skaičiuoja tik buhalteriai, šiais skaitytuvais mokėdavo skaičiuoti pardavėjos. Mano sesuo mokėjo jais dauginti, dalinti, ką tik nori“, – prisimena matematikas Antanas Apynis.

Akademikas Vytautas Statulevičius, docentai Petras Vaškas, Henrikas Jasiūnas ir kiti žymūs matematikai kilę būtent iš šio krašto. Pasak pačių matematikų, jų koncentracija čia apie dešimt kartų viršija Lietuvos vidurkį.

„Kažkas toje žemėje slypi, kuri gimdo tokias jėgas, persiduoda į protą, aišku, čia juokai. Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas, kur irgi daug matematikų yra gimę, pagal tankumą būtų panašiai, kaip ir čia“, – juokauja Lietuvos matematikų draugijos prezidentas Remigijus Leipus.

Matematikai, pasivaikščioję ir po kitus lieptus, apžiūrėjo šalia Antalieptės gimusiam H. Jasiūnui bei žymiems Lietuvos matematikams skirtą parodą. H. Jasiūnas įkūrė matematikos muziejų Vilniuje, mėgo rinkti knygas apie matematiką.

„Pats pirmutinis matematikos uždavinynas lietuvių kalba, kuris sukompiliuotas iš dviejų knygų. Viena rusiška, kita lenkiška“, – sako H. Jasiūno duktė Birutė Jasiūnaitė.

Antalieptės bendruomenė gerbdama matematikus žada nepamiršti ir kitų profesijų žymių kraštiečių.