Patyrė įvairių išbandymų

Ryte Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo aukojamos mišios. Melstasi už Lietuvos kariuomenę, visus jos darbuotojus bei jų artimuosius.

Po to kariai žygiavo Rumpiškės, Tilžės, Kūlių Vartų, Tiltų gatvėmis iki pat Atgimimo aikštės. Čia būriavosi klaipėdiečiai su šeimomis bei keturkojais, pro šalį ėję moksleiviai. Laikinai užtvertoje Danės gatvėje stovėjo policijos pareigūnų ir karo policijos ekipažai.

Atžygiavus kariams, šventė prasidėjo Lietuvos himno giedojimu.

Po jo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus buvo pakviestas tarti sveikinimo žodžius.

„Ne pirmą kartą šiais metais Klaipėdoje vyksta kariuomenės dienos. Tai džiugina Klaipėdos ir regiono gyventojus. Turime stiprią kariuomenę, kuri per 105 m. patyrė ir sunkius istorinius momentus, ir džiaugėsi pakylėjimais. Kariuomenės misija – ypatingai svarbi šiuo laikotarpiu, kai visai šalia, Ukrainoje, vyksta karas, kai atsiranda nauji karo židiniai Europoje, Izraelyje. Jūsų misija kiekvieną dieną tampa vis reikšmingesnė“, – kalbėjo uostamiesčio vadovas.

Jūsų misija kiekvieną dieną tampa vis reikšmingesnė.

Klaipėda – gynybinis epicentras

A. Vaitkus taip pat pridūrė, kad Klaipėda, anot jo, yra vienas svarbiausių gynybinių epicentrų Lietuvoje ir Lietuvos kariuomenės vadams, iškiliausiems šalies asmenims, palinkėjo stiprinti pajėgas.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas, einantis Klaipėdos įgulos viršininko pareigas, jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas priminė Lietuvos kariuomenės dienos svarbą.

„Kiekvienam Lietuvos kariuomenės kariui ir kiekvienam patriotui, kariuomenės diena yra ne tik dar viena atmintina diena kalendoriuje. Ši šventė – tarsi mūsų visų gyva sąsaja su kariuomenės ištakomis, istorija ir dabartimi. 1918 m. lapkričio 23 d. įkurta Lietuvos kariuomenė atliko ypatingą ir reikšmingą vaidmenį – ji apgynė ką tik atkurtą Lietuvos Respubliką, jos nepriklausomybę nuo įvairių priešininkų. Šių narsių kovų ir mūsų krašto didvyrių atminimas yra gyvas ir dabar“, – istorinius įvykius trumpai papasakojo G. Premeneckas.

Pasak jo, šis atminimas ne tik primena apie įsivyravusias Lietuvos kariuomenės tradicijas, formuoja vertybes, bet ir įkvepia naujiems žygdarbiams.

I. Kiseliovaitės nuotr.

Aidėjo pabūklų šūviai

Džiaugiamasi, kad šventėje dalyvavo ir sąjungininkai iš Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

Po sveikinimų susirinkusiuosius palaimino Klaipėdos įgulos vyresnysis kapelionas komandoras kunigas Remigijus Monstvilas.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Tėvynę, jiems buvo nešamos gėlių kompozicijos.

Minėjimo pabaigoje prie paminklo „Arka“ klaipėdiečiams buvo pademonstruotos brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono haubicų baterijos taktinis veiksmas – trys pabūklų šūviai.

Skelbiama, kad mišios šiandien prasidės 10 val., bus meldžiamasi už savo šaliai tarnavusius ir tebetarnaujančius karius bei taiką pasaulyje.

11.30–11.50 val. vyks Klaipėdos įgulos karių paradas Rumpiškės, Tilžės, Kūlių Vartų, Tiltų gatvėmis iki pat Atgimimo aikštės. Paradą lydės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Kariams atžygiavus iki senamiesčio, viešojo transporto autobusai važiuos Pilies gatve.

12 val. Atgimimo aikštėje prasidės iškilminga Klaipėdos įgulos karių, JAV sąjungininkų karių, šaulių ir kadetų rikiuotė. Jos metu praskris NATO oro policijos naikintuvai, o Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai paleis iškilmingas haubicų baterijos salves.

Aidint salvėms, pačiame miesto centre pasigirs garsūs sprogimai, tad gyventojai raginami neišsigąsti.

Nuo 11 iki 14 val. Danės g. (prie Atgimimo aikštės) klaipėdiečiai bus kviečiami apžiūrėti ginklų ir karinės technikos parodą. Čia bus demonstruojami šarvuočiai, visureigiai, JAV armijos artilerijos haubica „Paladin“, įvairi lengvoji ginkluotė.

Po iškilmingos rikiuotės miestiečiai Atgimimo aikštėje bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.

Ir Palangoje bus minima Lietuvos kariuomenės diena. Čia renginiai prasidės lapkričio 23 d. vakarop.

17.30 val. vyks šventinė eisena. Kariai žygiuos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, kurioje 18 val. vyks mišios.

19 val. Palangos kurhauzo koncertų salėje vyks iškilmingas koncertas, skirtas šiai dienai paminėti. Jame skambės ne tik dainos, bet ir poezija.

Taip jis kalbėjo Katedros aikštėje Vilniuje minint 104-ąsias Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines.

„Tuo metu, kai nuožmus priešas puola ir niokoja Ukrainą, turime aiškiai suprasti, kad ir mūsų valstybė yra Rusijos imperinių ambicijų taikinyje“, – trečiadienį sakė prezidentas.

Pasak jo, pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė „prieš mūsų akis vėl iškyla kaip nepakeičiamas valstybės skydas“.

„Tvirtas ir patikimas, kokie per amžius buvo mūsų tėvynės gynėjai“, – sveikinimo kalboje sakė prezidentas G. Nausėda.

Tuo metu, kai nuožmus priešas puola ir niokoja Ukrainą, turime aiškiai suprasti, kad ir mūsų valstybė yra Rusijos imperinių ambicijų taikinyje.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šie metai Lietuvos kariuomenei buvo sudėtingi.

„Karas Ukrainoje teikė tas pamokas, kurias reikėjo ir pas save pritaikyti, peržvelgti savo planus, – kalbėjo politikas. – Metai sudėtingi, tačiau perspektyvos neblogos, stiprinant, modernizuojant kariuomenę.“

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pabrėžė, kad šių metų šventė „yra specifinė, nes švenčiame karo metu, nes Europoje vyksta vienas iš didžiausių karų“.

„Mes tikrai turime labai rimtai žiūrėti į pasirengimą savo valstybės gynybai“, – sakė generolas leitenantas.

Katedros aikštėje įvykus iškilmingai rikiuotei, kariai patraukė į eiseną per Gedimino prospektą, o tuo metu aikštėje atidaryta paroda, skirta paminėti Jungtinių Valstijų prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) vizito Lietuvoje ir kvietimo įstoti į NATO 20-osioms metinėms.

Kariuomenės metinės paminėtos ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose.

Kaune po karių rikiuotės formavimo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, minėjimas perskėlė į muziejaus sodelį, kur pakelta Vyčio Kryžiaus ordino vėliava.

Jonavoje miesto gyventojai ir svečiai galėjo pamatyti Ruklos įgulos padalinių šventinę rikiuotę, karinės technikos ir ginkluotės parodą.

Kariuomenės teigimu, atkūrimo metinės yra švenčiamos ir užsienio karinėse atstovybėse, tarptautiniuose kariniuose štabuose bei operacijose, kuriose tarnauja Lietuvos kariai.

Taip pat minėdami sukaktį kariai visoje šalyje vyksta į bendrojo lavinimo mokyklas, jose pristato Lietuvos kariuomenę, kario profesiją bei pasidalins savo asmenine patirtimi.

Lietuvos kariuomenė atkurta 1918 metų lapkričio 23 dieną.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sveikinime pabrėžė Lietuvos kariuomenės profesionalumą, modernumą.

„Be tiesioginės misijos saugoti, ginti Lietuvos valstybę ir žmones, mūsų kariuomenei tenka vis daugiau naujų uždavinių. Nuo pajėgų modernizacijos, karių sąlygų gerinimo iki įvairiapusės pagalbos Ukrainai, kibernetinio saugumo užtikrinimo, tarptautinių misijų ir operacijų“ – teigė parlamento vadovė.

„Reikia pasakyti, kad kartu su NATO sąjungininkais jūs šiuos uždavinius įveikiate labai profesionaliai. Ačiū, kad galime jaustis saugūs ir pasitikėti jumis. Su Lietuvos kariuomenės diena!“ – sakė ji.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kariams linkėjo stiprybės sergint Lietuvos laisvę.

Ačiū, kad galime jaustis saugūs ir pasitikėti jumis.

„Nuoširdžiai sveikinu karius, savanorius ir visus krašto apsaugos rėmėjus Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linkiu ypatingos stiprybės saugant mūsų visų laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

Premjerė taip pat teigė, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste reikia būti pasiruošus gintis.

„Gyvename sudėtingu, nerimo ir grėsmių, kurias sukėlė Rusijos agresija, persmelktu laikotarpiu. Tai priminimas mums visiems, kad iškovotą laisvę reikia branginti, aktyviai ją saugoti ir būti visada pasirengus jos gynybai“, – sakė ji.

„Šiandieninė Lietuvos kariuomenė – tvirtas valstybės saugumo garantas, patikima NATO partnerė. Moderni ginkluotė, profesionalus pasirengimas, o svarbiausia – kovinis ryžtas ir ištikimybė Tėvynei duotai priesaikai sukuria galingą ir nenugalimą jėgą“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-ąją. Šią dieną 1918 metais tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėta kurti šalies kariuomenė.

Premjeros vakarą pradėjęs televizijos žurnalistas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Edmundas Jakilaitis susirinkusiuosius pirmiausia pakvietė tylos minute pagerbti šiandien pasaulį palikusį legendinį Lietuvos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą.

Prieš filmą buvęs Vaidoto bataliono, kuriame beveik metus dirbo filmavimo komanda, vadas, dabar Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas pasidalijo prisiminimais iš pirmųjų filmavimo dienų. „Mūsų dalinyje tuo metu tarnavo dvidešimt merginų. Išgirdau, kad atvyksta filmavimo grupė, kuri rodys, kaip tos merginos tarnauja. Manyje iškart prabudo tradicinis alfa vyras – ir ką jos parodys, ką čia jos išvis veikia? Tačiau netrukus nuomonė pradėjo keistis – mačiau jų užsispyrimą, užsidegimą ir pozityvą – padarysime viską, ko reikia. Tada ir supratau, kad švelnūs kariai gali būti netgi labai geri kariai, kuriuos jungia uniforma, trispalvė ir priesaika ginti Tėvynę, netgi aukojant savo gyvybę. Valstybę saugome mes visi ir tai nepriklauso nuo lyties ar amžiaus“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas E. Lastauskas, premjeros vakarą visa ko geriausio linkėjęs ir švelniems, ir nešvelniems kariams.

Savo kelionę po šalies kino teatrus dokumentinis filmas „Švelnūs kariai“ pradeda nuo lapkričio 26 dienos.

„Atrodė, kad neišauš toji diena, kai galėsime filmą parodyti dideliame ekrane. Atidavęs filmą žiūrovui, tarsi pajunti, kaip jis atgyja, tarsi iš naujo atrandi pirmąjį žvilgsnį į užfiksuotas situacijas, scenas, herojų istorijas. Ir vėl pajunti tą džiaugsmą, kurį jautei filmuodamas filmo scenas“, – po premjeros kalbėjo filmo režisierė M. Stonytė.

Režisierė teigė, kad jai buvo itin svarbu šiuo filmu kalbėti apie jaunos merginos brandą. Apie vidinius virsmus, kurie dažnai dideliame pasaulyje lieka nematomi. Rodos, tarnyba truko vos devynis mėnesius, bet kaip paaugusios ir kokios subrendusios iš jos išėjo merginos.

M. Stonytė pasakojo, kad visos merginos, kurias nuo pat pradžių ji filmavo, buvo savaip įdomios, tačiau filme liko trys itin skirtingos, unikalios asmenybės, geriausiai perteikusios filmo kūrėjos sumanymą. „Mačiau, kaip kiekvienoje iš jų gimė vidinis karys, jos pamažu tapo karėmis ne tik kariuomenėje, bet ir savo gyvenime“, – sakė režisierė.

Dokumentinio filmo centre atsidūrė trys jaunos merginos Karina, Gintarė ir Agnė. Devyni mėnesiai kariuomenėje paskatino itin svarbius jų asmenybės augimo procesus, kai jos savanoriškai prisiėmė vyrams įprastą krūvį ir atsakomybę ginti ir gintis ginklu.

„Norėjau atrasti švelnias kariuomenės ypatybes, taip pat – savo herojų unikalumą. Dėl to savo merginas pamačiau ir labai jautrias, ir drąsias, ir pasimetusias, ieškančias savęs. Pamačiau gyvą žmogų. Būtent tai ir norėjau įžvelgti – po uniforma pasislėpusį gyvą ir švelnų žmogų“, – kalbėjo M. Stonytė.

Prie filmo dirbo bendra lietuvių ir estų komanda – operatorius Vytautas Plukas, prodiuserė Giedrė Žickytė, koprodiuseris Riho Vastrikas, montažo režisierė Mirjam Jegorov, garso režisierius Julius Grigelionis, muziką kūrė Arianas Levinas bei Ann Reimann. Filmo pardavimo agentai – viena žinomiausių tarptautinių kompanijų „CAT & Docs“ (Prancūzija), kuri platina išskirtinės kokybės kino dokumentiką visame pasaulyje.

Marijos Stonytės filmas „Švelnūs kariai“ Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti nuo lapkričio 26 dienos.

„Šiandien dėkojame tiems, kurie yra pasiryžę paaukoti šiandieną dėl visų mūsų rytojaus. Turime kasdien nepamiršti, didžiuotis ir atiduoti pagarbą kariams, Lietuvos sūnums ir dukroms, kurie prisiekė saugoti ir ginti mus bei mūsų valstybę nuo įvairiausių grėsmių. Mūsų kariai vieningai teikė pagalbą sveikatos apsaugos sistemai, valdant COVID-19 plitimo grėsmę. Šiandien jie stovi hibridinio karo priešakinėse linijose, saugodami ne tik Lietuvą, bet visą Europos Sąjungą nuo bandymų ardyti ir silpninti dešimtmečius kurtą vienybę“, – kalbėjo ministras.

A. Anušauskas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva turi stiprią, aprūpintą ir profesionalią kariuomenę, modernią ginkluotę ir didžiausią šalies istorijoje sąjungininkų paramą. Vis dėlto ministras įsitikinęs, kad tobulėti dar yra kur.

„Tikiu, kad galime dar daugiau ir geriau. Dėdami pastangas stiprinant tarptautinius įsipareigojimus, efektyvinant vidinius sistemos procesus taip, kad šie maksimaliai atlieptų kariuomenės poreikius ir per pilietinį ugdymą didinant visuomenės atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms“, – KAM pranešime cituojamas ministras.

Iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo aukščiausia šalies ir kariuomenės vadovybė, rikiuotėje stovėjo visų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir karinių dalinių būriai. Po rikiuotės Katedros aikštėje Lietuvos kariai kartu su Lietuvoje dislokuotais sąjungininkų kariais pražygiavo Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.

Prieš prasidedant rikiuotei Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė dalyvavo Šv. Mišiose Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje.

Ši diena siejama su Lietuvos Vyriausybės 1918 metų lapkričio 23 dieną priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.

Kaune Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas pradėtas Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje aukotomis mišiomis.

10.45 val. į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį nusidriekė karių žygiuotė. 

Vidurdienį muziejaus sodelyje prasidėjo iškilmingas minėjimas: vyko Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimas, gėlių padėjimas, skambėjo sveikinimo kalbos. Kauno dangų drebino kariniai sraigtasparniai, skraidinę Lietuvos trispalvę.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės atstovai, ši diena švenčiama ir užsienio karinėse atstovybėse, tarptautiniuose kariniuose štabuose bei operacijose, kuriose tarnauja Lietuvos kariai.

„Kokia čia akcija Kauno danguje?“ – klausė vyras.

„Aha, kilo toks klausimas irgi, kai ką tik virš stogo praskrido“ – Šarūnui antrino Andrius.

„Ir Klaipėdoje skraidė“, – pastebėjo Renata.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas portalo kauno.diena.lt žurnalistams patvirtino, kad Kaune skraidė kariuomenės sraigtasparniai. Čia vyko generalinė repeticija prieš lapkričio 23 dieną vyksiančią Lietuvos kariuomenės dieną.

Kaip nurodoma kariuomenės puslapyje, tradiciškai šią dieną įvairiuose šalies miestuose vyks šventinės karių rikiuotės ir kiti renginiai, kurių dauguma – atviri visuomenei.

Vilnius

Lapkričio 18–26 d. Katedros aikštėje veikia Lietuvos kariuomenės dienai skirta fotografijų paroda „Lietuvos kariuomenė. Progresija“.

Lapkričio 23 d.:

10 val. Šv. Mišios LK Šv. Ignoto bažnyčioje. (tiesioginė LRT transliacija).

12 val. iškilminga rikiuotė Vilniaus Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte.

14.30 val. Juozo Lukšos-Daumanto skvero atidarymo ceremonija (Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirta).

19 val. transliacija per LRT Plius: šventinis koncertas ir „Lietuvos karžygio“ apdovanojimų įteikimo ceremonija.

Kaunas

Lapkričio 23 d.:

10 val. Šv. Mišios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

10.45 val. karių žygiuotė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

11.20 val. karių rikiuotės formavimas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

12 val. minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje: Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimas, gėlių padėjimas, sveikinimo kalbos, skrydžiai.

Kiti renginiai

Lapkričio 23–28 d. kariams, pasieniečiams, policijos pareigūnams, šauliams, NATO sąjungininkams ir Ukrainos kariams Vilniaus paveikslų galerijoje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Radvilų rūmų dailės muziejuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (nuo lapkričio 25 d.). Taip pat Palangos gintaro muziejuje bei Klaipėdoje – Laikrodžių muziejuje ir Prano Domšaičio galerijoje lankymasis nemokamas.

Lietuvos didžiojo etmono J.K.Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ kartu su Karinėmis jūrų pajėgomis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iąja rinktine, Specialiųjų operacijų pajėgomis ir Kovinių narų tarnyba žygiavo iki Piliavietės aikštės, kurioje vyko oficialius karių pasveikinimas, apdovanojimų įteikimas, mirusiųjų karių pagerbimas.

Sveikinimo žodžius tarė ir savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

„Lygiai prieš 103 metus tuometinis Lietuvos Respublikos, dar besikuriančios valstybės premjeras Augustinas Valdemaras, pasirašė įsakymą numeris vienas, kuriuo ir pradėjo Lietuvos kariuomenės kūrimą. Šiandien švenčiame 103 metus nuo tos įsimintinos datos. Kas pasikeitė? Per tą laiką mūsų kariuomenei teko išgyventi daug iššūkių. Jauna Lietuvos kariuomenė kovojo dėl valstybės suvereniteto ir valstybingumo 1920 metais. Lietuvai teko iškęsti tris okupacijas, tremtis, emigracijas ir kitokius nelemtus dalykus. Lietuvos kariuomenės atstovai, kariai, savanoriai, karininkai įnirtingai dalyvavo pokario mūšiuose ir karuose, ginkluotame rezistenciniame judėjime. Istorikai kalba apie tai, kad pasipriešinimas Lietuvoje buvo pats aršiausias, stipriausias ir ilgiausias visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Kaip jau minėjau, juose aktyviai dalyvavo žmonės, atėję iš kaimų, miestelių ir gynė Lietuvos valstybę ir valstybingumą“, – kalbėjo A.Cesiulis.

Buvo įteikti trys apdovanojimai.

Už pavyzdingą tarnybą, uolų ir nepriekaištingą pareigų atlikimą apdovanojo vyresnįjį seržantą Darių Gedvilą ir seržantą Andrių Daugirdą.

Už bendradarbiavimą, dvišalių santykių plėtojimą, nuolatinę geranorišką pagalbą ir nuopelnus valstybės sienos apsaugos tarnybai apdovanojimą gavo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas Nerijus Stankevičius.

Tylos minute buvo pagerbti tie, kurie už laisvę ir nepriklausomybę atidavė gyvybę.

Visus susirinkusiuosius palaimino Karinių jūrų pajėgų kapelionas kunigas Remigijus Monstvilas.

Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai atliko specialų šūvį, skirtą visiems Lietuvos piliečiams pagerbti.

Iki 14 val. šalia Piliavietės aikštės kariai kvietė apžiūrėti automatinius šautuvus, pistoletus, vikšrines transporto priemones ir kitus artilerijos objektus.

Prezidentas Gitanas Nausėda karius pasveikino padėdamas gėlių ant nežinomo kareivio kapo Kaune.

„Šiomis nelengvomis dienomis Jūs išliekate tvirtas valstybės saugumo ramstis – neatsiejama nacionalinių ir NATO gynybinių pajėgumų dalis. Vadovaudamiesi Tėvynei duota priesaika, Jūs kiekvieną dieną esate kovinėje parengtyje ir nuolatos tobulinate įgūdžius“, – sveikinime teigė šalies vadovas.

Jis linkėjo kariams išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės kariais.

Prezidentas taip pat teigė, kad kariuomenė šiemet įrodė gebanti prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos, padėkojo už indėlį padedant valstybės institucijoms suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė kariuomenės stiprybę bei modernumą, karių ambicijas, vizijas.

„Šiandien mūsų šalies kariuomenė yra kaip niekad stipri ir moderni, nes Lietuvos karybos lyderiai nestokoja ambicijų ir vizijų. Šiandien turime ypač glaudžius ryšius su savo sąjungininkais regione ir NATO partnerėmis“, – teigė parlamento vadovė.

„Tai mūsų kariuomenės pasiekimai, kuriuos lėmė sunkus ir kasdienis visų Lietuvos kariuomenės grandžių darbas. Dėl jo mūsų visuomenė turi didelį tikėjimą savo šalies krašto apsauga ir pasitiki savo kariuomene“, – sakė ji.

Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-ąją. Šią dieną 1918 metais tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėta kurti šalies kariuomenė.