Anot jo, augant rinkai joje dominuoja dešimt įstaigų, kurios gavo beveik 154 mln. eurų (68 proc.) pajamų. Rezultatai  vertinami eliminavus e. pinigų įstaigos „Revolut Payments“ rodiklius.

Bendra įstaigų mokėjimo operacijų suma pirmąjį pusmetį siekė 221 mlrd. eurų, ji per metus sumažėjo 7 proc. (2022 metais – 237 mlrd. eurų), o be „Revolut Payments“ augo daugiau nei dukart.

Pusmečio pabaigoje šalyje veikė 83 e. pinigų ir 44 mokėjimo įstaigos, trys iš jų nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų. Per šešis šių metų mėnesius LB išdavė dvi naujas ir panaikino penkias licencijas, dalį – pačių įstaigų prašymu, dalį – dėl pažeidimų.

LB teigimu, tokiu būdu vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiama pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

LB siūlo įpareigoti bankus ar kitas kredito įstaigas klientui pasiūlyti bent dvi alternatyvas: kintamą palūkanų normą ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų.

Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą.

 

Taip pat siūloma rekomenduoti, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.

Be to, bankai turėtų pateikti išsamesnę ir žmogaus sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.

Be to, siūloma įpareigoti bankus nuolat informuoti būsto paskolų gavėjus apie rinkoje vyraujančias palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.

LB inicijuos teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir parengs kitas alternatyvias priemones.

LB teigimu, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų anksčiau buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.

LB pabrėžia, jog palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą ir imant paskolą negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokios palūkanos – fiksuotos ar kintamos – bus finansiškai naudingesnės. Tačiau tai klientui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl įmokų dydžio konkretų laiką, pavyzdžiui, penkerius ar dešimt metų, ar net visam paskolos laikotarpiui.

Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o tokių paskolų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje. Pernai ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį.

Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, anot LB, jis  gali būti naudingas vartotojams. Tai aktualu tiems žmonėms, kurie sutartis sudarė 2018–2021 metais, kai bankų maržos buvo didesnės. Jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.

Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.

Beveik 1,2 tūkst. arba 74 proc. projektų buvo skirti verslo paskoloms, apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti ir turimoms paskoloms refinansuoti – jiems skirta 68,7 mln. eurų. Taip pat finansuoti 423 nekilnojamojo turto verslo projektai (26 proc. visų finansuotų projektų), jiems skirta beveik 50 mln. eurų.

LB teigimu, šio sektoriaus dalyviai ruošiasi veikti naujomis reguliavimo sąlygomis – visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančias licencijas šiemet jau gavo šešios įmonės.

2021 metų lapkritį įsigaliojo bendras sutelktinio finansavimo teisinis reguliavimas visoje ES. Jis atveria galimybę finansų rinkos dalyviams sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose ES valstybėse, o kitų ES valstybių sutelktinio finansavimo platformų operatoriams teikti paslaugas Lietuvoje.

Pirmojo pusmečio pabaigoje sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąraše buvo 22 įmonės, aktyviai paslaugas teikė 12.

TVF prognozėmis, 2025 m. Lietuvos BVP turėtų augti 2,7 proc., 2026 m. – 2,5 proc., 2027 m. – 2,2 proc., 2028 m. – 2,1 proc.

TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia birželį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., tačiau kitais metais BVP augimas turėtų siekti 2,5–3 proc.

TVF dabar prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 m. pabaigoje – iki 3 proc. 2025 m. pabaigoje infliacija turėtų siekti 2,9 proc., o 2026–2028 m. – 2,5 proc.

Pasak TVF ataskaitos, nedarbas Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7,8 proc., kitąmet – 6,7 proc., 2025 m. – 6,2 proc., 2026–2028 m. – 6 proc.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, šalies ekonomikos atsparumą lemia stipri darbo rinka, santykinai mažas privataus sektoriaus įsiskolinimas, atsigaunančios realiosios gyventojų pajamos, reikšmingi įmonių ir bankų rezervai.

„Vis dėlto neturime prabangos snūduriuoti: reikia visų institucijų susitelkimo į priemones, užtikrinančias, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Dėl vis dar esančios nežinomybės, labiausiai susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą, matome rizikas ūkio augimui ir finansiniam stabilumui“, – pranešime teigia G. Šimkus.

Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje ilgesnį laiką išliktų kur kas didesnė nei euro zonos vidurkis (rugpjūtį jis siekė 5,3 proc.), nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.

LB pastebi, kad šalies BVP prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.

Įnašas sumokėtas nuo Lietuvos klientų dalies, BNS ketvirtadienį informavo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Adomaitytė.

„Pirminiais skaičiavimais, už 2023 metų antrąjį ketvirtį sumokėjome beveik 0,57 mln. eurų. Šis skaičius apskaičiuotas Lietuvos klientų daliai, kurie sudaro apie 1,5 proc. visos mūsų globalios klientų bazės“, – teigia A. Adomaitytė.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Tuo metu Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus prognozavo, kad „Revolut“ atsidurs tarp įnašo mokėtojų, tačiau ta suma nebus didelė.

„Swedbank“ trečiadienį pervedė 25 mln. eurų avansinį įnašą, Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

 

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos avansinį mokestį turi sumokėti iki rugpjūčio 31-osios pabaigos.

Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Rūta Asadauskaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad informaciją apie visų bankų ir kredito įstaigų sumokėtą įnašą penktadienį praneš Finansų ministerija.

Įnašui mokėti būtina VMI deklaracija pildymui parengta nuo trečiadienio.

Mokesčių inspekcija rugpjūčio 24-ąją pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Dėl to bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o per dvejus metus –  apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Jo teigimu, skaičiuojama, kad už 2023 metus bankų įnašas sieks apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

„Prognozavome metų pradžioje, kad visa suma gali siekti maždaug 410 milijonų (eurų – BNS). Pagal šiandieninius skaičius ta suma gali siekti maždaug 440 milijonų. Be abejo, tam tikras judėjimas vyks, jis natūralus ir priklauso daug veiksnių, bet esmė nesikeičia. Prognozės pildosi labai tiksliai“, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.  

„Mes taip pat prognozuojame, kad už šiuos 2023-uosius metus pilna solidarumo įmoka sieks maždaug 250 mln. eurų, o kitais metais įmoka sieks atitinkamai dar daugiau kaip 150 mln. (eurų – BNS) ir bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų“, – teigė LB valdybos narys.

LB antradienį paskelbė, kad šalies komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos šią savaitę perves pirmąją mokesčio įmoką – daugiau nei 50 mln. eurų.

Avansinį įnašą bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, o visą mokestį už 2023 metus – iki kitų metų birželio 15 dienos.

Pasak S. Krėpštos, pirmąjį šių metų pusmetį bankų sektorius uždirbo daugiau nei 500 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų.

 

„Mes stebime situaciją ir kol kas nepastebėjome jokių neigiamų pasekmių bankų sektoriuje ir toliau atidžiai stebėsime, kaip kinta bankų elgsena, ar ji kinta, bet kol kas tokių ženklų nematome“, – teigė LB valdybos narys.

Jis neįvardijo, kokią konkrečią sumą dabar sumokės kiekvienas bankas ar kita kredito įstaiga.

„Atskirų bankų skaičių mes neskelbsime, patys bankai skelbia arba paskelbs šiuos skaičius. Galutinį skaičių mes žinosime, kai tos lėšos bus pervestos ir VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS) patikslins“, – teigė S. Krėpšta.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ anksčiau skelbė, kad iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) praėjusią savaitę netikėtai pakeitus bankų solidarumo mokesčio skaičiavimo išaiškinimą, S. Krėpšta tai pavadino „techninio pobūdžio diskusijomis“, kurios nekeičia esmės.

Matome, kad italai apie apie tai diskutuoja, net ir mūsų kaimynai latviai ir estai pradėjo diskutuoti apie tokios įmokos poreikį.

 

„Šiek tiek gal gaila, kad paskutinę savaitę sprendžiasi šitie klausimai, bet šis mokestis yra tam tikra finansinė inovacija“, – teigė S. Krėpšta.

„Kai kurios šalys Europoje taiko tokią solidarumo įmoką. Matome, kad italai apie apie tai diskutuoja, net ir mūsų kaimynai latviai ir estai pradėjo diskutuoti apie tokios įmokos poreikį. Tai techniniai aiškinimai, bet, mūsų vertinimu, esmės tai nekeičia“, – pridūrė jis.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikėjosi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir juos panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui  centrinis bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.

„Matome, kad priemonės pasiteisina – bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“, – pranešime sakė S. Krėpšta.

Avansinį įnašą bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, o visą mokestį už 2023 metus – iki kitų metų birželio 15 dienos. 

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir juos panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

Tačiau jie pripažįsta, kad kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą. 

Tokią išvadą dėl mokesčių reformos LB pateikė Seimui – jos paprašė pusšimtis opozicijos parlamentarų, o Biudžeto ir finansų komitetas tam pritarė. Šia išvada Seimo nariai remsis teikdami pasiūlymus, o rudenį Seimas apsispręs dėl mokesčių reformos.

Pasak LB ekspertų, tik mažai daliai individuliai dirbančių gyventojų reikšmingai padidėtų mokestinė našta.

Centrinio banko skaičiavimais, 2026 metais individualiai dirbančių gyventojų vidutinis pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifas padidėtų apie 6 procentiniais punktais – nuo 20,1 proc. 2023 metais iki 26,5 proc. 2026 metais, o dirbančiųjų pagal darbo sutartis – sumažėtų nuo 35,7 proc. iki 34,5 proc. (2024 metais).  

„Tai reiškia, kad mokestiniai pasiūlymai turėtų sumažinti skirtumą tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų tarifų nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 metais) iki 8 proc. punktų (2026 metais)“, – teigiama išvadoje. 

Prognozuojama, kad dirbančiųjų su verslo liudijimais pajamų ribos sumažinimas nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų turėtų paskatinti maždaug penktadalį jų rinktis individualią veiklą.

„Pasiekus metines pajamas nuo maždaug 30 tūkst. iki 55 tūkst. eurų (mokestinė našta – BNS) augs 9-11 proc. punktų, o nuo maždaug 55 tūkst. eurų –13-14 punktų. Taigi, vidutinių pajamų gavėjai gali būti paveikti daugiau nei mažiausias pajamas gaunantieji, bet mažiau nei daugiausia uždirbantieji. Turint omenyje, jog didžioji dalis individualia veikla užsiimančiųjų deklaruoja palyginti mažas pajamas ir tai, jog jų dalis sudaro tik 11 proc., darome išvadą, kad tik maža dalis vidutinių pajamų gavėjų reikšmingiau pajus mokesčių padidėjimą“, – sakoma išvadoje.

Dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių jo progresyvumas šalies mastu sumažėtų, nes mažiau mokėtų didesnės vertės NT turintys gyventojai ir daugiau – turintys mažesnės vertės NT.

Kita vertus, NT mokestis galėtų padidinti savivaldybių pajamas ir galimybes finansuoti plėtrą, tačiau įplaukos į jų biudžetus gali būti santykinai nedidelės.

LB teigimu, mažiausia būstų, kurių vertė viršija 1,5 jų vertės medianos, dalis yra Visagine ir Panevėžyje, o didžiausia – Anykščių rajone ir Rietave. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šį rodiklį viršija atitinkamai 23 proc., 20,9 proc. ir 17,1 proc. būstų.

Palikus galioti šiuo metu esantį mokestį ir perskirsčius surenkamas pajamas savivaldybėms, ilguoju laikotarpiu būtų surenkama daugiau pajamų, o tai labiau įgalintų regionų plėtrą.

 

Lietuvoje tokie būstai sudaro 26 proc. visų būstų. Tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse NT mokesčio mokėtojų skaičius gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties procentų visų NT savininkų. Be to, dėl skirtingų NT objektų verčių medianų savivaldybėse už tokios pat vertės pagrindinį būstą gali tekti susimokėti skirtingas sumas – mokestis nebūtų teisingas.

„Palikus galioti šiuo metu esantį mokestį ir perskirsčius surenkamas pajamas savivaldybėms, ilguoju laikotarpiu būtų surenkama daugiau pajamų, o tai labiau įgalintų regionų plėtrą“, – teigia ekspertai. 

Siūlomi mokesčių pakeitimai, tikėtina, itin nepagerins balanso tarp mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo. 

„Siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, turės palankų, bet ribotą poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje“,  – rašoma išvadoje.

Įgyvendinus reformą darbo sąnaudų dalis padidėtų labai nedaug, todėl pokyčiai neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, jos augimui ir įmonių skaičiui.

Vis dėlto, LB teigimu, pakeitimai skatintų smulkiojo ir vidutinio verslo augimą, o investicinė sąskaita (ISA) atvertų daugiau galimybių diversifikuoti verslo finansavimosi šaltinius, ji turėtų teigiamą poveikį finansinį kapitalą sukaupusiems ar ketinantiems jį kaupti gyventojams, tačiau šis poveikis bus nedidelis ir pasireikš per ilgesnį laiką.

LB pabrėžia, kad mokesčių reformos poveikis gyventojams bus nevienodas ir priklausys nuo žmogaus veiklos formos (darbo santykiai, individuali veikla ir kita), bendro pajamų lygio, NT vertės, jo registracijos vietos ir kitų aspektų.

Skaičiuojama, kad gyventojų pajamos 2028 metais dėl mokesčių reformos būtų 1,3 proc. didesnės nei nieko nekeičiant.

LB vertinimu, reformos poveikis šešėlinei ekonomikai priklausys nuo dirbančiųjų ir verslo reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą. Ekspertai mano, kad pakeitimai nesukurs papildomų paskatų gyventojams ir įmonėms registruotis kitose šalyse.

Siūlymas apmokestinti pajamas sumuojant visų rūšių pajamas, viršijančias 60 VDU arba 180 VDU ir joms pritaikant papildomus tarifus, suteiks mokesčių sistemai daugiau vertikalaus teisingumo, teigia centrinio banko ekspertai.

Dėl to labiau apmokestinamos būtų didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos, kurios iki šiol nebuvo apmokestinamos papildomai, pavyzdžiui, individualios veiklos, dividendų pajamos, taip pat tos su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos.

„Bendras tarifas dividendų pajamoms, jei bendra visų, įskaitant ir iš kitų šaltinių gautų pajamų suma viršytų 180 VDU, išaugtų 6 proc. punktais. Be to, mokesčių tarifai, pavyzdžiui, pajamoms iš dividendų, tebebus mažesni nei daugumoje kitų EBPO valstybių, bet didesni nei Latvijoje ir Estijoje. (...) Maksimalus gyventojų pajamų mokesčio tarifas taptų didesnis nei Lenkijoje, tačiau pajamų ir pelno mokesčių tarifų suma dividendų pajamoms tebebūtų mažesnė“, – rašoma LB išvadoje.

Siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, turės palankų, bet ribotą poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje.

 

Vertindamas reformą iš makroekonominės perspektyvos, LB daro išvadą, kad sumažėjusi bendra mokesčių našta skatins ekonomikos aktyvumą. Kita vertus, biudžetas dėl didinamo NPD gali netekti apie 0,3 proc. BVP pajamų jau 2024 metais, o vėlesniais metais – dar daugiau.

LB vertinimu, siūlomi pakeitimai realaus BVP augimo tempą 2024-2028 metais padidintų 0,4 procentinio punkto, o metinę infliaciją kilstelėtų 0,6 punkto. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS teigė, kad LB vertinimas yra išsamus ir atliktas įvairiais pjūviais.

„Vertinimas suteikia daugiau užtikrintumo mokesčių pertvarkos įgyvendinimui. Iki šiol turėjome tik gausybę įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijų, pagal kurias buvo ruošiami siūlymai – dabar turime mokesčių pertvarkos pasiūlymų ekspertinį vertinimą, konstatuojantį, kad iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės, o pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.

„Tikiuosi, kad į šį vertinimą bus įsiklausyta tiek nuogąstaujančių interesų grupių tarpe, tiek Seime, telkiant platesnį palaikymą būtiniems ir seniai pribrendusiems sistemos pakeitimams“, – pridūrė M. Lingė.

Anot jo, šiuo metu už metų trukmės terminuotuosius indėlius bankai siūlo nuo 2,9 iki 4,15 proc., kredito unijos – nuo 0,7 iki 4,40 proc., o už Vyriausybės taupymo lakštus – 3,7 proc. metinių palūkanų.

Bendras indėlių portfelis nuo vasario padidėjo 1,5 mlrd. eurų, nurodo centrinis bankas.

Iki šiol įmonės buvo licencijuotos pagal Lietuvos sutelktinio finansavimo įstatymą. Gavusios licenciją pagal ES reglamentą, bendrovės dabar galės teikti paslaugas visoje ES, pranešė LB.

2021 metų lapkritį įsigaliojo bendras teisinis reguliavimas visoje ES, jis atveria galimybę Lietuvos finansų rinkos dalyviams sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose ES valstybėse, o kitų ES valstybių operatoriams – Lietuvoje.

Reglamentas pakeitė dabartinį Sutelktinio finansavimo įstatymą, todėl šių platformų operatoriai, norintys tęsti savo veiklą, privalo gauti licencijas pagal ES reglamentą. Šiuo metu tokių licencijų siekia dar 12 įmonių.