„Džiaugiuosi, kad Kaišiadorys pasirinko keliauti kultūros keliais ir savo miesto vertybinius pasirinkimus sieti būtent su kultūra. Kaišiadorys supranta, jog kultūra yra ne tik pramoga, ne tik vienas kitas renginys laisvalaikiui paįvairinti. Kultūra yra bendruomenės, visuomenės, o kartu – ir valstybės pamatas, – atidarymo renginyje kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys. – Šiandien Kaišiadorys pradeda visus metus truksiančią kultūrinę kelionę, kurios sėkmė priklauso nuo mūsų visų. Šioje kultūrinėje sankryžoje yra labai daug krypčių: nuo paveldo iki poezijos, nuo šiuolaikinio iki mėgėjų meno.“

Kultūra yra bendruomenės, visuomenės, o kartu – ir valstybės pamatas.

S. Kairys palinkėjo, kad visi Kaišiadorių krašto žmonės rastų jiems artimiausias sritis ir nebijotų žengti jiems dar neatrastais keliais.

Kaišiadorys, formuodami Lietuvos kultūros sostinės programą, atsižvelgė į savo kultūrinę tapatybę, istorinę praeitį, geografinius ypatumus, tad pasirinko kultūros kelių ir kelionių koncepciją. Išgrynintas svarbiausias keliones suskirstė į keturias kryptis: „Atminties sakmę“ sudaro istorijų ir literatūros kelionės, „Meno spalvos“ apima muzikines, vaizduojamojo meno, teatro ir kino keliones, „Etnoskonis“ veda etnokultūros ir kulinarinio paveldo keliais, o „Pažinimo pėdos“ aprėpia kultūrinio turizmo, sporto ir piligrimines keliones.

Kaišiadoriškiai surengs per 60 renginių ir kultūrinių iniciatyvų. Skaičiuojant atskiromis veiklomis, jų numatoma net keli šimtai. Renginiai vyks ne tik Kaišiadoryse, bet ir aplinkiniuose miesteliuose.

Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų, kai buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Lietuvos kultūros sostinė“, buvo: Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai, Neringa, Alytus ir Tauragė. 2025 m. Lietuvos kultūros sostinės titulą Kaišiadorys perduos Druskininkams.

Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

Šeštadienį Nidoje menininkai drauge su mokslininkais kviečia į susitikimą, kurio tema – miškas. Tęstinis „Kultūros salos“ bendruomenės meno projektas „EKO karta: miškas“ yra skirtas kūrybiniam ekologijos, tvaraus vartojimo diskursui.

Pasivaikščiojimo sengirėje metu bus aptariamas miško poveikis žmogaus savijautai, išklausant eigulių ir miškininkų, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų pasakojimų, stebint į medžius įsikūnijusių šokių kolektyvų pasirodymus. Maršruto pabaigoje dalyviai bus vaišinami miško gėrybių sriuba.

Rugsėjo 18-19 d. Pervalkoje įsikurs Akmens amžiaus gyvenvietė, kurioje istorikai, archeologai ir kiti eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai demonstruos titnago skaldymo, ugnies išgavimo, pynimo iš augalų, odos išdirbimo, gintaro apdirbimo, pynimo iš tošies, akmeninio kirvio gręžimo bei maisto gamybos akmens amžiuje amatus ir jų subtilybes. Renginiu „Išgyvenk, jei gali“ norima Neringos gyventojams ir kurorto svečiams gyvai atskleisti akmens amžiaus žmogaus, gyvenusio pamario krašte, pasaulį – jo gyvenamąją aplinką, amatus, kasdieninės buities ypatybes, mitybos įpročius.

Unikali Neringos gamta puikiai tinka sportui ir sveikatai stiprinti, sakoma Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro pranešime. Tad sporto ir sveikatinimo veiklų bus gausu Juodkrantėje. Šeštadienio rytą kviečiama pradėti pažintine ekskursija Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis. Žygio metu galima bus susipažinti su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiojimas senąja Bloksbergo promenada atvers karališkos sengirės kraštovaizdį, buvusią Bloksbergo apžvalgos aikštelę, Griekų daubą.

Visus, mėgstančius aktyvų laisvalaikį, šeštadienį į Juodkrantę kviečia sporto ir sveikatingumo festivalis „Sveika, Neringa!“. Čia organizuojama kopų tvarkymo akcija „Darom prie jūros“, renginio dalyviai taip pat kviečiami išmėginti savo jėgas regbio, dziudo, krepšinio turnyruose, orientacinėse varžybose bei pasiklausyti nemokamo Vido Bareikio koncerto.

Šeštadienio vakarą Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje organizuojamas ciklo „Kurorto aukso amžius“ renginys. Šįsyk tai – prof. Alfredo Bumblausko paskaita „Lietuva – jūrinė ar sausumos valstybė?“ ir doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Kuršių nerijos apželdinimo procesas XIX a. Unikali kultūros paveldo patirtis“.

Minint Europos paveldo dieną, rugsėjo 18-25 d. Lietuvos kultūros sostinė Neringa kviečia išmėginti žaidimą-ekskursiją „Neringos miesto detektyvai“. Subūrus komandą patogiu metu bus galima leistis į šešių vietovių, susijusių su istorinėms Neringos asmenybėmis, paieškas: pagelbės žemėlapis su nuorodomis, įkalčių kortelėse pateikti faktai ir užuominos apie ieškomas asmenybes. Žaidimus bus galima pasiimti Nidos turizmo informacijos centre.

Ieškantiems susikaupimo ir norintiems pasimėgauti Neringos dvasia savo tempu galima bus įveikti vieną iš Kuršių nerijos solo maršrutų žygeiviams. Bu galima išbandyti įsimintiną 19 kilometrų maršrutą „Nidos sklandymo mokyklos pėdsakais“ – žygiuojant Parnidžio kopos link galima pakliūti lyg į dykumą su vaizdais į Nidą ir marias bei Grobšto gamtiniame rezervate esančią Sklandytojų kopą, virš kurios nuolat kursuodavo sklandytuvai.

Dar gilesnę kultūrinę patirtį dovanoja šią vasarą specialiai Lietuvos kultūros sostinei Neringai sukurtas nemokamas garsinis pasivaikščiojimas – šiuolaikinė opera „Nidos mokyklos kronika“, kurioje susijungia pasivaikščiojimas Nidos vietovėmis, originali muzika (kompozitorius Jonas Jurkūnas) bei autentiški istoriniai pasakojimai. Į šią garsinę patirtį klausytojai gali leisti savarankiškai arba grupėmis su gidu.

Jie turėjo prasidėti metų pradžioje, bet dėl epidemiologinės situacijos perkelti į vasarą.

Atidarymui pasirinktas spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“. Jis ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu, pranešė savivaldybė.

Atidarymo renginys vyks Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų.

„Kviesime žiūrovus dalyvauti spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų. Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai supinami į libretą bus perduodami žiūrovams ausinių pagalba. Kuršių nerija yra unikali vieta, tad ir atidaryme siekiame išvengti patoso ir klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

Lietuvos kultūros sostinės metams Neringa teigia yra numačiusi apie šimtą renginių ir patirčių.

„Neringa – ypatinga erdvė. Kūrybinio įkvėpimo menininkai čia sėmėsi ne vieną dešimtmetį. Viliamės, jog įvairi „Kultūros salos“ programa atlieps lankytojų lūkesčius“, – sakė projekto vadovas, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Jis pabrėžė, kad kultūros sostinei skirtais projektais siekiama įgyvendinti pokytį miesto bendruomenėje.

Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.

Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, o nuo 2008 m. veikia kaip savarankiškas kasmetis projektas, skatinantis Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtojantis kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukiantis į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą. Be to, Lietuvos kultūros sostinės programa svarbi ir tuo, kad turi išliekamąją vertę – tai, kas sukuriama per metus, ir toliau prisideda prie kultūrinio gyvenimo šalies regionuose.

Per vienus projekto metus sukuriama vertingų kultūros tradicijų bei reiškinių, reikšmingų tiek vietos bendruomenei, tiek visai Lietuvai: atsiranda nauji arba sustiprėja tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama įdomių parodų, išleidžiama knygų, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai.

Kasmet Lietuvos kultūros sostinės vardą pelnęs miestas rengia kultūros sostinės metų atidarymo ir uždarymo ceremonijas, kuriose perduodamas šio projekto simbolis – gintaro medis. 

Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 m. tapo Zarasai. Šiemet šis titulas priklauso Neringai, kuri kitąmet jį perduos Alytaus miestui.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, paraiškų bus laukiama iki birželio 7 dienos, tuomet gautas paraiškas svarstys ir pasiūlymus ministrui teiks ekspertų komisija. Lietuvos kultūros sostinės titulą gali gauti bet kuris Lietuvos miestas.

Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, šio vardo suteikimas, kaip liudija patirtis, skatina Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, nacionalinės svarbos kultūros renginių iniciatyvas. Jis kviečia savivaldybes „aktyviai naudotis šia proga“.

Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, tačiau nuo 2008 metų veikia kaip savarankiškas kasmetis projektas, skatinantis Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtojantis kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukiantis į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą.

Per projekto metus remiami nauji arba stiprinami tradiciniai renginiai, festivaliai savivaldybėse, rengiamos parodos, išleidžiamos knygos, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai ir kt.

Kasmet Lietuvos kultūros sostinės vardą pelnęs miestas rengia kultūros sostinės metų atidarymo ir uždarymo ceremonijas, kuriose perduodamas šio projekto simbolis – gintaro medis. 

Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 metais tapo Zarasai. Šiemet šis titulas priklauso Neringai, kuri kitąmet jį perduos Alytui.

Antradienį neringiškiai perims kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį – ir Nidos uoste įžiebs didžiulį šviesos labirintą, simbolizuojantį 2021-uosius Neringos – Lietuvos kultūros sostinės metus.

Dėl karantino jokių iškilmių ta proga nenumatoma, tačiau renginys bus transliuojamas virtualiai.

Oficialus kultūros sostinės atidarymas Neringoje iš vasario perkeltas į gegužės vidurį.

„Labai daug iššūkių teko rengiant Lietuvos kultūros sostinės programą. Dėl suprantamų priežasčių daug kas iki vėlyvo pavasario kelsis į virtualią erdvę“, – BNS sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

„Ambicijų tikrai neatsisakome, tikimės, kad bent jau vėlyvą pavasarį koronavirusas bus suvaldytas ir galėsime pasiūlyti tiek vietos bendruomenei, tiek Kuršių nerijos lankytojams tikrai įspūdingą programą“, – teigė jis.

Ši kurortinė savivaldybė 2021 metais ketina gyventi su šūkiu „Neringa – kultūros sala“.

Labai daug iššūkių teko rengiant Lietuvos kultūros sostinės programą. Dėl suprantamų priežasčių daug kas iki vėlyvo pavasario kelsis į virtualią erdvę.

„Kalbėsime ne tik apie mūsų gamtos ir kultūros paveldą kaip, ko gero, didžiausias Kuršių nerijos unikalumą atspindinčias vertybes, taip pat kalbėsime apie mūsų istoriją, apie Nidos dailininkų koloniją, Thomo Manno kūrybinį palikimą, apie šioje žemėje įvairius kultūros ir meno reiškinius organizuojančias bendruomenes“, – tvirtino N. Lendraitis.

Planuojama buvusio žuvininkystės ūkio teritorijoje įkurti menų zoną. Čia žadama įrengti įvairiems renginiams skirtą sceną, numatyti vietas viešajam maitinimui, erdves menininkų kūrybai – kūrybinėms dirbtuvėms, meno kūrinių parduotuvėlėms, dizaino studijoms ir kt.

Numatoma, kad čia vyks įvairūs muzikos renginiai, koncertai, šiuolaikinio šokio, kino, dailės bei literatūros renginiai. Taip pat rekreaciniai užsiėmimai vaikams, jaunimui, vyresniojo amžiaus žmonėms.

Kultūros sostinės programoje – per šimtas įvykių.

Planuojama, kad muzikantas Andrius Mamontovas, vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė ir šviesų dailininkas Audrius Jankauskas kurs muzikos, vizualinių instaliacijų bei šviesų dailės projektą „Grynumas“, kalbantį apie žmogus santykį su Neringos gamta.

„Grynumą“ žymės keturios instaliacijos, pasiekiamos nuo Nidos centro keliaujant pamariu link Tylos slėnio ir šalia jo esančio miško. Rugpjūčio pabaigoje viena jų virs į sceną, kurioje A. Mamontovas pristatys elektroninės muzikos ir Neringos salos garsų koncertą. Tai bus specialiai Neringai sukurta muzika.

Kitų metų vasarą į Neringą planuoja pakviesti ir Georgo Frydricho Hendelio barokinė opera „Acis ir Galatėja“. Ją kurs tarptautinė menininkų komanda.

Neringoje taip pat bus minima Nidos siela vadinamo maestro Vytauto Kernagio 70-ųjų gimimo metų sukaktis. Specialia V. Kernagio dainų koncertine programa ketinama pabaigti kultūros sostinės metus ir simbolinį gintarinį medį perduoti būsimai sostinei.

Į kultūros sostinės programą įtraukti ir tradiciniai renginiai: Kuršių marių regata, Juodkrantės kurorto dienos, festivalis „Benai, plaukiam į Nidą!“, vasaros pradžios šventė „Sveika, Neringa!“, tarptautinis tarpsritinio meno festivalis „N-žemė“, tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, folkloro šventė „Pūsk, vėjuži“, Baltijos šalių Blokart vėjaračių čempionatas, tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas „Kuršininkų sakmės“ ir kiti.

Kaip skelbia Lietuvos kultūros sostinės 2020 organizatoriai, ambasadoriai skleis žinią apie Trakus bei atstovaus Trakų rajonui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

„Šis titulas suteikia asmenims bei įstaigoms išskirtinę teisę nešti Kultūros sostinės vėliavą, prisistatant šio daugiataučio istorinio miesto ambasadoriais ir suteikia išskirtinį pasididžiavimą savivaldybei, kad pripažinti menininkai rado savo kūrybinius namus Trakuose”,- rašoma Trakų, Lietuvos kultūros sostinės 2020 oficialiame pranešime.

„Trimitas“ gruodžio 6 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje grojo oficialiame Lietuvos kultūros sostinės atidarymo koncerte. O šiemet, vasario pabaigoje „Trimitas“ surengė įspūdingą koncertą Trakų kultūros rūmuose kartu su Švedijos ginkluotųjų pajėgų muzikos inspektoriumi, Švedijos karališkosios muzikos akademijos nariu ir dirigentu Leifu Karlssonu. „Pavasario uvertiūra“ pavadintame koncerte skambėjo Dmitrijaus Šostakovičiaus, Philipo Sparke’o, Johano De Meij, Percy Graingerio, Franko Ticheli kūriniai ir fragmentai iš legendinės švedų popgrupės „ABBA“ narių Benny Anderssono ir Björno Ulvaeus miuziklo „Chess“ (liet. „Šachmatai“).

Šių metų liepos pirmąjį sekmadienį Trakuose „Trimitas“ surengs dar vieną įspūdingą savo pasirodymą, kuris šį kartą vyks ne uždaroje patalpoje, bet tiesiog ant Galvės ežero bangų.

Rokiškyje jau suspindo viena pirmųjų Kalėdų eglių Lietuvoje, kurios įžiebimas tapo šių metų kultūros sostinės kulminacija. Šventei dirigavo ir savo keliones po visą šalį čia pradėjo Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda.

„Senelio Kalėdos darbų grafikas šiuo metu – itin įtemptas, tačiau Kultūros sostinei jis parodė išskirtinį dėmesį ir savo keliones pradėjo būtent pas mus. Na, o apibendrinant metus su šiuo garbingu titulu, norisi pasidžiaugti ne tik daugybe prasmingų renginių, bet ir rokiškėnų bendryste bei susitelkimu. Šiandien kiekvienas miestelėnas yra išdidus Rokiškio ambasadorius ir, neabejoju, toks liks ir kitąmet, ir dar po dešimties metų. Nes Rokiškyje kultūra gyva visuomet – čia turime unikalių renginių, kasmetinių plenerų ir festivalių”, - apsilankyti kviečia Kultūros centro direktorė Vaiva Kirstukienė.

2019-ųjų Kultūros sostinės uždarymą vainikavo saulėgrįžai skirta misterija „Saulės išvadavimas“. Neringos Danienės režisuotame pasirodyme dalyvavo įžymiausi Rokiškio ambasadoriai: Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Andrius Apšega, muzikė, smuikininkė, Paryžiaus styginių kvarteto „Elysee String Quartet“ narė Justina Zajančauskaitė. Misterijoje taip pat pasirodė rokiškėnė choreografė, A. Cholinos trupės šokėja Ieva Balčiūnaitė, populiariosios muzikos atlikėja Martyna Janulionienė, R. Lymano muzikos mokyklos ir Rokiškio choreografijos mokyklos mokiniai, Rokiškio kultūros centro kolektyvai – iš viso apie 70 žmonių. Senuosius mitus šiandieniniam žmogui pasakojusioje misterijoje netrūko ir specialiųjų ugnies šviesos efektų, vaizdo projekcijų.

Pasibaigus misterijai Rokiškio dvaro aikštėje, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas perdavė Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei Kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį. Po oficialios ceremonijos charizmatiškasis Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda su savo palyda kalėdiniu traukinuku iškilmingai nukeliavo link Nepriklausomybės aikštės, kur įžiebė vieną pirmųjų Kalėdų eglių Lietuvoje. Rokiškėnai šiemet džiaugiasi gyva eglute – būtent tokios jie pageidavo po kelerių metų pertraukos.

Rokiškėnus ir miesto svečius visą savaitgalį kvies šalia eglutės įsikūręs Kalėdų miestelis ir mugė, kur bus galima jaukiai pasišildyti, paragauti karštų blynų ir atsigerti šildančio granatų gėrimo. Šiemet pirmą kartą Rokiškyje į žiemos kelionę taip pat išriedės kalėdinis traukinukas, tris dienas šventiškai kelionei kviesiantis ne tik vaikus. Traukinukas kursuos maršrutu Juozo Keliuočio viešoji biblioteka – Tyzenhauzų alėja – Dvaro vartai – Juozo Keliuočio viešoji biblioteka.

Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019

Daugiau nei dešimtmetį, nuo 2008-ųjų, siekiant plėtoti kultūrą ir meną regionuose, kasmet Kultūros sostine išrenkamas vis kitas šalies miestas. 2019-aisiais šis titulas atiteko Rokiškiui – šia proga čia visus metus vyko gausybė renginių. Kiekvienas mėnuo kvietė miestelėnus ir svečius į vis kitus kultūros vingius – teatro, šokio, muziejininkystės, dailės, etnokultūros, vizualiųjų menų, dvarų kultūros, muzikos ir literatūros.

Ši savivaldybė išrinkta 2020 metų Lietuvos kultūros sostine, primenama Kultūros ministerijos pranešime.

„Noriu padėkoti jums už tai, kad šiemet šis gintarinis medis – kultūros sostinės simbolis – jūsų krašto žemėje taip gražiai augo. Jis kasmet truputi paauga, keliaudamas per Lietuvą. Ačiū jums už tai, kad kultūros vingiai Rokiškyje buvo tokie sraunūs, tokie įdomūs, pilni kultūros gyvybės. Šį simbolį perduodu Trakams ir noriu palinkėti kūrybiškų 2020 metų“, – kalbėjo ministras M. Kvietkauskas. Pasak jo, Lietuvos kultūros sostinės programa svarbi tuo, kad siekia išliekamųjų dalykų – tai, kas sukuriama per metus ir toliau prisideda prie kultūrinio gyvenimo visuose šalies regionuose.

Rokiškyje per šiuos metus surengta daugiau kaip 100 renginių. 15 iš jų yra kelias dienas apimantys renginių ciklai, todėl bendras projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ renginių skaičius, Kultūros ministerijos duomenimis, siekė 170. Įvairių žanrų renginius papildė skulptūros, įamžinusios Rokiškio krašto kultūros kūrėjus ir atmintinus įvykius, – mieste iškilo atminimo siena Rokiškio krašto kultūros kūrėjams, pastatytos medžio skulptūros Rokiškio liaudies teatro 60-mečiui įprasminti, Liongino Šepkos parke atsirado suolas fotomenininkui Gintautui Dainiui atminti. Rokiškio rajono savivaldybė įgyvendino projektą „Kultūros vingiai – nuo Nemunėlio iki Nemuno“. Kiekvienas šių metų mėnuo kvietė miestelėnus ir svečius į vis kitus kultūros vingius – teatro, šokio, muziejininkystės, dailės, etnokultūros, vizualiųjų menų, dvarų kultūros, muzikos, literatūros ir kitiems.

Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, kultūros prieinamumą.

2021 m. Lietuvos kultūros sostine taps Neringos savivaldybė, 2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė, primenama Kultūros ministerijos pranešime.

„Turime legendą, kad Rokiškį prieš daugiau pusę amžiaus įkūrė medžiotojas Rokas. Miesto pavadinimas akivaizdžiai kildinamas iš jo vardo, o taip pat yra labai susijęs su… kiškiais. Sakoma, kad anuomet mūsų krašte jų buvo labai daug, o Rokas juos medžiodavęs ir tai paskatino jį čia pasilikti.

Neabejoju, kad kiekvieno rokiškėno namuose gyvena kiškis – tikras ar pliušinis.

Tad rokiškėnai ne veltui labai myli kiškius – šiemet net skulptūrą miesto centre šiam mielam gyvūnėliui iškilmingai atidengėme. 520-ąjį gimtadienį paskyrėme savo ištakoms – Rokui ir kiškiams. Rengsime teatralizuotą medžiotojo puotą, nukelsiančią šventės svečius į miesto įsikūrimo laikus ir sieksime net dviejų kiškių rekordų vienu metu”, - pasakoja Rokiškio kultūros centro direktorė Vaiva Kirstukienė.

Miesto gyventojai ir svečiai antrąją šventės dieną raginami į gimtadienį ateiti ne vieni, o su tikrais arba pliušiniais kiškiais. Pirmajam rekordui rokiškėnai sieks didžiausio ilgaausių augintinių susibūrimo vienoje vietoje. Siekiant antrojo rekordo, bus statomas didelis žaislinių kiškių tortas. „Tikimės kiekvieno Rokiškio gimtadienio svečio indėlio – neabejoju, kad kiekvieno rokiškėno namuose gyvena kiškis – tikras ar pliušinis”, – juokiasi V. Kirstukienė.

Organizatoriai žada, kad teatralizuotoje medžiotojo Roko puotoje šventės dalyviai nusikels į Viduramžius: čia vaikštinės kunigaikštis su svita, skambės to laikmečio muzika, svečiai ragaus medžiotojų vaišių, mokysis gyvųjų amatų. Ši puota bus įžanga į pagrindinį šventės renginį – didžiausiose šalies arenose žiūrovų įvertintą miuziklą „Eglė – žalčių karalienė”. Jo kūrėjai į pasirodymą nutarė įtraukti ir pačius rokiškėnus – antrą savaitę choreografas Gytis Ivanauskas ir „Sakurako“ repetuoja su Rokiškio šokėjais.

„Šis miuziklas bus vyšnia ant Rokiškio gimtadienio torto. Labai džiaugiamės pasikvietę tokio masto pasirodymą į Rokiškį, o dar labiau didžiuojamės tuo, kad tapome jo dalimi ir mūsų šokėjai turi neeilinę galimybę dirbti su ryškiausiais savo srities profesionalais“, – džiaugiasi Rokiškio kultūros centro direktorė.

520-asis Rokiškio gimtadienis tęsis dvi dienas ir pasiūlys svečiams įvairių renginių ir veiklų. Rugsėjo 21-ąją taip pat vyks Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro forumas, langinių tapymo plenero darbų pristatymas, bus atidaryta medžiotojų trofėjų paroda, vyks Lietuvos elnių kvieslių čempionatas. Rugsėjo 22-ąją „Sporto pusryčiai“ pakvies renginio dalyvius pajudėti, vyks plenero „Miesto metraštininkas” darbų paroda, XX tarptautinio vargonų festivalio koncertas su choru „Ąžuoliukas“, koncertuos Kauno bigendas, Aušra ir Ramūnas Difartai, grupė „Flash Voyage“, vasaros kūrybinės stovyklos „Kuriu ir mokausi“ auklėtiniai. Abi gimtadienio dienas lydės mugės ir edukaciniai užsiėmimai.

Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019

Daugiau nei dešimtmetį, nuo 2008-ųjų, siekiant plėtoti kultūrą ir meną regionuose, kasmet Kultūros sostine išrenkamas vis kitas šalies miestas. Šiemet šis titulas atiteko Rokiškiui – šia proga čia visus metus rengiama daugybė renginių. Kiekvienas 2019-ųjų metų mėnuo kviečia miestelėnus ir svečius į vis kitus kultūros vingius – teatro, šokio, muziejininkystės, dailės, etnokultūros, vizualiųjų menų, dvarų kultūros, muzikos ir literatūros.

Rokiškio miesto gimtadienio renginiai – nemokami.