„Žinių radijo“ eteryje vykusioje diskusijoje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Artūras Kavolis pripažino, kad šiuo metu dar vyksta diskusijos dėl to, koks būtų geriausias valstybės kritinio ryšio modelis.

„Modelyje, kai radijo ryšio prieigos tinklą valdytų operatoriai, o kamieninę dalį – valstybė, tinklo įrengimo terminas teoriškai turėtų būti trumpesnis“, – laidoje sutiko jis.

Mobiliojo ryšio operatoriai nerimauja, kad tokiu atveju dažnių nepakaks būsimai 5G tinklų plėtrai.

„Tai yra perteklinis resursų rezervavimas ir lėšų švaistymas. Už parduotus dažnius ar suteiktą teisę naudotis komerciniais pagrindais gautos lėšos galėtų būti nukreiptos į kritinio tinklo statybą, nes jo pastatymui reikės pakankamai didelių pinigų – daugiau kaip 40 milijonų“, – laidoje sakė asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Pasak jo, kelias, kuriuo dabar einama, turės įtakos 5G plėtrai ir kainodarai Lietuvoje. „Kuo mažesnis dažnių resursas, tuo tankesnį reikia statyti tinklą, tuo reikia daugiau investuoti. Kuo daugiau investuojama, tuo daugiau kyla kainos“, – pabrėžė M. Ubartas.

Jis atmetė argumentus, kad atskiras tinklas būtų patikimesnis nei operatorių infrastruktūra.

„Kai sutrinka operatorių ryšys, mes tai girdime, nes kiekvienas operatorius aptarnauja po milijoną vartotojų. Bet Lietuvoje turime ir kertinio ryšio tinklą. Apie tai, kad prieš tris savaites jis buvo sustojęs, niekas nepranešė“, – atkreipė dėmesį „Infobalt“ vadovas.

Tuo tarpu išnaudojant visų operatorių resursus, pasak jo, galima užtikrinti kokybišką ir efektyvų ryšį.

„Kompromisas yra modelis, kai valstybė valdo tą centrinę dalį, o operatoriai radijo prieigos tinklo dalį“, – laidoje nurodė A. Kavolis. Pasak jo, tokį modelį šiandien pasirinko Didžioji Britanija ir Suomija.

Jam pritarė M. Ubartas: „Lietuvoje pasidaryti mišrų tinklą, kai VRM valdo core dalį, o radijo daliai naudojasi operatorių resursais – tinklu, būtų galima per gana trumpą laiką, nes mūsų infrastruktūros yra išvystytos“, – sakė jis.

Pagal LRTC siūlymus statant atskirą tinklą, pasak M. Ubarto, panašų rezultatą pasiekti truktų dešimtmetį.

Valstybinis kritinio radijo ryšio tinklas – tai specialias technologijas naudojant sukurtas tinklas, skirtas užtikrinti viešo saugumo ir pagalbos tarnybų veiklą ir priskirtas funkcijas. Juo naudotųsi VRM pavaldžios tarnybos – policijos, gelbėtojų ir kitos pajėgos – iš viso apie 11 tūkst. pareigūnų.

Pasak įmonės, poreikis antrą kartą pristatyti projektą, kurį Telecentras 2018-ųjų gegužę jau buvo pristatęs, kilo todėl, kad aukščiausio šalies statinio rekonstrukcija pretenduoja būti įtraukta į valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą.

Dėl koronaviruso rizikos projektinių pasiūlymų, kuriuos parengė architektų studija „Plazma“, pristatymas vyks nuotoliniu būdu.

Bendrovės „Newsec Advisers LT“ atliktoje galimybių studijoje nurodoma, kad Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija gali kainuoti apie 15 mln. eurų.

Studijoje nurodoma, kad rekonstrukcija vyktų 2021-2024 metais, rekonstruoto bokšto veikla būtų pradėta 2024-aisiais.

Rekonstrukcijos metu būtų atliktas kapitalinis TV bokšto remontas, įveiklintos nenaudojamos bokšto patalpos, atnaujinamas Sausio 13-osios atminimo muziejus, pastato struktūra, priešgaisrinės apsaugos elementai, inžinerinė infrastruktūra, fasadas bei transliavimo įranga.

326,4 metrų aukščio ir daugiau nei 25 tūkst. tonų bendro konstrukcijos svorio bokšto statybos truko šešerius metus. Pirmas betono kubas į bokšto pamatus supiltas 1974 metų gegužę, veikti bokštas pradėjo 1981 metų sausio 31 dieną.

Tai yra aukščiausias pastatas Lietuvoje, tačiau nuo pat veiklos pradžios jame nebuvo atliktas kapitalinis remontas.

Pagal analogišką projektą pastatyti televizijos bokštai Baku ir Taline.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad ministerija parengs tvarką, kaip valstybės institucijų duomenų bazės bus perkeliamos į naujus valstybinius duomenų centrus.

„Nuspręsta, kad vis dėlto valstybinis duomenų centras turėtų būti statomas pritariant iniciatyvai, kurią pateikė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), taip pat leisti Krašto apsaugos ministerijai pasistatyti tokį centrą“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo R. Sinkevičius.

Ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis anksčiau BNS sakė, kad Telecentras pats siūlo pastatyti trūkstamus duomenų centrus ir būti jų operatoriumi. Trečiadienį jis patvirtino, kad Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui. 

„Čia nėra jiems įpareigojimas pastatyti, bet yra nutarimas, kad mes orientuojamės ta kryptimi“, – sakė A. Cijūnaitis. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija iki lapkričio 11 dienos turės parengti ir pateikti Vyriausybei tokių centrų architektūrą ir plėtros planus 2020-2023 metais.

Tuo metu informacinių ir ryšių technologijų asociacija „Infobalt“ pažėrė kritikos šiam valdžios planui, kuris esą rengtas be jokios analizės, neįsiklausius į rinką.

„Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas sako, kad ekspertų vertinimu, valstybėms institucijoms reikalingas maždaug 250 serverių spintų talpinantis, 1,3-1,5 megavato galingumo duomenų centras.

Tuo metu Telecentro duomenų centrų patirtis – 78 kv. metrų serverinė, talpinanti 28 serverių spintas.

„Per kelias savaites susisuka biurokratiniai smagračiai ir iškepami Vyriausybės nutarimai, kuriuos paknopstomis puola tvirtinti be jokios analizės, įsiklausymo į rinką“, – pranešime sakė M. Ubartas.

„Vienintelį tinkamą, Tier-III standarto ir greitai plečiamą duomenų centrą, priklausiusį „Ignitis grupei“, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį duomenų centrą, pardavėme vos prieš du mėnesius“, – teigė jis.

Anot „Infobalt“ vadovo, užuot siekus perdaryti kiekvienos įstaigos erdves į serverines, reikėtų atnaujinti Kruonio duomenų centro projektą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2021 metų pradžios turės patvirtinti Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų valdomų serverių ir registrų bei valstybės įrangos ir duomenų perkėlimo į šiuos centrus sąlygas, planą bei terminus.

Šio tinklo naudotojų sąraše esančios institucijos privalės suplanuoti lėšas valstybinių duomenų centrų nuomai. Jų valdoma įranga ir duomenys į tokius centrus turės būti perkelti per trejus metus.

Šiuo metu į šį sąrašą įtrauktos 463 institucijos, didžioji jų dalis – pernai gegužę, todėl iki 2022 metų gegužės jos turi arba susitvarkyti savo centrus ir juos sertifikuoti, kad jie būtų įtraukti į valstybinių duomenų centrų sąrašą, arba nuomoti valstybinius duomenų centrus.

Šiuo metu yra du valstybiniai duomenų centrai – Kertinio valstybinio telekomunikacijų centro ir Telecentro. Tačiau jų pakanka tik pirmam konsolidavimo etapui, todėl būtina ieškoti galimybių didinti jų apimtis, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Unikali vieta

Radijo ir televizijos programų siuntimo, duomenų perdavimo, interneto, išmaniosios televizijos, duomenų centrų ir telefonijos paslaugas Telecentras teikia visoje Lietuvoje. Tad įvairiose šalies vietose išsidėstę ir šios valstybės valdomos bendrovės padaliniai.

Gruodžio 6 d. aukcione naujų savininkų ieškos septyni nekilnojamojo turto objektai. Tarp jų – trys prestižiniame Kauno Žaliakalnio mikrorajone esantys pastatai, trys Klaipėdoje, Giruliuose ir vienas Šiauliuose.

Aukciono organizatoriai, tarptautinė nekilnojamojo turto bendrovė "Newsec", prognozuoja, kad dalyviai aktyviausiai turėtų varžytis dėl trijų pastatų Žaliakalnyje, Vaižganto gatvėje. Dar gerokai prieš aukcioną šis nekilnojamasis turtas imtas vadinti patraukliu, kuriam pridėtinę vertę teikia vieta.

Nieko nuostabaus, kad tokioje vietoje parduodamų objektų kaina sukėlė prieštaringas diskusijas, ar nustatytos pradinės kainos nėra per mažos.

Vaižganto ir aplinkinės gatvelės šioje Žaliakalnio dalyje visada išsiskyrė ypač aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Telecentras 1926 m. įsikūrė Ąžuolyno parko pašonėje. Ši vieta pasirinkta, nes yra ant kalno. Iš šios vietos Lietuvos gyventojai pirmą kartą išgirdo per radiją tariamus žodžius. Skaičiuojama, kad tuo metu radijo imtuvus turėjo vos 323 šalies gyventojai.

Turto už milijoną

Bendrai Telecentro parduodamų objektų pradinė kaina siekia 910 200 eurų. Bendras pastatų plotas sudaro apie 1872 kv. m Telecentro atstovai tikina, kad apsivalyti juos privertė laikas ir besikeičiantys technologiniai sprendimai.

"Istoriškai taip susiklostė, kad Telecentras valdo didelę technologinę infrastruktūrą. Dalis kurios, vykstant technologijų kaitai, tapo nereikalinga, todėl yra įrenginių, patalpų, pastatų, kurie nenaudojami, jie nebekuria naudos nei įmonei, nei visuomenei. Finansiškai tas turtas įmonei generuoja išlaidas, nes jį reikia saugoti, prižiūrėti, amortizuoti", – aiškino Telecentro atstovas žiniasklaidai Valdas Kaminskas.

Bendrovės atstovas nurodė, kad buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kaip tai apibrėžia įstatymai, ir taip nustatytos kainos. Tačiau žymiai iškalbingesnė informacija vertinant kiekvieną parduodamą pastatą atskirai, kaip, beje, jie ir bus parduodami.

Didžiulė Telecentrui priklausanti teritorija Žaliakalnyje yra Vaižganto gatvės gilumoje. Šią teritoriją nuo seno supo plati privačių ir daugiabučių gyvenamųjų namų juosta. Ilgą laiką tarp namų buvusiose žaliose oazėse dabar dygsta naujos statybos daugiabučiai, todėl aukcioną rengianti bendrovė išsyk prognozuoja, kad parduodamų objektų vieta gali būti tinkama gyvenamosioms erdvėms kurti.

Galios žemės nuoma

Telecentro teritorijoje Kaune parduodami trys objektai, kuriuos sudaro keturi pastatai. "Pagal kvadratūrą jie sudaro apie 14 proc. viso pastatų, valdomų Vaižganto gatvėje, ploto", – pardavimo apimtį nurodė V.Kaminskas. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertų diskusijose labiau vertinami ne patys pastatai, o valstybinė žemė po pastatais.

Istoriškai taip susiklostė, kad Telecentras valdo didelę technologinę infrastruktūrą. Dalis kurios, vykstant technologijų kaitai, tapo nereikalinga.

Telecentro teritorija yra aptverta tvora. Parduodami pastatai išsidėstę prie tvoros, Telecentro teritorijos pakraštyje. Geriausios prekinės išvaizdos yra aukcionui pasiūlytas 174 kv. m sandėlis ir aikštelė prie pat įvažos į Telecentro Kaune teritoriją.

"Dar prieš keletą metų šis pastatas buvo skirtas sargams, tačiau optimizuojantis jų paslaugų teko atsisakyti ir šiuo metu patalpos išnuomotos", – istorinius vingius atminė Kauno regiono techninės priežiūros centro vadovas Virginijus Bernatonis.

Po šiuo pastatu skaičiuojamas 0,0702 ha ploto žemės sklypas. Telecentras nuomoja valstybinę žemę. Šio sklypo plotas valdomas valstybinės žemės nuomos teise iki 2060 m. Pradinė šio objekto kaina aukcione 179 tūkst. eurų.

Vertybė – sklypas

Žaliakalnis nuo seno garsėjo įspūdingomis nekilnojamojo turto kainomis. Prieš 2009 m. krizę nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose buvo galima rasti pasiūlymų už sukežusį medinuką susimokėti 1 mln., nurodant, kad namas, skirtas nugriauti, tačiau kainą sudarė sklypo vietos vertė.

Tad vargu ar gali gąsdinti Telecentro parduodamų negyvenamųjų pastatų kaina. 210 tūkst. eurų įvertintas 77 kv. m ploto ūkinis pastatas ir aikštelė, esantys 0,1033 ha ploto žemės sklypas, kuriam nuomos sutartis su valstybe galioja iki 2032 m.

Dar tolėliau esantis beveik 48 kv. m garažas ir aikštelė įsitaisę 0,0192 ha ploto žemės sklype. 29 tūkst. eurų nepagailėję pirkėjai aukcione įsigytų ramybę dėl žemės nuomos iš valstybės iki 2022 m.

Nekilnojamojo turto pardavimo portale mūrinis garažas Žaliakalnyje, kur kas mažiau prestižinėje Lietuvių gatvėje, 19 kv. m., siūlomas pirkti už 10,2 tūkst. eurų be sklypo.

Nieko nuostabaus, kad nekilnojamojo turto ekspertai stebisi aukcione nustatytomis pradinėmis kainomis ir vadina jas žemiau rinkos vidurkio.

Istoriniai statiniai

Telecentras neslepia, kad nekilnojamojo turto rinkai pasiūlys ir daugiau jiems nereikalingų objektų. "Taip, ruošiama dokumentacija ir kitiems objektams, kurie ateityje bus pasiūlyti nekilnojamojo turto rinkai", – patvirtino atstovas žiniasklaidai.

Beveik 10 ha Telecentro teritorija žavi ne vien tuo, kad yra žaliojoje Kauno širdyje. Dalį teritorijos užima sodas. "Seniau žmonės žiūrėjo pragmatiškiau. Jei yra tuščios žemės, kodėl neužveisus sodo. Taip jis čia ir likęs nuo senų laikų", – šyptelėjo Kauno regiono techninės priežiūros centro vadovas.

Vaismedžių sodas tarsi įsitaisęs istorinio pastato Kauno tvirtovės Žaliakalnio forto kieme. Dailių formų pastatą, kuriame įsikūrė pirmoji stacionari Lietuvos radijo stotis, Pirmojo pasaulinio karo metais veikiausiai statė vokiečiai. Kituose šaltiniuose minima, kad statinys išdygo anksčiau, o 1915 m. atėję vokiečiai jį tik pritaikė savo reikmėms.

Pastatas buvo skirtas šaudmenims laikyti. Kad per karą nebūtų greitai pastebėtas ir subombarduotas, iš vienos pusės siena buvo visai užpilta žemėmis, o atkasta gerokai vėliau. Telecentro darbuotojai šiame pastate laikė jiems reikalingą aparatūrą. Čia buvo inžinierių laboratorinis blokas. Jau vėliau pastatytas kitas modernesnis pastatas, kurio, regis, Telecentras dar neskubės parduoti.

Netoli jūros

Grįžkime į šiandieną. Šiauliai. Tiksliau, Bubių kaime Telecentras nori atsikratyti apie 32 kv. m radijo-reline. Tereikia 2,2 tūkst. eurų ir namukas su beveik 3,7 ha teritorijos privačioje žinioje atsidurs bent jau iki 2033 m., nes iki tol su valstybe sutarta dėl žemės nuomos.

Galiausiai ekskursiją tęsiame pajūryje, Giruliuose. Ir nors Baltijos jūros bangos parduodamų nekilnojamojo turto objektų pamatų neskalauja, tačiau kitoks čia vėjo dvelksmas ir pušų kvapas. Beveik 900 kv. m ūkinis ir administracinis "Telecentro" pastatas aukcione parduodamas už pradinę 235 tūkst. eurų kainą.

Kiti Telecentro parduodami nekilnojamojo turto objektai, sprendžiant pagal aukcionui pateiktas nuotraukas, savaime diktuoja paskirtį – gyvenamasis namas, sandėlis, šulinys, aikštelė žalioje ir atokioje miško vietoje. Parduodamo nekilnojamojo turto plotas per 205 kv. m ir 102 tūkst. eurų pradinė kaina. Daug ar mažai?

Tarnybiniai butai

Aukcionų rengėjai laikosi pozicijos, kad nurodyta pradinė parduodamo nekilnojamojo turto kaina. Vos ne kaip garantija pabrėžiama, kad kaina kils priklausomai nuo susidomėjusiųjų gausos, bet neatmestina, kad būna ir kitaip.

Na ir dar vienas objektas pajūryje – ir vėl gyvenamasis beveik 500 kv. m namas su sandėliu, kiemo aikštele, šuliniu – 153 tūkst. eurų.

"Objektai buvo naudojami Telecentro veiklai, susijusiai su radijo ir televizijos programų siuntimu. Tai buvo tarnybiniai butai, kuriuose anksčiau gyveno stotį valdę kariškiai, vėliau – stotį aptarnaujantis personalas. Pasikeitus technologijoms, nebereikia tiek aptarnaujančio personalo vietoje. Daug procesų automatizuotai valdoma iš bendro valdymo centro Vilniuje", – paaiškino V.Kaminskas.

Gyvenamosios patalpos įrengtos, nenuniokotos. Šiandienos interjero dizainerių fantazijų juose nėra, tačiau, kaip pasakytų pragmatiškas lietuvis, iš bėdos gali eiti ir gyventi.

Ji bus transliuojama per šiuo metu aktyviai plėtojamą įmonės 4G LTE interneto tinklą, rašo "Verslo žinios".

Dienraščio duomenimis, nauja paslauga turėtų būti paleista šeštadienį, vėliausiai kitą savaitę ir bus vadinama "Mezon+TV" bei funkcionalumu bus labai panaši į kitų šalies bendrovių siūlomus išmaniosios IPTV sprendimus, tokius kaip "Teo Televizija" (buvusi "Gala"). Skirtumas tik tas, kad ši televizija bus transliuojama ne laidiniais tinklais, o mobiliuoju internetu.

Kai paslauga bus paleista, "Telecentras" taps viena pirmųjų bendrovių Europoje, nelaidiniais tinklais transliuojančių išmaniąją televiziją, generuojančią milžiniškus duomenų srautus.

Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), ketinantis tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi, kritikuoja Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) parengtas būsimo dažnių aukciono sąlygas. Tuo metu mobiliojo ryšio bendrovės "Tele2", "Omnitel" ir "Bitė Lietuva" iš esmės joms pritaria.

Ministerijos RRT pateiktame rašte dėl aukciono sąlygų nurodoma, kad jos neįgyvendina Elektroninių ryšių įstatymo tikslo skatinti konkurenciją rinkoje, nes nesudaro galimybių naujiems rinkos dalyviams varžytis dėl spartaus 4G ryšio plėtrai būtinų radijo dažnių.

Sąlygose nurodoma, kad bus išdalinti trys 900 megahercų (MHz) ir 1800 (MHz) radijo dažnių blokai. Ministerija siūlo padidinti jų skaičių, kad būtų galima konkuruoti.

Šias radijo dažniųjuostas dabar - iki 2017 metų spalio pabaigos - turi teisę naudoti "Bitė Lietuva", "Omnitel" ir "Tele2", tačiau būsimame aukcione ketina dalyvauti ir Telecentras, liepos pabaigoje paskelbęs apie ketinimus pereiti prie mobiliojo ryšio bendrovių naudojamos LTE technologijos ir teikti jomis 4G ryšio paslaugas.

Ministerijos teigimu, dalyvavimą aukcione kitiems žaidėjams taip pat apsunkina ir reikalavimas nuo 2017 metų lapkričio mobiliuoju ryšiu dengti ne mažiau kaip 98 proc. Lietuvos teritorijos. Be to, ji nepritaria pradinei 5 mln. eurų kainai už teisę naudoti blokų paketą.

Reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus teikti telefono ryšio arba duomenų perdavimo paslaugas ir turėti ne mažiau kaip 20 tūkst. abonentų, anot ministerijos, taip pat pažeidžia konkurenciją.

"Manome, kad šis reikalavimas yra diskriminuojantis ir pažeidžia kitų ūkio subjektų teisę į sąžiningą konkurenciją, panaikina galimybę patekti į rinką naujiems ūkio subjektams", - rašoma ministerijos rašte.

Aukcione dalyvauti ketinantis Telecentras nurodo apskritai nepritariantis sąlygų projektui, nes jis prieštarauja elektroninių ryšių veiklą reglamentuojantiems nacionaliniams ir ES teisės aktams.

Įmonė siūlo sudaryti galimybę dalyviams laimėti iki 2 blokų kiekviename dažnio diapazone ir juos skaidyti ne į 3, bet 6 blokus. Pradinę 900 Mhz diapazono kainą Telecentras siūlo nustatyti ne didesnę nei 300 tūkst. eurų, o 1800 Mhz - apie 240 tūkst. eurų.

Bendrovė taip pat siūlo sumažinti ribinę pasiūlymų kainą iki 15 mln. eurų. Šiuo metu sąlygose nustatyta ribinė kaina yra 80 mln. eurų. Telecentras taip pat turi pastabų dėl tinklo padengimo, klientų ir bazinių skaičiaus reikalavimų.

Tuo metu "Tele2", "Bitė Lietuva" ir "Omnitel" pritaria aukciono sąlygoms ir teigia, kad jos užtikrins "skaidrias, nediskriminacines bei konkurencingumą skatinančias" aukciono procedūras.

Operatoriai tarnybai pateikė techninių pastabų, tačiau iš esmės pritarė, kad aukcionas būtų surengtas dar šiais metais, nes tokiu būdu laimėtojai turėtų pakankamai laiko pasiruošti.

Komentarus RRT taip pat pateikė asociacija "Investors' Forum", Lietuvos verslo konfederacija, asociacija "Infobalt", Laisvosios rinkos institutas bei Vartotojų institutas.

Pastabas ir pasiūlymus RRT su rinkos dalyviais ir suinteresuotomis šalimis ketina aptarti rugsėjo 23 dieną, o aukcioną numatoma surengti lapkričio 30 dieną.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) ketinimai tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi pareikalaus daug investicijų ir nebus efektyvus, sako konsultacijų įmonės "Civitta" partneris. Roko Šalaševičiaus teigimu, įmonė ir valstybė turėtų daugiau galimybių įsitvirtinti rinkoje, tapusi stipriu infrastruktūros žaidėju.

"Valstybei reikia vieno stipraus infrastruktūros žaidėjo, kuris savo tinklu padengtų visą Lietuvą - tuose regionuose, kur yra mažai vartotojų ir privatus žaidėjas nenori eiti. Telecentras galėtų būti tuo infrastruktūros tiekėju ir suteiktų galimybę nuomotis bokštus ar net įrangą. Jei valstybė sakytų, kad nori tapti infrastruktūros tiekėju, tai būtų racionalesnis žingsnis. Tai nebūtų lengvas žingsnis, bet tai jau būtų kažkoks ekonominis pagrindimas ir nauda", - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R.Šalaševičius.

Anot jo, tapti ketvirtuoju operatoriumi ir konkuruoti su bendrovėmis "Tele2", "Bitė Lietuva" ir "Omnitel" būtų keistas sprendimas, neturintis nei politinio, nei finansinio pagrindimo.

"Objektyviai žiūrint politinių priežasčių nėra, o finansiškai irgi neatrodo, kad naujas žaidėjas (mobiliojo ryšio rinkoje - BNS) galėtų sėkmingai susigriebti didelius pelnus", - kalbėjo R.Šalaševičius.

Ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje gali tapti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras ("Telecentras"). Tai išgąsdino dabartinius rinkos žaidėjus, nes neva dėl sąsajų su rinką reguliuojančiomis institucijomis naujokė turės privilegijų. Tuo tarpu pats "Telecentras" teigia, kad rinkoje nėra naujokas ir tik vykdo natūralų atsinaujinimą, rašo "Lietuvos žinios".

Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija "Infobalt" mano, kad "Telecentro" planai steigti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių nėra ekonomiškai pagrįsti ir vartotojams veikiau atneš žalos nei naudos. Asociacijos vykdomasis direktorius Paulius Vertelka aiškino, kad Lietuvos telekomunikacijų rinkoje konkurencija ypač didelė ir tai esą liudija žemiausios Europos Sąjungos šalyse telekomunikacijų paslaugų kainos bei aukšta paslaugų kokybė, dėl to "valstybės intervencija nereikalinga", be to, neva kyla abejonių dėl skaidrumo.

Bendrovė "Tele2", kaip sakė jos korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas, konkurencijos nebijo, tuo labiau kad su Telecentru konkuruoja nuo 2009 metų, kai šis pradėjo teikti "Mezon" paslaugas. Pasak jo, "Telecentras" turi 50 tūkst. klientų, kai "Tele2" - 2 mln. "Jei Telecentras, kaip sako, nerizikuos valstybės pinigais, reiškia, turės skolintis bent 100 mln. eurų ir įkeisti turtą", - dienraščiui sakė A.Baranauskas.

Bendrovės "Bitė Lietuva" korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė akcentavo, kad labai svarbu užtikrinti skaidrią konkurenciją, kad būtų suteikiamos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) atsisako nuo 2009 metų naudotos duomenų perdavimo technologijos ir keičia ją nauja 4G ryšį užtikrinančia įranga, kurią naudoja ir trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai. Pastarieji pasigenda informacijos apie Telecentro planus ir svarsto, kad jis ateityje gali tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi.

"Atsižvelgdamas į tobulėjančias technologijas bei augančius klientų poreikius, Telecentras 2014 metais kreipėsi į bendrovės valdybą dėl interneto "Mezon" paslaugos techninės platformos modernizavimo - "WiMax" migravimo į LTE (mobiliojo ryšio operatorių naudojamą bevielę duomenų perdavimo technologiją - BNS) platformą. Bendrovės valdybai pritarus, šiais metais buvo atliktas LTE technologijos tinklo įrangos, paslaugų ir aptarnavimo pirkimas", - BNS teigė Telecentro komunikacijos vadovė Vaida Burvienė.

Pasak jos, Telecentras yra pelno siekianti įmonė, veikianti įtemptoje konkurencinėje aplinkoje, todėl sandorio suma bei tinklo diegimo darbai yra komercinė paslaptis.

Lietuvos verslo konfederacija šią savaitę po susitikimo su susisiekimo viceministru ArijanduŠliupu pranešė, kad mobiliojo ryšio operatoriai nerimauja, jog iki šiol nėra paskelbtas aukcionas dėl teisės naudoti svarbius radijo dažnius.

Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, operatoriai mano, kad taip siekiama suteikti privilegijų valstybės valdomai įmonei, kad ji taptų mobiliojo ryšio operatore.

"Omnitel" tinklo ir IT infrastruktūros skyriaus vadovo Mindaugo Varanausko teigimu, įgyta dažnių juostų licencija yra signalas, kad operatoriaus veiklos tęstinumui niekas negresia, o jo įsipareigojimai klientams lieka nepakitę.

"Norime, kad aukcionas įvyktų kuo greičiau dar šiemet, nes tiek operatoriai, tiek jų klientai turi iš anksto žinoti, koks bus tolesnis įvykių scenarijus. Tai žinant, būtų kur kas lengviau planuoti tolesnę veiklą bei investicijas optimaliai panaudojant šiuos dažnius naujausių 4G technologijų plėtrai iš karto, o ne laukiant dar papildomus metus ar du", - BNS teigė M.Varanauskas.

Jo teigimu, valstybė pati turėtų būti suinteresuota aukcioną rengti kuo anksčiau, nes tuomet galima tikėtis daugiau dalyvių ir didesnės kainos už licencijas.

"Tele2" generalinis direktorius PetrasMasiulis teigė, kad informacijos apie Telecentro perėjimą prie LTE technologijos nėra daug.

"Aš manau, kad bet kokiu atveju tai - rizikingas dalykas yra, bet reikėtų daugiau pasigilinti, kokia yra situacija. Mes jau anksčiau esam girdėję kalbų, numatėme, kad "WiMax" operatorius Telecentras gali pradėti naudoti LTE technologiją, pereiti į mūsų rinką", - praėjusią savaitę kalbėjo "Tele2" vadovas.

Bendrovės "Bitė Lietuva" vadovas taip pat pasigenda skaidrumo, ruošiantis naujam dažnių aukcionui bei dėl Telecentro žengimo į mobiliojo ryšio rinką.

"Vienintelis kelias rinkoje atsirasti ketvirtam operatoriui yra, jei tai būtų daroma neskaidriai. Šiuo metu mes iki galo nežinome, iš kur atkeliauja pinigai. (...) Jei rinkoje yra toks ketvirtojo operatoriaus poreikis, kodėl jo neatsirado per pastaruosius penkerius metus? (...) Esamomis sąlygomis, turint omenyje kainų lygį ir būtinų investicijų kiekį, jokia kita privati kompanija į tai neįsitrauktų", - šią savaitę kalbėjo "Bitė Lietuvos" generalinis direktorius Fredas Hrenchukas (Hrenčiukas).

Jo manymu, naujasis rinkos dalyvis neabejotinai turėtų būti finansuojamas valstybės lėšomis.

Už radijo dažnių aukcioną atsakingos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė spaudai Rasa Karalienė BNS informavo, kad artimiausiu metu ketinama skelbti viešąsias konsultacijas dėl aukciono, kuriame bus išdalintos teisės naudoti kanalus iš 900 megahercų (MHz) ir 1800 (MHz) radijo dažnių juostų, sąlygų. Pasak jos, rugsėjį su rinkos dalyviais ketinama aptarti gautas pastabas.

"900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnių juostos bus suskirstytos į keletą ar keliolika radijo dažnių blokų. Aukciono dalyviai aukciono metu teiks kainos pasiūlymus dėl šių radijo dažnių blokų. Pasiūliusiems didžiausią kainą vėliau bus išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnių juostų", - BNS teigė R.Karalienė.

Anot jos, konkretus aukciono laikas ir dalyvių, kurie turės galimybę pasidalinti radijo dažnių blokus, skaičius paaiškės,patvirtinus aukciono sąlygas.

Telecentro atstovės V.Burvienės teigimu, įmonė projektą finansuos savomis bei skolintomis lėšomis - jau yra paskelbtas LTE projekto finansavimo konkursas.

"Telecentras LTE projekto finansavimo konkursą rengia tiesioginių derybų būdu. Pakvietimai dalyvauti konkurse išsiųsti ne mažiau kaip 5 bankams. Tikimės pasiūlymus gauti per tris savaites", - sakė V.Burvienė.

Telecentro atstovė aiškino, kad bazinių stočių talpinimui įmonė išnaudos savo infrastruktūrą, taip pat nuomos ją iš kitų operatorių ir paslaugų tiekėjų.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, kovo pabaigoje buvo užregistruotos 683 "WiMax" (bevielio ryšio technologija, leidžianti perduoti duomenis radijo ryšiu) centrinės stotys - interneto paslaugas su šia technologija Telecentras pradėjo teikti 2009 metais.

"Tuometlaikyta pažangiausia "WiMax" technologija pasauliniu mastu neįsitvirtino, gamintojai pradėjo stabdyti "WiMax" klientų ir tinklo įrangos gamybą, o "WiMax" teikėjai ir operatoriai, kurie naudojo minėtą technologiją, pradėjo migruoti į LTE", - komentavo Telecentro atstovė.

RRT duomenimis, kovo pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 54,5 tūkst. abonentų, kurie naudojosi "WiMax" technologija, o Telecentro pajamos už interneto prieigą su ja pernai siekė 17,628 mln. eurų.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Telecentrą) kol kas negali nutraukti sutarties su informacinių technologijų ir televizijos paslaugų bendrove „Teo LT“ dėl pastarosios siųstuvų naudojimo Telecentro objektuose.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 11 dieną atmetė Telecentro skundą ir paliko galioti rugpjūtį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas patenkino „Teo LT“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti Telecentrą nenutraukti 2007 rugpjūtį pasirašytos sutarties su „Teo LT“ dėl jai priklausančių siųstuvų talpinimo ir naudojimo Telecentro objektuose.

„Teo LT“ teigė, kad nutraukus sutartį, bendrovė negalėtų teikti televizijos transliacijų perdavimo paslaugų tiek sau, tiek kitoms įmonėms, taip pat retransliuoti 19 televizijos programų. Be to, veiklą turėtų nutraukti „Lietuvos ryto“ televizija, kuri naudojasi „Teo LT“ paslaugomis.

Teismui buvo nurodyta, kad Telecentras užima 94,4 proc. televizijos transliacijų perdavimo priemonių rinkoje, o alternatyvaus tinklo sukūrimui reikėtų daugiau nei 20 mln. litų investicijų ir tai užtruktų mažiausiai 10-18 mėnesių.