Kaip antradienį pranešė teismas, taip pat netenkintas ir už korupciją nuteisto buvusio Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Algio Dziko prašymas išteisinti, jis lieka nuteistas.

Ankstesniu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu A. Dzikui už piktnaudžiavimą tarnyba, savivaldybėje organizuojant viešuosius pirkimus, kuriuos laimėdavo „Panevėžio melioracija“, buvo paskirta 5 649 eurų bauda ir konfiskuotas tūkstantis eurų.

Byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteisti ir dar du savivaldybės darbuotojai, o juridinis asmuo „Panevėžio melioracija“, šios bendrovės direktorius ir apeliacinį skundą pateikęs bendrovės komercijos direktorius N. Žagunis išteisinti.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Dziką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Teismo teigimu, savo veiksmais jis pažeidė Konstituciją ir kitus jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, todėl padarė didelę neturtinę žalą Panevėžio rajono savivaldybei ir valstybei.

Byloje nustatyta, kad A. Dzikas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vietoj kito savivaldybės darbuotojo, taip pat nuteisto už piktnaudžiavimą tarnyba, organizavo mažos vertės supaprastintus viešuosius pirkimus, juos dirbtinai skaidė, neteisėtai teikė „Panevėžio melioracijai“ viešai neskelbiamą informaciją apie būsimus pirkimus.

Taip pat, bylos duomenimis, minėtas savivaldybės atstovas iš anksto padėjo parinkti į pirkimus kviečiamus tiekėjus, kad pirkimus laimėtų būtent „Panevėžio melioracija“, pakvietė minėtą įmonę atlikti melioracijos įrenginių remonto darbus nepaskelbus ir neatlikus šių darbų viešųjų pirkimų, taip šiai bendrovei sudarant išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėti.

Teismo teigimu, dėl tokių daugiau nei metus trukusių neteisėtų A. Dziko veiksmų kitos įmonės prarado galimybę dalyvauti pirkimuose ir sąžiningai konkuruoti, buvo neracionaliai panaudotos Panevėžio rajono savivaldybės lėšos, nes nebuvo išnaudotos galimybės paslaugas ir darbus įsigyti už mažiausią kainą.

Su „Panevėžio melioracija“, kuriai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti viešuosius pirkimus, buvo sudaryta 71 sutartis, pagal kurią bendrovei iš Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto lėšų iš viso buvo sumokėti daugiau nei 632 tūkst. eurų.

Be to, laimėtų viešųjų pirkimų objektuose projektavimo paslaugos buvo perkamos iš įmonės, kurios dalis už projektavimą gautų lėšų atitekdavo nuteistajam A. Dzikui.

Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad nuteistasis siekė turtinės naudos sau, tačiau bylos aplinkybės nepatvirtina, jog A. Dzikas siekė ir asmeninės neturtinės naudos, todėl ši aplinkybė pašalinta iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nekeičiant A. Dzikui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad „Panevėžio melioracija“ komercijos direktorius N. Žagunis kokiais nors aktyviais veiksmais padėjo savivaldybės darbuotojai piktnaudžiauti tarnyba.

Anot teismo, tai, kad N. Žagunio vadovas informuodavo jį apie viešuosius pirkimus ir pasitardavo dėl dalyvavimo konkursuose, neįrodo N. Žagunio, kaip padėjėjo, aktyvių veiksmų bendrininkaujant, todėl nuspręsta, kad jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Šis Apeliacinio teismo sprendimas per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Aukščiausiajam Teismui.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia dekretą Seimui, kad šis pritartų G. Čėsnienės kandidatūrai. Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

G. Čėsnienė Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 2020 metų, nuo tų pačių metų vidurio yra teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, o prieš tai daugiau kaip 15 metų dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismuose.

Taip pat šalies vadovas Seimui teikia dekretą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pasibaigus įgaliojimų laikui atleisti teisėją Alę Bukavinienę.

Šis nutarimas įsigaliotų nuo gegužės 6 dienos. LAT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.

A. Bukavinienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dirba nuo 2015 metų, prieš tai ji nuo 1997 metų buvo teisėja Lietuvos apeliaciniame teisme.

Teismo posėdžio pradžioje V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko pateikė kelis prašymus dėl dokumentų prijungimo prie bylos. Nuteistojo advokatas prašė prie bylos prijungti dokumentus, kuriuose nurodoma, kokiose pelno nesiekiančiose organizacijose yra dirbęs V. Šiliauskas.

„Jis savo elgesiu parodo, kad žmogus yra pasitaisęs, atiduoda duoklę visuomenei“, – apie savo ginamąjį kalbėjo R. Boiko.

Šiam prašymui teismas pritarė.

V. Šiliausko advokatas taip pat teikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos, kurioje numatoma baudų už korupcinius nusikaltimus skyrimo tvarka. R. Boiko teigimu, minimame BK straipsnyje numatyta, kad asmeniui skiriama bauda turi atitikti gauto kyšio vertei. Advokato manymu, ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi, anot teisininko, nėra galimybės šiuo atveju individualizuoti bausmės dydžio.

„Prašau dėl minėtos Baudžiamojo kodekso nuostatos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti bylos nagrinėjimą iki kol Konstitucinis Teismas pateiktų savo vertinimą“, – prašymą teismui įvardijo R. Boiko.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Rolandas Stankevičius teigė, kad šis prašymas nėra susijęs su V. Šiliausko bylos turiniu, tad tokį prašymą siūlė netenkinti.

Galiausiai teismas nutarė netenkinti šio V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymo. 

V. Šiliauskas teigė radęs sekimo įrangą

V. Šiliausko advokatas R. Boiko prašė teismo prijungti prie bylos dokumentus, taip pat nuotraukas, kuriose esą fiksuoti jo ginamojo namuose remonto metu rastos galimai slapto sekimo priemones. Anot R. Boiko, kyla klausimas, kokiu pagrindu ši įranga buvo įrengta, ar ji nebuvo naudojama siekiant provokuoti nusikalstamas veikas. Advokato teigimu, prie ginamojo namų įrengtų kamerų vaizdo įrašuose esą fiksuota, kaip teisėsaugos pareigūnai galimai atvyksta slaptai įrengti sekimo priemones.

„Gal tie duomenys atskleistų pasyvią provokaciją? (...) Yra fiksuota dokumentuose, kaip ateina asmenys, uždengia kameras ir įrengia tą įrangą“, – dėstė R. Boiko. 

Gal tie duomenys atskleistų pasyvią provokaciją? (...) Yra fiksuota dokumentuose, kaip ateina asmenys, uždengia kameras ir įrengia tą įrangą.

V. Šiliauskas teisme patvirtino, kad ši esą slapto sekimo įranga buvo rasta pas jį namuose 2021 m. gegužę. Nuteistasis tikino dėl radinio išsigandęs, kadangi, neseniai buvo susidūręs su situacija, kai prie jo namų galimai vagys apgadino kelis automobilius.

„Mane tai neramino, nes kaip tik neseniai prie namų buvo išardyti keli automobiliai“, – dėstė V. Šiliauskas.

Jis teisme ne kartą minėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsauga, teikė informaciją apie galimai neskaidrius sandorius Kauno miesto savivaldybėje. 

„Geranoriškai papasakojau tyrėjui apie savivaldybėje esančius negerus dalykus. Keista, kad į kai kuriuos mano parodymus nebuvo sureaguota. Gerai, kad daug kas iš mano parodymų, ką sakiau, jau vėliau išlindo viešojoje erdvėje“, – dėstė V. Šiliauskas.

Nuteistasis kartojo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažinęs ir dėl jų gailisi.

„Kaip ir sakiau, nuoširdžiai gailiuosi“, – komentavo V. Šiliauskas.

Tiesa, jis akcentavo esantis nustebęs dėl teisėsaugos veiksmų jo atžvilgiu. V. Šiliauskas aiškino, kad tiek jis, tiek ir jo šeima dėl pareigūnų veiksmų patyrė stresą. Nuteistojo teigimu, pavyzdžiui, kratų pas jį namuose metu esą jo šeimai nebuvo duota laiko persirengti, mat krata pradėti anksti ryte.

„Iš pradžių kratos metu buvo trys ar keturi pareigūnai, bet per pietus jų dar daugiau buvo, o vakare – dar daugiau. Vakare jau pareigūnų automobiliai netilpo pas mane kieme. (...) Nuo 8 valandos ryto iki 2 valandos nakties darė kratą“, – dėstė V. Šiliauskas.

Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė teisėja Virginija Liudvinavičienė klausė V. Šiliausko, kodėl jis kratų metu neparodė teisėjams turimų pinigų, kurie, bylos duomenimis, buvo gauti kaip kyšis.

„Gaudamas pinigų, kurie jums nepriklauso, juk galėjote bet kurią dieną sulaukti pareigūnų vizitų“, – sakė teisėja V. Liudvinavičienė.

V. Šiliauskas replikavo, kad kratų metu tiesiog buvo šoke, jaudinosi dėl savo šeimos.

Peržiūrėjo pašto dėžutėje rastus pinigus

V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymu pirmadienį teisme buvo peržiūrėti keli vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai 2022 m. slapta paima ir peržiūri  V. Šiliausko pašto dėžutės turinį.

Vaizdo įrašuose fiksuojama, kaip pareigūnai atplėšia į pašto dėžutę įdėtas paketus. Juose randami grynieji pinigai po 50, 100 eurų kupiūromis.

Viename iš teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų girdisi pareigūnų pastebėjimai,  jog iš pašto dėžutės paimti aštuoni paketai su grynaisiais pinigais. Pinigus skaičiavę pareigūnai vaizdo įraše svarsto, kad viename pakete galėjo būti apie 20 tūkst. eurų.

Kreipsis į STT dėl rastos įrangos

Teismui sugrįžus prie klausimo dėl V. Šiliausko bute rastos galimai slaptos pasiklausymo įrangos, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras R. Stankevičius tvirtino neprieštaraujantis prašymui pridėti prie bylos dokumentus, kuriuose nufotografuota galimai pasiklausymo įranga.

Vis dėlto, prokuroro įsitikinimu, būtina kreiptis į STT su prašymu įvertinti minėtas nuotraukas, atsakyti, ar tai yra jų pareigūnų V. Šiliausko namuose įrengtos techninės priemonės.

„Prašau kreiptis į STT su prašymu paaiškinti, ar tai yra jų įranga“, – į teismą su prašymu kreipėsi prokuroras.

V. Šiliausko advokatas R. Boiko nepritarė tokiai prokuroro iniciatyvai.

Teismas vis dėlto tenkino prokuroro R. Stankevičiaus prašymą kreiptis į STT.

Kitas posėdis byloje planuojamas sausio 24 d., jo metu turėtų būti sakomos baigiamosios kalbos.

Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė ir prokuratūra, ir V. Šiliauskas

ELTA primena, kad pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo V. Šiliauskas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir kuriuo jam skirta piniginė bauda, apskundė tiek nuteistasis, tiek ir prokuratūra.

Prokuratūra skundu prašo nuteistajam skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą, o kitą pirmos instancijos nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą pateikęs prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, skiriant bausmę, taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį (baudą), o taip pat skirti mažesnę nei įstatyme įtvirtinta minimali bauda.

Prokuratūra taip pat teismo prašo V. Šiliauską pripažinti kaltu dėl visų aštuonių baudžiamojoje byloje nurodomų nusikalstamos veikos epizodų, kurie, prokuroro manymu, pirmos instancijos teismo visiškai nepagrįstai buvo perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, tai yra kyšininkavimą.

Teismo sprendimą apskundęs V. Šiliauskas nekvestionuoja jam skirtos bausmės, nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau nesutinka su įrodymų šaltiniais. Jis mano, kad remtasi įrodymų šaltiniais, kurie gauti pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas.

Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.

Teismas taip pat nutarė konfiskuoti 2022 m. kovą atliktų kratų V. Šiliausko gyvenamojoje vietoje metu rastus grynuosius pinigus, tai yra 241 tūkst. eurų, išieškoti iš V. Šiliausko konfiskuotino turto, tai yra kyšio dalyko dalį atitinkančią sumą – 19 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021-2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

Kadangi jis pateikė medikų pažymą, teismas bylos nagrinėjimo nepradėjo. Jo bylą planuojama atversti sausio 22 dieną.

„Pateikta pažyma, dėl vilkinimo ar simuliavimo duomenų neturime, pateikti apeliaciniai skundai, ne tik gynėjo. Prokuroro skundas yra sunkinančiais pagrindais, asmuo turi teisę dalyvauti procese“, – per posėdį sakė teisėja Virginija Liudvinavičienė.

V. Šiauliausko advokatas Ruslanas Boiko teismui sakė, kad posėdžio išvakarėse, pavakare, ginamasis jam atsiuntė medikų pažymą, jis pageidauja, kad ji būtų pridėta prie bylos.

Pateikta pažyma, dėl vilkinimo ar simuliavimo duomenų neturime.

„Jis žadėjo teikti papildomus dokumentus“, – sakė advokatas.

Pažyma yra išduota kelioms dienoms.

„Jis tikėjosi, kad būklė pagerės“, – sakė R. Boiko.

Jis tikino, kad klientas dėl sveikatos būklės negalėtų dalyvauti ir ketvirtadienį iš anksto suplanuotame kitame teismo posėdyje Apeliaciniame teisme.

Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius siūlė dabar pradėti nagrinėti bylą, o jeigu reiktų įrodymų tyrimo, tada jau nuteistojo dalyvavimas būtų būtinas.

Pasak Apeliacinio teismo, V. Šiliausko byla yra susijusi su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, kurie visuomenėje kelia itin didelį susidomėjimą, be to, sprendimas gali būti svarbus formuojamai teismų praktikai. Todėl šiai bylai suteiktas specialus statusas, kuris teismui leis darbą joje organizuoti sparčiau.

Byloje gauti du skundai

Už korupcinius nusikaltimus nuteistas buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas per advokatą pateiktu apeliaciniu skundu neginčija paskirtos bausmės – baudos –, vadina „ją teisinga ir pagrįsta“, tačiau nesutinka su įrodymų šaltiniais.

Gynyba mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltę pagrindė 2023 metų kovą vykdytos kratos protokolu ir jo rezultatais.

Nuteistojo advokatas nekvestionuoja nuosprendžio dalies, susijusios su V. Šiliausko nusikalstamos veikos kvalifikavimu, jo nuteisimu už kyšininkavimą ir dėl įrodymų visumos buvimo, kurie leido teismui paskirti V. Šiliauskui teisingą ir pagrįstą bausmę.

„Tačiau teismas negalėjo grįsti jo kaltės prieš tai aptartais įrodymų šaltiniais, kadangi jie gauti pažeidus baudžiamojo proceso kodekso bei kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus ir negali būti laikytini įrodymais“, – rašoma V. Šiliausko advokato Ruslano Boiko skunde.

Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šios aplinkybės ypatingai reikšmingos V. Šiliausko bausmės individualizavimui, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis,

Nuosprendį V. Šiliausko byloje apskundė ir prokuratūra. Ji prašo skirti buvusiam Kauno administracijos vadovui griežtesnę bausmę – šešerių metų laisvės atėmimą ir 30 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras sako, kad teismas, skirdamas V. Šiliauskui tik baudą, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo asmenybę ir neatkreipė dėmesio į nusikaltimo pavojingumą. Prokuroras mano, kad apygardos teismas skyrė pernelyg švelnią bausmės rūšį ir po to ir jos dydį, dukart mažino bausmę.

Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius V. Šiliauskui sulaikyme praleistą laiką, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.

Teismas savo nuosprendyje nurodė, kad tai nebūtų teisinga bausmė vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.

Nuteistajam septyneriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje – tai maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei.

Kauno apygardos teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.

V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę – tai, kaip ir jo gailėjimasis, teismo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.

Kauno apygardos teismo teisėjo Audriaus Meilučio teigimu, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.

Jie nuteisti dėl policijos tyrėjo papirkimo narkotikų byloje.

Advokatui A. Jušinskiui Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo skirta 65 tūkst. eurų bauda ir uždrausta penkerius metus verstis advokato veikla.

Bylos duomenimis, jis paprašė A. Voinovo imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas sužinoti neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis ir paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pažadėdamas ir duodamas įvairias pinigų sumas, tarp jų ir didesnes nei 12 tūkst. 500 eurų.

Kyšius priėmusiam ir tarpininkavusiam juos perduodant A. Voinovui paskirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė ir 7,5 tūkst. eurų bauda, taip pat uždrausta penkerius metus dirbti vidaus tarnybos sistemoje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo išvados dėl įvykdytų nusikaltimų ir jų kvalifikavimo padarytos išsamiai įvertinus surinktų įrodymų visumą, bylos duomenys kruopščiai aptarti ir palyginti tarpusavyje, todėl nėra pagrindo tenkinti skundų, kuriais prašyta jiems priimti išteisinamuosius nuosprendžius.

Teismo vertinimu, bausmių rūšys ir jų dydžiai yra tinkamai individualizuoti, atsižvelgiant į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, ir yra proporcingi padarytiems nusikaltimams, todėl keisti bausmių nėra pagrindo.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Jušinskis yra laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų.

Bylos duomenimis, 2019–2020 metais advokatas A. Jušinskis ir policijos pareigūnas A. Voinovas ne kartą tarėsi, jog pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) tyrėją. Pastarasis atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabandos.

Kaip skelbė prokuratūra, advokatas, tarpininkaujant policijos pareigūnui, už piniginį atlygį siekė paveikti LKPB tyrėjus ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą, vadovaujantį ikiteisminiam tyrimui, kad asmeniui, įtariamam neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabanda, skirtas suėmimas būtų sušvelnintas ir įtariamasis būtų paleistas į laisvę.

Taip pat advokatas, tarpininkaujant policijos pareigūnui, už piniginį atlygį iš LKPB tyrėjo siekė gauti neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabandos bei apie asmenis, kurių atžvilgiu šis tyrimas yra atliekamas.

Bylos duomenimis, iš viso tuomet advokatu dirbęs A. Jušinskis tuomečiam policijos pareigūnui A. Voinovui kaip kyšį perdavė 14 tūkst. eurų.

A. Voinovas už tarpininkavimą kaip kyšį pasiliko sau 1,1 tūkst. eurų, o LKPB tyrėjui, veikusiam pagal teismo sankcionuotus ikiteisminio tyrimo veiksmus, per kelis kartus kaip kyšį perdavė 12,9 tūkst. eurų.

Teismo sprendimu, ši kaip kyšis duota pinigų suma bus konfiskuota.

Kaip pranešė TV3 Žinios, per dvi valandas trukusį susitikimą buvo aptartos politinės aktualijos ir artėjanti apkaltą – V. Gapšys ruošiasi vizitui į Seimą per savo apkaltą kitą savaitę.

Pasak A. Mazuronio, V. Gapšys ta pačia kamera dalijasi kartu su juo nuteistu buvusiu Liberalų sąjūdžio vadovu, buvusiu Seimo narius Eligijumi Masiuliu ir dar vienu nuteistuoju.

Seimas antradienį pradėjo apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam ir kalėjime bausmę atliekančiam opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovui V. Gapšiui.

Toks nutarimas priimtas už balsavus 95 Seimo nariams, prieš buvo vienas ir susilaikė trys parlamentarai.

Dėl V. Gapšio mandato panaikinimo bus sprendžiama kitą savaitę, gruodžio 21 dieną.

Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyks supaprastinta tvarka. 

Tokiu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia, parlamentarai iškart balsuos, ar panaikinti V. Gapšio Seimo nario mandatą.

Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę. 

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“. 

V. Gapšys pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Seimo pirmojo vicepirmininko Jurgio Razmos teigimu, nuo V. Gapšio atvykimo atlikti bausmės dienos jam neskaičiuojamas atlyginimas, parlamentinei veiklai vykdyti skiriamos išlaidos.

V. Gapšys Seime dirba trečią kadenciją.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, kaip įmanoma paankstinta bylų nagrinėjimo pradžia. Gruodžio 21 dieną numatyta organizuoti pirmąjį posėdį „Kamuolinių“ byloje, V. Šiliausko baudžiamąją bylą ketinama pradėti nagrinėti kitų metų sausio 10 dieną, o A. Surblio – vasario 20 dieną.

Pasak teismo, „Kamuolinių“ baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 94 tomai, gauta 14 apeliacinių skundų. Kaip nurodo teismas, skunduose keliama daug įvairaus ir sudėtingo pobūdžio klausimų dėl nuteistųjų išteisinimo, išteisintųjų nuteisimo, veikų kvalifikavimo, neteisingų bausmių ir panašiai.

Rugsėjį Kauno apygardos teismas šioje byloje nuteisė 13 asmenų, o dar keturis išteisino.

Kaltinamieji buvo nuteisti už sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, dokumento suklastojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus.

V. Šiliausko ir A. Surblio baudžiamosios bylos, pasak teismo, yra susijusios su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, kurie visuomenėje kelia itin didelį susidomėjimą, be to, sprendimai šiose bylose gali būti svarbūs formuojamai teismų praktikai. Todėl šioms byloms suteiktas specialus statusas, kuris teismui leis darbą jose organizuoti sparčiau.

A. Surblio bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. Ji yra atskirta iš didelės apimties tyrimo, apie kurį teisėsauga pranešė 2019 metų vasarį. A. Surblys tuomet kurį laiką buvo suimtas.

A. Surblys šioje korupcijos byloje buvo nuteistas kalėti daugiau nei dvejus metus.

Baudžiamojoje byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame restorane advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas Arijaus Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų advokatui A. Surbliui, o šis pinigus priėmė pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą.

Tuo metu nuosprendį V. Šiliausko byloje apskundė valstybės kaltintojas bei pats nuteistasis.

Prokuroras siekia, kad buvusiam savivaldybės administracijos vadovui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius laiką, kurį V. Šiliauskas praleido sulaikytas, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.

Pasak Apeliacinio teismo, šios trys baudžiamosios bylos sudaro vos šimtadalį šiais metais gautų baudžiamųjų bylų.

Paradoksalus sutapimas, bet toli nuo Amerikos, kur tądien buvo minima J. F. Kennedy’io netektis, Lietuvos apeliacinis teismas padėjo pirmą tašką dvitaškyje (antrasis ir galutinis taškas – Aukščiausiojo Teismo prerogatyva) politinės korupcijos byloje.

Nuosprendis, kardinaliai priešingas ankstesniojo teismo sprendimui, neabejotinai sukėlė šoką bylos figūrantams – politikams (vienas jų turėjo visai apčiuopiamų šansų tapti jauniausiu Lietuvos Respublikos prezidentu) ir verslininkams. Daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

Apeliacinio teismo nuosprendis, anot valstybės kaltintojo, „turėtų būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo“.

Nuteistieji, kurie, pasak prokuroro, pripažinti sunkiais nusikaltėliais, visas viltis deda į paskutinę instanciją.

2016-ųjų gegužę užvirusi byla palaidojo ne vieno politiko karjerą, o nelemtoji brendžio dėžutė sudegino visas galimybes vienai partijai tais pačiais metais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose, kas lig šiol kai kam kelia tam tikrų abejonių, ar tai nebuvo kažin kieno „specialioji operacija“.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pripažino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai įtraukė „Asseco Lietuva“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, pranešė teismas. Jis paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo kovo 10 dienos sprendimą.

„Asseco Lietuva“ buvo pripažinta agentūros konkurso dėl žemės ūkio paramos informacinės sistemos modernizavimo laimėtoja, tačiau kita jo dalyvė teigė, kad „Asseco Lietuva“ pateikė melagingus duomenis ir ją apskundė Vilniaus apygardos teismui, o šiam tai patvirtinus „Asseco Lietuva“ iš konkurso pasitraukė.

„Aplinkybė, kad sužinojusi apie jai nepalankų teismo sprendimą, ieškovė savo pasiūlymą atsiėmė, negali būti pagrindas išvengti neigiamų teisinių padarinių (būti išviešintam Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše) už nesąžiningą veiksmą“, – pranešime teigė Apeliacinis teismas.

Apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Žemės ūkio paramos informacinę sistemą už 8 mln. eurų (su PVM) modernizuos ir įdiegs bendrovė „iTree Lietuva“. Sutartis su įmone penkeriems metams pasirašyta šių metų kovo 10 dieną.

Anksčiau už turto iššvaistymą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteistas A. Raščius skundė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir siekė išteisinimo.

„Žalos atlyginimo klausimas, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, gali ir turi būti išspręstas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, o ne perduodant klausimo nagrinėjimą atskira civilinio proceso tvarka“, – teigiama pranešime.

Apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 metų liepos 20 dienos nuosprendį, kuriuo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas prieš trejus metus A. Raščių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo bei skyrė jam lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant vieneriems metams.

Apeliacinis teismas, pašalinęs dalį A. Raščiui inkriminuotų veiksmų bei atsižvelgdamas į šiemet birželį įsigaliojusius Baudžiamojo kodekso pakeitimus, perkvalifikavo jo nusikalstamus ir už juos skyrė 9,4 tūkst. eurų bausmę.

Bylos duomenimis, būdamas „Oro navigacijos“ generaliniu direktoriumi jis 2012-2016 metais darė neteisėtą įtaką įmonei už 455 tūkst. įsigyjant automatinę duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemą iš Suomijos bendrovės „NRPL Aero“. Laimindamas šį pirkimą A. Raščius žinojo, jog sistema iš esmės yra bevertė ir greičiausiai niekada nebus panaudota.

A. Raščius „Oro navigacijai“ vadovavo 2001–2017 metais, jis iš generalinio direktoriaus pareigų buvo atšauktas.