Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakojo „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei.

Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą.

 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžė pašnekovas pridurdamas, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai – įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sakė V. Račickas.

Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po septynias darbo vietas.

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veiklos sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose, veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su partneriais: UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, ir UAB „Sultė“. „Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai tiekiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobilioji prekybos vieta.

„Du Medu“ nuotr.

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. eurų. Paramą naudojome mobiliosios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybių visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pirmaisiais metais „Mėlynė“ surengė daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais metais – 30–40. „Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos kompensuojamos, – teigė projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. – Kadangi važinėjant po Lietuvą labai dažnai mūsų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Nacionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, partneriai – UAB „Mėlynė“ ir MB „Sultė“. Buvo skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kauno prekybos centre „Dainava“ nuomoti, vienai mobiliajai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkieji gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.lt.“

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų.

 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų. „Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programavimo laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. eurų – projektams įgyvendinti“, – teigė Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kilnoti į skirtingas veiklos įgyvendinimo vietas“, – galimybes vardijo Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė ir pabrėžė, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar partnerio valdoje užaugintiems produktams, kurie patenka į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, realizuoti.

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. „Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai, – galimybes pristatė N. Padvaiskaitė. – Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus geba pagaminti ne mažiau kaip 5 t produkcijos.

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tiekimo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Trečias didžiausio ekonominio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tinklams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsivertinti savo gamybinius pajėgumus ir kreiptis paramos.“

Užs. 1884552

„Atsakinga institucija informavo, kad išbraukė Lietuvą iš laisvų nuo paukščių gripo šalių sąrašo. Tai reiškia, kad ši rinka Lietuvai artimiausiu metu nebus prieinama“, – pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Anot jos, iki šiol su Taivanu buvo deramasi dėl kiaušinių ir paukštienos eksporto, derybos jau buvo įsibėgėjusios.

„Taivanas prieš kelias savaites Lietuvai suteikė ilgai lauktą šalies, neapimtos Niukaslo ligos, statusą. Tai būtų reiškę, kad Lietuvos gamintojams būtų suteiktas leidimas eksportuoti į Taivaną termiškai neapdorotus kiaušinių gaminius ir pradėti derybas dėl leidimo eksportuoti paukštieną. Šiandien visi procesai sustojo“, – pranešime sakė tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė.

Anot jos, vėl kreiptis į Taivano instituciją bus galima tik praėjus 30 dienų visiškai likvidavus protrūkio „Sūduvos ūkyje“  pasekmės ir jei nebus nustatyta naujų paukščių gripo atvejų.

Lietuviškos paukštienos importo draudimą iš ribojamų zonų aplink gripo židinį pritaikė Kirgizija, Honkongas, Japonija. Kazachstanas uždraudė termiškai neapdorotų paukštienos produktų iš Lietuvos importą.

Pasak A. Mikalauskienės, kiekviena ribojimus taikanti šalis turi skirtingus laikotarpius, kiek draudimai bus taikomi. Pavyzdžiui pernai kovą nustačius protrūkį Alytaus apskrityje esančiame nekomerciniame ūkyje, Japonija tik šių metų sausio 25 dieną atšaukė apribojimus paukštienos ir kiaušinių bei jų gaminių eksportui iš Alytaus apskrities.

Tarnybos duomenimis, paukštienos eksporto į trečiąsias šalis apimtys kelis mėnesius iki židinio nustatymo buvo didesnės nei 2022 metais.

Kiti ribojimų zonoje esantys ūkiai, buvo patikrinti bei įvertinti kaip atitinkantys reikalavimus. Praėjus Europos Komisijos nustatytam laikotarpiui, tarnyba nusprendė panaikinti ribojimų zonas ir jose taikomas priemones, todėl nuo sausio 23 dienos gali būti atnaujintas gyvų paukščių ir jų produktų vežimas iš ūkių, kurie pateko į zoną kur buvo protrūkis, į Europos Sąjungos šalis.

Taivano institucijos 2022 metų liepą Lietuvai suteikė leidimą eksportuoti kiaušinių miltelius. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, kiaušinių miltelius eksportuoti galima ir toliau, tačiau tarnyba neturi duomenų, kad šis produktas per pastaruosius metus būtų išvežtas.

Lietuviškas šokoladas, alus ir rankų darbo lino gaminiai – tokia produkcija pastaruoju metu šluojama taivaniečių. 

Socialiniame tinkle „Twitter“ Taivano atstovė Jungtinėse Valstijose pranešė, kad Lietuva – tarp 10 populiariausių šalių, kurių produkciją labiausiai perka Taivano gyventojai. 

2,5 mlrd. Taivano naujųjų dolerių arba 76 mln. eurų – tiek taivaniečiai jau išleido elektroninėse Lietuvos parduotuvėse. 

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija tam turi atsakymą. Mat dar vasaros pradžioje Lietuva Taivanui padovanojo per 20 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių. O jausdami dėkingumą taivaniečiai kaipmat paskatino Lietuvos verslininkų pardavimus. Kai kuriems jie išaugo kartais.

Taivanas lietuvių verslininkams – vis dar nauja prekybos kryptis, todėl ir dabartiniai pardavimai kol kas nėra ženklūs. Šiemet į Taivaną iškeliavo apie 400 tūkst. „Švyturio“ alaus buteliukų. Tačiau pabrėžia, kad lietuviškos prekės į Taivaną atkeliauja ne tik iš Lietuvos.

Panašų augimą stebi ir kiti alaus gamintojai. „Volfas Engelman“ skaičiuoja keliasdešimt kartų didesnius pardavimus. Sako, kad susidomėjimas dar būtų didesnis, tačiau koją kiša tai, kad į Taivaną siunta keliauja ir daugiau nei mėnesį. Tai atsispindi ir pardavimuose su kitomis valstybėmis. Todėl vien tik padėka Lietuvai išaugusius pardavimus pavadinti negalėtų.

Tačiau Mantas Adomėnas patikina: pardavimai augs dar labiau. Mat Lietuva turi ambicingų planų. 

O Aušrinės Armonaitės įsitikinimu, 76 mln. eurų – reikšminga suma, bet ministrė įsitikinusi, kad tai dar ne pabaiga. Lietuva ketina kurti Taivane prekybos atstovybę.

Tačiau, anot ministrės, Lietuva gali sužibėti ne tik eksportu į Taivaną. Mat nepriklausomybės nuo Kinijos siekianti šalis siekia investuoti Lietuvoje. 

Lietuviškų prekių pardavimai kaip reikiant suintensyvėjo, kai Taivanas liepą paskelbė Lietuvoje atskirai nuo Kinijos atidarysiantis savo atstovybę. Kinija iškart reagavo: atšaukė ambasadorių Lietuvoje ir tą patį paragino padaryti Lietuvą.

Tačiau vasarą planuotos atstovybės vis dar nėra. 

Anot M. Adomėno, atstovybės įkūrimas neturėtų trukti ilgiau nei metus. 

„Lidl“ parduotuvių lankytojai kasdien galės įsigyti Žagarės pieninėje pagamintos varškės užtepėlės, pusriebės varškės ir grietinės, Audriaus Banionio ūkio rūgpienio, iš Ilzenbergo dvaro atkeliavusio varškės sūrio su spanguolėmis ir kaimiško natūralaus pieno bei bendrovės „Kontėna“ pagaminto žemaitiško kastinio.

Taip pat prekybos tinklo klientai parduotuvių lentynose ras A.Banionio ūkio tiekiamos šaltai rūkytos skilandinės dešros, šoninės ir šaltai rūkytų lašinių, bendrovės „Kaimiškas dūmas“ gaminamos delikatesinės dešros bei nugarinės ir bendrovės „Saimeta“ raugiamos naminės Daujėnų duonos giros.

Bendradarbiavimas tik stiprėjo

Vienas iš pirmųjų mažųjų gamintojų su „Lidl“ bendradarbiavimą šiemet pradėjęs Kauno rajone esantis A.Banionio ūkis nuo pavasario dar labiau sustiprino ryšius su šiuo prekybos tinklu. Pirkėjų labiausiai pamėgti pagal senąsias lietuvių tradicijas pagaminti maisto produktai į parduotuves jau tiekiami nenutrūkstamai. Ūkininkas A.Banionis „Kauno dienai“ pasakojo, kad jau ir prieš pusmetį džiaugėsi sulaukęs „Lidl“ prekybos tinklo dėmesio, kai produktus pristatydavo tik per akcijas.

Optimizmas: A.Banionis tikisi netrukus „Lidl“ pirkėjams pasiūlyti ir naujų produktų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Per tą laiką pavyko šiek tiek išplėsti gamybą tiek, kad kai kuriuos produktus prekybos tinklui jau tiekiame nuolat, – sakė A.Banionis. – Pavyzdžiui, mėsos gaminius: šaltai rūkytus lašinius ir šoninę, skilandinę dešrą. Visa ši produkcija rado nuolatinę vietą „Lidl“ parduotuvių lentynose. Iš pieno produktų kasdienei prekybai pristatome savo kaimišką rūgpienį. Užsakymai dideli, stengiamės įvykdyti. Dažnai esame kviečiami per akcijas pristatyti ir kitus savo produktus. Pavyzdžiui, pirkėjų vertinimui tiekėme ir šviežią avieną, ir šviežią veršieną. Netrukus pasiūlysime ir kitų produktų, dėl kurių jau apsitarėme su prekybos tinklu. Nuolatinei prekybai visko ir negalime pasiūlyti, nes užsakymai būtų tikrai dideli ir taip greitai persiorientuoti būtų sudėtinga. Tačiau stengiamės didinti pajėgumus tiek, kiek galime.“

A.Banionis neslėpė, kad iš pradžių tikėtasi, jog atskirus maisto produktus „Lidl“ tieks per akcijas. Pristatai vienos rūšies, tada pagamini kitos rūšies ir vėl siūlai.

„Tačiau malonu, kad vos per keletą mėnesių pavyko su tokiu prekybos tinklu sutarti dėl savo produktų kainodaros visiems metams, didelių užsakymų, – džiaugėsi A.Banionis. – Užsakymų skyrius dirba išsijuosęs. Prekes dabar pristatome po keletą kartų per savaitę. Viena yra pristatyti prekes per akciją, kai atveždavome du krovinių padėklus, kita – tiekti nuolatinius produktus, kurių užsakymai triskart didesni.

Jaučiame atsakomybę, kad mūsų produktų ant prekybos centro lentynų būtų nuolat ir kad jų kokybė būtų aukščiausia. Savo pirkėjo tikrai prarasti nenorėtume. Mūsų tikslas – kad pirkėjas atėjęs ieškotų A.Banionio ūkyje pagamintos pamėgtos prekės.“

Smagu, kad palaiko savus

Žarėnuose, Telšių rajone, veikiančios bendrovės „Kontėna“ direktorė Sandra Riepšienė, kalbėdama su „Kauno diena, džiaugėsi, kad „Lidl“ palaiko vietos gamintojus. Tarp nuolatinių prekybos tinklo prekių – dviejų rūšių bendrovės „Kontėna“ gaminamas kastinys.

Savi: S.Riepšienė džiaugiasi, kad „Lidl“ prekybos tinklas palaiko vietos gamintojus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Esame labai patenkinti, kad „Lidl“ palaiko Lietuvos verslininkus, nes kas kitas gali padėti saviems, jei ne patys, – pasakojo S.Riepšienė. – Žinoma, mums buvo be galo didelis iššūkis pradėti dirbti su tokiu galingu prekybos tinklu vien dėl to, nes užsakomų prekių kiekis yra tikrai nemažas. Kai mūsų paklausė, ar norėtume bendradarbiauti, žinoma, atsakyti, kad taip, labai nesunku, tačiau padaryti nėra lengva. Tačiau džiaugiamės, kad pavyko padidinti darbo našumą ir išlaikyti aukštą gaminių kokybę. Turėjome pasverti savo galimybes, suskaičiuoti resursus, per trumpą laiką persiorientuoti. Mums pavyko, esame labai patenkinti bendradarbiavimu.

Malonu, kad šio tinklo darbuotojai, užsakantys prekes, tai daro ne dėl to, kad varnelę pasidėtų, jog keletą indelių pasiūlė priimti į lentyną. Čia rimtas darbas, kiekiai dideli, atsakomybė.“

Bendrovės „Kontėna“ vadovė tikisi, kad ateityje „Lidl“ prekybos centrų pirkėjus sudomins ir daugiau jų gaminamos produkcijos.

„Mūsų įmonė gamina įvairiausią maistą, pradedant morkų saldainiais, kitais konditerijos gaminiais, baigiant pieno produktais. Kodėl tokia įvairovė? Savo veiklą pradėjome nuo giros, bet ji yra sezoninė prekė vasarai. Pradėjome galvoti, ką galėtume gaminti žiemai. Viskas orientuota į tautinį maisto paveldą, viskas paremta natūralumu, tikrumu, gaminama pagal vyro močiutės receptus, pagal tai, kas kitų žmonių seniai seniai užrašyta“, – sakė S.Riepšienė.

Mums, mažiems, ir džiaugsmas sulaukus pasiūlymo bendradarbiauti, ir atsakomybės jausmas.

Ir džiaugsmas, ir atsakomybė

Daujėnuose, Pasvalio rajone, duona, konditerija, gira ir kitais gaminiais garsėjanti bendrovės „Saimeta“ taip pat rado kelią pas „Lidl“ pirkėjus. Jos vadovė Vita Stankevičienė pasakojo, kad pirmiausia dėmesio susilaukė sausainiai „Grybukai“. O kai prasidėjo karantinas, verslininkė prekybos tinklui pasiūlė duonos su kanapėmis, sausainių „Riešutėliai“.

Vita Stankevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Paskui susidomėta namine Daujėnų duonos gira. Ji tapo nuolatine mūsų tiekiama produkcija „Lidl“ parduotuvėms, – „Kauno dienai“ pasakojo V.Stankevičienė. – Pakvietė mus pristatyti pirkėjams ir daugiau rūšių gaminių, tačiau ne viską galime siūlyti, nes reikėtų pagaminti didžiulį kiekį. Turime rinktis tai, ką tikrai sugebėsime padaryti. Pasiūlėme konditerijos gaminį „Tinginuką“, labai daug jau jo esame patiekę. Labai patenkinti dėl tokios partnerystės. Mums, mažiems, ir džiaugsmas sulaukus pasiūlymo bendradarbiauti, ir atsakomybės jausmas. Mes ant „Lidl“ tinklui tiekiamų savo maisto produktų klijuojame lipdukus „Pagaminta Lietuvoje“. Labai malonu.“

Bendrovės „Saimeta“ direktorė džiaugėsi, kad palyginti nesunkiai pavyko išgyventi pirmąjį karantiną, tad ir antrajai COVID-19 bangai pasirengta: „Mes savo įmonės žmonių nesiuntėme į prastovas, neėmėme išmokų. Jei tą patį darbą dirbo du žmonės, vienas ėjo atostogauti, paskui kitas. Visi tuo metu spėjo pailsėti, dabar labai noriai dirba.“

„Lidl“ padeda augti

Pasak „Lidl Lietuva“ vyriausiosios asortimento vadovės Ilonos Čiužienės, prekybos tinklas nuolat stengiasi ne tik plėsti savo lietuviškų gaminių pasiūlą, bet ir padėti šalies gamintojams augti.

„Tikime ir pasitikime smulkiuoju šalies verslu, todėl žengiame dar vieną svarbų žingsnį. Norime bendradarbiauti su vietos gamintojais dar artimiau, todėl nuo šiol jų tiekiamus produktus „Lidl“ pirkėjai galės rasti visada. Karantinas suveikė kaip savotiškas katalizatorius, lėmęs artimesnę partnerystę su gausiu skaičiumi Lietuvos tiekėjų. Taip sugebėjome įgyvendinti du tikslus – ne tik prisidėjome prie mažųjų gamintojų veiklos stabilumo užtikrinimo ir padėjome jiems tobulėti, bet ir pradėjome siūlyti dar platesnį unikalių lietuviškų produktų pasirinkimą mūsų klientams“, – sako I.Čiužienė.

Jos teigimu, bendradarbiavimas su smulkiaisiais šalies tiekėjais leidžia dar kartą prisiliesti prie dažnai primirštų lietuviškų gaminių, kurių dabar galime rasti tik atokesniuose Lietuvos kampeliuose.

„Tikimės, kad „Lidl“ klientai įvertins ir pamėgs šiuos produktus. Norime paraginti ir kitus mažuosius šalies gamintojus bei augintojus kreiptis į mus – visuomet apsvarstome galimybes bendradarbiauti su kokybišką produkciją gaminančiais vietos verslais“, – atkreipė dėmesį „Lidl Lietuva“ vyriausioji asortimento vadovė.

Tai – lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus: nuo mažųjų šeimos ūkių iki Lietuvos maisto pramonės milžinų.

Karantino įkarštyje, kai ėmė lėtėti šalies ekonomikos augimas, prekybos tinklas „Maxima“ kartu su šalies gamintojais bendromis pastangomis sumažino populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Tai skatino žmones dažniau rinktis Lietuvos gamintojų produkciją, o išaugusi lietuviškos produkcijos paklausa tapo postūmiu vėl intensyvinti karantino metu pristabdytą gamybą ir leido Lietuvos gamybos įmonėms išsaugoti ir net kurti naujas darbo vietas.

Šią savaitę Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje ir šiandien Alytuje vykstančiame „Laisvės piknike“ vyksta Lietuvos gamintojų padėkos mugė, kur nemokamomis lietuviškos produkcijos degustacijomis ir kitomis nuotaikingomis staigmenomis yra dėkojama Lietuvos žmonėms, kurie sunkiausiu COVID-19 krizės metu palaikė Lietuvos gamintojus.

Taip simboliškai yra baigiamas pirmasis kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapas.

Šalies gamintojai „Laisvės pikniko dalyviams“ paruošė nuotaikingas staigmenas bei kvietė padegustuoti lietuvišką produkciją. („Maximos“ nuotr.)

„Maximos“ atstovai praneša, kad nuo rudens laukia naujos akcijos dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai.

Pirkėjai sutaupė per 6 mln. eurų

„Ilgalaikė ir stipri partnerystė su Lietuvos gamintojais lėmė abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti COVID-19 krizės sukeltus ekonominius sunkumus“, – sakė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Į kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ iš viso įsitraukė net 80 šalies gamintojų: nuo mažųjų šeimos ūkių iki didžiųjų Lietuvos maisto ir kitų pramonės šakų įmonių.

Skaičiuojama, kad per daugiau nei 3 mėnesius, kol vyksta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų. Didžiąją dalį – net 60 proc. – šios sumos „Maxima“ padengė savo sąskaita.

Nuo rudens – nuolaidos lietuviškai produkcijai

Kol kova su COVID-19 pandemija nėra baigta, iššūkiai Lietuvos gamintojams nepranyko, o jų padarinius artimiausių metų perspektyvai vis dar sunku prognozuoti.

„Iniciatyva, palaikanti Lietuvos gamintojus ir skatinanti lietuviškos produkcijos vartojimą, yra tęsiama. Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ įgys naujas formas ir suteiks papildomas naudas pirkėjui“, – pažymi M.Tilmantas.

Pasak jo, naujo kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapo idėja išlieka ta pati – padėti savo šaliai įveikti koronaviruso pandemiją. „Tęsiant „Išvien dėl Lietuvos“ iniciatyvą kartu su šalies gamintojais siūlysime lietuvišką produkciją įsigyti su patraukliomis ir vertingomis akcijomis. Nuolaidos bus taikomas dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai“, – pabrėžė M. Tilmantas, „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.

Vidaus vartojimas kuria šalies ekonomikos pagrindą

„Šiandien norime padėkoti visiems perkantiems tiek mūsų, tiek bet kokią kitą Lietuvos gamintojų produkciją. Džiaugiamės prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, pilietiškumu ir, žinoma, visad teikiamu prioritetu lietuviškai produkcijai“, – kalbėjo „Klaipėdos mėsinės“ pardavimų vadovas Danielis Chakimovas.

„Esame Lietuvoje įkurtas verslas, didžiuojamės tuo, – pabrėžė „Mantingos“ generalinis direktorius Mantas Agentas. – Turime siekti vienybės, susitelkti, skatinti pirkti Lietuvos gamintojų prekes bei išjudinti vidaus rinką.

Inovatyvias gamybos technologijas žmonėms pristatė Kartenoje įsikūrusios didžiausios žvakių gamintojos Lietuvoje bendrovės „Geralda“ vadovas Gintautas Igaris. („Maximos“ nuotr.)

Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ ir dalyvavimas joje – sutampa su mūsų įmonės filosofija, susitelkti, stengtis dėl geresnio rytojaus, padėti ne tik šeimai, darbuotojams, bendruomenei, bet ir valstybei“.

„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi suprasti, kad mūsų šalies ekonominį pagrindą kuria vidaus vartojimas. Rinkdamasis lietuviškus produktus ir paslaugas, jis remia savo tėvų senatvę, savo vaikų mokslus, savo medikus, prisideda prie visos šalies gerovės. Koronaviruso pandemija sukėlė krizę, apie kurią niekas nė nebūtų galėjęs pagalvoti, ji palietė mus ir kaip visuomenės narius, ir kaip gamintoją. Tikime, kad susivieniję galime ją įveikti“, – akcentavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

„Laisvės piknikai“ kvepėjo lietuviškais skanėstais

Jau trečius metus iš eilės prekybos tinklas „Maxima“ yra idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ mecenatas.

„Ankstesniais metais „Laisvės piknikuose“ kvietėme žmones susipažinti su maistu ir maisto kultūra per žmonių patirtis, pasakojimus, įspūdžius. Šįkart pasiūlėme patiems pajausti skonį ragaujant šviežius ir kokybiškus produktus iš visos Lietuvos.

Tam į mugę pakvietėme kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvius – mūsų šalies gamintojus.

Kovos su pandemija akivaizdoje iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ buvo itin reikšminga ir, tikime, davė impulsą dar stipriau suktis Lietuvos ekonomikos varikliui,“ – sakė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Laisvės piknike“ dalyvavo: „Vilniaus paukštynas“, „Klaipėdos mėsinė“, „Rokiškio sūris“, „Kietaviškių gausa“, „Kauno grūdai“, „Lesta“, „Mantinga“, „Rūta“, „Cosmoway“, „Daumantai LT“, „Fazer Lietuva“, „Geld Baltic“, „Saldva“, „Samsonas“, „Ustukių malūnas“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Dzūkija“, „Geralda“, „Gudobelė“, „Hermis“, „Iceco žuvis“, „Straikas“.

Kitokie metai – kitoks „Laisvės piknikas“

– Šiais metais dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos „Laisvės piknikas“ organizuotas keliuose Lietuvos miestuose. Šią savaitę jis vyko Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje, o šiandien vyks Alytuje.

– Renginiuose griežtai buvo laikomasi visų apsaugos reikalavimų.

– „Puikiai suprantu verslus, kurie šiemet atsiprašė, ir džiaugiuosi, kad jie žadėjo grįžti kitais metais, kai „Laisvės piknikas“ bus didžiausias kada nors buvęs. Tačiau ypatingiausia padėka keliauja „Laisvės piknikų“ mecenatui – jau trečius metus iš eilės mus palaikančiam lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“, kad kai buvo tikrai sudėtinga ir visa šita graži, pozityvi idėja šiemet pakibo ant plauko, jie atėjo ir pasakė – remsim, padėsim, dalyvausim“, – pažymėjo „Laisvės pikniko“ sumanytojas ir organizatorius Andrius Tapinas.

Tai – lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, kuri sutelkė Lietuvos gamintojus: nuo mažųjų šeimos ūkių iki Lietuvos maisto pramonės milžinų.

Karantino įkarštyje, kai ėmė lėtėti šalies ekonomikos augimas, prekybos tinklas „Maxima“ kartu su šalies gamintojais bendromis pastangomis sumažino populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Tai skatino žmones dažniau rinktis Lietuvos gamintojų produkciją, o išaugusi lietuviškos produkcijos paklausa tapo postūmiu vėl intensyvinti karantino metu pristabdytą gamybą ir leido Lietuvos gamybos įmonėms išsaugoti ir net kurti naujas darbo vietas.

Šią savaitę Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje ir šiandien Alytuje vykstančiame „Laisvės piknike“ vyksta Lietuvos gamintojų padėkos mugė, kur nemokamomis lietuviškos produkcijos degustacijomis ir kitomis nuotaikingomis staigmenomis yra dėkojama Lietuvos žmonėms, kurie sunkiausiu COVID-19 krizės metu palaikė Lietuvos gamintojus.

Šalies gamintojai „Laisvės pikniko dalyviams“ paruošė nuotaikingas staigmenas bei kvietė padegustuoti lietuvišką produkciją. („Maximos“ nuotr.)

Taip simboliškai yra baigiamas pirmasis kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapas.

„Maximos“ atstovai praneša, kad nuo rudens laukia naujos akcijos dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai.

Pirkėjai sutaupė per 6 mln. eurų

„Ilgalaikė ir stipri partnerystė su Lietuvos gamintojais lėmė abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti COVID-19 krizės sukeltus ekonominius sunkumus“, – sakė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Į kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ iš viso įsitraukė net 80 šalies gamintojų: nuo mažųjų šeimos ūkių iki didžiųjų Lietuvos maisto ir kitų pramonės šakų įmonių.

Skaičiuojama, kad per daugiau nei 3 mėnesius, kol vyksta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų. Didžiąją dalį – net 60 proc. – šios sumos „Maxima“ padengė savo sąskaita.

Nuo rudens – nuolaidos lietuviškai produkcijai

Kol kova su COVID-19 pandemija nėra baigta, iššūkiai Lietuvos gamintojams nepranyko, o jų padarinius artimiausių metų perspektyvai vis dar sunku prognozuoti.

„Iniciatyva, palaikanti Lietuvos gamintojus ir skatinanti lietuviškos produkcijos vartojimą, yra tęsiama. Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ įgys naujas formas ir suteiks papildomas naudas pirkėjui“, – pažymi M.Tilmantas.

Pasak jo, naujo kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ etapo idėja išlieka ta pati – padėti savo šaliai įveikti koronaviruso pandemiją. „Tęsiant „Išvien dėl Lietuvos“ iniciatyvą kartu su šalies gamintojais siūlysime lietuvišką produkciją įsigyti su patraukliomis ir vertingomis akcijomis. Nuolaidos bus taikomas dar įvairesnei Lietuvos gamintojų produkcijai“, – pabrėžė M. Tilmantas, „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.

Vidaus vartojimas kuria šalies ekonomikos pagrindą

„Šiandien norime padėkoti visiems perkantiems tiek mūsų, tiek bet kokią kitą Lietuvos gamintojų produkciją. Džiaugiamės prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, pilietiškumu ir, žinoma, visad teikiamu prioritetu lietuviškai produkcijai“, – kalbėjo „Klaipėdos mėsinės“ pardavimų vadovas Danielis Chakimovas.

„Esame Lietuvoje įkurtas verslas, didžiuojamės tuo, – pabrėžė „Mantingos“ generalinis direktorius Mantas Agentas. – Turime siekti vienybės, susitelkti, skatinti pirkti Lietuvos gamintojų prekes bei išjudinti vidaus rinką.

Šalies gamintojai „Laisvės pikniko dalyviams“ paruošė nuotaikingas staigmenas bei kvietė padegustuoti lietuvišką produkciją. („Maximos“ nuotr.)

Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ ir dalyvavimas joje – sutampa su mūsų įmonės filosofija, susitelkti, stengtis dėl geresnio rytojaus, padėti ne tik šeimai, darbuotojams, bendruomenei, bet ir valstybei“.

„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi suprasti, kad mūsų šalies ekonominį pagrindą kuria vidaus vartojimas. Rinkdamasis lietuviškus produktus ir paslaugas, jis remia savo tėvų senatvę, savo vaikų mokslus, savo medikus, prisideda prie visos šalies gerovės. Koronaviruso pandemija sukėlė krizę, apie kurią niekas nė nebūtų galėjęs pagalvoti, ji palietė mus ir kaip visuomenės narius, ir kaip gamintoją. Tikime, kad susivieniję galime ją įveikti“, – akcentavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

„Laisvės piknikai“ kvepėjo lietuviškais skanėstais

Jau trečius metus iš eilės prekybos tinklas „Maxima“ yra idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ mecenatas.

„Ankstesniais metais „Laisvės piknikuose“ kvietėme žmones susipažinti su maistu ir maisto kultūra per žmonių patirtis, pasakojimus, įspūdžius. Šįkart pasiūlėme patiems pajausti skonį ragaujant šviežius ir kokybiškus produktus iš visos Lietuvos.

Tam į mugę pakvietėme kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvius – mūsų šalies gamintojus.

Kovos su pandemija akivaizdoje iniciatyva „Išvien dėl Lietuvos“ buvo itin reikšminga ir, tikime, davė impulsą dar stipriau suktis Lietuvos ekonomikos varikliui,“ – sakė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Laisvės piknike“ dalyvavo: „Vilniaus paukštynas“, „Klaipėdos mėsinė“, „Rokiškio sūris“, „Kietaviškių gausa“, „Kauno grūdai“, „Lesta“, „Mantinga“, „Rūta“, „Cosmoway“, „Daumantai LT“, „Fazer Lietuva“, „Geld Baltic“, „Saldva“, „Samsonas“, „Ustukių malūnas“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Dzūkija“, „Geralda“, „Gudobelė“, „Hermis“, „Iceco žuvis“, „Straikas“.

Kitokie metai – kitoks „Laisvės piknikas“

– Šiais metais dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos „Laisvės piknikas“ organizuotas keliuose Lietuvos miestuose. Šią savaitę jis vyko Tauragėje, Marijampolėje, Utenoje, o šiandien vyks Alytuje.

– Renginiuose griežtai buvo laikomasi visų apsaugos reikalavimų.

– „Puikiai suprantu verslus, kurie šiemet atsiprašė, ir džiaugiuosi, kad jie žadėjo grįžti kitais metais, kai „Laisvės piknikas“ bus didžiausias kada nors buvęs. Tačiau ypatingiausia padėka keliauja „Laisvės piknikų“ mecenatui – jau trečius metus iš eilės mus palaikančiam lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“, kad kai buvo tikrai sudėtinga ir visa šita graži, pozityvi idėja šiemet pakibo ant plauko, jie atėjo ir pasakė – remsim, padėsim, dalyvausim“, – pažymėjo „Laisvės pikniko“ sumanytojas ir organizatorius Andrius Tapinas.

Ekonomikos variklis

COVID-19 pandemija sukėlė krizę ne tik sveikatos sektoriuje, bet taip pat skaudžiai palietė ir ekonomiką. Dėl karantino, uždarytų valstybių sienų sutriko visa gamybos grandinė. Didieji verslai negali realizuoti produkcijos, nes smarkiai krito ir eksportas.

„Koronaviruso paskatinta krizė veikia visą maisto grandinę. Mes vištieną tiekdavome tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse veikiančioms viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, viešbučiams. Paskelbus karantiną ir uždarius šiuos sektorius, rinka tiesiog subliūško. Niekas žmonėms nepaaiškina, kad kol nesusireguliuos rinka ir pasiūla viršys paklausą, ištisos industrijos, apimančios mėsos, pieno ir kitų maisto produktų pramonę, gali numirti. Kai nėra galimybių kur dėti pagamintą produkciją ir sandėliuose kaupiasi jos perviršis, taip iš tiesų griaunama šalies ekonomika“, – apie tai, kas šiuo metu darosi maisto pramonės rinkoje kalbėjo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius, ekonomikos mokslų daktaras Darius Gudačiauskas.

Darius Gudačiauskas

Pasak pašnekovo, norint, kad Lietuvos ekonomikos variklis vėl būtų paleistas, reikia padėti pramonės sektoriui realizuoti produkciją.

„Receptas yra labai paprastas. Kiekvienas Lietuvos žmogus turi būti paskatintas pirkti prekę, pagamintą mūsų šalyje. Pirkdamas lietuvišką produkciją, jis išlaiko visą gamybos grandinę, darbo vietas, valstybei sumokami mokesčiai. Tokiu būdu, kol sureguliuojama pasiūla ir paklausa, galima išlaikyti ištisas industrijas. Taip, galbūt verslas neturės pelno, ekonomika iš karto nepradės greitai suktis, bet ji nesustos. Tačiau jei žmonės pirmenybę teiks ir pirks iš kitų šalių atvežtus produktus, klestės būtent kitų valstybių pramonė, o pas mus ji žlugs. Reikia prisiminti tai, kad nieko negaminanti valstybė nyksta ir negali būti turtinga. Perkant lietuvišką produkciją bus žymiai didesnė nauda, nei iš paramos, kurią žada verslui skirti valstybė, nes bus sureguliuoti pasiūlos ir paklausos dėsniai“, – pažymėjo D. Gudačiauskas.

Pigesnė lietuviška produkcija

Kai parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairių prekių gausos, dažnai pirkėjams lemiamas rodiklis, kurią prekę įsigyti, būna būtent kaina. Todėl lietuviškas prekybos tinkas „Maxima“ kartu su didžiaisiais Lietuvos gamintojais ir tiekėjais pradėjo kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“.

Prekybos tinklas „Maxima“ šią savaitę pranešė, kad kartu su pusšimčiu didžiųjų Lietuvos gamintojų 15 proc. sumažina net 500 populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Tikimasi, kad kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ paskatins pirkėjus rinktis lietuviškas prekes ir palaikyti Lietuvos gamintojus, kad jų gamybos apimtys nemažėtų, taip būtų išsaugotos darbo vietos ir dėl to greičiau atsigautų Lietuvos ekonomika. Kitaip tariant, iniciatyva neleidžia pralaimėti: pirkėjai gauna pigesnes, tačiau aukštos kokybės prekes, o gamintojai gali realizuoti savo produkciją ir tokiu būdu išvengti skausmingų bankrotų.

„Ilgalaikė partnerystė su Lietuvos gamintojais lemia abipusį supratimą ir šiuo sudėtingu laikotarpiu leidžia užsibrėžti Lietuvai svarbų ir naudingą tikslą – bendromis pastangomis suteikti didesnę naudą pirkėjams ir duoti rimtą pagrindą Lietuvos ekonomikai augti“, – teigė „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Skaičiuojama, kad perkant „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijos prekes per mėnesį bendrai pirkėjai sutaupys daugiau nei 1,5 mln. eurų. Trečdaliu – per 0,5 mln. eurų – prie kampanijos kuriamos naudos pirkėjams prisideda „Maxima“ ir net du trečdalius – 1 mln. eurų – dengia kampanijos partneriai – 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų.

„Mes pasiruošę mažinti kainas, kad nereikėtų visai uždaryti fabrikų. O vartotojas, esant šiai situacijai, gaus tai, ką gali gauti geriausio už mažesnę kainą. Man svarbu, kad Lietuvos žmonės pirktų mūsų šalyje pagamintą produkciją ir taip išsaugotų ekonomiką. Kitu atveju mes nebūsime pajėgūs atsilaikyti prieš didžiųjų valstybių konkurenciją ir sunyksime“, – pridūrė D. Gudačiauskas.

Svarbu pirkti lietuvišką produkciją, nes taip palaikoma ekonomika ir nereikia uždaryti gamyklų.

„Pritariame šiai lietuviško prekybos centro iniciatyvai, nes ji skatina vartotojus rinktis lietuviškus produktus, taip palaikant ištisą gamybos, tiekimo ir pardavimo paslaugų grandinę. Džiaugiuosi, kad kuo daugiau Lietuvos gamintojų sukuriamos vertės lieka čia, Lietuvoje. Prisijungdami prie šios kampanijos, suteikiame visiems vartotojams laisvę rinktis. Šiuo metu ir mūsų įmonės tikslas – išlaikyti darbo vietas, skatinti vartojimą ir gamybą, todėl stengiamės susitelkti dėl geresnio rytojaus, padėti ne tik šeimai, darbuotojams, bendruomenei, bet ir valstybei“, – antrino bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas.

Lietuvos gamintojų atstovai akcentavo, kad yra pasiryžę veikti surėmę pečius ir tęsti iniciatyvą, kol jaus vertę populiarindami Lietuvoje pagamintą produkciją, išsaugodami darbo vietas įmonėse ir kol lietuviško prekybos tinklo klientai pirks šias prekes, jausdami kampanijos kuriamą vertę.

Pasirinkimo įvairovė

Tarp atpiginamų 500 populiarių lietuviškų prekių daugiausia yra pieno produktų ir mėsos gaminių, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, kosmetikos ir higienos priemonių.

Dalį piginamų prekių sąrašo sudaro ir „Maximos“ užsakymu gaminami privatūs prekės ženklai. Sumažintų kainų lietuviškų prekių krepšelį parinko patys Lietuvos gamintojai. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“. Tai pakeis iki šiol naudotą „Mažos kainos garantijos“ ženklinimą.

„Sumažintos lietuviškų produktų kainos visiems pirkėjams taps apčiuopiamu palengvinimu ir atkreips dėmesį į tai, kiek daug Lietuvos verslo priklauso nuo kasdienių mūsų visų pasirinkimų“, – kalbėjo V. Drulienė.

Prie iniciatyvos prisijungę šalies gamintojai teigė, kad dabar puiki proga pirkėjams priminti, jog lietuviška produkcija atitinka aukščiausius kokybės standartus. Be to, ir pasirinkimas yra gausus, todėl mažesnė kaina leis pirkėjams atrasti naujus, o gal kartais primirštus skonius.

„Esame vienintelis tokios šaldytos produkcijos gamintojas Lietuvoje, didžiausi esame ir Baltijos šalyse, kuriame inovatyvius kokybiškus gaminius, todėl galime pasiūlyti platų gaminių asortimentą Lietuvos vartotojams. Mūsų prioritetas – patenkintas vartotojas, tad nuolat kuriame, tobulėjame, galvojame apie jį. Kiekvienas pirkėjas mums yra labai svarbus“, – apie nuolat plečiamą asortimentą kalbėjo M. Agentas.

„Pandemija paveikė nemažai žmonių, todėl jų finansinė padėtis – ne pati geriausia. Ši iniciatyva padeda žmonėms sutaupyti. Kartu galime žmones paskatinti rinktis lietuviškus produktus, išmėginti tuos, kurių galbūt iki šiol nėra bandę, nes tikrai šalies pramonė pateikia į rinką ir įvairių naujovių. Kita priežastis, kodėl nusprendėme prisijungti prie iniciatyvos, – noras parodyti, kad dažnu atveju lietuviška produkcija lenkia kitas šalis pagal kokybės standartus. Juk lietuviškus produktus kuria tie patys lietuviai, tad mes geriausiai žinome, koks yra mūsų šalies vartotojų skonis“, – savo nuomonę išsakė bendrovės „Daumantai LT“ produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius ir pridūrė, kad kompanijos „Išvien dėl Lietuvos“ metu pirkėjas tikrai turės didžiausią naudą tiek kalbant apie sutaupytus pinigus, tiek apie kokybės standartus.

Kartu su „Maxima“ kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvauja

„Arimex“, „Baltic Champs“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Cosmoway“, „Daivida“, „Daumantai“, „Dauparų žuvis“, „Desė“, „Domeina“, „Dzūkija“, „Edega“, „Fazer Lietuva“, „Galinta ir partneriai“, „AR Maistas“, „Grigeo“, „Gudobelė“, „Iceco žuvis“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Kavos bankas“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Klaipėdos duona“, „Klaipėdos mėsinė“, „Klaipėdos pienas“, „Klingai“, „Krekenavos agrofirma“, „Lesta“, „Norvelita“, „Liūtukas ir Ko“, „Lukšių pieninė“, „Malsena“, „Mantinga“, „Nematekas“, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio pienas“, „Rūta“, „Salpronė“, „Samsonas“, BIOK, „Sauda“, „Skinija“, „Švenčionių vaistažolės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Arvi kalakutai“, „Ustukių malūnas“, „Vičiūnai“, „Vilkyškių pieninė“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergalė“, „Volfas Engelman“, „Žemaitijos pienas“.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, sprendimą stiprinti bendradarbiavimą su Lietuvos gamintojais lėmė siekis juos palaikyti šiuo ekstremaliu laikotarpiu ir auganti lietuviškos produkcijos paklausa.

„Plėsdami lietuviškų prekių asortimentą, padėsime vietos gamintojams, o pirkėjams pasiūlysime dar daugiau prekių“, – sako I. Baltrušaitienė.

Nuo šios savaitės „Iki“ parduotuvėse lietuviškoms prekėms pradedamos taikyti papildomos nuolaidos, siekiant paskatinti ir pirkėjus palaikyti vietos gamintojus. Šios prekės bus pažymėtos išskirtiniais ženklais.

Šiuo metu lietuviški produktai ir gaminiai „Iki“ parduotuvėse sudaro apie du trečdalius maisto prekių asortimento. Lietuviškų prekių dalis siekia apie 70 proc. šviežios mėsos ir mėsos gaminių produkcijos, 85 proc. – pieno gaminių, 90 proc. – duonos ir apie 25 proc. – vaisių ir daržovių.

Per pirmuosius šių metų mėnesius lietuviškos produkcijos paklausa „Iki“ parduotuvėse padidėjo beveik visose prekių kategorijose. Palyginus šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vietinių gamintojų mėsos produktų pardavimai augo apie 22 proc., pieno produktų – 8,5 proc., vaisių ir daržovių – 19 proc.

Prekybos tinklui „Iki“ šiuo metu produkciją tiekia daugiau kaip 100 Lietuvos gamintojų.

„Pirkėjams yra patrauklūs ne tik mūsų pasiūlymai iš gastronomijos tradicijomis garsėjančių šalių – teminės Graikijos, Italijos, Prancūzijos savaitės, – bet ir lietuvišką kokybę ir skonių įvairovę atspindintys gaminiai. Žinoma, dar ir todėl, kad visuomet rūpinamės, jog jų mūsų parduotuvėse būtų galima įsigyti geriausiu kainos ir kokybės santykiu“, – teigė I. Čiužienė.

Šiuosyk „Lidl“ komanda skyrė išskirtinį dėmesį Joninių pasiūlymams ir dėl neeilinės sukakties – šiemet minimo Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio. Beje, ir šį šeštadienį, birželio 23 d., „Lidl“ parduotuvėse vėl bus prekiaujama Lietuvos valstybės vėliavomis – pravers tiems, kurie nori liepos 6-ajai, Mindaugo karūnavimo dienai, pasirengti iš anksto.

Ką kepsime ant grilio?

Ruošiantis šimtmečio Joninių savaitgaliui verta iš anksto apgalvoti savo pirkinių krepšelį – juk kiekvienam svarbiausia, kad viskas būtų šviežia, kokybiška ir skanu. Be to, net ir per šventes malonu nepermokėti.

Sunku įsivaizduoti Joninių savaitgalį be tradicinių šašlykų, kiaulienos sprandinės kepsnių ar dešrelių, kepamų vakarojant namų kieme ar jaukioje kaimo sodyboje. Grilio patiekalų pasirinkimas „Lidl“ tinkle atitinka visų šeimos narių poreikius – nuo tradicinių kiaulienos sprandinės šašlykų klasikiniame marinate iki marinuotų viščiukų sparnelių petelių ir gardžiųjų dešrelių.

Prekybos tinklas „Lidl“ rekomenduoja išbandyti ne tik jau pamėgtus patiekalus, bet ir kitus naujus lietuviškus produktus, pavyzdžiui, šamo filė kepsnelius marinate (3,49 Eur), kiaulienos dešreles su sūriu (2,49 Eur), kepamąsias vištienos dešreles su pomidorais ir bazilikais (1, 79 Eur) arba vištienos bei kiaulienos šašlykus su skirtingais marinatais (nuo 3,29 Eur/kg).

Daržovės iš lietuviškų ūkių

Prasidėjus vasaros sezonui, be visų grilio kepinių, „Lidl“ tinklo asortimente gausu ir lietuviškų daržovių – vasariškoms salotoms, daržovių iešmeliams, sveikiems užkandžiams ar garnyrui. Visos lietuviškos daržovės į „Lidl“ tinklo turgelį atkeliauja tiesiai iš lietuvių ūkininkų rankų. Jų skonis – itin sodrus.

Visą savaitę (birželio 21-27 d.) lietuviški trumpavaisiai agurkai kainuos tik 0,99 Eur/kg, lietuviški pomidorai – 0,89 Eur/kg, lietuviškos bulvės – po 0,69 Eur/kg, o kopūstai – po 0,49 Eur/kg. Lietuviškų daržovių asortimente – ne tik įprastos daržovės, bet ir išskirtinės jų rūšys. Pavyzdžiui, „Lidl“ tinkle galima rasti lietuviškų „Kumato“ pomidorų, kurie idealiai tinka sriuboms ir troškiniams, avietinių pomidorų, kurie tinka aromatingiems padažams, o salotoms gaminti – slyvinių pomidorų bei romaninių salotų (0,89 Eur/1 vnt.).

Kokie vasaros pietūs be šaltibarščių? Juolab kad lietuviško 5 proc. riebumo specialiai šiai šaltsriubei skirto kefyro „Lidl“ šiuo metu įsigysite vos po 0,85 ct/kg.

Užkandžiai ir skanėstai šventiniam stalui

Joninių išvykai ar savaitgaliui prireiks ne tik mėsos ir daržovių, bet ir duonos gaminių, užkandžių kelionei ir skanėstų prie rytinės kavos puodelio. Sparčiai artėjant Joninių savaitgaliui „Lidl“ tinklas paruošė ir naujienų – išsiplėtė pirkėjų jau pamėgtų kibinų asortimentas. Nuo šiol, be pirkėjų jau pamėgtų versijų su vištiena arba su kiauliena, galima skanauti ir naujienų: su vištiena, grybais ir sūriu arba su varške ir špinatais. Visi – po 0,65 Eur/vnt.

Į iškylos krepšį gali keliauti ir šaltai rūkytas pjaustytas skilandis (0,79 Eur), plėšomos sūrio lazdelės (0,69 Eur), kepta duona juostelėmis arba riekelėmis (0,65 Eur) ir klasikinė adžika (1,09 Eur/2 vnt.). Visi šie produktai taip pat pagaminti Lietuvoje.

Smaližiams patiks „Mano duonos“ varškės spurgos, kurios prekyboje bus tik ribotą laiką (0,33 Eur/vnt.), „Lidl cukrainės“ sausainiai su obuolių džemu (1,69 Eur/400 g), Tastino šakotis (visą savaitę tik 6, 99 Eur) bei arbatiniai meduoliai (0,33 Eur/200 g).

Atsigaivinti – gėrimais ir ledais

Bet kokiai šventei ar išvykai prireiks ir gaiviųjų gėrimų. Karštomis vasaros dienomis geriausiai atsigaivinti padės natūralus mineralinis vanduo. „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje galima įsigyti švaraus ir gryno, lietuviško „Saguaro“ mineralinio vandens, išgaunamo iš gręžinių Druskininkuose.

Kitas vartotojų pamėgtas gėrimas – Lietuvoje gaminama „Freeway“ gira, ką tik laimėjusi sidabro medalį „Nacionaliniame giros ringo 2018” konkurse. Taip pat „Lidl“ tinkle gausus ir nealkoholinio alaus bei nealkoholinių alaus ir sulčių kokteilių pasirinkimas.

Jei ir gėrimai nepadeda atsigaivinti, visuomet padės ledai – „Lidl“ tinklo asortimente rasime ir lietuviškų valgomųjų ledų „Ballino“ vafliniame puodelyje (0,29 Eur) arba vafliniame ragelyje (0, 45 Eur).